Civilinė byla Nr. 2-26-673/2015

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02046-2013-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

44.2.1.; 44.2.2.; 44.2.3.; 44.2.4.1.;44.5.2.1.;

44.5.2.17.; 113.1.; 116.1.; 126.8.;

(S)

KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 18 d.

Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė,

sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant:

ieškovo - bankrutavusios UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriui A. T. ir advokatui Antanui Jarašiui,

atsakovui P. A., jo atstovui advokatui Vytautui Polikaičiui,

            viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios UAB (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovui P. A. dėl turtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

ieškovas bankrutavusi UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama bankroto administratoriaus A. T., pateiktu patikslintu ieškiniu (I t., b. l. 70-73) prašė priteisti iš atsakovo 124 650,42 Lt (ekvivalentais eurais – 36101,26 Eur) žalos atlyginimo ir atstovavimo išlaidas. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas pagal VSDFV Kėdainių skyriaus ieškinį 2010-08-11 nutartimi pripažino UAB (duomenys neskelbtini) nemokia ir iškėlė jai bankroto bylą. 2011-02-08 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti dėl bankroto. Bendra patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma – 124 650,42 Lt. Nurodė, kad atsakovas P. A., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. numatyto įpareigojimo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, nes jau 2009 finansiniais metais bendrovė veikė nuostolingai, o 2010 metais dėl sunkios finansinės padėties ir sumažėjusio užsakymų kiekio bendrovės veikla sustabdyta, nepratęsti atestatų ūkinei veiklai vykdyti galiojimo terminai. 2009 m. įmonė turto turėjo už 43 418 Lt, o mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 142 910 Lt, t. y. įmonės skolos daugiau nei 3 kartus viršijo turtą. 2010 finansiniais metaus įmonės turtas sumažėjo iki 20 758 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 141 672 Lt. 2009 finansiniais metais bendrovės nuostolis sudarė 155 515 Lt, 2010 m. – 21 422 Lt. Nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės kreditoriams buvo daroma žala. Žalos dydžiu laikomi kreditorių reikalavimai, kurių bankrutuojanti įmonė negali patenkinti dėl to, kad iškėlus bankroto bylą paaiškėja, jog įmonė neturi pakankamai savo turto ir negali atsiskaityti su kreditoriais. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų įmonės kreditoriai prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus, todėl bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai pripažintini žala, kurią atlyginti turi atsakovas. Tarp atsiradusios žalos kreditoriams ir įmonės vadovo bei savininko neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi būtent dėl atsakovo aplaidumo, nerūpestingumo, tyčinio neveikimo bendrovei buvo padaryta žala, ji neteko lėšų, kurios galėjo būti panaudotos atsiskaityti su kreditoriais. Jeigu įmonės vadovas būtų iš karto kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai paaiškėjo įmonės nemokumas ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, realiai įmonės turto būtų užtekę tam, kad būtų atsiskaityta su kreditoriais.      

