Civilinė byla Nr. e2A-120-565/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-01061-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.29.3; 3.3.1.20.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

lietuvos respublikos vardu

2020 m. sausio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. D. dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Legal Balance“ prašė priteisti iš atsakovo A. D. 300,00 Eur negrąžinto kredito; 67,60 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos; 39,00 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (300,00 Eur) nuo Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 81,00 Eur administravimo mokesčio; 8,97 Eur delspinigių, skaičiuojamų nuo bendros negrąžintos skolos sumos nuo Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos iki kreipimosi į teismą dienos; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, jog 2018 m. balandžio 19 d. atsakovas A. D. ir pradinė kreditorė AB „BnP Finance“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-nfy647mr (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 300,00 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 213,36 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 39 proc.) ir 81 Eur administravimo mokesčio. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, liko skolingas 300 Eur, todėl 2018 m. rugsėjo ­3 d. rašytiniu pranešimu Sutartis buvo nutraukta. Nutraukus sutarti?, atsakovas toliau naudojasi kreditu, tode?l ies?kovė turi teise? reikalauti priteisti visas moke?jimo palu?kanas tol, kol te?siasi naudojimasis suteiktu vartojimo kreditu, t. y. iki visis?ko jo gra?z?inimo dienos (67,60 Eur moke?jimo palu?kanu?, paskaic?iuotu? iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos, bei 39,00 proc. moke?jimo palu?kanu? uz? negra?z?inta? 300 Eur vartojimo kredito suma?, skaic?iuojant nuo Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos iki teismo sprendimo visis?ko i?vykdymo). Atsakovas, sudarydamas Sutartį, įsipareigojo mokėti ir Sutarties administravimo mokestį, kuris apskaic?iuojamas nuo suteiktos vartojimo kredito sumos ir nurodomas Sutarties specialiosiose sa?lygose, todėl iš atsakovo priteistinas ir 81,00 Eur administravimo mokestis. Atsakovui pažeidus Sutarties sąlygas, ieškovė pagal Sutarties 6.2 punktą įgijo ir teisę reikalauti netesybų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, tai yra 8,97 Eur dydžio delspinigių, skaičiuojamų nuo bendros negrąžintos skolos sumos nuo Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos iki kreipimosi į teismą dienos. Pagal 2018 m. lapkričio 28 d. priedą prie 2018 m. liepos 31 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2018-08/01 pradinė kreditorė AB „BnP Finance“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas informuotas 2018 m. lapkričio 29 d. pranešimu.  

3.       Atsakovas A. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo A. D. 300,00 Eur negrąžinto kredito, 67,60 Eur mokėjimo palūkanas, 15 procentų dydžio mokėjimo palūkanas nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos (300,00 Eur) nuo 2018-10-29 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 81,00 Eur sutarties administravimo mokestį,  8,97 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 457,57 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-01-25) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 120,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo A. D. valstybės naudai 7,16 Eur dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmosios instancijos teismas nurodė,  kad:

4.1.                      atsakovas nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal Sutartį, dėl to reikalavimas priteisti iš atsakovo 300,00 Eur dydžio negrąžinto kredito ir 81,00 Eur administravimo mokesčio tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis);

4.2.                      atsakovas pažeidė Sutartį, praleido nustatytus mokėjimų terminus, todėl reikalavimas dėl priskaičiuotų 8,97 Eur delspinigių už 40 dienų iki kreipimosi į teismą dienos tenkinamas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis);

4.3.                      iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos, atsakovui nevykdant savo prievolių pagal Sutartį,  susidarė 67,60 Eur mokėjimo palūkanų įsiskolinimas, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs šias palūkanas, todėl reikalavimas dėl 67,60 Eur mokėjimo palūkanų priteisimo tenkinamas (CK 6.872 straipsnio 1 dalis, Sutarties bendrųjų sąlygų 1.17 punktas); 

4.4.                      ieškovės reikalaujama priteisti 39,00 procentų dydžio metinių palūkanų (skaičiuojamų nuo negražinto kredito sumos nuo Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos iki visiško kredito gražinimo dienos) norma yra nepagrįstai didelė, todėl negali būti vertinama kaip sąžininga ir protinga. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas yra susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Todėl teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 straipsnis), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 3 dalis). Atsakovas yra vartotojas, sudarydamas Sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl Sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis (Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta 39 proc. palūkanų norma) yra nepagrįstai didelis. Vartojimo kredito sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis), todėl prašomos priteisti palūkanos mažintinos nuo 39 proc. iki 15 proc. palūkanų;

4.5.                      CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 88 procentai reikalavimų), iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 120,00 Eur (136,00 Eur x 88 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

III.                      Apeliacinio skundo argumentai

5.       Ieškovė UAB ,,Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimą už akių dalyje dėl 39 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (300 Eur), skaičiuojamą nuo Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, ir šioje dalyje ieškinio reikalavimą pilnai tenkinti; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      vartojimo kredito teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas (toliau – ir VKĮ). Pelno palūkanoms skirtas VKĮ 21 straipsnis, o netesyboms ir kompensuojamąją funkciją atliekančioms palūkanoms – VKĮ 11 straipsnio 8 dalis. VKĮ 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka VKĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu: 1) vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos; 2) bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą;

