Civilinė byla Nr. 2S-2192-823/2011
Teisminio proceso Nr. 2-04-3-02018-2010-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 99.4; 121.6 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria pareiškėjo prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo tenkintas iš dalies,
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje dėl palūkanų pagal paskolos sutartį priteisimo patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo A. T. ieškovo S. K. naudai 48 363,81 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2007 m. kovo 7 d. iki 2010 m. gruodžio 7 d. ir 1 451 Lt bylinėjimosi išlaidų, o ieškovo reikalavimą dėl priverstinės hipotekos atsakovui priklausančiam butui nustatymo atmetė.
Atsakovas A. T. kreipėsi į teismą apeliaciniu skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimą ir ieškovo S. K. ieškinį dėl 48 363,81 Lt palūkanų priteisimo atmesti. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktu prašymu apeliantas prašė atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo paduodant apeliacinį skundą, motyvuodamas tuo, kad jo turtinė padėtis yra sunki, vienintelis pragyvenimo šaltinis yra jo gaunamas apie 1 700 Lt dydžio darbo užmokestis, iš kurio atskaičius mokesčius valstybei ir pagal ieškovo pateiktus vykdomuosius raštus daromas išskaitas, likusių pajamų (apie 650 Lt) vos užtenka būtiniausiems poreikiams tenkinti.
- Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies, atsakovą atleido nuo 726 Lt dydžio žyminio mokesčio dalies mokėjimo ir įpareigojo jį iki 2011 m. rugsėjo 1 d. papildomai sumokėti 625 Lt žyminio mokesčio. Išaiškino apeliantui, kad teismo nustatytu terminu neįvykdžius aukščiau nurodyto įpareigojimo, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir jam grąžintas. Nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis nėra tokia gera, kad jis pajėgtų, ženkliai nepakenkdamas savo interesams, nepablogindamas savo gyvenimo, buities sąlygų, paduodamas skundą sumokėti visą 1 451 Lt dydžio žyminį mokestį (ginčo suma – 48 363,81 Lt), todėl apeliantas atleistinas nuo žyminio mokesčio dalies, sudarančios 726 Lt. Visas byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 1451 Lt. Atsakovas, teikdamas skundą, sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio, todėl įpareigotinas sumokėti likusią 625 Lt žyminio mokesčio dalį.
- Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas A. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti atsakovą nuo nesumokėtos dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Nurodė, kad atsižvelgiant į kiekvieno suinteresuoto asmens teisę kreiptis į teismą ir ginti savo teises, teismo nutartis nėra teisinga, nors padarytos teisingos išvados apie atsakovo sunkią turtinę padėtį. Įvertinus atsakovo pajamų dydį ir ieškovo naudai daromus atskaitymus, būtinųjų poreikių tenkinimui mėnesiui lieka panaši suma, kurią teismas nurodė sumokėti už apeliacinį skundą. Teismas nemotyvavo, kodėl įpareigojo sumokėti būtent 625 Lt dydžio žyminį mokestį.
- Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 3 dalimi, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į turtinę asmens padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Paminėtos įstatymo nuostatos tikslas - užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei jo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas.
Įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tai palikdamas šį klausimą nagrinėjančio teismo vertinimui. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad žyminis mokestis turėtų būti mažintinas tiek, kad neribotų, bet suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, tačiau kartu žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Atleisti pareiškėją beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais (CPK 83 straipsnio 1 dalis) (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-551/2007; 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1909/2011; 2011 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1123/2011). Atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą byloje dalyvaujančių asmenų pareigą mokėti žyminį mokestį, mokėtino žyminio mokesčio dalis, nuo kurios asmuo gali būti teismo atleidžiamas, neturėtų būti didesnė nei tai objektyviai būtina siekiant užtikrinti šiam asmeniui realią galimybę ginti pažeistas teises teisme.
Teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas įvertino, kad pagal pateiktus apelianto turtinę padėtį pagrindžiančius dokumentus apeliantas nėra pajėgus sumokėti viso žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą ir nusprendė, kad apeliantas yra įpareigotinas sumokėti pusę reikalaujamos sumos. Įstatymas nereikalauja prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo nagrinėjančio teismo detaliai motyvuoti, kodėl apeliantas yra atleidžiamas nuo būtent tokios sumos sumokėjimo ir atitinkamų motyvų nebuvimas nėra pagrindas naikinti ginčijamą nutartį, nebent būtų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino turtinę apelianto padėtį patvirtinančius įrodymus, ir įpareigojimas sumokėti atitinkamą sumą iš esmės pažeidžia jo teisę į teisminę gynybą (CPK 328 straipsnis).
Teismo nuomone, teismas teisingai įvertino apelianto pateiktus įrodymus (CPK185 straipsnis) bei teisingai nustatė žyminio mokesčio dalį, nuo kurios apeliantas turėtų būti atleidžiamas. Pagal byloje esančius duomenis apelianto gaunamos pajamos nėra minimalios – sudaro 1708 Lt. Po atskaitymų apeliantui liekanti dalis sudaro apie 670 Lt (b.l. 185). Žyminio mokesčio dalis, kurią apeliantas buvo įpareigotas sumokėti ginčijama nutartimi, šios sumos neviršija. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nustatė apeliantui pakankamai ilgą - beveik mėnesio terminą likusiai žyminio mokesčio daliai sumokėti, taigi nėra pagrindo teigti, kad apeliantas neturėjo galimybės sumokėti reikalaujamą žyminio mokesčio dalį ir dėl to ginčijama nutartimi jam buvo apribota teisė į apeliaciją. Be to, nuo ginčijamos nutarties priėmimo iki atskirojo skundo nagrinėjimo dienos praėjo dar 2 mėnesiai, per kuriuos apeliantas, veikdamas kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, galėjo sukaupti reikalaujamą žyminio mokesčio sumą. Kadangi atleidimas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, kitaip nei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas, yra neterminuotas, t.y. asmens prievolė mokėti tam tikrą žyminio mokesčio dalį šiuo atveju visiškai išnyksta, teismo manymu, nagrinėjant šį klausimą apeliacinės instancijos teisme turi būti įvertinamos ir apelianto galimybės sumokėti reikalaujamą žyminį mokestį atsižvelgiant į atskirojo skundo nagrinėjimo laikotarpį.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus teismas sprendžia, kad pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329- 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra. Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Kadangi ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytas terminas pasibaigė, apeliantui nustatytinas naujas terminas sumokėti likusią dalį žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, bei iki nurodytos datos pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus.
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovui A. T. terminą iki 2011 m. gruodžio 11 d. sumokėti likusią žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą dalį - 625 Lt (šešis šimtus dvidešimt penkis litus) ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.
Teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė