Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-11-22][nuasmenintas nuosprendis byloje][1-7-1118-2021].docx
Bylos nr.: 1-7-1118/2021
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Telðiø apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB "Akmens meistrai" 300138328 civilinis atsakovas baudž. byloje
Mažeikių javai 302884878 civilinis atsakovas baudž. byloje
Šiaulių apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija 188659752 civilinis ieškovas baudž. byloje
Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija 188659752 civilinis ieškovas baudž. byloje
Kategorijos:
Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
Sukčiavimas įgyjant didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę (BK 182 str. 2 d.)
Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas (BK 220 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
Sukčiavimas įgyjant didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę (BK 182 str. 2 d.)
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
Kardomosios priemonės
Kardomosios priemonės
Kardomosios priemonės
Teismo sudėtis ir teismingumas (BPK 221-230 str.)
Kardomosios priemonės
Bylos perdavimas prokurorui (BPK 234, 254 str.)
Bylos parengimas nagrinėti teisme (BPK XVIII skyrius)
Bylos parengimas nagrinėti teisme (BPK XVIII skyrius)
Bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 str.)
Bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 str.)
Bylos parengimas nagrinėti teisme (BPK XVIII skyrius)
Bylos parengimas nagrinėti teisme (BPK XVIII skyrius)
Bylos perdavimas prokurorui (BPK 234, 254 str.)
Bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 str.)
Bylos parengimas nagrinėti teisme (BPK XVIII skyrius)
Bylos parengimas nagrinėti teisme (BPK XVIII skyrius)
Kvalifikuotas sukčiavimas (BK 182 str. 2 d.)
Vykdytojas (BK 24 str. 3 d.)
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42, 46-51 str.)
Bauda (BK 47 str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Specialioji dalis
Kvalifikuotas sukčiavimas (BK 182 str. 2 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Ikiteisminis tyrimas
Ikiteisminio tyrimo veiksmai
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Kitos procesinės prievartos priemonės
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
Bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XIX skyrius)
Bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XIX skyrius)
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
Bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XIX skyrius)
Bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XIX skyrius)
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
Bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XIX skyrius)
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
Bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XIX skyrius)
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
Bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XIX skyrius)
Bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XIX skyrius)
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
Bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XIX skyrius)
Nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, vykdymas (BPK 352 str.)
Organizatorius (BK 24 str. 4 d.)
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Atvesdinimas (BPK 142 str.)
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos išskyrimas, bylų sujungimas ir nutraukimas ar perdavimas prokurorui (BPK 234, 254 str.)
Bylos išskyrimas, bylų sujungimas ir nutraukimas ar perdavimas prokurorui (BPK 234, 254 str.)
Nusikalstamos veikos stadijos ir formos (BK IV skyrius)
Bendrininkavimas, bendrininkų rūšys (BK 24 str.)
Namų areštas (BPK 132 str.)
Kiti su bylos parengimu nagrinėti teisme susiję klausimai
Įrodymų tyrimas (BPK XXI skyrius)
Įrodymų tyrimas (BPK XXI skyrius)
Sukčiavimas (BK 182 str.)
Padėjėjas (BK 24 str. 6 d.)
Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
Sukčiavimas (BK 182 str.)
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Nuosprendžio, kuriuo paskirtas terminuotas laisvės atėmimas, vykdymas (BPK 355 str.)
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Teismingumo nustatymas kelių nusikalstamų veikų atveju (BPK 227 str.)
Nuosprendžio pateikimas vykdyti (BPK 342 str.)
Bausmė (BK VII skyrius)
Ekspertizė (BPK 208-211 str.)
Nuosprendžio, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vykdymas (BPK 357 str.)
Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas (BK 220 str.)
Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
Įtariamojo įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (BPK 135 str.)
Įtariamojo įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (BPK 135 str.)
Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas (BK IX skyrius)
Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
Pareiga išnagrinėti bylą per kuo trumpesnį laiką (BPK 242-1 str.)
Pareiga išnagrinėti bylą per kuo trumpesnį laiką (BPK 242-1 str.)
Pareiga išnagrinėti bylą per kuo trumpesnį laiką (BPK 242-1 str.)
Pareiga išnagrinėti bylą per kuo trumpesnį laiką (BPK 242-1 str.)
Specialistai, ekspertai ir ekspertizė bylos teisminio nagrinėjimo metu (BPK 284 -286 str.)
Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas (BK 63 str.)
Bausmės vykdymo atidėjimas ir atleidimas nuo bausmės (BK X skyrius)
Procesiniai dokumentai
Asmenų dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme (BPK 245-252 str.)
Asmenų dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme (BPK 245-252 str.)
Asmenų dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme (BPK 245-252 str.)
Asmenų dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme (BPK 245-252 str.)
Asmenų dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme (BPK 245-252 str.)
Asmenų dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme (BPK 245-252 str.)
Aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 str.)
Nuosprendžio vykdymo bendroji tvarka ir ypatumai (BPK 348-357 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Teismo nutartys (BPK 253, 253-1 str.)
Teismo nutartys (BPK 253, 253-1 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Įrodymų tyrimo teisme pabaiga (BPK 292 str.)
Kiti su įrodymų tyrimu teisme susiję klausimai
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Procesinės prievartos priemonės
Su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka (BPK 362 str.)
Su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka (BPK 362 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai (BK XXXII skyrius)

?

 

    Baudžiamoji byla Nr. 1-7-1118/2021

    Teisminio proceso Nr. 1-06-1-03011-2014-0

 

    Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.2;

    1.1.4.4.3; 1.1.4.4.5; 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.5;

    1.1.8.10.1; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.14.5.2.1;

    1.2.18.8.1; 1.2.18.10; 1.2.18.11; 2.3.6..5.1;

    2.3.6.4.5.2;2.3.6.4.6

img1 

 

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

 

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. lapkričio 5 d.

Mažeikiai

 

Telšių

apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Jūratė Žemgulienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Almai Mažrimienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorams Viktorui Roščenkovui ir Žydrūnui Kungriui,

kaltinamajam M. L., jo gynėjai advokatei Jutai Kareivei,

kaltinamajam G. S., jo gynėjui advokatui Žilvinui Astrauskui,

kaltinamajam D. G., jo gynėjai advokatei Dovilei Aukštuolytei

kaltinamajam S. G., jo gynėjai advokatei Mildai Šmitaitei,

kaltinamajai T. K., jos gynėjui advokatui Algirdui Miškiniui,

civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) įgaliotai atstovei advokatei Mildai Šmitaitei, 

civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Algirdui Miškiniui,

civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriaus atstovei Jurgitai Nekrašienei, 

civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos Šiaulių skyriaus atstovė Jurgitai Gubanovienei, 

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. L.

, gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį;

G. S., gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį;

T. K., gimusi (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietė, tautybė - (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), nedirbanti, neregistruota Užimtumo tarnyboje, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį;

S. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vidurinio išsilavinimo, našlys, senatvės pensininkas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį;

D. G.

, gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini),  gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Nusikalstamos veikos aplinkybės

 

M. L.

kaltinamas tuo, kad vykdydamas individualią ūkininko veiklą, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytais laiku ir vietose, pagal bendrininkų D. G., A. R., kurio atžvilgiu 2015 m. balandžio 24 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, įkalbėtas už atlygį pasirašė bendrininkų D. G., A. R., kurio atžvilgiu 2015 m. balandžio 24 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, jam pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, tuo savo parašu patvirtindamas jose žinomai neteisingus duomenis apie tariamai įvykusius grūdinių kultūrų pardavimus:

rapsų 2011 m. gruodžio 21 d. ML Nr.0001 120 tonų už 203.280,00 Lt (58.873,96 Eur), 2012 m. sausio 12 d. ML Nr.0002 1,32 tonos už 2.236,08 Lt (647,61 Eur), 2012 m. kovo 12 d. MA Nr.0001 120 tonų už 211.992,00 Lt (61.397,13 Eur), 2012 m. rugsėjo 14 d. ML12 Nr.0001 98,54 tonų už 181.830,94 Lt (52.661,88 Eur), kviečių 2012 m. spalio 1 d. ML Nr.0002 dėl 264 tonų už 192.244,80 Lt (55.677,94 Eur) (duomenys neskelbtini),

miežių 2012 m. rugsėjo 17 d. ŠIL Nr.00562 51,6 tonų už 40.333,66 Lt (11.681,44 Eur), 2012 m. lapkričio 12 d. ŠILU Nr.001 56 tonų už 49.126,00 Lt (14.227,87 Eur), 2013 m balandžio 17 d. ŠILU Nr.002 dėl 68,5 tonų už 59.262,78 Lt (17.163,69 Eur), 2013 m. gruodžio 12 d. ŠIL Nr.00003 dėl 73 tonų už 45.048,30 Lt (13.046,89 Eur) (duomenys neskelbtini),

rapsų 2012 m. lapkričio 26 d. GSA Nr.12/02705 219,82 tonų už 412.272,41 Lt (119.402,34 Eur) (duomenys neskelbtini),

miežių 2013 m. sausio 23 d. MJUK Nr.0001 300,56 tonų už 293.851,50 Lt (85.105,28 Eur), 2013 m. birželio 6 d. MJUK Nr.0004 244,86 tonų už 197.026,60 Lt (57.062,85 Eur) (duomenys neskelbtini),

nes ūkininkas M. L. neturėjo rapsų likučio iš 2011 metų derliaus, 2012 metais grūdinių kultūrų pasėlių plotų nedeklaravo, rapsų, kviečių, miežių neaugino, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rapsų, kviečių, miežių nepardavė, pinigų, nurodytų jam pateiktose pasirašymui PVM sąskaitose faktūrose, kuriose užfiksuotos tariamai įvykusios ūkinės operacijos, negavo, o bendrininkai D. G., A. R., kurio atžvilgiu 2015 m. balandžio 24 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, už pasirašymą PVM sąskaitose faktūrose, kuriose užfiksuotos tariamai įvykusios ūkinės operacijos, bendrininkui M. L. nuo 2011 m. gruodžio 21 d. išmokėjo po 35 procentus nuo PVM sąskaitose faktūrose 2011 m. gruodžio 21 d. ML Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos 35.280,00 Lt (10.217,79 Eur) PVM sumos, tai yra 12.300,00 Lt (3.560,00 Eur), 2012 m. sausio 12 d. ML Nr.0002 nurodytos 388,08 Lt (112,40 Eur) PVM sumos, tai yra 130,00 Lt (30,00 Eur), 2012 m. kovo 12 d. MA Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos 36.792,00 Lt (10.655,70 Eur) PVM sumos, tai yra 12.800,00 Lt (3.707,00 Eur), 2012 m. rugsėjo 14 d. ML12 Nr.0001 nurodytos 31.557,44 Lt (9.139,67 Eur) PVM sumos, tai yra 11.000,00 Lt (3.185,00 Eur), 2012 m. rugsėjo 17 d. ŠIL Nr.00562 nurodytos 7.000,06 Lt (2027,36 Eur) PVM sumos, tai yra 2.450,00 Lt (700,00 Eur), 2012 m. spalio 1 d. ML Nr.0002 nurodytos 33.364,80Lt (9.663,11 Eur) PVM sumos, tai yra 11.600,00 Lt (3.359,00 Eur), 2012 m. lapkričio 12 d. ŠILU Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos už 8.526,00 Lt (2.469,30 Eur) PVM sumos, tai yra 2.900,00 Lt (800,00 Eur), 2012 m. lapkričio 26 d. GSA Nr.12/02705 nurodytos 71.551,41 Lt (20.722,72 Eur) PVM sumos, tai yra 25.000,00 Lt (7.240,00 Eur), 2013 m. sausio 23 d. MJUK Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos 50.999,02 Lt (14.770,34 Eur) PVM sumos, tai yra 17.800,00 Lt (5.155,00 Eur), 2013 m. balandžio 17 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos 10.285,28 Lt (2.978,82 Eur) PVM sumos, tai yra 3.600,00 Lt (1.000,00 Eur), 2013 m. birželio 6 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos 34.194,70 Lt (9.903,47 Eur) PVM sumos, tai yra 11.900,00 Lt (3.446,00 Eur), 2013 m. gruodžio 12 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos 7.818,30 Lt (2.264,34 Eur) PVM sumos, tai yra 2.700,00 Lt (700,00 Eur), šias žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras realizavo po vieną pasirašytą egzempliorių grąžindamas bendrininkams D. G., A. R., kurio atžvilgiu 2015m. balandžio 24 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, taip per bendrininkus D. G., A. R., kurio atžvilgiu 2015 m. balandžio 24 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, padėjo apgaulingai tvarkyti (duomenys neskelbtini) buhalterines apskaitas, nes šias žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras bendrininkai D. G. pateikė bendrininkams S. G., T. K. jų įtraukimui į (duomenys neskelbtini) buhalterines apskaitas, o A. R., kurio atžvilgiu 2015 m. balandžio 24 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, pateikė jų įtraukimui į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, ko pasėkoje buvo pažeisti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 3 dalies reikalavimai, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius 13 straipsnyje nurodytus rekvizitus, ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 – 2013 metus. Šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, M. L., vykdydamas individualią ūkininko veiklą, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 10 straipsnio 5 dalį, 21 straipsnio 1 dalį,  būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir jos tvarkymą nuo 2011 m. gruodžio 12 d. 21 d. iki 2013 m. gruodžio 12 d. apgaulingai tvarkė ūkininko M. L. ūkio buhalterinę apskaitą, nes į buhalterinę apskaitą įtraukė PVM sąskaitas faktūras su jose įformintais tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie grūdinių kultūrų pardavimą:

rapsų 2011 m. gruodžio 21 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 120 tonų už 203.280,00 Lt (58.873,96 Eur), 2012 m. sausio 12 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 1,32 tonos už 2.236,08 Lt (647,61 Eur), 2012 m. kovo 12 d.  (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 120 tonų už 211.992,00 Lt (61.397,13 Eur), 2012 m. rugsėjo 14 d. ML12 Nr.0001 98,54 tonų už 181.830,94 Lt (52.661,88 Eur), kviečių 2012 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 264 tonų už 192.244,80 Lt (55.677,94 Eur) (duomenys neskelbtini),

miežių 2012 m. rugsėjo 17 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 51,6 tonų už 40.333,66 Lt (11.681,44 Eur), 2012 m. lapkričio 12 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) tonų už 49.126,00 Lt (14.227,87 Eur), 2013 m. balandžio 17 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 68,5 tonų už 59.262,78 Lt (17.163,69 Eur), 2013 m. gruodžio 12 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 73 tonų už 45.048,30 Lt (13.046,89 Eur) (duomenys neskelbtini),

rapsų 2012 m. lapkričio 26 d. GSA (duomenys neskelbtini) 219,82 tonų už 412.272,41 Lt (119.402,34 Eur) (duomenys neskelbtini),

miežių 2013 m. sausio 23 d. (duomenys neskelbtini) 300,56 tonų už 293.851,50 Lt (85.105,28 Eur), 2013 m. birželio 6 d. (duomenys neskelbtini) 244,86 tonų už 197.026,60 Lt (57.062,85 Eur) (duomenys neskelbtini), 

nes ūkininkas M. L. neturėjo rapsų likučio iš 2011 metų derliaus, 2012 metais grūdinių kultūrų pasėlių plotų nedeklaravo, rapsų, kviečių, miežių neaugino, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rapsų, kviečių, miežių nepardavė, pinigų, nurodytų suklastotose PVM sąskaitose faktūrose apie tariamai įvykusias ūkines operacijas, negavo, o bendrininkai D. G., A. R., kurio atžvilgiu 2015 m. balandžio 24 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, už pasirašymus PVM sąskaitose faktūrose, kuriose užfiksuotos tariamai įvykusios ūkinės operacijos, bendrininkui M. L. nuo 2011 m. gruodžio 21 d. išmokėjo po 35 procentus nuo PVM sąskaitose faktūrose 2011 m. gruodžio 21 d. (duomenys neskelbtini) nurodytos 35.280,00 Lt (10.217,79 Eur) PVM sumos, tai yra 12.300,00 Lt (3.560,00 Eur), 2012 m. sausio 12 d. (duomenys neskelbtini) nurodytos 388,08 Lt (112,40 Eur) PVM sumos, tai yra 130,00 Lt (30,00 Eur), 2012 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini) nurodytos 36.792,00 Lt (10.655,70 Eur) PVM sumos, tai yra 12.800,00 Lt (3.707,00 Eur), 2012 m. rugsėjo 14 d. (duomenys neskelbtini) nurodytos 31.557,44 Lt (9.139,67 Eur) PVM sumos, tai yra 11.000,00 Lt (3.185,00 Eur), 2012 m. rugsėjo 17 d. (duomenys neskelbtini) nurodytos 7.000,06 Lt (2027,36 Eur) PVM sumos, tai yra 2.450,00 Lt (700,00 Eur), 2012 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini) nurodytos 33.364,80 Lt (9.663,11 Eur) PVM sumos, tai yra 11.600,00 Lt (3.359,00 Eur), 2012 m. lapkričio 12 d. (duomenys neskelbtini) nurodytos už 8.526,00 Lt (2.469,30 Eur) PVM sumos, tai yra 2.900,00 Lt (800,00 Eur), 2012 m. lapkričio 26 d. (duomenys neskelbtini) nurodytos 71.551,41 Lt (20.722,72 Eur) PVM sumos, tai yra 25.000,00Lt (7.240,00 Eur), 2013 m. sausio 23 d. (duomenys neskelbtini) nurodytos 50.999,02 Lt (14.770,34 Eur) PVM sumos, tai yra 17.800,00 Lt (5.155,00 Eur), 2013m. balandžio 17 d. (duomenys neskelbtini) nurodytos 10.285,28 Lt (2.978,82 Eur) PVM sumos, tai yra 3.600,00 Lt (1.000,00 Eur), 2013 m. birželio 6 d.  (duomenys neskelbtini) nurodytos 34.194,70 Lt (9.903,47 Eur) PVM sumos, tai yra 11.900,00 Lt (3.446,00 Eur), 2013 m. gruodžio 12 d. (duomenys neskelbtini) nurodytos 7.818,30 Lt (2.264,34 Eur) PVM sumos, tai yra 2.700,00 Lt (700,00 Eur), taip pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti ūkininko M. L. ūkio veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 – 2013 metus. Šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, M. L. vykdydamas individualią ūkininko veiklą, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 10 straipsnio 5 dalį, 21 straipsnį, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir jos tvarkymą, apskaitos dokumentų išsaugojimą nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. aplaidžiai tvarkė ūkininko M. L. ūkio buhalterinę apskaitą, nes ūkininko M. L. buhalterinės apskaitos duomenys už 2010 – 2013 metus nesuteikia reikiamos informacijos apie ūkininko turtą ir įsipareigojimus, nenustatė buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, nesaugojo VšĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro sudarytų 2010 – 2011 metų buhalterinės apskaitos registrų, numatytų konsultavimo paslaugų teikimo sutartyse Nr. (duomenys neskelbtini), išskyrus išrašytų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų, gaunamų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrus 2010 metais, 2012 – 2013 metais buhalterinę apskaitą tvarkė supaprastintu būdu, bet, būdamas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, buhalterinę apskaitą turėjo tvarkyti taikant dvejybinio įrašo būdą, taip pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 4 straipsnio, 6 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio reikalavimus, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, jog apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga vidaus bei išorės informacijos vartotojams, apskaitai tvarkyti taiko dvejybinio įrašo būdą, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo ir po jų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, ir dėl šių pažeidimų visiškai negalima nustatyti ūkininko M. L. ūkio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010 – 2013 metus. Šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

G. S. kaltinamas tuo, kad vykdydamas individualią ūkininko veiklą, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini), nuo 2012 m. kovo 12 d. iki 2013 m. balandžio 9 d., adresu (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytais laiku, bendrininko D. G. įkalbėtas už atlygį pasirašė bendrininko D. G. jam pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, tuo savo parašu patvirtindamas jose žinomai neteisingus duomenis apie tariamai įvykusius grūdinių kultūrų pardavimus:

rapsų 2012 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini) 180,2 tonos už 318.341,32 Lt (92.198,02 Eur), 2012 m. rugsėjo 14 d. (duomenys neskelbtini) 100,16 tonos už 184.820,24 Lt (53.527,64 Eur) (duomenys neskelbtini),

kviečių 2013 m. sausio 28 d. (duomenys neskelbtini) 352,22 tonos už 355.013,10 Lt (102.818,90 Eur), 2013 m. balandžio 9 d. (duomenys neskelbtini) dėl 259,44 tonos už 251.137,92 Lt (72.734,57 Eur), (duomenys neskelbtini), nes ūkininkas G. S. neturėjo rapsų likučio iš 2011 metų derliaus, galėjo turėti tik 73,13 tonos kviečių likutį iš 2012 metų derliaus, (duomenys neskelbtini), kviečių, nepardavė, pinigų, nurodytų jam pateiktose pasirašymui PVM sąskaitose faktūrose, kuriose užfiksuotos tariamai įvykusios ūkinės operacijos, negavo, o bendrininkas D. G. už pasirašymą PVM sąskaitose faktūrose, kuriose užfiksuotos tariamai įvykusios ūkinės operacijos, bendrininkui G. S. nuo 2012 m. kovo 12 d. išmokėjo po 35 procentus nuo PVM sąskaitose faktūrose 2012 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini) nurodytos 55.249,32 Lt (16.001,31 Eur) PVM sumos, tai yra 19.300,00 Lt (5.589,00 Eur), 2012 m. rugsėjo 14 d. (duomenys neskelbtini) nurodytos 32.076,24 Lt (9.289,92 Eur) PVM sumos, tai yra 11.200,00 Lt (3.243,00 Eur), 2013 m. sausio 28 d. (duomenys neskelbtini) nurodytos 61.613,84 Lt (17.844,60 Eur) PVM sumos, tai yra 21.500,00 Lt (6.226,00 Eur), 2013 m. balandžio 9 d. (duomenys neskelbtini) nurodytos 43.585,92 Lt (12.623,35Eur) PVM sumos, tai yra 15.200,00 Lt (4.402,00 Eur), šias žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras realizavo po vieną pasirašytą egzempliorių grąžindamas bendrininkui D. G., taip per bendrininką D. G. padėjo apgaulingai tvarkyti (duomenys neskelbtini) buhalterines apskaitas, nes šias žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras bendrininkas D. G. pateikė bendrininkams S. G., T. K. jų įtraukimui į (duomenys neskelbtini) buhalterines apskaitas, ko pasėkoje buvo pažeisti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 3 dalies reikalavimai, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius 13 straipsnyje nurodytus rekvizitus, ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012–2013 metus. Šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, G. S. vykdydamas individualią ūkininko veiklą, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 straipsnio 5 dalį, 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir jos tvarkymą nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 9 d. apgaulingai tvarkė ūkininko G. S. ūkio buhalterinę apskaitą, nes į buhalterinę apskaitą neįtraukė pagal:

2012 m. spalio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl 12,9 tonos kviečių (duomenys neskelbtini) pardavimo operacijos už 10.926,30Lt (3.164,48 Eur), iš jų 9.030,00 Lt (2.615,27 Eur) pardavimo pajamos ir išskirtas 1.896,30 Lt (549,21 Eur) pridėtinės vertės mokestis, PVM sąskaitų faktūrų dėl kviečių (duomenys neskelbtini) pardavimo operacijų 2012 m. gruodžio 3 d.  (duomenys neskelbtini) 11,42 tonos už 9.934,85Lt (2.877,33 Eur), iš jų 8.210,62 Lt (2.377,96 Eur) pardavimo pajamos ir išskirtas 1.724,23 Lt (499,37 Eur) pridėtinės vertės mokestis, 2012 m. gruodžio 7 d. (duomenys neskelbtini) 11,66 tonos už 10.066,87 Lt (2.915,57 Eur), iš jų 8.319,73 Lt (2.409,56 Eur) pardavimo pajamos ir išskirtas 1.747,14 Lt (506,01 Eur) pridėtinės vertės mokestis, 2012 m. gruodžio 20 d. G05 Nr.0013667 6,46 tonos už 5.636,64 Lt (1.632,48 Eur), iš jų 4.658,38 Lt (1.349,16 Eur) pardavimo pajamos ir išskirtas 978,26 Lt (283,32 Eur) pridėtinės vertės mokestis, 

taip pat į buhalterinę apskaitą įtraukė apskaitos dokumentus su juose įformintais tikrovės neatitinkančiais duomenimis:

į registrą (duomenys neskelbtini) įrašė rapsų (gamybos produkcijos) likutį 2012 m. pradžioje didesnį 118.469,80 Lt (34.311,23 Eur) nei buvo 2011 m. pabaigoje; 

PVM sąskaitas faktūras dėl pardavimų rapsų (duomenys neskelbtini) 2012 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini) 180,2 tonos už 318.341,32 Lt (92.198,02 Eur), 2012 m. rugsėjo 14 d. (duomenys neskelbtini) 100,16 tonos už 184.820,24 Lt (53.527,64 Eur), 2012 metų derliaus kviečių (duomenys neskelbtini) 2013 m. sausio 28 d. (duomenys neskelbtini) 352,22 tonos už 355.013,10 Lt (102.818,90 Eur), 2013 m. balandžio 9 d.  (duomenys neskelbtini)  259,44 tonos už 251.137,92 Lt (72.734,57 Eur), 

nes ūkininkas G. S. neturėjo rapsų likučio iš 2011 metų derliaus, galėjo turėti tik 73,13 tonos kviečių likutį iš 2012 metų derliaus, (duomenys neskelbtini), kviečių, nepardavė, pinigų, nurodytų suklastotose PVM sąskaitose faktūrose apie tariamai įvykusias ūkines operacijas, negavo, o bendrininkas D. G. už pasirašymus PVM sąskaitose faktūrose, kuriose užfiksuotos tariamai įvykusios ūkinės operacijos, bendrininkui G. S. nuo 2012 m. kovo 12 d. išmokėjo po 35 procentus nuo PVM sąskaitose faktūrose 2012 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini) nurodytos 55.249,32 Lt (16.001,31 Eur) PVM sumos, tai yra 19.300,00 Lt (5.589,00 Eur), 2012 m. rugsėjo 14 d. (duomenys neskelbtini) nurodytos 32.076,24 Lt (9.289,92 Eur) PVM sumos, tai yra 11.200,00 Lt (3.243,00 Eur), 2013 m. sausio 28 d. (duomenys neskelbtini) nurodytos 61.613,84 Lt (17.844,60 Eur) PVM sumos, tai yra 21.500,00 Lt (6.226,00 Eur), 2013 m. balandžio 9 d. (duomenys neskelbtini) nurodytos 43.585,92 Lt (12.623,35 Eur) PVM sumos, tai yra 15.200,00 Lt (4.402,00 Eur), taip pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 6 str. 2 d., 13 str. 3 d. reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius 13 straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų, ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti ūkininko G. S. ūkio veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 – 2013 metus. Šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, G. S., vykdydamas individualią ūkininko veiklą, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ir siekdamas, kad ūkininko G. S. ūkis išvengtų:

6.345,93 Lt (1.837,91 Eur) pridėtinės vertės mokesčio, 2013 m. sausio 24 d. įrašė į ūkininko G. S. ūkio pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją (FR0600) už 2012 m. II pusmetį žinomai neteisingus duomenis, tai yra nedeklaravo 30.218,73 Lt (8.751,95 Eur) pajamų, gautų už kviečių pardavimą (duomenys neskelbtini), neapskaičiavo ir valstybės biudžetui nesumokėjo 6.345,93 Lt (1.837,91 Eur) pridėtinės vertės mokesčio, 1.510,94 Lt (437,60 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, 2013m. gegužės 2 d. įrašė į ūkininko G. S. ūkio metinėje pajamų deklaracijoje (duomenys neskelbtini) už 2012 metus žinomai neteisingus duomenis, tai yra nedeklaravo 30.218,73 Lt (8.751,95 Eur) pajamų, gautų už kviečių pardavimą (duomenys neskelbtini), neapskaičiavo ir valstybės biudžetui nesumokėjo 1.510,94Lt (437,60 Eur) gyventojų pajamų mokesčio bei šiuos žinomai neteisingus duomenis apie ūkininko G. S. ūkio 2012 metų II pusmečio, 2012 metų pajamas 2013 m. sausio 24 d., 2013 m. gegužės 2 d. pateikė elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Vilniaus g. 265, Šiauliuose. Šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.

Be to, G. S., vykdydamas individualią ūkininko veiklą, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 10 straipsnio 5 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir jos tvarkymą nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 9 d. apgaulingai tvarkydamas ūkininko G. S. ūkio buhalterinę apskaitą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, tai yra į buhalterinę apskaitą neįtraukė PVM sąskaitų faktūrų 2012 m. spalio 23 d.  (duomenys neskelbtini), 2012 m. gruodžio 7 d. G05 Nr.0013545, 2012 m. gruodžio 20 d. (duomenys neskelbtini) dėl kviečių UAB „Vilkyčių mėsa“, (duomenys neskelbtini) pardavimo operacijų, siekdamas išvengti mokesčių į ūkininko G. S. ūkio pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją (FR0600) už 2012 m. II pusmetį, metinę pajamų deklaraciją ((duomenys neskelbtini) už 2012 metus įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas bei pateikė šias deklaracijas 2013 m. sausio 24 d., 2013 m. gegužės 2 d. elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Vilniaus g. 265, Šiauliuose, taip nuo 2013 m. sausio 25 d., pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751 90 straipsnio 1 dalyje nustatytą sumokėjimo terminą, nuo 2013 m. gegužės 2 d., pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2002 m. liepos 2 d. Nr. IX-1007 27 straipsnio 1 dalyje nustatytą sumokėjimo terminą, apgaule išvengė ūkininko G. S. ūkio naudai turtinės prievolės mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokesčių 6.345,93 Lt (1.837,91 Eur) pridėtinės vertės, 1.510,94 Lt (437,60 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, viso 7.856,87 Lt (2.275,51 Eur) už 2012 m. Šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, G. S., vykdydamas individualią ūkininko veiklą, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini) ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 21 straipsnį, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą nuo 2012 m. spalio 23 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. aplaidžiai tvarkė ūkininko G. S. ūkio buhalterinę apskaitą, nes nenustatė buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, nesaugojo PVM sąskaitų faktūrų 2012 m. spalio 23 d. (duomenys neskelbtini), 2012 m. gruodžio 7 d. (duomenys neskelbtini), 2012 m. gruodžio 20 d. (duomenys neskelbtini), taip pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 19 straipsnio reikalavimus, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo ir po jų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti ūkininko G. S. ūkio veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 metus. Šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

T. K. kaltinama tuo, kad būdama (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktore ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį, atsakinga už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą buhalteriui, bei, vykdydama bendrininko D. G. nusikalstamus nurodymus įtraukti į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą žinomai suklastotus apskaitos dokumentus apie tariamai įvykusias ūkines operacijas, nuo 2012 m. gruodžio 7 d. iki 2013 m. rugpjūčio 26 d. apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nes pateikė (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini), pagal 2012 m. spalio 12 d. atlygintinų paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakingai už UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinių duomenų suvedimą, įgaliotam asmeniui S. J. įtraukimui į buhalterinę apskaitą žinomai suklastotus apskaitos dokumentus, apie kurių suklastojimą (duomenys neskelbtini) įgaliotam asmeniui S. J. nebuvo žinoma, kadangi juose buvo įforminta ir T. K. parašais patvirtinta tariamai įvykusios ūkinės operacijos, tikrovės neatitinkantys duomenys apie bendrininkams M. L., G. S. išmokėtas pinigų sumas:

pagal PVM sąskaitą faktūrą 2012 m. gruodžio 12 d. (duomenys neskelbtini) dėl tarpininkavimo paslaugų pardavimo 9.575,36 Lt (2.773,22 Eur) sumai bendrininkui padėjėjui M. L., pastarajam parduodant AB „L. A.“ pagal 2012 m. lapkričio 9 d. tarpininkavimo sutartį (duomenys neskelbtini) 219,82 tonų rapsų už 412.272,41 Lt (119.402,34 Eur) ir tai bendrininkui M. L. įforminant 2012 m. lapkričio 26 d. (duomenys neskelbtini), kasos išlaidų orderiais apie išmokėtas pinigų sumas 2012 m. gruodžio 7 d. (duomenys neskelbtini) 198.750,00 Lt (57.561,98 Eur), 2012 m. gruodžio 12 d. (duomenys neskelbtini) 203.947,05 Lt (59.067,15 Eur) bendrininkui M. L. už 219,82 tonų rapsų pardavimą AB „L. A.“, bet bendrininkas M. L. neturėjo rapsų likučio iš 2011 metų derliaus, 2012 metais grūdinių kultūrų pasėlių plotų nedeklaravo, rapsų neaugino, AB (duomenys neskelbtini) rapsų nepardavė, pinigų, nurodytų PVM sąskaitose faktūrose, kasos išlaidų orderiuose, negavo,

pagal PVM sąskaitas faktūras dėl miežių pirkimo iš bendrininko M. L. 2013 m. sausio 23 d. (duomenys neskelbtini) 300,56 tonų ir pinigų sumokėjimą 293.851,50 Lt (85.105,28 Eur) pagal kasos išlaidų orderį 2013 m. sausio 24 d. (duomenys neskelbtini), 2013 m. birželio 6 d. (duomenys neskelbtini) 244,86 tonų ir pinigų sumokėjimą 197.026,60 Lt (57.062,85 Eur) pagal kasos išlaidų orderius 2013 m. liepos 22 d. (duomenys neskelbtini), 2013 m. liepos 26 d. (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugpjūčio 7 d. (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugpjūčio 14 d. (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugpjūčio 26 d. Nr. (duomenys neskelbtini), bet bendrininkas M. L. 2012 metais grūdinių kultūrų pasėlių plotų nedeklaravo, miežių neaugino, (duomenys neskelbtini) miežių nepardavė, pinigų, nurodytų PVM sąskaitose faktūrose, kasos išlaidų orderiuose, negavo,

pagal PVM sąskaitas faktūras dėl 2012 metų derliaus kviečių pirkimo iš bendrininko G. S. 2013 m. sausio 28 d. (duomenys neskelbtini) 352,22 tonos ir pinigų sumokėjimą 355.013,10 Lt (102.818,90 Eur) pagal kasos išlaidų orderį 2013m. vasario 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. balandžio 9 d. (duomenys neskelbtini) dėl 259,44 tonos ir pinigų sumokėjimą 251.137,92 Lt (72.734,57 Eur) pagal kasos išlaidų orderius 2013 m. balandžio 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gegužės 16 d.  Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-05-21 Nr.0008, 2013 m. gegužės 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini), bet bendrininkas padėjėjas G. S. 2012 metais galėjo turėti tik 73,13 tonos kviečių likutį iš 2012 metų derliaus, 2013 metais (duomenys neskelbtini) kviečių nepardavė, pinigų, nurodytų PVM sąskaitose faktūrose, kasos išlaidų orderiuose, negavo,

taip pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d.  Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius 13 straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų, ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 – 2013 metus. Šiais veiksmais kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, T. K., būdama (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktore ir vykdydama bendrininko D. G. nusikalstamus ketinimus dėl pridėtinės vertės, pelno mokesčių išvengimo (duomenys neskelbtini) naudai bei siekdama (duomenys neskelbtini) naudai išvengti:

260.283,05 Lt (75.383,18 Eur) pridėtinės vertės mokesčio ir veikdama per (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), įgaliotą asmenį S. J., nežinojusią apie T. K. jai pateiktose PVM sąskaitose faktūrose 2012 m. lapkričio 26 d. (duomenys neskelbtini), 2013 m. sausio 23 d. (duomenys neskelbtini), 2013 m. sausio 28 d. (duomenys neskelbtini), 2013 m. balandžio 9 d. (duomenys neskelbtini), 2013 m. birželio 6 d. (duomenys neskelbtini) nurodytų ūkinių operacijų neįvykimą, 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 14 d., 2013 m. liepos 19 d. įrašė į pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (FR0600) už 2012 metus, 2013 metų balandžio ir birželio mėnesius žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) pajamas, tai yra padidintą pirkimo pridėtinės vertės mokesčio sumą 260.283,05 Lt (75.383,18 Eur) ir sumažintą mokėtino į biudžetą pridėtinės vertės mokesčio sumą 260.283,05 Lt (75.383,18 Eur) už 2012 - 2013 metus,

185.916,45 Lt (53.845,13 Eur) pelno mokesčio ir veikdama per (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), įgaliotą asmenį S. J., nežinojusią apie T. K. jai pateiktose PVM sąskaitose faktūrose 2012 m. lapkričio 26 d. GSA (duomenys neskelbtini), 2013 m. sausio 23 d. MJUK Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. sausio 28 d. (duomenys neskelbtini), 2013 m. balandžio 9 d. (duomenys neskelbtini), 2013 m. birželio 6 d. (duomenys neskelbtini) nurodytų ūkinių operacijų neįvykimą, 2013 m. balandžio 16 d., 2014 m. balandžio 7 d. įrašė į metines pelno mokesčio deklaracijas ((duomenys neskelbtini) už 2012 – 2013 metus žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) pelną, nes nedeklaravo 332.807,00 Lt (96.387,57 Eur) pajamų, 1.194.593,00 Lt (345.978,05 Eur) pelno, neapskaičiavo 185.916,45 Lt (53.845,13 Eur) pelno mokesčio už 2012 – 2013 metus, bei šiuos žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) 2012 metų, 2013 metų balandžio ir birželio mėnesių pajamas, pelną nuo 2013 m. vasario 15 d. iki 2014 m. balandžio 7 d. per UAB (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), įgaliotą asmenį S. J., nežinojusią apie jai T. K. pateiktų duomenų neteisingumą, pateikė elektroninio deklaravimo būdu Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mažeikių poskyriui, buvusiam Vasario 16-osios g. 4, Mažeikiuose. Šiais veiksmais kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.

Be to, T. K., būdama (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktore ir pagal bendrininko D. G. nusikalstamus nurodymus (duomenys neskelbtini) naudai išvengti didelės vertės turtinių prievolių mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės, pelno mokesčių nuo 2012 m. gruodžio 7 d. iki 2013 m. rugpjūčio 26 d. apgaulingai tvarkydama (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nes pateikė (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini), įgaliotam asmeniui S. J. įtraukimui į buhalterinę apskaitą žinomai suklastotus apskaitos dokumentus, kuriuose įformintos tariamai įvykusios ūkinės operacijos pagal PVM sąskaitą faktūrą 2012 m. gruodžio 12 d. (duomenys neskelbtini) dėl tarpininkavimo paslaugų pardavimo 9.575,36 Lt (2.773,22 Eur) sumai bendrininkui M. L., taip pat tariamai išmokėtos pastarajam pinigų sumos pagal kasos išlaidų orderius 2012 m. gruodžio 7 d. (duomenys neskelbtini) 198.750,00Lt (57.561,98 Eur), 2012 m. gruodžio 12 d. (duomenys neskelbtini) 203.947,05 Lt (59.067,15 Eur), PVM sąskaitas faktūras dėl miežių pirkimo iš bendrininko M. L. 2013 m. sausio 23 d. (duomenys neskelbtini) 300,56 tonų už tariamai 293.851,50 Lt (85.105,28 Eur) pagal kasos išlaidų orderį 2013 m. sausio 24 d. (duomenys neskelbtini), 2013m. birželio 6 d. MJUK (duomenys neskelbtini) 244,86 tonų už tariamai 197.026,60Lt (57.062,85 Eur) pagal kasos išlaidų orderius 2013 m. liepos 22 d. Nr.0010, 2013 m. liepos 26 d.  Nr.0011, 2013 m. rugpjūčio 7 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugpjūčio 14 d. Nr.0013, 2013 m. rugpjūčio 26 d. Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitas faktūras dėl 2012 metų derliaus kviečių pirkimo iš bendrininko G. S. 2013 m. sausio 28 d. (duomenys neskelbtini) 352,22 tonos už tariamai 355.013,10 Lt (102.818,90 Eur) pagal kasos išlaidų orderius 2013 m. vasario 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. balandžio 9 d. (duomenys neskelbtini) dėl 259,44 tonos už tariamai 251.137,92 Lt (72.734,57 Eur) pagal kasos išlaidų orderius 2013 m. balandžio 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gegužės 16 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gegužės 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gegužės 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat, siekdama (duomenys neskelbtini) naudai išvengti 260.283,05 Lt (75.383,18 Eur) pridėtinės vertės, 185.916,45 Lt (53.845,13 Eur) pelno mokesčių per (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), įgaliotą asmenį S. J., nežinojusią apie jai T. K. pateiktų duomenų neteisingumą, nuo 2013 m. vasario 15 d. iki 2014 m. balandžio 7 d. elektroninio deklaravimo būdu pateikė Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mažeikių poskyriui, buvusiam Vasario 16-osios g. 4, Mažeikiuose, pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (FR0600) už 2012 metus, 2013 metų balandžio ir birželio mėnesius, metinę pelno mokesčio deklaraciją ((duomenys neskelbtini) už 2012 metus, metines pelno mokesčio deklaracijas ((duomenys neskelbtini) už 2012 - 2013 metus su jose įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie (duomenys neskelbtini) pajamas, pelną, tai yra padidinta pirkimo pridėtinės vertės mokesčio suma 260.283,05 Lt (75.383,18 Eur) ir sumažinta mokėtino į biudžetą pridėtinės vertės mokesčio suma 260.283,05 Lt (75.383,18 Eur) už 2012 - 2013 metus, nedeklaruota 332.807,00 Lt (96.387,57 Eur) pajamų, 1.194.593,00 Lt (345.978,05 Eur) pelno, neapskaičiuota 185.916,45 Lt (53.845,13 Eur) pelno mokesčio už 2012 - 2013 metus ir tokiais veiksmais apgaule (duomenys neskelbtini) naudai nuo 2013 m. kovo 25 d., pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751 90 straipsnio 1 dalyje nustatytą sumokėjimo terminą, nuo 2013 m. spalio 1 d., pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-675 53 straipsnio 1 dalyje nustatytą sumokėjimo terminą, išvengė didelės vertės turtinių prievolių mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokesčių pridėtinės vertės 260.283,05 Lt (75.383,18 Eur), pelno 185.916,45Lt (53.845,13 Eur), viso 446.199,50 Lt (129.228,31 Eur) už 2012 - 2013 metus. Šiais veiksmais kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

S. G. kaltinamas tuo, kad būdamas (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalyje atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą buhalteriui, nuo 2011 m. sausio 17 d. iki 2012 m. spalio 18 d. apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nes nepateikė (duomenys neskelbtini) buhalterijai visų duomenų dėl paslaugų pardavimo, pinigų priėmimo operacijų, dėl ko buhalterinės apskaitos dokumentais neįforminta ir į buhalterinę apskaitą neįtraukta paminklų gamybos bei kapų tvarkymo paslaugų pardavimo operacijų 2011 m. už 132.761,98 Lt (38.450,33 Eur), 2012 m. už 17.615,50 Lt (5.101,80 Eur), pinigų priėmimo operacijų 2011 m. už 160.642,00 Lt (46.525,14 Eur), 2012 m. už 21.314,76 Lt (6.173,18 Eur),

be to, vykdydamas bendrininko D. G. nusikalstamus nurodymus įtraukti į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą žinomai suklastotus apskaitos dokumentus apie tariamai įvykusias ūkines operacijas ir pateikė (duomenys neskelbtini) buhalterijai įtraukimui į buhalterinę apskaitą žinomai suklastotus PVM sąskaitas faktūras, kasos išlaidų orderius, apie kurių suklastojimą (duomenys neskelbtini) buhalterijai nebuvo žinoma, kadangi juose buvo įforminta ir S. G. parašais patvirtinta tariamai įvykusios ūkinės operacijos, tikrovės neatitinkantys duomenys apie bendrininkams M. L., G. S. išmokėtas pinigų sumas:

pagal PVM sąskaitas faktūras dėl pirkimo iš ūkininko M. L. 2011 m. gruodžio 21 d. (duomenys neskelbtini) 120 tonų rapsų ir pinigų sumokėjimą 203.280,00 Lt (58.873,96 Eur) pagal kasos išlaidų orderį 2011 m. gruodžio 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. sausio 12 d. ML12 Nr. (duomenys neskelbtini) 1,32 tonos rapsų ir pinigų sumokėjimą 2.236,08 Lt (647,61 Eur) pagal kasos išlaidų orderį 2012 m. sausio 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. kovo 12 d. MA Nr. (duomenys neskelbtini) 120 tonų rapsų ir pinigų sumokėjimą 211.992,00 Lt (61.397,13 Eur) pagal kasos išlaidų orderį 2012 m. kovo 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. rugsėjo 14 d. (duomenys neskelbtini) 98,54 tonų rapsų ir pinigų sumokėjimą 181.830,94 Lt (52.661,88 Eur) pagal kasos išlaidų orderį 2012 m. rugsėjo 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini) dėl 264 tonų kviečių ir pinigų sumokėjimą 192.244,80 Lt (55.677,94 Eur) pagal kasos išlaidų orderį 2012 m. spalio 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini), nes ūkininkas M. L. iš 2011 metų derliaus rapsų likučio neturėjo, 2012 metais grūdinių kultūrų pasėlių plotų nedeklaravo, rapsų, miežių, kviečių neaugino, jų nepardavė, pinigų, nurodytų PVM sąskaitose faktūrose, kasos išlaidų orderiuose, negavo,

pagal PVM sąskaitas faktūras dėl pirkimo rapsų iš ūkininko G. S. 2012 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini) 180,2 tonos ir pinigų sumokėjimą 318.341,32 Lt (92.198,02 Eur) pagal kasos išlaidų orderį 2012 m. kovo 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. rugsėjo 14 d. (duomenys neskelbtini) 100,16 tonos ir pinigų sumokėjimą 184.820,24 Lt (53.527,64 Eur) pagal kasos išlaidų orderį 2012 m. rugsėjo 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini), nes 2012 metų pradžioje ūkininkas G. S. neturėjo likučių rapsų iš 2011 metų derliaus, jų nepardavė, pinigų, nurodytų PVM sąskaitose faktūrose, kasos išlaidų orderiuose, negavo,

taip pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius 13 straipsnyje nurodytus rekvizitus, ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 – 2012 metus. Šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, S. G., būdamas (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nepateikė (duomenys neskelbtini) buhalterijai visų duomenų dėl paminklų gamybos bei kapų tvarkymo paslaugų pardavimo, pinigų priėmimo operacijų ir vykdydamas bendrininko D. G. nusikalstamus ketinimus dėl pridėtinės vertės, pelno mokesčių išvengimo (duomenys neskelbtini) naudai bei siekdamas (duomenys neskelbtini) naudai išvengti:

260.443,40 Lt (75.429,62 Eur) pridėtinės vertės mokesčio ir veikdamas per (duomenys neskelbtini) buhalteres A. R., A. T., kurios pagal tuo metu turimus buhalterinės apskaitos duomenis, nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2012 m. lapkričio 26 d. įrašė į pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (FR0600) už 2011 metų balandžio-spalio, gruodžio mėnesius, 2012 metų sausio, kovo-birželio, rugsėjo, spalio mėnesius žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) pajamas, tai yra neteisingas paminklų gamybos bei kapų tvarkymo apmokestinamųjų sandorių vertes, pridėtinės vertės atskaitą, dėl ko neapskaičiuota bei valstybės biudžetui nesumokėta 260.443,40 Lt (75.429,62 Eur) už 2011 - 2012 metus,

179.851,38 Lt (52.088,55 Eur) pelno mokesčio ir veikdamas per (duomenys neskelbtini) buhalteres A. R., A. T., kurios pagal tuo metu turimus buhalterinės apskaitos duomenis, 2012 m. gegužės 12 d., 2013 m. balandžio 16 d. įrašė į metines pelno mokesčio deklaracijas ((duomenys neskelbtini) už 2011 - 2012 metus žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) pelną, turtą, tai yra mažesnes pardavimo pajamas už suteiktas paminklų gamybos ir kapų tvarkymo paslaugas 170.169,19 Lt (49.284,41 Eur) sumai bei nepagrįstai padidintas sąnaudas 1.070.037,00 Lt (309.904,14 Eur), dėl ko mažiau apskaičiuota bei valstybės biudžetui nesumokėta 179.851,38 Lt (52.088,55 Eur) už 2011 - 2012 metus, bei šiuos žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) pajamas, pelną, turtą nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2013 m. balandžio 16 d. per (duomenys neskelbtini) buhalteres A. R., A. T., nežinojusias apie šių duomenų neteisingumą, pateikė elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Vilniaus g. 265, Šiauliuose. Šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.

Be to, S. G., būdamas (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi nuo 2011 m. sausio 17 d. iki 2012 m. spalio 18 d. apgaulingai tvarkydamas (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nes nepateikė (duomenys neskelbtini) buhalterijai visų duomenų dėl paslaugų pardavimo, pinigų priėmimo operacijų, dėl ko buhalterinės apskaitos dokumentais neįforminta ir į buhalterinę apskaitą neįtraukta paminklų gamybos bei kapų tvarkymo paslaugų pardavimo operacijų 2011 m. už 132.761,98 Lt (38.450,33 Eur), 2012 m. už 17.615,50 Lt (5.101,80 Eur), pinigų priėmimo operacijų 2011 m. už 160.642,00 Lt (46.525,14 Eur), 2012 m. už 21.314,76 Lt (6.173,18 Eur) ir pagal bendrininko D. G. nusikalstamus nurodymus (duomenys neskelbtini) naudai išvengti didelės vertės turtinių prievolių mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės, pelno mokesčių pateikė (duomenys neskelbtini) buhalterijai įtraukimui į buhalterinę apskaitą žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras, kuriuose įformintos tariamai įvykusios ūkinės operacijos perkant žemės ūkio produkciją iš bendrininkų ūkininkų M. L., G. S. 2011 . gruodžio 21 d. ML Nr.0001 120 tonų rapsų už tariamai 203.280,00 Lt (58.873,96 Eur), 2012 m. sausio 12 d. ML12 Nr. (duomenys neskelbtini) 1,32 tonos rapsų už tariamai 2.236,08Lt (647,61Eur), 2012 m. kovo 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 120 tonų rapsų už tariamai 211.992,00 Lt (61.397,13 Eur), 2012m. rugsėjo 14 d. (duomenys neskelbtini) 98,54 tonų rapsų už tariamai 181.830,94 Lt (52.661,88 Eur), 2012 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini) dėl 264 tonų kviečių už tariamai 192.244,80 Lt (55.677,94 Eur), 2012 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini) 180,2 tonos rapsų už tariamai 318.341,32 Lt (92.198,02Eur), 2012 m. rugsėjo 14 d. (duomenys neskelbtini) 100,16 tonos rapsų už tariamai 184.820,24 Lt (53.527,64 Eur), taip pat, siekdamas (duomenys neskelbtini) naudai išvengti 260.443,40 Lt (75.429,62 Eur) pridėtinės vertės, 179.851,38 Lt (52.088,55 Eur) pelno mokesčių per (duomenys neskelbtini) buhalteres A. R., A. T., nežinojusias apie joms S. G. pateiktų buhalterinės apskaitos duomenų neteisingumą, nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2013 m. balandžio 16 d. pateikė elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Vilniaus g. 265, Šiauliuose, pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (FR0600) už 2011 metų balandžio-spalio, gruodžio mėnesius, 2012 metų sausio, kovo-birželio, rugsėjo, spalio mėnesius su jose įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie (duomenys neskelbtini) pajamas, tai yra neteisingos paminklų gamybos bei kapų tvarkymo apmokestinamųjų sandorių vertės, pridėtinės vertės atskaita, taip pat metines pelno mokesčio deklaracijas ((duomenys neskelbtini) už 2011 - 2012 metus su jose įrašytais žinomai neteisingais duomenis apie (duomenys neskelbtini) pelną, turtą, tai yra mažesnės pardavimo pajamos už suteiktas paminklų gamybos ir kapų tvarkymo paslaugas 170.169,19 Lt (49.284,41 Eur) sumai bei nepagrįstai padidintos sąnaudos 1.070.037,00 Lt (309.904,14 Eur) ir tokiais veiksmais apgaule (duomenys neskelbtini) naudai nuo 2011 m. gegužės 25 d., pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751 90 straipsnio 1 dalyje nustatytą sumokėjimo terminą, nuo 2012 m. spalio 1 d., pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-675 53 straipsnio 1 dalyje nustatytą sumokėjimo terminą, išvengė didelės vertės turtinės prievolės mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokesčių pridėtinės vertės 260.443,40 Lt (75.429,62 Eur), pelno 179.851,38 Lt (52.088,55 Eur), viso 440.294,78 Lt (127.518,17 Eur) už 2011 – 2012 metus. Šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

D. G.

kaltinamas tuo, kad siekdamas, kad (duomenys neskelbtini) apgaule išvengtų didelės vertės turtinės prievolės sumokėjimo Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui pridėtinės vertės, pelno mokesčius, sukūrė sukčiavimų planus per UAB (duomenys neskelbtini) apgaulingus buhalterinės apskaitos tvarkymus, numatė jų įvykdymo būdus ir vadovavo jų įgyvendinimui, o būtent, nuo 2011 m. gruodžio 21 d. iki 2013 m. birželio 6 d.:

(duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytais laiku ir vietose, M. L., vykdžiusį individualią ūkininko veiklą, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini), įkalbėjo už atlygį pasirašyti bendrininko D. G. pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, kuris sutiko ir savo parašu patvirtino jose įrašytus žinomai neteisingus duomenis apie tariamai įvykusius ūkininko M. L. grūdinių kultūrų pardavimus:

rapsų 2011 m. gruodžio 21 d. (duomenys neskelbtini) 120 tonų už 203.280,00 Lt (58.873,96 Eur), 2012 m. sausio 12 d. (duomenys neskelbtini) 1,32 tonos už 2.236,08 Lt (647,61 Eur), 2012 m. kovo 12 d.  (duomenys neskelbtini) 120 tonų už 211.992,00 Lt (61.397,13 Eur), 2012 m. rugsėjo 14 d. (duomenys neskelbtini) 98,54 tonų už 181.830,94 Lt (52.661,88 Eur), kviečių 2012 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini) dėl 264 tonų už 192.244,80 Lt (55.677,94 Eur) (duomenys neskelbtini), 2012 m. lapkričio 26 d. GSA (duomenys neskelbtini) 219,82 tonų už 412.272,41 Lt (119.402,34 Eur) AB (duomenys neskelbtini),

miežių 2013 m. sausio 23 d. (duomenys neskelbtini) 300,56 tonų už 293.851,50 Lt (85.105,28 Eur), 2013 m. birželio 6 d. (duomenys neskelbtini) 244,86 tonų už 197.026,60 Lt (57.062,85 Eur) (duomenys neskelbtini),

nes ūkininkas M. L. neturėjo rapsų likučio iš 2011 metų derliaus, 2012 metais grūdinių kultūrų pasėlių plotų nedeklaravo, rapsų, kviečių, miežių neaugino, (duomenys neskelbtini) rapsų, kviečių, miežių nepardavė, pinigų, nurodytų pasirašytose PVM sąskaitose faktūrose, negavo, o bendrininkas D. G. už pasirašymą PVM sąskaitose faktūrose, kuriose užfiksuotos tariamai įvykusios ūkinės operacijos, bendrininkui M. L. nuo 2011 m. gruodžio 21 d. išmokėjo po 35 procentus nuo PVM sąskaitose faktūrose 2011 m. gruodžio 21 d. ML (duomenys neskelbtini) nurodytos 35.280,00 Lt (10.217,79 Eur) PVM sumos, tai yra 12.300,00 Lt (3.560,00 Eur), 2012 m. sausio 12 d. ML (duomenys neskelbtini) nurodytos 388,08 Lt (112,40 Eur) PVM sumos, tai yra 130,00 Lt (30,00 Eur), 2012 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini) nurodytos 36.792,00 Lt (10.655,70 Eur) PVM sumos, tai yra 12.800,00 Lt (3.707,00 Eur), 2012 m. rugsėjo 14 d. (duomenys neskelbtini) nurodytos 31.557,44 Lt (9.139,67 Eur) PVM sumos, tai yra 11.000,00 Lt (3.185,00 Eur), 2012 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini) nurodytos 33.364,80Lt (9.663,11 Eur) PVM sumos, tai yra 11.600,00 Lt (3.359,00 Eur), 2012 m. lapkričio 26 d. (duomenys neskelbtini) nurodytos 71.551,41 Lt (20.722,72 Eur) PVM sumos, tai yra 25.000,00Lt (7.240,00 Eur), 2013 m. sausio 23 d. (duomenys neskelbtini) nurodytos 50.999,02 Lt (14.770,34 Eur) PVM sumos, tai yra 17.800,00 Lt (5.155,00 Eur), 2013 m. birželio 6 d. (duomenys neskelbtini) nurodytos 34.194,70 Lt (9.903,47 Eur) PVM sumos, tai yra 11.900,00 Lt (3.446,00 Eur),

be to, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, G. S., vykdžiusį individualią ūkininko veiklą, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini), įkalbėjo už atlygį pasirašyti bendrininko D. G. pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, kuris sutiko ir savo parašu patvirtino jose įrašytus žinomai neteisingus duomenis apie tariamai įvykusius ūkininko G. S. grūdinių kultūrų pardavimus:

rapsų 2012 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini)180,2 tonos už 318.341,32 Lt (92.198,02 Eur), 2012 m. rugsėjo 14 d. (duomenys neskelbtini) 100,16 tonos už 184.820,24 Lt (53.527,64 Eur) (duomenys neskelbtini),

kviečių 2013 m. sausio 28 d. (duomenys neskelbtini) 352,22 tonos už 355.013,10 Lt (102.818,90 Eur), 2013 m. balandžio 9 d. (duomenys neskelbtini) dėl 259,44 tonos už 251.137,92 Lt (72.734,57 Eur), (duomenys neskelbtini), nes ūkininkas G. S. neturėjo rapsų likučio iš 2011 metų derliaus, galėjo turėti tik 73,13 tonos kviečių likutį iš 2012 metų derliaus, (duomenys neskelbtini) kviečių, nepardavė, pinigų, nurodytų jam pateiktose pasirašymui PVM sąskaitose faktūrose, kuriose užfiksuotos tariamai įvykusios ūkinės operacijos, negavo, o bendrininkas D. G. už pasirašymą PVM sąskaitose faktūrose, kuriose užfiksuotos tariamai įvykusios ūkinės operacijos, bendrininkui G. S. nuo 2012 m. kovo 12 d. išmokėjo po 35 procentus nuo PVM sąskaitose faktūrose 2012 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini) nurodytos 55.249,32 Lt (16.001,31 Eur) PVM sumos, tai yra 19.300,00 Lt (5.589,00 Eur), 2012 m. rugsėjo 14 d. (duomenys neskelbtini) nurodytos 32.076,24 Lt (9.289,92 Eur) PVM sumos, tai yra 11.200,00 Lt (3.243,00 Eur), 2013 m. sausio 28 d. (duomenys neskelbtini) nurodytos 61.613,84 Lt (17.844,60 Eur) PVM sumos, tai yra 21.500,00 Lt (6.226,00 Eur), 2013 m. balandžio 9 d. (duomenys neskelbtini) nurodytos 43.585,92 Lt (12.623,35 Eur) PVM sumos, tai yra 15.200,00 Lt (4.402,00 Eur),

šias žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras bendrininkas D. G. realizavo perduodamas bei duodamas nusikalstamus nurodymus bendrininkams:

S. G. pateikti PVM sąskaitas faktūras apie tariamai įvykusius grūdinių kultūrų pirkimus iš ūkininko M. L. rapsų 2011 m. gruodžio 21 d. (duomenys neskelbtini) 120 tonų už 203.280,00 Lt (58.873,96 Eur), 2012 m. sausio 12 d. (duomenys neskelbtini) 1,32 tonos už 2.236,08 Lt (647,61 Eur), 2012 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini) 120 tonų už 211.992,00 Lt (61.397,13 Eur), 2012 m. rugsėjo 14 d. (duomenys neskelbtini) 98,54 tonų už 181.830,94 Lt (52.661,88 Eur), kviečių 2012 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini) dėl 264 tonų už 192.244,80Lt (55.677,94 Eur), iš ūkininko G. S. rapsų 2012 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini) 180,2 tonos už 318.341,32 Lt (92.198,02 Eur), 2012 m. rugsėjo 14 d. (duomenys neskelbtini) 100,16 tonos už 184.820,24 Lt (53.527,64 Eur) įtraukimui į (duomenys neskelbtini) buhalterines apskaitą, ką bendrininkas S. G. ir padarė,

T. K. pateikti PVM sąskaitas faktūras apie tariamai įvykusius grūdinių kultūrų pirkimus iš ūkininko M. L. miežių 2013 m. sausio 23 d. (duomenys neskelbtini) 300,56 tonų už 293.851,50 Lt (85.105,28 Eur), 2013 m. birželio 6 d. (duomenys neskelbtini) 244,86 tonų už 197.026,60 Lt (57.062,85 Eur), iš ūkininko G. S. kviečių 2013m. sausio 28 d. (duomenys neskelbtini) 352,22 tonos už 355.013,10 Lt (102.818,90 Eur), 2013m. balandžio 9 d. (duomenys neskelbtini) dėl 259,44 tonos už 251.137,92 Lt (72.734,57 Eur), įtraukimui į (duomenys neskelbtini) buhalterines apskaitą, ką bendrininkė T. K. ir padarė, ko pasėkoje, bendrininkams S. G., T. K., įvykdžius bendrininko D. G. nusikalstamus nurodymus, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 3 dalies reikalavimai, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius 13 straipsnyje nurodytus rekvizitus, ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 – 2013 metus. Šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, D. G., siekdamas, kad (duomenys neskelbtini) apgaule išvengtų didelės vertės turtinės prievolės sumokėjimo Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui pridėtinės vertės, pelno mokesčius, sukūrė (duomenys neskelbtini) sukčiavimų planus, numatė jų įvykdymo būdus ir vadovavo jų įgyvendinimui, o būtent, nuo 2011 m. gruodžio 21 d. iki 2013 m. birželio 6 d.:

(duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytais laiku ir vietose, M. L., vykdžiusį individualią ūkininko veiklą, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini), įkalbėjo už atlygį pasirašyti bendrininko D. G. pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, kuris sutiko ir savo parašu patvirtino jose įrašytus žinomai neteisingus duomenis apie tariamai įvykusius ūkininko M. L. grūdinių kultūrų pardavimus:

rapsų 2011 m. gruodžio 21 d. ML (duomenys neskelbtini) 120 tonų už 203.280,00 Lt (58.873,96 Eur), 2012 m. sausio 12 d. (duomenys neskelbtini) 1,32 tonos už 2.236,08 Lt (647,61 Eur), 2012 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini) 120 tonų už 211.992,00 Lt (61.397,13 Eur), 2012 m. rugsėjo 14 d. (duomenys neskelbtini) 98,54 tonų už 181.830,94 Lt (52.661,88 Eur), kviečių 2012 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini) dėl 264 tonų už 192.244,80 Lt (55.677,94 Eur) (duomenys neskelbtini), 2012 m. lapkričio 26 d. (duomenys neskelbtini) 219,82 tonų už 412.272,41 Lt (119.402,34 Eur) AB „L. A.“,

miežių 2013 m. sausio 23 d. (duomenys neskelbtini) 300,56 tonų už 293.851,50 Lt (85.105,28 Eur), 2013 m. birželio 6 d. (duomenys neskelbtini) 244,86 tonų už 197.026,60 Lt (57.062,85 Eur) (duomenys neskelbtini),

nes ūkininkas M. L. neturėjo rapsų likučio iš 2011 metų derliaus, 2012 metais grūdinių kultūrų pasėlių plotų nedeklaravo, rapsų, kviečių, miežių neaugino, (duomenys neskelbtini) rapsų, kviečių, miežių nepardavė, pinigų, nurodytų pasirašytose PVM sąskaitose faktūrose, negavo, o bendrininkas D. G. už pasirašymą PVM sąskaitose faktūrose, kuriose užfiksuotos tariamai įvykusios ūkinės operacijos, bendrininkui M. L. nuo 2011 m. gruodžio 21 d. išmokėjo po 35 procentus nuo PVM sąskaitose faktūrose 2011 m. gruodžio 21 d. (duomenys neskelbtini) nurodytos 35.280,00 Lt (10.217,79 Eur) PVM sumos, tai yra 12.300,00 Lt (3.560,00 Eur), 2012 m. sausio 12 d. ML Nr.0002 nurodytos 388,08 Lt (112,40 Eur) PVM sumos, tai yra 130,00 Lt (30,00 Eur), 2012 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini) nurodytos 36.792,00 Lt (10.655,70 Eur) PVM sumos, tai yra 12.800,00 Lt (3.707,00 Eur), 2012 m. rugsėjo 14 d. (duomenys neskelbtini) nurodytos 31.557,44 Lt (9.139,67 Eur) PVM sumos, tai yra 11.000,00 Lt (3.185,00 Eur), 2012 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini) nurodytos 33.364,80Lt (9.663,11 Eur) PVM sumos, tai yra 11.600,00 Lt (3.359,00 Eur), 2012 m. lapkričio 26 d. (duomenys neskelbtini) nurodytos 71.551,41 Lt (20.722,72 Eur) PVM sumos, tai yra 25.000,00Lt (7.240,00 Eur), 2013 m. sausio 23 d. (duomenys neskelbtini) nurodytos 50.999,02 Lt (14.770,34 Eur) PVM sumos, tai yra 17.800,00 Lt (5.155,00 Eur), 2013 m. birželio 6 d. (duomenys neskelbtini) nurodytos 34.194,70 Lt (9.903,47 Eur) PVM sumos, tai yra 11.900,00 Lt (3.446,00 Eur),

be to, (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, G. S., vykdžiusį individualią ūkininko veiklą, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini), įkalbėjo už atlygį pasirašyti bendrininko D. G. pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, kuris sutiko ir savo parašu patvirtino jose įrašytus žinomai neteisingus duomenis apie tariamai įvykusius ūkininko G. S. grūdinių kultūrų pardavimus:

rapsų 2012 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini)180,2 tonos už 318.341,32 Lt (92.198,02 Eur), 2012 m. rugsėjo 14 d. (duomenys neskelbtini) 100,16 tonos už 184.820,24 Lt (53.527,64 Eur) (duomenys neskelbtini),

kviečių 2013 m. sausio 28 d. (duomenys neskelbtini) 352,22 tonos už 355.013,10 Lt (102.818,90 Eur), 2013 m. balandžio 9 d. (duomenys neskelbtini) dėl 259,44 tonos už 251.137,92 Lt (72.734,57 Eur), (duomenys neskelbtini), nes ūkininkas G. S. neturėjo rapsų likučio iš 2011 metų derliaus, galėjo turėti tik 73,13 tonos kviečių likutį iš 2012 metų derliaus, (duomenys neskelbtini) kviečių, nepardavė, pinigų, nurodytų jam pateiktose pasirašymui PVM sąskaitose faktūrose, kuriose užfiksuotos tariamai įvykusios ūkinės operacijos, negavo, o bendrininkas D. G. už pasirašymą PVM sąskaitose faktūrose, kuriose užfiksuotos tariamai įvykusios ūkinės operacijos, bendrininkui G. S. nuo 2012 m. kovo 12 d. išmokėjo po 35 procentus nuo PVM sąskaitose faktūrose 2012 m. kovo 1 d. GS Nr.0001 nurodytos 55.249,32 Lt (16.001,31 Eur) PVM sumos, tai yra 19.300,00 Lt (5.589,00 Eur), 2012 m. rugsėjo 14 d. (duomenys neskelbtini) nurodytos 32.076,24 Lt (9.289,92 Eur) PVM sumos, tai yra 11.200,00 Lt (3.243,00 Eur), 2013 m. sausio 28 d. (duomenys neskelbtini) nurodytos 61.613,84 Lt (17.844,60 Eur) PVM sumos, tai yra 21.500,00 Lt (6.226,00 Eur), 2013 m. bandžio 9 d. (duomenys neskelbtini) nurodytos 43.585,92 Lt (12.623,35 Eur) PVM sumos, tai yra 15.200,00 Lt (4.402,00 Eur),

šias žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras bendrininkas D. G. realizavo perduodamas bei duodamas nusikalstamus nurodymus bendrininkams:

S. G. pateikti PVM sąskaitas faktūras apie tariamai įvykusius grūdinių kultūrų pirkimus iš ūkininko M. L. rapsų 2011 m. gruodžio 21 d. (duomenys neskelbtini) 120 tonų už 203.280,00 Lt (58.873,96 Eur), 2012 m. sausio 12 d. (duomenys neskelbtini) 1,32 tonos už 2.236,08 Lt (647,61 Eur), 2012 m. kovo 1 d. (duomenys neskelbtini) 120 tonų už 211.992,00 Lt (61.397,13 Eur), 2012 m. rugsėjo 14 d. (duomenys neskelbtini) 98,54 tonų už 181.830,94 Lt (52.661,88 Eur), kviečių 2012 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini) dėl 264 tonų už 192.244,80Lt (55.677,94 Eur), iš ūkininko G. S. rapsų 2012 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini) 180,2 tonos už 318.341,32 Lt (92.198,02 Eur), 2012 m. rugsėjo 14 d. (duomenys neskelbtini) 100,16 tonos už 184.820,24 Lt (53.527,64 Eur) įtraukimui į (duomenys neskelbtini) buhalterines apskaitą, ką bendrininkas S. G. ir padarė,

T. K. pateikti PVM sąskaitas faktūras apie tariamai įvykusius grūdinių kultūrų pirkimus iš ūkininko M. L. miežių 2013 m. sausio 23 d. (duomenys neskelbtini) 300,56 tonų už 293.851,50 Lt (85.105,28 Eur), 2013 m. birželio 6 d. (duomenys neskelbtini) 244,86 tonų už 197.026,60 Lt (57.062,85 Eur), iš ūkininko G. S. kviečių 2013 m. sausio 28 d. (duomenys neskelbtini) 352,22 tonos už 355.013,10Lt (102.818,90 Eur), 2013 m. balandžio 9 d. (duomenys neskelbtini) dėl 259,44 tonos už 251.137,92 Lt (72.734,57 Eur), įtraukimui į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, ką bendrininkė T. K. ir padarė, tokiu būdu, bendrininkams M. L., G. S., S. G., T. K., įvykdžius nusikalstamus bendrininko D. G. nurodymus ir suklastojus PVM sąskaitas faktūras apie tariamai įvykusius grūdinių kultūrų pardavimus - pirkimus iš ūkininkų M. L., G. S., jas įtraukus į (duomenys neskelbtini) buhalterines apskaitas bei atitinkamai įrašius į pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (FR0600) už 2011 metų balandžio-spalio, gruodžio mėnesius, 2012 metų sausio, kovo-birželio, rugsėjo, spalio mėnesius žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) pajamas, pridėtinės vertės atskaitą, į metines pelno mokesčio deklaracijas ((duomenys neskelbtini) už 2011 - 2012 metus žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) pelną, turtą, į pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (FR0600) už 2012 metus, 2013 metų balandžio ir birželio mėnesius žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) pajamas, į metines pelno mokesčio deklaracijas ((duomenys neskelbtini) už 2012 - 2013 metus žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) pelną bei šiuos žinomai neteisingus duomenis nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2013 m. balandžio 7 d. pateikus elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Vilniaus g. 265, Šiauliuose, Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mažeikių poskyriui, buvusiam Vasario 16-osios g. 4, Mažeikiuose, taip D. G. suorganizavo, kad nuo 2011 m. gegužės 25 d., pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2002 m. kovo 5 d.  Nr. IX-751 90 straipsnio 1 dalyje nustatytą sumokėjimo terminą, nuo 2012 m. spalio 1 d., pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-675 53 straipsnio 1 dalyje nustatytą sumokėjimo terminą, apgaule (duomenys neskelbtini) naudai būtų išvengta ir buvo išvengta didelės vertės turtinės prievolės mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokesčių pridėtinės vertės 260.443,40 Lt (75.429,62 Eur), pelno 179.851,38 Lt (52.088,55 Eur), viso 440.294,78 Lt (127.518,17 Eur) už 2011 - 2012 metus, nuo 2013 m. kovo 25 d., pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751 90 straipsnio 1 dalyje nustatytą sumokėjimo terminą, nuo 2013 m. spalio 1 d., pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-675 53 straipsnio 1 dalyje  nustatytą sumokėjimo terminą, apgaule (duomenys neskelbtini) naudai būtų išvengta ir buvo išvengta didelės vertės turtinės prievolės mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokesčių pridėtinės vertės 260.283,05 Lt (75.383,18 Eur), pelno 185.916,45Lt (53.845,13 Eur), viso 446.199,50 Lt (129.228,31 Eur) už 2012 - 2013 metus. Šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 182 straipsnio 12 dalyje.

 

Dėl kaltinamajame akte išdėstytų faktinių aplinkybių pakeitimo

 

2018 m. kovo 12 d. prokuroras pateikė prašymą kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes dėl kaltinamųjų M. L., G. S., T. K., S. G., D. G. padarytų nusikaltimų, numatytų BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 220 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4, 6 dalyse ir 222 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, pakeisti iš esmės skirtingomis ir kaltinimą išdėstyti taip, kad:

M. L.

kaltinamas tuo, kad vykdydamas individualią ūkininko veiklą, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytais laiku ir vietose, bendrininko organizatoriaus D. G., vykdytojo A. R., kurio atžvilgiu 2015 m. balandžio 24 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, įkalbėtas už atlygį pasirašė bendrininkų organizatoriaus D. G., vykdytojo A. R., kurio atžvilgiu 2015 m. balandžio 24 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, jam pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, tuo savo parašu patvirtindamas jose žinomai neteisingus duomenis apie tariamai įvykusius grūdinių kultūrų pardavimus:

rapsų 2011 m. gruodžio 21 d. (duomenys neskelbtini) 120 tonų už 203.280,00 Lt (58.873,96 Eur), 2012 m. sausio 12 d. (duomenys neskelbtini) 1,32 tonos už 2.236,08 Lt (647,61 Eur), 2012 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini) 120 tonų už 211.992,00 Lt (61.397,13 Eur), 2012 m. rugsėjo 14 d. (duomenys neskelbtini) 98,54 tonų už 181.830,94 Lt (52.661,88 Eur), kviečių 2012 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini) dėl 264 tonų už 192.244,80 Lt (55.677,94 Eur) (duomenys neskelbtini),

miežių 2012 m. rugsėjo 17 d. (duomenys neskelbtini) 51,6 tonų už 40.333,66 Lt (11.681,44 Eur), 2012 m. lapkričio 12 d. (duomenys neskelbtini) 56 tonų už 49.126,00 Lt (14.227,87 Eur), 2013 m balandžio 17 d. (duomenys neskelbtini) dėl 68,5 tonų už 59.262,78 Lt (17.163,69 Eur), 2013 m. gruodžio 12 d. (duomenys neskelbtini) dėl 73 tonų už 45.048,30 Lt (13.046,89 Eur) (duomenys neskelbtini),

rapsų 2012 m. lapkričio 26 d. GSA Nr.12/02705 219,82 tonų už 412.272,41 Lt (119.402,34 Eur) (duomenys neskelbtini),

miežių 2013 m. sausio 23 d. (duomenys neskelbtini) 300,56 tonų už 293.851,50 Lt (85.105,28 Eur), 2013 m. birželio 6 d. (duomenys neskelbtini) 244,86 tonų už 197.026,60 Lt (57.062,85 Eur) (duomenys neskelbtini),

nes ūkininkas M. L. neturėjo rapsų likučio iš 2011 metų derliaus, 2012 metais grūdinių kultūrų pasėlių plotų nedeklaravo, rapsų, kviečių, miežių neaugino, (duomenys neskelbtini)  rapsų, kviečių, miežių nepardavė, pinigų, nurodytų jam pateiktose pasirašymui PVM sąskaitose faktūrose, kuriose užfiksuotos tariamai įvykusios ūkinės operacijos, negavo, o bendrininkai organizatorius D. G., vykdytojas A. R., kurio atžvilgiu 2015 m. balandžio 24 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, už pasirašymą PVM sąskaitose faktūrose, kuriose užfiksuotos tariamai įvykusios ūkinės operacijos dėl grūdinių kultūrų pardavimų, bendrininkui padėjėjui M. L. nuo 2011 m. gruodžio 21 d. išmokėjo po 35 procentus nuo PVM sąskaitose faktūrose 2011 m. gruodžio 21 d. ML (duomenys neskelbtini) nurodytos 35.280,00 Lt (10.217,79 Eur) PVM sumos, tai yra 12.300,00 Lt (3.560,00 Eur), 2012 m. sausio 12 d. ML (duomenys neskelbtini) nurodytos 388,08 Lt (112,40 Eur) PVM sumos, tai yra 130,00 Lt (30,00 Eur), 2012 m. kovo 12 d. MA Nr.0001 nurodytos 36.792,00 Lt (10.655,70 Eur) PVM sumos, tai yra 12.800,00 Lt (3.707,00 Eur), 2012 m. rugsėjo 14 d. (duomenys neskelbtini) nurodytos 31.557,44 Lt (9.139,67 Eur) PVM sumos, tai yra 11.000,00 Lt (3.185,00 Eur), 2012 m. rugsėjo 17 d. ŠIL Nr.00562 nurodytos 7.000,06 Lt (2027,36 Eur) PVM sumos, tai yra 2.450,00 Lt (700,00 Eur), 2012 m. spalio 1 d. ML Nr.0002 nurodytos 33.364,80Lt (9.663,11 Eur) PVM sumos, tai yra 11.600,00 Lt (3.359,00 Eur), 2012 m. lapkričio 12 d. ŠILU Nr.001 nurodytos už 8.526,00 Lt (2.469,30 Eur) PVM sumos, tai yra 2.900,00 Lt (800,00 Eur), 2012 m. lapkričio 26 d. GSA Nr.12/02705 nurodytos 71.551,41 Lt (20.722,72 Eur) PVM sumos, tai yra 25.000,00 Lt (7.240,00 Eur), 2013 m. sausio 23 d. MJUK Nr.0001 nurodytos 50.999,02 Lt (14.770,34 Eur) PVM sumos, tai yra 17.800,00 Lt (5.155,00 Eur), 2013 m. balandžio 17 d. ŠILU Nr.002 nurodytos 10.285,28 Lt (2.978,82 Eur) PVM sumos, tai yra 3.600,00 Lt (1.000,00 Eur), 2013 m. birželio 6 d. MJUK Nr.0004 nurodytos 34.194,70 Lt (9.903,47 Eur) PVM sumos, tai yra 11.900,00 Lt (3.446,00 Eur), 2013 m. gruodžio 12 d. ŠIL Nr.00003 nurodytos 7.818,30 Lt (2.264,34 Eur) PVM sumos, tai yra 2.700,00 Lt (700,00 Eur), viso 114 180,00 Lt (33 068,81 Eur), šias žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras realizavo po vieną pasirašytą egzempliorių grąžindamas bendrininkams organizatoriui D. G., vykdytojui A. R., kurio atžvilgiu 2015m. balandžio 24 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, taip per bendrininkus organizatorių D. G., vykdytoją A. R., kurio atžvilgiu 2015 m. balandžio 24 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, padėjo apgaulingai tvarkyti (duomenys neskelbtini) buhalterines apskaitas, nes šias žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras bendrininkas organizatorius D. G. pateikė bendrininkams vykdytojams S. G., T. K., nurodydamas jas įtraukti į (duomenys neskelbtini) buhalterines apskaitas, ką pastarieji ir padarė, o bendrininkas vykdytojas A. R., kurio atžvilgiu 2015 m. balandžio 24 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, pateikė jas įtraukimui į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, ko pasėkoje buvo pažeisti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 3 dalies reikalavimai, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius 13 straipsnyje nurodytus rekvizitus, ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 – 2013 metus. Šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, M. L. kaltinamas tuo, kad vykdydamas individualią ūkininko veiklą, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini) ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 10 str. 5 d., 21 str. 1 d. būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir jos tvarkymą nuo 2011 m. gruodžio 21 d. iki 2013 m. gruodžio 12 d. apgaulingai tvarkė ūkininko M. L. ūkio buhalterinę apskaitą, nes į buhalterinę apskaitą įtraukė PVM sąskaitas faktūras su jose įformintais tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie grūdinių kultūrų pardavimą:

rapsų 2011 m. gruodžio 21 d. ML Nr.0001 120 tonų už 203.280,00 Lt (58.873,96 Eur), 2012 m. sausio 12 d. ML Nr.0002 1,32 tonos už 2.236,08 Lt (647,61 Eur), 2012 m. kovo 12 d. MA Nr.0001 120 tonų už 211.992,00 Lt (61.397,13 Eur), 2012 m. rugsėjo 14 d. ML12 Nr.0001 98,54 tonų už 181.830,94 Lt (52.661,88 Eur), kviečių 2012 m. spalio 1 d. ML Nr.0002 dėl 264 tonų už 192.244,80 Lt (55.677,94 Eur) (duomenys neskelbtini),

miežių 2012 m. rugsėjo 17 d. ŠIL Nr.00562 51,6 tonų už 40.333,66 Lt (11.681,44 Eur), 2012 m. lapkričio 12 d. ŠILU Nr.001 56 tonų už 49.126,00 Lt (14.227,87 Eur), 2013 m. balandžio 17 d. ŠILU Nr.002 dėl 68,5 tonų už 59.262,78 Lt (17.163,69 Eur), 2013 m. gruodžio 12 d. ŠIL Nr.00003 dėl 73 tonų už 45.048,30 Lt (13.046,89 Eur) UAB (duomenys neskelbtini),

rapsų 2012 m. lapkričio 26 d. GSA Nr.12/02705 219,82 tonų už 412.272,41 Lt (119.402,34 Eur) (duomenys neskelbtini),

miežių 2013 m. sausio 23 d. MJUK Nr.0001 300,56 tonų už 293.851,50 Lt (85.105,28 Eur), 2013 m. birželio 6 d. MJUK Nr.0004 244,86 tonų už 197.026,60 Lt (57.062,85 Eur) (duomenys neskelbtini),

nes ūkininkas M. L. neturėjo rapsų likučio iš 2011 metų derliaus, 2012 metais grūdinių kultūrų pasėlių plotų nedeklaravo, rapsų, kviečių, miežių neaugino, (duomenys neskelbtini), kviečių, miežių nepardavė, pinigų, nurodytų suklastotose PVM sąskaitose faktūrose apie tariamai įvykusias ūkines operacijas, negavo, taip pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti ūkininko M. L. ūkio veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 – 2013 metus. Šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, M. L., vykdydamas individualią ūkininko veiklą, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini) ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 10 straipsnio 5 dalį, 21 straipsnį, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir jos tvarkymą, apskaitos dokumentų išsaugojimą nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. aplaidžiai tvarkė ūkininko M. L. ūkio buhalterinę apskaitą, nes ūkininko M. L. buhalterinės apskaitos duomenys už 2010 - 2013 metus nesuteikia reikiamos informacijos apie ūkininko turtą ir įsipareigojimus, nenustatė buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, nesaugojo VšĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro sudarytų 2010 - 2011 metų buhalterinės apskaitos registrų, numatytų konsultavimo paslaugų teikimo sutartyse Nr.09/4081, Nr. 11/1217, išskyrus išrašytų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų, gaunamų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrus 2010 metais, 2012 - 2013 metais buhalterinę apskaitą tvarkė supaprastintu būdu, bet, būdamas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, buhalterinę apskaitą turėjo tvarkyti taikant dvejybinio įrašo būdą, taip pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 4 straipsnio 6 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio reikalavimus, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, jog apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga vidaus bei išorės informacijos vartotojams, apskaitai tvarkyti taiko dvejybinio įrašo būdą, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo ir po jų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, ir dėl šių pažeidimų visiškai negalima nustatyti ūkininko M. L. ūkio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010 - 2013 metus. Šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

