Administracinė byla Nr. eA-603-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00481-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 14.10

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Branda LT“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Branda LT“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl privalomųjų nurodymų ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Branda LT“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. kovo 18 d. privalomuosius nurodymus Nr. PN15-5 (toliau – ir Privalomasis nurodymas Nr. PN15-5) ir Nr. PN15-6 (toliau – ir Privalomasis nurodymas Nr. PN15-6, kartu – ir Privalomieji nurodymai) bei Departamento 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (3.0)-AD5-6433 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad Privalomuoju nurodymu Nr. PN15-5 jam buvo nurodyta ūkinę veiklą vykdyti nepažeidžiant Bendrovei išduoto Taršos leidimo Nr. TL-KL.2-2/2014 (toliau – ir Taršos leidimas) dalies „Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas“ (toliau – ir Reglamentas) 3.1 papunktyje nustatytos sąlygos, kuri numato, jog Bendrovės eksploatuojamoje atviroje aikštelėje adresu: (duomenys neskelbtini), vienu metu leidžiama laikyti didžiausią atliekų kiekį, atliekas sutvarkyti, pagaminant sertifikuotą produktą arba perduodant atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti šias atliekas. Privalomuoju nurodymu Nr. PN15-6 Bendrovei buvo nurodyta nutraukti atliekų priėmimą jos eksploatuojamoje atviroje aikštelėje, o atliekų priėmimą atnaujinti, kai aikštelėje laikomas atliekų kiekis bus mažesnis nei Taršos leidime nurodytas didžiausias leidžiamas vienu metu laikyti atliekų kiekis (2 070 t). Nesutikdamas su Privalomaisiais nurodymais, pareiškėjas kreipėsi į Departamentą, kuris Sprendimu jo skundą atmetė. 2019 m. kovo 25 d. Bendrovė kreipėsi į Departamento Klaipėdos valdybą, prašydama pratęsti Privalomojo nurodymo Nr. PN15-6 įvykdymo terminą, tačiau šis terminas nebuvo pratęstas.

3.       Pareiškėjas nurodė, jog Privalomasis nurodymas Nr. PN15-5 turi būti panaikintas, nes jis buvo priimtas remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-628-662/2019, kuriuo teismas konstatavo Taršos leidimo, galiojusio iki 2018 m. liepos 10 d., 4.1 punkto sąlygų pažeidimą. Pagal Taršos leidimo, galiojusio iki 2018 m. liepos 10 d., 4.1 punktą, didžiausias leidžiamas laikyti atliekų kiekis 3 800 kv. m atviroje gelžbetoninėje aikštelėje su membrana buvo 2 070 t, tačiau, pakeitus Taršos leidimo 4.1 punktą, laikomų atliekų kiekis nebereglamentuojamas. Naujai išduoto Taršos leidimo 3 punkto „Atliekų laikymas“ 3.1 lentelės 1 stulpelyje nurodomos trys atliekų laikymo vietos – atliekų priėmimo ir laikymo aikštelė, kurios plotas 800 kv. m, atliekų paruošimo kompostavimui aikštelė, kurios plotas 800 kv. m, ir konteineriai po stogine. Tos pačios lentelės 9 stulpelyje yra nurodyti didžiausi vienu metu laikomi atliekų kiekiai, kuriuos susumavus laikytina, kad atliekų priėmimo ir laikymo aikštelėje vienu metu galima laikyti 1 290 t atliekų, atliekų paruošimo kompostavimui aikštelėje – 780 t atliekų,  konteineriuose po stogine – 1,7 t atliekų (iš viso iki 2 071,7 t atliekų).

4.       Bendrovės kompostavimo aikštelės schema yra pateikta Reglamento 1 priede, iš kurios matyti atliekų priėmimo ir laikymo aikštelės ir atliekų paruošimo kompostavimui aikštelės zonos, pažymėtos skaičiais 2 ir 3. Atsižvelgus į Reglamento nuostatas, Bendrovė kompostavimo aikštelės 2 zonoje „Atliekų priėmimo ir laikymo aikštelė“ ir 3 zonoje „Atliekų paruošimo kompostavimo aikštelė“ vienu metu gali laikyti iki 2 070 t atliekų.

5.       Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 2 straipsnio 15 dalyje nurodytą „atliekų laikymo“ sąvoką, atliekos, kurios yra apdorojamos (patekusios į apdorojimo procesus, o nagrinėjamu atveju – brandinamas kompostas), nėra priskiriamos laikomoms atliekoms. Bendrovė 2019 m. kovo 12 d. Departamentui pateikė duomenis, jog atliekų paruošimo ir laikymo zonoje yra 1 838 t atliekų, brandinimo zonoje – 600 t brandinamo komposto ir kompostavimo reaktoriuje – 5 kaupai po 400 t (iš viso 2000 t). Pareiškėjo nuomone, kompostavimo reaktoriuje esantį kompostą, kuris nėra priskiriamas atliekoms, ir brandinamą kompostą atsakovas nepagrįstai priskyrė laikomoms atliekoms ir nurodė akivaizdžiai tikrovės neatitinkančius duomenis, jog kompostavimo aikštelėje jis laiko 4 438 t atliekų.

