LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens R. M. prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2T-18-798/2025 peržiūrėjimo, pagal pareiškėjo Latvijos Respublikos Latgalos rajono teismo prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Balvų rajono teismo 2015 m. sausio 8 d. nuosprendžio dalį dėl procesinių išlaidų ir žalos išieškojimo  baudžiamojoje byloje Nr. 11331031212 (bylos archyvinis Nr. K09-0024-15) ir Latgalos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį dėl procesinių išlaidų ir žalos išieškojimo baudžiamojoje byloje Nr. 11331031512 (bylos archyvinis Nr. KA03-0003-17),

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėjas Latvijos Respublikos Latgalos rajono teismas (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su teisinės pagalbos prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Balvų rajono teismo 2015 m. sausio 8 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 11331031212 (bylos archyvinis Nr. K09-0024-15) dalį ir Latgalos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 11331031512 (bylos archyvinis Nr. KA03-0003-17) dalį suinteresuoto asmens R. M. (toliau – ir suinteresuotas asmuo) ir kitų asmenų atžvilgiu, dėl proceso išlaidų valstybei ir žalos nukentėjusiems išieškojimo.

2.       Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-18-798/2025 paskelbė vykdytina Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Balvų rajono teismo 2015 m. sausio 8 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 11331031212 (bylos archyvinis Nr. K09-0024-15) dalį ir Latgalos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 11331031512 (bylos archyvinis Nr. KA03-0003-17) dalį, kuria priteistas žalos atlyginimas iš suinteresuoto asmens R. M. Teismas nurodė, kad Latvijos Respublikos Balvų rajono teismo 2015 m. sausio 8 d. nuosprendžio dalis dėl proceso išlaidų ir žalos išieškojimo ir Latgalos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties dalis dėl proceso išlaidų ir žalos išieškojimo priimtos iki 2015 m. sausio 10 d., t. y. iki Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. gruodžio 12 d. reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012) įsigaliojimo, todėl klausimas dėl Latvijos Respublikos teismų procesinių sprendimų pripažinimo ir vykdymo sprendžiamas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2000 m. gruodžio 22 d. reglamentu (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 44/2001). Teismas pažymėjo, kad suinteresuoto asmens R. M. nusikalstama veika padaryta žala pagal prigimtį yra civilinio turtinio pobūdžio. Atsižvelgęs į tai, kad pagal teismų praktiką Reglamentas Nr. 44/2001 gali būti taikomas ir pripažįstant atitinkamas baudžiamojoje byloje priimtų teismo sprendimų dalis, Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, jog Latvijos Respublikos Balvų rajono teismo 2015 m. sausio 8 d. nuosprendžio dalis dėl proceso išlaidų ir žalos išieškojimo ir Latgalos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties dalis dėl proceso išlaidų ir žalos išieškojimo iš nuteistojo R. M. paskelbtinos vykdytinomis Lietuvos Respublikoje.

3.       Suinteresuotas asmuo R. M. kreipėsi į teismą, prašydamas peržiūrėti ir panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartį, o pareiškėjo prašymą palikti nenagrinėtą kaip paduotą neįgalioto asmens arba jį atmesti. Prašyme nurodomi šie argumentai:

3.1.                        Suinteresuotas asmuo nebuvo informuotas apie pareiškėjo prašymo nagrinėjimą, todėl jis negalėjo naudotis procesinėmis teisėmis – reikšti prašymus, nušalinimus, teikti įrodymus. Suinteresuotas asmuo būtų įrodęs, kad klausimas dėl proceso išlaidų už daiktinio įrodymo (automobilio) saugojimą ir jo sunaikinimą yra išspręstas.

3.2.                        Latvijos Respublikos Rezeknės teismas 2021 m. spalio 28 d. sprendimu patenkino suinteresuoto asmens apeliacinį skundą ir panaikino 2020 m. spalio 1 d. nutartį, kuria iš suinteresuoto asmens Latvijos valstybei buvo priteistos 3 068,88 Eur proceso išlaidos.

3.3.                        Bylą rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo vienas teisėjas, nors įstatymas numato galimybę prašymo dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo išnagrinėjimui sudaryti trijų teisėjų kolegiją

3.4.                        Teismas nepagrįstai vadovavosi Reglamento Nr. 44/2001 ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatomis, nes šiuo atveju žala ir proceso išlaidos kilo ne iš civilinių (komercinių) teisinių santykių, tačiau iš baudžiamosios bylos. Šį klausimą turėjo nagrinėti pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatomis. Lietuvos apeliacinis teismas turėjo įvertinti, ar nuosprendžiai pripažintini vykdytinais Lietuvos Respublikoje, ir nustatęs, kad tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos Respublikų yra sudaryta trišalė sutartis dėl teisinės pagalbos, taikyti šios sutarties, o ne CPK nuostatas.