Atsakovas P. A. pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė pripažįstantis faktą, kad nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau nepaisant šio fakto, ieškovas privalo įrodyti, kad tarp jo neveikimo ir ieškovo nurodytos žalos atsiradimo yra priežastinis ryšys, t. y. kad tuo atveju, jeigu būtų įstatymo nustatytu laiku kreipęsis į teismą, būtų užtekę bendrovės turto atsiskaityti su kreditoriais. Nurodė, kad jo veiksmai buvo pakankamai rūpestingi, apdairūs ir sąžiningi, atitiko protingo vadovo elgesio standartą bei teisės aktus, tačiau dėl kilusios pasaulinės ekonominės krizės įmonės ūkinė-finansinė būklė pasidarė sunki. Versle yra susiformavusi praktika, kad, atsižvelgiantį į verslo riziką, jo specifiką, verslo ir ekonomikos cikliškumą, kiekviename versle būna sėkmės pikai ir nuosmukiai ir tik verslo/ūkinės veiklos tęstinumas užtikriną veiklos sėkmę, t. y. galutinį teigiamą rezultatą. Nurodė, kad nenumatė ir negalėjo numatyti tokios didelės, katastrofinius padarinius visam pasauliui, taip pat ir Lietuvai, sukėlusios ekonominės krizės, kuri iš esmės tęsiasi iki šiol. Minėta ekonominė krizė vertinama kaip nenugalima jėga, kurios jis negalėjo kontroliuoti ir protingai numatyti įmonės veiklos vystymosi metu ir negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Tas faktas, kad jam vadovaujant įmonė patyrė žalą, neįrodo jo kaltės. Dėl 2008 metais kilusios ekonominės krizės, kuri Lietuvą pasiekė 2008 pabaigoje, jo bendrovėje prasidėjo ekonominiai sunkumai. Pagrindinė įmonės veikla buvo metalo konstrukcijų gamyba ir jų montavimas, 2009 metais smarkiai sumažėjo užsakymų, keletą kartų sumažėjo darbų apimtys, todėl 2009-10-30 bendrovės veikla buvo sustabdyta ir nuo to laiko jokia ūkinė veikla nebuvo vykdoma. Dėl didžiausio įmonės kreditoriaus VĮ „Turto bankas“ nurodė, kad 2009 m. pabaigoje VMI atlikus įmonės patikrinimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 2 d. ir 222 str. 1 d. Jam buvo pareikšti įtarimai apie neva fiktyvias ūkines operacijas, neva buvo įrašomi melagingi duomenys apie pirktas medžiagas, siekiant neteisėtai pasisavinti PVM. To pasėkoje įmonėje susidarė PVM skola valstybei, kurios dydis 83929,06  Lt. Ikiteisminis tyrimas tęsėsi daugiau kaip metus ir tiktai 2011-04-19 Kauno apygardos prokuratūros antrojo skyriaus prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas dalyje dėl didelės vertės svetimo UAB (duomenys neskelbtini) turto iššvaistymo ir apgaule įgyto svetimo, valstybės biudžetui priklausančio turto pasisavinimo buvo nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, jis nebebuvo įmonės direktorium ir negalėjo turėti jokios įtakos sudarant kreditorių sąrašą, negalėjo aiškintis dėl skolos VMI (vėliau – VĮ „Turto bankas“). Nurodė, kad iš ieškovo pateiktų dokumentų neįmanoma nustatyti, kokia konkreti žala ir kada buvo padaryta. Tvirtina, kad tarp jo veiksmų ir atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio ir nėra jo kaltės, neįrodytas jo padarytos žalos dydis (I t., b. l. 46-49).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai pateikė pareiškimą dėl ieškinio sumos sumažinimo (II t., b. l. 59) ir prašė priteisti ieškovui iš atsakovo 10937,04 Eur žalos atlyginimo ir 824,05 Eur atstovavimo išlaidų. Papildomai paaiškino, kad atsakovui pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) neabejotinai atsirado 2009 m., nors realiai įmonė nemoki tapo dar 2007 m. Pagal atlikto UAB (duomenys neskelbtini) veiklos audito ataskaitą, 2009 m. įmonės nuostolį lėmė spalio mėnesį patirtas 55224,99 Lt nuostolis ir gruodžio mėn. patirtas 80444,23 Lt nuostolis. Spalio mėn. nuostolius lėmė neteisėtai nurašyta UAB (duomenys neskelbtini) skola pagal gautą 2009-10-16 PVM sąskaitą faktūrą, kuri sudaro 18673,36 Lt. UAB (duomenys neskelbtini)  ir UAB (duomenys neskelbtini) faktiškai yra vienas ir tas pats, joms abiem vadovavo atsakovas, sutampa abiejų įmonių veiklos adresai ir netgi telefonai. Spalio mėn. nuostolį taip pat lėmė neteisėtai nurašytos atsargos 11090,04 Lt sumai ir 8000 Lt garažų nuomos sąnaudos. Pastarosios išlaidos buvo visiškai neprotingos. Garažų nuomos kaina, pagal tuometinius skelbimus, buvo 35-50 Lt/mėn., daugiausiai - 100 Lt, per metus 1200 Lt. Kad UAB (duomenys neskelbtini) skola buvo neteisėtai nurašyta, sprendžia, iš to, kad UAB (duomenys neskelbtini) nėra įtraukta į UAB (duomenys neskelbtini) debitorių sąrašą. Jeigu skola nebūtų nurašyta, bankroto proceso metu administratorius šią skolą būtų išsireikalavęs iš UAB (duomenys neskelbtini). Kad medžiagos 2009 m. spalio mėn. buvo nurašytos neteisėtai, grindžia tuo, kad medžiagos nurašomos pagal sąmatą konkrečiam objektui, sąmata būna nurodoma medžiagų nurašymo akte. Atsakovas po bankroto bylos iškėlimo grąžino turto už maždaug 4350 Lt.   

Teismo posėdžio metu atsakovas P. A. ir jo atstovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Atsakovas P. A. papildomai paaiškino, kad 2008 m. VMI atliekant patikrinimą, įmonė veiklos negalėjo vykdyti, mokėti darbuotojams atlyginimus. Jaunas buvęs įmonės darbuotojas (darbų vadovas) įkūrė savo įmonę, kuri vykdė faktiškai tokią pačią veiklą, kaip UAB (duomenys neskelbtini), todėl, negalėdami vykdyti veiklos, užsakymus perleido šiai įmonei, sudarydami subrangos sutartis. VMI patikrinimo akto neskundė. Kad turi pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tuo metu nežinojo, anksčiau tokios pareigos įstatyme nebuvo. 2009 m. suprato, kad įmonei „atsitiesti“ nebėra galimybių. UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) nėra susiję asmenys, jis tik turi 10 proc. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų. Pinigiai už nuomą buvo mokami už maždaug 400 kv. m. ploto patalpas (duomenys neskelbtini)  (dirbtuves). 2008 m. įmonės veikla buvo gera. Dėl ko įmonės turtas 2008 m. buvo parduotas UAB (duomenys neskelbtini), tiksliai paaiškinti negali. Kiek įmonėje darbuotojų buvo 2008 m., nepamena. Atsakovo atstovas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui atsirado po 2009 m. spalio mėn., o po šio laikotarpio įmonės skolos ženkliai neišaugo, todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra  nepagrįstas.     

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2010-08-11 nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas A. T., bankroto byla iškelta pagal įmonės kreditoriaus VSDFV Kėdainių skyriaus ieškinį (LITEKO duomenys). Panevėžio apygardos teismas 2011-02-08 nutarė UAB (duomenys neskelbtini) pripažinti bankrutavusia ir likviduoti dėl bankroto (I t., b. l. 13-14). Bendra UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 36101,26 Eur (124650,42 Lt) (b. l. 13-14, 15, 17, 18). Iš bylos duomenų, atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad bendrovei nuo jos įsteigimo (įsteigta 1998 m.) vadovavo atsakovas P. A..

Bankrutavusios UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorius pareikštu ieškiniu, kurio reikalavimus sumažino teismo posėdžio metu, prašo priteisti iš buvusio UAB (duomenys neskelbtini) vadovo, atsakovo P. A. 10937,04 Eur žalos, kurią bendrovės kreditoriai patyrė dėl to, jog vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės vadovui teisė ir pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 5 str. 1 d.). Tokia pareiga šiems subjektams kyla, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog, jei dėl pareigos pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padidėja įmonės skola kreditoriams, žala atsiranda tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek ir jos kreditoriams. Žala bankrutuojančiai įmonei atsiranda tokiu būdu, kad padidėja jos skolų kreditoriams apimtis (pasyvas), kitaip tariant, pablogėja bendra įmonės turtinė padėtis. Tokia įmonės patiriama žala yra tiesioginė. Tuo tarpu žala kreditoriams atsiranda tokiu būdu, kad dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Taigi atsakovo civilinei atsakomybei ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu konstatuoti reikšminga nustatyti momentą, kada atsirado pareiga inicijuoti įmonei bankroto bylą, ar ši pareiga buvo pažeista, o konstatavus pareigos pažeidimą, kokią žalą tai sąlygojo kreditoriams. Pažymėtina tai, kad Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Rita“ v. R. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-321/2014). ĮBĮ (bylai aktualiu laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-11-23 galiojusi įstatymo redakcija) 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibūdinamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Pateiktame ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovui pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado 2009 metais, tačiau konkretaus momento, kada atsakovui kilo pareiga inicijuoti bendrovės bankrotą nenurodė. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovo atsakovas taip pat nurodė, kad pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) atsakovui neabejotinai atsirado 2009 m. (nenurodydamas konkretaus momento), nors realiai bendrovė nemoki tapo dar 2007 m. Analizuojant pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) finansines ataskaitas, nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2006-12-31 turėjo 173492 Lt vertės turto, įsipareigojimų  - 70656 Lt sumai, bendrovės veikla tais metais buvo pelninga (48874 Lt grynojo pelno) (II t., b. l.65-68, 69), 2007-12-31 bendrovės turtas buvo padidėjęs iki 188745 Lt, įsipareigojimai – iki 104192 Lt, patirtas 18282 Lt nuostolis, 2008-12-31 bendrovės turtas buvo sumažėjęs iki 104769 Lt, įsipareigojimai – iki 48746 Lt, bendrovė 2008 m. patyrė 28530 Lt nuostolį (II t., b. l. 62-63, 64), 2009-12-31 bendrovės buvo dar labiau sumažėjęs - iki 43418 Lt, o įsipareigojimai ženkliai išaugę ir siekė 142910 Lt, bendrovė per 2009 m. patyrė 155515 Lt nuostolius (II t, b. l. 70-72). Iš aptartų duomenų matyti, kad nuo 2007 m. bendrovė dirbo nuostolingai, 2007 m. pabaigoje (2007-12-31) bendrovės įsipareigojimai (104192 Lt) viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės (188745 Lt). Tačiau byloje nėra įrodymų, kokie įsipareigojimai ir kokiai sumai buvo pradelsti. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad jau 2007 m. pabaigoje – 2008 m. pradžioje įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų (CPK 178 str.). 2008 metais visi įmonės įsipareigojimai (48 746 Lt) neviršijo pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės (104 769 Lt), įmonės nuosavas kapitalas sudarė 56023 Lt. Tačiau įmonės finansinė būklė ypatingai pablogėjo 2009 m. Iš UAB „Veiklos auditas“ sudarytos UAB (duomenys neskelbtini) 2009 m. finansinės būklės lentelės matyti, kad nors 2009 m. įmonės turtas tam tikrais laikotarpiais buvo išaugęs (2009-08-31 iki 156155,79 Lt), tačiau jau po dviejų mėnesių, t. y. 2009-10-31 įmonės turtas sumažėjo tris kartus iki 52723,63 Lt, o iki metų pabaigos sumažėjo dar labiau. Įmonės įsipareigojimai nuo metų pradžios nuolat didėjo, metų pabaigoje siekė 134430,90 Lt, įmonės veikla visus metus buvo nuostolinga, įmonės nuosavas kapitalas nuolat mažėjo ir 2009-10-31 tapo neigiamas (II t., b. l. 28). Paminėti duomenys neabejotinai patvirtina, kad įmonė nemokia tapo 2009 metais. Spręsdamas, kuriuo konkrečiai momentu įmonė tapo nemokia, teismas vadovaujasi paties ieškovo pateikta UAB „Veiklos auditas“ atlikta UAB (duomenys neskelbtini) 2009 metų veiklos audito ataskaita, kurioje konstatuota, kad įmonė nemokia tapo 2009 m. spalio mėn. (II t., b. l. 25-27). Iš paties atstovo atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių ir paaiškinimų posėdžio metu matyti, kad 2009 m. keletą kartų sumažėjus darbų apimtims, 2009-10-30 įmonės veikla buvo sustabdyta, 2009 m. suprato, kad įmonė stabilizuoti padėties nebesugebės. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad atsakovas jau 2009 m. spalio mėn. pabaigoje turėjo suprasti ir neabejotinai suprato, kad įmonei nevykdant jokios veiklos, atkurti įmonės mokumo nepavyks ir jam atsirado pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Kadangi atsakovas šios pareigos nevykdė, bankroto byla buvo iškelta pagal vieno iš kreditorių ieškinį, teismas konstatuoja, kad atsakovas, neįvykdęs ĮBĮ nustatytos pareigos kreiptis į dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, privalo atlyginti kreditoriams dėl to padarytą žalą (IĮB 8 str. 4 d., CK 6.263 str. 1, 2 d.).