6.       Pareiškėjas teigė, kad Privalomasis nurodymas Nr. PN15-6 nepagrįstai buvo priimtas remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 18 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nes atliekų kiekis kompostavimo aikštelėje gali būti mažinamas ir kitais būdais. Privalomajame nurodyme Nr. PN15-6 nustatytas nurodymas sustabdyti Bendrovės veiklą, o ne pašalinti pažeidimą, tai atitinka AAVKĮ 25 straipsnyje numatytą griežtesnę administracinio poveikio priemonę – ūkinės veiklos sustabdymą. Šiuo atveju nėra AAVKĮ 25 straipsnyje numatytų pagrindų, leidžiančių sustabdyti vykdomą ūkinę veiklą. Be to, tokią priemonę gali taikyti tik tie aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, kurie turi vyriausiojo aplinkos apsaugos inspektoriaus statusą. Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnas, sustabdęs bendrovės ūkinę veiklą, nėra vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, todėl jis neturėjo teisės priimti Privalomojo nurodymo Nr. PN15-6.

7.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

8.       Atsakovas nurodė, kad, 2017 m. vasario 14 d. atlikus UAB „Branda LT“ patikrinimą, buvo nustatyta, kad Bendrovė kompostavimo aikštelėje atliekų tvarkymo zonoje laikė 5 763 t atliekų, kai pagal išduotą Taršos leidimą leidžiama laikyti ne daugiau kaip 2 070 t atliekų. Dėl šio pažeidimo buvo surašytas 2017 m. vasario 21 d. privalomasis nurodymas Nr. (10)-LT2-3. Nesutikdama su minėtu nurodymu, Bendrovė kreipėsi į teismą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-628-662/2019 konstatavo, kad 2017 m. vasario 21 d. privalomasis nurodymas Nr. (10)-LT2-3 buvo surašytas teisėtai ir pagrįstai. Teismas sprendime išaiškino, kad sandėlyje ar saugykloje (kompostavimo aikštelės paruošimo, komposto gamybos ir komposto brandinimo zonose) vienu metu gali būti laikoma ne daugiau kaip 2 070 t atliekų, kaip numatyta Reglamento 4.1 punkte, kuris yra neatsiejama 2014 m. rugpjūčio 22 d. išduoto Taršos leidimo Nr. TL-KL.2-2/2014 dalis.

9.       Atsakovas pažymėjo, jog UAB „Branda LT“ kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą (toliau – ir Agentūra) dėl Taršos leidimo sąlygų pakoregavimo. 2018 m. liepos 10 d. buvo priimtas sprendimas Nr. (30.4)-A4-6456, kuriuo Taršos leidimo sąlygos buvo pakoreguotos. Pagal Taršos leidimo 4.1 punkto sąlygas, galiojusias iki 2018 m. liepos 10 d., pareiškėjas sandėlyje ar saugykloje vienu metu galėjo laikyti ne daugiau kaip 2 070 t atliekų. 2018 m. liepos 10 d. pakeitus Taršos leidimą, ši sąlyga nepasikeitė. Reglamento punktų eiliškumo pakeitimas nekeičiant esmės nesudaro pagrindo teigti, jog Privalomieji nurodymai buvo duoti nepagrįstai ar nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

10.       Pareiškėjas turėjo visas galimybes laikomą per didelį kiekį atliekų perduoti kitiems atliekų tvarkytojams, parduodant kompostą kitiems ūkio subjektams, laikant jį pas kitus atliekų tvarkytojus ir kt., bei atnaujinti atliekų priėmimą, kai aikštelėje laikomas atliekų kiekis bus mažesnis nei 2 070 t. Atsakovo nuomone, Privalomuoju nurodymu Nr. PN15-6 duotas nurodymas nelaikytinas ūkinės veiklos sustabdymu, jis buvo surašytas AAVKĮ 18 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

11.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-628-662/2019 aiškiai nurodė, kad sandėlyje ar saugykloje (kompostavimo aikštelės paruošimo, komposto gamybos ir komposto brandinimo zonose) vienu metu gali būti laikoma ne daugiau kaip 2 070 t atliekų. Teismas taip pat konstatavo, kad atliekos tampa kompostu tik tada, kai jos atitinka tam tikrus rodiklius bei turi tai patvirtinančius dokumentus, o atliekos, patekusios į apdorojimo procesą, yra laikomos atliekomis tol, kol jos nepripažįstamos sertifikuotu produktu – kompostu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teismo išaiškinimą, atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentai dėl leistino laikyti atliekų kiekio yra visiškai nepagrįsti.

12.       Atsižvelgus į tai, kad buvo pateiktas prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo Nr. PN15-6 įvykdymo terminą, į prašyme nurodytas aplinkybes bei pareiškėjo atliekamus veiksmus, galima daryti išvadą, kad Bendrovė pripažino, jog laikomas atliekų kiekis yra didesnis nei leistinas pagal Taršos leidimą.

II.

13.       Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Branda LT“ skundą atmetė.

14.       Teismas nustatė, kad pareiškėjui 2014 m. rugpjūčio 22 d. buvo išduotas Taršos leidimas Nr. TL-KL.2-2/2014. Jo neatsiejama dalis yra Reglamentas, kurio 4.1 punkte buvo numatyta, jog atviroje gelžbetoninėje aikštelėje su geomembrana vienu metu galima laikyti iki 2 070 t atliekų. Agentūros 2018 m. liepos 10 d. sprendimu buvo pakeistos kai kurios Taršos leidimo sąlygos. Iš pakeisto Reglamento matyti, jog atliekų laikymo sąlygos iš esmės perkeltos į 3.1 punktą, kuriame numatyta, jog atliekų priėmimo ir laikymo aikštelėje ir atliekų paruošimo kompostavimo aikštelėje vienu metu galima laikyti iki 2 070 t atliekų. Taip pat Reglamento 3.1 punkte numatyta, jog atliekos, laikomos konteineriuose po stogine, kurios gautos veiklos metu, negali viršyti 1,7 t. Lentelės pastabose nurodyta, jog atliekų kiekis pagal atskirus kodus gali viršyti kiekius, nurodytus lentelėje, bet negali viršyti suminio 2 070 t bendro kiekio. Teismas sprendė, jog naujai išdėstytame Reglamento 3.1 punkte nurodyti didžiausi atitinkamų atliekų kiekiai, juos susumavus negali viršyti didžiausio atliekų kiekio – 2 070 t, t. y. tokio pat kiekio, koks buvo nustatytas 2014 m. rugpjūčio 22 d. išduotame Taršos leidime Nr. TL-KL.2-2/2014.

15.       Teismas pažymėjo, jog, pagal teisinį reguliavimą, atliekos tampa kompostu, kai jos atitinka teisės aktuose nurodytus rodiklius ir turi tai patvirtinančius dokumentus, o atliekos, patekusios į apdorojimo procesą, yra laikomos atliekomis tol, kol jos nepripažįstamos sertifikuotu produktu – kompostu. Būtent tokią išvadą padarė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-628-662/2019. Teismas, spręsdamas tarp tų pačių proceso šalių kilusį ginčą dėl 2017 m. vasario 21 d. privalomojo nurodymo Nr. (10)-LT2-3 teisėtumo, išaiškino, kad sandėlyje ar saugykloje (kompostavimo aikštelės paruošimo, komposto gamybos ir komposto brandinimo zonose) vienu metu gali būti laikoma ne daugiau kaip 2 070 t atliekų, kaip numatyta Reglamento 4.1 punkte, kuris yra neatsiejama 2014 m. rugpjūčio 22 d. išduoto Taršos leidimo Nr. TL-KL.2-2/2014 dalis. Tačiau Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2019 m. rugpjūčio 16 d. rašte Nr. (17)-D8-2805 nurodė, kad apdorojimo procese esančios atliekos neturi būti priskiriamos atliekoms, o jai nesuteikta teisė aiškinti teisės normų turinį ir jų taikymą. Atsižvelgęs į tai, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi sprendžiant ginčą tarp tų pačių proceso šalių ir laikė nepagrįstu pareiškėjo argumentą, kad kompostavimo reaktoriuje esantis kompostas nėra priskiriamas atliekoms.

16.       Teismas, įvertinęs pareiškėjo Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijai 2019 m. kovo 12 d. pateiktus duomenis, remdamasis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-628-662/2019, sprendė, jog Departamentas teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad eksploatuojamoje atviroje aikštelėje laikoma 4 438 t atliekų, kurių kiekis yra didesnis negu leistinas 2 070 t atliekų kiekis, todėl pagrįstai Bendrovei nurodė šias atliekas pašalinti.

17.       Teismas, vadovaudamasis AAVKĮ 18 straipsnio 3 dalimi, pažymėjo, jog Privalomieji nurodymai duodami, kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis. Pareiškėjui buvo duoti Privalomieji nurodymai pašalinti nustatytus pažeidimus per atitinkamą terminą, o ne stabdyti ūkinę veiklą. Teismas laikė nepagrįstu pareiškėjo argumentą dėl pareigūno kompetencijos, nes nurodymas buvo duotas AAVKĮ 18 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu.

18.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes ir atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad skundžiami Privalomieji nurodymai yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III.

