Administracinė byla Nr. eAS-1053-502/2025
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01631-2025-6
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. rugsėjo 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos (toliau – ir atsakovas, Prezidento kanceliarija) 2025 m. sausio 22 d. raštą Nr. (1D-3633)-2D-335 (toliau – ir Raštas), įpareigoti viešojo administravimo subjektą iš naujo bei tinkamai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų / neveikimo.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) ir už piktnaudžiavimą procesu skyrė pareiškėjui 250 Eur dydžio baudą, kuri turi būti sumokėta į valstybės biudžetą.
Teismas iš teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – ir Liteko) duomenų nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2025 m. birželio 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eAS-683-815/2025), konstatavo, jog pareiškėjas P. V. yra praleidęs skundo padavimo terminą dėl ginčijamo 2025 m. sausio 22 d. Rašto, nutartis įsiteisėjo jos priėmimo dieną (2025 m. birželio 25 d.). Pareiškėjas jau po LVAT 2025 m. birželio 25 d. nutarties priėmimo, kurioje buvo konstatuotas skundo padavimo termino praleidimas, vėl kreipėsi į teismą dėl to paties Rašto panaikinimo, t. y. nors pareiškėjui buvo išaiškinta, kad jis praleido terminą ginčyti Raštą, jis vis tiek pateikė pakartotinį skundą dėl Rašto panaikinimo.
Teismas pažymėjo, kad ne bet kokios aplinkybės, dėl kurių terminas skundui paduoti buvo praleistas, gali būti pripažintos svarbiomis, jos negali būti subjektyvios, kurios būtų nulemtos asmens valios atitinkamai veikti (neveikti). Teismas įvertino, kad nagrinėjamu atveju terminas skundui paduoti praleistas ilgą laiko tarpą, pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nepateikė prašymo dėl termino atnaujinimo, nenurodė jo praleidimo priežasčių, todėl jį atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 9 p.).
Teismas apžvelgęs ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą ir aktualią LVAT praktiką, nurodė, kad nagrinėjamu atveju iš Liteko duomenų nustatė, kad Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-12946-780/2025 už piktnaudžiavimą procesu pareiškėjui skyrė 200 Eur dydžio baudą. Pareiškėjui apskundus šia nutartį, LVAT 2025 m. liepos 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-711-968/2025 pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė, Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutartį paliko nepakeistą. LVAT konstatavo, kad pareiškėjas Regionų administraciniam teismui 2025 m. kovo 9 d., 2025 m. kovo 18 d., 2025 m. kovo 24 d., 2025 m. balandžio 2 d. padavė skundus (pareiškimus), reikšdamas tapačius reikalavimus, t. y. prašė panaikinti Prezidento kanceliarijos Raštą ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą iš naujo ir tinkamai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi, visais atvejais pareiškėjo skundus buvo atsisakyta priimti kaip nenagrinėtinus teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Be to, įsiteisėjusiomis LVAT 2025 m. gegužės 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-501-552/2025, 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-488-520/2025, 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-582-415/2025 ir 2025 m. birželio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-548-968/2025 nustatyta, kad pareiškėjo skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio ir negali būti nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka, taip pat, išnagrinėtas tapatus klausimas dėl pareiškėjo skundo (pareiškimo), kuriuo ginčijamas Raštas ir prašoma įpareigoti viešojo administravimo subjektą iš naujo ir tinkamai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi (dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų / neveikimo), nepriimtinumo nagrinėti. LVAT taip pat konstatavo, kad pareiškėjas, nesulaukęs skundo priėmimo proceso pabaigos, nuolat iš naujo kreipiasi su tapačiais skundais į teismą, t. y. inicijuoja naujus teismo procesus ir pakartotinai prašo panaikinti tuos pačius sprendimus. LVAT teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas piktnaudžiauja administraciniu procesu, todėl teismas pagrįstai pareiškėjui paskyrė 200 Eur baudą.
Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į teismą dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, nors pirmiau nurodytose bylose jau buvo išnagrinėtas tapatus klausimas, LVAT galutiniais ir neskundžiamais procesiniais sprendimai pasisakė dėl to, kad Raštas negali būti administracinės bylos dalyku. Be to, kitose bylose pareiškėjas nelaukia, kol jo skundų priėmimo klausimas bus išnagrinėtas, ir teikia pakartotinius skundus.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjui LVAT 2025 m. birželio 25 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eAS-683-815/2025) išaiškinus, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą dėl ginčijamo Rašto, tačiau pareiškėjui teikiant skundą su tapačiais reikalavimais ir tapačiu pagrindu, teismas sprendė, kad pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesine teise kreiptis į teismą.
