Baudžiamoji byla Nr. 1A-492-926/2023

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00480-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6;

1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.2.14.12.1;

1.2.14.12.2.1; 1.2.29.1.1; 2.4.6.4.1; 2.5.17

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), 

sekretoriaujant Aidai Gaučienei, 

dalyvaujant prokurorei Nomedai Urbonavičienei,

nuteistajam L. V., jo gynėjui advokatui Linui Stanislavui Bagdonui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. V. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo L. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį ir jam skirta jam bausmė – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda, pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės ir paskirta galutinė bausmė – 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir L. V. nustatyta galutinė bausmė – 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda.

L. V. įpareigotas per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirtą baudą sumokėti į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

L. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendžiu L. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis:

1.1.                      veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, ne vėliau kaip 2022 m. birželio 29 d. Jungtinėje Karalystėje, tiksliau tyrimo nenustatytoje vietoje, suklastojo tikrą dokumentą – anglišką transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pateikdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui D. L. anketinius duomenis, kurie buvo panaudoti apsimestinai nurodant, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, Jungtinės Karalystės reg. Nr. (duomenys neskelbtini), angliška autotransporto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2022 m. birželio 29 d. Jungtinėje Karalystėje tarp P. K. ir D. L. bei pasirašyta, nors tikrumoje tokia sutartis nebuvo sudaryta ir, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 m. birželio 29 d., tiksliau nenustatytu laiku, Jungtinėje Karalystėje, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, šį suklastotą tikrą dokumentą bei žinomai netikrą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis suklastotą Jungtinės Karalystės transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), atspausdintu ne pagal atitinkamai tokių dokumentų spausdinimo reikalavimus, panaudojo, t. y. perdavė D. L. kartu su išgabenimui į Lietuvą perduotu vogtu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris (D. L.) 2022 m. liepos 1 d. 00.40 val., pasienio kontrolės poste, esančiame (duomenys neskelbtini), pateikė šiuos žinomai suklastotus dokumentus policijos pareigūnams.  

1.2.                      Be to, L. V. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 29 d., iš anksto susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu dėl vogto automobilio įgijimo Jungtinėje Karalystėje, tiksliau tyrimo nenustatytoje vietoje, įgijo iš šio asmens nusikalstamu būdu gautą, t. y. 2022 m. birželio 21 d., Anglijoje, (duomenys neskelbtini) pavogtą, L. F. priklausantį didelės vertės – 15560,23 svarų sterlingų (17428,96 Eur) kainuojantį turtą – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), bei organizuodamas šio automobilio pargabenimą į Lietuvą, su D. L. už 500 Eur atlygį susitarė, kad šis (D. L.) pargabens šį abiems žinomai nusikalstamu būdu įgytą automobilį – „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką. 

1.3.                      L. V., tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, 2022 m. birželio 24 d. su D. L. telefonu sutaręs tikslią išvykimo iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę ir grįžimo atgal datas, nupirko ir atsiuntė D. L. skrydžio, kuris turėjo vykti (duomenys neskelbtini) bilietus iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę, (duomenys neskelbtini) oro uostą, bei kelto, (duomenys neskelbtini) plaukiančio iš Jungtinės Karalystės į Prancūzijos Respubliką bilietus.  

1.4.                      Be to, L. V., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, 2022 m. birželio 28 d., 00.33 val., pirmas išskrisdamas iš Kauno oro uosto, lėktuvu skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), Anglijoje, 2022 m. birželio 29 d. pasitiko į Anglijoje (duomenys neskelbtini) oro uostą iš Lietuvos atskridusį D. L. ir kartu su juo nuvyko į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, kurioje D. L., išgabenimui į Lietuvą, perdavė minėtą abiems žinomai nusikalstamu būdu įgytą didelės vertės svetimą turtą – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo uždėti kiti, ne šiam automobiliui priskirti Jungtinės Karalystės valstybiniai numeriai „(duomenys neskelbtini)“ ir lipdukai su kito automobilio identifikaciniu numeriu (duomenys neskelbtini), su jame buvusiu žinomai netikru Jungtinės Karalystės transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), atspausdintu ne pagal atitinkamai tokių dokumentų spausdinimo reikalavimus ir suklastotu automobilio „(duomenys neskelbtini)“ VIN (duomenys neskelbtini) angliška autotransporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, kurioje melagingai nurodyta, kad ji sudaryta 2022 m. birželio 29 d. tarp P. K. ir D. L., bei nurodė D. L. šį automobilį pargabenti į Lietuvos Respubliką, automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“ tilto, tą pačią dieną D. L. išvykus iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką, 2022 m. liepos 1 d., 00.40 val., pasienio kontrolės poste (duomenys neskelbtini), D. L. policijos pareigūnų buvo sulaikytas, jų reikalavimu perdavė aukščiau paminėtą automobilį.    