3.5.                        Lietuvos apeliacinis teismas turėjo įvertinti, koks subjektas turi suinteresuotumą kreiptis dėl nuosprendžių pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Teismas turėjo kritiškai įvertinti, kad Latvijos Respublika, atstovaujama Balvų rajono teismo, kreipėsi dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo už Kovaliovo sentikių parapiją, Luomų sentikių parapiją, Rugajų Šv. Nikolajaus stačiatikių parapijos namus. Lietuvos apeliacinis teismas, nustatęs, kad dėl nuosprendžių pripažinimo ir vykdymo kreipėsi suinteresuotumo neturintis asmuo, turėjo prašymą palikti nenagrinėtą.

3.6.                        Pareiškėjo prašymas dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo buvo nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teismuose. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2020 m. gegužės 28 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. E1-1277-836/2020 pripažino ir leido vykdyti Latvijos Respublikos Rezeknės teismo 2015 m. sausio 8 d. nuosprendį, priimtą R. M. atžvilgiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4.       CPK 809 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienio teismų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta valstybės įgaliota teisminė institucija. Užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu pagal šiose sutartyse numatytas sąlygas (CPK 810 straipsnio 1 dalis, 5 dalis). CPK 810 straipsnio 4 dalis nustato, kad sprendžiant klausimą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, negali būti tikrinamas šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo diskrecijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kita) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2012; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-916/2019).

5.       Remiantis Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įgyvendinimo įstatymas) 4 straipsnio 1 dalimi, Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal Europos Sąjungos reglamentus vykdytini dokumentai, kai Europos Sąjungos reglamentuose numatyta šių teismų sprendimų ir kitų vykdytinų dokumentų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti procedūrų įgyvendinimo tvarka, Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Europos Sąjungos reglamentų, šio įstatymo ir CPK nustatytą tvarką. Jeigu Europos Sąjungos reglamentai nenustato Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti procedūrų įgyvendinimo tvarkos, tačiau pagal Europos Sąjungos reglamentus yra reikalaujama šiuos sprendimus pripažinti ir leisti juos vykdyti, šie sprendimai pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal CPK LX skyriaus ketvirtąjį, penktąjį ir šeštąjį skirsnius.

6.       Nagrinėjamu atveju prašomą pripažinti teismo procesinį sprendimą priėmusi užsienio valstybė (Latvijos Respublika) yra Europos Sąjungos narė, todėl šiems teismo procesiniams sprendimams pripažinti turėtų būti taikomi Europos Sąjungos reglamentai, jeigu tokiuose reglamentuose būtų numatyta tokio pobūdžio teismo sprendimų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti procedūrų įgyvendinimo tvarka. 2015 m. sausio 10 d. įsigaliojo 2012 m. gruodžio 12 d. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012), kuriuo nauja redakcija išdėstytas Reglamentas Nr. 44/2001.

7.       Reglamentas Nr. 1215/2012 galioja priimtiems sprendimams tuose teisminiuose procesuose, kurie buvo pradėti po jo įsigaliojimo, t. y. po 2015 m. sausio 10 d. Nagrinėjamu atveju Latvijos Respublikos Balvų rajono teismo nuosprendis, kaip pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, priimtas 2015 m. sausio 8 d., Latgalos apygardos teismo nutartis, kaip apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas, priimta 2017 m. gruodžio 19 d.

8.       Reglamento Nr. 1215/2012 66 straipsnio 1 dalis numato, kad reglamentas taikomas tik pradėtam teismo procesui, autentiškiems dokumentams, kurie oficialiai sudaromi arba įregistruojami, ir teisminėms taikos sutartims, kurios patvirtinamos arba sudaromos 2015 m. sausio 10 d. arba vėliau. Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 toliau taikomas teismo sprendimams, kurie priimami iškeltose bylose, autentiškiems dokumentams, kurie oficialiai sudaromi arba įregistruojami, ir teisminėms taikos sutartims, kurios patvirtinamos arba sudaromos iki 2015 m. sausio 10 d., kurie patenka į to reglamento taikymo sritį (Reglamento Nr. 1215/2012 66 straipsnio 2 dalis).

