Civilinė byla Nr. e2A-1168-854/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21404-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė pakeisti teismo sprendimu nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo sumą ir priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2019 m. liepos 16 d. iki vaiko pilnametystės.
2. Ieškovė nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismas 2011 m. gegužės 4 d. sprendimu iš atsakovo R. K. priteisė nepilnametei dukrai L. K. 350 Lt (101,37 Eur) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pasak ieškovės, vaikui augant jo išlaikymo išlaidos didėja, todėl priteista išlaikymo suma turi būti padidinta, kadangi nuo anksčiau priimto teismo sprendimo priėmimo patiriamos papildomos vaiko išlaikymo išlaidos vaiko lavinimui, sveikatos priežiūrai ir pan. Ieškovė kartu su vaiku persikėlė gyventi iš Šiaulių į Vilnių, kuriame yra patiriamos didesnės pragyvenimo išlaidos, taip pat nuo 2011 m. ženkliai yra padidėjusios maisto produktų, rūbų, avalynės, buities reikmenų kainos. Atkreipė dėmesį į tai, kad tuo metu, kai teismas priteisė 101,37 Eur dydžio išlaikymą, šalių dukra nelankė mokyklos. Ieškovė pažymėjo, kad Lietuvos statistikos departamento duomenimis, infliacijos pokytis Lietuvoje – 2018 m. – 1,9 %, 2017 m. – 3,9 %, 2017 m. – 3,9 %, 2016 m. – 1,7 %, 2015 m. – 0,1 %, 2014 m. – 0,3 %, 2013 m. – 0,4 %, 2012 m. – 2,8 %, 2011 m. – 3,4 %. Atsakovas piktybiškai nesirūpina vaiku, neskiria finansinių resursų vaiko išlaikymui.
3. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaiko poreikiams kas mėnesį reikalinga: maistui – apie 200 Eur; drabužiams – 50 Eur; avalynei – 25 Eur; higienos prekėms – 50 Eur; skalbimo priemonėms – 15 Eur; išlaidos laisvalaikiui, lavinimui – 100 Eur; medicininėms prekėms ir paslaugoms ligos atveju – 30 Eur; būsto mokesčiams ir kitoms išlaidoms – 60 Eur; telefono išlaidoms – 10 Eur; žaislams – 10 Eur, iš viso per mėnesį reikalinga apie 550 Eur suma.
4. Ieškovė vėliau patikslino, kad vaikui kas mėnesį reikalinga: 67,40 Eur – dantų gydymo išlaidoms; 170,84 Eur – maistui; 111,61 Eur – rūbams, avalynei; vaistams – 75,25 Eur (nurodė, kad mergaitė geria geležį, serga peršalimo ligomis, tačiau didesnių sveikatos problemų nėra); komunalinių mokesčių išlaidoms – 91,56 Eur; būsto paskolai – 50,85 Eur (1/3 įmokos); dienpinigiai – 24 Eur; kuras – 20,00 (1/5 išlaidų); kabelinės ir interneto išlaidos – 11,82 Eur (1/3 išlaidų); papildomos išlaidos – 100 Eur (draugų gimtadieniai, ekskursijos, šeimos kelionės). Ieškovė, pasisakydama dėl savo turtinės padėties, paaiškino, kad jos darbo užmokestis yra 1 800 Eur atskaičius mokesčius, dirba kirpėja. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso butas Šiauliuose. Ieškovė moka lizingo įmokas po 280 Eur. Patvirtino, kad kitų išlaikytinių neturi.
5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Atsakovas sutiko, jog augant vaikui didėja ir jo poreikiai, tačiau teigė, kad dukros poreikiai nėra iš esmės padidėję. Pažymėjo, kad ieškovės nurodoma 550 Eur suma, kuri reikalinga vienam mėnesiui vaikui išlaikyti ir jo poreikiams patenkinti, yra per didelė. Įvertinęs dukros amžių, tokio amžiaus vaiko galimus ir būtinus poreikius, ir siekiant, kad būtų užtikrintos materialinės sąlygos dukros fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolimesniam ugdymui ir tobulinimui, teigė, kad 300 Eur suma dukrai kas mėnesį yra visiškai pakankama jos poreikiams patenkinti. Atsakovas pažymėjo, kad jis niekada nebuvo nusišalinęs nuo dukros išlaikymo ir poreikių tenkinimo, pagal galimybes aprūpina dukrą papildomais daiktais, tokiais kaip planšetinis kompiuteris, telefonas, nuperka drabužių, batų. Pasak atsakovo, ieškovės pateikti skaičiavimai ženkliai viršija realiai patiriamas išlaidas, aprangai ir batams kiekvieną mėnesį skiriant po 75 Eur. Ieškovės nurodyta 100 Eur suma laisvalaikiui viršija išlaidas, kurios iš tiesų skiriamos dukros laisvalaikiui. Atsakovas gerai sutaria ir daug bendrauja su dukra, todėl žino, kad ji nelanko jokių būrelių, neužsiima jokia papildoma popamokine veikla. Nurodė, kad ir kitos ieškovės įvardintos išlaidos vaikui yra nepagrįstos: dantų gydymo išlaidos vienkartinės; vaikas neserga kiekvieną mėnesį, taigi 75 Eur suma vaistams yra per didelė; taip pat per didelės komunalinės išlaidos 91 Eur sumai; ieškovė turi nuosavybės teise priklausantį butą, taigi galima išvengti išlaidų būsto paskolai; taip pat 100 Eur kitos išlaidos yra nepagrįstos. Atsakovas neginčijo, kad dėl infliacijos šalyje padidėjo maisto produktų, rūbų, avalynės, kitų buities reikmenų kainos, todėl sutiko vaikui skirtą išlaikymo sumą padidinti iki 150 Eur sumos. Atsakovo įsitikinimu, būtinus vaiko poreikius galima patenkinti 300 Eur bendra suma per mėnesį.
7. Atsakovas teigė, kad jo padėtis neleidžia teikti 250 Eur per mėnesį išlaikymo dukrai. Nurodė, kad šiuo metu neturi nuolatinio darbo, yra išvykęs į Jungtinę Karalystę, dirba pavienius darbus, Lietuvoje jokių oficialių pajamų negauna. Paskutinius 6 mėnesius gavo išmokas iš Darbo biržos, kadangi įsidarbinti pagal turimą profesiją galimybės buvo ir yra ribotos. Vairuotoju dirbti negalėjo, nes turi stuburo traumą, taip pat dėl prarastų vairuotojo teisių. Atsakovo pajamos, kurias jis gauna Jungtinėje Karalystėje, per vieną mėnesį sudaro apie 500 Eur (atskaičius mokesčius), iš kurių 170 Eur kas mėnesį sumoka bankui, 100 Eur dukrai. Atsakovas paaiškino, kad jokio vertingo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, turi skolinių įsipareigojimų ne tik bankui, bet ir tretiesiems asmenims, kadangi dėl itin sunkios finansinės padėties buvo priverstas skolintis iš artimųjų. Nurodė, kad ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo, kadangi ieškovė gauna dvigubai didesnį nei vidutinį atlyginimą, turi jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, o gyvendama prabangų gyvenimo būdą ir turėdama nekilnojamojo bei kilnojamojo turto, stengiasi praturtėti atsakovo sąskaita.