2.       Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo atlikti įrodymų tyrimą, apklausti liudytoją L. V., perkvalifikuoti nuteistojo veiką iš BK 189 straipsnio 2 dalies į 189 straipsnio 1 dalį bei panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendį ir, L. V. pripažinus kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį (idealioji nusikaltimų sutaptis), taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 40 straipsnį, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. 

2.1.                      Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes 2023 m. birželio 1 d. pasikeitus ir įsigaliojus naujoms BK normoms, be jokio teisinio pagrindo nusikalstamą veiką, kurios padarymo metu įgytas 15 560, 23 svarų sterlingų (17 428, 96 Eur) vertės turtas, kvalifikavo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniu skundu prašoma perkvalifikuoti šią nusikalstamą veiką iš BK 189 straipsnio 2 dalies į BK 189 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Skunde pažymima, kad atitinkamai turėtų būti keičiama ir paskirta bausmė pagal BK 189 straipsnio 1 dalį bei galutinė subendrinta bausmė, ypač vertinant tai, kad L. V. anksčiau, iki šio nuosprendžio priėmimo, nebuvo teistas. Be to, šioje dalyje skunde pažymima ir tai, kad pasikeitus veikos kvalifikavimui reikšmingoms aplinkybės, neatnaujinęs įrodymų tyrimo ir apie tokią galimybę nepranešęs kaltinamajam L. V., pirmos instancijos teismas negalėjo priimti apkaltinamojo nuosprendžio, kas vertinama kaip esminis BPK pažeidimas.

2.2.                      Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad L. V. padarytas nusikaltimas kvalifikuotas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 2 dalį (perkvalifikuotiną į BK 189 straipsnio 1 dalį) (idealioji nusikaltimų sutaptis), yra tyčinis nusikaltimas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Akivaizdu, kad BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, susijusi su nusikaltimo priskyrimu vienai iš kategorijų – nesunkiam tyčiniam nusikaltimui, šioje baudžiamojoje byloje yra.

2.3.                      Be to, apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje yra antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga. Teismui buvo pateiktas laiduotojos L. V. prašymas, laiduotoja charakterizuojama teigiamai, nėra teista, yra nuteistojo mama, kuriuos sieja tvirti šeimyniniai santykiai, visada kartu pasitaria įvairiais gyvenimiškais klausimais, laiduotoja padeda pasirinkti teisingus sprendimus. Nuteistasis visada išklauso mamos nuomonės bei į ją atsižvelgia. Laiduotoja visuomet galės stebėti ir kontroliuoti nuteistąjį, pakreipti jį teigiama linkme, padėti pasirinkti teisingą sprendimą, gali L. V. daryti teigiamą įtaką, kadangi jis vertina savo mamos nuomonę ir jos žinias. Pažymima, kad tai, jog L. V. negalėtų būti laiduotoja ar būtų neverta teismo pasitikėjimo, Kauno apylinkės teismas nėra nustatęs ar konstatavęs.

2.4.                      Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, jog byloje yra ir visos keturios būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, išdėstytos BK 40 straipsnio 2 dalyje:

2.4.1.                       Nors L. V. 2020 m. liepos 27 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, tačiau nusikalstama veika, dėl kurios buvo taikyta BK 38 straipsnio norma, buvo susijusi su nežymaus sveikatos sutrikdymu, nuteistasis nepažeidė BK 38 straipsnyje numatytų sąlygų ir L. V. nėra laikomas teistu BK 97 straipsnio pagrindu. Be to, skunde pažymima ir tai, jog valstybini kaltinimą palaikanti prokurorė Nomeda Urbonavičienė sutiko, kad L. V. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

2.4.2.                      Nuteistojo gynėjas nesutinka su Kauno apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje nurodyta aplinkybe, kad L. V. 2021 m. birželio 21 d. nuteistas Italijoje už sukčiavimą laisvės atėmimo bausme ir dėl to darė išvadą, jog nėra pagrindo manyti, jog jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Minėtas įrašas įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų įraše apie fizinį asmenį nebuvo išverstas į lietuvių kalbą, byloje nebuvo nei išreikalautas, nei prijungtas Italijos Respublikoje priimto procesinio dokumento kopija, todėl Kauno apylinkės teismas negalėjo nei juo vadovautis, nei jo vertinti, kaip patikimo ir tinkamo įrodymo.

2.4.3.                      Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teisminio nagrinėjimo metu L. V. pilnai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl to gailėjosi, kas patvirtina antrosios būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos buvimą.