9.       Taigi, šiuo atveju baudžiamasis procesas, kuriame išspręstas turtinės žalos atlyginimo klausimas, pradėtas galiojant Reglamentui Nr. 44/2001, todėl Latvijos teismų procesinių sprendimų dalių dėl turtinės žalos atlyginimo pripažinimui ir vykdymui Lietuvos Respublikoje taikytinos būtent šio reglamento nuostatos.

10.       Suinteresuotas asmuo prašyme dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 11 d. nutarties peržiūrėjimo nurodo, kad jis nebuvo informuotas apie pareiškėjo Latgalos apylinkės teismo prašymo nagrinėjimą, todėl suinteresuotas asmuo negalėjo naudotis procesinėmis teisėmis. Anot suinteresuoto asmens, bylą rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo vienas teisėjas, nors įstatymas numato galimybę prašymo išnagrinėjimui sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Teisėjų kolegija su nurodytais suinteresuoto asmens argumentais nesutinka.

11.       Reglamento Nr. 44/2001 38 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybėje narėje priimtas ir joje turintis būti vykdomas teismo sprendimas vykdomas kitoje valstybėje narėje, kai suinteresuotos šalies prašymu jis buvo paskelbtas vykdytinu toje kitoje valstybėje narėje. Sprendimas paskelbiamas vykdytinu iš karto, kai užbaigiami Reglamento 53 straipsnyje nurodyti formalumai, jo neperžiūrint 34 ir 35 straipsniuose nurodyta tvarka. Šalis, kurios atžvilgiu sprendimas yra vykdytinas, šiame bylos proceso etape neturi teisės pateikti prašymą (Reglamento Nr. 44/2001 41 straipsnis). Taigi, Reglamentas Nr. 44/2001 aiškiai ir nedviprasmiškai numato, kad suinteresuotas asmuo, kurio atžvilgiu vykdomas užsienio valstybės sprendimas, nėra informuojamas apie prašymo nagrinėjimą.

12.       CPK 812 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymus dėl užsienio teismų sprendimų pripažinimo (atsisakymo pripažinti sprendimus) nagrinėja vienas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę prašymui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti prašymą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir prašymą nagrinėjantis teismas. Prašymai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

13.       Iš pacituoto teisinio reglamentavimo matyti, kad tiek trijų teisėjų kolegijos sudarymas, tiek prašymo nagrinėjimas žodinio proceso tvarka yra prašymą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka negali būti savitikslis – bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. Teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014). Teisėjų kolegija nenustatė, kad proceso organizavimas rašytinio proceso tvarka bylą nagrinėjant vienam teisėjui galėtų būti pripažintos procesinėmis aplinkybėmis, nulėmusiomis neteisingą bylos išnagrinėjimą.

14.       Suinteresuotas asmuo prašyme dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 11 d. nutarties peržiūrėjimo kritikuoja Reglamento Nr. 44/2001 ir CPK nuostatų taikymą. Suinteresuoto asmens teigimu, Latvijos Respublikos teismų procesiniais sprendimais priteistas žalos atlyginimo ir proceso išlaidos kilę ne iš civilinių (komercinių) teisinių santykių, tačiau iš baudžiamosios bylos.

15.       Sprendžiant dėl galimybės taikyti Reglamentą Nr. 44/2001 konkretaus užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimui, turi būti atsižvelgiama į materialiųjų teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, pobūdį (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-59/2012; 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-67/2013). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu užsienio valstybės teismas baudžiamojoje byloje išsprendžia civilinį teisinį klausimą (pavyzdžiui, Europos Sąjungos valstybės narės teismui baudžiamojoje byloje priteisus nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą), šis reglamentas gali būti taikomas ir pripažįstant atitinkamas baudžiamojoje byloje priimtų teismo sprendimų dalis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-98-381/2017).

16.       Suinteresuotas asmuo taip pat teigia, kad Lietuvos apeliacinis teismas neįvertino, jog Latvijos Respublika, atstovaujama Latgalos rajono teismo, kreipėsi dėl nuosprendžių pripažinimo ir vykdymo už nukentėjusius asmenis, taigi, pareiškėjas neturi suinteresuotumo teikti tokio pobūdžio prašymą.

17.       CPK 811 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, taip pat dėl atsisakymo pripažinti užsienio teismo sprendimą į Lietuvos apeliacinį teismą turi teisę kreiptis bet kuris asmuo, turintis byloje teisinį suinteresuotumą. Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą dėl Latvijos Respublikos teismų nuosprendžio ir nutarties pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje pateikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kuri nurodė, kad persiunčia Latvijos Respublikos Latgalos rajono teismo prašymą dėl teisinio bendradarbiavimo. Tiek Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, tiek Latgalos rajono teismas prašymuose remiasi 1992 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių (toliau – Trišalė sutartis) nuostatomis. Trišalės sutarties 2 straipsnio 1 dalis numato, kad susitariančiųjų šalių teisingumo įstaigos teikia viena kitai teisinę pagalbą civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, vadovaudamosi šios sutarties nuostatais. Teisinė pagalba apima susitariančiosios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, įstatymuose numatytų procesinių veiksmų atlikimą, be kita ko, teismo sprendimų civilinėse bylose pripažinimą ir vykdymą (Trišalės sutarties 3 straipsnis). Taigi, šiuo atveju Trišalės sutarties nuostatos numato teisę teisingumo įstaigoms, kuriomis pagal Trišalės sutarties nuostatas laikytini, be kita ko, ir susitariančių valstybių teismai, kreiptis dėl sprendimų pripažinimo ir vykdymo. Todėl atmetami, kaip nepagrįsti, suinteresuoto asmens argumentai, kad pareiškėjas Latvijos Respublikos Latgalos rajono teismas neturi teisinio suinteresuotumo byloje.

18.       Suinteresuotas asmuo taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartyje nenurodyta, dėl kokių proceso išlaidų ir dėl kokios žalos atlyginimo paskelbė vykdytina kitos valstybės teismo sprendimo dalį.

19.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 11 d. nutarties turiniu, pastebi, kad aptariamoje nutartyje teismas nedetalizavo, kurią Latvijos Respublikos Balvų rajono teismo 2015 m. sausio 8 d. nuosprendžio dalį dėl proceso išlaidų bei žalos išieškojimo ir Latgalos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį dėl proceso išlaidų ir žalos išieškojimo pripažino vykdytina. Nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad teismas pripažįsta vykdytina Latvijos teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis priteistas žalos atlyginimas ir proceso išlaidos iš Lietuvos Respublikos piliečio R. M., tačiau nedetalizuotos išieškotinos sumos. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nedetalizavimas galėjo lemti netinkamą prašomų išieškoti sumų kvalifikavimą, kuris turi esminę reikšmę nusprendžiant, ar Lietuvos apeliacinis teismas yra kompetentingas išspręsti klausimą dėl prašomų pripažinti užsienio valstybės teismų procesinių sprendimų dalių pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje.

20.       Iš byloje pateikto Latvijos Respublikos Balvų rajono teismo 2015 m. sausio 8 d. nuosprendžio turinio matyti, kad šiuo procesiniu sprendimu nuspręsta: 1) išieškoti iš R. M. 184,34 Eur už šalių patirtas kelionės į teismą išlaidas valstybei; 2) išieškoti iš R. M. 1 052,45 Eur valstybei proceso išlaidas už daiktinio įrodymo – automobilio – saugojimą; 3) išieškoti iš R. M. Notrų sentikių parapijai 7 000 Latvijos latų arba 9 960,10 Eur turtinės žalos atlyginimą; 4) išieškoti solidariai iš R. M., P. L., S. K. ir A. B. Kovaliovo sentikių parapijai 3 420 Latvijos latų arba 4 866,22 Eur kompensaciją; 5) išieškoti solidariai iš R. M., P. L., S. K. ir A. B. Luomų sentikių parapijai 471 Latvijos latą arba 670,17 Eur kompensaciją; 6) išieškoti solidariai iš R. M., P. L., S. K. ir A. B. Rugajų Šv. Nikolajaus stačiatikių parapijai 798 Latvijos latus arba 1 135,45 Eur kompensaciją.

21.       Iš byloje pateiktos Latvijos Respublikos Latgalos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties turinio matyti, kad šiuo procesiniu sprendimu nuspręsta iš R. M. išieškoti 32,69 Eur proceso išlaidas, susijusias su liudytojų kelionės išlaidomis valstybei.