8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą dėl ginčo, kurioje nurodė, kad L. K. mokosi (duomenys neskelbtini) 5 klasėje, planuoja lankyti gimnastikos, informatikos būrelius. Mergaitė lankosi pas ortodontą, nešioja dantų plokštelę, jai reikia dantų kabių. Tarnybos atstovei mergaitė pasakojo, kad su tėčiu dažniausiai susiskambina arba susirašo trumposiomis žinutėmis, anksčiau motina nuveždavo ją pas tėtį į svečius, į Šiaulius, tėtis jai padovanojo telefoną ir planšetę. Pasak mergaitės, daugiausia ja rūpinasi motina ir jos draugas Ž. Su Ž. ji būna, kol mama dirba, jis padeda atlikti namų darbus, nuveža į būrelius, nuperka valgyti. Pasak vaiko, mama duoda kišenpinigių, rūpinasi sveikata, vežasi į keliones. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Atsižvelgdama į ieškovės pateiktą informaciją apie nepilnametės Lukos poreikius, Tarnyba sutiko, kad ieškinio reikalavimas dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo – padidinimo, atitinka nepilnametės interesus, o nustačius, jog pasikeitė faktinės aplinkybės (tėvų turtinė padėtis ir/ar vaikų poreikiai), sudariusios vaikui priteisto išlaikymo dydžio pagrindą, ieškinys turėtų būti tenkinamas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-816-569/2011, patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6.1 punktą, kuriuo šalys buvo sutarusios, kad R. K. skirs savo dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350 Lt (101,37 Eur) per mėnesį iki dukros pilnametystės, ir padidino iš atsakovo R. K. nepilnametei dukrai L. K. priteisto išlaikymo dydį iki 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. liepos 16 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise vaiko motiną L. K.; priteisė iš ieškovės atsakovui 40,36 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 36 Eur bylinėjimosi išlaidas; teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis priteisimo nukreipė vykdyti skubiai.
10. Pirmosios instancijos teismas sprendė ginčą dėl šalių nepilnametei dukrai teiktino išlaikymo dydžio, ieškovei teigiant, kad šiuo metu vaiko poreikiai yra didesni negu priteisiant ankstesnį išlaikymo dydį 2011 metais, tuo tarpu atsakovui teigiant, kad dukros poreikiai nėra išaugę, lyginant su buvusiais, todėl, pasak jo, 150 Eur suma per mėnesį, kurią atsakovas gali ir nori skirti, yra pakankama tenkinti individualius vaiko poreikius. Teismas padarė išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimu nustatytas nepilnamečiam vaikui atsakovo teiktino išlaikymo dydis (350 Lt, kas atitinka 101,37 Eur) nebeatitinka jo poreikių, todėl turi būti padidintas. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, taip pat į nepilnamečio vaiko amžių, pasikeitusius poreikius, į tai, kad po teismo sprendimo, kuriuo priteistas vaikui išlaikymas, praėjo 9 metai, taip pat įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – abiejų šalių turtinę padėtį, galimybes dirbti ir gauti pajamų, sprendė, kad ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo šalių nepilnamečiam vaikui priteisė 220 Eur dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos (2019 m. liepos 16 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
11. Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nurodė, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir kuria atsakovas įsipareigojo teikti nepilnametei dukrai L. K. kasmėnesinį išlaikymą, praėjo beveik 9 metai. Tuo metu vaikui buvo tik 2 metai, dabar – 11 metų. Per šį laikotarpį vaikas pradėjo lankyti mokyklą, kas savaime lemia padidėjusius vaiko poreikius.
12. Spręsdamas dėl nepilnamečiam vaikui iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, teismas pažymėjo, kad nereikia įrodinėti, jog vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Teismas, įvertinęs vaiko poreikių lentelėje ieškovės nurodytus vaiko poreikius, sprendė, kad kai kurios ieškovės įvardintos išlaidos yra per didelės.
13. Pasisakydamas dėl kiekvieną mėnesį vaistams skirtų išlaidų – 75,25 Eur – dydžio, teismas nurodė, kad vaiko sveikatai užtikrinti priemonių panaudojimas nėra nuolatinis, nėra galimybės konkrečiai ir visiškai tiksliai nustatyti, kiek jų suvartojama, todėl kas mėnesį išleidžiamą sumą sveikatai užtikrinti vertino remdamasis protingumo kriterijumi. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog vaikas turėtų tokių sveikatos sutrikimų, dėl kurių būtų būtina nuolatinė priežiūra ar skirtas specialus medikamentinis gydymas. Nurodė, kad ieškovė pati patvirtino, jog didesnių vaiko sveikatos problemų nėra, vaikas serga peršalimo ligomis, todėl teismas sprendė, kad vaiko poreikiai sveikatai (išskyrus dantų gydymo išlaidas) apima įprastinius peršalimo atvejus, dėl kurių nėra reikalingos didesnės nei įprastai išlaidos, todėl šias išlaidas mažino.
14. Teismas nurodė, kad ieškovė nepagrįstai į vaiko poreikių lentelę įtraukė būsto paskolos išlaidas, sudarančias 50,85 Eur sumą, kadangi paskolos įmokos mokamos ne vaiko turtui, todėl šios išlaidos neįskaičiuotinos prie patiriamų išlaidų vaiko poreikiams. Be to, teismas pažymėjo, kad Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras duomenimis, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), kuris nėra įkeistas ar kitaip suvaržytas, šis butas įgytas dovanojimo sutarties pagrindu, todėl nėra susiklosčiusi situacija, kuomet mokama paskolos dalis gali būti priskiriama prie būtinų ir neišvengiamų išlaidų vaiko gyvenamajai vietai užtikrinti (pavyzdžiui, gyvenamojo būsto nuomos išlaidos, nesant kito ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto ir pan.).
15. Teismas vertino, kad ieškovės nurodoma kitiems nepilnamečio vaiko poreikiams reikalinga 100 Eur per mėnesį suma (šeimos kelionės, draugų gimtadieniai ir pan.) yra per didelė. Teismas taip pat nurodė, kad abejotinas ieškovės nurodytas poreikis vaiko rūbams bei avalynei, kuriems kas mėnesį reikia skirti 111,61 Eur sumą. Sprendė, kad vien vaiko drabužiams per metus reikalinga 1 339,32 Eur suma objektyviai yra pernelyg didelė suma vaikui.
16. Teismas, įvertinęs nepilnamečio vaiko amžių, ieškovės nurodytas išlaidas vaiko tiek būtiniesiems (maistui, aprangai ir kt.), tiek ugdymo ar laisvalaikio poreikiams patenkinti, padarė išvadą, kad 220 Eur kas mėnesį išlaikymo suma priteistina iš atsakovo šiuo atveju yra optimali ir pakankama vaiko poreikiams patenkinti.
17. Vertindamas šalių turtinę padėtį, teismas nustatė, kad ieškovės darbo užmokestis yra 1 800 Eur atskaičius mokesčius, dirba kirpėja, jai nuosavybės teise priklauso butas Šiauliuose, kitų išlaikytinių ieškovė neturi. Atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje ir dirba pavienius darbus, gauna apie 500 Eur pajamų, atsakovui nuosavybės teise priklauso butas Šiauliuose, kuriam nustatyta hipoteka. Nei ieškovė, nei atsakovas neturi nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių.
18. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad jo galimybės įsidarbinti pagal turimą profesiją buvo ir yra ribotos, atsakovui teigiant, jog vairuotoju dirbti jis negalėjo dėl turimų stuburo problemų ir dėl prarastų vairuotojo teisių, dėl ko negaudamas didesnių pajamų, negali teikti didesnio nei 150 Eur kas mėnesį išlaikymo dukrai. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-56-885/2018 atsakovui paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas vieneriems metams dėl to, jog R. K. padarė administracinį teisės pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai, įvertinus paklaidą nustatytas 1,2 promilės girtumas, kuris 3 kartus viršija leistiną maksimalią normą. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovas negali gauti geresnių pajamų dėl to, kad nebedirba vairuotoju, nėra pateisinanti, kadangi ji atsirado dėl paties atsakovo kaltų veiksmų. Pasisakydamas dėl kito atsakovo argumento – stuburo traumos – teismas nurodė, kad jis nėra pagrįstas jokiais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl atmetė tokį argumentą kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Teismas, vertindamas atsakovo galimybes teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, pažymėjo, kad atsakovas į bylą nepateikė įrodymų apie tai, kad jo darbingumo lygis yra sumažėjęs, ar jis turėtų kokių sveikatos sutrikimų, dėl kurių jis negali ar turi mažiau dirbti. Atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingo amžiaus vyras, todėl turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Atsakovui teigiant, jog šiuo metu vairuotoju nedirba, užsiima atsitiktiniais darbais, Jungtinėje Karalystėje gauna apie 500 Eur pajamų, teismas pažymėjo, kad nors atsakovas buvo įpareigotas pateikti teismui apie visų rūšių gaunamas pajamas, tačiau šie duomenys teismui nebuvo pateikti, todėl padarė išvadą, kad atsakovas neatskleidžia tikrosios savo turtinės padėties. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad net ir darant prielaidą, jog atsakovas turi tokio dydžio pajamas (500 Eur), atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad nuoširdžiai dėjo pastangas gauti nuolatines ir galinčias užtikrinti vaiko poreikius pajamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-816-569/2011, patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6.1 punktą ir padidinti iš atsakovo R. K. nepilnametei dukrai L. K. priteisto išlaikymo dydį iki 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. liepos 16 d.) iki vaiko pilnametystės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Teismas, padidindamas iš atsakovo priteistino nepilnamečiui vaiko išlaikymo dydį iki 220 Eur, netinkamai vertino vaiko poreikius ir neatsižvelgė į faktiškai atsakovo teikiamą išlaikymą bei tėvų turtinę padėtį, nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad jo teikiamas išlaikymas vaikui atitinka ne tik tėvų materialinę padėtį, bet ir paties vaiko poreikius.