Atsižvelgdamas į pareiškėjo teikiamų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kiekį, į tai, kad pareiškėjui jau buvo žinoma, kad skundžiamas Raštas negali būti skundžiamas ir nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka, o pareiškėjas yra praleidęs terminą šį Raštą skųsti, teismas sprendė, kad už pakartotinį piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškėjui skirtina 250 Eur dydžio bauda.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 30 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundą nagrinėti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui; kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo; pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, susiję su asmens teise kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai – šiuo atveju prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka faktinės tikrovės. Pareiškėjas taip pat pažymi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis (2025 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2025, 2025 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-397-968/2025, 2025 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-538-492/2025, 2025 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-517-662/2025, 2025 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-584-629/2025, 2025 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-573-821/2025, 2025 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-583-1047/2025, 2025 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-604-1047/2025, 2025 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-599-1188/2025, 2025 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-634-575/2025 ir 2025 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-558-1047/2025) bei prašo formuojant vieningą teisinę praktiką – sustabdyti tą absurdiškai tuščią maratoną; priimti atskirąją nutartį (dėl teisės į teisminę gynybą, neva praleisto termino, pareigos pradėti ir išnagrinėti (ABTĮ 10 ir 11 str.) bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 59 str. 1 d. 2–3 p., 2 d.) ir Teisėjų Garbės teismui.
Pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 14 d. pateikė prašymą, kuriame pakartojo prašymus teismui, nurodytus atskirajame skunde, papildomai prašė pripažinti, kad nenagrinėjant administracinių / tarnybinių ginčų / darbinių santykių pažeidžiami Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinimai, Teisėjų etikos kodekso nuostatas, demokratinės valstybės moralė ir vertybės.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo patikslintą pareiškimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.) ir skirta pareiškėjui 250 Eur dydžio bauda, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad terminas skundui paduoti praleistas ilgą laiko tarpą, pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nepateikė prašymo dėl termino atnaujinimo, nenurodė jo praleidimo priežasčių, jį atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo teikiamų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kiekį, į tai, kad pareiškėjui jau buvo žinoma, kad skundžiamas Raštas negali būti skundžiamas ir nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka, o pareiškėjas yra praleidęs terminą šį Raštą skųsti, sprendė, kad už pakartotinį piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškėjui skirtina 250 Eur dydžio bauda
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (prašymą, pareiškimą), laikantis skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo tvarkos ir terminų.
Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.).
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-255-629/2024; 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-557-815/2024).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo pažeistas teises sieja su atsakovo 2025 m. sausio 22 d. Raštu, tačiau šioje byloje pareiškimu į teismą jis kreipėsi tik 2025 m. liepos 19 d. (teisme pareiškimas įregistruotas 2025 m. liepos 21 d.). Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas praleido pareiškimo padavimo terminą, o kadangi pareiškimas paduotas praleidus ilgą laiko tarpą, pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nepateikė prašymo dėl termino atnaujinimo, nenurodė jo praleidimo priežasčių, pareiškėjo pareiškimą, pateiktą 2025 m. liepos 19 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.
Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi, be kita ko, pareiškėjui skyrė 250 Eur baudą.
ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. Administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams iki 300 eurų, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki 600 eurų už kiekvieną pažeidimo atvejį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atvejį. Nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 1 500 eurų baudą. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties skirti baudą gali būti duodamas atskirasis skundas (ABTĮ 83 str. 2 d.).
LVAT praktikoje aiškinant ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos taikymą pažymėta, jog spręsdamas baudos skyrimo klausimą teismas šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi įvertinti piktnaudžiavimo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims (žr., pvz., 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018, 2025 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-671-463/2025). Sąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesine teise (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3145-756/2019; 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-15-602/2021).
Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad ABTĮ nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų ABTĮ 83 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas.
Iš Liteko nustatyta, kad pareiškėjas, nesulaukęs skundo priėmimo proceso pabaigos, nuolat iš naujo kreipiasi su tapačiais skundais į teismą, t. y. inicijuoja naujus teismo procesus ir pakartotinai prašo panaikinti tuos pačius sprendimus. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas piktnaudžiauja administraciniu procesu, todėl teismas pagrįstai pareiškėjui paskyrė 250 Eur baudą.
Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija akcentuoja, kad ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje atkartota Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Įstatymo prieštaravimo Konstitucijai faktas gali būti nustatytas tik Konstitucinio Teismo (Konstitucijos 102 str. 1 d.), todėl administracinis teismas negali taikyti tik tokio įstatymo, kuris Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.
ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nėra pagrindas atskirajai nutarčiai priimti. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė pagrindo taikyti minėtas proceso teisės normas. Todėl pareiškėjo prašymo dėl atskirosios nutarties priėmimo tenkinti nėra pagrindo.
Dėl pareiškėjo prašyme suformuluotų reikalavimų pripažinti tam tikras aplinkybes teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam atskirąjį skundą dėl konkrečios pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, ABTĮ nuostatos nesuteikia kompetencijos nagrinėti ir spręsti tokio pobūdžio klausimus, kuriuos nurodo pareiškėjas minėtame prašyme.
Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 30 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė