Civilinė byla Nr. e2A-455-357/2019

                Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03700-2018-3

                     Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1.; 2.6.11.6; 3.1.1.2.7.; 3.1.1.2.8.; 3.1.7.6.; 3.2.4.4.; 3.3.1.18.4.; 3.3.1.20.

               (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NU T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 29 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus ir uždarosios akcinės bendrovės „Ragada“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės  uždarosios akcinės bendrovės  Simona house“ ieškinį atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui ir uždarajai akcinei bendrovei „Ragada“ dėl kelio servituto nustatymo, dalyvaujant institucijoms, duodančioms išvadą byloje, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Simona house“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti kelio servitutą, pažymėtą taškais: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, pagal „Žemės sklypo servitutų nustatymo schemą“, – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku viešpataujančiojo daikto, t. y. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkei UAB „Simona house“ naudotis dalimi (151 kv. m.) tarnaujančiojo daikto, t. y. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), valstybės patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, išnuomotas UAB „Ragda“; iš atsakovų priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Simona house“ naudai.

2.       Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teisėmis priklauso 0,1123 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas 2015-06-17 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), šiame sklype yra pastatas – slėptuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė valdo nuosavybės teisėmis 2015-06-11 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Šalia ieškovės sklypo esantis 0,6270 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklauso Lietuvos Respublikai, kurį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Šis žemės sklypas 2016-01-22 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) išnuomotas atsakovei UAB „Ragda“, iki 2016-01-22 taip pat buvo nuomojamas UAB „Ragda“ 1995-03-21 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Pažymėjo, kad tam, jog ieškovė galėtų tinkamai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (t. y. transporto priemonėmis patekti į sklypą, naudotis pėsčiųjų taku), būtina minėtame kaimyniniame žemės sklype esančiame (duomenys neskelbtini) nustatyti 151 kv. m. ploto kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku viešpataujančiojo daikto, žemės sklypo (kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkei UAB „Simona house“. Servitutas nustatytinas pagal Žemės sklypo servitutų nustatymo schemą, kurioje servitutas pažymėtas taškais: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8; simboliu „S“, servituto plotas – 151 kv. m. Ieškovė gavo atsakovės UAB „Ragda“ 2017-04-20 pranešimą, kad negali patenkinti prašymo dėl servituto nustatymo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad yra visos sąlygos prašomam kelio servitutui nustatyti, nes kelio servitutas yra objektyviai būtinas, ieškovės nuosavybės teisėmis valdomam žemės sklypui nesuteiktas joks privažiavimas, ji neturi jokios galimybės patekti į jai priklausantį žemės sklypą, disponuoti juo ir jame esančiu pastatu – slėptuve. Ieškovės prašomas nustatyti servitutas suprojektuotas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra 3,50 m pločio, išplatėja tik ties 4-5 taškais tam, kad būtų sudaryta galimybė automobiliui išvažiuoti ir įvažiuoti į faktiškai naudojamą kelią, esantį nesuformuotame valstybiniame žemės sklype. Servitutas nustatytas 151 kv. m. ploto, t. y. racionaliai naudojant žemę ir tik tiek, kiek reikia automobiliui įvažiuoti ir išvažiuoti iš ieškovei priklausančio žemės sklypo.

3.       Paaiškino, kad ieškovei parengus projektuojamo įvažiavimo į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), planą, Šiaulių miesto savivaldybė ieškovei pateikė Šiaulių miesto savivaldybės ir statytojo (užsakovo) naujų miesto inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų nutiesimo sutarties projektą. Pagal Sutarties projekto 2 p., statytojas, t. y. UAB „Simona house“, savo lėšomis savivaldybės vardu suprojektuoja ir nutiesia naujus tinklus, komunikacijas, jų dalis, esančias už nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribų ir t.t. Šiaulių miesto savivaldybei sutinkant sutartį sudaryti tik tokiomis minėtomis sąlygomis, ieškovė atsisakė pasirašyti sutartį, nes sutarties sąlygos neatitinka jokių teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principų. Pažymėjo, kad tiek valstybinės žemės dalis (kurioje nesuformuotas žemės sklypas), kuriame buvo bandoma įrengti įvažiavimą nuo geležinkelio pusės, tiek suformuotas žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame prašoma nustatyti servitutą, priklauso Lietuvos Respublikai, byloje nepagrįsta, kokios teisės būtų pažeistos nustačius servitutą prašomame valstybei priklausančiame žemės sklype. Nurodė, kad atsakovės UAB ,,Ragda“ pateikti kelio servituto planai, projektiniai pasiūlymai neatitinka teisės aktų, yra neracionalūs, neekonomiški ir neproporcingi siekiamam tikslui.

4.       Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra išnuomotas UAB „Radga“ pagal 2016-01-22 Valstybinės žemės nuomos sutartį. Ieškovė Šiaulių skyriaus 2017 m. kovo 24 d. raštu „Dėl servituto nustatymo valstybinės žemės sklype“ buvo informuota, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalį administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi nurodytais atvejais. Buvo paaiškinta, kad vadovaujantis minėtomis Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatomis, administraciniu aktu žemės sklypui nustatyti servituto nėra pagrindo, o jei įrengti įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės nebus galimybės, kelio servitutas tarnaujančiu tapsiančiame valstybiniame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) galėtų būti nustatomas sandoriu. Ieškinys negali būti tenkintas dėl to, kad ieškovė prašymo dėl kelio servituto nustatymo sandoriu, kaip ir buvo nurodyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus rašte, nepateikė. Nesutinka su ieškovės teiginiais, kad ji nebeturi jokios kitos galimybės patekti į jai priklausantį žemės sklypą.

5.       Nurodė, kad ieškovė pateikė projektuojamojo įvažiavimo į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), planą, kuris buvo suderintas su Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Architektūros urbanistikos ir paveldosaugos skyriumi. Pagal projektuojamo įvažiavimo į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) planą, 2017 m. vasario 3 d. buvo išduotas sutikimas tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, kuriuo neprieštaraujama dėl susisiekimo komunikacijų (įvažiavimo) tiesimo/statybos įrengimo į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pagal pateiktą dangų ir suvestinį inžinerinių tinklų planą valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.

6.       Atsakovė UAB ,,Ragda“ prašė teismo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal UAB „Ragda“ 2017 m. kovo 1 d. prašymą, Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2017 m. kovo 15 d. išdavė specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kitos paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), paskirties keitimui į administracinę ir rekonstravimo projektui. Šiuo metu parengtas paskirties keitimo ir rekonstravimo projektas. Pagal projektą, ieškovės UAB „Simona house“ prašomoje nustatyti žemės sklypo vietoje numatyta statyti automobilių elektros krovimo aikštelę. Mano, kad ieškovės prašomas nustatyti servitutas varžo ir riboja tarnaujančiojo daikto naudotojo, ieškovės UAB „Ragda“, teises ir interesus.

7.       Pažymėjo, kad ieškovė visiškai nepagrįstai nurodo, kad prašomas nustatyti servitutas yra vienintelis ekonomiškas ir įmanomas būdas patekti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir pastatą. Ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl yra galimybė patekti iš faktiškai naudojamo (duomenys neskelbtini) gatvės kelio. Ieškovė teigia, kad sklypo plane nustatyto įvažiavimo/išvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę negalima realiai įrengti dėl (duomenys neskelbtini) gatvės kategorijos bei nustatyto leistino greičio. Šie ieškovės teiginiai iš esmės yra nepagrįsti. (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengus lėtėjimo juostą ir perkėlus nustatyto leistino greičio 70 km. h. ženklą, ieškovei nebūtų jokių kliūčių patekti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Pateiktas G. K. prašymas Šiaulių miesto savivaldybės administracijai patvirtina, jog greičio ženklo perkėlimo kreiptasi nenurodant konkrečių motyvų, todėl Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2017-04-18 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažymėjo, kad nenurodyti motyvai ir argumentai, kodėl greitis turėtų būti sumažintas.

8.       Nurodė, kad ieškovė pateikė nenuginčytą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planas (sprendinių brėžinys) prilygintas teritorijų planavimo dokumentui. Pateiktame plane aiškiai numatytas įvažiavimas į ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Ieškovė turi realias galimybes patekti į jai nuosavybės teisė priklausantį žemės sklypą nenustatant prašomo servituto per ieškovės UAB „Ragda“ valdomą ir naudojamą valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Ieškovė reikalavimą reiškia apsiribodama formaliais pagrindais, nors neišnaudojo galimybių, kurios nevaržytų atsakovės teisių ir interesų, sprendžiant patekimo į ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą klausimą.

9.       Šiaulių miesto savivaldybės administracija pateiktoje išvadoje nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, 2007 m. rugpjūčio 8 d. Šiaulių miesto savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisija (toliau - SEK), kuri nagrinėja eismo saugumą ir eismo sąlygų gerinimą Šiaulių mieste, rekomenduoja eismo organizavimo sprendinius. SEK posėdyje, kuris įvyko 2016 m. vasario 10 d. sklypo (duomenys neskelbtini) savininkė pateikė du įvažiavimo į sklypą sprendinius: pirmasis sprendinys – formuojamas įvažiavimas šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, antrasis įvažiavimo į sklypą (duomenys neskelbtini) sprendinys – formuojamas servitutas per (duomenys neskelbtini) sklypą. Komisija abiem įvažiavimo sprendiniams pritarė. Pakartotinai 2016 m. gruodžio 28 d. SEK posėdyje buvo nagrinėtas klausimas dėl įvažiavimo/išvažiavimo į/iš (duomenys neskelbtini) sklypą, įvažiavimo kelias numatomas rengti (duomenys neskelbtini) gatvės šlaite, esančioje laisvoje valstybinėje žemėje tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ teritorijos. Komisija pritarė šiam įvažiavimo sprendiniui.

10.       Pažymėjo, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įvažiavimas neatitinka „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ keliamiems minimaliems atstumams tarp sankryžų ir įvažiavimų/išvažiavimų, tačiau jeigu dėl susiklosčiusio užstatymo nėra galimybių išlaikyti nurodytų atstumų, turi būti taikomos papildomos eismo saugos priemonės. Projektuojamas įvažiavimas pagal patvirtintą administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), galimas tik parinkus eismo saugos priemonės, kurios turi būti derinamos SEK (greitėjimo - lėtėjimo juostos ar kitos saugaus eismo priemonės). Informacijos dėl kitų galimų įvažiavimų/išvažiavimų į/iš sklypą (duomenys neskelbtini) įrengimo variantų pateikti negali, nes pareiškėjas nagrinėjimui pateikė tik anksčiau aprašytus įvažiavimo/išvažiavimo įrengimo sprendinius.

11.       Nurodė, kad SEK posėdyje 2018 m. lapkričio 30 d. buvo svarstomas įvažiavimo klausimas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (ankstesnis ir naujai parengti projektiniai pasiūlymai) ir visiems sprendiniams buvo pritarta. Informavo, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad įvažiavimas į nagrinėjamą žemės sklypą yra numatomas iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2015-10-08 sprendimu Nr. T-268 yra patvirtintas Transporto organizavimo Šiaulių mieste specialusis planas. Minėtu specialiuoju planu yra suplanuota gatvių susisiekimo sistema. Išanalizavus miesto gatvių tinklą, nurodė, kad tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nėra numatytas gatvių susisiekimo tinklas ar kokiu kitu teritorijų planavimo dokumentu suplanuotas infrastruktūrinis žemės sklypas. Nagrinėjant galimybę įvažiavimą projektuoti per greta esantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pažymėjo, kad būtų apribojamos kito žemės sklypo savininko nuosavybės teisės ir interesai. Nurodė, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo kito valstybinės žemės sklypo sąskaita numatyti įvažiavimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), teritorijų planavimo dokumente yra numatytas tiesioginis įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, įvertinus Transporto specialiojo plano sprendinius, siūlo į nagrinėjamą žemės sklypą įvažiavimą projektuoti nuo (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies, įrengiant lėtėjimo ir greitėjimo juostas bei jas atskiriant nuo (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies pakelta 1,5 m. pločio salele. Projektiniai sprendiniai gali keistis siekiant įvykdyti išduotus įvažiavimo sąlygų prisijungimo reikalavimus.

12.       Lietuvos automobilių kelių direkcija nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog (duomenys neskelbtini)gatvėje, (duomenys neskelbtini)Šiaulių m., esantis kelias nuosavybės teise priklauso Šiaulių m. savivaldybei, institucija neturi jokių sąsajų su nagrinėjamu ginču.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

13.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nustatė atsakovei UAB ,,Ragda“ nuomos teise valdomame valstybinės žemės sklype (tarnaujančiame daikte), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kelio servitutą pagal UAB ,,Kordimatas“ matininko A. P. 2018-05-17 parengtą žemės sklypo servituto nustatyto planą, nurodant, kad planas yra neatskiriama šio teismo sprendimo dalis. Nustatė, kad kelio servitutas suteikia ieškovei UAB ,,Simona house“ teisę, bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis į pastarajam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (viešpataujantis daiktas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pripažino, kad atsakovė UAB ,,Ragda“ gali turėti materialinę teisę į piniginę kompensaciją, kaip atlyginimą už tai, kad valdomame valstybinės žemės sklype, ieškovės UAB ,,Simona house“ naudai yra nustatytas kelio servitutas. Priteisė ieškovei UAB ,,Simona house“ iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 4 682,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Išaiškino ieškovei, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, šį procesinį dokumentą kartu su projektiniu sprendimu, kaip neatskiriamą teismo sprendimo dalį privalo įregistruoti VĮ Registrų centre. Nurodė, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinama byloje 2018-09-14 priimta laikinoji apsaugos priemonė.

14.       Teismas nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini) ieškovė į jai priklausantį žemės sklypą šiuo metu gali patekti ir vadinamu lauko keliu, per valstybei priklausantį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio dalį nuomos teise valdo atsakovė. Teoriškai egzistuoja ir kitos galimybės ieškovei patekti į jai priklausantį žemės sklypą, būtinybė ieškovei turėti kelią, kuriuo ji ir/ar kiti asmenys transporto priemonėmis galėtų įvažiuoti į jos nuosavybės teise valdomą žemės sklypą ir prie jame esančio pastato, kuriuo yra naudojamasi nuo 1984 metų (statybos pabaigos metai) atitinka protingumo kriterijų, nes iš turimų duomenų galima daryti išvadą, jog prie minėto pastato ir anksčiau buvo patenkama per valstybei priklausantį žemės sklypą, per įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) g., taip vadinamu lauko keliu. Tai būtų vienas iš racionaliausių būdų žemės sklypo savininkei naudojantis jame esančiu pastatu (slėptuve), kuriuo savininkė naudojasi nuo 2015-07-01 ir į kurį šiuo metu tėra kaip ir anksčiau vedantis vienas kelias per atsakovės nuomos teise valdomą žemės sklypą, kuris nuosavybės teise priklauso valstybei. Dabar esantis bei naudojamas įvažiavimas ir lauko kelias, einantis per atsakovės UAB „Ragda“ nuomojamą žemės sklypą, yra jo pakraštyje bei tinkamas naudojimui ir toliau. Kitos tokios galimybės egzistuoja tik teoriškai, jos nelaikytinos racionaliomis, ekonomiškai pagrįstomis ar atitinkančiomis protingumo kriterijus.

15.       Sprendė, kad atsakovei UAB „Ragda“ nuomojamas žemės sklypas, kuris ribojasi ir su ieškovės žemės sklypu, yra tinkamiausia išeitis kelio servitutui. Atsakovės pateikti galimi kiti kelio servituto projektai dėl ieškovės galimybių patekti į jai priklausantį žemės sklypą, vertintini pagal tokio kelio įrengimo racionalumą ir ieškovės poreikį, įvertinus šioje situacijoje jos turimą nuosavybę. Ieškovės parengtas kelio servituto projektas yra ne tik praktiškesnis, bet ir labiau atitinkantis servituto turinį bei yra realus ir racionalus, todėl ieškovės pateiktas planas yra tinkamiausias. Byloje yra ieškovės pateiktas 2018 m. gegužės 17 d. UAB „Kordimatas“ parengtas kelio servituto projektas bei atsakovės pateikti 2018 m. S. R. IĮ projektavimo biuras parengti galimi kelio servituto projektiniai pasiūlymai. Teismas sprendė, kad tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo principą labiau atitinka teismui pateiktas ieškovės pasiūlytas kelio servituto projektinis variantas. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės siūlomas kelio servituto variantas atskiria tik dalį atsakovei nuomos teise priklausančio žemės sklypo, kuri yra šio sklypo pakraštyje, teismas darė išvadą, jog toks siūlomas šio kelio servituto variantas yra racionalus ir nuomojamo žemės sklypo savininko atžvilgiu. Atsakovei bus padaroma minimali žala, kuomet ateityje galimas ir nuomojamo žemės sklypo ploto sumažinimas, keičiant nuomos sutarties sąlygą.