19.2. Teismas nurodė, kad 220 Eur suma yra optimali ir pakankama vaiko poreikiams patenkinti, tačiau ją priteisdamas, nedetalizavo, kas į ją įeina, t. y. iš teismo sprendimo nėra aišku, kokie poreikiai ir išlaidos apima šią sumą.
19.3. Ieškovė su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių vaiko poreikių pasikeitimą, nuo pat proceso pradžios ne kartą nurodydavo vis skirtingus vaiko poreikius, todėl nurodytos sumos yra formalios. Byloje nebuvo pateikti realūs įrodymai, pagrindžiantys realias vaiko išlaidas. Nors ieškovė savo reikalavimus grindė į bylą pateiktais įrodymų kvitais, tačiau iš pateiktų įrodymų nėra aišku, kurios išlaidos skirtos tenkinti būtent vaiko poreikius.
19.4. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į nesąžiningą ieškovės elgesį viso proceso eigoje, nors ieškovė teikė prieštaringus paaiškinimus apie vaikui skiriamas būtinas išlaidas ir vaiko poreikių tenkinimą.
19.5. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiui vaikui papildomais daiktais ir įvairiais pirkiniais.
19.6. Ieškovės nurodyta 170 Eur suma maistui yra per didelė, kadangi vaikas didžiąją savaitės dalį valgo mokykloje.
19.7. Dienpinigiams skirta 24 Eur suma yra per didelė ir per mėnesį siekia apie 500 Eur (prilyginamas minimaliam šalies vidutiniam atlyginimui). Jeigu ieškovė geba tokią sumą kas mėnesį skirti vaikui, tai parodo jos gerą turtinę padėtį, tačiau nereiškia, kad atsakovui atsiranda prievolė mokėti tokią pačią sumą, kuri yra neracionali ir užtikrinanti prabangą.
19.8. Teismas nepasisakė dėl 67,40 Eur sumos, skirtos dantų gydymo išlaidoms. Ši suma nebuvo pagrįsta byloje jokiais rašytiniais įrodymais, be to, vaikui kas mėnesį nėra reikalingas dantų gydymas. Pats teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad vaikas neturi tokių sveikatos sutrikimų, dėl kurių būtų būtina nuolatinė priežiūra ar skirtas specialus medikamentinis gydymas. Ieškovė teismo posėdžio metu šias aplinkybes netgi patvirtino.
19.9. Teismas nenustatinėjo, kokio dydžio išlaikymo pareigą turi prisiimti šalys, atsižvelgiant į kiekvieno jų turtinę padėtį. Teismas visiškai nepagrįstai šalių turtinę padėtį ir įsipareigojimus vertino tolygiai ir vaiko išlaikymo sumą tarp šalių paskirstė vienodai.
19.10. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovas išvykęs į Didžiąją Britaniją dėl susidariusių įsiskolinimų Lietuvoje ir sunkaus gyvenimo periodo, tikėdamasis, jog padirbėjęs, turės galimybę grįžęs padengti skolas bei vaikui suteikti didesnį materialinį aprūpinimą. Teismas taip pat nevertino tos aplinkybės, kad atsakovas yra įtrauktas į šauktinių sąrašą dėl privalomosios karo tarnybos, tokiu atveju žvelgiant į ateitį, atsakovo pajamos dar labiau sumažėtų ir apribotų galimybę dirbti.
19.11. Teismas tik darė prielaidą, kad atsakovas nedėjo pastangų gauti nuolatines ir galinčias užtikrinti vaiko poreikius pajamas, taip pat jog atsakovas nepateikė teismui apie visų rūšių gaunamas pajamas, neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties. Teismui buvo pateikti visi duomenys, pagrindžiantys atsakovo turtinę padėtį. Atsakovo turtinė padėtis lyginant 2011 metus ir dabartinę situaciją yra tokia, kad jo pajamos yra ženkliai sumažėjusios dėl suprastėjusios sveikatos būklės (stuburo skausmų) ir negalėjimo dirbti pagal savo specialybę – vairuotoju, dėl itin sunkios finansinės padėties atsakovas buvo priverstas laikinai emigruoti į Didžiąją Britaniją, tam, kad galėtų išgyventi, teikti išlaikymą dukrai, mokėti kredito įmokas už gyvenamąjį būstą. Atsakovo sunkią finansinę padėtį įrodo tai, kad jam padeda jo tėvai, o tai, kad atsakovas nėra nusišalinęs nuo dukros išlaikymo patvirtina tai, kad atsakovas pagal galimybes papildomai aprūpina dukrą ir įvairiais daiktais (gruodžio mėnesį nupirktas telefonas Iphone), rūbais ir pan. Pastaruosius paskutinius metus atsakovas neturi jokių kitų, išskyrus darbines, pajamų (pajamas, kurios siekia 500 Eur, gauna iš pavienių darbų).
19.12. Teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį, nevertino ieškovės turtinės padėties, neatsižvelgė į būtinas atsakovo išlaidas skoliniams įsipareigojimams tretiesiems asmenims dengti, kad atsakovo turtinė padėtis yra daug blogesnė nei ieškovės: ieškovei priklauso ženkliai daugiau turto ir didesnės vertės, kuris yra nuomojamas ir duoda pastovų pelną, individuali įmonė duodanti pelną bei prekyba įvairiais sporto produktais, todėl atsakovui neturėtų būti perkeliama didesnė išlaikymo našta, ieškovė turėtų dukrai teikti didesnį išlaikymą. Ieškovė propaguoja prabangų gyvenimo būdą, nuolatos keliauja, rūpinasi savo kūno priežiūra, darosi įvairias plastines operacijas, perka prabangius rūbus, kai tuo tarpu dukra vaikšto su senais, išaugtais rūbais, laisvalaikio dukrai neužtikrina, nesirūpina jos priežiūra, kadangi prioritetiniai interesai pirmoje vietoje yra pačios ieškovės.
19.13. Vertinant ieškovės turtinę padėtį, būtina atsižvelgti ir į tai, kad ieškovė gauna iš valstybės 60 Eur vaiko pinigų.
19.14. Ieškovė bandė pateikti atsakovą kaip blogą ir neatsakingą tėvą, nurodydama, kad jis vengia teikti dukrai išlaikymą, kai tuo tarpu atsakovas neturi pastovaus darbo, Lietuvoje jokių oficialių pajamų negauna. Atsakovas su vaiku visada gerai sutardavo ir sutaria, jo, kaip tėvo, pareiga rūpintis vaiku negali būti matuojama vien tik pinigais, nes su dukra visuomet palaiko gerus santykius, kalbasi įvairiomis temomis, užsiima ugdymu, stengiasi suteikti dorovines, moralines vertybes, nuperka įvairių daiktų.
19.15. Aplinkybė, kad vaikas lieka gyventi su vienu iš tėvų, kurio finansinė padėtis stabilesnė ir ženkliai geresnė, gali sudaryti pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
19.16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovas turėtų teikti mažesnę nei 50 procentų dalį nuo nustatytos išlaikymo sumos. Kadangi atsakovas laikosi pozicijos, kad šalių dukros poreikius patenkina 380 Eur suma, ieškovės ieškinys turėjo būti tenkinamas ta dalimi, kuria atsakovas maksimaliai gali prisidėti prie vaiko išlaikymo, t. y. 150 Eur. Ši suma atitinka realius vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį ir be kita ko atitinka bei užtikrina tėvų turtinės padėties proporcingumo principą.
20. Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Ieškovė byloje pateikė paskaičiavimus, būtinus bent minimaliam vaiko išlaikymui per mėnesį, kadangi, priklausomai nuo vaiko poreikių, išlaidos gali ir didėti.
20.2. Šiuo metu vaikas lanko dramos būrelį, kurio išlaidos nebuvo įtrauktos į ieškinio reikalavimą, ir kurios sudaro papildomai 45 Eur sumą per mėnesį skirtą vaiko lavinimui. Sausio mėnesį buvo švenčiamas vaiko gimtadienis, kurio metu taip pat patirtos apie 150 Eur išlaidos.
20.3. Atsakovas teigia, kad jis prisideda prie vaiko rūpinimosi daiktais, tačiau tai yra mažiau nei būtina vaikui, kadangi prieš keletą metų buvo padovanoti seni, sudėvėti, suplyšę giminaitės rūbai, kuriuos vaikas dėl jų būklės negali dėvėti net namuose, telefonas, kuris buvo padovanotas švenčių proga, po savaitės naudojimo sugedo, nes buvo nenaujas ir sudėvėtas, dėl kurio sutvarkymo ieškovė patyrė papildomas 40 Eur išlaidas. Atsakovas keletą nurodytų daiktų padovanojo per daugiau kaip 9 metų laikotarpį, kai vaikui reikia nuolatinės priežiūros ir tinkamų gyvenimo sąlygų užtikrinimo.
20.4. Byloje yra pateikti įrodymai apie per 10 mėnesių patirtas odontologo išlaidas ir jos bus toliau reikalingos, kadangi formuojasi vaiko nuolatiniai dantys, vizitai pas odontologą jau numatyti ir suplanuoti.
20.5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą byloje, jog ieškinio reikalavimas dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo – padidinimo, atitinka nepilnametės interesus.
20.6. Atsakovas bendrauja su vaiku minimaliai telefonu, o bendravimas dažniausiai sutampa su būsimu teismo posėdžiu ar procesinių dokumentų pateikimo terminais. Atsakovas vaikui teigia, kad jo uždarbis siekia 120 svarų per dieną, siunčia nuotraukas iš sunkiasvorės transporto priemonės sėdintis už vairo, tačiau prie vaiko išlaikymo ir rūpinimosi juo tinkamai neprisideda.
20.7. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. 2019 m. sausio 1 d. duomenimis mėnesio alga buvo 555 Eur arba 3,39 Eur per valandą, o šiuo metu – 607 Eur arba 3,72 Eur per valandą. Atsakovui tenkanti vaiko išlaikymo dalis negali būti mažesnė nei 303,50 Eur per mėnesį, tačiau atsakovas pageidauja prisidėti netgi dvigubai mažesne suma, t. y. tik 150 Eur per mėnesį, kas yra visiškai nelogiška ir netgi nėra patenkinami būtiniausi vaiko poreikiai.
20.8. Atsakovas nurodo, jog jo turtinė padėtis yra ženkliai blogesnė nei ieškovės, tačiau nepateikia jokių duomenų apie savo uždarbį, taip pat oficialių dokumentų, patvirtinančių neva esamas sveikatos problemas, neleidžiančias jam, būnant darbingo, jauno amžiaus, dirbti ir tinkamai rūpintis savo vaiku. Nepateikia ir duomenų apie savo registravimąsi bedarbiu Didžiojoje Britanijoje bei bedarbio pašalpos prašymo, todėl esant pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas tai turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. spręsti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.
20.9. Atsakovas teigia, kad ieškovė turi individualų verslą, bet nepateikia jokių tai patvirtinančių duomenų. Atsakovės vykdoma individuali veikla yra tik jos kirpėjos darbas. Atsakovas teigdamas, jog ieškovės finansinė padėtis daug geresnė, taip patvirtina savo nenorą dirbti ir tinkamai rūpintis savo vaiku, kadangi ieškovė, būdama vieniša mama, ne tik tinkamai rūpinasi vaiku, bet ir savo pastangomis, darbu stengiasi ir sugeba, pasak atsakovo, gyventi prabangų gyvenimo būdą. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui.
20.10. Nors atsakovas sutinka mokėti 150 Eur sumą per mėnesį vaiko išlaikymo išlaidoms, tačiau nesilaiko net ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2816569/2011, patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6.1 punkto, kuriuo pats sutiko skirti vaiko išlaikymo išlaidoms po 350 Lt (101,37 Eur) per mėnesį, kadangi mokėjimai nuolat vėluoja mėnesio laikotarpiu ir yra sumokami tik po 2019 m. gegužės 20 d. antstolės Vaivos Šimkienės kontoros Šiaulių skyriui pateikto prašymo dėl periodinių išmokų išieškojimo, vykdymo. Ieškovė, norėdama gauti periodines vaiko išlaikymo išlaidas, turi patirti ir būtinas vykdymo išlaidas, mokėtinas antstoliui dėl atsakovo piktybinio savo pareigų nevykdymo.
20.11. Atsakovas nurodo, jog jo turtinė padėtis labai sunki, tačiau nepaisant to, jo galimybės leidžia apmokėti advokato išlaidas, toliau bylinėtis apeliacinėje instancijoje pirmosios instancijos teismui priėmus pagrįstą sprendimą, nors ieškovė reikalauja tik pagrįstų ir protingų, vaiko išlaikymui būtinų išlaidų bei procesinius dokumentus teikia bei byloje dalyvauja savo jėgomis, stengdamasi nepatirti didelių teisinių paslaugų išlaidų, kurios galėtų būti priteistos iš atsakovo.
20.12. Teismui priteisus iš atsakovo 220 Eur išlaikymo sumą kas mėnesį, ieškovė reguliariai iš atsakovo sulaukia telefoninių žinučių, kuriose yra grasinama smurtu, yra žeminami ieškovės bei jos sugyventinio garbė ir orumas, taip siekiant galimai įbauginti ieškovę, dėl ko ieškovė pateikė pareiškimą policijai, tačiau Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. Š. nutarimu, nutarus, kad grasinimai pasireiškė tik SMS, jie nėra realūs ar apibrėžti ir nesant pakankamo pagrindo manyti, kad jie galėtų būti įvykdyti, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnį. Nutarimas bus skundžiamas prokuratūrai. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas elgiasi piktybiškai, kerštingai ir visiškai nesilaiko jokių nei visuomeninio gyvenimo, nei teisinių normų ir jo elgesys yra vertintinas netgi baudžiamosios teisės aspektu.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
išvados
21. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
22. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovo apeliacinio skundo ir ieškovės atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl byloje kilusio ginčo esmės ir apeliacijos ribų
23. Šiaulių apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-816-569/2011 buvo nutraukta ieškovės L. K. ir atsakovo R. K. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir patvirtinta jų 2011 m. balandžio 11 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 6.1 punktu šalys susitarė, kad, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, jų turtinę bei finansinę padėtį, R. K. skirs savo dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350 Lt (101,37 Eur) per mėnesį, pradedant nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki dukros pilnametystės; vaiko motina L. K. paskirta vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Ieškovė L. K. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį, kuriuo prašė padidinti vaikui teiktiną išlaikymą iki 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. liepos 16 d.) iki vaiko pilnametystės.
24. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-816-569/2011, patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6.1 punktą ir padidino iš atsakovo R. K. nepilnametei dukrai L. K. priteisto išlaikymo dydį iki 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. liepos 16 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise vaiko motiną L. K.. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 27 d. sprendime nustatė, kad vaiko poreikiai nuo 2011 m., kuomet teismo sprendimu iš atsakovo buvo priteistas 101,37 Eur dydžio išlaikymas šalių nepilnametei dukrai, kuriai tuo metu buvo 2 metai, o dabar 11 metų, pasikeitė – padidėjo, todėl, atsižvelgdamas į tai, sprendė, kad išlaikymo dydis turi būti padidintas, konstatuodamas, jog 440 Eur dydžio suma (po 220 Eur iš kiekvieno tėvų) yra teisinga ir pakankama vaiko poreikiams patenkinti.
25. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-816-569/2011, patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6.1 punktą ir padidinti iš atsakovo R. K. nepilnametei dukrai L. K. priteisto išlaikymo dydį iki 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. liepos 16 d.) iki vaiko pilnametystės. Tarp šalių ginčo byloje dėl to, kad vaiko poreikiai padidėjo, nebuvo. Apeliantas nesutinka dėl sumos, kuria turi būti padidintas išlaikymas, atsižvelgiant į realius vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį. Taigi byloje yra kilęs ginčas dėl iš skyrium gyvenančio tėvo priteisto vaiko išlaikymo dydžio.
26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, ribas, pasisako dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvų ir ieškovės atsikirtimų į juos.
27. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
Dėl vaiko poreikių ir jiems patenkinti reikalingų išlaidų
28. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad dukros poreikiai nėra išaugę, lyginant su buvusiais, todėl bendra 380 Eur suma per mėnesį, padidinant iš atsakovo priteistą išlaikymą vaikui iki 150 Eur, yra pakankama tenkinti individualius vaiko poreikius. Atsakovas teigia, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių vaiko poreikių pasikeitimą, iš ieškovės pateiktų kvitų nėra aišku, kokios išlaidos skirtos vaikui, taip pat atsakovas nurodo, jog teismas sprendime apskritai nedetalizavo, kokie vaiko poreikiai ir išlaidos apima šią sumą. Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodyta 170 Eur suma maistui, 24 Eur suma dienpinigiams, 67,40 Eur suma dantų gydymo išlaidoms. Kitų išlaidų ir jų dydžio nei nurodytos (maistui, dienpinigiams, dantų gydymui) apeliantas neskundžia, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisakys.
29. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, susijusius su vaiko poreikiais, sprendžia, kad jie nepagrįsti ir atmestini dėl žemiau nurodytų motyvų.
30. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019).
31. Pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime vaiko poreikius vertino pagal ieškovės pateiktą orientacinę vaiko poreikių lentelę, kurioje numatyta, kad vaikui kas mėnesį reikalinga: 67,40 Eur – dantų gydymo išlaidoms; 170,84 Eur – maistui; 111,61 Eur – rūbams, avalynei; vaistams – 75,25 Eur (nurodė, kad mergaitė geria geležį, serga peršalimo ligomis, tačiau didesnių sveikatos problemų nėra); komunalinių mokesčių išlaidoms – 91,56 Eur; būsto paskolai – 50,85 Eur (1/3 įmokos); dienpinigiai – 24 Eur; kuras – 20,00 (1/5 išlaidų); kabelinės ir interneto išlaidos – 11,82 Eur (1/3 išlaidų); papildomoms išlaidos – 100 Eur (draugų gimtadieniai, ekskursijos, šeimos kelionės), iš viso – 723,33 Eur suma per mėnesį (t. I, el. b. l. 161). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, ieškovės nurodytus vaiko poreikius, padarė išvadą, kad kai kurios ieškovės įvardintos išlaidos yra per didelės (vaistams, rūbams, avalynei, papildomoms reikmėms), išlaidos būsto paskolai apskritai nepriskirtinos prie būtinų vaiko poreikiams tenkinti, todėl bendrą vaiko išlaikymui per mėnesį reikalingą sumą sumažino iki 440 Eur (po 220 Eur iš kiekvieno tėvų).
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendime konkrečiai aptartos išlaidos (vaistams, rūbams ir avalynei, papildomoms reikmėms, būsto paskolai) pagal vaiko poreikių lentelę sudaro 337,71 Eur (111,61 Eur + 75,25 Eur + 50,85 Eur + 100 Eur) iš bendros 723,33 Eur sumos ir jos tam tikra apimtimi teismo buvo sumažintos. Kadangi teismas sprendė, jog 440 Eur suma užtikrina individualius vaiko poreikius, darytina išvada, kad pagal vaiko poreikių lentelę teismas iš viso sumažino išlaidas 283,33 Eur apimtimi (723,33 Eur – 440 Eur). Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kad būtent 337,71 Eur išlaidos buvo sumažintos (50,85 Eur būsto paskolos išlaidos apskritai išminusuotos), sprendžia, kad aukščiau aptartos vaiko poreikių (rūbų, vaistų, papildomų reikmių ir būsto paskolos) išlaidos buvo sumažintos iki 54,38 Eur (337,71 Eur – 283,33 Eur). Kitų vaiko poreikiams patenkinti būtinų išlaidų (dantų gydymui, maistui, komunaliniams mokesčiams, dienpinigiams, kurui, kabelinei/internetui) teismas nevertino kaip nepagrįstai didelių, dėl jų mažinimo ir nepasisakė, tačiau įtraukė į bendrą vaiko poreikiams užtikrinti reikalingą sumą 385,62 Eur apimtimi (440 Eur – 54,38 Eur), t.y. laikė, kad ieškovės pateiktoje vaiko poreikių lentelėje nurodytos kitos išlaidos yra pagrįstos visa apimtimi (67,40 Eur + 170,84 Eur + 91,56 Eur + 24 Eur + 20 Eur + 11,82 Eur) (t. I, el b. l. 161). Apeliantas pastarųjų išlaidų, išskyrus skirtas dantų gydymui, maistui ir dienpinigiams, pagrįstumo ir dydžio apeliaciniu skundu atskirai neginčija, todėl preziumuotina, kad su jomis sutinka.
33. Apeliantas neskundžia ir išlaidų, dėl kurių sumažinimo pirmosios instancijos teismas pasisakė sprendime, jų dydžio, taip pat to, kad teismas sprendime nenurodė, kokia konkrečia apimtimi, išreikšta absoliučia skaičių suma, minėtos išlaidos buvo sumažintos, o bendrai skundžia tai, kad, pasak atsakovo, neaišku, kokios išlaidos sudaro teismo nustatytą 440 Eur sumą. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas tiksliais artimetiniais skaičiavimais ir nenurodė, kokia konkrečia pinigų suma mažinamos rūbams, vaistams, papildomoms reikmėms skirtos išlaidos (išskyrus 50,85 Eur būsto paskolos išlaidos, kurios nepriskirtinos vaiko poreikiams visa apimtimi) ir kokia apimtimi laikomos pagrįstos kitos išlaidos, tačiau iš to, kas 32 punkte jau išdėstyta, matyti, kad minėtos rūbams, vaistams, papildomoms reikmėms ir būsto paskolai skirtos išlaidos bendrai buvo sumažintos iki 54,38 Eur per mėnesį, o kitos išlaidos, kurių mažinimo klausimas nebuvo sprendžiamas, laikytos pagrįstomis visa apimtimi, todėl atmestini apelianto teiginiai, kad neaišku, kokios išlaidos patenka į teismo nustatytą vaikui išlaikyti reikalingą 440 Eur sumą.
34. Atsakovas nesutinka su 170 Eur suma maistui (tiksli ieškovės vaiko poreikių lentelėje nurodyta suma – 170,84 Eur), 24 Eur suma dienpinigiams, 67,40 Eur suma dantų gydymo išlaidoms.
35. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės nurodyta suma maistui nėra per didelė, paauglei skirtina 170,84 Eur suma maistui laikytina protinga ir pagrįsta. Šiuo metu ieškovės ir atsakovo dukrai yra 11 metų, vaiko organizmas yra sparčiai augantis ir besivystantis, jam yra reikalinga visapusiška ir subalansuota mityba, todėl neginčytina, kad vaikas turi gautą tinkamą ir kokybišką maistą. Išlaidos maistui yra akivaizdžios, jos yra būtinos ir neišvengiamos, todėl kvitų pateikimas, kiek išlaidų skiriama maistui, nėra eminis kriterijus, padedantis nustatyti maisto pirkimui būtinas skirti išlaidas. Visgi ieškovė pateikė kvitus, preliminariai pagrinžiančius maistui skiriamą pinigų sumą (t. I, el. b. l. 163, 167-177). Atsakovo argumentai, kad nėra aišku, kas skiriama būtent vaikui, nepagrįsti, kadangi asmuo negali būti įpareigotas pirkti maistą atskirai kiekvienam kartu gyvenančiam asmeniui. Teismas neturi diskrecijos teisės nurodyti, koks maistas turėtų būti perkamas vaikui, koks maistas geriausiai atitinka vaiko poreikius ir pan. Teismas vertina tik tai, ar vaikui maistui skiriama kas mėnesį suma yra protinga. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors kiekvienu konkrečiu atveju reikiamos būtinos išlaidos įvertinamos konkrečioje byloje atsižvelgiant į faktines aplinkybes, teismų praktikoje įprastai panašaus amžiaus nepilnamečio vaiko normaliam fiziologiniam vystymuisi protingos maistui skiriamos išlaidos sudaro 140-190 Eur. Be to, pastebėtina, kad atsakovas nesutikimą su išlaidomis, skirtomis vaiko maistui, grindžia tik tuo, jog vaikas didžiąją savaitės dalį valgo mokykloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė duomenų, jog vaikas gautų nemokamą maitinimą mokykloje, dėl ko bent kuria nors dalimi būtų galima spręsti, jog maistui patiriamos išlaidos yra per didelės (CPK 178 straipsnis).
36. Nesutikdamas su vaikui skirtina dienpinigių suma, atsakovas neginčijo pačių dienpinigių reikalingumo, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisako. Atsakovas nurodo, jog 24 Eur suma, skirta dienpinigiams, yra per didelė ir per mėnesį siekia apie 500 Eur, kas prilyginama minimaliam vidutiniam atlyginimui. Šie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Teisįjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė orientacines išlaidas, skirtas vaiko poreikiams tenkinti, vaiko poreikių lentelėje skaičiavo tenkančias vienam mėnesiui (orientacinis mėnuo – 2019 m. spalis), o ne dienai. Teisėjų kolegijos vertinimu 11 metų vaikui 24 Eur suma dienpinigių per mėnesį yra laikytina protinga ir ne per didele, be to, ateityje, vaikui augant, objektyviai turi tendenciją didėti. Atmestini ir atsakovo argumentai, kad ieškovė nepagrindė patirtų išlaidų (tarp jų ir dienpinigių). Šios paskirties pinigų davimo vaikui faktą pagrįsti rašytiniais įrodymais realiai nėra įmanoma, o dienpinigių gavimo iš ieškovės faktą patvirtino pati šalių nepilnametė dukra (Vaiko nuomonės išklausymo aktas, t. I, el. b. l. 89).
37. Atsakovas taip pat nesutinka su 67,40 Eur suma dantų gydymo išlaidoms dėl kurios pirmosios instancijos teismas, pasak atsakovo, nepasisakė, nurodydamas, kad ši suma nebuvo pagrįsta byloje jokiais rašytiniais įrodymais, be to, vaikui kas mėnesį nėra reikalingas dantų gydymas. Atsakovas pažymi, kad pats teismas, skundžiamame sprendime konstatavo, kad vaikas neturi tokių sveikatos sutrikimų, dėl kurių būtų būtina nuolatinė priežiūra ar skirtas specialus medikamentinis gydymas. Teisėjų kolegija su šiais atsakovo argumentais nesutinka. Vaiko poreikių lentelėje ieškovė nurodė, kad vaiko dantų gydymo išlaidoms per 10 mėnesių buvo išleista 674 Eur, kas sudaro 67,40 Eur sumą per mėnesį. Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas išlaidas ((duomenys neskelbtini) kvitai) (t. I, el. b. l. 178). Įstatyme numatyta, kad teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje taip pat nurodyta, kad mergaitei reikalinga ortodonto pagalba, dabar nešioja dantų plokštelę, reikia kabių (t. I, el. b. l. 85, 87). Įvertinus tai, kad ieškovės nurodytos dantų gydymui skirtos išlaidos buvo patirtos tik už atitinkamą laikotarpį (10 mėnesių), o jos, tikėtina, bus patirtos ir toliau, nes mergaitei reikia kabių, teismas sprendžia, kad šios išlaidos yra būtinos, o imtas mėnesio dydis yra orientacinis ir nustatytas skaičiuojant vidutiniškai mėnesiui tenkančią sumą (67,40 Eur), kuri jau buvo patirta per 10 mėnesių laikotarpį. Sutiktina su apelianto teiginiais, kad dantų gydymo išlaidos greičiausiai nebus patirtos kas mėnesį, tačiau tikėtina, kad paauglei dedant ir nešiojant kabes, fiksuota tam tikru laikotarpiu patirsima suma (kaip šiuo atveju per 10 mėnesių) bus artima ar panaši 67,40 Eur išlaidoms per mėnesį. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad minėta suma nėra reali ir pagrįsta. Teisėjų kolegija taip pat nepritaria apelianto teiginiams, jog pirmosios instancijos teismas išlaidų dantų gydymui nevertino. Kaip jau buvo minėta (33 nutarties punktas), pirmosios instancijos teismas, nors tiesiogiai to ir neįvardijęs, tačiau pasisakydamas tik dėl tų išlaidų, dėl kurių dydžio nesutiko, mažinimo, iš esmės laikė, kad kitos likusios išlaidos yra būtinos ir protingos. Apeliantas neteisingai intepretuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydamas, kad 67,40 Eur išlaidos neturi būti įtraukiamos į bendrą vaiko poreikių sąrašą, nes pats teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad vaikas neturi tokių sveikatos sutrikimų, dėl kurių būtų būtina nuolatinė priežiūra ar skirtas specialus medikamentinis gydymas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo motyvai dėl sveikatos sutrikimų, reikiamo medikamentinio gydymo buvo dėstyti vertinant 75,25 Eur išlaidas, skirtas vaistams, o ne specialias dantų gydymui skirtas išlaidas.
38. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl vaiko poreikių ir jiems patenkinti skirtų ieškovės nurodytų išlaidų, pažymi, kad neįmanoma nuspėti ir išsamiai aprašyti, pagrįsti visų vaiko poreikių, kadangi augant vaikui jie keičiasi, didėja jų apimtis, todėl tokie poreikiai kaip maistas, apranga, būstas, sveikatos užtikrinimas, mokslas, poilsis, kultūrinis ugdymas yra savaime suprantami. Šiuo atveju nesutiktina su atsakovo teiginiais, kad ieškovė preliminariai neįrodė vaiko poreikių ir jiems patenkinti būtinų išlaidų, kadangi ieškovė pateikė kvitus apie išlaidas, patiriamas tenkinant praktiškai visus vaiko poreikių lentelėje nurodytus vaiko poreikius, kuriuos įmanoma pagrįsti rašytiniais įrodymais (t. I, el. b. l. 163-184).
39. Papildomai pažymėtina, kad ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog dukra pradėjo lankyti dramos būrelį, kuriam papildomai per mėnesį reikia 45 Eur, taip pat buvo organizuota vaiko gimtadienio šventė, kuriai skirta 150 Eur, ieškovė nurodo patyrusi 40 Eur išlaidų vaiko telefono remontui. Nors ieškovė nepagrindė šių aplinkybių rašytiniais įrodymais ir teisėjų kolegija jų nevertina kaip pagrindo šioje byloje keisti išlaikymo dydį, minėtos aplinkybės patvirtina tikėtiną išvadą, jog vaikui augant keisis jo poreikiai, atsiras naujų veiklų, užsiėmimų, taip pat atsiras ir nenumatytų išlaidų, kurios nebuvo aptartos pateiktoje vaiko poreikių lentelėje, dėl ko vaiko išlaikymo išlaidos tik didės.
40. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, 2017 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017, kt.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų vaiko poreikių ir jiems patenkinti reikalingo išlaikymo dydžio. Įvertinus ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat ir į nepilnamečio vaiko amžių, sveikatos būklę, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, plėsti socialinių interesų sferą, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro lankymui ir kt.), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta 440 Eur suma per mėnesį vaiko poreikiams patenkinti yra protinga ir pagrįsta.