5.2.                      teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, turi atsižvelgti į VKĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovas privalėjo vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; atsakovas, pasirašydamas Sutartį, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą. Smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Be to, Lietuvos banko 2018 m. pirmojo ketvirčio ataskaitoje nurodoma, kad mažųjų vartojimo kreditų (mažesnių nei 290,00 Eur) vidutinė bendra kainos norma 2017 m. antrąjį ketvirtį sudarė 96,13 proc. Toje pačioje ataskaitoje nurodoma, kad mažųjų vartojimo kreditų (mažesnių nei 290,00 Eur) vidutinė metinė palūkanų norma sudarė 53,17 proc. (https://www.lb.lt/lt/vkd-veiklos-rodikliai). Kadangi atsakovui buvo suteiktas tik 10,00 Eur didesnis vartojimo kreditas (300,00 Eur), tikėtina, kad bendros vartojimo kredito kainos bei palūkanų normos buvo panašios ir labai nesiskyrė. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog Sutartyje įtvirtinta 39 proc. metinė palūkanų norma, kuri yra kur kas mažesnė nei tuo metu buvęs vidurkis, atitinka VKĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus. Svarbu ir tai, jog nebankinių vartojimo kredito davėjų palūkanos visada yra didesnės, kadangi jie veikia didesne rizika ir negali konkuruoti su bankais;

5.3.                      atsakovas turėjo galimybę pasirinkti, kokiomis sąlygomis gauti vartojimo kreditą, galėjo rinktis kitą kredito davėją. Pasirinkdamas sudaryti Sutartį būtent su apeliante (pradine kreditore), susipažino, pasirašė, suprato ir sutiko su Sutarties sąlygomis, tame tarpe ir Sutartyje numatyta palūkanų norma, todėl privalėjo vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Ne tik vartojimo kredito davėjas privalo įvertinti kredito gavėjo mokumą, bet ir pačiam kredito gavėjui pripažįstama pareiga skolintis atsakingai. Skolinimosi rizikos neįvertinimą turėjo įrodinėti pats atsakovas, pateikdamas atsiliepimą ieškinį ir kitus šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pvz.: įrodymus apie savo išsilavinimą, šeimyninę padėtį, sveikatos būklę, atsakovo dirbamą darbą bei užimamas pareigas ir kt.), tačiau šios pareigos neįvykdė, todėl laikytina, kad jis skolinimosi riziką įvertino bei priėmė apgalvotą sprendimą sudaryti Sutartį su pradine kreditore;

5.4.                      mokėjimo palūkanoms mažinti pirmiausia yra reikalingas šalies, kuriai kyla pareiga mokėti palūkanas, reikalavimas, kuris gali būti išreikštas tiek ieškinio (priešieškinio) forma, tiek atsikirtimo į reikalavimą priteisti pelno palūkanas forma. Teismui, kitaip nei kompensuojamųjų palūkanų atžvilgiu, nesuteikta teisė kontroliuoti pelno palūkanų dydį ir savo iniciatyva vertinti šių palūkanų atitiktį protingumo kriterijui. Atsakovas teisme nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo Sutarties sąlygų, nereikalavo Sutarties sąlygų pakeitimo, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį, todėl teismui savo iniciatyva nebuvo pagrindo mažinti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas;

5.5.                      ieškinio materialinio subjektinio reikalavimo tenkinimas visa apimtimi sudaro pagrindą konstatuoti, jog proceso šalis įgyja procesinę teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą, todėl apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

6.       Atsakovas A. D. atsiliepimo į apeliacinį skundą pagal CPK 318 straipsnį teismo nustatytu terminu nepateikė.

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

8.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 - 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

9.       Bylos duomenimis nustatyta, jog 2018 m. balandžio 19 d. tarp pradinės kreditorės AB ,,BnP Finance“ ir atsakovo A. D. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-nfy647mr, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 300,00 Eur kreditas 36 mėnesių terminui. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti palūkanas Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais (Sutarties 2.1, 3.1, 5.1 punktai), galutinė kredito grąžinimo data – 2021 m. balandžio 19 d. Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų pagal Sutartį, 2018 m. rugsėjo 3 d. pranešimu Nr. 2018-09-03/0 Sutartis buvo nutraukta (Sutarties 8.4 punktas). Pagal 2018 m. lapkričio 28 d. priedą prie 2018 m. liepos 31 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2018-08/01 pradinė kreditorė AB „BnP Finance“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas informuotas 2018 m. lapkričio 29 d. pranešimu. CK 6.101 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės.

10.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria teismas ieškovei priteisė 15 proc. dydžio pelno (mokėjimo) palūkanas, skaičiuojamas už negrąžintą 300,00 Eur vartojimo kreditą nuo Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos bei atitinkamai patenkintų reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalių ginčo nekyla, todėl, nenustačius absoliučių sprendimo už akių negaliojimo pagrindų, dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo nepasisakoma.