2.4.4.                      Be to, pažymima ir kad egzistuoja trečioji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nes nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nusikalstama veika žala nepadaryta, transporto priemonė sulaikyta, grąžinta atstovams, civilinis ieškinys nebuvo pareikštas.

3.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti pilna apimtimi, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, perkvalifikuojant nuteistojo veiką iš BK 189 straipsnio 2 dalies į BK 189 straipsnio 1 dalį, kitose dalyse nuosprendžio nekeičiant.

Nuteistojo L. V. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo ribų. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ar nutartys nebūtų naikinami ar keičiami. Todėl apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238-594/2022).

5.       Iš skundo turinio akivaizdu, kad nuteistasis savo kaltės neginčija, tačiau prašo perkvalifikuoti nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje į BK 189 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti švelnesnę bausmę bei taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, nenustatęs esminių BPK pažeidimų dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo ir bausmės, paskirtos už šios veikos padarymą, individualizavimo, patikrina skundžiamą nuosprendį tik dėl apeliacinio skundo dalyko.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikavimo  

6.       Pagal BK 189 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas įgijo, valdė, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad nustatant asmens kaltumą BK 189 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, o jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-213/2013, Nr. 2K-114-489/2016 ir kt.). Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2012, Nr. 2K-3/2014 ir kt.).

7.       Skundžiamu nuosprendžiu L. V. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 29 d., iš anksto susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu dėl vogto automobilio įgijimo Jungtinėje Karalystėje, tiksliau tyrimo nenustatytoje vietoje, įgijo iš šio asmens nusikalstamu būdu gautą, t. y. 2022 m. birželio 21 d., Anglijoje, (duomenys neskelbtini) pavogtą, L. F. priklausantį didelės vertės – 15 560, 23 svarų sterlingų (17 428, 96 Eur) kainuojantį turtą – automobilį „(duomenys neskelbtini)“.

8.       2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus Baudžiamojo kodekso pakeitimams, priimtiems 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, spręstina dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimo ir bausmių skyrimo pagal naują kodekso redakciją. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. 

9.       Pagal naujosios redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Pažymėtina, kad BK 189 straipsnio 2 dalyje Nagrinėjamos bylos duomenimis, L. V. įgijo nusikalstamu būdu gautą turtą už 15 560, 23 svarų sterlingų (17 428, 96 Eur), t. y. 348 MGL. Taigi, šiuo atveju nuteistojo L. V. teisinė padėtis švelnėja, nes 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija pakeistos turto vertės ribos, įtvirtintos BK 190 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nustatyta, kad po 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų nuteistojo L. V. įgyto, nusikalstamo būdu gauto, turto vertė neviršija 400 MGL, todėl nelaikomas didelės vertės turtu, dėl ko nelieka BK 189 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo kvalifikuojančio požymio. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas aptariamu atveju netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl šiuo Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nuteistojo nusikalstama veika iš BK 189 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojama į BK 189 straipsnio 1 dalį. 

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

10.       Apeliaciniame skunde prašoma nuteistojo atžvilgiu taikyti laidavimo institutą ir atleisti nuteistąjį L. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. To paties buvo prašoma ir pirmosios instancijos teismo. Kauno apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad nuteistasis 2020 m. liepos 27 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, o 2021 m. birželio 21 d. nuteistas Italijoje už sukčiavimą laisvės atėmimo bausme, sprendė, jog nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl netaikė BK 40 straipsnio ir nuteistojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neatleido.

11.       Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laidavimas gali būti su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 ir 5 dalys). Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas.

12.       Teismo posėdžio metu, nagrinėjant apeliacinį skundą, nuteistojo gynėjas nurodė, kad nors L. V. nuteistas dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau jos tarpusavyje susijusios ir viena be kitos nepadaromos, tai yra idealioji nusikaltimo sutaptis, todėl yra visos sąlygos taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

13.       Teisinėje teorijoje aiškinama, kad nusikalstamų veikų sutaptis – tai tokia teisinė situacija, kai asmuo padaro kelias nusikalstamas veikas iki priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Skiriama idealioji ir realioji nusikalstamų veikų sutaptis. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai viena pavojinga veika vienu metu pažeidžiami keli baudžiamojo kodekso straipsniai (tai yra viena veika padaromos kelios), realioji – kai asmuo kelis kartus padaro veiką, numatytą viename baudžiamojo kodekso straipsnyje, arba per tam tikrą laikotarpį padaro kelias veikas, numatytas skirtinguose baudžiamojo kodekso straipsniuose. Visais atvejais tarp tų veikų turi būti bent nedidelis laiko tarpas, leidžiantis spręsti, kad tai kelios atskiros veikos, o ne vienos veikos tęsinys. Nusikalstamų veikų sutaptį gali sudaryti kelios tapačios, vienarūšės ir skirtingos nusikalstamos veikos, kurios turi būti kvalifikuojamos atskirai kaltinamojo akto ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodant baudžiamojo kodekso straipsnį ir jo dalį, kurią pažeidė kaltininkas. 