Dėl šalių turtinės padėties
41. Apeliantas teigia, kad teismas priteisdamas iš jo 220 Eur kas mėnesį dukters išlaikymui, nevertino jo pablogėjusios, o ieškovės pagerėjusios turtinės padėties, nenustatinėjo, kokia kiekvieno iš tėvų dalis yra išlaikymo prievolėje, nenukrypo nuo lygių dalių principo, todėl nepagrįstai abiejų tėvų įsipareigojimus vertino tolygiai ir vaiko išlaikymo sumą tarp šalių paskirstė vienodai. Pasak atsakovo, atsižvelgiant į abiejų šalių turtinę padėtį, iš atsakovo priteistino išlaikymo dydis turėtų būti 150 Eur, kas užtikrintų proporcingumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka dėl žemiau nurodytų motyvų.
42. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kaip jau buvo minėta, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (šiuo atveju padidinimo), svarbu nustatyti ne tik pasikeitusius vaiko poreikius, tačiau ir tėvų turtinės padėties pokyčius, kurie turi būti esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
43. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, pasisakė dėl abiejų šalių turtinės padėties. Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, galimybes dirbti ir gauti pajamų, atsižvelgė ir nurodė tas aplinkybes, kurios buvo reikšmingos priimant sprendimą ir kuriomis jis buvo grindžiamas, nustatytais faktais vadovaudamasis, pagrįstai sprendė, kad išlaikymo dalis, tenkanti kiekvienam iš tėvų, yra vienodo dydžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas nurodė mažiau motyvų negu galimai galėjo ar ne tuos, kurie parankūs šalims (ar vienai jų) nesudaro pagrindo teigti, kad teismas nemotyvavo savo sprendimo dalies dėl šalių turtinės padėties, nustatydamas šalims tenkančią išlaikymo dalį. Be to, apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, kas ir buvo padaryta pirmosios instancijos teismo.
44. Apeliantas, skųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo, jog teismas neteisingai įvertino jo turtinę padėtį, galimybes mokėti 220 Eur išlaikymą vaikui. Pažymėjo, kad jis atskleidė savo turtinę padėtį, pateikė visus jo turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, ne dėl jo nenoro, o suprastėjusios sveikatos būklės (stuburo skausmų) ir negalėjimo dirbti pagal vairuotojo specialybę jo pajamos yra sumažėjusios, dėl ko jis emigravo į Jungtinę Karalystę. Jo gaunamos pajamos per mėnesį pastaruosius kelis metus sudaro 500 Eur už pavienus darbus, iš kurių jis teikia išlaikymą dukrai, moka kredito įmokas už butą. Paskutinius 6 mėnesius gavo išmokas iš Darbo biržos. Jis nėra nusišalinęs nuo dukros išlaikymo, nes pagal galimybes papildomai aprūpina dukrą ir įvairiais daiktais (gruodžio mėnesį nupirktas telefonas Iphone), rūbais ir pan. Teismas nevertino to, kad atsakovas yra įtrauktas į šauktinių sąrašą dėl privalomosios karo tarnybos, dėl ko jo pajamos dar gali sumažėti. Atsakovas skolinasi pinigų iš kitų asmenų, jam padeda tėvai. Teismas rėmėsi tik prielaidomis, kad atsakovas nededa pastangų gauti nuolatines ir galinčias vaiko poreikius užtikrinti pajamas. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos apelianto argumentus, neturi pagrindo su jais sutikti.
45. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas nepateikė visų įrodymų, pagrindžiančių jo turtinę padėtį (gaunamas pajamas), nors teismas tokį įpareigojimą atsakovui buvo nustatęs. Atsakovas į bylą pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašą apie valstybinį socialinį draudimą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d., kuriame paskutinė užfiksuota informacija apie atsakovo nedarbo draudimo išmoką buvo už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2019 m. kovo 31 d. (t. I, el. b. l. 111). Jokių kitų duomenų apie tolimesnes jo gaunamas pajamas atsakovas teismui nepateikė, nors neneigė, kad jų gauna. Viso proceso metu deklaravęs, kad gauna 500 Eur pajamas (atskaičius mokesčius) už pavienius darbus Jungtinėje Karalystėje, atsakovas jokių šias pajamas pagrindžiančių įrodymų teismui taip ir nepateikė. Vien tai, kad atsakovas yra išvykęs į užsienio valstybę ir ten dirba, neatleidžia jo nuo pareigos savo teiginius pagrįsti įrodymais (CPK 178 straipsnis). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).
46. Atsakovas nurodo, kad negali dirbti pagal specialybę ir gauti geresnių pajamų dėl stuburo traumos ir netektos teisės vairuoti transporto priemones, tačiau tokie atsakovo argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.
47. Atsakovas nepateikė įrodymų (medicininių dokumentų, kt.), iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad atsakovo sveikatos būklė neleidžia jam dirbti nuolatinio, geriau apmokamo darbo. Nors atsakovas nurodė, kad stuburo skausmai jį kamuoja kelerius metus, tačiau nepateikė įrodymų, kad, būdamas suinteresuotas savo sveikatos gerinimu, gydosi, siekia pasveikti ir tokiu būdu pilnavertiškai sugrįžti į darbo rinką. Be to, paminėtina ir tai, kad atsakovui suvokiant, kad jis dėl galimai esamos stuburo traumos, nebegali (nebegalės) dirbti darbo pagal specialybę, būnant jauno, darbingo amžiaus, delsimas ir nesvarstymas galimybės persikvalifikuoti, imtis kitokio nuolatinio ir geriau apmokamo darbo, vertintini kaip atsakovo pasyvumo ir nenoro gerinti savo turtinę padėtį įrodymas.
48. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad tai, jog atsakovas neteko teisės vairuoti transporto priemones, yra nulemta jo paties kaltų veiksmų – vairavimo esant neblaiviam, todėl remtis šia aplinkybe, kaip pateisinančia atsakovo mažesnį indėlį į vaiko išlaikymą, negalima. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, kad atsakovas nurodo emigravęs į Jungtinę Karalystę, siekdamas gauti didesnes pajamas, tačiau teigia, kad jo pajamos Jungtinėje Karalystėje per mėnesį atskaičius mokesčius siekia 500 Eur. Tokios paties atsakovo nurodomos aplinkybės nepatvirtina jo teiginių dėl siekio gauti geresnes pajamas, tikėtina, jog tokio dydžio pajamas jis galėtų gauti ir Lietuvoje, atsižvelgiant ir į tai, kad, Lietuvoje nustatyta minimali menėsinė alga nuo 2019 m. sausio 1 d. siekė 555 Eur, o nuo 2020 m. sausio 1 d. – 607 Eur.
49. Apeliantas nurodo, kad jo pablogėjusią turtinę padėtį įrodo tai, jog jis moka kredito įmokas už būstą, tačiau tokie jo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant, ar kurios iš šalių turtinė padėtis padėtis pasikeitė (pablogėjo ar pagerėjo), yra lyginama šalių turtinė padėtis buvusi teismo sprendimo priėmimo metu ir tuo metu, kai sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo padidinimo. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-816- 569/2011, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, 8 punkte numatyta, kad „dėl kreditorinių įsipareigojimų AB SEB bankui vykdymo pareiškėjai susitarė taip: vadovaujantis tuo, kad dar iki santuokos sudarymo, t.y. 2008 m. gegužės 22 d. pareiškėjas ir jo tėvai H. K. ir R. K. pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) gavo kreditą banke (2011 m. sausio 27 d. kredito likutis yra 145 430,40 Lt), po Linos ir R. K. santuokos nutraukimo, atsakingi solidariai už kredito likučio grąžinimo lieka R. K. ir jo tėvai H. K. ir R. K.“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsakovo prievolė mokėti kredito įmokas buvo jau ir tuo metu, kai šalys susitarė dėl išlaikymo jų nepilnametei dukrai, taigi atsakovo turtinė padėtis būtent šiuo aspektu nepasikeitė. Be to, kasacinio teismo praktikoje apskritai laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes, pasinaudodamas gautu kreditu, gausina turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
50. Atsakovas taip pat teigia, kad jo pablogėjusią turtinę padėtį parodo ir tai, jog jis skolinasi pinigus iš kitų asmenų, jam padeda tėvai. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Iš atsakovo pirmosios instancijos teismui pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovui trečiasis asmuo E. R. 2019 m. birželio 7 d. pervedė 1 000 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama ,,papildymas“, tačiau atliktas mokėjimo pavedimas savaime neįrodo, kad minėta suma atsakovui buvo paskolinta (t. I, el. b. l. 104). Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių paskolos teisinių santykių egzistavimo faktą (paskolos sutarčių, skolos raštelių), todėl nėra pagrindo teigti, kad minėtos sumos pervedimas buvo atliktas skolinantis pinigus, o ne kitais tikslais (priešingai, skolos grąžinimas ar mokestis už atliktus darbus, kas reikštų atsakovo pajamų padidėjimą, ir pan.). Taip pat, nesant papildomų įrodymų (CPK 178 straipsnis), nėra pagrindo teigti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. vasario 25 d. atsakovo motinos atsakovui pervestos lėšos (sumos po 100-300 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodant „vaikui, sūnui“ pervestos skolinimosi ar materialinės pagalbos, o ne kitais tikslais (t. I, el. b. l. 105). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 8 punkte šalys numatė, kad atsakovas kartu su savo tėvais lieka solidariai atsakingi už kredito likučio grąžinimą hipotekos kreditoriui AB SEB bankui, taigi atsakovą su jo tėvais galimai sieja ir kiti tarpusavio turtiniai įsipareigojimai.