19.       Pareiškėjas UAB „Branda LT“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20.       Pareiškėjo teigimu, galiojančiu Taršos leidimu, kurio sudedamoji dalis yra Reglamentas, nustatytas didžiausias leidžiamas vienu metu laikyti atliekų kiekis (2 070 t) yra taikytinas dviem kompostavimo aikštelės zonoms – atliekų priėmimo ir laikymo aikštelei (2 zona) ir atliekų paruošimo kompostavimui aikštelei (3 zona). Tai reiškia, kad 2 zonoje ir 3 zonoje iš viso vienu metu gali būti laikoma ne daugiau kaip 2 070 t atliekų, „atliekų laikymo“ sąvoką suprantant taip, kaip ji apibrėžta Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje. Kitose kompostavimo aikštelės zonose (kompostavimo zonoje (1 zona), komposto brandinimo zonoje (4 zona), komposto sandėliavimo zonoje (5 zona)) atliekos yra ne laikomos, o apdorojamos (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 7 d.), iš atliekų yra gaminamas kompostas, kuris vėliau brandinamas ir sandėliuojamas. Todėl minėtose zonose esantis apdorojamų atliekų kiekis neturi būti įtraukiamas skaičiuojant kompostavimo aikštelėje laikomą atliekų kiekį, kurio kiekis Taršos leidimu yra apribotas iki 2 070 t.

21.       Pareiškėjo vertinimu, jis nepažeidė Taršos leidime nustatytų sąlygų, todėl Privalomieji nurodymai yra išduoti nepagrįstai. Be to, Privalomuoju nurodymu Nr. PN15-5 Bendrovė yra įpareigota vykdyti veiklą pagal nebegaliojančias Taršos leidimo sąlygas, o Privalomuoju nurodymu Nr. PN15-6 faktiškai yra nurodoma sustabdyti Bendrovės ūkinę veiklą, nesant teisinių pagrindų, leidžiančių stabdyti Bendrovės veiklą.

22.       Pareiškėjas pažymi, jog naujoje Taršos leidimo redakcijoje, lyginant ją su 2014 m. rugpjūčio 22 d. redakcija, yra atlikti reikšmingi pakeitimai, pagal kuriuos Taršos leidime nustatytas didžiausias leistinas vienu metu laikomas atliekų kiekis (2 070 t) yra taikytinas atliekų priėmimo ir laikymo aikštelėje, atliekų paruošimo kompostavimui aikštelėje ir konteineriuose po stogine laikomoms atliekoms (kartu sudėjus). Kompostavimo ir komposto brandinimo zonose atliekos yra apdorojamos, o ne laikomos, dėl to jos neturi būti įtraukiamos į Taršos leidime nustatytą laikomų atliekų kiekį.

23.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-628-662/2019, nes šis sprendimas priimtas esant skirtingoms faktinėms aplinkybėms. Be to, teismas klaidingai interpretavo Taršos leidime (Reglamente) naudojamą „atliekų laikymo“ sąvoką. Poįstatyminiuose aktuose, reglamentuojančiuose Taršos leidimo (Reglamento) išdavimą ir juose nustatytų sąlygų laikymosi kontrolę, yra nurodyta, kad juose neapibrėžtos sąvokos (įskaitant „atliekų laikymo“ sąvoką) atitinka sąvokas, nurodytas Atliekų tvarkymo įstatyme. Taigi, nėra jokio pagrindo Taršos leidime (ir Reglamente) naudojamą sąvoką „atliekų laikymas“ aiškinti kitaip, nei įtvirtinta Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje.

24.       Taršos leidimus išduodanti Agentūra ir jų laikymosi kontrolę vykdantis Departamentas skirtingai interpretuoja taršos leidimuose naudojamą „atliekų laikymo“ sąvoką. Tokioje situacijoje esantys taršos leidimus turintys ūkio subjektai, tvarkantys atliekas, automatiškai tampa pažeidėjais, nes taršos leidimų nuostatas supranta taip, kaip tai daro paraiškas tikrinanti ir leidimus išduodanti Agentūra, o ne taip, kaip tai supranta patikrinimus atliekantis Departamentas. Dėl skirtingų toje pačioje srityje veikiančių institucijų interpretacijų yra paneigiamas ūkio subjekto teisėtas lūkestis, kad ūkio subjekto veikla, atliekama laikantis taršos leidimo reikalavimų (kaip jie suprantami pagal Agentūros ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aiškinimą), bus vertinama kaip teisėta ir nesukels jam neigiamų pasekmių.

25.       Pareiškėjo nuomone, ginčijami Privalomieji nurodymai yra naikintini ne tik dėl to, kad išduoti nepagrįstai (nesant Taršos leidimo pažeidimo), bet ir dėl to, kad jie nėra pagrįsti objektyviais faktais ir orientuoti į negaliojančias Taršos leidimo sąlygas. Be to, tą pačią dieną priimti Privalomieji nurodymai yra tarpusavyje nesuderinti ir iš dalies prieštarauja vienas kitam, kadangi nustato skirtingus būdus, kaip pareiškėjas turi pašalinti tariamą laikomų atliekų perviršį. Privalomuoju nurodymu Nr. PN15-5 Bendrovė įpareigojama sutvarkyti atliekų perviršį, o Privalomuoju nurodymu Nr. PN15-6 – nutraukti atliekų priėmimą. Privalomas nurodymas Nr. PN15-6 nėra proporcingas ir adekvatus tariamam pažeidimui, nes juo pakartotinai nustatytas perteklinis tariamo pažeidimo pašalinimo būdas ir terminas bei apribotos Bendrovės galimybės vykdyti ūkinę veiklą.

26.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

27.       Atsakovas atkreipia dėmesį, kad, pagal 2018 m. liepos 10 d. pakeistą Taršos leidimą, kompostavimo aikštelėje yra šios zonos: atliekų priėmimo ir laikymo zona; atliekų paruošimo kompostavimui zona; kompostavimo zona; komposto brandinimo zona; komposto sandėliavimo zona. Taršos leidimo specialiosios dalies 1 lentelėje pateiktas didžiausias leidžiamas laikyti nepavojingųjų atliekų kiekis, įrenginio pavadinimas – biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelė, taigi, akivaizdu, jog didžiausias leidžiamas laikyti atliekų kiekis (2 070 t) apima visas penkias zonas, o ne dvi, kaip nurodė pareiškėjas. Pareiškėjui 2014 m. rugpjūčio 22 d. buvo išduotas Taršos leidimas Nr. TL-KL.2-2/2014, kurio Reglamento 4.1 punkte buvo numatyta, jog atviroje gelžbetoninėje aikštelėje su geomembrana vienu metu galima laikyti iki 2 070 t atliekų. Agentūros 2018 m. liepos 10 d. sprendimu buvo pakeistos kai kurios Taršos leidimo sąlygos. Iš Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento matyti, jog atliekų laikymo sąlygos iš esmės perkeltos į 3.1 punktą, kuriame numatyta, jog atliekų priėmimo ir laikymo aikštelėje ir atliekų paruošimo kompostavimo aikštelėje vienu metu galima laikyti iki 2 070 t atliekų. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento punktų sekos pasikeitimas, nekeičiant esmės, nėra pagrindas teigti, jog skundžiami Privalomieji nurodymai buvo duoti nepagrįstai ar nesilaikant teisės normų reikalavimų. Naujos redakcijos Taršos leidimo Reglamento 3.1 punkto lentelės pastabose nurodyta, jog atliekų kiekis pagal atskirus kodus gali viršyti kiekius, nurodytus lentelėje, bet negali viršyti suminio 2070 t bendro kiekio. Tai, kad pakeitus Taršos leidimo sąlygas, pareiškėjui nebuvo padidintas leidžiamas didžiausias vienu metu laikyti atliekų kiekis, patvirtina Agentūros 2017 m. liepos 10 d. sprendimas Nr. (30.4)-A4-6456, kuriame nurodyta, jog, atliekant leidimo sąlygų peržiūrą, nenustatyta nei viena Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnyje nurodyta leidimo pakeitimo sąlyga, tačiau, įvertinus tai, kad atliekų tvarkymo metu susidarančioms atliekoms taikomas R13 ir D15 atliekų tvarkymo būdas, nustatyta, jog leidimo sąlygos turi būti patikslintos.

28.       Privalomuoju nurodymu Nr. PN15-6 Bendrovė įpareigota nutraukti atliekų priėmimą, kad būtų išvengta tokios situacijos, kai vienu metu lyg ir būtų mažinamas anksčiau sukauptas maksimalus vienu metu leidžiamas laikyti atliekų kiekis, viršijantis sukauptų atliekų kiekį, ir tuo pačiu metu priimami nauji atliekų kiekiai, taip vėl didinant prieš tai jau sumažintą maksimalų vienu metu leidžiamą laikyti atliekų kiekį. Atsižvelgiant į Bendrovės veiklos specifiką, Privalomuoju nurodymu Nr. PN15-5 nustatytas protingas terminas sutvarkyti sukauptą atliekų kiekį, kuris viršija vienu metu leidžiamą laikyti didžiausią atliekų kiekį, pagaminant sertifikuotą produktą arba perduodant atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti šias atliekas.

29.       Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė PVM sąskaitos faktūros Nr. TS061 išklotinę, bet iš išklotinės neaišku, kokiu pagrindu prašoma priteisti išlaidas, nurodytas 1-4 pozicijose, kadangi išklotinėje nurodytus dokumentus pasirašė UAB „Branda LT“ direktorius E. S. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šiuos dokumentus rengė pareiškėjo atstovas advokatas Tomas Šliogeris. Be to, paskutinės dvi pozicijos yra bylinėjimosi išlaidos, susidariusios administracinėje byloje Nr. eI-1709-609/2019, o ne šioje byloje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

30.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. kovo 18 d. privalomųjų nurodymų Nr. PN15-5 ir Nr. PN15-6 ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. (3.0)-AD5-6433 teisėtumo ir pagrįstumo.