G. S. kaltinamas tuo, kad vykdydamas individualią ūkininko veiklą, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini), nuo 2012 m. kovo 12 d. iki 2013 m. balandžio 9 d., adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytais laiku, bendrininko organizatoriaus D. G. įkalbėtas už atlygį pasirašė bendrininko organizatoriaus D. G. jam pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, tuo savo parašu patvirtindamas jose žinomai neteisingus duomenis apie tariamai įvykusius grūdinių kultūrų pardavimus:

rapsų 2012 m. kovo 12 d. GS Nr.0001 180,2 tonos už 318.341,32 Lt (92.198,02 Eur), 2012 m. rugsėjo 14 d. GL12 Nr.0001 100,16 tonos už 184.820,24 Lt (53.527,64 Eur) (duomenys neskelbtini),

kviečių 2013 m. sausio 28 d. MJUK Nr.0002 352,22 tonos už 355.013,10 Lt (102.818,90 Eur), 2013m. balandžio 9 d. MJUK Nr.0003 dėl 259,44 tonos už 251.137,92 Lt (72.734,57 Eur), (duomenys neskelbtini), nes ūkininkas G. S. neturėjo rapsų likučio iš 2011 metų derliaus, galėjo turėti tik 73,13 tonos kviečių likutį iš 2012 metų derliaus, (duomenys neskelbtini) kviečių, nepardavė, pinigų, nurodytų jam pateiktose pasirašymui PVM sąskaitose faktūrose, kuriose užfiksuotos tariamai įvykusios ūkinės operacijos dėl grūdinių kultūrų, negavo, o bendrininkas organizatorius D. G. už pasirašymą PVM sąskaitose faktūrose, kuriose užfiksuotos tariamai įvykusios ūkinės operacijos dėl grūdinių kultūrų pardavimų, bendrininkui padėjėjui G. S. nuo 2012 m. kovo 12 d. išmokėjo po 35 procentus nuo PVM sąskaitose faktūrose 2012 m. kovo 12 d. GS Nr.0001 nurodytos 55.249,32 Lt (16.001,31 Eur) PVM sumos, tai yra 19.300,00 Lt (5.589,00 Eur), 2012 m. rugsėjo 14 d. GL12 Nr.0001 nurodytos 32.076,24 Lt (9.289,92 Eur) PVM sumos, tai yra 11.200,00 Lt (3.243,00 Eur), 2013 m. sausio 28 d. MJUK Nr.0002 nurodytos 61.613,84 Lt (17.844,60 Eur) PVM sumos, tai yra 21.500,00 Lt (6.226,00 Eur), 2013 m. balandžio 9 d. MJUK Nr.0003 nurodytos 43.585,92 Lt (12.623,35 Eur) PVM sumos, tai yra 15.200,00 Lt (4.402,00 Eur), viso 67.200,00 Lt (19.462,47 Eur), šias žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras realizavo po vieną pasirašytą egzempliorių grąžindamas bendrininkui organizatoriui D. G., taip per bendrininką organizatorių D. G. padėjo apgaulingai tvarkyti (duomenys neskelbtini) buhalterines apskaitas, nes šias žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras bendrininkas organizatorius D. G. pateikė bendrininkams vykdytojams S. G., T. K., nurodydamas jas įtraukti į (duomenys neskelbtini) buhalterines apskaitas, ką pastarieji ir padarė, ko pasėkoje buvo pažeisti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 3 dalies reikalavimai, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius 13 straipsnyje nurodytus rekvizitus, ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 - 2013 metus. Šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, G. S., vykdydamas individualią ūkininko veiklą, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) registruoto (duomenys neskelbtini), ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 straipsnio 5 dalies, 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir jos tvarkymą nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 9 d. apgaulingai tvarkė ūkininko G. S. ūkio buhalterinę apskaitą, nes į buhalterinę apskaitą neįtraukė pagal: 

2012 spalio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą IND Nr.4565705 dėl 12,9 tonos kviečių UAB „Vilkyčių mėsa“ pardavimo operacijos už 10.926,30Lt (3.164,48 Eur), iš jų 9.030,00 Lt (2.615,27 Eur) pardavimo pajamos ir išskirtas 1.896,30 Lt (549,21 Eur) pridėtinės vertės mokestis, 

PVM sąskaitų faktūrų dėl kviečių UAB „Litagros grūdai“ pardavimo operacijų 2012 m. gruodžio 3 d. G05 Nr.0013534 11,42 tonos už 9.934,85Lt (2.877,33 Eur), iš jų 8.210,62 Lt (2.377,96 Eur) pardavimo pajamos ir išskirtas 1.724,23 Lt (499,37 Eur) pridėtinės vertės mokestis, 2012 m. gruodžio 7 d. G05 Nr.0013545 11,66 tonos už 10.066,87 Lt (2.915,57 Eur), iš jų 8.319,73 Lt (2.409,56 Eur) pardavimo pajamos ir išskirtas 1.747,14 Lt (506,01 Eur) pridėtinės vertės mokestis, 2012 m. gruodžio 20 d. G05 Nr.0013667 6,46 tonos už 5.636,64 Lt (1.632,48 Eur), iš jų 4.658,38 Lt (1.349,16 Eur) pardavimo pajamos ir išskirtas 978,26 Lt (283,32 Eur) pridėtinės vertės mokestis, 

taip pat į buhalterinę apskaitą įtraukė apskaitos dokumentus su juose įformintais tikrovės neatitinkančiais duomenimis: 

į registrą (duomenys neskelbtini) įrašė rapsų (gamybos produkcijos) likutį 2012 m. pradžioje didesnį 118.469,80 Lt (34.311,23 Eur) nei buvo 2011 m. pabaigoje,

PVM sąskaitas faktūras dėl pardavimų rapsų (duomenys neskelbtini) 2012 m. kovo 12 d.  GS Nr.0001 180,2 tonos už 318.341,32 Lt (92.198,02 Eur), 2012 m. rugsėjo 14 d. GL12 Nr.0001 100,16 tonos už 184.820,24 Lt (53.527,64 Eur), 2012 metų derliaus kviečių (duomenys neskelbtini)  2013m. sausio 28 d. (duomenys neskelbtini) 352,22 tonos už 355.013,10 Lt (102.818,90 Eur), 2013 m. balandžio 9 d. MJUK Nr.0003 259,44 tonos už 251.137,92 Lt (72.734,57 Eur), 

nes ūkininkas G. S. neturėjo rapsų likučio iš 2011 metų derliaus, galėjo turėti tik 73,13 tonos kviečių likutį iš 2012 metų derliaus, (duomenys neskelbtini) rapsų, (duomenys neskelbtini) kviečių, nepardavė, pinigų, nurodytų suklastotose PVM sąskaitose faktūrose apie tariamai įvykusias ūkines operacijas dėl grūdinių kultūrų, negavo, taip pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius 13 straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų, ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti ūkininko G. S. ūkio veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 - 2013 metus. Šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, G. S., vykdydamas individualią ūkininko veiklą, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini), ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574 21 staipsnį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą nuo 2012 m. spalio 23 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. aplaidžiai tvarkė ūkininko G. S. ūkio buhalterinę apskaitą, nes nenustatė buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, nesaugojo PVM sąskaitų faktūrų 2012 m. spalio 23 d. IND Nr.4565705, 2012 m. guodžio 3 d. G05 Nr.0013534, 2012 m. gruodžio 7 d. G05 Nr.0013545, 2012 m. gruodžio 20 d. G05 Nr.0013667, taip pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 19 straipsnio reikalavimus, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo ir po jų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti ūkininko G. S. ūkio veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 metus. Šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

T. K., kaltinama tuo, kad būdama (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktore ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį atsakinga už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą buhalteriui, bei, vykdydama bendrininko organizatoriaus D. G. nusikalstamus nurodymus įtraukti į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą pastarojo jai pateiktus bendrininkų padėjėjų M. L., G. S. žinomai suklastotus apskaitos dokumentus apie tariamai įvykusias ūkines operacijas dėl grūdinių kultūrų pirkimų - pardavimų, nuo 2012 m. gruodžio 7 d. iki 2013 m. rugpjūčio 26 d. apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nes pateikė (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini), pagal 2012 m. spalio 12 d. atlygintinų paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakingai už (duomenys neskelbtini) buhalterinių duomenų suvedimą, įgaliotam asmeniui S. J. įtraukimui į buhalterinę apskaitą žinomai suklastotus apskaitos dokumentus, apie kurių suklastojimą (duomenys neskelbtini) įgaliotam asmeniui S. J. nebuvo žinoma, nes juose buvo įforminta ir T. K. parašais patvirtinta tariamai įvykusios ūkinės operacijos dėl grūdinių kultūrų pirkimų - pardavimų su bendrininkais padėjėjais M. L., G. S., taip pat tikrovės neatitinkantys duomenys ir apie pastariesiems išmokėtas pinigų sumas, tai yra:

pagal PVM sąskaitą faktūrą 2012 m. gruodžio 12 d. MJ Nr.0003 dėl tarpininkavimo paslaugų pardavimo 9.575,36 Lt (2.773,22 Eur) sumai ūkininkui M. L., pastarajam parduodant AB „L. A.“ pagal 2012 m. lapkričio 9 d. tarpininkavimo sutartį Nr.09/11/2012 219,82 tonų rapsų už 412.272,41 Lt (119.402,34 Eur) ir tai ūkininkui M. L. įforminant 2012 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaita faktūra GSA Nr. 12/02705, kasos išlaidų orderiais apie išmokėtas pinigų sumas 2012 m. gruodžio 7 d. Nr.0001 198.750,00 Lt (57.561,98 Eur), 2012 m. gruodžio 12 d. Nr.0002 203.947,05 Lt (59.067,15 Eur) ūkininkui M. L. už 219,82 tonų rapsų pardavimą (duomenys neskelbtini), bet ūkininkas M. L. neturėjo rapsų likučio iš 2011 metų derliaus, 2012 metais grūdinių kultūrų pasėlių plotų nedeklaravo, rapsų neaugino, (duomenys neskelbtini) rapsų nepardavė, pinigų, nurodytų PVM sąskaitose faktūrose, kasos išlaidų orderiuose, negavo,

pagal PVM sąskaitas faktūras dėl miežių pirkimo iš ūkininko M. L. 2013 m. sausio 23 d. MJUK Nr.0001 300,56 tonų ir pinigų sumokėjimą 293.851,50 Lt (85.105,28 Eur) pagal kasos išlaidų orderį 2013 m. sausio 24 d. Nr.0004, 2013 m. birželio 6 d. MJUK Nr.0004 244,86 tonų ir pinigų sumokėjimą 197.026,60 Lt (57.062,85 Eur) pagal kasos išlaidų orderius 2013 m. liepos 22 d. Nr.0010, 2013 m. liepos 26 d. Nr.0011, 2013 m. rugpjūčio 7 d. Nr.0012, 2013 m. rugpjūčio 14 d. Nr.0013, 2013 m. rugpjūčio 26 d. Nr.0014, bet ūkininkas M. L. 2012 metais grūdinių kultūrų pasėlių plotų nedeklaravo, miežių neaugino, (duomenys neskelbtini) miežių nepardavė, pinigų, nurodytų PVM sąskaitose faktūrose, kasos išlaidų orderiuose, negavo,

pagal PVM sąskaitas faktūras dėl 2012 metų derliaus kviečių pirkimo iš ūkininko G. S. 2013 m. sausio 28 d. MJUK Nr.0002 352,22 tonos ir pinigų sumokėjimą 355.013,10 Lt (102.818,90 Eur) pagal kasos išlaidų orderį 2013 m. vasario 21 d. Nr.0005, 2013 m. balandžio 9 d. MJUK Nr.0003 dėl 259,44 tonos ir pinigų sumokėjimą 251.137,92 Lt (72.734,57 Eur) pagal kasos išlaidų orderius 2013 m. balandžio 18 d. Nr.0006, 2013 m. gegužės 16 d.  Nr.0007, 2013 m. gegužės 21 d. Nr.0008, 2013 m. gegužės 31 d. Nr.0009, bet ūkininkas G. S. 2012 metais galėjo turėti tik 73,13 tonos kviečių likutį iš 2012 metų derliaus, 2013 metais (duomenys neskelbtini) kviečių nepardavė, pinigų, nurodytų PVM sąskaitose faktūrose, kasos išlaidų orderiuose, negavo,

taip pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d.  Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius 13 straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų, ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 - 2013 metus. Šiais veiksmais kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, T. K., būdama (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktore ir siekdama (duomenys neskelbtini), naudai išvengti:

260.283,05 Lt (75.383,18 Eur) pridėtinės vertės mokesčio ir veikdama per (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), įgaliotą asmenį S. J., nežinojusią apie T. K. jai pateiktose PVM sąskaitose faktūrose 2012 m. lapkričio 26 d. GSA Nr. 12/02705, 2013 m. sausio 23 d. M JUK Nr.0001, 2013 m. sausio 28 d. MJUK Nr.0002, 2013 m. balandžio 9 d. MJUK Nr.0003, 2013 m. birželio 6 d. MJUK Nr.0004 nurodytų ūkinių operacijų dėl grūdinių kultūrų pirkimų - pardavimų neįvykimą, 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 14 d., 2013 m. liepos 19 d. įrašė į pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (FR0600) už 2012 metus, 2013 metų balandžio ir birželio mėnesius žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) pajamas, tai yra padidintą pirkimo pridėtinės vertės mokesčio sumą 260.283,05 Lt (75.383,18 Eur) ir sumažintą mokėtino į biudžetą pridėtinės vertės mokesčio sumą 260.283,05 Lt (75.383,18 Eur) už 2012 - 2013 metus,

185.916,45 Lt (53.845,13 Eur) pelno mokesčio ir veikdama per (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini), įgaliotą asmenį S. J., nežinojusią apie T. K. jai pateiktose PVM sąskaitose faktūrose 2012 m. lapkričio 26 d. GSA Nr.12/02705, 2013 m. sausio 23 d. MJUK Nr.0001, 2013 m. sausio 28 d. MJUK Nr.0002, 2013 m. balandžio 9 d. MJUK Nr.0003, 2013 m. birželio 6 d. MJUK Nr.0004 nurodytų ūkinių operacijų dėl grūdinių kultūrų pirkimų - pardavimų neįvykimą, 2013 m. balandžio 16 d., 2014 m. balandžio 7 d. įrašė į metines pelno mokesčio deklaracijas ((duomenys neskelbtini) už 2012 - 2013 metus žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) pelną, nes nedeklaravo 332.807,00 Lt (96.387,57 Eur) pajamų, 1.194.593,00 Lt (345.978,05 Eur) pelno, neapskaičiavo 185.916,45 Lt (53.845,13 Eur) pelno mokesčio už 2012 - 2013 metus, 

bei šiuos žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) 2012 metų, 2013 metų balandžio ir birželio mėnesių pajamas, 2012 - 2013 metų pelną nuo 2013 m. vasario 15 d. iki 2014 m. balandžio 7 d. per (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), įgaliotą asmenį S. J., nežinojusią apie jai T. K. pateiktų duomenų neteisingumą, pateikė elektroninio deklaravimo būdu Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mažeikių poskyriui, buvusiam Vasario 16-osios g. 4, Mažeikiuose. Šiais veiksmais kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.

Be to, T. K., būdama (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktore ir, vykdydama bendrininko organizatoriaus D. G. nusikalstamus nurodymus įtraukti į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą pastarojo jai pateiktus bendrininkų padėjėjų M. L., G. S. žinomai suklastotus apskaitos dokumentus apie tariamai įvykusias ūkines operacijas dėl grūdinių kultūrų pirkimų - pardavimų ir sudaryti sąlygas apgaule (duomenys neskelbtini) naudai išvengti didelės vertės turtinių prievolių mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės, pelno mokesčių, nuo 2012 m. gruodžio 7 d. iki 2013 m. rugpjūčio 26 d. pateikė (duomenys neskelbtini), įgaliotam asmeniui S. J. įtraukimui į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą šiuos žinomai suklastotus apskaitos dokumentus, apie kurių suklastojimą (duomenys neskelbtini) įgaliotam asmeniui S. J. nebuvo žinoma, nes juose buvo įformintos tariamai įvykusios ūkinės operacijos dėl grūdinių kultūrų pirkimų - pardavimų pagal PVM sąskaitą faktūrą 2012 m. gruodžio 12 d. MJ Nr.0003 dėl tarpininkavimo paslaugų pardavimo 9.575,36 Lt (2.773,22 Eur) sumai ūkininkui M. L., taip pat tariamai išmokėtos pastarajam pinigų sumos pagal kasos išlaidų orderius 2012 m. gruodžio 7 d. Nr.0001 198.750,00 Lt (57.561,98 Eur), 2012 m. gruodžio 12 d. Nr.0002 203.947,05 Lt (59.067,15 Eur), PVM sąskaitas faktūras dėl miežių pirkimo iš ūkininko M. L. 2013 m. sausio 23 d.  MJUK Nr.0001 300,56 tonų už tariamai 293.851,50 Lt (85.105,28 Eur) pagal kasos išlaidų orderį 2013 m. sausio 24 d. Nr.0004, 2013 m. birželio 6 d. MJUK Nr.0004 244,86 tonų už tariamai 197.026,60Lt (57.062,85 Eur) pagal kasos išlaidų orderius 2013 m. liepos 22 d. Nr.0010, 2013 m. liepos 26 d. Nr.0011, 2013 m. rugpjūčio 7 d. Nr. 0012, 2013 m. rugpjūčio 14 d. Nr.0013, 2013 m. rugpjūčio 26 d. Nr.0014,

PVM sąskaitas faktūras dėl 2012 metų derliaus kviečių pirkimo iš ūkininko G. S. 2013 m. sausio 28 d. MJUK Nr.0002 352,22 tonos už tariamai 355.013,10 Lt (102.818,90 Eur) pagal kasos išlaidų orderius 2013 m. vasario 21 d. Nr.0005, 2013 m. balandžio 9 d. MJUK Nr.0003 dėl 259,44 tonos už tariamai 251.137,92 Lt (72.734,57 Eur) pagal kasos išlaidų orderius 2013 m. balandžio 18 d. Nr.0006, 2013 m. gegužės 16 d. Nr.0007, 2013 m. gegužės 21 d. Nr.0008, 2013 m. gegužės 31 d. Nr.0009, po ko, per (duomenys neskelbtini), įgaliotą asmenį S. J., nežinojusią apie jai T. K. pateiktų duomenų neteisingumą, nuo 2013m. vasario 15 d. iki 2014 m. balandžio 7 d.  elektroninio deklaravimo būdu pateikė Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mažeikių poskyriui, buvusiam Vasario 16-osios g. 4, Mažeikiuose, pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (FR0600) už 2012 metus, 2013 metų balandžio ir birželio mėnesius, metines pelno mokesčio deklaracijas ((duomenys neskelbtini) už 2012 - 2013 metus su jose įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie (duomenys neskelbtini) pajamas, pelną, tai yra padidinta pirkimo pridėtinės vertės mokesčio suma 260.283,05 Lt (75.383,18 Eur) ir sumažinta mokėtino į biudžetą pridėtinės vertės mokesčio suma 260.283,05 Lt (75.383,18 Eur) už 2012 - 2013 metus, nedeklaruota 332.807,00 Lt (96.387,57 Eur) pajamų, 1.194.593,00 Lt (345.978,05 Eur) pelno, neapskaičiuota 185.916,45 Lt (53.845,13 Eur) pelno mokesčio už 2012 - 2013 metus bei tokiais veiksmais sudarė sąlygas apgaule (duomenys neskelbtini) naudai nuo 2013-02-25, pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751 90 straipsnio 1 dalyje nustatytą sumokėjimo terminą, nuo 2013 m. spalio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-675 53 straipsnio 1 dalyje nustatytą sumokėjimo terminą, išvengti, o ir buvo išvengta didelės vertės turtinių prievolių mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokesčių pridėtinės vertės 260.283,05 Lt (75.383,18 Eur), pelno 185.916,45 Lt (53.845,13 Eur), viso 446.199,50 Lt (129.228,31 Eur) už 2012-2013 metus. Šiais veiksmais kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

S. G., kaltinamas tuo, kad būdamas (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalyje atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą buhalteriui, nuo 2011 m. sausio 17 d. iki 2012 m. spalio 18 d. apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nes nepateikė (duomenys neskelbtini) buhalterijai visų duomenų dėl paslaugų pardavimo, pinigų priėmimo operacijų, dėl ko buhalterinės apskaitos dokumentais neįforminta ir į buhalterinę apskaitą neįtraukta paminklų gamybos bei kapų tvarkymo paslaugų pardavimo operacijų 2011 m. už 132.761,98 Lt (38.450,33 Eur), 2012 m. už 17.615,50 Lt (5.101,80 Eur), pinigų priėmimo operacijų 2011 m. už 160.642,00 Lt (46.525,14 Eur), 2012 m. už 21.314,76 Lt (6.173,18 Eur),

be to, vykdydamas bendrininko organizatoriaus D. G. nusikalstamus nurodymus įtraukti į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą pastarojo jam pateiktus bendrininkų padėjėjų M. L., G. S. žinomai suklastotus apskaitos dokumentus apie tariamai įvykusias ūkines operacijas dėl grūdinių kultūrų pirkimų bei pateikė (duomenys neskelbtini) buhalterijai įtraukimui į buhalterinę apskaitą šiuos žinomai suklastotus apskaitos dokumentus, apie kurių suklastojimą (duomenys neskelbtini) buhalterijai nebuvo žinoma, nes juose buvo įforminta ir S. G. parašais patvirtinta tariamai įvykusios ūkinės operacijos dėl grūdinių kultūrų pirkimų iš bendrininkų padėjėjų M. L., G. S., taip pat tikrovės neatitinkantys duomenys apie pastariesiems išmokėtas pinigų sumas, tai yra:

pagal PVM sąskaitas faktūras dėl pirkimo iš ūkininko M. L. 2011 m. gruodžio 21 d. ML Nr.0001 120 tonų rapsų ir pinigų sumokėjimą 203.280,00 Lt (58.873,96 Eur) pagal kasos išlaidų orderį 2011 m. gruodžio 22 d. Nr.538, 2012 m. sausio 12 d. ML12 Nr.0002 1,32 tonos rapsų ir pinigų sumokėjimą 2.236,08 Lt (647,61 Eur) pagal kasos išlaidų orderį 2012 m. sausio 12 d. Nr.540, 2012 m. kovo 12 d. MA Nr.0001 120 tonų rapsų ir pinigų sumokėjimą 211.992,00 Lt (61.397,13 Eur) pagal kasos išlaidų orderį 2012 m. kovo 12 d. Nr.545, 2012 m. rugsėjo 14 d.  ML12 Nr.0001 98,54 tonų rapsų ir pinigų sumokėjimą 181.830,94 Lt (52.661,88 Eur) pagal kasos išlaidų orderį 2012 m. rugsėjo 19 d. Nr.590, 2012 m. spalio 1 d. ML Nr.0002 dėl 264 tonų kviečių ir pinigų sumokėjimą 192.244,80 Lt (55.677,94 Eur) pagal kasos išlaidų orderį 2012 m. spalio 18 d. Nr.599, nes ūkininkas M. L. iš 2011 metų derliaus rapsų likučio neturėjo, 2012 metais grūdinių kultūrų pasėlių plotų nedeklaravo, rapsų, miežių, kviečių neaugino, jų nepardavė, pinigų, nurodytų PVM sąskaitose faktūrose, kasos išlaidų orderiuose, negavo, 

pagal PVM sąskaitas faktūras dėl pirkimo rapsų iš ūkininko G. S. 2012 m. kovo 12 d. GS Nr.0001 180,2 tonos ir pinigų sumokėjimą 318.341,32 Lt (92.198,02 Eur) pagal kasos išlaidų orderį 2012 m. kovo 12 d. Nr.546, 2012 m. rugsėjo 14 d. GL12 Nr.0001 100,16 tonos ir pinigų sumokėjimą 184.820,24 Lt (53.527,64 Eur) pagal kasos išlaidų orderį 2012 m. rugsėjo 19 d. Nr.588, nes 2012 metų pradžioje ūkininkas G. S. neturėjo likučių rapsų iš 2011 metų derliaus, jų nepardavė, pinigų, nurodytų PVM sąskaitose faktūrose, kasos išlaidų orderiuose, negavo,

taip pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d.  Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius 13 straipsnyje nurodytus rekvizitus, ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 - 2012 metus. Šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, S. G., būdamas (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nepateikė (duomenys neskelbtini) buhalterijai visų duomenų dėl paminklų gamybos bei kapų tvarkymo paslaugų pardavimo, pinigų priėmimo operacijų bei siekdamas (duomenys neskelbtini)  naudai išvengti: 

260.443,40 Lt (75.429,62 Eur) pridėtinės vertės mokesčio ir veikdamas per (duomenys neskelbtini) buhalteres A. R., A. T., kurios pagal tuo metu turimus buhalterinės apskaitos duomenis, nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2012 m. lapkričio 26 d. įrašė į pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (FR0600) už 2011 metų balandžio - spalio, gruodžio mėnesius, 2012 metų sausio, kovo - birželio, rugsėjo, spalio mėnesius žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) meistrai“ pajamas, tai yra neteisingas paminklų gamybos bei kapų tvarkymo apmokestinamųjų sandorių vertes, pridėtinės vertės atskaitą, dėl ko neapskaičiuota bei valstybės biudžetui nesumokėta 260.443,40 Lt (75.429,62 Eur) už 2011 - 2012 metus,

179.851,38 Lt (52.088,55 Eur) pelno mokesčio ir veikdamas per (duomenys neskelbtini) buhalteres A. R., A. T., kurios pagal tuo metu turimus buhalterinės apskaitos duomenis, 2012 m. gegužės 12 d., 2013 m. balandžio 16 d. įrašė į metines pelno mokesčio deklaracijas ((duomenys neskelbtini) už 2011 - 2012 metus žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) pelną, turtą, tai yra mažesnes pardavimo pajamas už suteiktas paminklų gamybos ir kapų tvarkymo paslaugas 170.169,19 Lt (49.284,41 Eur) sumai bei nepagrįstai padidintas sąnaudas 1.070.037,00 Lt (309.904,14 Eur), dėl ko mažiau apskaičiuota bei valstybės biudžetui nesumokėta 179.851,38 Lt (52.088,55 Eur) už 2011 - 2012 metus, 

bei šiuos žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) pajamas, pelną, turtą nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2013 m. balandžio 16 d. per (duomenys neskelbtini) buhalteres A. R., A. T., nežinojusias apie šių duomenų neteisingumą, pateikė elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Vilniaus g. 265, Šiauliuose. Šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.