16.       Nurodė, kad nepagrįsta atsakovės nurodoma aplinkybė, kad pagal ieškovės pateiktą projektą dėl kelio servituto, jos nuomojamame žemės sklype, nebus galima toliau plėtoti verslo ar kitos veiklos, kadangi tam įtakos turi ir kitų teisės aktų nuostatos dėl reikalavimų keliamų kelio apsauginei juostai, ši atsakovės nurodyta aplinkybė teismo nelaikytina kliūtimi ar neproporcingai siekiamam tikslui taikoma priemone, siekiant išspręsti šalių ginčą. Teismo vertinimu, atsakovė, norėdama ateityje naudotis įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės ar dalimi kelio servituto, galėtų savo darbu ar lėšomis prisidėti prie jo suformavimo natūroje pagal ieškovės pateiktą projektinį pasiūlymą. Tokiu būdu nebūtų tikslinga dar labiau suvaržyti valstybės nuomojamą žemės sklypą ir įsirengiant atskirą kelią. Pažymėjo, kad viešpataujančio žemės sklypo savininkė siekia naudotis tik minimaliu kelio pločiu einančiu ir per atsakovės valstybės nuomojamą žemės sklypą, o įvažiavimu ir likusia kelio dalimi abi ginčo šalys galėtų naudotis bendrai.

17.       Teismas pažymėjo, kad jis neprivalo vadovautis atsakovės pateiktais kelių servituto projektais, kurie tik dar labiau varžo ir apsunkina ieškovės daiktinę teisę naudojantis jai savo žemės sklypu. Atsakovė kartu galės naudotis teismo sprendimu nustatomu kelio servitutu pagal ieškovės projektinį pasiūlymą, dėl to ir ši aplinkybė teismui buvo reikšminga tenkinant ieškovės ieškinį. Teismo nustatomo kelio servituto turinys, tarnaujančiojo daikto savininko teisių apribojimų apimtis, turi atitikti tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo principą, o esamu (naujai įsirengtu) įvažiavimu kaip ir naudojimasis kelio servitutu, atitiks abiejų šalių interesus. Ieškovės prašomo nustatyti kelio servitutas tik minimaliai pakeičia atsakovės sklypo naudojimo paskirtį, susijusią su jame galima ir būsima ūkine veikla, nes paties sklypo vertė nepablogėja, kaip ir kitos ūkinės veiklos sąlygos. Atsakovių projektiniai pasiūlymai ekonomine prasme yra visiškai neracionalūs, o jų įgyvendinimas pareikalautų didelių finansinių išlaidų kas neatitinka protingumo kriterijaus, pasiūlytoje kelio servituto vietoje egzistuoja ir teisinės kliūtys jo įgyvendinimui, o atsakovių siūlomi kelio servituto projektai nėra racionalūs visais požiūriais. Vien ta aplinkybė, kad galimi ir kiti projektiniai sprendiniai ir jų įgyvendinimas, nepaneigia kelio būtinybės ir jo įrengimo konkrečioje vietoje būtinybės, atsakovės negali daryti jokių kliūčių kelio įrengimui.

18.       Sprendime vartojama sąvoka kelias (tiksliau tai žemės plotis, tinkamas pravažiavimui) suprantama plačiąja prasme ir vien tai, kad įstatymą įgyvendinančiuose teisės aktuose taip pat vartojama kelio sąvoka, tai nereiškia, kad teismas projektuoja viešąjį kelią ar gatvę ir yra įpareigotas laikytis projektuotojams keliamų reikalavimų. Teismas sprendė, kad racionalus ir tinkamas, tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo principą atitinkantis kelio (pravažiavimo) plotis yra 4 metrai. Tokio pločio kelias (4,00 m.) pagal pateiktą ieškovės projektą užtikrins ne tik galimybę pravažiuoti transporto priemonėms, bet ir esant reikalui, pvz., gaisro gesinimo mašinoms.

19.       Dėl servituto atlygintinumo teismas nurodė, kad atsakovai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui į bylą ir savarankiško reikalavimo dėl servituto atlygintinumo. Tačiau atsakovų atstovai baigiamosiose kalbose pasisakė dėl servituto atlygintinumo galimybės nagrinėjamoje byloje, kas nelaikytina tinkamu reikalavimu materialine prasme. Teismo sprendimui įsiteisėjus, kurio pagrindu viešame registre būtų įregistruotas kelio servitutas, tik tada atsiranda pagrindas atsakovams kelti reikalavimą dėl piniginės kompensacijos priteisimo. Ieškovė laisvai važiuodama valstybinės žemės plotu, tiek ir vėliau per atsakovės nuomojamą iš valstybės žemės sklypą (tai yra jį pritaikydama važiavimui) į savo žemės sklypą, negali juo naudotis neatlygintinai, nes tuo pažeistų galiojančių teisės aktų reikalavimus ir kito asmens teises bei teisėtus interesus.

                          III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20.       Atsakovė UAB „Ragda“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Simona house“ ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės UAB „Simona house“ atsakovės UAB „Ragda“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.       Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė UAB „Simona house“ iš esmės nesiėmė jokių veiksmų dėl servituto nustatymo sandoriu, o kreipėsi į teismą dėl kelio servituto nustatymo teismo sprendimu. UAB „Ragda“, kaip nurodyto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomininkas, kuris tik valdo ir naudojasi šiuo žemės sklypu, neturi teisės spręsti dėl kelio servituto nustatymo nuomojamame žemės sklype. Pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui, t. y. ieškovei.

7.2.       Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas (sprendinių brėžinys) prilygintas teritorijų planavimo dokumentui. Šis individualus teisės aktas nėra nuginčytas iki šiol. Spręsdamas dėl servituto nustatymo žemės sklype, dėl kurio nustatyta tvarka yra priimti sprendiniai teritorijų planavimo tvarka, pavyzdžiui, patvirtintas detalusis planas, nustatantis žemės sklypų dydį, namų ir kitų statinių išdėstymą sklypuose, teismas privalo atsižvelgti į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus. Pažymėjo, kad ieškovei įsigyjant žemės sklypą, dar 2013-01-04 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos buvo patvirtintas įvažiavimas į žemės sklypą.

7.3.       Atsakovė UAB „Ragda“ pateikė priešprojektinius pasiūlymus, kurie akivaizdžiai patvirtina, kad objektyviai įmanoma pateikti į ieškovės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą įsirengiant įvažiavimą, tai patvirtina ir byloje pateiktas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2019-01-17 raštas. Šiaulių miesto savivaldybės administracijai ieškovė buvo pateikusi du prašymus dėl įvažiavimo į sklypą įrengimo, kuriems pritarė Saugaus eismo komisija, tačiau šių prašymų ieškovė byloje nepateikė. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad UAB „Simona house“ atsisakė sudaryti nurodytą sutartį, nes įsirengus už savo lėšas komunikacijas, pagal šią sutartį perduodamos savivaldybės nuosavybėn. Bylos duomenys leidžia teigti, kad ieškovė nesutiko įsirengti įvažiavimo pagal nustatytas sąlygas iš esmės nesant objektyviai pateisinamų priežasčių. Ieškovės teiginiai, kad tik gavus sutarties projektą, paaiškėjo, kad toks įvažiavimo į sklypą būdas būtų visiškai neracionalus, neekonomiškas, sunkiai įgyvendinamas, prieštarauja CK 4.114 straipsnyje įtvirtinam reguliavimui. 

7.4.       Bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė turi objektyviai kelias galimybes patekti į jai priklausantį žemės sklypą, ieškovei įsigyjant minėtą žemės sklypą turėjo ir galėjo būti žinoma, kad jai teks įrengti įvažiavimą į žemės sklypą, ir įsigydama šį žemės sklypą iš esmės su tokiomis sąlygomis sutiko bei prisiėmė visas įvažiavimo į žemės sklypą įrengimo išlaidas.

7.5.       Pagal UAB „Ragda“ 2017 m. kovo 1 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2017 m. kovo 15 d. išdavė specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kitos paskirties pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) paskirties keitimui į administracinę ir rekonstravimo projektui. Šiuo metu parengta paskirties keitimo ir rekonstravimo projektas. Pagal projektą, ieškovės UAB „Simona house“ prašomoje nustatyti servitutą žemės sklypo dalyje numatyta statyti automobilių elektros krovimo aikštelę, šiuo atveju ieškovės prašomas nustatyti servitutas varžo ir riboja tarnaujančiojo daikto naudotojo, ieškovės UAB „Ragda“ teises ir interesus. Be to, Šiaulių miesto savivaldybės administracija minėtu 2019-01-17 raštu nurodė, kad tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nėra numatytas gatvių susisiekimo tinklas ar kokiu kitu teritorijų planavimo dokumentu suplanuotas infrastruktūrinis žemės sklypas.