51. Teisėjų kolegija taip pat kaip teisiškai nereikšmingus atmeta atsakovo argumentus dėl to, kad atsakovas yra įtrauktas į šauktinių sąrašą dėl privalomosios karo tarnybos, dėl ko jo pajamos dar gali sumažėti. Ši aplinkybė tiesiogiai nėra susijusi su atsakovo turtine padėtimi šiuo metu, yra nukreipta į ateitį, todėl nevertintina kaip esminė ir lemianti atsakovo turtinę padėtį sprendžiant klausimą dėl išlaikymo padidinimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ateityje abiems šalims gali iškilti aplinkybių, darančių teigiamą ar neigiamą įtaką kiekvienos iš šalių turtinei padėčiai (liga, laimėjimas loterijoje ir pan.), tačiau galimai būsimos aplinkybės neturėjo būti pirmosios instancijos teismo vertinamos, konkrečiu atveju sprendžiant apie esamas šalių galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo.
52. Apeliantas teigia, kad jis turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo mažesne dalimi, nes ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei jo, o vaiko pasilikimas gyventi su vienu iš tėvų, kurio finansinė padėtis stabilesnė ir ženkliai geresnė, gali sudaryti pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų kontekste laiko nepagrįstais. Atsakovas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010, kurioje numatyta, kad paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas klaidingai interpretuoja minėtą kasacinio teismo nutartį, pagal kurią, pasak atsakovo, yra taip, kad tas faktas, jog vaikas lieka gyventi su kažkuriuo iš tėvų, lemia tai, kad tas iš tėvų ir turėtų teikti didesnį išlaikymą, nes jam tenka nuolatinis, kasdienis materialinis vaiko aprūpinimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad minoje, o ir vėlesnėse kasacinio teismo nutartyse (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014) iš esmės pasisakyta dėl to, jog nepaisant to, kad abiems tėvams ir būtų numatyta teikti išlaikymą lygiomis dalimis, faktiškai didesnį išlaikymą vaikui vis tiek teikia tas iš tėvų, su kuriuo vaikas lieka gyventi, nes tenkina jo kasdienius, nuolatinius poreikius. Taigi šiuo atveju, netgi nustačius abejoms šalimis vienodą vaiko išlaikymui skirtiną sumą – po 220 Eur, bet kokiu atveju faktiškai daugiau išlaidų patirs ieškovė, nes vaikas gyvena su ja.
Dėl kitų klausimų
53. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į nesąžiningą ieškovės elgesį viso proceso eigoje, kuri teikė prieštaringus paaiškinimus apie vaikui skiriamas būtinas išlaidas ir vaiko poreikių tenkinimą. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta. Sutiktina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė iš pradžių nurodė, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 550 Eur per mėnesį suma, vėliau nurodė, kad 723,33 Eur, tačiau toks vaiko poreikių patikslinimas, teisėjų kolegijos nuomone, savaime nereiškia ieškovės nesąžiningo elgesio, o jos sąmoningų nesąžiningų veiksmų, tikslinant pareikštus reikalavimus, nenustatyta. Išlaidų realumo, pagrįstumo vertinimą atlieka teismas. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nustatė, kad vaiko poreikiams patenkinti būtinos ir protingos išlaidos sudaro 440 Eur per mėnesį sumą. Be to, pažymėtina, kad ir pats atsakovas nebuvo nuoseklus viso proceso metu. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas nurodė, kad jų dukrai optimali reikalinga mėnesinė išlaikymo suma yra 300 Eur, kuri turėtų būti mokama abiejų tėvų po lygiai – 150 Eur. Taigi pats atsakovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, vertino abiejų tėvų išlaikymo pareigą vienoda apimtimi, o ginčijo tik bendrai reikalingą išlaikymo sumą. Tik apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad dukrai skiriama išlaikymo suma turėtų būti 380 Eur, jo mokama dalis 150 Eur, o ieškovės – 230 Eur.
54. Atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino to, kad jis nėra nusišalinęs nuo dukros išlaikymo, kad teikia išlaikymą nepilnamečiui vaikui papildomais daiktais ir įvairiais pirkiniais (gruodžio mėnesį nupirktas telefonas Iphone), rūbais ir pan. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos apelianto argumentus, pažymi, kad byloje tarp šalių nebuvo ginčo, jog apeliantas davė dukrai planšetinį kompiuterį, telefoną, rūbų, tačiau šios aplinkybės savaime nelemia to, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti mažesnį išlaikymo dydį. Teismo priteistas išlaikymo dydis yra orientacinis, vaiko poreikiui laikui bėgant keičiasi, todėl papildomų išlaidų, kurios galimai buvo nenumatytos ir teismo neįvertintos nustatant išlaikymo dydį, gali patirti abu tėvai, papildomai prisidėdami tenkinant šiuos naujus vaiko poreikius. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).
55. Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko atsakovo argumentus, kad nebuvo įvertinta, jog ieškovė gauna iš valstybės 60 Eur vaiko pinigų. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Nuo 2020 m. sausio 1 d. išmokos dydis yra 60,06 Eur (39 Eur x 1,54). Išmokos vaikui tikslas – mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, nuosekliai didinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms. Teisėjų kolegija pažymi, kad teikiant vaikams valstybės piniginę paramą išmokos vaikui būdu yra siekiama pagerinti vaikų padėtį, sudaryti jiems geresnes sąlygas, užtikrinti, kad vaikų poreikiai būtų visapusiškiau patenkinti. Vadinasi, šios išmokos paskirtis nėra mažinti tėvų teikiamą išlaikymo vaikams dydį. Juolab, tėvai negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims (taip pat ir valstybei) pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pastebėtina, kad aptariama išmoka yra skirta suteikti papildomą finansinę paramą vaikams ir juos auginantiems tėvams. Todėl jei valstybės mokamos išmokos vaikui dydžiu būtų mažinama tėvų pareiga vaikams, vaikų padėtis nė kiek nepagerėtų, nebūtų sudarytos sąlygos geriau ir visapusiškiau patenkinti vaiko poreikius. Tokia situacija nesiderintų nei su išmokų vaikams paskirtimi, nei su geriausių vaiko interesų prioriteto principu, reiškiančiu, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad valstybės skiriama išmoka vaikui nesudaro pagrindo mažinti tėvų išlaikymo prievolės vaikui dydžio.
56. Kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su pačių šalių, jų ir vaiko tarpusavio santykiais, taip pat su tuo, kokį gyvenimo būdą veda kiekviena iš šalių bei kiti šalių paminėti ir apeliacinės instancijos teismo nevertinti argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant klausimą dėl išlaikymo padidinimo, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti atsakovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Giedrė Čėsnienė
Rita Kisielienė
Danutė Kutrienė