Be to, S. G., būdamas (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi nuo 2011 m. sausio 17 d. iki 2012 m. spalio 18 d. nepateikė (duomenys neskelbtini) buhalterijai visų duomenų dėl paslaugų pardavimo, pinigų priėmimo operacijų, dėl ko buhalterinės apskaitos dokumentais neįforminta ir į buhalterinę apskaitą neįtraukta paminklų gamybos bei kapų tvarkymo paslaugų pardavimo operacijų 2011 m. už 132.761,98 Lt (38.450,33 Eur), 2012 m. už17.615,50 Lt (5.101,80 Eur), pinigų priėmimo operacijų 2011 m. už 160.642,00 Lt (46.525 14 Eur) 2012 m. už 21.314,76 Lt (6.173,18 Eur) bei, vykdydamas bendrininko organizatoriaus, D. G. nusikalstamus nurodymus įtraukti į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą pastarojo jam pateiktus bendrininkų padėjėjų M. L., G. S. žinomai suklastotus apskaitos dokumentus apie tariamai įvykusias ūkines operacijas dėl grūdinių kultūrų pirkimų ir sudaryti sąlygas apgaule (duomenys neskelbtini) naudai išvengti didelės vertės turtinių prievolių mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės, pelno mokesčių, pateikė (duomenys neskelbtini) buhalterijai įtraukimui į buhalterinę apskaitą šiuos žinomai suklastotus apskaitos dokumentus, apie kurių suklastojimą (duomenys neskelbtini) buhalterijai nebuvo žinoma, nes juose buvo įformintos tariamai įvykusios ūkinės operacijos dėl grūdinių kultūrų pirkimų iš ūkininkų M. L., G. S. pagal PVM sąskaitas faktūras 2011 m. gruodžio 21 d. ML Nr.0001 120 tonų rapsų už tariamai 203.280,00 Lt (58.873,96Eur), 2012 m. sausio 12 d. ML12 Nr.0002 1,32 tonos rapsų už tariamai 2.236,08Lt (647,61Eur), 2012 m. kovo 12 d. MA Nr.0001 120 tonų rapsų už tariamai 211.992,00 Lt (61.397,13 Eur), 2012 m. rugsėjo 14 d. ML12 Nr.0001 98,54 tonų rapsų už tariamai 181.830,94 Lt (52.661,88 Eur), 2012 m. spalio 1 d.  ML Nr.0002 dėl 264 tonų kviečių už tariamai 192.244,80 Lt (55.677,94 Eur), 2012 m. kovo 12 d.  GS Nr.0001 180,2 tonos rapsų už tariamai 318.341,32Lt (92.198,02 Eur), 2012 m. rugsėjo 14 d.  GL12 Nr.0001 100,16 tonos rapsų už tariamai 184.820,24 Lt (53.527,64 Eur), po ko, per (duomenys neskelbtini) buhalteres A. R., A. T., nežinojusias apie joms S. G. pateiktų buhalterinės apskaitos duomenų neteisingumą, nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2013 m. balandžio 16 d. pateikė elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Vilniaus g. 265, Šiauliuose, pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (FR0600) už 2011 metų balandžio - spalio, gruodžio mėnesius, 2012 metų sausio, kovo - birželio, rugsėjo, spalio mėnesius su jose įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie (duomenys neskelbtini) pajamas, tai yra neteisingos paminklų gamybos bei kapų tvarkymo apmokestinamųjų sandorių vertės, pridėtinės vertės atskaita, taip pat metines pelno mokesčio deklaracijas ((duomenys neskelbtini) už 2011 - 2012 metus su jose įrašytais žinomai neteisingais duomenis apie (duomenys neskelbtini) pelną, turtą, tai yra mažesnės pardavimo pajamos už suteiktas paminklų gamybos ir kapų tvarkymo paslaugas 170.169,19 Lt (49.284,41 Eur) sumai bei nepagrįstai padidintos sąnaudos 1.070.037,00 Lt (309.904,14 Eur) ir tokiais veiksmais sudarė sąlygas apgaule (duomenys neskelbtini) naudai nuo 2011 m. gegužės 25 d., pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751 90 straipsnio 1 dalyje nustatytą sumokėjimo terminą, nuo 2012 m. spalio 1 d., pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-675 53 straipsnio 1 dalyje nustatytą sumokėjimo terminą, išvengti, o ir buvo išvengta didelės vertės turtinės prievolės mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokesčių pridėtinės vertės 260.443,40 Lt (75.429,62 Eur), pelno 179.851,38 Lt (52.088,55 Eur), viso 440.294,78 Lt (127.518,17 Eur) už 2011 -2012 metus. Šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

D. G.

, kaltinamas tuo, kad siekdamas, kad (duomenys neskelbtini) apgaule išvengtų didelės vertės turtinės prievolės sumokėjimo Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui pridėtinės vertės, pelno mokesčius, suorganizavo (duomenys neskelbtini) apgaulingus buhalterinės apskaitos tvarkymus, numatė jų įvykdymo būdus ir vadovavo jų įgyvendinimui, o būtent, nuo 2011 m. gruodžio 21 d. iki 2013 m. birželio 6 d.:

(duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytais laiku ir vietose, bendrininką padėjėją M. L., vykdžiusį individualią ūkininko veiklą, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini), įkalbėjo už atlygį pasirašyti bendrininko organizatoriaus D. G. pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, kuris sutiko ir savo parašu patvirtino jose įrašytus žinomai neteisingus duomenis apie tariamai įvykusius ūkininko M. L. grūdinių kultūrų pardavimus:

rapsų 2011 m. gruodžio 21 d. ML Nr. 0001 120 tonų už 203.280,00 Lt (58.873,96 Eur), 2012 m. sausio 12 d. ML Nr. 0002 1,32 tonos už 2.236,08 Lt (647,61 Eur), 2012 m. kovo 12 d. MA Nr. 0001 120 tonų už 211.992,00 Lt (61.397,13 Eur), 2012 m. rugsėjo 14 d. ML12 Nr.0001 98,54 tonų už 181.830,94 Lt (52.661,88 Eur), kviečių 2012 m. spalio 1 d. ML Nr.0002 dėl 264 tonų už 192.244,80 Lt (55.677,94 Eur) (duomenys neskelbtini), 2012 m. lapkričio 26 d. GSA Nr.12/02705 219,82 tonų už 412.272,41 Lt (119.402,34 Eur) AB „L. A.“,

miežių 2013 m. sausio 23 d. MJUK Nr.0001 300,56 tonų už 293.851,50 Lt (85.105,28 Eur), 2013 m. birželio 6 d. MJUK Nr.0004 244,86 tonų už 197.026,60 Lt (57.062,85 Eur) (duomenys neskelbtini),

nes ūkininkas M. L. neturėjo rapsų likučio iš 2011 metų derliaus, 2012 metais grūdinių kultūrų pasėlių plotų nedeklaravo, rapsų, kviečių, miežių neaugino, (duomenys neskelbtini) rapsų, kviečių, miežių nepardavė, pinigų, nurodytų pasirašytose PVM sąskaitose faktūrose, negavo, o bendrininkas organizatorius D. G. už pasirašymą PVM sąskaitose faktūrose, kuriose užfiksuotos tariamai įvykusios ūkinės operacijos, bendrininkui M. L. nuo 2011 m. gruodžio 21 d. išmokėjo po 35 procentus nuo PVM sąskaitose faktūrose 2011 m. gruodžio 21 d. ML Nr.0001 nurodytos 35.280,00 Lt (10.217,79 Eur) PVM sumos, tai yra 12.300,00 Lt (3.560,00 Eur), 2012 m. sausio 12 d. ML Nr.0002 nurodytos 388,08 Lt (112,40 Eur) PVM sumos, tai yra 130,00 Lt (30,00 Eur), 2012 m. kovo 12 d. MA Nr.0001 nurodytos 36.792,00 Lt (10.655,70 Eur) PVM sumos, tai yra 12.800,00 Lt (3.707,00 Eur), 2012 m. rugsėjo 14 d. ML12 Nr.0001 nurodytos 31.557,44 Lt (9.139,67 Eur) PVM sumos, tai yra 11.000,00 Lt (3.185,00 Eur), 2012 m. spalio 1 d. ML Nr.0002 nurodytos 33.364,80Lt (9.663,11 Eur) PVM sumos, tai yra 11.600,00 Lt (3.359,00 Eur), 2012 m. lapkričio 26 d. GSA Nr.12/02705 nurodytos 71.551,41 Lt (20.722,72 Eur) PVM sumos, tai yra 25.000,00Lt (7.240,00 Eur), 2013 m. sausio 23 d. MJUK Nr.0001 nurodytos 50.999,02 Lt (14.770,34 Eur) PVM sumos, tai yra 17.800,00 Lt (5.155,00 Eur), 2013 m. birželio 6 d. MJUK Nr.0004 nurodytos 34.194,70 Lt (9.903,47 Eur) PVM sumos, tai yra 11.900,00 Lt (3.446,00 Eur), viso 102.530,00 Lt (29.694,70 Eur),

be to, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bendrininką padėjėją G. S., vykdžiusį individualią ūkininko veiklą, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini), įkalbėjo už atlygį pasirašyti bendrininko organizatoriaus D. G. pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, kuris sutiko ir savo parašu patvirtino jose įrašytus žinomai neteisingus duomenis apie tariamai įvykusius ūkininko G. S. grūdinių kultūrų pardavimus:

rapsų 2012 m. kovo 12 d. GS Nr.0001 180,2 tonos už 318.341,32 Lt (92.198,02 Eur), 2012 m. rugsėjo 14 d. GL12 Nr.0001 100,16 tonos už 184.820,24 Lt (53.527,64 Eur) (duomenys neskelbtini),

kviečių 2013 m. sausio 28 d. MJUK Nr.0002 352,22 tonos už 355.013,10 Lt (102.818,90 Eur), 2013 m. balandžio 9 d. MJUK Nr.0003 dėl 259,44 tonos už 251.137,92 Lt (72.734,57 Eur), (duomenys neskelbtini), nes ūkininkas G. S. neturėjo rapsų likučio iš 2011 metų derliaus, galėjo turėti tik 73,13 tonos kviečių likutį iš 2012 metų derliaus, (duomenys neskelbtini) rapsų, (duomenys neskelbtini) kviečių, nepardavė, pinigų, nurodytų jam pateiktose pasirašymui PVM sąskaitose faktūrose, kuriose užfiksuotos tariamai įvykusios ūkinės operacijos, negavo, o bendrininkas organizatorius D. G. už pasirašymą PVM sąskaitose faktūrose, kuriose užfiksuotos tariamai įvykusios ūkinės operacijos, bendrininkui padėjėjui G. S. nuo 2012 m. kovo 12 d. išmokėjo po 35 procentus nuo PVM sąskaitose faktūrose 2012 m. kovo 12 d. GS Nr.0001 nurodytos 55.249,32 Lt (16.001,31 Eur) PVM sumos, tai yra 19.300,00 Lt (5.589,00 Eur), 2012 m. rugsėjo 14 d. GL12 Nr.0001 nurodytos 32.076,24 Lt (9.289,92 Eur) PVM sumos, tai yra 11.200,00 Lt (3.243,00 Eur), 2013 m. sausio 28 d. MJUK Nr.0002 nurodytos 61.613,84 Lt (17.844,60 Eur) PVM sumos, tai yra 21.500,00 Lt (6.226,00 Eur), 2013 m. balandžio 9 d. MJUK Nr.0003 nurodytos 43.585,92 Lt (12.623,35 Eur) PVM sumos, tai yra 15.200,00 Lt (4.402,00 Eur), viso 67 200,00 Lt (19 462,47 Eur), šias žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras bendrininkas organizatorius D. G. realizavo perduodamas bei duodamas nusikalstamus nurodymus bendrininkams vykdytojams:

S. G. pateikti PVM sąskaitas faktūras apie tariamai įvykusius grūdinių kultūrų pirkimus iš ūkininko M. L. rapsų 2011 m. gruodžio 21 d. ML Nr.0001 120 tonų už 203.280,00 Lt (58.873,96 Eur), 2012 m. sausio 12 d. ML Nr.0002 1,32 tonos už 2.236,08 Lt (647,61 Eur), 2012 m. kovo 12 d. MA Nr.0001 120 tonų už 211.992,00 Lt (61.397,13 Eur), 2012 m. rugsėjo 14 d. ML12 Nr.0001 98,54 tonų už 181.830,94 Lt (52.661,88 Eur), kviečių 2012 m. spalio 1 d. ML Nr.0002 dėl 264 tonų už 192.244,80Lt (55.677,94 Eur), iš ūkininko G. S. rapsų 2012 m. kovo 12 d. GS Nr.0001 180,2 tonos už 318.341,32 Lt (92.198,02 Eur), 2012 m. rugsėjo 14 d. GL12 Nr.0001 100,16 tonos už 184.820,24 Lt (53.527,64 Eur) įtraukimui į (duomenys neskelbtini) buhalterines apskaitą, ką pastarasis, pasirašęs jose, ir padaarė,

T. K. pateikti PVM sąskaitas faktūras apie tariamai įvykusius grūdinių kultūrų pirkimus iš ūkininko M. L. miežių 2013 m. sausio 23 d. MJUK Nr.0001 300,56 tonų už 293.851,50 Lt (85.105,28 Eur), 2013 m. birželio 6 d. MJUK Nr.0004 244,86 tonų už 197.026,60 Lt (57.062,85 Eur), iš ūkininko G. S. kviečių 2013 m. sausio 28 d. MJUK Nr.0002 352,22 tonos už 355.013,10 Lt (102.818,90 Eur), 2013 m. balandžio 9 d. MJUK Nr.0003 dėl 259,44 tonos už 251.137,92 Lt (72.734,57 Eur), įtraukimui į (duomenys neskelbtini) buhalterines apskaitą, ką pastaroji, pasirašiusi jose, ir padarė, ko pasėkoje, bendrininkams vykdytojams S. G., T. K., įvykdžius bendrininko organizatoriaus D. G. nusikalstamus nurodymus, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 3 dalies reikalavimai, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius 13 straipsnyje nurodytus rekvizitus, ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) veiklos, jų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 – 2013 metus. Šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, D. G., siekdamas, kad (duomenys neskelbtini) apgaule išvengtų didelės vertės turtinės prievolės sumokėjimo Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui pridėtinės vertės, pelno mokesčius, sukūrė sukčiavimo planus, numatė jų įvykdymo būdus ir vadovavo jų įgyvendinimui, o būtent:

po to, kai nuo 2011 m. gruodžio 21 d. iki 2013 m. birželio 6 d. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytais laiku ir vietose, įkalbėjo už atlygį bendrininkus padėjėjus M. L., G. S., vykdžiusius individualią ūkininko veiklą, pasirašyti jo pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, kurie sutiko ir savo parašu patvirtino jose įrašytus žinomai neteisingus duomenis apie tariamai įvykusius ūkininkų M. L., G. S. grūdinių kultūrų pardavimus:

rapsų 2011 m. gruodžio 21 d. ML Nr.0001 120 tonų už 203.280,00 Lt (58.873,96 Eur), 2012 m. sausio 12 d. ML Nr.0002 1,32 tonos už 2.236,08 Lt (647,61 Eur), 2012 m. kovo 12 d. MA Nr.0001 120 tonų už 211.992,00 Lt (61.397,13 Eur), 2012 m. rugsėjo 14 d. ML12 Nr.0001 98,54 tonų už 181.830,94 Lt (52.661,88 Eur), kviečių 2012 m. spalio 1 d. ML Nr.0002 dėl 264 tonų už 192.244,80 Lt (55.677,94 Eur) (duomenys neskelbtini), 2012 m. lapkričio 26 d. GSA Nr. 12/02705 219,82 tonų už 412.272,41 Lt (119.402,34 Eur) AB „L. A.“, miežių 2013 m. sausio 23 d. MJUK Nr.0001 300,56 tonų už 293.851,50 Lt (85.105,28 Eur), 2013 m. birželio 6 d. MJUK Nr.0004 244,86 tonų už 197.026,60 Lt (57.062,85 Eur) (duomenys neskelbtini), nes ūkininkas M. L. neturėjo rapsų likučio iš 2011 metų derliaus, 2012 metais grūdinių kultūrų pasėlių plotų nedeklaravo, rapsų, kviečių, miežių neaugino, (duomenys neskelbtini), AB „L. A.“, (duomenys neskelbtini) rapsų, kviečių, miežių nepardavė, pinigų, nurodytų pasirašytose PVM sąskaitose faktūrose, negavo,

rapsų 2012 m. kovo 12 d. GS Nr.0001 180,2 tonos už 318.341,32 Lt (92.198,02 Eur), 2012 m. rugsėjo 14 d. GL12 Nr.0001 100,16 tonos už 184.820,24 Lt (53.527,64 Eur) (duomenys neskelbtini), kviečių 2011 m. sausio 28 d. MJUK Nr.0002 352,22 tonos už 355.013,10 Lt (102.818,90 Eur), 2013 m. balandžio 9 d. MJUK Nr.0003 dėl 259,44 tonos už 251.137,92 Lt (72.734,57 Eur), (duomenys neskelbtini), nes ūkininkas G. S. neturėjo rapsų likučio iš 2011 metų derliaus, galėjo turėti tik 73,13 tonos kviečių likutį iš 2012 metų derliaus, (duomenys neskelbtini) rapsų, (duomenys neskelbtini) kviečių, nepardavė, pinigų, nurodytų jam pateiktose pasirašymui PVM sąskaitose faktūrose, negavo,

šias žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras realizavo perduodamas bei duodamas nusikalstamus nurodymus bendrininkams vykdytojams S. G. pateikti jas įtraukimui į (duomenys neskelbtini) meistrai“ buhalterinę apskaitą, ką pastarasis, pasirašęs jose, ir padarė, T. K. pateikti jas įtraukimui į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, ką pastaroji pasirašiusi jose, ir padarė, po ko, šių žinomai suklastotų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu, per (duomenys neskelbtini) buhalterijas nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2014 m. balandžio 7 d. elektroninio deklaravimo būdu pateikti žinomai neteisingi duomenys Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Vilniaus g. 265, Šiauliuose, apie (duomenys neskelbtini) pajamas pridėtinės vertės atskaitą, pelną, turtą už 2011 - 2012 metus, Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mažeikių poskyriui, buvusiam Vasario 16-osios g. 4, Mažeikiuose, apie (duomenys neskelbtini) pajamas, pelną už 2012 - 2013 metus, tokiu būdu suorganizavo, kad:

nuo 2011 m. gegužės 25 d. pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751 90 straipsnio 1 dalyje nustatytą sumokėjimo terminą, nuo 2012 m. spalio 1 d., pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-675 53 straipsnio 1 dalyje nustatytą sumokėjimo terminą, apgaule (duomenys neskelbtini) naudai būtų išvengta ir buvo išvengta didelės vertės turtinės prievolės mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokesčių pridėtinės vertės 224.707,86 Lt (65.079,89 Eur), pelno 154.326,00 Lt (44.695,89 Eur), viso 379.033,86 Lt (109.775,78 Eur) už 2011 -2012 metus,

nuo 2013 m. vasario 25 d., pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751 90 straipsnio 1 dalyje nustatytą sumokėjimo terminą, nuo 2013 m. spalio 1 d., pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-675 53 straipsnio 1 dalyje nustatytą sumokėjimo terminą, apgaule (duomenys neskelbtini) naudai būtų išvengta ir buvo išvengta didelės vertės turtinių prievolių mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokesčių pridėtinės vertės 260.283,05 Lt (75.383,18 Eur), pelno 185.916,45 Lt (53.845,13 Eur), viso 446.199,50 Lt (129.228,31 Eur) už 2012-2013 metus. Šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.

 

II.                      Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

 

Teismo

posėdžio metu kaltinamasis M. L. dėl jam pareikštų kaltinimų pripažino visiškai, nuoširdžiai galėjosi dėl veikų padarymo. Paaiškino, kad kai subankrutavo jo ūkis, jo finansinė padėtis buvo labai sunki, nebeturėjo iš ko gyventi. Jis buvo pažįstamas su D. G., kadangi senais laikais iš jo nuomojosi žemės. Tai buvo 2011-2012 metai. Susitiko su D. G. ir žmogus pasiūlė pagalbą. Jis norėjo vėl atstatyti ūkį, todėl pagalvojo, kad bus gera paspirtis gauti pinigų. Jis nebeturėjo technikos, turėjo skolų fiziniams asmenims. Jis grūdų tuo metu nebeturėjo, anksčiau prieš ūkio bankrotą, turėjo labai daug – labai didelius kiekius, tūkstančiais tonų, nes labai daug žemės sėjo. Tada, kai D. G. pasiūlė dėl grūdų padaryti, jis nebeturėjo jokių grūdų ir jis pasiūlė pagalbą, kad galėtų jis vėl atstatyti ūkį, ir jis sutiko. Nori tik pasitaisyti, nes per apklausas ikiteisminio tyrimo metu susipainiojo, jie jam sumokėdavo visą PVM sumą, dabar nepamena kiek tai būdavo, ar 18 proc., ar 21 proc. tais metais. Apklausos metu nurodė kitus skaičius, nes buvo labai išsigandęs. Rašė fiktyvius popierius, nors  grūdų neturėjo. Pirmą sykį D. G. buvo atvažiavęs pas jį į namus. Tai buvo 2011-2012 m., bet buvo rudens pusėje, vasaros pabaiga. Jis nebežino, ar D. yra anksčiau buvęs namuose, bet bendraudavo. Jis nueidavo pas jį į įmonę ir D. G. būdavo ten visą laiką. Iš jų, įmonė lygtais vadinosi (duomenys neskelbtini), nuomojausi žemę, kurią jis dirbo. Kokios jo pareigos buvo, negali pasakyti. Tenai būdavo (duomenys neskelbtini)., moteris vardu (duomenys neskelbtini). Iš matymo ir pabendraudavo bendrai. Vienais metais jis buvo vežęs jiems grūdų, bet kai ūkininkavo. Vežė į tą įmonę, iš kurios nuomojosi žemę. Įmonė vadinosi (duomenys neskelbtini) Vieną sykį D. G. buvo atvažiavęs, bet daugiau nėra buvęs, nes jis pats nuvažiuodavo pas juos. Jis prisimena, kad D. G. buvo atvykęs, kalbėjosi apie popierių pasirašymą. (duomenys neskelbtini) sakė: kai jau reikės ar galėsi ir mes tau tada paskambinsime. Pasirašydavo PVM sąskaitas-faktūras, kad gavęs pinigus, orderius parašydavo. Pasirašydavo dokumentus, kad jie yra pirkę iš jo grūdus. Jie jam sumokėdavo PVM sumą, tik nepamena kiek tada buvo: 21 proc. ar 18 proc. Tą sumą jam jie sumokėdavo už tai, kad jis popierius pasirašydavo, tik jis pats nesumokėjo valstybei. Nelabai žino, kodėl jam reikėdavo pasirašyti tuose dokumentuose, jis daug nesigilindavo, jam būdavo svarbu tik tai, kad gaudavo pinigų, už kuriuos turėjo tikslą atkelti ūkį. Jis suprato kokius dokumentus pasirašydavo, tai buvo PVM sąskaitos faktūros. Tas dokumentas parodydavo, kad jis yra pardavęs grūdus (duomenys neskelbtini), kitos įmonės pavadinimą yra pamiršęs ir negali pasakyti.  Parašydavo, kad jis yra pardavęs grūdus, o kam jiems reikėdavo tų sąskaitų, jis nieko nežino ir nieko neklausinėdavo. Kiek kartų yra pasirašęs tokius dokumentus, tikrai nepamena, tačiau tikrai ne vieną, tai buvo senai. Viskas vykdavo Mažeikiuose, jis pas juos nuvažiuodavo ir ten pasirašydavo. Perduotos sumos jis neprisimena, jam sumokėdavo visą V. J. tuos pinigus atidavė žmonėms, kuriems turėjo įsiskolinimų, pirko kitus padargus, nes visą kiemą buvo išvalę, nieko iš vis nebeturėjo. Dokumentus vykdavo pasirašyti į Mažeikius, ofisas buvo senamiestyje, tikslaus adreso neatsimena. Ofise būdavo (duomenys neskelbtini), ten ir nuvažiuodavo, o kieno jis buvo, jis nežino. Kartais būdavo A, bet nežino nei kokios jo ten pareigos, nei pavardės. Būdavo moteris (duomenys neskelbtini). Ką jie kalbėjo, jis dabar neatsimena. Jis ten pasirašydavo tuos dokumentus, kartais ant orderių reikėdavo pasirašyti pinigų sumą. Ilgai jie nekalbėdavo, greitai susitvarkydavo ir išsiskirstydavo. Dokumentus, kuriuos reikėdavo pasirašyti, paduodavo ir D. G., ir (duomenys neskelbtini), visaip būdavo. Jeigu yra PVM sąskaitos, būna pažymėtos vietos, kurias reikia pasirašyti ir pasirašai. Jie jam nieko neaiškindavo, kai duodavo dokumentus pasirašyti. Pasirašant dokumento turinį perskaitydavo ir suprasdavo. Ten buvo parašyti grūdų kiekiai, grūdų kaina. K. D. pasakydavo: žiūrėk ten tiek tonų, ar tokia pinigų suma. Jis visko nebeatsimena, senai viskas buvo. Dabar nepasakys, ar visą laiką būdavo, bet dažniausiai būdavo T. K. su D. G., apskaitos dokumentų pasirašymai. Jis nežino kas buvo T. K., kokios jos pareigos, lygtais ji skaitėsi direktore. Bendrovės pavadinimai figūruodavo, kur pasirašydavo, o tokio dalyko – ar ten būdavo (duomenys neskelbtini) parašas, – nebepamena. Neprisimena, kas pasirašydavo tariamai už (duomenys neskelbtini) dokumentuose. Jam visą laiką sumokėdavo grynais pinigais. Kai jis pasirašydavo popierius, jam iškart sumokėdavo pinigus. Dažniausiai mokėdavo D. G., gal kokį kartą mokėjo ir (duomenys neskelbtini), nebepamena. Jis nežino iš kur būdavo pinigai paimami, paduodavo tuos pinigus ir viskas. (duomenys neskelbtini) ten būdavo, bet jis nežino nei jo pareigų, nei pavardės. Jis ten būdavo kartu kabinete, pabendraudavo, pasikalbėdavo. Pagalbą siūlė D. G. ir jis suprato kokia tai pagalba. Su (duomenys neskelbtini) nekalbėdavo apie sandorius. Dokumentus pasiimdavo, parsiveždavo ir pasidėdavo pas save į namus. Dar iš senesnių laikų, kai ūkininkavo buvo popierių, jiems turėjo atskirą spintelę. Prie tų popierių pasidėdavo bendrai ir tuos popierius. Nežino, negali pasakyti, kaip VMI sužinojo.  Jis suvokė tų dokumentų pasekmes savo atžvilgiu, ką turėjo atlikti. Suvokė, kad daro blogai, kad šitaip negalima daryti. Jis apėjo bankus, norėjo gauti pinigų, tačiau jam niekas nedavė, todėl ir sutiko su D. G. pasiūlymu. Prieš galą dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo nebeturėjo pinigų, todėl pats tvarkydavo, visaip būdavo, nes nebeturėjo iš ko samdyti buhalterės. Seniau buhalterinę apskaitą jam tvarkydavo Žemės ūkio konsultantų tarnybos darbuotojai, todėl taip ir gavosi. Kai sudarinėjo šituos sandorius, buhalterinę apskaitą tvarkė jis pats, buhalterės jau nebeturėjo, buvo atsisakęs tų paslaugų, tai buvo 2011–2013 m. Kiek išmanė, tiek susitvarkydavo buhalterinę apskaitą. Jis nėra baigęs jokių mokslų, bet kiek iš seniau matydavo, kai buhalteris ten tvarkydavo, iš tų prisimindavo, taip ir susitvarkydavo šiek tiek. Reikėdavo kažkokį žurnalą pildyti. Kažkiek supildydavo, kažkiek nesupildydavo. D. A. meistrų, tai buvo vieną kartą susitikęs su S. G.. Tada pasirašė jis, ir S. G. pasirašė ant tų dokumentų. Tų sąskaitų pasirašė daugiau, bet susitikę su juo buvo tik vieną kartą. Jis nepardavė rapsų 2012 m. lapkričio 26 d. AB „L. A.“. AB „L. A.“ atstovas nedalyvavo pasirašant Mažeikių mieste, ofise. Jis nebepasakys kas dokumentuose įrašytas atstovavo AB (duomenys neskelbtini), bet jokio atstovo nepažįsta iš UAB (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) įmonės savininkas, direktorius. Jis su juo susipažino, kai ūkininkavo. Jis iš jo samdydavo mašinas ir jis jam vešdavo grūdus. Iš tų laikų jis jį pažįsta. A. R. buvo atvažiavęs pas jį į namus ir paklausė: ar jis ūkininkauja. Tai įvyko gal 2012 m., bet tai jau buvo rudenį, per rugiapjūtės sezoną. Jis paklausinėjo, kaip čia su tuo ūkiu, toks ūkis ir taip pradėjo byrėti. Jis atsakė, kad užpuolė negeri žmonės, parazitai. Sako: Jėzus maria koks ūkis ir birsta, ir jis paklausė kiek ūkininkauja? Gal galėtų truputį grūdų įforminti? O jam, kaip reikėjo pinigų, tai ir sutiko. Jie buvo kelis kartus susitikę, jis visą laiką nuvažiuodavo pas jį į ofisą. Ofisas būdavo jo namuose Mažeikiuose, adreso nežino. Kiek sąskaitų-faktūrų pasirašė, nebepasakys, tikrai ne vieną. Galėjo būti sąskaitos faktūros kaltinime nurodytos nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. iki 2013 m. gruodžio 12 d., bet nepamena. Jis niekur ir niekam jokių grūdų nepristatinėjo, nes jų neturėjo. Viskas vyko fiktyviai, tik ant dokumentų. Tik tuomet, kai dar ūkininkavo, tada daug kur vežė. Negali pasakyti ir to, kodėl byloje yra duomenys ir įrašyta dokumentuose, kad jis pristatė grūdus. Negali to paaiškinti ir nepamena, ar  D. G. duodavo pasirašyti dėl grūdų pristatymo dokumentuose. Kai nebeūkininkavo, nebeaugino pasėlių, grūdų, jis nebėra buvęs Kretingos grūdų priėmimo punkte. Kai ūkininkavo, vežė grūdus  į Kretingą, į Plungę. Kai ūkininkavo, iš (duomenys neskelbtini), nuomojosi mašinas grūdams vežti. Tiksliai nepasakys, kada paskutinį kartą nuomojosi automobilį grūdams vežti iš (duomenys neskelbtini). Kitiems grūdams pervežti nenuomodavo automobilio, nes jis tik savo grūdus ir teveždavo. Pirmą kartą jį FNTT apklausė, paskui į teismą vežė. Kad teismas buvo, tai žino, ką ten kaip sakęs, panašiai jis ir dabar viską pasakoja. Jis visą laiką teisybę sakė nuo pat pradžių. 