14.       Nors nuteistasis L. V. anksčiau niekada teistas Lietuvos Respublikoje nebuvo, tačiau to negalima vertinti kaip esant BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygą, kadangi vadovaujantis teismų praktika, asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealią sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, Nr. 2K-319/2008, Nr. 2K-52-648/2017). Byloje surinkti, pirmosios instancijos teismo betarpiškai ištirti ir įvertinti įrodymai, neabejotinai patvirtina, kad L. V., žinodamas, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ yra gautas nusikalstamu būdu, turėdamas tikslą jį realizuoti, organizavo neteisėtą šio automobilio pirkimo–pardavimo sutarties suklastojimą, tačiau tikslo jį realizuoti neįgyvendino dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (automobilis buvo paimtas policijos pareigūnų). Nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, jog įgyja ir siekia realizuoti nusikalstamu būdu gautą turtą, šio tikslo įgyvendinimui organizavo pirkimo–pardavimo sutarties suklastojimą suprasdamas, kad pirkimo–pardavimo sutartyje įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie automobilio savininką, ir norėjo taip veikti. Taigi, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis įvykdė dvi atskiras nusikalstamas veikas ir šios aplinkybės egzistavimas pašalina galimybę pripažinti nuteistąjį L. V. nusikaltusiu pirmą kartą bei atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. 

15.       Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatavus laidavimo instituto taikymo negalimumo faktą dėl realios nusikalstamų veikų sutapties, kiti apeliacinio skundo argumentai dėl BK 40 straipsnio taikymo L. V. atžvilgiu neturi lemiamos įtakos laidavimo instituto netaikymui ir aukštesnės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl paskirtos bausmės

16.       Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Skiriant bausmę taip pat turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

17.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu, pripažinęs L. V. kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, paskyrė jam 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą, o pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

18.       Kaip minėta, skunde pažymima, kad atitinkamai turėtų būti keičiama ir nuteistajam paskirta bausmė pagal BK 189 straipsnio 1 dalį bei galutinė subendrinta bausmė. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nuteistojo gynėjo teismo posėdžio metu, atsikertant į prokurorės baigiamąją kalbą, nurodytu, kad palikus tokią pačią bausmę, būtų pažeistas teisingumo, sąžiningumo, lygiateisiškumo principas, kadangi asmuo būtų nubaustas tokia pačia bausme, jeigu jis būtų padaręs daug sunkesnę nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad nors Kauno apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu ir neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tačiau skirdamas bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnyje, jos rūšį ir dydį parinko teisėtai ir pagrįstai. Nors skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, tačiau pirmos instancijos teismas už šią nusikalstamą veiką paskyrė bausmę, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

19.       BK 189 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių rūšys. Aptariama nusikalstama veika, remiantis BK 11 straipsnio 4 dalimi, yra priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad už apysunkio nusikaltimo padarymą, skiriant baudos bausmę, jos dydis parenkamas nuo 100 iki 4 000 MGL. Kaip jau buvo minėta, Kauno apylinkės teismas nuteistajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnyje, paskyrė 100 MGL baudą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nuteistajam paskyrė švelniausios rūšies ir minimalaus dydžio bausmę, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalies sankcijoje. 

20.       Iš Kauno apylinkės teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į visas nuteistajam L. V. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį – veikiant tiesiogine tyčia padaryti vienas nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimas. Teismas taip pat įvertino L. V. asmenybę apibūdinančius bylos duomenis – nusikalstamą veiką jis padarė Lietuvoje būdamas neteistas ir baustas administracine tvarka, dirba, išlaiko šeimą. Įvertinta ir nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad nuteistajam už nusikalstamų veikų padarymą skirtinos sankcijose numatytos bausmės rūšys – baudos, bausmės dydį nustatant mažesnį, nei numatytas bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Kauno apylinkės teismas paskirtas bausmes subendrino prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės ir paskyrė bausmę – 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą. Byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BK 641 straipsnio pagrindu ir nuteistąjį prisipažinus kaltu, jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 80 MGL (4 000 eurų) dydžio baudos bausmė.

21.       Pažymėtina, kad teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jos individualizavimui turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, Nr. 2K-481/2014, Nr. 2K-477-746/2015).

nuteistojo L. V. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalį dėl L. V. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalį:

L. V. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį ir paskirtos bausmės nekeisti.

Kitų Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalių nekeisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai      Lina Lesinskienė

                                                                                                                                   Aurelijus Rauckis

                                                                                                                                   Aušra Vingilė