7.6.       Ieškovės byloje pateiktas statybos inžinierės L. J. raštas dėl UAB „Ragda“ pateikto vieno iš priešprojekinių pasiūlymų dėl įvažiavimo į žemės sklypą, tačiau nepateikta duomenų, kad šis asmuo turi reikiamą kvalifikaciją, susijusią su teritorijų ir specialiuoju ir detaliuoju planavimu. UAB „Ragda“ priešprojektinius pasiūlymus parengė tokią kvalifikaciją turintis specialistas. Ieškovės pateiktas bendro pobūdžio vertinimas, iš esmės prieštarauja teisiniam reglamentavimui ir institucijos teikiančios išvadą - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pateiktai išvadai dėl galimybės įsirengti įvažiavimą į žemės sklypą. Rašte pateikiami vertinimai apie racionalumą ir ekonomiškumą, tačiau nepateikiama tai pagrindžiantys paskaičiavimai ir duomenys. Teismo posėdžio metu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos specialistai patvirtino, kad rengiant projektą dėl kelio servituto nustatymo valstybei priklausančiame žemės sklype statybos darbų tyrimus reikėtų taip pat atlikti. Taigi, šiuo atveju nėra jokios esminės reikšmės, ar rengiat įvažiavimą, ar įsirengiant kelio servitutą.

7.7.       Teismas neįvertino, kad ieškovė turi realias galimybes patekti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą nenustatant prašomo servituto per ieškovės UAB „Ragda“ valdomą ir naudojamą valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Sprendime nepagrįstai, nesant jokių įrodymų konstatuota, kad atsakovės UAB „Ragda“ pasiūlymai dėl įvažiavimo į žemės sklypą ekonomine prasme yra visiškai neracionalūs, o jų įgyvendinimas pareikalautų didelių finansinių išlaidų. Teismas suteikė ieškovei teisę įsirengti kelią savo lėšomis, pagal nustatytą kelio servitutą atsižvelgiant į pateiktą ieškovės projektinį pasiūlymą, nors ieškovė nepateikė lyginamųjų paskaičiavimų dėl kelio įrengimo nustatant servitutą ar įrengiant įvažiavimą.

7.8.       Ieškovė, nurodydama UAB „Ragda“ atsakove, kuri neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį (neturi teisės spręsti klausimo dėl servituto nustatymo), parinko netinkamą atsakovę.

21.       Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „Simona house“ ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1.                      Teismo sprendimas nėra teisėtas, priimtas pažeidžiant ir netinkamai taikant teisės normas reglamentuojančias servituto nustatymo teismo sprendimu sąlygas, nepagrįstai konstatuojant servituto nustatymo būtinumą ir paviršutiniškai įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, neatsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose suformuotą teisminę praktiką ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus.

21.2.                      Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje konstatavo, kad šalys laisva valia neketina nusistatyti servituto, t. y. tarp šalių yra nesutarimas, kuris yra kaip viena iš būtinųjų sąlygų priverstiniam servituto nustatymui. Sprendimo motyvuojamoje dalyje CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos (nesutarimo buvimo ir jį įtakojusių faktinių aplinkybių) teismas iš vis neaptaria, jas nutyli ir jų nevertina. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui UAB „Simona House“ vadovė G. K. 2017-03-03 pateikė prašymą, 2017 m. kovo 24 d. raštu pareiškėja buvo tinkamai, suprantamai ir aiškiai informuota, kad administraciniu aktu nustatyti žemės sklypui servituto nėra pagrindo, o jei įrengti įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės nebus galimybės, kelio servitutas tarnaujančiu tapsiančiame valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini), galėtų būti nustatomas sandoriu. Nurodytas Šiaulių skyriaus 2017 m. kovo 24 d. raštas pareiškėjos nebuvo ginčijamas, yra teisėtas ir nepanaikintas teismo sprendimu, ir yra galiojantis. Teismas neaptarė šių, išskirtinai šiai bylai svarbių aplinkybių, jog G. K. buvo informuota, kad jei pageidaus sudaryti sandorį dėl kelio servituto nustatymo, ji turės teritorinio padalinio vadovui pateikti prašymą nustatyti servitutą sandoriu ir žemės sklypo planą dėl siūlomo kelio servituto nustatymo, kuris būtų suderintas su žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudotoju.

21.3.                      Valstybinės žemės patikėtiniui nurodžius, kad servituto nustatymas būtų galimas notariškai patvirtintu sandoriu, ieškovė tokio servituto nustatymo plano net nerengė ir prašymo (siūlymo) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui nustatyti kelio servitutą pagal parengtą servituto nustatymo planą net neteikė (tokių įrodymų į bylą nebuvo pateikta). Neišreiškus valios dėl galimo kelio servituto nustatymo sandoriu, darytina išvada, kad jokio nesutarimo dėl galimo servituto nustatymo sandoriu, kurį vėliau turėtų patvirtinti notaras, pagal ieškovės parengtą servituto nustatymo planą, tarp ieškovės ir Valstybinės žemės patikėtinio iš vis nebuvo. Teismas šioje byloje turėjo priimti nutartį, įpareigojančią ieškovę teismui pateikti įrodymus, kad buvo siekiama spręsti klausimą dėl servituto nustatymo notariškai patvirtintu sandoriu, o nepašalinus nutartyje nurodytų trūkumų, ieškinys teismo turėjo būti paliktas nenagrinėtu.

21.4.                      Teismas neįvertino, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Skundžiamas teismo sprendimas yra naikintinas dėl to, kad pateiktas ieškinys nėra pagrįstas ir neįrodytas, jog ieškovės siektinas nustatyti kelio servitutas atsakovės žemės sklypui yra reikalingas ir būtinas, norint tinkamai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, nes patekimas į ieškovei priklausantį žemės sklypą yra galimas įsirengus įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės.

21.5.                      Teismui į bylą buvo pateikti IĮ S. R. projektavimo biuro architekto S. R., turinčio teritorijų specialiojo ir detaliojo planavimo kvalifikacijos atestatą (išduotas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Nr. (duomenys neskelbtini)), įvažiavimo į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), keturi priešprojektiniai pasiūlymai. Priešprojektiniuose pasiūlymuose, įvertinant Statybos techninių reglamentų nuostatas, sąlygas pagal esamos gatvės kategoriją buvo pateiktas keletas būdų kaip ieškovė galį įsirengti įvažiavimą patekimui į jai priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2019-01-17 civilinėje byloje buvo pateikta išvada, kurioje nurodyta, kad pasitarimo metu eismo saugumo atžvilgiu, visiems sprendiniams buvo pritarta, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015-10-08 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) yra patvirtintas Transporto organizavimo Šiaulių mieste specialusis planas ir minėtu planu yra suplanuota gatvių susisiekimo sistema, yra siūloma į nagrinėjamą žemės sklypą įvažiavimą projektui nuo (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies įrengiant lėtėjimo ir greitėjimo juostas bei jas atskiriant nuo (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies pakelta 1,5 m. pločio salele. Pateiktiems projektiniam pasiūlymams pritarė Šiaulių miesto savivaldybės administracija, kas byloje paneigia ieškovės teiginius bei patvirtina, kad galimi kiti privažiavimo prie ieškovei priklausančio žemės sklypo, kurie užtikrintų ieškovei normalias sąlygas naudotis jai priklausančiu daiktu pagal paskirtį be esminių atsakovo šioje byloje nuosavybės teisių suvaržymų ir nenustatant prašomo servituto (t. y. nesant būtinybės nustatyti servitutą).

21.6.                      Atsakovo nuomojamas žemės sklypas nėra tinkamiausia išeitis kelio servitutui vertintini kritiškai, nes bylos nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, kad yra ir kitos alternatyvios galimybės patekimui į ieškovei priklausantį žemės sklypą net nesustačius servituto, o įsirengiant įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Teismas nepagrįstai nurodo, kad jis neprivalo vadovautis atsakovo pateiktais kelių servituto projektais, kurie tik labiau varžo ir apsunkina ieškovės daiktinę teisę naudotis jai savo žemės sklypu. Še projektiniai sprendimai atsakovės į bylą buvo pateikti kaip svarūs įrodymai, kad nėra objektyvios būtinybės servituto nustatymui. Neaišku, kuo remiantis teismas nustatė, kad pateikti galimų įvažiavimų projektiniai siūlymai dar labiau varžo ir apsunkina ieškovės daiktinę teisę. Negali būti teisėtas teismo sprendimas, kuriame nėra aptarta, nepateikti motyvai ir nepasisakyta dėl atsakovės UAB „Ragda“ teiktų projektinių įvažiavimų įsirengimo į ieškove priklausantį žemės sklypą priimtinumo ar netinkamumo.

21.7.                      Procesinė viešpataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimą logiškai išplaukia iš reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Šio reikalavimo turi laikytis ne tik bylą nagrinėjantis teismas, bet ir sąžininga proceso šalis, prašanti nustatyti servitutą.