Kaltinamasis M. L. apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją (parodymai pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu) parodė, kad (duomenys neskelbtini) šios įmonės jam yra žinomos. Pagal sąskaitas faktūras šioms įmonėms grūdų realiai nepardavė, bet minėtus dokumentus pasirašė. Paprašė jo D. G., iš seniau jį pažinojo, D. G. pas danus ūkyje dirbo, jis pats ten nedirbo, jis iš danų firmos buvo išsinuomojęs žemę. Per šį ūkį ir susipažino.  Jam nauda tokia, kad sumokėjo pinigus jam, 35 proc. nuo PVM sumos, kuri būdavo nurodyta sąskaitose faktūrose. Jam nepaaiškino, kokia nauda šioms bendrovėms ir, kad šiomis sąskaitomis bus galima PVM susimažinti. Realiai tų gūdų nepardavė, tokių kiekių grūdų neturėjo. Seniau tokius kiekius grūdų turėjo, dabar sunki padėtis ūkyje, kreditų daug, kai pasirašinėjo są­skaitas faktūras su minėtomis įmonėmis, tokių kiekių grūdų neturėjo. Įmonių (duomenys neskelbtini), minėtas sąskaitas faktūras man pateikdavo pasirašyti jau užpildytas, jas pateikdavo D. G. ir dar (duomenys neskelbtini) buvo, jo pavardės neži­nau. K. A. funkcijos buvo nežinau, jis būdavo kartu kartais su D. G.. Už (duomenys neskelbtini) sąskaitas faktūras pasirašydavo T. K.. Vienu kartu būdavo 2-3 sąskaitos faktūros, T. K. (duomenys neskelbtini) direktorė, ji būdavo ir pasirašydavo pati. Iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos faktūros jau būdavo pasirašytos iš karto. (duomenys neskelbtini) taip pat būdavo pasirašyta iš karto ant sąskaitų faktūrų, tik vieną kartą (duomenys neskelbtini) pasirašė ant jų, bet ne D. G., o kitas (duomenys neskelbtini), jo vardo nežinau. Pinigus jam sumokėdavo iš karto po pasirašymo ant sąskaitos faktūros. Iš įmonių (duomenys neskelbtini), gavo po 35 procentus nuo PVM sumos. Įmonei (duomenys neskelbtini) seniai realiai parduodavo grūdus, tik kelis kartus realiai nepardavė, tiksliai nepamena kiek kartų tai buvo, tiek kiek įtarime parašyta. Ar visos tos bendrovės turi ryšį jis nežino, pirmiau sąskaitas faktūras pasirašė su (duomenys neskelbtini), tik po to su (duomenys neskelbtini). Jam pasiūlė A. R. pasirašyti sąskaitas faktūras, nors realiai grudų nepardavė. Jis (duomenys neskelbtini) direktorius. Kada jis jam pirmą kartą pasiūlė nepamena, kiek sąskaitų faktūrų buvo iš viso nepamena. Su A. R. jo ofise sąskaitas faktūras pasirašyda­vo, jis nuvažiuodavo į ofisą Mažeikiuose. Sąskaitas faktūras surašydavo A. R., jis pasirašydavo ir jis pasirašydavo. Iš A. R. taip pat gaudavo 35 procentus nuo PVM sumos, pinigus iš karto sumokėdavo po sąskaitų faktūrų pasirašymo. A. R. ofiso adreso nežino. D. G. ofisas Laisvės gatvėje, tikslaus adreso nežino, bet parodyti galė­tų, jis ten nuvažiuodavo, kai man paskambindavo. Pagal sąskaitas faktūras kurios nurodytos įta­rime, realiai grūdai nebuvo parduoti. Įtarime teisybė surašyta, apklaustas teisybę sakė, tvirtina savo parodymus. (duomenys neskelbtini) pažintų, sakė, kad Mažeikietis, nežino ar įmonę turi, paskutiniu metu su BMW automobiliu važinėjo, pas jį namie nebuvo. UAB  (duomenys neskelbtini) 2012 m. lapkričio 26 d. viena sąskaita buvo išrašyta, nekontaktavo su direktoriumi šios įmonės, nepamena kas buvo pasirašęs sąskaitą faktūrą. Jis matydavo kokia suma nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje. Gal nepamena tiksliai, gal iš (duomenys neskelbtini) gaudavo ir visą PVM sumą. Nepamena kokią sumą gavo. Suma kurią gaudavo, buvo procentai nuo PVM sumos. Jis turėjo PVM sumokėti valstybei, bet nesumokėjo, iš minėtų asmenų gaudavo ne visą PVM sumą. Pinigus gaudavo nuo PVM sumos, grūdų realiai neparduodavo. Pagal tas sąskaitas faktūras PVM valstybei nemokėjo. Jam ūkio finansai pradėjo blogėti 2010 metais. Skolos buvo, nes technika buvo pirkta. Su juo Agrokoncernas susidorojo pasėlių jau porą metų, sugyventinės vardu deklaravo, su žmona yra išsiskyręs. Porą metų deklaravo pasėlius sugyventinės vardu, realiai ir sėdavo. Turi savo apie 40 hektarų žemės, bet iš jos pasėlių nedeklaravo, nors realiai apsėdavo. Technikos sugyventinės vardu nėra pirkęs, savo vardu pirko du traktorius ir dar padargų. O. F. ir lengvasis automobilis buvo pirktas sugyventinės vardu. Iš firmos LMVS traktorių buvau išsinuomojęs, sumokėjo apie 30000 litų už nuomą, pasiskolino šiuos pinigus iš giminaičių. Kitų automobilių nebuvo sugyventinės vardu. Sugyventinės vardu buvo apie 50 hektarų pasėlių deklaruota, tiksliai pasakyti negali, bet popieriai namie buvo. Niekas neklastojo ir jo niekas nevertė pasirašinėti sąskaitų faktūrą, tai darė laisva valia. Galvojo, kad iš naujo pradės ūkininkauti ir sumokės valstybei PVM (13 t., b. l. 9-10).

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, M. L. juos patvirtino, palaikė ir prašė jais vadovautis, kadangi tada buvo labai mažai laiko praėję, labiau viską atsiminė. Tik dėl PVM, kaip minėjo, susipainiojo per FNTT apklausas. Jis gaudavo visą PVM sumą, ne 35 proc. nuo PVM sumos, bet visą 18 proc. ar 21 proc., aš nebepamenu. Su D. G. pabendraudavo, piktumų nebūdavo, ir šiai dienai jokio blogumo ant jo nelaiko.  T. K. atžvilgiu taip pat jokių piktumų neturi. G. S. nepažinojo iki tol, kol teisme susitiko. Kaip minėjo, S. G. buvo sutikęs, kai rašėsi popierius, o dabar tik teisme susitiko. Neturiu piktumo ir neturiu jokio pagrindo apkalbėti šito žmogaus. Pažymėjo, kad kai reikėdavo pasirašyti PVM sąskaitas faktūras, jos jau būdavo paruoštos, surašytos, reikėdavo tik jam pasirašyti. Pasirašinėdavo, kad pinigus gavo – pajamų orderius. D. G. žinojo apie jo sunkią finansinę padėtį. Apie UAB „L. A.“ nieko negali pasakyti. Jis daug firmų turėdavo, bet su UAB „L. A.“ nepasakys, ar buvo darbinių reikalų. Lyg gal yra kažkada grūdų vežęs. Turėdavo lagaminėlį susidėti popierius, kai kur nors vykdavo 2012-2013 m. Visi ūkininkai žinojo, kad jis yra subankrutavęs, visi visame rajone tai žinojo. Kaip nurodė ikiteisminio tyrimo teisėjui, jis deklaruodavo grūdus ant kito asmens. Paaiškino, kad jis pradėjo gyventi su moterimi J. G., ji turėdavo nuosavos žemės ir paskui iš nuomojamos prisideklaruodavo dar truputį, nes abu kartu dirbo. Ne viską deklaruodavo ant tos moters, tik truputį, nes abudu dirbo ūkyje ir abudu dalinosi. Deklaruodavo ant moters, kadangi dirbo, ji ir norėjo turėti savo pajamų, kad turėtų savo pajamas. Jis iš viso išgyveno su ja apie 11 metų ir turi bendrą vaiką. Kai jis ūkininkavo, oficialiai registruotų partnerių neturėjo, nors suprato, kad reikia registruoti. Kai viską atėmė ir jo ūkis bankrutavo, jie dar gyveno kartu, ir kai norėjo atkurti ūki, tebegyveno kartu. Vėliau jis labai išgyveno dėl ūkio atėmimo, pradėjo stipriai išgėrinėti ir pradėjo su ja nebesutarti, todėl ji išėjo. Ji turėjo nedaug žemės, gal iki 10 hektarų. Jam atrodo, kad ji deklaruodavo pasėlius savo vardu. Po to kai bankrutavo, nieku nebesėjo, antstoliai ir jos žemę atėmė, pasiėmė agrokoncernas tuo metu, kai paėmė ir jo. Jis po to dar bandė atkelti ūki, bet jam nepavyko. Byloje liudytoja apklausta S. Š. suklydo sakydama, kad jis pasirašė su UAB „L. A.“ sutartį, jis Kretingos grūduose nėra buvęs. Tik kai ūkininkavo. Liudytoją pirmą kartą matė posėdžių salėje. Jis suvokė, kad kils pareiga valstybei sumokėti PVM mokestį, prieš sutikdamas daryti tokį sandorį, tačiau rizikavo. Gautus pinigus panaudojo technikai įsigyti, atsiskaitymui su kreditoriais ir, kai būtų pradėjęs ūkininkauti, būtų grąžinęs tuos pinigus, nes kiek žino, buvo sakę, kad mokesčių inspekcijai galėdavo parašyti prašymą, kad dalimis išdėstytų.

Kaltinamasis G. S. teismo posėdžio metu parodė, kad dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažįsta tik iš dalies, pripažįsta dėl aplaidžios buhalterinės apskaitos tvarkymo, t. y. BK 223 straipsnyje padarytos veikos. Dėl kitų kaltinimų neprisipažįsta, nurodo jų nepadaręs. Paaiškino, kad buvo užprašyti mokesčių inspekcijos dokumentai, kurie buvo pristatyti, paskui buvo atlikta krata ir išimti dokumentai. Pagal visus tuos dokumentus, ką buvo išėmę, buvo pateikti kaltinimai, kad nepristatyti grūdai, kad niekas buvo nevežta, bet viskas privežta ir viskas buvo pristatyta. Kadangi kiekviena tarnyba turi savo tardymo metodiką, ten nebuvo, nei kaip apsiginti, nei ką, todėl nusprendė apsiginti teisme. Ūkininkavo, augino javus, rapsą, kviečius, pristatinėjo, pardavinėjo pirkėjams. Buvo kažkokios įmonės, su kuriomis sudarė sutartis dėl žemių nuomos, bet nežino tiksliai jų pavadinimų, ar iš Estijos, ar iš kur kitus buvo – byloje turi būti duomenys. Jie pirkdavo žemes Lietuvoje ir visas žemes jam nuomodavo. Jis deklaruodavo tiktai dalį žemės, o kitą dalį jie patys turbūt deklaruodavo. Nežino kokiais sumetimais, bet jam neduodavo deklaruoti tų žemių. Buvo žemių, kur ir jis pats deklaravo. Pagal susitarimą, jis tas žemes dirbdavo ir pas jį likdavo produkcija. Produkciją pildavo į sandėlius, tik tiek, kad dalį produkcijos jis turėjo jiems grąžinti, kadangi buvo jų žemė. Paskui ant galo nusprendė, kad tą produkciją reikia parduoti. Parduodavo tą produkciją. Kad tą produkciją parduoti ir jokių sąskaitų, į kieno banko sąskaitą vesti, – ieškojo, kas moka grynais. Rado, kad šita įmonė (duomenys neskelbtini) moka grynais. Daugiau niekas grynai nemokėdavo, tik jie mokėdavo grynais. Bet dalį 50 proc. iš to ką gaudavo,  turėdavo atiduoti jiems už žemę, kadangi jis dirbo žemę. Jam pasilikdavo jo pusė, jiems atiduodavo jų pusę. Tokia buvo jų sąlyga parduoti – kas moka grynais pinigais. Jis tų įmonių tikrai įvardinti negali, nes į pusę metų, ten atsirasdavo vis naujų: UAB „Arklas“, UAB „Artojas“. Tada užsieniečiai negalėdavo pirkti žemių Lietuvoje, jie įkurdavo kažkokias įmones ir pirkdavo žemes. Paskui nežino, kur visos tos žemės pasidėjo, viskas dingo, gal pardavė. Jis ūkininkavo, turėjo pagalbininkus. Ūkis buvo jo. Jis dirbo savo ir nuomotas žemes. Deklaruodavo pasėlius, – deklaruodavo ką savo dirbo ir ką leisdavo deklaruoti tą įmonė, nes į pusę metų pripirkdavo daug žemių. Atvažiuodavo kažkoks atstovas ir parodydavo: šitos ir šitos. Įmonės jam leisdavo deklaruoti kas buvo Alkiškių apylinkės ribose. Kas toliau buvo, jau nebedeklaravo. Tai buvo 2010 m., 2011 m., 2009 m., 2013 m. Pateikiant deklaracijas šitas žemes valdė nuomos sutarties pagrindu. Ten buvo daug įmonių: UAB „Arklai“, UAB „Artojai“, UAB „Baltijos arklas“. Buvo sudarytos žemės nuomos sutartys. Kur buvo sudarytos sutartys, tai deklaruodavo, ant ko nedarydavo sutarčių – ant to nedeklaruodavo. 2011 m. pilnai vykdė veiklą: kviečiai, rapsas, kvietrugiai – jam atrodo buvo. Daug užaugino, daug tiekėjams pardavė, tikslesnių skaičių neatsimena. Speltus pardavinėjo, daug pasiliko sandėlyje, nes kainos buvo negeros. Visaip buvo. Kaip ūkininkas – jis pardavinėjo. S. M. javus, kad jie tinka jų sąlygomis, moka grynais pinigais, pasiskambina, atveža kviečius, pasidaro ar tinka kokybė, tada susidaro sutartį ir pirmyn. Rado D. G. kontaktus, jam ir paskambino. Pardavinėjo kviečius ir rapsą 2012 metais, buvo iš 2009 metų likutis kviečių, iš 2011 metų buvo daug rapsų likučio. Pardavė, kadangi turėjo atsiskaityti su tuo už tą žemę ir š faktiškai visą laiką pusę derliaus turėjo palikti, nes pusė, kaip ne jo. Tiksliai negali pasakyti koks likutis derliaus buvo 2011 m., ten priekabomis supiltas kalnas, o jis neturi svarstyklių. Mažeikių javams pardavinėjo kviečius ir rapsą 2012 m. ir 2013 m. Kiekiai buvo nemaži, nes faktiškai buvo pilnas sandėlys. Gauta suma irgi buvo didelė. Kai pabendravo telefonu su D. G., pasiėmė kontaktus ir atvažiuodavo D. G. iki namų. Jis atveždavo iš pradžių krovinio važtaraštį, paskui po kažkiek laiko pateikdavo sąskaitą, kad viskas yra pristatyta. Produkcija buvo vežama traktoriais. Vienas darbininkas S. K. jam padėdavo vežti, o kitu atveju samdydavo mašiną. Pas jį buvo du traktoriai Belarus LT709, kito valstybinis numeris T021OB. Ne visą laiką buvo galimybė važiuoti su traktoriumi, tai samdydavo mašiną, o mašinų skelbimų buvo pilna laikraščiuose „vežame birius krovinius“. Kiek pamena, jis pardavė kviečius ir rapsus Mažeikių javams. Akmens meistrams pardavė turbūt kviečius. 2012 m. trečią mėnesį buvo parduota 180 tonų. 2012 m. rugsėjo mėnesį, jau iš kito derliaus buvo parduotos 184 tonos rapsų Akmens meistrams. 2013 m. kviečių buvo parduota 352 tonos ir 2013 m. buvo parduotos 259 tonos Mažeikių javams. Tokiais metais buvo parduoti tokie ir tokie javų ir rapsų kiekiai. Taip, iš dalies prisimena, kaip šie sandoriai buvo sudaryti. Telefonu buvau susisiekęs su D. G., pasiūlė produkciją. Sudarė sutartį žodžiu, sakė pirmoje eilėje reikia pažiūrėti produkciją. Tai buvo 2012 metais. Pažiūrėjo produkciją, produkcija atitiko jų reikalavimus, kokybes. Jis nuvežė jam į maišiukus supylęs produkciją: rapsą ir kviečius. S. M.. Jų ofisas buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pasakė, kad po atitinkamo laiko ištirs ir pažiūrės kas per produkcija, pasakys kas kame. Ištikrino produkciją, pasakė kad atitinka kokybės reikalavimus, paklausė, ar jį tenkina kaina, ir pradėjo bendradarbiauti. Jie darė laboratorinius tyrimus, kad sužinotų ar tinkama produkcija. Kaina yra atitinkama pagal produkcijos kokybę. Pirma klasė tiek, antra klasė tiek, trečia klasė tiek. Buvo lygtai antra klasė ir pagal antros klasės kainas, dabar tiksliai neprisimena. Kaina pagal klasę, kokia klasės produkcija – tokia kaina. Kiekvienai klasei atskira kaina. Pažymėjo, kad rapsai, kurie buvo parduoti (duomenys neskelbtini), t. y. 318 tonų rapsų 2012 m. kovo 12 d., buvo auginami jo deklaruojamuose plotuose ir nedeklaruojamose plotuose. Nedeklaruojamų plotų buvo apie 200 hektarų, kur jis nedeklaruodavo, o sėdavo, augindavo. Nežino, kam priklausė žemė, ten buvo daug įmonių, nežino kieno pinigai. Žemė buvo visur: (duomenys neskelbtini). Žemių, kurių nedeklaravo ir juose dirbo susitaręs žodžiu, – buvo už Konteikių kaimo 15 hektarų, Alkiškiuose 60 hektarų, – ten susidaro gabaliukais, Dabikinės kaime, už (duomenys neskelbtini), – ten gabaliukais po 5 – 6 hektarus, netoli (duomenys neskelbtini), – nežino, kaip vadinasi kaimas važiuojant keliukais, buvo daugiau nei 20 hektarų. Buvo daug gabaliukais. Tą žemę dar dirbo 2013 metais. Jis turbūt dirbo nuo 2009 metų. Dirbo 4 – 5 metus. Vieni buvo su nuomos sutartimi ir juos deklaruodavo, nes jam leisdavo deklaruoti. Jie kas pusę metų pripirkdavo žemių. O kitas jis nedeklaruodavo. Užaugintą produkciją nedeklaruotose plotuose jis pardavė, juose užaugino iki 2012 m. kovo mėnesio: 2009 m. ir 2010 m. buvo auginęs 600-700 tonų bendro buvo supilta. 2012 m. derlius buvo parduotas sumaišytas, nes ten buvo supilti kokių trijų metų kviečiai. Rapsai buvo supilti kokių dvejų metų: buvo 2011 metų derlius ir 2010 metų derliaus dalis. Augino ir rapsus nedeklaruotose plotuose, kuriuose dirbo pagal žodinį susitarimą.  Rapsus, kuriuos pardavė 2012 m. kovo 12 d. sandoriu (180 tonų rapsų) ir po to rugsėjo mėnesį (184 tonų), pardavė 2011 m. derliaus dalį ir buvo 2012 m. derlius rudenį. Derlius –o dalis užauginta deklaruota ir dalis nedeklaruota. Žemės nuosavybės teise priklausė toms įmonėms, kurios pirko. Jie tik nuperka, įformina, atveža, prašom dirbkite. Produkcija pardavė: krovė į priekabas ir vežė į supirkimo punktą. 2012 m. kovo 12 d. sutartis 180 tonų: krovė į traktorius ir vežė. Krovė iš sandėlio, kuris yra  (duomenys neskelbtini)  buvusios mechaninių dirbtuvių teritorijoje, (duomenys neskelbtini) D. S. tuo momentu buvo mamos vardu. Buvo 2 sandėliai. Yra toks orinis pakrovėjas, pajungi į elektrą, sustatai vamzdžius ir jis pats krauna. Krovė į traktorius, 4 priekabas. Vienas traktorius dvi priekabos, kitas traktorius dvi priekabos. Kitu atveju ir mašiną samdydavo. Vežė į Kretingą. Kada vežė su traktoriais, veždavo jis su (duomenys neskelbtini). Pasikraudavo iš vakaro, kitą kartą kraudavo per naktį, vėliau iš ryto išvažiuodavo ir važiuodavo į Kretingą, kad būtų iki pietų Kretingoje. Dalyvaudavo grūdų pristatyme. Su vienu traktoriumi veždavo 30 tonų. Su kitu truputį mažiau, – iki 20 tonų, nes kitos būdavo mažesnės priekabos. Pagal rugsėjo 14 d. sutartį – rapsą irgi pylė į sandėlį. Pirmą reikia išvalyti, sutvarkyti, kad produkcija atitiktų kokybę. Tuo atveju buvo taip: kur buvo gera produkcija, truputį pavalė,  džiovinti nereikėjo, supylė į sandėlį. Paskui iš sandėlio vėl krovėm ir vežė. Kai vežė į sandėlį, tada vežė su vienu traktoriumi. Tada dirbo (duomenys neskelbtini), jis vienas pats atvažiuodavo, pajungdavo supūtėją ir supusdavo viską. Rapsus pristatė į Kretingos supirkimo grūdų kombinatą. J. K. važiuodavo, tai ir (duomenys neskelbtini)  dalyvaudavo. Jeigu nevažiuodavo – jis važiuodavo vienas. Produkcijos priėmimas Kretingoje: įvažiuoji į kombinatą, iš karto yra laboratorija, laboratorijoje paima mėginius, palauki mėginių, gauni atsakymus, pasako važiuokite ant svarstyklių ir pasako į kokią duobę pilti, išverti duobėje, vėl sustoji svarstyklėse, pasiimi bruto neto ir pasirašai, kad esi viską pridavęs. Išrašo tokį dokumentą, kad jis pristatė. Jis ateidavo, pasakydavo pavardę, technikos numerį ir jam išrašo tokį dokumentą, kad yra tiek bruto. Kviečius irgi taip pat pardavinėjo. Kviečiai buvo laikomi sandėlyje, irgi buvo kraunami su tuo pačiu aparatu, taip pat buvo laikomi, taip pat buvo kraunami į traktorius ir tuo pačiu maršrutu buvo vežami į Kretingos supirkimo punktą. 2013 metais kviečių buvo parduota 352 tonos, 355 tonos. 2012 ir 2013 metais buvo parduota panašiai grūdų (duomenys neskelbtini). Kviečiai buvo auginami nuo 2009 m. ir sandėliuojami, kadangi visada yra noras didesnių kainų, visą laiką yra paliekama, laikoma. Visą laiką sandėliai buvo pilni kviečių. Kviečius galima laikyti ilgiau, jie nėra tokie gendantys, kaip rapsai. Juos galima laikyti 4 – 5 metus. Kviečiai buvo supilti į sandėlį ir jame laikomi. Parduotas derlius galėjo būti ir 2009 metų. 2009 – 2010 m. kviečius augino tose pačiose plotuose, kur rapsus ir kviečius augino. Jie kadangi buvo sutarę su D. G., kad bus su juo atsiskaitoma tik grynaisiais pinigais, taip ir atsiskaitydavo. Pavyzdžiui: parduodavo rapsų produkciją, visus ką jis pardavė, pateikė dokumentus. Jie kažkiek dalį realizuoja ar nerealizuoja. Atsiskaitymas mažiausiai yra mėnuo laiko, greičiau tikrai niekas neatsiskaito. Sunešė jis visus dokumentus, ką jis yra pardavęs per tą laiką. Jie sutraukia, padaro sąskaitas ir kai yra sąskaitos, tada paskambina, atvažiuoja, – „atvažiuok, išmokėsiu sumą, atiduosiu pinigus“. Atsisėda prie stalo ir skaičiuoja. Paskambina D. G. „atvažiuok į Mažeikius, yra gauti pinigai už rapsą, kaip susitarėme atvažiuok, atsiskaitysiu“. Jis atvažiuoju ir atsiskaito. Jam pinigų sumas išmokėdavo D. G., o jis pasirašydavo pinigų gavimo kvitą. Tuo momentu, kai jam mokėjo, tikrai kitų asmenų šalia nebuvo. Iš gautų 92 000 litų, 50 procentų atidavė tam patikėtiniui žmogui, už žemės nuomą, o kitus investavo į ūkį. Po to, pagal 2012 m. vasario 14 d. sutartį, gavo 53 000 litų. Viskas buvo taip pat, nieko išskirtinai nebuvo. Buvo tik kažkoks atvejis, kad pats D. G. buvo atvežęs į namus, nes turėjo kažkokių reikalų N. A.. Kai gaudavo pinigus iš (duomenys neskelbtini)  paskambindavo tam žmogui, kuris buvo atsakingas už žemės nuomą, pasakydavau, kad gali atvažiuoti pasiimti pinigų ir jis atvažiuodavo. To asmens negali nurodyti, kadangi nei vardo, nei pavardės nežino, turėdavo telefono numerį, bet dabar ir savo telefono nebeturi. Už kviečius buvo atsiskaitoma taip pat analogiškai. Pinigai buvo perduoti Mažeikių javų ofise. Pinigus visą laiką perduodavo D. G.. Patvirtina, kad gavo 102 000 eurų, taip pat 72 000 eurų grynais, iš kurių 50 procentų pagal išrašytą kvitą atiduodavo už žemę žmogui, kad ją dirbdavo, o likusius, kaip minėjo, investuodavo. Šie sandoriai per aplaidumą nebuvo įtraukti į buhalterinę apskaitą, kadangi darant kratą, šitie dokumentai buvo rasti užkritę už spintos. O kadangi visą buhalteriją tvarkė jo mama ir jis nežinojo, kaip čia įvyko. Bet dokumentai buvo užkritę už spintos ir ne tik šitie, bet ir sandoris su (duomenys neskelbtini). Netgi kratos protokole yra užrašyta – aplaidumas. Šiuos dokumentus padėdavo atskiroje lentynoje spintoje. Jis ūkininkauja nuo 2005 m. ir ūkininkauja šiuo metu. Ūkis nedidelis, – kiek jis pats gali dirti. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas FNTT būstinėje, jį apklausinėjo (duomenys neskelbtini). Tokia ta apklausa ir tebuvo, viskas jau buvo surašyta ant popieriaus, jam tik bereikėjo sutikti arba nesutikti. Jei jis būtų nesutikęs, turbūt jį būtų uždarę, kadangi jam nebuvo kaip gintis. Pirmą kartą buvo 4 apklausinėtojai, jie puolė. O paskui, kai sutiko pagal jų visą šitą medžiagą, tai tada tik (duomenys neskelbtini) apklausinėjo. Vieną kartą buvo ikiteisminio teisėja, bet nebuvo suteiktos sąlygos nei į savo advokatą, nuvedė už rankos, kad nebekeistų nieko ir viskas, net advokato neleido. Jam paskyrė kažkokį advokatą. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausa buvo atlikta pagal šitą kaltinimą, kaip šitas kaltinimas yra. Ką klausė, tą pasakė. Jis juk negalėjo nuklysti nuo šito viso kas buvo surašyta ir jo pasirašyta, neturėjo teisės gintis. Šiai dienai parodymai skiriasi nuo tų, kuriuos davė tiek FNTT biure, tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kadangi viskas jau buvo surašyta, jam tik reikėjo paliudyti, kad viskas taip ir buvo. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją jį nuvedė (duomenys neskelbtini), jis sakė, kad jam reikalingas advokatas, tačiau jam nurodė, kad advokatas nereikalingas, nes paskirtas jau paskirtas. Kai jį apklausinėjo FNTT, (duomenys neskelbtini) pasakė, kad jis nebandytų nieko keisti parodymuose, todėl tokius parodymus ir davė, kokie buvo surašyti. Šiandieną sako teisybę, todėl jo parodymai ir skiriasi.

Kaltinamasis G. S. apklaustas įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją  (parodymai pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu) parodė, kad supranta įtarimą, kaltę pripažįsta. Jis yra ūkininkas, (duomenys neskelbtini) jo ūkis įregistruotas, užsiima augalininkyste, augina kvie­čius ir rapsus, taip pat juos parduoda. Savo žemės turi apie 20 hektarų, nuomoja apie 180 hektarų, iš viso deklaravo apie 203 hektarų. (duomenys neskelbtini) Agrokoncernas šioms įmonėms parduodavo savo kviečius ir rapsus. Įmonei (duomenys neskelbtini) 2013 metais nėra nieko pardavęs, įmonei (duomenys neskelbtini) 2012 metais taip pat nieko nepardavė. Buvo pas jį į namus atvažiavęs D. G., jo nepažinojo, jis pas jį į kiemą atvažiavo, nesitarė su juo susitikti. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), D. G. atvažiavo su šviesiu Mercedes automobiliu, dar su vienu vyru buvo, bet jis jo nepažįsta, vieną kartą jį tik matė, o D. G. jų nesupažindino. Jis norėjo savo kviečius parduoti ant jo vardo, kad jis būtų pardavėjas, o pirkėjas (duomenys neskelbtini). Jis jam  aiškino, kad turi javų prisipirkęs ir nori juos parduoti, jis mėnesį pasivažinėjo pas jį ir prišnekino, jis sutiko. Jis nežinojo, kokios įmonės atstovas yra D. G.. Sutiko po mėnesio laiko. 2012 metais dvi sąskaitas faktūras išrašė, sąskaitas faktūras atsivežė jau išrašytas, sumų tikslių nepamena, pirkėjas buvo jau pasirašęs, jam tik reikėjo pasirašyti. Kviečiai ir rapsai buvo įrašyti. Rapsus neva pardavė (duomenys neskelbtini), nepamena kiek sąskaitų iš viso buvo išrašyta, nepamena kiek tonų buvo įrašyta į sąskaitas faktūras, gal koks 100 tonų. Tiks­liai nepamena, bet galėjo būti, kad (duomenys neskelbtini) pirma sąskaita 180 tonų, o kita 100 tonų. Jis pasirašė, viskas buvo užpildyta, jam liko tik pasirašyti. Kasos orderį rašėsi, kad gau­na pinigus, jie buvo užpildyti. Nematė, ar D. G. kur pats pasirašinėjo. Tą dieną, kai pasirašė pinigų negavo, gal po 1-2 mėnesių tik. Po to gavo apie 16000 litų, tiksliai dabar ne­pamena sumos. Su (duomenys neskelbtini) nepamena kiek sąskaitų buvo, viena, o gal dvi. (duomenys neskelbtini) sąskaitose faktūrose buvo įrašyti kviečiai, pirmoje sąskaitoje 350 tonų ir antrą kartą 250 tonų, bet realiai tai dienai tokių kiekių neturėjo. (duomenys neskelbtini) sąskaitas faktū­ras taip pat tvarkė D. G.. Dokumentai taip pat buvo iš karto jau pasirašyti. Už rapsus reikėjo sumokėti 26000 litų pelno mokestį ir kai jis pareikalavo tų pinigų, baigėsi su D. G. draugystė. Tada jis pradėjo dingti, nekelti ragelio. Visus dokumentus pasirašė iki dekla­racijos, paskutinius balandžio mėnesį, o gegužį jau reikėjo deklaracijas teikti. D. G. mokesčių nepadengė, kiek realiai D. G. padavė pinigų negali pasakyti, nepamena. Po 16000 litų davė kelis kartus. Tais metais jis sumokėjo apie 87000 litų mokesčių, dalį dengė iš savo pinigų. Tokio kiekio, kuris buvo nurodytas sąskaitose faktūrose, realiai nepardavė. Kuom realiai dirba D. G. dabar jau žino, sakė, kad (duomenys neskelbtini) direkto­rius. Dabar jau supranta, kad savo parašais fiktyvius sandorius sudarinėjo. Kai dokumentus pasirašinėjo D. G. visada vienas būdavo, visada vakare atvažiuodavo, kai tamsu lauke būdavo. Prisipažįsta pagal pareikštą įtarimą, gruodžio 3 dieną buvo apklaustas, teisybę tada sa­kė, tvirtina savo parodymus. Kai atvyko D. G., jam nepaaiškino visos schemos, kiek, kam bus mokama, ir nepaaiškino, kad susimažins minėtos įmonės mokesčius. Prieš pasirašant sąskaitas faktū­ras pridėtinės vertės mokestį D. G. žadėjo sumokėti. Kai paprašė pinigų pasakė, tavo problemos. 87000 litų mokesčių jis sumokėjo už 2012 metus (13 t., b. l. 16-17).

Pagarsinus parodymus, kaltinamasis G. S. papildomai nurodė, kad jo parodymai skiriasi nuo šiandien duodamų teisme parodymų, todėl, kad jis buvo priverstas tada duoti tokius parodymus, jį privertė tyrėjai. Faktiškai parodymus davė skaitydamas tą visą kaltinimą. Pasakė – yra tau visa šitai, žiūrėk kas tau yra. Buvo grasinimai su metais, metų metais, su visokiomis nesąmonėmis. Čia buvo grasinama pirmos apklausos metu, pas tyrėjus. Gruodžio 3 d. buvo paskutinė apklausa. Pirmos apklausos metu buvo daromas spaudimas. Parodymai surašyti ne iš jo žodžių. Pripažįsta, kad pasirašė po apklausos, vykusios 2014 m. gruodžio 3 d., tačiau, kaip minėjo, visi parodymai jau buvo surašyti, jam reikėto tik sutikti ir pasirašyti.

        Kaltinamoji T. K. teismo posėdžio metu jai pareikštų kaltinimų nepripažino. Davė parodymus byloje, juos perskaitydama, kadangi jie yra užrašyti. Prašė juos prijungti prie baudžiamosios bylos. Pasinaudodama įstatymų leidėjo suteikta galimybe, o būtent Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 272 straipsnio 1 dalimi, kuri įtvirtina kaltinamojo teisę „atsakyti į klausimus arba tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką“, atsisakė atsakinėti į jai galimai užduodamus klausimus. Jai yra pareikšti kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį. Duodama šiuos parodymus teisme pareiškė, kad nėra padariusi nei vieno nusikaltimo, kuriais yra kaltinama šioje baudžiamojoje byloje. Nepripažįsta savo kaltės dėl jai pareikštų kaltinimų ir prašo ją išteisinti nuo visų pareikštų kaltinimų, t. y. nuo kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį. Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad ji buvo (duomenys neskelbtini), direktorė nuo (duomenys neskelbtini). Aukščiau nurodytu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) akcininkais buvo du fiziniai asmenys: D. G., turintis 50% bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijų, ir A. P., turintis taip pat 50% bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijų. Ji nėra ir nebuvo (duomenys neskelbtini) akcininke. Būtent šie du asmenys: D. G. ir A. P., o ne ji, T. K., ir buvo faktiniai (duomenys neskelbtini) vadovai, priimantys svarbiausius sprendimus vykdant bendrovės veiklą. Kaltinamasis D. G. buvo jos gyvenimo draugas, sužadėtinis, su kuriuo ji gyveno partnerystėje ir vedė bendrą ūkį dar iki jai įsidarbinant (duomenys neskelbtini). Būtent D. G. ir pasiūlė jai tapti bendrovės (duomenys neskelbtini) direktore, kadangi nuo 2012 metų vasaros ieškojosi darbo ir jai niekaip nesisekė surasti darbo vietos, kur ji galėtų įsidarbinti. Tuo metu, 2012 metais, ji buvau neseniai baigusi bakalauro studijas Mykolo Romerio universitete, neturėjo jokios reikalingos darbo patirties, todėl visi darbdaviai, į kuriuos kreipėsi, dėl jos įdarbinimo, atsisakydavo ją priimti į darbą. Nesėkmingos darbo paieškos, menkas socialinis statusas, savo pajamų šaltinio neturėjimas, tuo metu stipriai paveikė bei slėgė jos savijautą. Todėl tuo laikotarpiu ji rimtai pradėjau svarstyti apie emigraciją į užsienį, kur tikėjosi įsidarbinti kur nors ir ten įgyti reikalingos darbui patirties bei užsidirbti nuosavų pajamų. Mano, kad būtent jos ryžtas emigruoti ir paskatino D. G. įdarbinti ją jo bei jo verslo partnerio A. P. įsteigtoje bendrovėje (duomenys neskelbtini) direktore, nors tam darbui ji neturėjo nei pakankamos kvalifikacijos, nei reikalingos patirties. Mano, kad D. G., jai emigravus į užsienį, pabijojo ją prarasti. Todėl, mano, jam buvo ramiau jai pasiūlyti įsidarbinti bendrovėje (duomenys neskelbtini). Kadangi ji neturėjo jokios reikiamos patirties vadovauti tokiai bendrovei, kaip (duomenys neskelbtini), ką puikiai žinojo abu akcininkai: D. G. ir A. P., jie abu jai pasakė, kad ji bus direktore tik formaliai, „popieriuje“, ir jai teks užsiimti pagalbinėmis funkcijomis (pvz., dokumentų spausdinimas, atsiliepimas telefonu į skambučius, klientų pasitikimas bendrovėje, pirminių buhalterinių dokumentų rengimas pagal abiejų, čia mano paminėtų, akcininkų pateiktus duomenis, pirminių buhalterinių dokumentų pateikimas bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterijos įmonei ir pan.). Būtent dėl to, kad jai nereikės realiai vadovauti (duomenys neskelbtini), bei dėl to, kad vienas iš realiųjų, faktinių vadovų buvo jos faktinis sutuoktinis D. G., ji ir atsisakė planų emigruoti į užsienį bei sutiko įsidarbinti (duomenys neskelbtini) direktorės pareigose, kurių niekada realiai nevykdė. Kaip yra nurodyta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre, (duomenys neskelbtini) veiklos tikslai yra vykdyti veiklą siekiant pajamų ir pelno gavimo. Pagrindinė šios bendrovės veikla: didmeninė ir mažmeninė prekyba grūdinėmis kultūromis bei kita žemės ūkio produkcija ir žaliavomis, taip pat kita didmeninė ir mažmeninė prekyba bei komercinis tarpininkavimas. Gali patvirtinti, kad bendrovė realiai vykdė prekybą grūdinėmis kultūromis, kurią vystė abu bendrovės akcininkai: D. G. ir A. P.. Ji nėra prekybos žemės ūkio produktais, tarp jų grūdinėmis kultūromis, žinovė. Todėl niekada nesikišdavo į konkrečius sandorius, kuriuos jų bendrovės akcininkai sudarydavo su konkrečiais ūkininkais, kitomis bendrovėmis, tarp jų ir su grūdų supirkėjais. Dėl jai pareikštame kaltinime išdėstytų aplinkybių ir konkrečiai nurodytų sandorių su ūkininkais - pardavėjais M. L. ir G. S. - tvirtina: ji niekada nedalyvaudavo derybose su minėtais grūdinių kultūrų pardavėjais M. L. ir G. S. bei grūdų supirkėjais (šiuo atveju (duomenys neskelbtini)), neaptardavo su jais jokių (nei komercinių, nei finansinių, nei teisinių) sandorių klausimų. Derybas dėl grūdinių kultūrų tiekimo, visas konkrečias sandorių sudarymo bei sandorių vykdymo detales: prekių nomenklatūrą, jų technines specifikacijas, kiekius, kainas, tiekimo terminus, transportavimą, sandėliavimą ir visus kitus klausimus, savo nuožiūra jų bendrovės (duomenys neskelbtini) vardu organizavo, sprendė ir vykdė D. G. ir A. P.. Tvirtina, kad su kaltinamaisiais M. L. bei G. S. jokių derybų, susitarimų, asmeninių pokalbių dėl iš jų perkamų grūdinių kultūrų neturėjo. Yra juos mačiusi vieną ar kelis kartus jų bendrovės patalpose, kai jie atvykdavo pasirašyti dokumentų arba tvarkyti kitų reikalų. Su jais visada visus klausimus spręsdavo ne ji, o D. G., galimai ir A. P.. Ji niekada nebuvo nuvykusi į šių asmenų ūkius ir jų gyvenamąsias vietas. Niekada jokių pinigų nei M. L., nei G. S., nėra išmokėjusi tiesiogiai. Ji yra pagal D. G. nurodymus paruošusi, kaip ir yra nurodyta kaltinamajame akte, buhalterinius dokumentus dėl grūdinių kultūrų pirkimo iš paminėtų asmenų bei yra iš banke esančios jų bendrovės sąskaitos paėmusi grynųjų pinigų sumas, atitinkančias išrašytiems buhalteriniams dokumentams, skirtas M. L. ir G. S. sumokėti už prekes, bei visa tai - dokumentus ir pinigus - perdavusi D. G. beveik visuomet kito akcininko A. P. akivaizdoje. Pagal D. G. pateikiamą ai informaciją, ji tik parengdavo sutarčių su ūkininkais M. L. bei G. S. tekstus, remdamasi jau egzistuojančiais sutarčių šablonais, išrašydavo sąskaitas, laikydamasi Buhalterinės apskaitos įstatyme ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nustatytų reikalavimų, ir kasos išlaidų orderius, kuriuos patvirtintus savo, kaip bendrovės direktorės, parašu atiduodavo D. G.. D. G. įprastai jai grąžindavo sutartis, sąskaitas ir kasos išlaidų orderius jau su ūkininkų M. L. ir G. S. parašais. Pasirašytas sutartis su ūkininkais M. L. ir G. S. dėl grūdų tiekimo ji saugodavo bendrovės patalpose, sutarčių segtuvuose, o šių sutarčių kopijas, išrašytas sąskaitas ir kasos išlaidų orderius perduodavo bendrovės apskaitą tvarkiusiai buhalterinės apskaitos bendrovei UAB „Res in Fine“. Kai D. G. jai pasakydavo, kad bendrovė turi sumokėti pagal vieną ar kitą sutartį konkrečiam ūkininkui, t. y. M. L. ar G. S., ji, vykdydama sutarties sąlygas, išgrynindavo banke konkrečias pinigų sumas, jas įnešdavo į bendrovės kasą, išrašydama kasos pajamų orderius, po to pagal avansines apyskaitas išimdavo jas iš bendrovės kasos savo, kaip direktorės ir kasininkės, vardu, atiduodavo bendrovės pinigus ir kasos išlaidų orderius (kuriuos surašydavo ir pasirašydavo jų bendrovės vardu) D. G., kuris ir atsiskaitydavo su minėtais ūkininkais pagal konkrečią sutartį. D. G. jai grąžindavo ūkininkų pasirašytus tvarkingus (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderius, kuriuos ji saugojo kartu su pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir kuriuos vėliau pateikdavo jų bendrovės apskaitą tvarkiusiai buhalterinės apskaitos bendrovei UAB „Res in Fine“. Tvirtina, kad su S. G. bendravo tik savo asmeninėje erdvėje ir tik kaip su buvusio faktinio sutuoktinio, D. G., tėčiu. Nori paaiškinti šiai bylai reikšmingą aplinkybę, kad ji neturėjo jokio pagrindo netikėti D. G. dėl šių priežasčių: D. G. turi ilgametę patirtį prekybos žemės ūkio produktais srityje. Praktiškai visos (duomenys neskelbtini) pajamos, kurias bendrovė gaudavo iš prekybos grūdinėmis kultūromis iš Lietuvos ir užsienio partnerių, buvo sugeneruotos D. G. darbo ir patirties dėka. Todėl jo veikla, vykdant verslą (duomenys neskelbtini) vardu, jai niekada nekėlė jokių abejonių. Nes ji pati neturėjo nei tokių galimybių, nei tokių žinių, nei verslo kūrimo ir plėtojimo gebėjimų. D. G. ilgą laiką buvo jai artimas žmogus, su kuriuo kartu gyvena kaip šeima dar prieš įsteigiant (duomenys neskelbtini). Šis bendras gyvenimas šeimoje didžiąja dalimi lėmė tai, kad ji visiškai pasitikėjo (duomenys neskelbtini) ir jo darbais. D. G. visada laiku ir tvarkingai jai grąžindavo ūkininkų M. L. ir G. S. pasirašytus kasos išlaidų orderius, kurie patvirtindavo, kad apmokėjimas pagal sutartis grūdų tiekėjams įvykdytas. Po to jų bendrovė parduodavo iš ūkininkų M. L. ir G. S. įsigytus grūdus kitiems pirkėjams, tada į jų bendrovės sąskaitą įplaukdavo pardavimo pajamos. Visa tai ji matydavo iš minėtų dokumentų, kuriuos jai pateikdavo D. G., bei iš banko sąskaitos išrašų. D. G. jokių nusikalstamų veikų vykdyti jos neprašė, neįkalbinėjo, nepalenkinėjo ir kitokiomis formomis neįtakojo. Ji nežino jokios informacijos apie tai, kad D. G. būtų vykdęs kokią nors neteisėtą ar nusikalstamą veiką, todėl netikėti šiuo asmeniu neturėjau pagrindo. Apie tai, kad sandoriai dėl grūdų pirkimo-pardavimo įvykdavo, ji sužinodavo/matydavo gaudama duomenis ir iš trečiųjų asmenų (pvz., grūdų priėmimo kvitai, sutartys iš grūdų sandėlių, saugyklų, pirkėjų atlikti bankiniai pavedimai, mūsų bendrovės vardu mano pačios vykdomi mokėjimai už grūdų saugojimą, pervežimą ir pan.). Todėl neturėjo jokio pagrindo numanyti, kad kokie nors sandoriai, sudaromi tarp bendrovės (duomenys neskelbtini) ir ūkininkų dėl grūdų tiekimo, galėtų būti nerealūs. Tik ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-03011-14 metu ji buvo supažindinta su ūkininkų M. L. ir G. S. parodymais, kuriuose šie asmenys tvirtino, kad pagal sutartis, kurias jų bendrovė (duomenys neskelbtini) pasirašė su jais dėl grūdų tiekimo ir kuriomis remdamasi sumokėjo šiems ūkininkams jose numatytas pinigų sumas, jie – M. L. ir G. S. – jokių grūdų jų bendrovei netiekė ir gaudavo iš jų bendrovės mažesnes pinigų sumas nei yra nurodyta jų bendrovės buhalteriniuose dokumentuose. Kadangi ji pati tik dokumentiškai įformindavo sandorius: pagal D. G. pateiktą informaciją surašydavo sutarčių tekstus, išrašydavo mokėjimo dokumentus ir perduodavo pinigus atsiskaityti su tiekėjais D. G., mano, kad visas sandorių sudarymo bei vykdymo su M. L. bei G. S. aplinkybes paaiškinti gali ir turi šiuos sandorius sudaręs ir vykdęs asmuo – (duomenys neskelbtini) akcininkas D. G. ir kartu dalyvavęs akcininkas A. P.. Ji su niekuo nebendrininkavo ir niekam nepadėjo padarant kokias nors nusikalstamas veikas, įskaitant ir numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje bei 182 straipsnio 2 dalyje. Apie jokias nusikalstamas veikas, kurios kaltinamuoju aktu yra inkriminuotos jai ir kitiems kaltinamiesiems šioje byloje, ji nieko nežinojo. Ji nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas). Kaip (duomenys neskelbtini) direktorė visus jų bendrovės komercinius ir buhalterinės apskaitos dokumentus pildė sąžiningai, pagal jai pateiktą trečiųjų asmenų informaciją, kuria ji visiškai pasitikėjo ir tikėjo kaip esančia tikra. Nei D. G., nei M. L., nei G. S., nei S. G. jai nėra nurodę, pasakę ar kitais būdais pateikę, jai žinomai, neteisingų duomenų, kuriuos ji būtų tyčia, savo valia įrašiusi į buhalterinės apskaitos dokumentus, o vėliau tuos dokumentus perdavusi jų bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „Res in Fine“. Be to, jokio tikslo – apgaulingai tvarkyti teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpti, sunaikinti ar sugadinti apskaitos dokumentus, kad to pasėkoje dėl to negalima būtų visiškai ar iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros, – ji neturėjo, to neplanavo ir to nedarė. Atkreipė teismo dėmesį, kad prijungimui prie baudžiamosios bylos dokumentų yra pateikta audito kompanijos Forensic and I. S., UAB 2018- m. lapkričio 19 d. Konsultacinė išvada Nr. 1811-01. Šią išvadą parengė sertifikuotas auditorius R. B., taip pat esantis ir teismo ekspertas. Pateikta konsultacinė išvada akivaizdžiai parodo, kad kaltinamajame akte esantis teiginys, neva dėl jai inkriminuojamų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012-2013 metus, yra klaidingas. O nesant pasekmių, nėra Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties. Ji nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnio 1 dalyje, nes nepateikė, jai žinomai, neteisingų duomenų apie (duomenys neskelbtini) 2012 metų, 2013 metų balandžio ir birželio mėnesių pajamas, pelną laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 15 d. iki 2014 m. balandžio 7 d. per UAB „Res in Fine“ Telšių apskrities VMI Mažeikių poskyriui. Ji buvo visiškai tikra, kad duomenys, kuriuos ji pati įrašė į kaltinamajame akte nurodytus dokumentus, yra visiškai atitinkantys tikrovę ir teisingi. Visais be išimties atvejais, įrašydama bet kokius duomenis, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su sandoriais, kuriuos (duomenys neskelbtini)  yra sudariusi su M. L., G. S., AB „L. A.“, ji vadovavosi informacija, kurią tiesiogiai gaudavo nurodymų formoje iš D. G.. Netikėti tos informacijos teisingumu ji neturėjau jokio pagrindo. Ji nepadarė nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, nes nepadėjo tyčia, apgaule (duomenys neskelbtini) išvengti didelės vertės turtinės prievolės – mokėtinų į Lietuvos Respublikos biudžetą mokesčių: pridėtinės vertės 260.283,05 Lt (75.383,18 EUR), pelno 185.916,45 Lt (53.845,13 EUR), iš viso 446.199,50 Lt (129.228,31 EUR) už 2012-2013 metus. Kaip jau minėjo, D. G. niekada jos neįtakojo nusikalsti. Šiuo asmeniu ji nuoširdžiai pasitikėjo. Visą komercinę veiklą su ūkininkais M. L., G. S. ir AB „L. A.“ jų bendrovės vardu atliko D. G. ir A. P., kurie ir gali paaiškinti (duomenys neskelbtini) bei ūkininkų M. L., G. S., AB „L. A.“ bendravimo aplinkybes. Ji jokios informacijos apie tas aplinkybes neturėjo ir iki šiol neturi. D. G. jai pavestą darbą: pagal jo informaciją parengti sutartis, sąskaitas dėl grūdų pirkimo iš ūkininkų, surašyti kasos išlaidų orderius, išduoti D. G. grynuosius pinigus tam, kad jis bendrovės vardu atsiskaitytų su M. L. ir G. S. pagal sutarčių sąlygas, ji atliko tinkamai, kiek tai buvo galima pagal jos žinomas aplinkybes. Ji taip pat noriu pasisakyti dėl paties kaltinamojo akto, kurio pagrindu yrau kaltinama šioje baudžiamojoje byloje. Kaltinamasis aktas jai yra nesuprantamas, apie tai savo poziciją šioje byloje jau yra pareiškusi. Kaip pavyzdį pateikiu tokį faktą. Remiantis prokuroro 2018 m. kovo 12 d. prašyme kaltinamajame akte baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-03011-14 išdėstytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis išdėstytomis iš esmės skirtingomis aplinkybėmis, kaltinimo dalyje pagal BK 182 straipsnio 2 dalį,  yra kaltinama paminėtą veiką atlikusi kartu su bendrininku organizatoriumi D. G., bendrininku padėjėju M. L. bei bendrininku padėjėju G. S.. Šis kaltinimas yra ydingas dėl to, kad kaltinimai dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos nėra pareikšti nei G. S., nei M. L., nors abu jie yra laikomi bendrininkais padėjėjais jos atžvilgiu. Be to, ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos su šiais ūkininkais metu buvo jų patvirtinta (ir tyrėjo raštu užfiksuota), kad jokių derybų, jokių susitarimų, jokių asmeninių pokalbių dėl jų parduodamų grūdinių kultūrų neturėjo. Toks šioje dalyje esantis kaltinamojo akto turinys turi būti vertintinas kaip esminis baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas, tiesiogiai pažeidžiantis kaip jos, taip ir kitų kaltinamųjų: D. G., M. L. ir G. S., teisę į gynybą. Taip pat norėtų pasisakyti dėl jai pareikšto civilinio ieškinio. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinę ar neturtinę žalą patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas kaltinamajam (ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims) atlyginti patirtą žalą. Kaip savo praktikoje pasisako Lietuvos aukščiausiasis teismas, pvz., 2018-05-03 civilinėje byloje Nr. 2K-159-696/2018: „Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Taigi sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas“. Ji prašo teismo jai pareikšto Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinio netenkinti. Ji nepadarė nei vieno nusikaltimo, kuriuo yra kaltinama. Savo paaiškinimus dėl to jau pateikė. O nekaltas asmuo negali būti nuteistas. Kaip nustato Lietuvos Respublikos BPK ar BK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas, teismas „atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką“. Remiantis tuo, ką pasakė, taip pat remiantis tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje, prašo gerbiamo teismo ją išteisinti dėl jai pareikštų kaltinimų padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje. O jai pareikštą civilinį ieškinį atmesti.

