Civilinė byla Nr. e2S-1162-450/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30266-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.4.5.2.;

(S)

                   VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo „Swedbank“, AB, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarties, kuria civilinė byla nutraukta, civilinėje byloje pagal pareiškėjo „Swedbank“, AB, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims UAB Prekybos centras „Taksi“, A. T., VĮ Registrų centrui,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas „Swedbank“, AB, kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą - pripažinti, kad pareiškėjo nurodytas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas apie 2009 m. balandžio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr.MK-2861, pasibaigė: sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pirkėjas UAB Prekybos centras „Taksi“, kodas 302288725; daiktas: žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytas p.2.1, įregistravimo pagrindas: notaro pranešimas, 2009 m. balandžio 10 d, Nr.265/09-0089; aprašymas: 2009 m. balandžio 9 d. nutartis Nr.MK-2861, įrašas galioja nuo 2009 m. balandžio 10 d.
2. Nurodė, kad antstoliui nepavykus parduoti nekilnojamojo turto varžytinėse (žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)), 2013 m. kovo 21 d. buvo pasiūlyta kreditoriui (pareiškėjui) paimti iš antrųjų varžytinių neparduotą turtą. Antstolis 2013 m. balandžio 26 d. turto perdavimo išieškotojui aktu Nr.0179/11/01246-4P perdavė žemės sklypą pareiškėjui ir šiuo pagrindu buvo įregistruotos „Swedbank“, AB, nuosavybės teisės. Pareiškėjui įregistravus nuosavybės teises į žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre, paaiškėjo, kad liko įregistruotas juridinis faktas apie suinteresuoto asmens A. T. ir UAB Prekybos centras „Taksi“ sudarytą šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį 2009 m. balandžio 9 d. Nr.265/09-0089. Bankas nebuvo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties šalis, todėl negalėjo ginčyti sutarties, o siekdamas apginti savo pažeistas teises vadovavosi CPK 443 str. 10 d., 446 str. ir prašė nustatyti, kad juridinę reikšmę turintis faktas apie 2009 m. balandžio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį pasibaigė.
3. Suinteresuotas asmuo UAB Prekybos centras „Taksi“ prašė netenkinti pareiškimo ir nurodė, jog privalo būti nuginčytas sandoris (pirkimo-pardavimo sutartis), kadangi bankas yra hipotekos kreditorius ir turto savininkas.
4. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras Vilniaus filialas nurodė, jog pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių, kadangi liks įregistruota pirkimo-pardavimo sutartis, kuri nenuginčyta ir galiojanti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 8 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjo „Swedbank“, AB, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukė.
6. Teismas nustatė, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukurs pareiškėjui teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo). Nepriklausomai nuo prašomo nustatyti juridinio fakto nustatymo - pripažinimo, jog juridinis faktas pasibaigė, liks galioti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis ir sutarties pagrindu įregistruotas juridinis faktas apie sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, kuris nebus panaikintas Nekilnojamojo turto registre nepriklausomai nuo to, ar bus pripažinta, jog pasibaigė Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas apie 2009 m. balandžio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį.
7. Kadangi teismine tvarka pareiškime nurodytas faktas negali būti nustatomas, teismas, vadovaudamasis CPK 444, 445 str. nuostatomis, 293 str. 1 p., bylą nutraukė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Pareiškėjas „Swedbank“, AB, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartį.
1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad prašomas nustatyti juridinis faktas nesukels Bankui teisinių padarinių. Priešingai, prašomas nustatyti juridinis faktas sudarys sąlygas Bankui, kaip sklypo savininkui, realizuoti savo turtines teises ir parduoti sklypą (šiuo metu dėl įrašo Nekilnojamojo turto registre tokios galimybės nėra).
2. Teismas netinkamai pritaikė CPK 293 str. 1 d. normą, t. y. motyvuojamoje nutarties dalyje nurodęs, jog prašomas nustatyti juridinis faktas nesukels Bankui teisių ir pareigų, bylą nutraukė dėl to, kad ji nenagrinėtina teisme.
3. Antstolio surašytas 2013 m. balandžio 26 d. Turto perdavimo išieškotojui aktas yra dokumentas, kuris ne tik patvirtina Banko nuosavybės teisę į sklypą, bet yra pagrindas panaikinti pasibaigusius juridinius faktus ir neaktualias žymas, kurie buvo įregistruoti iki Turto perdavimo akto surašymo dienos.
4. Remiantis CK 4.197 str. bei CPK 693 str., priverstinio turto realizavimo atveju šio turto įgijėjui perduodamas neapsunkintas turtas, kuriuo galima laisvai disponuoti.

