Baudžiamoji byla Nr. 1S-378-245/2016

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.14.; 2.5.19.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Olego Šibkovo ir Daivos Jankauskienės, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjusi nuteistojo A. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Laisvės atėmimo vietų ligoninėje 2016 m. sausio 19 d. priimtą nutarimą Nr. 64-PR-5 taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

n u s t a t ė :

A. M. 2008 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. ir jam skirta bausmė 12 (dvylika) metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2008-01-26; bausmės pabaiga – 2020-01-26.

2016 m. sausio 19 d. Komisijos nutarimu Nr. 64-PR-5 nutarta taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis faktiškai atliko būtiną bausmės dalį, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įvykdymo rezultatai yra teigiami, nusikalstamo elgesio rizika - žema.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 12 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad nuteistasis įstatymo reikalavimus atitinka tik formaliai.

Skunde nuteistasis A. M. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje piktybiškai pablogino jo teisinę padėtį: yra iškraipyti faktai, padaryta proceso pažeidimų. Jis nuteistas pagal BK 129 str. 1 d., o teismas nutartyje rašo BK 129 str. 2 d. 6 p., taip pat iškraipyti jo charakterio bruožai, požiūris į darbą. Nuteistasis prašo atkreipti dėmesį į jo amžių ir sveikatos būklę. Šiuo metu jis yra 55 proc. nedarbingas. Kadangi nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, todėl aktyviai dalyvauja reabilitacijos programoje, metė rūkyti, taip pat atsisakė kitų žalingų įpročių. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, teigia, jog yra pasiruošęs integruotis į visuomenę kaip doras, darbštus, pavyzdingas Lietuvos Respublikos pilietis.

Nuteistojo A. M. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo darytina išvada, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 13 balų. Pažymėtina, kad, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 str. 1 d. nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (aktuali redakcija nuo 2015-09-01) 15.2 punktas).

Nors skunde apygardos teismui A. M. teigia, kad šiuo metu jis jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, yra atlikęs privalomą bausmės dalį, buvo ne kartą skatintas, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, A. M. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nenustatyta.

Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, A. M. stengiasi elgtis pavyzdingai, laikosi Laisvės atėmimo vietų ligoninės vidaus tvarkos taisyklių, administracijos nurodymų, priima specialistų siūlomas paslaugas. Nuteistasis už gerą elgesį, darbą ir visuomeninę veiklą skatintas devynis kartus, be to, jis dalyvavo Asmenų, rengiamų paleidimui iš laisvės atėmimo vietos, teisinio ir socialinio švietimo programoje, taip pat dalyvauja įstaigoje organizuojamuose visuomeniniuose renginiuose. Šios aplinkybės, vertinant jas visumoje, leidžia pagrįstai konstatuoti teigiamus nuteistojo asmenybės pokyčius, tačiau, priešingai nei savo skunde apygardos teismui tai traktuoja pats A. M., šios aplinkybės tik parodo, jog jis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Socialinio tyrimo išvados duomenys liudija, kad vis dar išskiriamas vienas A. M. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis rizikos veiksnys – piktnaudžiavimas alkoholiu, kas aukštesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Nors labai sunkaus nusikaltimo įvykdymui būtent neblaivumas turėjo lemiamos įtakos, tačiau nuteistasis didelės alkoholio vartojimo problemos neįžvelgia. A. M. pripažįsta, kad būdamas laisvėje išgerdavo per daug, vis dėlto, jokiose programose, susijusiose su alkoholio vartojimo prevencija, nuteistasis nedalyvavo. Taigi nuteistajam stinga gebėjimų atskirti turimas problemas ir jas efektyviai spręsti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis turi priteistą civilinį ieškinį, tačiau savanoriškai lėšų pagal vykdomuosius raštus neperveda, ieškinys dengiamas darant priverstinius išskaičiavimus iš gaunamo darbo užmokesčio, nedarbingumo pašalpos. Be to, socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas pažymoje dėl A. M. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įvykdymo pažymėjo, kad savo darbą nuteistasis nors ir atlieka stropiai, tačiau ne visada operatyviai. Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo teiginiai apie sėkmingą integraciją į visuomenę, siekį tapti pavyzdingu piliečiu yra daugiau deklaratyvūs, kadangi A. M. nededa didelių pastangų savo elgesiui keisti.

Apygardos teismas pažymi ir tai, kad nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais nėra stiprūs. A. M. tėvai yra mirę, su žmona jis nebendrauja, norėtų išsiskirti. Vienintelis artimas asmuo, su kuriuo palaikomi tam tikri ryšiai, yra jo brolis. Taigi nuteistasis neturi tvirto šeimos narių, artimų giminaičių palaikymo, kas galėtų būti apsauginiu faktoriumi nuo pakartotinio nusikalstamumo. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis neturi įgijęs net vidurinio išsilavinimo, nepaisant to, laisvės atėmimo vietoje nesimokė, nesistengė įgyti kokios nors profesijos, kas padidintų jo šansą integruotis į darbo rinką išėjus į laisvę. Taigi pamatai socialiam ir visaverčiam gyvenimui visuomenėje dar nėra pakloti.

Nėra pagrindo sutikti su nuteistojo skundo teiginiais, kad apylinkės teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, iškraipė reikšmingus faktus ir tai pablogino jo teisinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė techninę rašymo klaidą, t. y. nurodė, kad A. M. nuteistas pagal BK 129 str. 1 d. 6 p., tačiau iš tiesų nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už BK 129 str. 1 d. įtvirtinto nusikaltimo padarymą. Be to, BK 129 str. 1 d. neturi punktų, taigi padaryta rašymo klaida nėra esminė. Apylinkės teismas nutartyje neakcentavo padaryto nusikaltimo sunkumo ar sukeltų padarinių, buvo vertinamos su bausmės atlikimu, nuteistojo elgesiu susijusios aplinkybės, todėl padaryta techninė klaida nenulėmė atsisakymo tvirtinti Komisijos nutarimo. Procesinių pažeidimų aukštesnės instancijos teismas nenustatė.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. M. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

n u t a r i a :

nuteistojo A. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas              Kęstutis Dargužis

Teisėjai              Olegas Šibkovas

              Daiva Jankauskienė