Dėl atsakovo argumento, kad jis nežinojo apie įstatyme numatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas  pažymi, kad CK 1.6 straipsnis įtvirtina principą ignorantia legis non est argumentum (įstatymo ignoravimas nėra pasiteisinimas) ir nustato, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo.

Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti ne tik neteisėtus atsakovo veiksmus, bet ir padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei. Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas tokio pobūdžio bylose nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą. Kreditoriams ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu žala atsiranda ne dėl to, kad asmenys, turintys pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, patys apskritai nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, o dėl to, kad, atsiradus šiems asmenims tokiai pareigai, jie jos laiku neįvykdė ir būtent tai kreditoriams sąlygojo naujų nuostolių atsiradimą ar ankstesnių padidėjimą.

Reikalaujamos atlyginti 10937,04 Eur  žalos dydį ieškovas įrodinėja jau minėta UAB (duomenys neskelbtini) 2009 metų veiklos audito ataskaita (II t., b. l. 25-27), kurioje konstatuota, kad bendrovės bankrotą lėmė bendrovės 2009 m. spalio ir gruodžio mėnesiais patirti nuostoliai. Spalio mėn. nuostolį reikšmingai įtakojo neteisėtai nurašyta UAB (duomenys neskelbtini) skola pagal gautą 2009-10-16 PVM sąskaitą faktūrą 0000025, kuri sudaro 18673,36 Lt, nurašytos atsargos 11090,04 Lt sumai ir 8000 Lt garažų nuomos sąnaudos bendrovės vadovui, gruodžio mėn. nuostolį lėmė VMI nustatytas nesumokėto biudžetui PVM suma 768833 Lt, kurią sudaro 45531 Lt kaip nesumokėta PVM suma, 12457 Lt bauda ir 18845 Lt priskaičiuotų delspinigių. Tačiau kaip nustatyta, atsakovui pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado 2009 m. spalio mėn. pabaigoje, todėl dar tą patį 2009 m. spalio mėn. bendrovės patirti nuostoliai nėra vėlavimo iškelti bankroto bylą padarinys. Be to, kaip matyti iš pateiktos 2009-10-16 PVM sąskaitos  faktūros EJS 0000025 (II t., b. l. 29) ir 2009-10-16 pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę (II t., b. l. 30), šią sąskaitą faktūrą išrašė UAB (duomenys neskelbtini) (subrangovas) ir pateikė apmokėti UAB   (duomenys neskelbtini) (rangovas) už pagal sutartį Nr. 2009-08-02/2009-05-05 atliktus montavimo darbus. Taigi, priešingai nei aiškina ieškovo atstovai, būtent UAB (duomenys neskelbtini) turėjo sumokėti UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) šioje piniginėje prievolėje buvo skolininkas, o UAB (duomenys neskelbtini) kreditorius. Nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) kreditorinis reikalavimas nėra patvirtintas UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje, kas leidžia spręsti, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagal šią jai išrašytą PVM sąskaitą faktūrą yra atsiskaičiusi. Įrodymų, kad sutartis dėl montavimo darbų atlikimo tarp bendrovių nebuvo sudaryta ar sąskaitoje faktūroje ir atliktų darbų pažymoje nurodyti darbai nebuvo atlikti, t. y. ši sąskaita yra fiktyvi, ieškovas nepateikė, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsiskaitymas pagal šią sąskaitą buvo neteisėtas. 8000,00 Lt nuomos mokesčio suma P. A. buvo sumokėta už 2009 m. sausio -rugpjūčio mėn. (II t., b. l. 34), t. y. už laikotarpį iki kada atsakovui kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovo atstovų argumentai, kad nuomos mokesčio dydis buvo nerealus, šiuo atveju jokios teisinės reikšmės neturi, kadangi atsakovo atsakomybę ieškovas kildina būtent iš ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies reikalavimų pažeidimo, t. y. dėl pareigos savalaikiai inicijuoti bankroto bylą pažeidimo. Kartu pažymėtina ir tai, kad įvykdžius atsiskaitymus už atliktus darbus ir garažo nuomą, buvo sumažintos įmonės turimos lėšos, tačiau lygiai tiek pat sumažėjo ir jos kreditorių reikalavimai. Tai reiškia, kad bendra įmonės turtinė padėtis nepablogėjo, nes įmonės įsiskolinimas buvo sumažintas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad minėtais mokėjimais ieškovui, t. y. įmonei, buvo padaryta reali žala. Įmonės atsargų 11090,04 Lt sumai nurašymo faktas (medžiagų nurašymo aktas Nr. 10, II t., b. l. 31-30), yra savarankiškos atsakomybės dėl galimo CK 2.87 straipsnio pažeidimo pagrindas, tačiau šioje byloje, atsižvelgiant ieškinyje suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą (pareigos savalaikiai inicijuoti bankroto bylą pažeidimas) jokios reikšmės sprendžiant žalos atlyginimo klausimą neturi. Kita vertus, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad akte nurodytos medžiagos nebuvo sunaudotos gamyboje, kaip yra pažymėta akte (nurašytos neteisėtai ir nepagrįstai) ir šis turtas galėjo būti panaudotas atsiskaitymui su kreditoriais (t.y. turtas buvo iššvaistytas ar pasisavintas).