22.       Jau minėta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismui baudžiamojoje byloje priteisus nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, tokio teismo procesinio sprendimo pripažinimo ir vykdymo klausimas išsprendžiamas pagal Reglamento Nr. 44/2001 nuostatas. Šiuo atveju Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. vasario 11 d. nutartyje, spręsdamas dėl Latvijos teismų procesinių sprendimų dalių, kuriomis iš nuteistojo R. M. priteistos kompensacijos nukentėjusiems asmenims, pagrįstai taikė Reglamento Nr. 44/2001 nuostatas ir pripažino aptariamas procesinių sprendimų dalis vykdytinomis Lietuvos Respublikoje. Šiuo aspektu, suinteresuotas asmuo, prašydamas peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, neįrodė Reglamento Nr. 44/2001 34 straipsnyje nustatytų teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, todėl suinteresuoto asmens prašymas dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutarties panaikinimo šioje dalyje atmetamas.

23.       Pasisakydama dėl Latvijos Respublikos teismų procesiniais sprendimais priteistų proceso išlaidų (išlaidų už liudytojų keliones, daiktinio įrodymo saugojimą), teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sprendimai dėl šių išlaidų priteisimo priimti baudžiamajame procese pagal baudžiamojo proceso taisykles.

24.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šių teismo procesinių sprendimų reikalavimai pagal prigimtį akivaizdžiai nėra civilinio turtinio pobūdžio, todėl jų pripažinimui Reglamento Nr. 44/2001 nuostatos negali būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-98-381/2017). Cituojamoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodyta, kad įgyvendinant 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinį sprendimą Nr. 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau– Pamatinis sprendimas), kuris Europos Sąjungos valstybėse narėse turėjo būti įgyvendintas iki 2007 m. kovo 22 d. (Pamatinio sprendimo 3 straipsnio 1 dalis), buvo atlikti BPK pakeitimai. Į BPK buvo įtraukti 172 ir 3651 straipsniai (atitinkamai Pamatinio sprendimo 1 straipsnio b punktas ir 7 straipsnis), leidžiantys pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybių narių teisingumo įstaigų sprendimus dėl piniginių sankcijų paskyrimo. BPK 3651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtą piniginę sankciją pripažįsta pinigine sankcija nubausto fizinio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės vietos apylinkės teismas. Jeigu nubaustas fizinis asmuo neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba juridinis asmuo neturi buveinės Lietuvos Respublikoje, tada piniginę sankciją pripažįsta turto ar pagrindinės jo dalies, į kurią gali būti nukreiptas išieškojimas, buvimo vietos apylinkės teismas. Termino „Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirta piniginė sankcija“ reikšmė atskleidžiama BPK 172 straipsnyje. Šio straipsnio 3 punkte įtvirtinta, jog į minėtą sąvoką patenka Europos Sąjungos valstybės narės teismo ar kitos kompetentingos institucijos priimtu sprendimu nustatyta pareiga sumokėti pinigų sumą už proceso išlaidas. 

25.       Prašomais pripažinti Latvijos Respublikos Balvių rajono teismo ir Latgalos apygardos teismo procesiniais sprendimais iš nuteistojo priteistos išlaidos už liudytojų kelionės apmokėjimą ir daiktinio įrodymo saugojimą, kurios priskirtinos prie proceso išlaidų. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu ir jį aiškinančia teismų praktika, konstatuoja, kad Lietuvos apeliacinis teismas neturi jurisdikcijos spręsti dėl šių Latvijos Respublikos teismų procesinių sprendimų dalių pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje.

26.       Pagal Pamatinio sprendimo 4 straipsnio 6 dalį, jeigu institucija, kuri gavo sprendimą vykdančiojoje valstybėje, neturi jurisdikcijos jį pripažinti ir imtis būtinų priemonių jį vykdyti, ji ex officio (pagal pareigas) perduoda sprendimą kompetentingai institucijai ir apie tai atitinkamai praneša sprendimą priėmusios valstybės kompetentingai institucijai. Ši Pamatinio sprendimo nuostata savo turiniu atitinka Trišalės sutarties 8 straipsnio 2 dalyje suformuluotą taisyklę, pagal kurią, jei teisingumo įstaiga, kuriai adresuotas prašymas arba pavedimas, nekompetentinga jį įvykdyti, ji persiunčia prašymą arba pavedimą kompetentingai teisingumo įstaigai ir praneša apie tai pateikusiai prašymą arba pavedimą įstaigai.