21.8.                      Ieškovės prašomos priteisti advokato atstovavimo išlaidos, įvertinus bylos apimtį ir sudėtingumą yra nepagrįstai didelės ir viršijančios Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

22.       Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius atsiliepime dėl atsakovės UAB „Ragda“ apeliacinio skundo, prašė jį tenkinti, nes skunde pateiktus motyvus iš esmės pagrindžia byloje esantys dokumentai, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pateiktos išvados, paneigiančios servituto nustatymo būtinybės egzistavimą ir servituto nustatymo bylose formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

23.       Ieškovė UAB „Simona house“ pateiktu atsiliepimu prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-137-772/2019 palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus, iš atsakovų priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Simona house“ naudai. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

23.1.                      Nurodo, kad apeliaciniai skundai yra nepagrįsti, neatitinkantys faktinių aplinkybių, nepaneigiantys pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir teisingumo, todėl atmestini. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad nebuvo šalių nesutarimo dėl kelio servituto nustatymo. Apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, kad ieškovė pirmiausiai turėjo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl servituto nustatymo sandoriu, o tik nesutikus, galėjo kreiptis į teismą. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad šalių nesutarimas dėl kelio servituto ir skirtinga šalių pozicija buvo tiek sprendžiant servituto nustatymą iki teisminio ginčo, tiek teisminio proceso metu. Ieškovė UAB „Simona house“, siekdama taikiai išspręsti šį klausimą, dar 2017-03-03 prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrių, prašydama administraciniu aktu nustatyti servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, teisę naudotis pėsčiųjų taku, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovas, informuodamas, kad servitutas gali būti nustatytas sandoriu, ieškovei nurodė pateikti žemės sklypo planą su siūlomu kelio servitutu, kuris turi būti suderintas su žemės sklypo naudotoju, t. y. UAB „Ragda“. Ieškovė 2017-03-28 prašymu kreipėsi į atsakovę UAB „Ragda“ ir gavo atsakovės 2017-04-20 pranešimą, kuriuo atsakoma, kad negali patenkinti prašymo dėl servituto nustatymo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini).

23.2.                      Apeliantai nepagrįstai teigia, kad ieškovė turi kitas galimybes patekti į sklypą. Nurodydami, kad neva ieškovė turi kitas galimybes patekti į sklypą, apeliantai pažymi kelis byloje nagrinėtus variantus, kurių įgyvendinimui ne tik trūksta teisinio pagrindo, bet jų įgyvendinimas būtų visiškai neproporcingas ir neracionalus. Tai, jog ieškovės sklypui nėra nustatytas servitutas ir nėra jokio nustatyto patekimo į sklypą, ginčo dėl to nėra. Byloje buvo pateikti keli variantai, parodantys, kad vienintelis racionalus, įgyvendinamas būdas patekti į sklypą yra ieškovės siūlomo servituto nustatymas.

23.3.                      Dėl galimybės įrengti išvažiavimą į (duomenys neskelbtini) gatvę iš ieškovės sklypo pagal 2012 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą planą nurodo, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, pagal kurį turi būti įrengtas išvažiavimas į (duomenys neskelbtini) gatvę ir jame nurodyta, kad projektuojamas įvažiavimas, ir jokiu būdu nesuprojektuotas. Be to, tas įvažiavimas pažymėtas jau už sklypo ribos. Pastarajame plane nurodyto įvažiavimo nėra galimybės įrengti. Ieškovės atstovė dėl įvažiavimo / išvažiavimo į sklypą, (duomenys neskelbtini), įsirengimo kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyrių, pastarasis 2016-03-09 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, jeigu rengiamas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) g., būtina projektuoti greitėjimo/lėtėjimo juostas. Šiaulių miesto infrastruktūros skyrius 2016-05-13 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovę informavo, kad (duomenys neskelbtini) gatvės kategorija B1, projektinis greitis 70 km/h. (duomenys neskelbtini) gatvės kategorija taip pat matyti iš Transporto organizavimo Šiaulių mieste specialiojo plano, specialiojo plano sprendinių konkretizavimo ataskaitos. Norint įrengti ieškovės žemės sklype suprojektuotą išvažiavimą/įvažiavimą, taip pat su posūkiu į kairę pusę, turi būti dvi sąlygos: atstumas tarp įvažiavimų/išvažiavimų ne mažesnis nei 200 metrų ir (duomenys neskelbtini) gatvėje leistinas greitis turi neviršyti 50 km/h. Kalbant apie nustatytą reikalavimą išlaikyti 200 metrų atstumą, pažymi, kad atstumas nuo ieškovės sklypo plane numatyto suprojektuoti išvažiavimo /įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę iki faktinio kelio šalia sklypo (duomenys neskelbtini), (į kurį ieškovė išvažiuotų nustačius servitutą) yra 72,4 metrai, o iki asfaltuoto išvažiavimo/įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę, esančio sklype (duomenys neskelbtini), yra 95,7 metrai. Tai įrodo, kad ieškovės žemės sklypo plane numatyto išvažiavimo/įvažiavimo nėra galimybės įrengti vien dėl reikalavimų išlaikyti nustatytus atstumus. (duomenys neskelbtini) gatvės kategorija B1, projektinis greitis 70 km/h. Toks greičio ženklas yra jau nuo sklypo (duomenys neskelbtini) (taip pat matyti iš byloje pateiktų nuotraukų). Ieškovė, siekdama išspręsti įvažiavimo/išvažiavimo į sklypą klausimą, pateikė 2017-03-03 prašymą Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl greičio mažinimo nuo 70 km/h iki 50 km/h (duomenys neskelbtini) gatvėje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2017-04-18 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieškovę, kad komisija nepritarė greičio mažinimui ir rekomendavo palikti esamą situaciją. Tai reiškia, kad ieškovės sklypo plane numatyto suprojektuoti išvažiavimo/įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę negalima realiai įrengti ir dėl (duomenys neskelbtini) gatvės kategorijos bei nustatyto leistino greičio (reikalaujama įrengti lėtėjimo/greitėjimo juostą, be to, greitis turėtų būti ne didesnis nei 50 km/h, tačiau šiuo atveju greitis nustatytas 70 km/h, kurio atitinkamos institucijos nesumažina). Tai įrodo, kad žemės sklypo plane pažymėjimas, jog projektuojamas išvažiavimas, kurį atsakovai laiko detaliojo plano sprendiniu, pagal Šiaulių miesto savivaldybės administratoriaus direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), yra neįgyvendinamas būtent dėl valstybės ir savivaldybės institucijų sprendimų, o ne dėl ieškovės kaltės. Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2018-10-02 išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl įvažiavimo įrengimo galimybės žemės sklypui (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. e2-8657-772/2018“ patvirtina, kad apeliantų nurodytas argumentas, jog įvažiavimas gali būti įrengtas pagal 2012 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą planą, yra nepagrįstas, ieškovė ieškojo būdų, kaip įrengti įvažiavimą pagal pastarąjį 2012 metais patvirtintą planą (dėl to ne kartą kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyrių), tačiau tokio įvažiavimo įrengti nėra galimybės ne dėl ieškovės kaltės.

23.4.                      Dėl galimybės patekti į sklypą pagal UAB „Ragda“ pateiktus priešprojektinius pasiūlymus nurodo, kad apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigia, kad ieškovė objektyviai gali įsirengti įvažiavimą į sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės pagal UAB „Ragda“ pateiktus priešprojektinius pasiūlymus. Pagal šiuos priešprojektinius pasiūlymus turi būti įrengta lėtėjimo juosta 3,5 m pločio, atskirta nuo važiuojamosios dalies ir pakelta 1,5 m pločio salele, salelėje siūloma įrengti atitvarą; iš lėtėjimo juostos rengiamas įvažiavimas į sklypą; salelėje ir prie išvažiavimo sustatomi reikalingi kelio ženklai. Tokiu pasiūlymu siūloma pakeisti, rekonstruoti (duomenys neskelbtini) gatvę, įrengiant salelę, atitvaras. Pasiūlymą įvertinusi atitinkamą kvalifikaciją turinti statybos inžinierė, kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė išvadą, kad priešprojektiniai pasiūlymai iš esmės neįgyvendinami. Pateiktiems projektiniams pasiūlymams įvykdyti reikia parengti ypatingos kategorijos, visuomenei svarbios (duomenys neskelbtini) gatvės Šiauliuose rekonstravimo projektą.

23.5.                      Projektui paruošti reikia ne tik atlikti projekto, įvažos įrengimo ekspertizes, bet ir, kaip numatyta Transporto organizavimo Šiaulių mieste Specialusis planas, Specialiojo plano konkretizavimo sprendinių ataskaitoje, saugaus eismo auditą ir numatyti papildomus avaringumą mažinančius sprendinius, kadangi minėtoje vietoje yra mažesnis atstumas tarp RL (raudonųjų gatvės linijų) negu galiojančiais teisės aktais reglamentuojama. Taip pat reikia atlikti kelio tiesimo (rekonstravimo) projektiniams sprendiniams pagrįsti inžinerinius geodezinius, geologinius, hidrogeologinius ir specialiuosius esamos dangos konstrukcijos tyrimus. Išvadoje nurodoma, kad tyrimai, atestuotų projektavimo įmonių paslaugos, ekspertizė, derinimas su visuomene, svarstymo terminai, (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos vienos eismo juostos stabdymas dėl lėtėjimo/greitėjimo juostos statybos darbų, yra neadekvatūs, ekonomiškai neefektyvūs veiksmai esamai situacijai. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2019-01-17 raštas prieštarauja savivaldybės 2018-10-02 raštui, pagal kurį visiems pateiktiems siūlymams, tarp jų ir ieškovės siūlymui nustatyti kelio servitutą, pritarta. Apeliantės UAB „Ragda“ pateikti priešprojektiniai pasiūlymai nėra netgi projektiniai pasiūlymai, jie pateikti negavus jokių įvažiavimo sąlygų, nesuderinti su atitinkamomis institucijomis ir nėra patvirtinti.

23.6.                      Apeliantė UAB „Ragda“ teigia, jog ieškovė turėjo kelią įsirengti iš kitos pusės (nuo geležinkelio), pagal jos pačios projektuotą įvažiavimą. Ieškovei parengus projektuojamo įvažiavimo į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), planą, Šiaulių miesto savivaldybė ieškovei pateikė Šiaulių miesto savivaldybės ir statytojo (užsakovo) naujų miesto inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų nutiesimo sutarties projektą (toliau - sutarties projektas). Pagal sutarties projekto 2 p., statytojas, t. y. UAB „Simona house“ savo lėšomis savivaldybės vardu suprojektuoja ir nutiesia naujus tinklus, komunikacijas, jų dalis, esančias už nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribų. Šiaulių miesto savivaldybei sutinkant sutartį sudaryti tik tokiomis minėtomis sąlygomis, ieškovė atsisakė pasirašyti sutartį. Sutarties sąlygos neatitinka jokių teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principų. Reikalavimai ir įsipareigojimai suformuluoti tik statytojui, t. y. ieškovei. Ieškovė, savo lėšomis įrengusi mašinų stovėjimo aikštelę, tam, kad galėtų pasistatyti automobilį, už tai privalėtų mokėti rinkliavas. Tokiu būdu nepagrįstai ir vienašališkai būtų pažeidžiami ieškovės interesai. Tik gavus sutarties projektą, paaiškėjo, kad toks privažiavimo į sklypą būdas būtų visiškai neracionalus, būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovės sklypas yra tik 0,1123 ha ploto reiškia, kad suprojektuoto įvažiavimo įrengimas ir rinkliavų mokėjimas yra visiškai neproporcingas ir ekonomiškai nuostolingas. Nacionalinė žemės tarnyba visiškai nepagrindžia, kokios Lietuvos Respublikos valstybės teisės būtu pažeistos, nustačius servitutą valstybei priklausančiame žemės sklype. UAB „Ragda“ apeliaciniame skunde, kalbant apie įvažiavimo įrengimą pagal ieškovės projektuotą įvažiavimą, nepagrįstai vadovaujasi Civilinio kodekso 4.114 str. 1 d., kuri reglamentuoja servituto išlaikymo pareigą. Ši norma kalba apie jau įrengto ir naudojamo kelio servituto išlaikymą, o ne naujai rengiamo kelio servituto išlaidas. Tai visiškai skirtingi dalykai ir jie be jokio pagrindo tapatinami apeliaciniame skunde.

23.7.                      Dėl galimybės įrengti įvažiavimą, einantį lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) gatvės nurodo, kad ieškovė, ieškodama sprendimo, kaip patekti į sklypą, be visų kitų jau minėtų jos pastangų, parengė išvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę schemą, kurioje išvažiavimas projektuotas į esamą nuovažą tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) per nesuformuotą žemę, esančią šalia žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), ir lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) gatvės. Šiam projektui architektai nepritarė, nes nėra tinkamo posūkio, kelias per arti (duomenys neskelbtini) gatvės ir dėl to išvažiuojama į antrą (duomenys neskelbtini) gatvės eismo juostą. Pažymi, kad reikia įvažiavimą projektuoti toliau nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, o tam būtinas kelio servitutas.

23.8.                      UAB „Ragda“ parengto kitos paskirties pastato, unikalus Nr. 4400-2523-2355, esančio (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo į administracinę ir rekonstravimo projekto sprendiniai nėra suderinti su atitinkamomis institucijomis, toks projektas nėra patvirtintas, visi šio projekto derinimo ir tvirtinimo veiksmai yra sustabdyti. Dėl to šis dokumento projektas neturi jokios reikšmės sprendžiant kelio servituto nustatymą. UAB „Ragda“ teiktame plane numatytos automobilių elektros krovimo aikštelės patenka į kelio juostos apsaugos zoną. Vien dėl šios priežasties parengtas planas nebūtų suderintas ir patvirtintas. Šie argumentai paneigia, kad ieškovei nustatytu servitutu bus pažeistos UAB „Ragda“ teisės ir teisėti interesai.

23.9.                      Ieškovei nustatytas servitutas suprojektuotas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pakraštyje, yra 4 m pločio, tam, kad būtų sudaryta galimybė automobiliui išvažiuoti ir įvažiuoti į faktiškai naudojamą kelią, esantį nesuformuotame valstybiniame žemės sklype. Teismas teisingai nustatė, kad UAB „Ragda“ nuomojamame sklype ir iki šio sklypo yra faktiškai naudojamas kelias, kuriuo realiai patenkama į valstybei priklausantį žemės sklypą ir į ieškovės sklypą. Per ieškovės prašomą nustatyti servitutą būtų išvažiuojama į faktiškai naudojamą kelią, kuris yra nesuformuotoje valstybinėje žemėje tarp žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o paskui į (duomenys neskelbtini) gatvę. Tarp šių sklypų, adresu: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra minėtas faktiškai naudojamas kelias, pažymėtas Žemės sklypo servitutų nustatymo plane, esantis nesuformuotoje žemėje (taip pat matyti iš kadastro žemėlapio ištraukos). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2017-05-26 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodęs, kad prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), esantis įvažiavimas įrengtas iki 2002 metų ir jo teisėtumo klausimas nenagrinėjamas. Tai reiškia, kad įvažiavimas tinkamas ir juo gali būti naudojamasi, siekiant išvažiuoti, įvažiuoti iš (į) (duomenys neskelbtini) gatvę. Teismas teisingai nustatė, kad šiuo įvažiavimu, kuris yra nesuformuotoje žemėje, naudojasi ir UAB „Ragda“, siekdama patekti į nuomojamą žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). Ieškovei nustatyto kelio servituto nėra jokio pagrindo lyginti su UAB „Ragda“ pateiktais priešprojektiniais pasiūlymais, kuriais siūloma atlikti (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukciją. (duomenys neskelbtini) gatvė yra visuomenei svarbus ypatingas statinys, kurio rekonstrukcijai keliami griežti reikalavimai.

23.10.                      Dėl atlygintinumo nurodo, kad teismas visiškai pagrįstai sprendime pažymėjo, kad atsakovai nereiškė jokių reikalavimų dėl kompensacijos už kelio servitutą atlyginimo. Atsakovai užsiminė apie atlygintinumą tik baigiamųjų kalbų metu, tačiau jokių reikalavimų nepateikė. Nuostolių dėl servituto nustatymo dydį turėjo paskaičiuoti Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinio žemės sklypo patikėtinis. Nacionalinė žemės tarnyba nepareiškė jokio reikalavimo dėl kompensacijos nustatymo, atsiliepime nurodoma, kad būtų apskaičiuota kompensacija nustatant servitutą sandoriu ir jų pozicija šiuo klausimu yra nenuosekli.

23.11.                      UAB „Ragda“ apeliaciniame skunde nurodo, kad ji nėra tinkamas atsakovas. Nacionalinė žemės tarnyba buvo įpareigojusi ieškovę gauti žemės sklypo naudotojo, t. y. UAB „Ragda“, sutikimą dėl kelio servituto nustatymo. Servituto nustatymo ir suteikimo procese Nacionalinė žemės tarnyba įtraukė ir UAB „Ragda“, todėl UAB „Ragda“ taip pat yra atsakinga už tokio sutikimo neišdavimą, kurio reikalauja Nacionalinė žemės tarnyba. Todėl atsakove buvo įtraukta ir UAB „Ragda“. Teismui nusprendus, kad UAB „Ragda“ netinkama atsakovė ir jos atžvilgiu atmetus ieškinio reikalavimus, Nacionalinė žemės tarnyba turi kompensuoti visas bylinėjimosi išlaidas UAB „Ragda“, bet jokiu būdu ne ieškovė. Dėl bylinėjimosi išlaidų nurodo, kad jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

         Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies

        Dėl bylos nagrinėjimo ribų        

24.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nenustačius CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui.

