Civilinė byla Nr. e2S-123-856/2019
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08111-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.7.1.2; 3.3.2.5.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 7 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Lietuvos ir JAV uždarosios akcinės bendrovės „Regėjimas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-17135-772/2018, kuria ieškovei iš dalies atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Lietuvos ir JAV uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Regėjimas“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) šio ieškinio pagrindu iškeltoje byloje priėmimo, patikrinti civilinėje byloje Nr. B2-2095-945/2018 pateiktus buhalterinius duomenis apie bendrovės finansinę situaciją, kiek tai yra būtina klausimui dėl žyminio mokesčio atidėjimo išspręsti, atsakovės reikalavimus atmesti (e. b. 1–5 l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies, atidėjo ieškovei UAB ,,Regėjimas“ dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, įpareigojo ieškovę per 7 kalendorines dienas sumokėti į valstybės biudžetą 50 Eur žyminį mokestį (e. b. 20–21 l.).
3. Teismas nurodė, kad išanalizavęs asmens turtinę (socialinę) padėtį ir pastebėjęs, jog faktinė šio asmens turtinė padėtis tik iš dalies lemia nurodytos lengvatos taikymą, teismas turi teisę savo iniciatyva taikyti šią lengvatą, kuri sudaro sąlygas asmeniui veiksmingai pasinaudoti teise kreiptis į teismą. Šitai lemia prigimtinis teisės kreiptis į teismą pobūdis. Teismas privalo atsižvelgti į ypatingą šios teisės reikšmę ir sudaryti asmeniui sąlygas ja veiksmingai pasinaudoti.
4. Teismas sprendė, kad ieškovė dėl turtinės padėties šiuo metu negali sumokėti viso žyminio mokesčio, todėl pripažino, kad ieškovės prašymas atidėti viso žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje tenkintinas iš dalies, įpareigojant ieškovę sumokėti tik dalį žyminio mokesčio, tai yra 50 Eur.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 7 d. nutartį ir šį klausimą išspręsti iš esmės – viso byloje mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo (e. b. 24–25 l.). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas neteisingai įvertino bendrovės finansinę būklę ir galimybes sumokėti žyminį mokestį. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. B2-2095-945/2018 yra sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Tai, kad yra svarstoma, ar ieškovei keltinas bankrotas, patvirtina, jog ieškovės turtinė padėtis šiuo metu nėra gera, o įpareigojimas sumokėti žyminį mokestį, nesvarbu ar visą sumą, ar tik dalį, šioje proceso stadijoje suvaržytų ieškovės teisę į teisminę gynybą.
5.2. Šiuo metu Kauno, Vilniaus ir Šiaulių teismuose yra nagrinėjamos 24 bylos pagal bendrovės ieškinius jos darbuotojams, skundžiant darbo ginčų komisijų patenkintus reikalavimus. Žyminio mokesčio sumokėjimas yra atidėtas 19 bylų, 4 bylose šis klausimas dar nėra išspręstas, ir tik šioje vienintelėje nagrinėjamoje byloje žyminio mokesčio mokėjimą nuspręsta atidėti tik iš dalies. 19 bylų žyminio mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas atsižvelgiant būtent į bankroto bylos nagrinėjimą.
5.3. Su ieškiniu apeliantė pateikė įrodymus, kad šiuo metu ieškovės piniginėms lėšoms yra taikomas areštas, todėl ieškovė neturi galimybių atlikti jokių atsiskaitymų ar žyminio mokesčio mokėjimų. Kai kurie bendrovės darbuotojai jau yra kreipęsi į antstolius dėl darbo ginčų komisijų sprendimų vykdymo, ko pasėkoje bendrovės sąskaitos ir turtas yra areštuoti, o mokėjimai negalimi. Esant tokiai situacijai, teismo įpareigojimas sumokėti žyminį mokestį užkerta bendrovei galimybę pasinaudoti teise į teisminę gynybą, tačiau teismas skundžiamoje nutartyje dėl šios aplinkybės vėlgi nieko nepasisakė, šio įrodymo nevertino.
5.4. Jeigu bendrovei bankroto byla nebus iškelta, o veikla bus atnaujinta, bendrovė turės galimybę žyminį mokestį sumokėti vėliau. Kita vertus, tuo atveju, jeigu bendrovei vis tik būtų iškeltas bankrotas, ji būtų atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 8 p., todėl prašomas viso mokėtino žyminio mokesčio atidėjimas šiuo metu galėtų būti laikinas ir ieškovės teisės į teisminę gynybą neribojantis sprendimas.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantės Lietuvos ir JAV uždarosios akcinės bendrovės „Regėjimas“ atskirasis skundas tenkinamas.
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
5. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės, negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, įstatymai nustato konkrečią teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.
6. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas už teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis). Teismų praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiama kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1165-241/2015; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-35-464/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).
7. Asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to proceso įstatyme yra nustatyti teisiniai instrumentai skirti padėti asmenims, negalintiems dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, faktiškai ir efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba jį atidėti (CPK 84 straipsnis). Atitinkamai, vertindamas, ar tikrai egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš nurodytų žyminio mokesčio mokėjimo išimčių (lengvatų), teismas turi ne tik užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp šių institutų tikslų ir teisminės gynybos prieinamumo, bet ir užkirsti kelią nesąžiningiems bandymams išvengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės.
8. Ieškinyje ieškovė prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) šioje civilinėje byloje priėmimo, argumentuodama tuo, jog Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl bankroto bylos iškėlimo (civilinė byla Nr. B2-2095-945/2018) ir tai reiškia, kad ieškovė yra susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais. Be to, ieškovės piniginėms lėšoms yra taikomas areštas, todėl ieškovė neturi galimybių sumokėti žyminį mokestį.
9. Iš byloje pateikto antstolio I. G. 2018-10-19 Turto arešto akto nustatyta, jog ieškovei priklausantis turtas – turtinės teisės į gautinas pinigines lėšas iš trečiųjų asmenų, piniginės lėšos, esamos/būsimos, esančios įmonės kasoje, bei kelių transporto priemonė TOYOTA AURIS, yra antstolio areštuoti, taigi, ieškovė negali laisvai disponuoti jai priklausančiomis piniginėmis lėšomis, todėl pagrįstais laikytini apeliantės argumentai, kad ieškovė neturi galimybių atlikti jokių atsiskaitymų ar žyminio mokesčio mokėjimų (e. b. 15–17 l.). Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, šią aplinkybę patvirtina Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartis (e. b. 18–19 l.).
10. Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartimi ieškovei buvo iškelta bankroto byla (Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi ši nutartis panaikinta), nutartyje konstatuota, kad 2018 metų liepos 12 dienai įmonės turtas sudarė 665 817 Eur, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams sudarė 567 379 Eur, iš kurių sumos, mokėtinos per vienerius metus, - 435 134 Eur (e. b. 18–19 l.). Bendrovė kredito įstaigos Swedbank AB naudai yra įkeitusi visas apyvartoje esančias prekių atsargas, kurios 2018-07-12 duomenimis sudaro 383 444 Eur. Kauno apygardos teismo vertinimu, įmonės pradelstos skolos sudaro 364 892,18 Eur, t. y. viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, įmonė laiku neatsiskaito su tiekėjais ir tai patvirtina 2018 m. liepos 10 d. kreditorių sąrašas. Iš 2018 m. I pusmečio pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovė veikia nuostolingai, nuostolių suma sudaro 122 207 Eur. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės patvirtina apeliantės argumentus, kad šiuo metu bendrovė yra susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais ir neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį.
11. Atsižvelgiant į konkrečią šioje byloje susiklosčiusią situaciją, įvertinus bylos medžiagą, aplinkybes dėl bankroto bylos iškėlimo, Turto arešto registro duomenis dėl arešto turtui ir piniginėms lėšoms, esant abejonei dėl apeliantės galimybės šiuo metu šioje proceso stadijoje sumokėti dalį žyminio mokesčio, siekiant proceso ekonomiškumo, daroma išvada, kad yra pagrindas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo (nutarties) šioje civilinėje byloje priėmimo, taip užtikrinant apeliantei galimybę pasinaudoti teise į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis).
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria ieškovė įpareigota per 7 kalendorines dienas sumokėti į valstybės biudžetą dalį žyminio mokesčio, t. y. 50 Eur, keistina, atidedant ieškovei viso žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 7 d. nutarties dalį dėl įpareigojimo sumokėti dalį, t. y. 50 Eur, žyminio mokesčio pakeisti ir šios nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovės prašymą tenkinti. Atidėti ieškovei Lietuvos ir JAV uždarajai akcinei bendrovei „Regėjimas“ žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.“
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė