Baudžiamoji byla Nr. PK-371-771/2016
Teisminio proceso Nr. 1-70-3-00010-2016-1
Procesinio sprendimo kategorija Nr. 1.1.11.2.; 1.1.11.11.;
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 21 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant nukentėjusiajai E. V., jos atstovui advokatui Modestui Švažui, kaltinamajai G. B., jos įstatyminė atstovei K. B., kaltinamosios gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., gim. (duomenys neskelbtini)., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, besimokanti (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-
n u s t a t ė:
G. B. 2016m. sausio 20 d. 18:00 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpose – laiptinės aikštelėje tarp antro ir trečio aukštų tampė už plaukų, išplūdo necenzūriniais žodžiais, apspjovė nukentėjusiąją G. B., sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą.
G. B. kalta prisipažino visiškai bei parodė, kad įvykio dieną ji susitiko laiptinėje nukentėjusiąją. Pastaroji ją išplūdo, liepė susirinkti šuns išmatas. Vėliau ji, nešdama šiukšles, vėl susitiko nukentėjusiąją. Pastaroji paklausė kodėl ji neišmeta šiukšles ir pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais. Po to einant į antrąjį aukštą, nukentėjusioji ją pastūmė. To pasėkoje jos abi apsistumdė, viena kitai spjovė į veidą, apsižodžiavo necenzūriniais žodžiais. Susistumdymo metu ji buvo sugriebusi nukentėjusiąją už plaukų. Nukentėjusioji jai vos su šluota nesudavė į paširdžius. Pripažįsta, kad savo veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Dėl savo elgesio gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė.
Nukentėjusioji E. V. parodė, kad įvykio dieną laiptinėje susitiko kaltinamąją. Tvarkydama bendro naudojimo patalpas, ji papriekaištavo, kad kaltinamoji nesusitvarko savo šiukšlių. Tuo pokalbis ir pasibaigė. Už kelių minučių, apie 18 val., pamatė kaltinamąją nešančią šiukšles. Ji paroinizavo, kad pagaliau kaltinamoji neša šiukšles. Eidama pro šalį, kaltinamoji ją tyčia užkabino alkūne, po to sugriebė bei tampė už plaukų, trenkė galvą į sieną, stūmė link laiptų. Ji taip pat sugriebė kaltinamąją už plaukų. Kaltinamoji ją keikė. Grumtynių metu juto fizinį skausmą nugaroje, galvoje. Ji liepė kaltinamajai paleisti jos plaukus. Kaltinamoji dar kartą stipriai patempė plaukus ir tik po to paleido. Po įvykio jai labai skaudėjo galva, buvo išplėštas pluoštas plaukų. Kitą dieną ji kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių, nes po įvykio nepraėjo galvos skausmas. Gydytojo siuntimu kreipėsi į Radiologus. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje mažina iki 600 eurų. Civilinį ieškinį grindžia tuo, kad įvykio metu buvo pažeminta, juto fizinį skausmą, buvo išpešti plaukai. Galva skaudėjo kelias dienas. Vartojo gydytojo išrašytus vaistus nuo skausmo.
Liudytoja K. B. parodė, kad apie 18.15 val. į namus grįžo kaltinamoji išdarkytais plaukais ir pradrėksta ausimi. Pastaroji papasakojo, kad susimušė ir susistumdė su nukentėjusiąja dėl šuns išmatų. Kaltinamoji minėjo, kad muštynes pradėjo nukentėjusioji ją pastumdama.
Liudytoja R. V. parodė, kad įvykio dieną nukentėjusioji išėjo į laiptinę šluoti. Kai grįžo, papasakojo, kad bekalbant su kaltinamąja G. B. dėl šuns išmatų, kaltinamoji užpuolė nukentėjusiąją ir sumušė. Jos dukrai buvo išrauti plaukai. Nukentėjusioji papasakojo, kad kaltinamoji spyrė į pilvą.
Iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės paciento apžiūros protokolo matyti, kad 2016m. sausio 21 d. 22val. 40 min. į priėmimu kreipėsi nukentėjusioji, kuri skundėsi galvos skausmais, galvos svaigimu ir pykinimu (b.l. 27).
Teismas įvertino teismo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų K. B., R. V., parodymais, VšĮ Šiaulių respublikinės ligoninės pažyma. Nusikalstamos veikos objektas yra žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė tampymu už plaukų, sukeliant nukentėjusiajai fizinį skausmą. Subjektyvioji pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamosios veiksmai pareiškime teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. 1 dalyje numatyta: „Nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.“
Kaltinamoji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, kaltinama padariusi nesunkų nusikaltimą, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios, yra pagrindų manyti, kad laikysis įstatymų bei ateityje nenusižengs, todėl ji gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. pagrindu.
Siekiant pataisyti kaltinamąją, kad ji daugiau nenusižengtų įstatymams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. 2 d., 82 str., jai skirtinos auklėjamojo pobūdžio priemonės.
Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).
„Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijose užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padaryto aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros“ (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 8/2013 ir kt.), neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.
Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kiti nepatogumai, teismo įvertinti pinigais“ (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis yra kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 str. 2 d. „Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką“,o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kad ir kokie būtų skaudūs įvykio padariniai, vertintini visi kriterijai ir visuma įrodymų, siekiant nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos dydį, kartu įvertinant ir tai, kad žalą padaręs asmuo galėtų realiai sumokėti priteistą neturtinę žalą kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą.
Nukentėjusioji baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu civilinį ieškinį sumažino iki 600 eurų. Civilinį ieškinį grindžia tuo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pažeminta, tampymas už plaukų jai sukėlė fizinį skausmą, kurį juto kelias dienas, dėl skausmo teko kreiptis į gydymo įstaigą, vartoti vaistus nuo skausmo. Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios patirtą dvasinį sukrėtimą, fizinį skausmą, jo intensyvumą bei trukmę, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo analogiškose bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, pripažįsta, kad pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstas, tačiau nesutinka su pareikšto civilinio ieškinio dydžiu. Nukentėjusiajai priteistina mažesnė neturtinė žala - 150 eurų.
Kadangi kaltinamoji yra nepilnametė, minėta žala subsidariai priteistina iš jos įstatyminės atstovės K. B..
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 4 d.,-
n u s p r e n d ž i a:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. 1 d. 3 p. kaltinamąją G. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., padarymą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. 2 d., 82 str. 1 d. 1 p., 5 p., 87 str. 2 d. 2 p., skirti auklėjamojo pobūdžio priemones:
- įspėjimą;
- elgesio apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant – mokytis, tęsti mokslus arba dirbti.
E. V. priteisti iš G. B., subsidariai iš įstatyminės atstovės K. B. 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.
Teisėjas Aleksandras Prygunkovas