Dėl faktinių aplinkybių

25.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovei UAB „Simona house“ nuosavybės teisėmis priklauso 0,1123 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas 2015-06-17 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Sklype esantį pastatą – slėptuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė valdo nuosavybės teisėmis 2015-06-11 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Šalia esantis 0,6270 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklauso Lietuvos Respublikai, kurį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Šis žemės sklypas 2016-01-22 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) išnuomotas atsakovei UAB „Ragda“, iki 2016-01-22 buvo nuomojamas UAB „Ragda“ 1995-03-21 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

26.       Bylos duomenimis, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-08-28 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2013-02-26 sprendimu suformuotas sklypas. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimas vyko 2015 m., kai žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantis statinys nebuvo parduoti ieškovei.

27.       Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyrius 2016-04-01 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodęs ieškovei įvažiavimą į sklypą rengti iš esamos (duomenys neskelbtini) gatvės nuovažos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tarp šių sklypų, adresu: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra minėtas faktiškai naudojamas kelias, pažymėtas Žemės sklypo servitutų nustatymo schemoje, esantis nesuformuotoje žemėje.

28.       Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui UAB „Simona House“ vadovė G. K. 2017-03-03 pateikė prašymą, kuriuo prašė administraciniu aktu nustatyti 85 kv. m. ploto kelio servitutą, suteikiantį teisę žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkams (naudotojams) nevaržomai naudotis (važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku) sklypo dalimi, esančia valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, kuriam prašoma nustatyti servitutą, kaip minėta, priklauso valstybei ir jį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nurodytas žemės sklypas yra išnuomotas UAB „Radga“.

29.       Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius 2017 m. kovo 24 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl servituto nustatymo“ informavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio nuostatomis administraciniu aktu nustatyti žemės sklypui servituto nėra pagrindo, o jei įrengti įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės nebus galimybės, kelio servitutas tarnaujančiu tapsiančiame valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini), galėtų būti nustatomas sandoriu. Nurodytas Šiaulių skyriaus 2017 m. kovo 24 d. raštas pareiškėjos nebuvo ginčijamas.

30.       Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2017-05-26 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė ieškovei, kad prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), esantis įvažiavimas įrengtas iki 2002 metų ir jo teisėtumo klausimas nenagrinėjamas.

31.       Atsakovė UAB „Ragda“ 2017-03-28 raštu nurodė ieškovei, kad negali patenkinti prašymo dėl servituto nustatymo, nes numato aptverti teritoriją, kad UAB „Ragda“ neturi teisės spręsti dėl kelio servituto nustatymo nuomos teise valdomame valstybiniame žemės sklype, todėl ieškovei neeliminuota galimybė kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl servituto nustatymo sandoriu.

Dėl įrodymų vertinimo

32.       Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktika).

Dėl naujų įrodymų pateikimo

33.       CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti. Taigi, draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016). Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja.

34.       Apeliantė UAB „Ragda“ nurodo, kad priėmus skundžiamą sprendimą paaiškėjo, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant įrodinėjimo pareigos paskirstymą tokio pobūdžio bylose, turėjo įvertinti dėl kelio įrengimo nustatant servitutą ar įrengiant įvažiavimą pagal atsakovės UAB „Ragda“ pateiktus projektinius pasiūlymus, todėl siekiant užtikrinti objektyvų ir visapusišką bylos išnagrinėjimą, atsakovė UAB „Ragda“ teikė kvalifikuotų specialistų paskaičiavimus dėl įvažiavimo įrengimo pagal UAB „Ragda“ pateiktą projektą ir ieškovės prašomą nustatyti kelio servitutą. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į šias aplinkybes, į tai, kad pateikti papildomi įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, papildomus įrodymus priima.

Dėl apeliacinių skundų argumentų

35.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.126 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šiame straipsnyje yra įtvirtintos ir būtinos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, tačiau, nepaisant to, servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas., t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų.

36.       Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018m. gegužės 23d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018). Savininkų nesusitarimo faktas konstatuotinas, kai įrodoma, kad siekiantis servituto asmuo teikė tarnaujančiuoju pripažintino daikto savininkui konkrečius pasiūlymus ir šis su jais visais ar iš dalies nesutiko, arba kai įrodymais patvirtinta, kad susitarimas neįmanomas dėl esminio šalių požiūrių skirtumo į susidariusias situacijas ir jų sprendimo būdų, konflikto, nesantaikos ir pan., t. y. esant patikimų duomenų, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl teisės spręstinas teisme (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Sutiktina su apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir objektyviai neįvertino ieškovės veiksmų įgyvendinant savo teises dėl tinkamo privažiavimo kelio.

37.       Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatą, nustatant servitutą svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas iš proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Tarnaujančiojo daikto apribojimus nusako servituto turinys, kurį reglamentuoja CK 4.112 straipsnis. Nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus. Jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Servituto objektais esantys žemės sklypai ar jų dalys yra nekilnojamieji daiktai, t. y. nekilnojamojo turto kadastro objektai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnis). Dėl to planas (schema) turi būti parengtas taip, kad pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebūtų išeita už šio žemės sklypo išorinių ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009). Apeliantai nurodo, kad ieškovė servituto nustatymo plano net nerengė ir prašymo (siūlymo) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui nustatyti kelio servitutą sandoriu pagal parengtą servituto nustatymo planą net neteikė.

38.       Apeliantai argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog įvertinus ir kitas galimybes ieškovei transporto priemonėmis patekti į nurodytą žemės sklypą, nustatyta, kad kitos tokios galimybės egzistuoja tik teoriškai. Ši pirmosios instancijos teismo išvada yra formali ir nepagrįsta įrodymais. Teismas turėjo įvertinti, ar servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų.

39.       Pažymėtina, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2019-01-17 civilinėje byloje pateikta išvada įrodo, jog Saugaus eismo komisijos posėdyje, vykusiame 2018 m. lapkričio 30 d., buvo svarstomas įvažiavimo į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) klausimas (ankstesnis ir naujai parengti projektiniai pasiūlymai). Išvadoje nurodyta, kad minėto pasitarimo metu eismo saugumo atžvilgiu, visiems sprendiniams buvo pritarta. Papildomai pažymėta, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015-10-08 sprendimu Nr. T-268 yra patvirtintas Transporto organizavimo Šiaulių mieste specialusis planas ir minėtu planu yra suplanuota gatvių susisiekimo sistema. Atsižvelgiant į tai, kad tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nėra numatytas susisiekimo gatvių tinklas ar kitu teritorijų planavimo dokumentu suplanuotas infrastruktūrinis žemės sklypas, ir į žemės sklypo (duomenys neskelbtini), teritorijų planavimo dokumente yra numatytas tiesioginis įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, įvertinus Transporto specialiojo plano sprendinius, yra siūloma į nagrinėjamą žemės sklypą įvažiavimą projektui nuo (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies įrengiant lėtėjimo ir greitėjimo juostas bei jas atskiriant nuo (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies pakelta 1,5 m. pločio salele.

40.       Apeliantai pagrįstai nurodė, kad pateiktiems projektiniams pasiūlymams pritarė Šiaulių miesto savivaldybės administracija kas byloje paneigia teismo išvadą bei patvirtina, kad galimi ir kiti privažiavimai prie ieškovei priklausančio žemės sklypo, kurie užtikrintų ieškovei normalias sąlygas naudotis jai priklausančiu daiktu pagal paskirtį be esminių atsakovės šioje byloje nuosavybės teisių suvaržymų ir nenustatant prašomo servituto (t. y. nesant būtinybės nustatyti servitutą). Ieškovė teiginių dėl kitų pateiktų projektinių pasiūlymų nepagrindė, nenurodė konkrečių motyvų, byloje nėra pateikta nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų (kelių projektų, įrengimo apskaičiavimo ir kt.), ieškovė neįrodė servituto objektyvios būtinybės. Kaip minėta, šios bylos kontekste aktualu ir tai, kad ieškovė prieš įsigydama žemės sklypą turėjo visas objektyviai įmanomas galimybes įverti įvažiavimo į žemės sklypą įsirengimo sąlygas, ir esant šioms sąlygoms žemės sklypą įsigijo. Ieškovė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) 2015-06-17 pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, kurį įsigyjant 2013-01-04 suderintas šio žemės sklypo planas, jame aiškiai numatytas įvažiavimas į šį žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės.

41.       Sutiktina su apeliantų argumentais, kad prieš įsigyjant žemės sklypą ieškovė turėjo ir galėjo įvertinti patekimo į šį žemės sklypą aplinkybes, todėl privalo ir prisiimti patekimo įrengimo į šį žemės sklypą išlaidas. Šiuo atveju ieškovei UAB „Simona house“ įsigijus žemės sklypą iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, patekimo į šį žemės sklypą kompensavimo ir kiti klausimai turėtų būti sprendžiami tarp pirkėjo ir pardavėjo, o ne perkeliami tretiesiems asmenims, kurie turi kompensuoti pirkimo – pardavimo sutarties šalių prisiimtą riziką ir įsipareigojimus. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliantų argumentus, kad pareiga įrodyti, jog nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovės daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius, ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (ieškovui). Sąnaudos neprotingomis negali būti pripažįstamos vien todėl, kad naudotis servitutu yra pigiau ir patogiau, nes tai reikštų, kad vieno asmens problemos sprendžiamos kito asmens sąskaita, nepagrįstai suvaržant šio nuosavybės teisę, ir neatitiktų CK 4.126 straipsnio esmės.

42.       Servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015). Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas, nes esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2015). Atsakovė UAB „Ragda“ pateikė priešprojektinius pasiūlymus, kad objektyviai įmanoma pateikti į ieškovės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą įsirengiant įvažiavimą, tai patvirtina ir byloje pateiktas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2019-01-17 raštas.

43.       Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniuose skunduose, ieškovė teismui planų dėl įvažiavimo įrengimo nepateikė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2018-10-02 raštu informavo, kad Saugos eismo komisija pritarė visiems ieškovės pateiktiems įvažiavimo į žemės sklypą sprendiniams. Apeliantų vertinimu, galimybių patekti į sklypą yra keletas, ir tokią pasirinkimo galimybę turi pati ieškovė. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad ieškovei įsigyjant minėtą žemės sklypą turėjo ir galėjo būti žinoma, kad teks įrengti įvažiavimą į žemės sklypą, ir įsigydama šį žemės sklypą ieškovė iš esmės su tokiomis sąlygomis sutiko bei prisiėmė visas įvažiavimo į žemės sklypą įrengimo išlaidas.

44.       Apeliantė UAB „Ragda“ nurodo, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2017 m. kovo 15 d. išdavė specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kitos paskirties pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paskirties keitimui į administracinę ir rekonstravimo projektui. Šiuo metu parengtas paskirties keitimo ir rekonstravimo projektas, pagal jį, ieškovės UAB „Simona house“ prašomoje nustatyti servitutą žemės sklypo dalyje numatyta statyti automobilių elektros krovimo aikštelę, šiuo atveju ieškovės prašomas nustatyti servitutas varžo ir riboja tarnaujančiojo daikto naudotojo, t. y. ieškovės UAB „Ragda“, teises ir interesus. Be to, Šiaulių miesto savivaldybės administracija minėtu 2019-01-17 raštu nurodė, kad tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nėra numatytas gatvių susisiekimo tinklas ar kokiu kitu teritorijų planavimo dokumentu suplanuotas infrastruktūrinis žemės sklypas. Ieškovės byloje pateiktas statybos inžinierės L. J. raštas dėl UAB „Ragda“ pateikto vieno iš priešprojekinių pasiūlymų dėl įvažiavimo į žemės sklypą, tačiau byloje ieškovė nepateikė duomenų, kad šis asmuo turi reikiamą kvalifikaciją, susijusią su teritorijų ir specialiuoju ir detaliuoju planavimu. Tuo tarpu UAB „Ragda“ priešprojektinius pasiūlymus parengė tokią kvalifikaciją turintis specialistas. Ieškovės pateiktas bendro pobūdžio vertinimas, iš esmės prieštarauja teisiniam reglamentavimui ir institucijos teikiančios išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, pateiktai išvadai dėl galimybės įsirengti įvažiavimą į žemės sklypą. Rašte pateikiami vertinimai apie racionalumą ir ekonomiškumą, tačiau nepateikiami tai pagrindžiantys paskaičiavimai ir duomenys. Teismo posėdžio metu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos specialistai nurodė, kad rengiant projektą dėl kelio servituto nustatymo valstybei priklausančiame žemės sklype statybos darbų tyrimus reikėtų taip pat atlikti, šiuo atveju nėra jokios esminės reikšmės, ar rengiat įvažiavimą, ar įsirengiant kelio servitutą.

45.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės neįvertino, ar ieškovė turi realias galimybes patekti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą nenustatant prašomo servituto per ieškovės UAB „Ragda“ valdomą ir naudojamą valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Sprendime, nesant įrodymų vertinimo, formaliai konstatuota, kad atsakovės UAB „Ragda“ pasiūlymai dėl įvažiavimo į žemės sklypą ekonomine prasme yra visiškai neracionalūs, o jų įgyvendinimas pareikalautų didelių finansinių išlaidų. Apeliantas pagrįstai teigia, kad teismas suteikė ieškovei teisę įsirengti kelią savo lėšomis, pagal nustatytą kelio servitutą atsižvelgiant į pateiktą ieškovės projektinį pasiūlymą, nors ieškovė nepateikė lyginamųjų paskaičiavimų dėl kelio įrengimo nustatant servitutą ar įrengiant įvažiavimą.

46.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendime šios aplinkybės nėra įvertintos ir neaptarta dėl atsakovės UAB „Ragda“ teiktų projektinių įvažiavimų įsirengimo į ieškovei priklausantį žemės sklypą priimtinumo ar netinkamumo. Ieškovė UAB „Simona House“ nepateikė jokių objektyvumo ir leistinumo kriterijus atitinkančių įrodymų, kad įvažiavimo įrengimas neįmanomas be neproporcingai didelių sąnaudų.

47.       CK 4.129 straipsnyje įtvirtinta tarnaujančiojo daikto savininko teisė reikalauti dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimo. Šios normos prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, mokamą vienkartine ar periodine kompensacija. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad servituto atlygintinumo klausimą racionalu išspręsti nustatant servitutą. Tai gali turėti reikšmės sprendžiant dėl servituto būtinumo, nes atlyginimo dydis ir galimi kitam savininkui daromi nuostoliai dėl suvaržymų gali būti tokie, kad verstų ieškoti kitų naudojimosi svetimu daiktu būdų ar net visiškai kitų susidariusios situacijos sprendimų, kad iš anksto būtų pasirūpinta galimų savininko nuostolių atlyginimu. Kai viena iš šalių siekia servituto nustatymo kuo mažesnėmis jai sąnaudomis iš kelių galimų variantų, teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas, net ir nesant pareikšto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu. Įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitą šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamus teisių ribojimus, kurie turi būti kompensuojami.

48.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, nagrinėdamas ginčą, turi patikrinti, kurios iš šalių pozicija neatitinka interesų derinimo principo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad Žemės sklypo savininko nesutikimas taikyti apribojimus turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis, patvirtinančiais, kad gali būti pažeistos žemės sklypo savininko (naudotojo) teisės ar teisėti interesai. Svarbu šalims ieškoti abiem priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito asmens teisių suvaržymo sąskaita. Interesams suderinti būtinas asmenų kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą asmenį, neatitinka CK 1.5 straipsnio nuostatų. Teismas, spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos aspektu, pasverti, ar vieno iš savininkų interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito savininko nuosavybės teisės pažeidimo. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliantų argumentus, kad procesinė viešpataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimą logiškai išplaukia iš reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Šio reikalavimo turi laikytis ne tik bylą nagrinėjantis teismas, bet ir sąžininga proceso šalis, prašanti nustatyti servitutą.

Dėl procesinės bylos baigties

49.       Bylos duomenys ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys suteikia pagrindo išvadai, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesiaiškino bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, t. y. neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus jos, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimtį ir pobūdį, negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti, todėl yra naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad taikant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, turi būti įvertinta, kokios apimties, kokių įrodymų, iš ko ir kokia tvarka turi būti išreikalaujama, ar jų reikalavimas iš esmės nereiškia naujo esminio bylos aplinkybių tyrimo, t. y. ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos, o jų apeliacinės instancijos teismas negali atskleisti dėl ribotai pateiktų įrodymų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti aukščiau nurodytus procesinius pažeidimus, tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes, išreikalauti ir įpareigoti šalis pateikti bylai reikšmingus įrodymus, įpareigoti valstybinę instituciją pateikti išvadą bei išvadą pagrindžiančius duomenis.

50.       Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik ištyrus ir įvertinus visas faktines aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.

       Bylinėjimosi išlaidos

51.       Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimą spręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsniu, 331 straipsniu,

Teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.