Pranešėjas V. Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-125-113/2011
Teisėja A. Sadauskaitė Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.6.2.; 1.1.6.6.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 24 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valentino Janonio,
teisėjų Stasio Valužio, Daliaus Jocio,
sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,
dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,
nuteistajam V. P. (V. P.),
nuteistojo gynėjui advokatui Vitalijui Gunčiui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 str. 2 d. vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant V. P. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei septynioms paroms. Vadovaujantis BK 72 str. 1 d., 2 d. 2 p., iš V. P. konfiskuoti 300 Lt, panaudoti darant nusikalstamą veiką.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 str. 2 d. už tai, kad 2009 m. birželio 4 d., apie 00 val. 35 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, policijos tarnybiniame automobilyje „Ford Mondeo“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusiame Tilžės g. ir Šilutės pl. sankryžoje, Klaipėdoje, valstybės tarnautojams - Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos l būrio vyriausiajam patruliui R. B. ir vyriausiajam patruliui V. J. - tiesiogiai davė 300 litų kyšį, padėdamas pinigus į daiktų dėtuvę, esančią šalia rankinio stabdžio svirties ir prašydamas nefiksuoti jo padaryto administracinio teisės pažeidimo, taip siekdamas neteisėtos valstybės tarnautojų veikos vykdant įgaliojimus ir išvengti administracinės atsakomybės už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam.
Nuteistasis pateiktame apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendį pakeisti dėl netinkamai paskirtos bausmės ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Nurodo, kad savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, tai deklaravo apklausų metu bei pateikdamas skundą. Mano, jog apylinkės teismas nepagrįstai to nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Nuteistojo teigimu, teismas galėjo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal mamos laidavimą, nes anksčiau nėra teistas, už 2009 - 06 - 04 įvykį yra nubaustas pinigine bauda, susitaręs atlyginti materialinę žalą. Pažymi, jog „užsikodavo“ nuo alkoholio vartojimo, turi savo darbą, neturi jokių nuobaudų, mokosi, nori kurti šeimą ir žada daugiau niekada nebenusikalsti.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti jo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nurodė motyvus kodėl mano, kad BK 40 str. nuostatos nuteistajam V. P. negali būti taikomos, taip pat nurodė, kodėl apelianto deklaruojamas kaltės pripažinimas ir gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos, nepripažintinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų nepaneigia.
Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tuomet, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką laikytinas savanorišku, kai jis apie tai praneša savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių. Tuo tarpu nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Tačiau jis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo; jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą: pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru.
Teisėjų kolegija, vertindama bylos aplinkybes, mano, kad V. P. savo kaltę pripažino tik priverstas objektyvių aplinkybių. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis pakeitė gynybos taktiką ir kaltę pripažino tik paskutiniojo teisiamojo posėdžio metu, išklausęs liudytojų – policijos pareigūnų parodymų bei paklausęs kitų advokatų patarimo, kad atsakomybės išvengti nepavyks. Todėl akivaizdu, kad toks kaltės pripažinimas negali būti laikomas savanorišku, o deklaratyvus gailėjimasis dėl nusikaltimo padarymo, negali būti pripažintas nuoširdžiu.
Nuteistojo pasirinkta gynybos taktika, neigti savo kaltę, teigiant, jog pareigūnai ne taip jį suprato, paaiškina jo siekį visais įmanomais būdais išvengti baudžiamosios atsakomybės. Todėl akivaizdu, kad asmuo, siekdamas išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, negali tuo pačiu objektyviai vertinti savo neteisėtus veiksmus, ar juolab nuoširdžiai gailėtis dėl padarytos nusikalstamos veikos. Šiuo atveju, V. P. šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles - vairuodamas transporto priemonę neblaivus, padarė avariją, taip padarydamas administracinės teisės pažeidimus, toliau vykdė savo neteisėtą veiklą - papirko pareigūnams, kad šie neregistruotų administracinės teisės pažeidimų. Visos šios aplinkybės nerodo V. P. mažesnio pavojingumo ir galimybės sušvelninti jo atsakomybę. Nes būtent siekdamas švelnesnės bausmės paskyrimo, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, V. P. teismui davė melagingus parodymus, ir tik iš advokatų sužinojęs, jog nepavyks išvengti nubaudimo, paskutiniojo teisiamojo posėdžio metu, dar kartą teisiamajame posėdyje išgirdęs liudytojų parodymus ryžosi pripažinti savo kaltę bei deklaravo nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo. Todėl atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, V. P. prisipažinimo dėl padaryto nusikaltimo ir tik deklaruojamo nuoširdaus gailėjimosi, pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Taip pat, kaip nepagrįstas, atmestinas nuteistojo apeliaciniame skunde išreikštas prašymas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį motinos atsakomybėn.
BK 40 str. 2 d. yra numatytos būtinos sąlygos, apibūdinančios veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką: jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, tik esant visų aptartų sąlygų visumai, nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės leidžia matyti, kad V. P. negali būti taikomos BK 40 str. nuostatos, nes nelaikytina, jog jis, dėl anksčiau aptartų aplinkybių, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad pagal laidavimą asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą tik teismo pasitikėjimo vertam asmeniui, galinčiam daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Teisėjų kolegijos nuomone, bylos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo motinos realia galimybe kontroliuoti suaugusio sūnaus veiksmus, daryti teigiamą įtaką jo elgesiui. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad taikyti V. P. BK 40 str. nuostatas nėra visų būtinų sąlygų. Be to, pažymėtina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra kaltinamojo teisė, nes net ir esant visoms BK 40 str. 2 d. nurodytoms sąlygoms teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu padaryta išvada. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl BK 40 str. nuostatų taikymo.
Bausmė už padarytą apysunkį nusikaltimą nuteistajam paskirta vadovaujantis BK 54 str. 2 d. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teisėjų kolegija, įvertinusi V. P. asmenybę ir jo veiką apibūdinančius duomenis, taip pat tai, kad apylinkės teismas V. P. paskyrė mažesnę nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, esant jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, neturi pagrindo teigti, kad nuteistajam paskirta aiškiai per griežta bausmė. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad dėl tokio teismo priimto nuosprendžio jis tampa asmeniu turinčiu teistumą, nesudaro jokio teisinio pagrindo mažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, skirti kitos rūšies bausmę bei taikyti BK 40 str. nuostatas, kaip to prašoma apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija mano, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą vieneriems metams, nėra aiškiai per griežta, atitinka LR BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį.
Esant aptartų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo V. P. apeliacinį skundą, jis atmestinas, kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
n u t a r i a:
nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Valentinas Janonis
Teisėjai Stasys Valužis
Dalius Jocys