Dėl ženkliai išaugusio įsiskolinimo valstybės biudžetui ir nustatytos nesumokėtos PVM sumos, kas pagal atlikto audito ataskaitą lėmė įmonės nuostolius 2009 m. gruodžio mėn., pažymėtina, kad iš Kauno apygardos prokuratūros 2011-04-19 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje (I t., b. l. 51-62) nurodytų duomenų matyti, kad Kauno apskrities VMI patikrinimo aktas Nr. AU16-62 buvo surašytas 2009-10-28, sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo priimtas 2009-12-01. Iš Kauno apskrities VMI 2010-01-11 priminime (II t., b. l. 35) nurodytų duomenų matyti, kad didžioji neįvykdytų mokestinių prievolių dalis yra nustatyta būtent 2009-12-01 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (72883,46 Lt iš priminime nurodytos 81967,57 Lt sumos). Kadangi šios mokestinės prievolės UAB (duomenys neskelbtini) buvo nustatytos po atlikto mokestinio patikrinimo, kuris buvo baigtas ir patikrinimo aktas surašytas 2009-10-28, galima pagrįstai teigti, kad papildomai apskaičiuota PVM suma (bei dėl nesumokėto PVM mokesčio priskaičiuoti delspinigiai ir bauda) buvo už įmonės veiklos laikotarpį iki 2009 m. spalio mėn. Tai patvirtina ir jau minėtame Kauno apygardos prokuratūros nutarime esantys duomenys apie tai, kad ūkinės operacijos, susijusios su papildomai UAB (duomenys neskelbtini) priskaičiuota PVM mokesčio suma, įvyko 2003-01-01 - 2007-12-31 laikotarpiu. Taigi nors, vertinant formaliai, mokestinė prievolė UAB (duomenys neskelbtini) sumokėti sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo papildomai apskaičiuotus mokesčius, delspinigius ir paskirtas baudas atsirado 2009 m. gruodžio mėn. (Mokesčių administravimo įstatymo 81 str. 2 d.), t. y. po to momento, kai atsakovui kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau įvertinus tai, kad šios mokestinės prievolės atsirado iš 2003-01-01 - 2007-12-31 laikotarpiu bendrovės vykdytos veiklos, akivaizdu, kad šios prievolės atsiradimas nėra vėlavimo iškelti bankroto bylą padarinys (CK 6.247 str.). Kokie kiti mokesčiai UAB (duomenys neskelbtini) buvo priskaičiuoti būtent už laikotarpį po 2009-10-31, pagal byloje pateiktus duomenis nėra galimybės nustatyti.