31.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32.       Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad naujai išdėstytame Reglamento 3.1 punkte nurodyti didžiausi atitinkamų atliekų kiekiai, juos susumavus, negali viršyti didžiausio atliekų kiekio – 2 070 t, t. y. tokio pat dydžio, koks buvo nustatytas pareiškėjui 2014 m. rugpjūčio 22 d. išduotame Taršos leidime Nr. TL-KL.2-2/2014. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-628-662/2019, teismas sprendė, jog Departamentas teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad patikrinimo metu 2019 m. kovo 12 d. eksploatuojamoje atviroje aikštelėje laikoma 4 438 t atliekų, kurių kiekis yra didesnis negu leistinas 2 070 t atliekų kiekis, todėl pagrįstai Bendrovei nurodė šias atliekas pašalinti. Teismas taip pat padarė išvadą, kad pareiškėjui buvo duoti Privalomieji nurodymai pašalinti nustatytus pažeidimus per atitinkamą terminą, o ne stabdyti ūkinę veiklą.

33.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog naujoje Taršos leidimo redakcijoje yra atlikti reikšmingi pakeitimai, pagal kuriuos Taršos leidime nustatytas 2 070 t didžiausias leistinas vienu metu laikomas atliekų kiekis yra taikytinas atliekų priėmimo ir laikymo aikštelėje, atliekų paruošimo kompostavimui aikštelėje ir konteineriuose po stogine laikomoms atliekoms (kartu sudėjus). Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-628-662/2019, kuris priimtas esant skirtingoms faktinėms aplinkybėms.

34.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad naujos Taršos leidimo redakcijos Reglamento 3.1 punkto lentelės pastabose nurodyta, jog atliekų kiekis pagal atskirus kodus gali viršyti kiekius, nurodytus lentelėje, bet negali viršyti suminio 2070 t bendro kiekio. Pažymi, kad, pakeitus Taršos leidimo sąlygas, nebuvo padidintas leidžiamas didžiausias vienu metu laikyti atliekų kiekis.

35.       Byloje ginčas iš esmės kilo dėl didžiausio vienu metu leidžiamo laikyti atliekų kiekio UAB „Branda LT“ eksploatuojamoje atviroje aikštelėje adresu: (duomenys neskelbtini).

36.       Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos Privalomajame nurodyme Nr. PN15-5 nustatyta, kad UAB „Branda LT“ eksploatuojamoje atviroje aikštelėje adresu: (duomenys neskelbtini), laikoma 4 438 t atliekų, šis atliekų kiekis viršija Taršos leidimo Nr. TL-KL.2-2/2014 dalies „Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas“ 3.1 punkte nustatytą eksploatuojamoje atviroje aikštelėje vienu metu leidžiamą laikyti atliekų kiekį (ne daugiau kaip 2 070 t atliekų). Duotas nurodymas viršijantį atliekų kiekį sutvarkyti, pagaminant sertifikuotą produktą arba perduodant atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti šias atliekas. Privalomuoju nurodymu Nr. PN15-6 pareiškėjui nurodyta nutraukti atliekų priėmimą eksploatuojamoje atviroje aikštelėje ir jį atnaujinti, kai aikštelėje laikomas atliekų kiekis bus mažesnis nei Taršos leidime nurodytas didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti atliekų kiekis (2 070 t).

37.       Taršos leidimo Nr. TL-KL.2-2/2014 (2018 m. liepos 10 d. redakcija) priedo „Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas“ 2.2 punkte „Atliekų naudojimo ar šalinimo technologinio proceso schema ir eigos aprašymas“ nustatyta, kad kompostavimo aikštelėje yra šios zonos: 1) atliekų priėmimo ir laikymo zona (800 m2); 2) atliekų paruošimo kompostavimui zona (800 m2); 3) kompostavimo zona (1200 m2); 4) komposto brandinimo zona (800 m2); 5) komposto sandėliavimo zona (8000 m2). Reglamento priede Nr. 1 pateiktas planas „Kompostavimo aikštelės zonos“.

38.       Reglamento (2018 m. liepos 10 d. redakcija) 3.1 punkte „Sandėlyje, saugykloje ar kitoje atliekų laikymo vietoje (toliau – atliekų laikymo vieta) laikomos atliekos“ nurodyta lentelė, iš kurios matyti, kad atliekų laikymo vietos yra trys: 1) atliekų priėmimo ir laikymo zona (800 m2); 2) atliekų paruošimo kompostavimui zona (800 m2); 3) atliekos, laikomos konteineriuose po stogine (konteineriai). Prie lentelės nurodyta pastaba: atliekų kiekis pagal atskirus kodus gali viršyti kiekius, nurodytus lentelėje, bet negali viršyti suminio 2 070 t bendro kiekio. Taigi, sistemiškai vertinant Reglamento (2018 m. liepos 10 d. redakcija) 2.2 ir 3 punktus, darytina išvada, kad nustatytas didžiausias leidžiamas laikyti atliekų kiekis (2 070 t) yra nustatytas visoms atliekų priėmimo ir laikymo zonoje, atliekų paruošimo kompostavimui zonoje laikomoms atliekoms ir atliekoms, laikomoms konteineriuose po stogine. Į šį kiekį neįeina kompostavimo zonoje, komposto brandinimo zonoje, komposto sandėliavimo zonoje esančios medžiagos.

39.       Reglamento (2014 m. rugpjūčio 22 d. redakcija) 4.1 punkte buvo nustatyta, kad atviroje gelžbetoninėje aikštelėje su geomembrana didžiausias leidžiamas laikyti atliekų kiekis yra 2 070 t. Reglamente (2014 m. rugpjūčio 22 d. redakcija) nebuvo išskirtos atskiros atliekų laikymo vietos taip, kaip yra išskirta Reglamento (2018 m. liepos 10 d. redakcija) 3.1 punkte. Atsižvelgdamas į Reglamento (2014 m. rugpjūčio 22 d. redakcija) 4.1 punkte nustatytas sąlygas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-628-662/2019 konstatavo, kad atviroje gelžbetoninėje aikštelėje su geomembrana didžiausias leidžiamas laikyti atliekų kiekis yra 2 070 t.

40.       Pažymėtina, kad Reglamento (2018 m. liepos 10 d. redakcija) 3.1 punkte ir Reglamento (2014 m. rugpjūčio 22 d. redakcija) 4.1 punkte didžiausias leistinas laikyti atliekų kiekis reglamentuojamas skirtingai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-628-662/2019 nagrinėjo, ar 2017 m. vasario 21 d. privalomasis nurodymas Nr. (10)-LT2-3 buvo surašytas teisėtai ir pagrįstai, galiojant 2014 m. rugpjūčio 22 d. Taršos leidimo ir jo priedo (Reglamento) redakcijai. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl Privalomųjų nurodymų teisėtumo ir pagrįstumo, kurie buvo išduoti galiojant 2018 m. liepos 10 d. Taršos leidimo ir jo priedo (Reglamento) redakcijai.

41.       Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 2 dalį, fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti Taršos leidimų taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo ūkinės veiklos objektą eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydamas aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų. 

42.       Byloje keliamas klausimas, ar pareiškėjas veiklą vykdė, laikydamasis Taršos leidimo sąlygų, ir ar jis nepažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje ir 192 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

43.       Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. birželio 28 d.) 2 straipsnio 10 punktą, atliekų laikymas – naudoti skirtų nepavojingųjų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip trejus metus, naudoti skirtų pavojingųjų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip vienus metus ir šalinti skirtų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip vienus metus, išskyrus laikinąjį laikymą atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo; pagal 2 straipsnio 7 punktą, atliekų apdorojimas – atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti. Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnyje nustatyta, kad tam tikros konkrečios atliekos tampa nebe atliekomis jas panaudojus, įskaitant, kai jos perdirbamos, Europos Sąjungos ir (ar) nacionalinių teisės aktų nustatyta tvarka.

44.       Iš Privalomųjų nurodymų turinio matyti, kad juose nurodytas UAB „Branda LT“ eksploatuojamoje atviroje aikštelėje adresu: (duomenys neskelbtini), laikomas atliekų kiekis (4 438 t) buvo nustatytas remiantis UAB „Branda LT“ 2019 m. kovo 12 d. pateiktais duomenimis. Ginčijamame Departamento Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 12 d. el. paštu pateikė informaciją Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijai, kad 2019 m. kovo 12 d. atliekų paruošimo ir laikymo zonoje yra 1 838 t atliekų, brandinimo zonoje – 600 t brandinamo komposto, kompostavimo reaktoriuje – 5 kaupai po 400 t, iš viso 2000 t. Šių Bendrovės pateiktų duomenų pagrindu Departamentas padarė išvadą, kad 2019 m. kovo 12 d. UAB „Branda LT“ iš viso laikė 4 438 t atliekų. Byloje nėra duomenų, kad Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai būtų atlikę patikrinimą vietoje ir vertinę, ar Bendrovės pateikti duomenys atitiko faktinę situaciją. Taigi, apskaičiuodami UAB „Branda LT“ eksploatuojamoje atviroje aikštelėje laikomų atliekų kiekį, Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcija ir Departamentas skaičiavo ne tik atliekų paruošimo ir laikymo zonoje esantį atliekų kiekį (1 838 t), bet ir kompostavimo reaktoriuje ir brandinimo zonoje esančių medžiagų kiekį. Kaip minėta, pagal Reglamento (2018 m. liepos 10 d. redakcija) 3.1 punktą, didžiausias leistinas laikyti atliekų kiekis (2 070 t) yra nustatytas šiame Reglamento punkte numatytose atliekų laikymo vietose, t. y. atliekų priėmimo ir laikymo zonoje, atliekų paruošimo kompostavimui zonoje ir konteineriuose po stogine, laikomoms atliekoms (Sprendimo 38 punktas).  Pagal Bendrovės pateiktą informaciją, kuria remiantis buvo surašyti Privalomieji nurodymai ir priimtas Sprendimas, šiose atliekų laikymo vietose buvo laikoma 1 838 t atliekų. Nors atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad didžiausias leistinas atliekų kiekis (2 070 t) apima visas penkias zonas, tačiau, pagal Reglamento (2018 m. liepos 10 d. redakcija) 3.1 punkte nustatytas sąlygas, šis maksimalus atliekų kiekis nustatytas tik šiame Reglamento punkte numatytose atliekų laikymo vietose laikomoms atliekoms.