27.       Lietuvos apeliacinis teismas, nustatęs, kad neturi jurisdikcijos spręsti Latvijos Respublikos Balvių rajono teismo 2015 m. sausio 8 d. nuosprendžio dalies, kuria iš nuteistojo Latvijos valstybei priteistos išlaidos už liudytojų kelionės apmokėjimą ir daiktinio įrodymo saugojimą, taip pat Latgalos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties dalies, kuria iš nuteistojo Latvijos valstybei priteistos išlaidos už liudytojų kelionės apmokėjimą, pripažinimo ir leidimo šiuos sprendimus vykdyti Lietuvos Respublikoje klausimo, siekdamas perduoti šią pareiškėjo prašymo dalį teismui, kuris yra kompetentingas spręsti minėtą klausimą (Pamatinio sprendimo 4 straipsnio 6 dalis ir Sutarties 8 straipsnio 2 dalis), patikrino duomenis apie suinteresuotą asmenį – Lietuvos Respublikos pilietį R. M. Bylos duomenimis, suinteresuoto asmens gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl šiuo atveju Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai yra kompetentingas teismas nagrinėti pareiškėjo prašymo dalį dėl baudžiamojoje byloje valstybės naudai iš fizinio asmens priteistų proceso išlaidų.

28.       Kadangi Latvijos Respublikos teismų procesinių sprendimų, kuriais valstybės naudai priteistos pinigų sumos iš fizinio asmens už liudytojų kelionės apmokėjimą ir daiktinio įrodymo saugojimą baudžiamajame procese pripažinimo ir leidimo juos vykdyti Lietuvos Respublikoje klausimas nėra priskirtas nagrinėti civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o yra priskirtas nagrinėti baudžiamosios jurisdikcijos tvarka, todėl nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 11 d. nutarties dalis panaikinama ir ši civilinės bylos dalis nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ši bylos dalis perduodama nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas). 

29.       Teisėjų kolegija nepasisako dėl suinteresuoto asmens argumentų, kad Latvijos Respublikos Rezeknės teismas 2021 m. spalio 28 d. sprendimu patenkino suinteresuoto asmens apeliacinį skundą ir panaikino 2020 m. spalio 1 d. nutartį, kuria iš suinteresuoto asmens Latvijos valstybei priteistos 3 068,88 Eur proceso išlaidos, kadangi šie argumentai aktualūs iš esmės nagrinėjant klausimą dėl Latvijos Respublikos teismų procesinių sprendimų, kuriais priteistos proceso išlaidos baudžiamojo proceso tvarka, vykdymo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 812 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsniu, 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo Nr. 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 2 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

suinteresuoto asmens R. M. prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2T-18-798/2025 peržiūrėjimo tenkinti iš dalies.

Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2T-18-798/2025 dalį, kuria paskelbta vykdytina Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Balvų rajono teismo 2015 m. sausio 8 d. nuosprendžio dalis dėl žalos išieškojimo baudžiamojoje byloje Nr. 11331031212 (bylos archyvinis Nr. K09-0024-15) ir Latgalos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties dalis dėl žalos išieškojimo baudžiamojoje byloje Nr. 11331031512 (bylos archyvinis Nr. KA03-0003-17) iš Lietuvos Respublikos piliečio R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą.

Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2T-18-798/2025 dalį, kuria paskelbta vykdytina Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Balvų rajono teismo 2015 m. sausio 8 d. nuosprendžio dalis dėl proceso išlaidų išieškojimo baudžiamojoje byloje Nr. 11331031212 (bylos archyvinis Nr. K09-0024-15) ir Latgalos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties dalis dėl proceso išlaidų išieškojimo baudžiamojoje byloje Nr. 11331031512 (bylos archyvinis Nr. KA03-0003-17), iš Lietuvos Respublikos piliečio R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), panaikinti ir civilinę bylą dėl šios pareiškėjo Latvijos Respublikos Latgalos rajono teismo prašymo dalies nutraukti.

Pareiškėjo Latvijos Respublikos Latgalos rajono teismo prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Balvų rajono teismo 2015 m. sausio 8 d. nuosprendžio dalį dėl proceso išlaidų išieškojimo baudžiamojoje byloje Nr. 11331031212 (bylos archyvinis Nr. K09-0024-15), ir Latgalos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį dėl proceso išlaidų išieškojimo baudžiamojoje byloje Nr. 11331031512 (bylos archyvinis Nr. KA03-0003-17) iš Lietuvos piliečio R. M., perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjai                                                                                  Rasa Gudžiūnienė

                                                                                           Vilija Mikuckienė

                                                                                            Žilvinas Terebeiza