Duomenų, kad po 2009-10-31 bendrovė būtų sudarinėjusi naujas sutartis ar prisiėmusi naujų įsipareigojimų, byloje nėra. Byloje taip pat nėra tiesioginių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima tiksliai nustatyti, kokia suma nuo 2009-10-31 padidėjo įmonės įsipareigojimai esamiems kreditoriams (dėl VMI teismas jau pasisakė anksčiau). Tačiau iš 2010-01-01 – 2010-09-17 laikotarpio finansinės ataskaitos matyti, kad 2009-12-31 įmonės turimas turtas sudarė 43418 Lt, o įsipareigojimai siekė 142910 Lt, t. y. įmonės turtu nepadengti įsipareigojimai sudarė 99492 Lt, 2010-09-17 įmonės turimas turtas buvo sumažėjęs daugiau nei du kartus, t. y. iki 20758 Lt, įsipareigojimai siekė 141672 Lt, t.y. įmonės turtu nepadengti įsipareigojimai sudarė 120914 Lt (II t., b. l. 70-72). Nors įmonė nuo 2009-10-31 jokios realios veiklos nevykdė, įmonės veikos sąnaudos 2010-01-01 – 2010-09-17 laikotarpiu sudarė net 21422 Lt. Todėl nors bendra įsipareigojimų kreditoriams suma lyginant padėtį, buvusią 2009-12-31, ir finansinės ataskaitos sudarymo dieną (2010-09-17) nepadidėjo (žiūrint skaitinę vertę), tačiau bendrovės įsipareigojimai kreditoriams, kurių pastaroji nėra pajėgi padengti savo valdomu turtu, padidėjo 21422 Lt (6204,24 Eur) (120914 Lt - 99 492 Lt = 1852,29 Lt). Todėl ši suma laikytina kreditorių patirta žala, už kurią yra atsakingas atsakovas. Žala bankrutuojančiai įmonei šiuo atveju atsirado tokiu būdu, kad įmonei nevykdant jokios veiklos sumažėjo jos valdomas turtas, kitaip tariant, pablogėjo bendra įmonės turtinė padėtis, o žala kreditoriams atsirado tokiu būdu, kad dėl sumažėjusio bendrovės turto sumažėjo ir jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, ieškovui bankrutavusiai UAB (duomenys neskelbtini) priteisiant iš atsakovo P. A. 6204,24 Eur žalos atlyginimo (CK 6.246-6.249 str., ĮBĮ 8 str. 4 d.). Likusioje dalyje patikslintas  ieškinys atmestinas.

2013-08-27 teismo nutartimi (buvęs bylos Nr. 2-2323-550/2013) ieškovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti buvo taikytas atsakovo turto areštas 130650,42 Lt (37838,98 Eur sumai). Taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, tačiau turto arešto mastas nuo 37838,98 Eur sumos mažintinas iki 6204,24 Eur sumos (CPK 145 str. 2 d., 150 str. 3 d.).

Ieškinį patenkinus iš dalies, spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui klausimas. Ieškovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 824,05 Eur atstovavimo išlaidų, tačiau į bylą pateikti įrodymai patvirtina tik 638,69 Eur dydžio išlaidas  (I t., b. l. 105, 106, 132, 133; II t., b. l. 46, 47, 73, 74), todėl proporcingai patenkintai sumažintų ieškinio reikalavimų (10937,04 Eur) daliai (tenkinama dalis sudaro 57 proc.), ieškovui iš atsakovo priteistina 364,05 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).

Proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybei priteistina 186 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 17,10 Eur. Nors tenkinama tik dalis ieškinio reikalavimų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ši civilinė byla buvo inicijuota ir šios išlaidos susidarė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, lėmusių žalos atsiradimą, kurie yra nustatyti šiuo teismo sprendimu, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad atsakovas privalo atlyginti valstybei visas šias išlaidas (CPK 96 str. 5 d). Tokiu būdu valstybei iš atsakovo priteistina iš viso 203,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Prašymo prateisti iš atsakovo išlaidas už (duomenys neskelbtini) 2009 metų veiklos audito ataskaitą ieškovas nepateikė, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268-270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo P. A., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui bankrutavusiai UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), 6204,24 Eur (šešis tūkstančius du šimtus keturis eurus 24 ct) žalos atlyginimo ir 364,05 Eur (tris šimtus šešiasdešimt keturis eurus 05 ct) atstovavimo išlaidų.

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių -  atsakovo P. A., a. k. (duomenys neskelbtini), turto arešto mastą - 37838,98 Eur (130650,42 Lt) sumažinti iki 6204,24 Eur ir taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo P. A. 203,10 Eur (du šimtus tris eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.  

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.

Teisėja                                                                                                   Laima Šablevičienė