Administracinio nusižengimo byla

     Nr. A8.-695-298/2020

     Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00239-2020-2

 (S)

     Procesinio sprendimo kategorijos: 

9.35; 21.9.10.

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2020 m. birželio 19 d.

Vilnius

        Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, 

sekretoriaujant V. Ž.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. O.,

suinteresuotam asmeniui A. O., gim. 1956-02-26,

Vilniaus teritorinės muitinės atstovei R. J.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausto, administracinio nusižengimo bylą,

n u s t a t ė :

A. O. 2020 m. kovo 15 d., apie 20 val. iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos Šumsko kelio postą atvyko automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žodžiu deklaravo, kad negabena prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias skaičiuojami importo muitai ir mokesčiai arba taikomi draudimai ir apribojimai. Atlikus automobilio ir keleivio bagažo tikrinimą, priekinėje automobilio panelėje, galinėje automobilio dalyje už šoninės apdailos ir atsarginiame rate buvo surastos paslėptos cigaretės. Viso rasta 840 pakelių cigarečių „NZ Gold“, kurių vertė su privalomais mokesčiais 3082,80 Eur. Šiuo asmens veiksmu buvo pažeistas 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitų kodekso 139 straipsnio 1 dalies a punktas,

t. y. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. O. parodė, jog išsiskyręs, dirba statybose neoficialiai. Supranta kuo kaltinamas, kaltu prisipažįsta, gailisi. Automobilis priklauso jo tėvui, nes jis daugiausia važinėja. Nusprendė nuvažiuoti į Baltarusiją pas giminaičius. Neperspėjo, kad gabens nelegalias prekes. Įrengtų slėptuvių nebuvo. Gailisi. Tėvui buvo šokas, kad be automobilio atvažiavo, po to teko prisipažinti, kad jis uždarytas saugojimo aikštelėje. Buvo pirmas kartas, tai daugiau nepasikartos, prašo skirti minimalią baudą ir prašo išdėstyti baudos mokėjimą 6 mėn., automobilį gražinti tėvui, jo mama turi neįgalumą. Paaiškino, jog jis nebuvo pasiruošęs ir jis pats parodė muitinės pareigūnams, kur veža ir kiek veža. Kadangi jis pirmą kartą padarė tokį nusižengimą, todėl jis nesutinka dar ir automobilio vertę sumokėti, tai jam būtų per daug.

Suinteresuotas asmuo A. O. teismo posėdžio metu paaiškino, kad asmuo yra jo sūnus, gyvena su žmona ir sūnumi. Jų šeima turi 2 automobilius, nors vienas yra sugedęs ir nenaudojamas, tai faktiškai vienas automobilis. Važinėja į darbą su šiuo automobiliu, žmoną irgi turi vežioti. Turi dokumentus apie žmonos neįgalumą. Tiksliai nepamena kada pirktas automobilis, gal prieš 8 metus, tada litais mokėjo 3000. Dabar minėtas automobilis kainuoja gal 1000-1500 eur. Retkarčiais automobiliu naudojasi sūnus, kai paprašo (turėjo atsiklausti jo visada), nebuvo tokių nusižengimų. Kartais važinėja į Baltarusiją, pas jo brolį. Jam nebuvo žinoma, kad jis gabens kontrabandą. Pabarė, kad jis blogai daro. Jiems reikalingas automobilis, prašo nekonfiskuoti automobilio, iš pensijos nelabai gali nusipirkti kito. Neturi ir žmona jokių pajamų. Papildomai paaiškino, kad sūnus pasiimdavo automobilį, kartą du į savaitę, negali pasakyti kiek kartų važiuodavo į Baltarusiją. Sūnus tą kartą tik pasakė, kad važinės, bet kad į Baltarusiją važiuos – jis nežinojo.

Vilniaus teritorinės muitinės atstovė R. J. teismo posėdžio metu prašė nubausti A. O. straipsnio sankcijos ribose, konfiskuoti cigaretes ir priteisti automobilio vertę atitinkančią sumą.

Nusižengimas įrodytas: A. O. rašytiniu paaiškinimu, kad jis gailisi dėl pažeidimo, jog vežė cigaretes, bet jam kiti sakę, jog taip dauguma daro ir jis tuo susigundė, nes bedarbis, augina mažametę dukrą; paaiškinimu teisme; administracinio nusižengimo protokolu; daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu; asmens paso kopija; transporto priemonės dokumento kopija ir techninės būklės ir perdavimo ir priėmimo aktu; išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus, transporto priemonės vidutinės kainos duomenimis. Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad A. O. 2020 m. kovo 15 d. apie 20 val. iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos Šumsko kelio postą atvyko automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žodžiu deklaravęs, kad negabena prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias skaičiuojami importo muitai ir mokesčiai arba taikomi draudimai ir apribojimai, tačiau atlikus automobilio ir keleivio bagažo tikrinimą, priekinėje automobilio panelėje, galinėje automobilio dalyje už šoninės apdailos ir atsarginiame rate buvo surastos paslėptos cigaretės - viso rasta 840 pakelių cigarečių „NZ Gold“, kurių vertė su privalomais mokesčiais 3082,80 Eur. Šie A. O. veiksmai atitinka požymius nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 3 dalyje.

A. O. pripažino padaręs nusižengimą, gailisi, ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pobūdį, pavojingumą visuomenei ir valstybės ekonomikai, kontrabanda gabentų prekių kiekį (840 pakelių cigarečių) ir vertę (3082,80 Eur) bei administracinėn atsakomybėn traukiamo A. O. asmenybę, kai yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra nustatyta nei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, yra baustas už administracinius nusižengimus, todėl jam skirtina sankcijos minimume numatyta piniginė nuobauda su kontrabanda gabentų prekių konfiskavimu. Atsižvelgus į asmens turtinę padėtį bei prašymą, paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas.

ANK 208 straipsnio 4 dalies sankcija taip pat numato galimybę už ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirti administracinio poveikio priemonę – kontrabandos daiktų gabenimo priemonės konfiskavimą. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas (ANK 29 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad cigaretes A. O. gabeno paslėpęs automobilyje (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinėje automobilio panelėje, galinėje automobilio dalyje už šoninės apdailos ir atsarginiame rate, tokiu būdu apsunkindamas jų aptikimą. Gabentų cigarečių kiekis yra didelis – 840 pakelių. Tokį cigarečių kiekį be transporto priemonės panaudojimo slapta pergabenti per Šumsko kelio postą, kuriame nuolat vykdomas į Lietuvos Respubliką atvykstančių transporto priemonių patikrinimas, A. O. būtų neįmanoma. Taigi, automobilį A. O. naudojo kaip priemonę siekdamas palengvinti kontrabandos pergabenimą. Bylos duomenimis, automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ne pačiam A. O., bet jo tėvui. Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą nenustatė ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytų pagrindų konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį, todėl yra pagrindas grąžinti automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui ar teisėtam valdytojui.

ANK 29 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Akcentuotina, kad automobilio konfiskavimas yra numatytas, tik kaip administracinio poveikio priemonė administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kontrabandos bylose, kai kontrabandos gabenimo priemonės konfiskavimas skiriamas tik kaip papildoma priemonė, būtina atsižvelgti į proporcingumo principo reikalavimus, t. y. atsižvelgtina į kontrabandinių prekių kiekį, vertę, konfiskuotinos transporto priemonės vertę, pažeidėjo asmenybę ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-18-2014). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už teisės pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir, kuri vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Nr. 2AT-36-2014). Ši nuostata taikytina ir administracinio poveikio priemonių atžvilgiu (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-461-365/2019).

Nuo 2020 sausio 1 dienos įsigaliojusi nauja ANK 29 straipsnio 5 dalies norma yra analogiška Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 daliai, kuri taip pat reglamentuoja turto konfiskavimą. Dėl minimos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse numatytos turto konfiskavimo nuostatos yra susiformavusi gausi ir aiški teismų praktika. Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat, ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017). Be to, ir Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2004-01-26, 2009-04-10 nutarimai). Teisminėje praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijai, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, o jos dalis (Vilniaus apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-108-851/2018).

Atsižvelgiant į teismų praktiką dėl turto konfiskavimo baudžiamosiose bylose, kai išieškoma ne visa, o tik dalis konfiskuotino daikto vertės siekiant proporcingumo ir teisingumo principų įgyvendinimo, manytina, kad analogiška praktika bus formuojama ir administracinių nusižengimų bylose.

Įvertinus teismų praktiką ir A. O. turtinę padėtį (nedirbantis, išlaiko mažametį vaiką), akivaizdu, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę (1700 Eur) atitinkančios visos pinigų sumos išieškojimas būtų neproporcinga ir neadekvati administracinio poveikio priemonė, nes jos administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepajėgtų įvykdyti, jam būtų sukeliamos ženkliai didesnės neigiamos turtinės pasekmės, negu siekiama administracinės atsakomybės taikymu.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog taikant ANK 29 straipsnio 5, 6 dalių nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš A. O. išieškotina ne visa, o tik dalis automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 800 Eur. Teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas atitiktų balansą tarp A. O. turtinės padėties, jo asmenybės, padaryto nusižengimo sunkumo bei administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų.

Teismas, vadovaudamasis ANK 29 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsnio 1-2 dalimi, 675 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

A. O. pripažinti kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir skirti jam 3500 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – 840 pakelių cigarečių „NZ Gold“, konfiskavimą.

Išieškoti iš A. O. valstybės naudai dalį automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančią pinigų sumą – 800 Eur.

Grąžinti automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės registracijos liudijimą, saugomus Vilniaus teritorinėje muitinėje, savininkui ar teisėtam valdytojui.

Pritaikius ANK 675 straipsnį, baudos mokėjimą išdėstyti 12 (dvylikai) mėnesių.

Pirma baudos įmoka turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 20112081342.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

            Teisėjas                                                               Vaclavas Karšulis