45.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, pažymi, kad nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas viršijo Reglamento (2018 m. liepos 10 d. redakcija) 3.1 punkte nustatytą didžiausią leistiną laikyti 2 070 t atliekų kiekį šiame Reglamento punkte nustatytose atliekų laikymo vietose, t.  y. atliekų priėmimo ir laikymo zonoje, atliekų paruošimo kompostavimui zonoje ir konteineriuose po stogine. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nepažeidė Reglamento (2018 m. liepos 10 d. redakcija) 3.1 punkte nustatytos sąlygos ir Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje ir 192 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Taigi Privalomieji nurodymai ir Departamento Sprendimas, kuris buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Privalomųjų nurodymų panaikinimo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pripažintini neteisėtais ir nepagrįstais, todėl naikintini. Teisėjų kolegija tenkina pareiškėjo apeliacinį skundą, panaikina pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priima naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti ir panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. kovo 18 d. privalomuosius nurodymus Nr. PN15-5 ir Nr. PN15-6 ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (3.0)-AD5-6433.

46.       Pareiškėjas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tenkinus pareiškėjo skundą, jis įgijo teisę į patirtų išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Vadovaujantis ABTĮ 41 straipsnio 3 dalimi, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

47.       Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 1 116 Eur bylinėjimosi išlaidas už skundo parengimą (patirtas išlaidas pareiškėjas grindė darbų išklotine, pridėta prie PVM sąskaitos faktūros Nr. TS061, PVM sąskaita faktūra Nr. TS061, 2019 m. birželio mėn. mokėjimo nurodymu). PVM sąskaita faktūra Nr. TS061 patvirtina, kad advokatui Tomui Šliogeriui iš viso pervesta į sąskaitą 3 126,64 Eur. Nors pareiškėjo darbų išklotinėje nurodytos ir kitos advokato Tomo Šliogerio suteiktos paslaugos (į darbų išklotinę yra įtrauktos ir išlaidos, patirtos kitoje administracinėje byloje Nr. eI-1709-609/2019), tačiau pareiškėjas prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo aiškiai suformulavo prašymą priteisti 1 116 Eur bylinėjimosi išlaidas už skundo parengimą. Taigi, pareiškėjas prašė priteisti tik dalį darbų išklotinėje nurodytų išlaidų. Nagrinėjamoje byloje vertintinas pareiškėjo prašymas priteisti 1 116 Eur bylinėjimosi išlaidas už skundo pirmosios instancijos teismui parengimą ir prašymas priteisti 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą (patirtas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjas grindė darbų išklotine, pridėta prie PVM sąskaitos faktūros Nr. TS099, PVM sąskaita faktūra Nr. TS099 ir 2020 m. kovo 16 d. mokėjimo nurodymu).

48.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

49.       Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimalus užmokesčio dydis už skundo parengimą yra 2,5. Už šią paslaugą apmokėta 2019 m. II ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2018 m. IV ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 970,3 Eur (Rekomendacijų 7 p.), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už skundo parengimą sudaro 2 425,75 Eur; pagal Rekomendacijų 8.10 punktą, maksimalus užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, yra 1,7. Už apeliacinio skundo parengimo paslaugą apmokėta 2020 m. I ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2019 m. III ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 317,6 Eur (Rekomendacijų 7 p.), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą sudaro 2 239,92 Eur. Taigi pareiškėjo prašoma priteisti 1 116 Eur suma už skundo parengimą ir 1 452 Eur suma už apeliacinio skundo parengimą neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo turinys ir teisiniai argumentai yra iš esmės identiški nurodytiems skunde, todėl darytina išvada, kad advokato darbo ir laiko sąnaudos rengiant apeliacinį skundą buvo mažesnės. Atsižvelgus į bylos sudėtingumą, jos apimtį bei joje nagrinėtų teisinių klausimų aspektą, į tai, kad jau buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eA-628-662/2019 pagal pareiškėjo skundą dėl iš esmės panašių teisinių klausimų, už apeliacinio skundo parengimą iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 900 Eur.  Pareiškėjui taip pat priteistina 33,75 Eur suma už sumokėtą žyminį mokestį (22,50 Eur už skundą pirmosios instancijos teismui ir 11,25 Eur už apeliacinį skundą). Taigi pareiškėjui iš atsakovo iš viso priteistinos 2 049,75 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Branda LT“ apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Branda LT“ skundą patenkinti.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. kovo 18 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN15-5, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. kovo 18 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN15-6 ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (3.0)-AD5-6433.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Branda LT“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2 049,75 Eur (du tūkstančius keturiasdešimt devynis eurus ir 75 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Sprendimas neskundžiamas. 

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Rasa Ragulskytė-Markovienė

        Dalia Višinskienė