11.       Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius, kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-275-248/2015). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-275-248/2015; 2014-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).

12.       Taigi kreditoriaus reikalavimas sutartyje nustatytu terminu sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas – reikalavimu prievolę įvykdyti natūra. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį iki paskolos suma bus grąžinta.

13.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.

14.       Pagal šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 1.17 punktą, palūkanos – tai  metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti vartojimo kredito davėjui už naudojimąsi vartojimo kredito suma. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui. Šios sutartinės nuostatos patvirtina, kad kredito gavėjo (atsakovo) pareiga po kredito sutarties nutraukimo mokėti pelno palūkanas išliko.

15.       Pagal Sutarties Specialiosios dalies sąlygas atsakovo mokėtinų palūkanų išraiška pinigais yra 213,36 Eur (metinė palūkanų norma – 39 proc.), šią palūkanų sumą atsakovas įsipareigojo sumokėti kaip atlyginimą už naudojimąsi 300,00 Eur kreditu 36 mėnesių laikotarpiu. Nagrinėjamu atveju, nutraukus Sutartį prieš terminą ir pirmosios instancijos teismui 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu už akių iš atsakovo priteisus ieškovės naudai 300,00 Eur negrąžinto kredito, nėra žinomas konkretus 300,00 Eur kredito grąžinimo ieškovei terminas. Todėl ieškovė nagrinėjamu atveju pagrįstai ieškiniu prašė priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas konkrečia suma iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos, bei 39 proc. dydžio mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (300,00 Eur) nuo Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos (2018 m. lapkričio 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos (Sutarties Specialiosios sąlygos, bendrųjų sąlygų 1.17 punktas, 6.1 punktas, CK 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis).

16.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašomas priteisti 39 proc. dydžio mokėjimo palūkanas sumažino iki 15 procentų, remdamasis aplinkybe, jog atsakovas yra vartotojas, tačiau vien tai, kad viena šalis yra vartotojas, nereiškia, jog visais atvejais teismas turi vienos šalies naudai vertinti susitarimo sąlygas.

17.       Sutarties sudarymo metu galiojusi Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio redakcija nustatė, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros (1 dalis). Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai (2 dalies 1 punktas). Šiuo atveju Sutartyje numatyta metinė palūkanų norma (39 procentai) neviršijo Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto dydžio.

18.       Atsižvelgiant į tai, kad, mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis galėtų būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo (kaip šiuo atveju neteisingai palūkanas sumažino pirmosios instancijos teismas), tačiau taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.). Remiantis įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, teismas turi teisę išnagrinėti sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant šalies prašymui, jai įrodinėjant šios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju.

19.       Nagrinėjamu atveju atsakovas teisme nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo Sutarties sąlygų, nereikalavo Sutarties sąlygų pakeitimo, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovas, pasirašydamas Sutartį, suprato, kad pagal sudarytą Vartojimo kredito sutartį palūkanas privalės mokėti iki visiško kredito grąžinimo dienos, su palūkanomis sutiko, todėl turi pareigą jas sumokėti.

20.       Vartotojams suteikiama papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015; 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

21.       Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva modifikuoti sutartį ir dalyje reikalavimų taikyti Sutartyje numatytą palūkanų normą, o kitoje dalyje, esant analogiškam reikalavimui už kitą laikotarpį, šią normą sumažinti. 

22.       Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamo sprendimo už akių dalis dėl 15 procentų dydžio pelno (mokėjimo) palūkanų priteisimo keičiama, priteisiant iš atsakovo 39 procentus mokėjimo palūkanų už pinigų skolinimą, skaičiuojamų nuo Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos (2018 m. lapkričio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme apeliantė (ieškovė) turėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų (e. b. l. 17, 47) ir 121,00 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą (e. b. l. 6).

24.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, ieškovės reikalavimai patenkinti pilna apimtimi. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog ieškovės procesinis elgesys būtų netinkamas (93 straipsnio 4 dalis), todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos visos ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, tai yra 136 Eur (15 Eur + 121 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

25.       Ieškovė taip pat sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (e. b. l. 81), todėl ši suma, tenkinus apeliacinį skundą, ieškovės naudai taip pat priteistina iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n  u  t  a  r  i  a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimą už akių pakeisti ir išdėstyti sekančiai:

 ,,ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai 300,00 Eur (tris šimtus eurų) negrąžinto kredito, 67,60 Eur (šešiasdešimt septynis eurus ir šešiasdešimt euro centų) mokėjimo palūkanų, 39 (trisdešimt devynių) procentų dydžio mokėjimo palūkanas nuo negrąžintos vartojimo kredito 300,00 Eur sumos, nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 81,00 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro) Sutarties administravimo mokesčio, 8,97 Eur (aštuonis eurus ir devyniasdešimt septynis euro centus) delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 457,57 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-01-25) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 136,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 7,16 Eur (septynių eurų ir šešiolikos euro centų) dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB Swedbank, arba į sąskaitą Nr. LT057044060007887175, esančią AB SEB bankas, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą“. 

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai

Teisėja Rūta Burdulienė