Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2-160-266-2010].doc
Bylos nr.: 2-160-266/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Anykðèiø rajono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

                                                                                                            Civilinė byla Nr. 2-160-266/2010

                                                                                Proceso Nr. 2-14-3-01143-2009-0

                                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                                      128.2; 113.8 (S)

 

                                                               

                                    ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

                                                        S P R E N D I M A S 

                                       LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

                                                        2010 m. sausio 27 d.

                                                               Anykščiai

 

               Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Zita Gavėnienė,

sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei,

dalyvaujant pareiškėjos G. Š. atstovei advokatei Vidai Leonovienei,

nedalyvaujant pareiškėjai G. Š.,

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Anykščių skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

n u s t a t ė : 

 

Pareiškėja G. Š. ir jos atstovė advokatė Vida Leonovienė pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji tėvo J. D. įkalinimo metu – 1944-12-27 iki 1954-06-12 kartu su motina ir broliu slapstėsi ir negalėjo legaliai gyventi nuolatinėje ankstesnėje vietoje. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė nurodė, jog jų šeima gyveno (duomenys neskelbtini). Tėvas J. D. buvo tarnautojas – miškininkas eigulys, o motina namų šeimininkė. Gyveno valdiškuose namuose, prie pat miško. Nepritaręs sovietų okupacijai, tėvas aktyviai rėmė partizanus. Netoli jų namų buvo iškasti bunkeriai, kur tėvas nešė maistą, drabužius. Naktimis jų namuose lankydavosi partizanai. 1944 m. gruodžio 26 d. pareiškėjai ir motinai sugrįžus iš bažnyčios, kieme rado nušautą tėvo brolį, o tėvo namuose neberado, jis buvo areštuotas. Namai buvo nusiaubti, o joms buvo grasinama, kad sudegins gyvus. 1944 m. gruodžio 27 d. tėvas buvo nuteistas 10 metų ir išvežtas į laisvės atėmimo vietą Karagandos sritį. Po tėvo suėmimo, namuose pradėjo lankytis ginkluoti vyrai, išvežė turtą. Motina, supratusi, jog bus tremiama į Sibirą, naktimis nebegrįžo į namus, slapstėsi (duomenys neskelbtini) pas kleboną (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pas K. P., (duomenys neskelbtini)pas O. B., (duomenys neskelbtini)pas A. B., (duomenys neskelbtini) pas J. G.. Pareiškėja į mokyklą ėjo skirtingose vietose ir tik retkarčiais. Slapstėsi iki 1954 metų, kai iš įkalinimo sugrįžo tėvas. Šio fakto nustatymas pareiškėjai reikalingas nuo okupacijų nukentėjusiojo asmens – tremtinio teisiniam statusui gauti ir valstybinės pensijos gavimui. Todėl pareiškėja kreipėsi į teismą ir prašė pareiškimą patenkinti.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog tik pagrįsti liudytojų parodymai leistų daryti prielaidą, kad slapstymosi faktas yra buvęs. Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo VSDFV Anykščių skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, jog neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškėjų prašomas juridinis faktas. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos medžiaga, pareiškėjos G. Š. atstovės ,liudytojų M. B., J. G. parodymais nustatyta, kad pareiškėjos tėvas J. D. ir motina E. D. gyveno (duomenys neskelbtini) (b.l.7,8) Tėvas J. D. buvo tarnautojas – miškininkas eigulys. Nepritaręs sovietų okupacijai, tėvas aktyviai rėmė partizanus. Netoli jų namų buvo iškasti bunkeriai, kur tėvas nešė maistą, drabužius. 1944 m. gruodžio 26 d. pareiškėjai ir motinai sugrįžus iš bažnyčios, kieme rado nušautą tėvo brolį, o tėvo namuose neberado, jis buvo areštuotas. 1944 m. gruodžio 27 d. tėvas buvo nuteistas 10 metų ir išvežtas į laisvės atėmimo vietą (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1997-04-04 pažymėjimas Nr. 00097/97 (b.l.10). Po tėvo suėmimo, namuose pradėjo lankytis ginkluoti vyrai, išvežė turtą. Motina, supratusi, jog bus tremiama į Sibirą, naktimis nebegrįžo į namus, slapstėsi (duomenys neskelbtini)pas kleboną (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime pas K. P., (duomenys neskelbtini) kaime pas O. B., (duomenys neskelbtini) kaime pas A. B., (duomenys neskelbtini) kaime pas J. G.. Pareiškėja į mokyklą ėjo skirtingose vietose ir tik retkarčiais. Taigi visi jie slapstėsi ir negalėjo gyventi ankstesnėje gyvenamojoje vietoje. Slapstėsi iki 1954 metų, kai iš įkalinimo sugrįžo tėvas. Minėtas aplinkybes patvirtino liudytojai. Remiantis nurodytais dokumentais bei liudytojų parodymais, pareiškėjai prašo pareiškimą tenkinti.

Pagal Lietuvos Respublikos Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą, tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami tėvų įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai, jeigu bent vienas iš tėvų buvo įkalintas ir šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Teismas mano, jog išdėstyti įrodymai patvirtina faktus, kad laikotarpiu, kai pareiškėjos tėvas J. D. nuo 1944-12-27 iki 1954-06-12 buvo neteisėtai nuteistas ir įkalintas, pareiškėja su motina, bijodami gyventi savo namuose, jog jie nebūtų suimti ir įkaltinti ar ištremti, slapstėsi ir dėl to negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais dokumentais, pareiškėjos atstovės, liudytojų parodymais, kadangi jie nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje. Šiuo metu nuo okupacijų nukentėjusiojo asmens – tremtinio teisiniam statusui nustatyti archyvuose trūksta dokumentų, todėl šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 str.). 

    Vadovaudamasis LR CPK 185, 444 str., 1 d., 2 d. 9 p., 259 str., 260 str., 270 str. teismas

n u s p r e n d ė :

 

               pareiškimą patenkinti.

               Nuo okupacijų nukentėjusiojo asmens – tremtinio teisinio statuso pripažinimo ir nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvo J. D. įkalinimo metu - 1944 m. gruodžio 27 d.- 1954 m. birželio 12 d., jų šeima - motina E. D. su nepilnamečiais vaikais: G. D. (Š.), gim. (duomenys neskelbtini), ir M. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirusiu 2001-05-30, negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

               Sprendimas per 30 d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.

 

 

 

Teisėja                                                                      Zita Gavėnienė