9. Suinteresuotas asmuo UAB Prekybos centras „TAKSI“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
1. Faktas, kad 2009 m. balandžio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta, negali niekaip pasibaigti, nes jis yra įvykęs ir sukėlė atitinkamas teisines pasekmes, todėl teisiškai nėra galimybės nei jį nustatyti, nei jį paneigti. Fakto registravimas (išviešinimas) gali būti panaikintas tik nustojus galioti dokumentui, kurio pagrindu ta registracija buvo atlikta.
10. Suinteresuoti asmenys A. T. ir VĮ Registrų centras atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje pagal V. G. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-175/2009; kt.).
13. Byloje nustatyta, kad „Swedbank“, AB, ir A. T. 2004 m. lapkričio 25 d. pasirašė kredito sutartį, kurios tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu, tame tarpe ir žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įkeitimu. A. T. kreipėsi į Banką su prašymu leisti parduoti įkeistą žemės sklypą surastam pirkėjui ir Bankas 2008 m. gruodžio 30 d. raštu davė leidimą parduoti įkeistą turtą su sąlyga, kad ne mažesnė kaip 217 795 Eur parduodamo turto kainos dalis bus pervesta į Banko nurodytą sąskaitą kredito dalies pagal 2004 m. lapkričio 25 d. kredito sutartį padengimui. A. T. ir UAB Prekybos centras „Taksi" 2009 m. balandžio 9 d. sudarė sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kurios 2.1 punkte numatyta atsiskaitymo už parduodamą sklypą tvarka atitiko Banko rašte nurodytas sąlygas. Kadangi Bankui nebuvo pervesta pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta sklypo pardavimo kaina, Bankas 2009 m. balandžio 29 d. nutraukė 2004 m. lapkričio 25 d. kredito sutartį ir kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartimi buvo nutarta priverstinai parduoti Banko naudai įkeistą nekilnojamąjį turtą. Vykdymo proceso metu antstolis 2013 m. balandžio 26 d. turto perdavimo išieškotojui aktu perdavė sklypą išieškotojui (Bankui) ir šio akto pagrindu buvo įregistruota sklypo nuosavybės teisė Banko vardu. Bankui įregistravus nuosavybės teisę į Sklypą akto pagrindu paaiškėjo, kad Nekilnojamojo turto registre liko įregistruotas juridinis faktas apie tarp A. T. ir UAB Prekybos centras „Taksi“ sudarytą Pirkimo-pardavimo sutartį, todėl apeliantas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas faktas apie 2009 m. balandžio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį pasibaigė, t. y. iš esmės siekia, kad būtų panaikinta žyma apie juridinį faktą – tarp A. T. ir UAB Prekybos centras „Taksi“ sudarytą ginčo sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.
14. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad prašomas nustatyti juridinis faktas sukels teisinius padarinius, nes sudarys sąlygas Bankui, kaip sklypo savininkui, realizuoti savo turtines teises ir parduoti sklypą (šiuo metu dėl įrašo Nekilnojamojo turto registre tokios galimybės nėra), tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nepriklausomai nuo prašomo nustatyti juridinio fakto nustatymo - pripažinimo, jog juridinis faktas pasibaigė, liks galioti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis ir sutarties pagrindu įregistruotas juridinis faktas apie sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, kuris nebus panaikintas Nekilnojamojo turto registre nepriklausomai nuo to, ar bus pripažinta, jog pasibaigė Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas apie 2009 m. balandžio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Fakto registravimas gali būti panaikintas tik nustojus galioti dokumentui, kurio pagrindu ta registracija buvo atlikta. Suinteresuoto asmens UAB Prekybos centras „TAKSI“ teisės į ginčo žemės sklypą atsirado 2009 m. balandžio 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, o apelianto prašomas pripažinti pasibaigusiu juridinis faktas apie 2009 m. balandžio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį 2009 m. balandžio 10 d. buvo įregistruotas Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro notaro M. K. pranešimo pagrindu. Taigi, juridinis faktas apie pirkimo-pardavimo sutartį Nekilnojamojo turto registre gali būti išregistruotas tik šią sutartį panaikinus, pripažinus negaliojančia ir pan., o ne nustačius juridinį faktą teisme.
15. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2001). Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Asmens kreipimasis į teismą su prašymu nustatyti tam tikrą faktą lemia, kad pareiškėjas žino (arba bent turi žinoti), kokia materialioji teisė šiam faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokių jo asmeninių ar turtinių teisių gali dėl to fakto atsirasti. Sprendžiant klausimą, ar asmeniui, kuris kreipėsi dėl juridinio fakto nustatymo, toks juridinis faktas sukels asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, būtina vadovautis atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančiais įstatymais, atsižvelgti į pareiškėjo nurodytą faktinį ir teisinį pareiškimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pagrindą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad kai asmuo kreipiasi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, tačiau iš jo pareiškimo matyti, kad nuo prašomo nustatyti juridinio fakto asmeniui nepriklauso jo asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas, tokį pareiškimą teismas turėtų atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o kai tai paaiškėja priėmus pareiškimą, bylą nagrinėjant iš esmės, civilinė byla turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip byla, nenagrinėtina teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2004). Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir aktualią teismų praktiką, spręstina, jog prašomas nustatyti juridinis faktas pareiškėjui nesukels jokių teisinių pasekmių, t. y. nustačius šį faktą, dokumentas, kurio pagrindu įregistruota žyma Nekilnojamojo turto registre, liks galioti, todėl ir pats faktas, kad sutartis yra sudaryta liks, todėl pirmosios instancijos teismas, šias aplinkybes nustatęs jau po pareiškimo priėmimo, pagrįstai bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.
16. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartį, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                    Asta Radzevičienė