        Kaltinamasis D. G. teismo posėdžio metu davė parodymus, juos perskaitydamas, nes yra parodymus užrašęs. Prašė šiuos užrašytus parodymus prijungti prie baudžiamosios bylos. Pasinaudodamas įstatymų leidėjo suteikta galimybe, o būtent, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 272 straipsnio 1 dalimi, kuri įtvirtina kaltinamojo teisę „atsakyti į klausimus arba tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką“, atsisakė atsakinėti į jam užduodamus klausimus. Jam yra pareikšti kaltinimai pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį. Pareiškia, kad nepadarė nei vieno iš tų nusikaltimų, kuriais yra kaltinamas, todėl nepripažįsta savo kaltės. Prašo jį pilnai išteisinti.  Dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, jis kategoriškai neigia, jog siekdamas, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apgaule išvengtų didelės turtinės prievolės - pridėtinės vertės, pelno mokesčių sumokėjimo Lietuvos Respublikos biudžetui, suorganizavo šių bendrovių apgaulingus buhalterinės apskaitos tvarkymus, numatė jų įvykdymo būdus ir vadovavo jų įgyvendinimui laikotarpyje nuo 2011 m. gruodžio 21 d. iki 2013 m. birželio 6 d. pagal tas aplinkybes, kurios yra išdėstytos prokuroro 2018 m. kovo 12 d. prašyme kaltinamajame akte baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-03011-14 išdėstytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis bei pakeistame kaltinamajame akte. Prijungti prie baudžiamosios bylos dokumentų buvo pateikta audito kompanijos Forensic and I. S., UAB 2018 m. lapkričio 19 d. Konsultacinė išvada Nr. 1811-01, kurią parengė sertifikuotas auditorius R. B.. A. R. B. yra teismo ekspertas. Pateiktoje konsultacinėje išvadoje auditorius R. B. konstatuoja, kad kaltinamajame akte esantis teiginys, jog neva dėl jam inkriminuojamų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) veiklos, jų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011-2013 metus, yra neteisingas. Duodamas šiuos parodymus, taupydamas gerbiamo teismo laiką, jis necituos konsultacinės išvados teksto fragmentų, kurie patvirtina jo pasakytus žodžius. Tik pamini, kad nusikalstamos veikos pasekmės yra būtinos BK 222 straipsnio 1 dalies sudėčiai. O nesant pasekmių, nėra Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties. Kaltinamajame akte teigiama, kad dėl tame procesiniame dokumente nurodytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) veiklos, jų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011-2013 metus. Toks kaltinamojo akto teiginys yra ydingas, nekonkretus, pažeidžiantis jo teises į gynybą bei prieštaraujantis Lietuvos aukščiausiojo teismo suformuotai praktikai. O būtent, pacituosiu ištrauką iš Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutarties Nr. 2K-491/2011: „BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padariniai yra alternatyvūs, todėl teismų procesiniuose dokumentuose turi būti nurodomi ne visi įstatyme išvardyti padariniai, o tik tam atvejui nustatyti. Tuo tarpu specialisto išvada dėl kilusių padarinių tėra nemotyvuotas pažodinis įstatymo teksto perrašymas, paliekant alternatyviai suformuluotus padarinius. Bylos aplinkybės dėl kilusių padarinių netirtos ir apklausiant specialistę pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, pats apeliacinės instancijos teismas be jokių argumentų visus įstatyme nurodytus alternatyvius padarinius suformulavo kaip atsiradusius realiai. Kolegijos vertinimu, toks BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimas yra esminis, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis)“. O gerbiamas prokuroras elementariai perrašė specialistės teiginius į kaltinamąjį aktą. Todėl lieka neaišku, kokio padarinio ir iš kokios dalies negalima nustatyti konkrečiai: veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros už 2011-2013 metus? Taip pat, turi pasisakyti ir dėl ydingai bei netiksliai nurodomo laikotarpio, kurį nurodo prokuroras savo kaltinime, aprašydamas jo neva padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Kaip jau minėjo anksčiau, kaltinamajame akte teigiama, kad dėl tame procesiniame dokumente nurodytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) veiklos, jų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011-2013 metus. Turiu pabrėžti, kad toks laikotarpio nurodymas yra neteisingas, apie ką liudija Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, kurią pacituosiu: 2017 m. lapkričio 21 d. nutartyje Nr. 2K-277-696/2017 nurodoma, kad „BK 222 ir 223 straipsniuose nurodyti nusikaltimai paprastai turi tęstinį pobūdį, nes buhalterinės apskaitos pažeidimai nustatomi už tam tikrą laikotarpį, paprastai kalendorinius metus, rečiau už pusmetį, ketvirtį ar mėnesį. Įstatymas taip pat reikalauja padarinių: negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tokia išvada galima tik ištyrus buhalterinę apskaitą už tam tikrą laikotarpį. Tačiau tai nereiškia, kad nusikalstamos veikos buvo daromos visą šį laikotarpį. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau nustatyti buhalterinės apskaitos pažeidimų padarymo laiką, nes nuo to priklauso nusikaltimo pabaigos momentas. Aplaidžios ar apgaulingos buhalterinės apskaitos nusikaltimų baigimo momentas yra paskutinės veikos padarymo momentas (BK 3 straipsnio 1 dalis), o ne specialisto išvados surašymo momentas ir ne išvadoje nurodytas laikotarpis, dėl kurio negalima nustatyti įmonės rodiklių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-216/2010)“. Taigi, kaltinamojoje išvadoje nurodytas laikotarp, 2011 – 2013 metai – prieštarauja suformuotai LAT praktikai. Dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, jis kategoriškai neigia, jog siekdamas, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apgaule išvengtų didelės turtinės prievolės sumokėjimo Lietuvos Respublikos biudžetui pridėtinės vertės, pelno mokesčius sukūriau sukčiavimo planus, numatė jų įvykdymo būdus ir vadovavo jų įgyvendinimui pagal tas aplinkybes, kurios yra išdėstytos prokuroro 2018 m. kovo 12 d. Prašyme kaltinamajame akte baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-03011-14 išdėstytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis bei pakeistame kaltinamajame akte. Pirmiausia, nori atkreipti teismo dėmesį į jam nesuprantamą kaltinamąjį aktą šioje dalyje. Kaltinamajame akte teigiama, kad jis, neva sukčiaudamas, veikė kartu su bendrininkais padėjėjais M. L. ir G. S.. Tačiau, perskaitęs kaltinamąjį aktą bei vėlesnį prokuroro prašymą pakeisti išdėstytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, nemato, kad prokuroro įžvelgtiems neva tai jo bendrininkams būtų pareikštas kaltinimas sukčiaujant pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.  Jis tvirtina, kad kaip UAB (duomenys neskelbtini), taip ir (duomenys neskelbtini) įsigijo visus grūdus, dėl kurių pirkimo yra kaltinamas šioje byloje iš ūkininkų M. L. ir G. S.. Pagal kiekvieną pirkimo sandorį su M. L. ir G. S. kaip (duomenys neskelbtini), taip ir (duomenys neskelbtini) atsiskaitė laiku ir tiksliai pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Visi iš šių dviejų ūkininkų nupirkti grūdai buvo parduoti kitiems pirkėjams. Visos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pajamos buvo tinkamai parodytos šių bendrovių buhalterinėje apskaitoje ir nuo šių pajamų buvo tinkamai paskaičiuoti ir sumokėti kaip pelno, taip ir pridėtinės vertės mokesčiai. Jis netikrino grūdų, kuriuos paminėtoms bendrovėms pardavė M. L. ir G. S., kilmės. Jam nebuvo svarbu, ar šie grūdai ūkininkų buvo užsiauginti savo ūkiuose, užauginti kitų asmenų ūkiuose, deklaruojant tai tų, kitų asmenų vardais, ar tie grūdai buvo kur nors M. L. ir G. S. nupirkti. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iš M. L. ir G. S. gavo prekes – grūdus, ir šiems ūkininkams sumokėjo sutartas bei PVM sąskaitose faktūrose nurodytas pinigų sumas. Kaltinime esantį teiginį, kad M. L. ir G. S. buvo sumokėta ne pilnos sumos, nurodytos atitinkamose PVM sąskaitose faktūrose, o tik 35 % nuo PVM sumų, gali vertinti tik kaip nesąmonę ar nesusipratimą. Jokia finansine bei komercine logika negalima paaiškinti tokių apmokėjimo sumų. Ūkininkai M. L. bei G. S., nepaisant dabartinės jų gyvenimiškos ir/ar ūkinės-finansinės situacijos, 2011 – 2013 metų laikotarpyje buvo ne naujokai žemės ūkio versle, o patyrę ūkio subjektai. Jie veikė pagal teisės aktais nustatytą verslo formą: individualią ūkininko veiklą bei buvo registruoti PVM mokėtojais. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, kurie yra laisvai prieinami VMI interneto puslapyje, galima surasti informaciją, kad M. L. buvo įregistruotas PVM mokėtoju 2001 m. kovo 1 d., o išregistruotas iš PVM mokėtojų 2015 m. vasario 19 d. G. S. buvo įregistruotas PVM mokėtoju 2007 m. gegužės 23 d., o išregistruotas iš PVM mokėtojų 2016 m. kovo 13 d. Nei vienas sveiko proto ūkininkas nesutiktų už bet kokį buhalteriškai dokumentuotą veiksmą gauti nesuvokiamo dydžio apmokėjimą - 35 % nuo PVM sumų. Kaip PVM mokėtojas M. L., taip ir PVM mokėtojas G. S. žinojo, kad iš jų pirkti grūdai bus įtraukti į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, tose bendrovėse bus rengiama PVM atskaita ir toje buhalterinėje apskaitoje kiekvienas jų matysis kaip grūdų pardavėjas. O tai reiškia, kad tų, prokuroro nurodytų nepaaiškinamai keistų sumų, o būtent 35 % nuo PVM sumų, jiems neužteks jokiems mokesčiams nuo parduotų grūdų sumokėti. Todėl dar kartą patvirtina, kad nurodytas sumokėtų sumų tarifas - 35 % nuo PVM - yra nurodytas „iš dangaus“. Dėl santykių su M. L. ir G. S.: ūkininkus G. S. ir M. L. žino pakankamai seniai, tačiau susipažinimo aplinkybių nepamena. Taip pat nepamena ir kokiu būdu buvo užmegzti pirmieji verslo santykiai su jais. Šie asmenys augino ir/arba prekiavo žemės ūkio produkcija. Todėl jis, kaip nuolat dirbantis žemės ūkio produktų, o ypač grūdinių kultūrų prekyboje, kaip M. L., taip ir G. S. pažinojo tikrai nuo senų laikų. Kalbant apie apmokėjimą už nupirktus grūdus gali paaiškinti, kad šioje rinkoje yra susiklosčiusi tokia praktika, kad bendrovė, kuri iš ūkininko nuperka grūdus, už įsigytas grūdines kultūras apmokėdavo tik tada, kai pati parduodavo grūdus sekančiam pirkėjui ir gaudavo už tai apmokėjimą. Tokia praktika iš esmės nulemta tos situacijos, kad bendrovės, kaip taisyklė, neturi reikiamų apyvartinių lėšų atsiskaitymui iš karto, o ūkininkai, ar kiti grūdus siekiantys parduoti asmenys sutikdavo su vėlesniu atsiskaitymo terminu. Gali paaiškinti, kad kaip (duomenys neskelbtini), taip ir (duomenys neskelbtini) bendradarbiavimo su ūkininkais M. L. ir G. S. praktika buvo pakankamai paprasta ir aiški. Susitarimai dėl grūdinių kultūrų pardavimo dažniausiai būdavo sudaromi žodžiu. Vėliau pagal sutartas žodiniu susitarimu sąlygas būdavo surašomos rašytinės tipinės sutartys. Tačiau pasitaikydavo atvejų, kai rašytinės sutartys dėl grūdų pirkimo – pardavimo su ūkininkais būdavo sudaromos iš anksto. Pasirašymo vieta priklausydavo nuo įvairių aplinkybių, sutarties šalių užimtumo ir panašiai. Taigi, sutartys būdavo pasirašinėjamos ir Bendrovės patalpose, ir pas ūkininkus, ar bet kurioje kitoje vietoje pagal šalių galimybes. Ūkininkai už pagal sutartis parduotas grūdines kultūras bei pagal PVM sąskaitas faktūras, kurias už ūkininką-pardavėją išrašydavo bendrovė-pirkėja, parduotus grūdus pristatydavo į akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) saugyklas, kur įsigyti grūdai visais atvejais būdavo saugomi ir parduodami kitoms grūdus perkančioms įmonėms. Susitarimo sudarymo dieną grūdai paprastai jau būdavo saugomi saugyklose. Atsižvelgiant į tai, kad grūdų pristatymo faktas visada būdavo patvirtinamas grūdų pristatymo lydraščiais (tame tarpe patvirtintais akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovų parašais), jam nekildavo jokių abejonių dėl to, kad ūkininkai galėjo grūdų neturėti. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gavus apmokėjimus už toliau parduotus grūdus iš pirkėjų, būdavo atsiskaitoma su ūkininkais M. L. ir G. S.. Su šiais abiem ūkininkais bendrovės (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Gali patvirtinti, kad atsiskaitymai grynaisiais pinigais su M. L. ir G. S. buvo atliekami ūkininkų iniciatyva. Tai buvo esminė jų iškelta sąlyga, lėmusi šių ūkininkų norą bendradarbiauti su jo atstovaujamomis įmonėmis ir suteikusi galimybę jo  atstovaujamoms įmonėms įsigyti šias grūdines kultūras. Kodėl ūkininkai visada reikalaudavo atsiskaitymų tik grynaisiais pinigais tuo metu nesidomėjo, nes jam tai nebuvo aktualu. Jo žiniomis, ūkininkų noras gauti pinigus grynaisiais tuo metu buvo susijęs su jų turimais finansiniais įsipareigojimais. Kiek gali dabar prisiminti, pavyzdžiui, M. L. banko sąskaitos buvo areštuotos, todėl visą ūkinę-komercinę veiklą jis vykdydavo tik grynais pinigais, taip išvengdamas antstolių ir kreditorių dėmesio. Pinigų perdavimas visada vykdavo (dalyvaujant jam ir/arba A. P.) jam dalyvaujant ir visada būdavo įforminamas ūkininkams pateikiant pasirašyti kasos išlaidų orderius. Grūdus į akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) saugyklas visada pristatydavo patys ūkininkai, kadangi nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) tokio transporto neturėjo. Šios bendrovės samdydavo transportą grūdų pervežimui tik išimtiniais atvejais. Jis nesidomėjo, kokiu transportu ūkininkai M. L. ir G. S. nuveždavo grūdus į AB (duomenys neskelbtini), nes tai nebuvo svarbu nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini). Buvo svarbu, kad grūdai pakliūtų į AB (duomenys neskelbtini) ir grūdai ten pakliūdavo. Tais kiekiais, kurie ir būdavo nupirkti iš M. L. ir G. S.. Iš AB „(duomenys neskelbtini) nei karto nebuvo jokių pretenzijų, kad M. L. ir/ar G. S. nenugabentų į tą bendrovę mūsų nupirktų grūdų kiekio. Kaip jau šiandien minėjo, grūdų kilmės jis netikrino, kadangi, jo žiniomis, M. L. ir G. S. buvo pakankamai stambūs ūkininkai, kurie galėjo turėti (užauginti ar nupirkti/kitais būdais įsigyti) parduodamus kiekius grūdų. Apie tai, kaip ūkininkai M. L. ir G. S. tvarko savo buhalterines apskaitas jis nesidomėjo. Tai buvo patyrę ūkininkai, ne pirmą dieną esantys versle, žinomi mūsų apylinkėse kaip nemažų grūdinių kultūrų kiekių pardavėjai. Todėl tvarkyti savo ūkinius-buhalterinius reikalus teisingai buvo jų, o ne jo pareiga ir jų atsakomybė (kai VMI atliko M. L. veiklos patikrinimą, VMI inspektorius iš Plungės kreipėsi į juos su prašymu pateikti dokumentus apie sandorius su M. L., nes šis neva yra pametęs savo kopijas ir dėl to nedeklaravęs sandorių VMI sistemoje). Visos dokumentų kopijos buvo perduotos Mažeikių žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistei (dabar nepamena jos pavardės) kuri tvarkė M. L. ūkio buhalterinę apskaitą. Šio patikrinimo metu M. L. yra parašęs pasiaiškinimą VMI, kad jis pardavė ir vežė grūdus, bet nedeklaravo sandorių su (duomenys neskelbtini) ir nesumokėjo mokesčių, nes ūkyje buvo sunki finansinė padėtis ir pasižadėjo įvykdyti savo prievoles pardavęs dar daugiau grūdų. Šis M. L. pasiaiškinimas VMI yra byloje. Šiuo klausimu jis pasakyti daugiau nieko neturi. Jis jokios įtakos, poveikio ar kitokių veiksmų, kurie skatintų šiuos du ūkininkus elgtis neteisėtai, niekada nedarė. Visi (duomenys neskelbtini) iš ūkininkų nupirkti grūdai buvo parduoti akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini). Vienas sandoris buvo sudarytas ir su (duomenys neskelbtini), tačiau galutiniu grūdų pirkėju taip pat buvo akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), kadangi (duomenys neskelbtini) grūdus taip pat pardavė būtent šiai bendrovei. Kodėl buvo pasirinktas toks pardavimo būdas dabar paaiškinti negali, kadangi nebepamena. Visi (duomenys neskelbtini) iš ūkininkų nupirkti grūdai buvo parduoti UAB „Agerona“. Grūdų perdavimas akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) ir UAB „Agerona“ vykdavo analogiškai sudarant pirkimo – pardavimo sutartis, išrašant joms PVM sąskaitas faktūras bei pasirašant grūdų priėmimo perdavimo aktus. Kadangi grūdai jau būdavo ūkininkų atvežti į saugojimo saugyklas priklausančias akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), grūdų perdavimas tolimesniems pirkėjams tiesiog būdavo įforminamas priėmimo-perdavimo aktu, kurį taip pat patvirtindavo ir grūdų saugotojas – akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini). Įmonės mokėjimus už grūdus gaudavo banko pavedimais, kuriuos, pirmiausia, panaudodavo atsiskaitymui su ūkininkais. Gali parodyti, kad taip pat organizavo M. L. priklausančių grūdų pardavimą įmonei AB LINAS R. Š. sandorio esmė buvo tokia pati – ūkininko grūdų perpardavimas įmonei superkančiai grūdus, tačiau šiuo atveju buvo pasirinktas kitas santykių įforminimo būdas. (duomenys neskelbtini) atlygis buvo mokamas už tarpininkavimo paslaugas, o grūdų pirkimo-pardavimo sandorį sudarinėjo tiesiogiai ūkininkas M. L. su pirkėju AB LINAS AGRO, nes buvo parduodami rapsai, kadangi AB „L. A.“ norėjo sertifikuoti rapsus pagal ISCC reikalavimus rapsus turėjo įsigyti tiesiai iš augintojo. Kadangi AB LINAS AGRO mokėjimą sutiko atlikti tik bankiniu pavedimu, o toks atsiskaitymo būdas buvo netinkamas ūkininkui (byloje yra M. L. prašymas pinigus už parduotus rapsus, pagal tarpininkavimo sutartį pervesti į (duomenys neskelbtini) sąskaitą), todėl (duomenys neskelbtini) viena iš tarpininkavimo funkcijų buvo mokėjimo priėmimas ir išgryninimas. Ką (duomenys neskelbtini) ir padarė. Dėl jo santykio su (duomenys neskelbtini) ir „UAB(duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) vieninteliu akcininku yra bei bendrovės vadovu 2011-2012 metais buvo jo tėvas, S. G.. S. G. vykdė gamybinę – komercinę veiklą, gamindamas paminklus, antkapius, kitas su laidojimo procesais susijusias veiklas. Jis neturėjo reikiamų žinių ir patirties prekiaujant grūdinėmis kultūromis. Todėl visas komercines operacijas, kurias (duomenys neskelbtini) atliko pirkdami-parduodami grūdus, nuo pat pradžios iki pabaigos tvarkė jis pats asmeniškai. Jis tarėsi su ūkininkais, nurodydavo (duomenys neskelbtini), kokias sutartis ir kitus dokumentus reikia sudaryti, nurodydavo prekes, kainas ir pan., bei organizavo apmokėjimus už prekes. Jo tėvas, S. G., nesikišo į grūdų prekybą bei nieko apie tai nežinojo. Jis padėjau (duomenys neskelbtini) dėl to, kad tai buvo jo tėvo įmonė, o reikalai joje vyko prastai, nuolat trūko pinigų. Todėl nutarė tai bendrovei nors kiek pagelbėti ir tikėjosi, kad tuo padės išsaugoti tėvo sukurtą verslą, kadangi grūdai buvo perparduodami su antkainiu. (duomenys neskelbtini) steigėjais buvo jis ir A. P.. Jiems abiems priklausė po 50 % akcijų. B. J., D. G., ir A. P. ir buvo faktiniai šios bendrovės vadovai, kurie sprendė ir tvarkė visus (duomenys neskelbtini) veiklos klausimus. Nors (duomenys neskelbtini) direktore Juridinių asmenų registre buvo įregistruota T. K., tačiau ji niekada realiai jokių bendrovės direktoriaus funkcijų neatliko. Tam ji neturėjo reikiamos patirties bei specialiųjų, tam būtinų žinių. T. K. ir jis ilgą laiką gyveno faktinėje santuokoje, kaip šeima. Kadangi, kai kartu su A. P. kūrė (duomenys neskelbtini), reikėjo į bendrovės vadovo vietą paskirti kokį nors žmogų, A. P. pasiūlė, kad (duomenys neskelbtini) vadovautų jis.  Tačiau jis pasiūlė į tą vietą paskirti T. K., kuri tuo metu dar mokėsi universitete ir neturėjo jokio darbo. Kadangi jis gyveno su T. kartu, buvau kaip ir galimos T. veiklos bendrovėje garantas, A. P. sutiko su jo siūloma kandidatūra ir jai neprieštaravo. Jis susitarė su A. P., kad T. K. bendrovėje (duomenys neskelbtini) atliks pagalbines technines funkcijas, o tiksliau dirbs sekretorės darbą: rengs dokumentų projektus, užtikrins tvarką bendrovės ofise, tvarkys korespondenciją, bendrovės kasą, pagal jų su Preimontu teikiamą informaciją išrašinės PVM sąskaitas faktūras, teiks pirminius buhalterinius dokumentus bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei ir pan. Jokių realių, faktinių bendrovės valdymo funkcijų T. K. niekada neatliko. Tai buvo jo ir A. P. sutartos bendros atsakomybės dalykas. T. K. taip pat visiškai nesikišo į komercinę-ūkinę bendrovės veiklą, nes jie su A. P. jos ten neprileido dėl elementarių tam reikalingų žinių neturėjimo. Ji niekada nedirbo su klientais, nevykdė jokių komercinių operacijų, nesprendė jokių finansinio atsiskaitymo klausimų. Visas šias paminėtas funkcijas atlikdavo arba jis, arba A. P., arba jie su A. P. kartu. Dėl grūdų pirkimo iš M. L. ir G. S. ir jų tolesnio pardavimo AB (duomenys neskelbtini) ir UAB „Agerona“ atsakingi buvo jie su A. P.. Jie kartu su juo suplanuodavo, už kokią kainą gali grūdus nupirkti ir vėliau parduoti. Su M. L. ir G. S. derybas vesdavo arba jis asmeniškai, arba kartu su A. P., dviese. Jei reikėdavo nuvykti pas šiuos ūkininkus į jų ūkius tam, kad nuvežtų apiforminti dokumentus ir/ar sumokėti pinigus, vykdavo arba jis asmeniškai, arba A. P., arba kartu su A. P. dviese. Grynųjų pinigų sumas, kurias (duomenys neskelbtini) sumokėdavo M. L. ir G. S. jam perduodavo T. K.. Jis arba A. P. pasakydavo T., kad neužilgo reikės konkrečios sumos pinigų sumokėti už grūdus konkrečiam pardavėjui. T. K. parengdavo reikalingus dokumentus bankui, paimdavo grynus pinigus ir atiduodavo kartu su Kasos išlaidų orderiais jam. Jis arba A. P., arba kartu su A. P. dviese nuvykdavo pas M. L. arba G. S., sumokėdavo bendrovės vardu pinigus, gaudavo ant kasos išlaidų orderio pinigus gavusio asmens parašą ir dokumentą gražindavo T. K.. O ji, savo ruožtu, pateikdavo tuos dokumentus į UAB „Res in Fine“, kuri tvarkė mūsų buhalterinę apskaitą. Tai yra viskas, apie ką norėjo duoti parodymus.

        Kaltinamasis S. G. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinimą suprantą, kaltu neprisipažįsta. Paaiškino, kad iki 2013 m. balandžio 9 d. jis buvau (duomenys neskelbtini) direktorius. Po to išėjo į pensiją. Įmonė užsiiminėjo akmens apdirbimo darbais, paminklų gamyba. R. L. ir I. S. tuo metu dirbo(duomenys neskelbtini) vadybininkais. Rima dirbo Mažeikiuose, o Ivanas – N. A.. Jie dažnai priimdavo užsakymus. Ateidavo klientai. Jie papasakodavo, kokio paminklo ar pamato iš akmens nori. Kad būtų aišku, R. L. arba I. S. nubraižydavo brėžinėlį. Tada skaičiuodavo, kokia galėtų būti tokių darbų kaina. Kartais pažymėdavo, kad reiktų avanso. Kartais jis patikrindavo, ar gerai suskaičiuota, ar iš viso galės padaryti. Patikrinę užsakymą arba skaičiavimą, būdavo, pažymėdavo varnelę arba padėdavo savo parašą. Čia kaip kada. Nebuvo jokio skirtumo. Nei parašas, nei varnelė ant užsakymo savaime jokių pinigų gavimo nereiškė. Kai būdavo gaunami pinigai, būdavo išrašomas pinigų priėmimo kvitas. Skaičiavimai užima laiko, jie nėra paprasti. Skaičiuojant reikia daug ką įvertinti. O užsakymai gali būti panašūs. Tada jau padarytą skaičiavimą galima panaudoti kitam užsakymui, kad sutaupyti laiko. Todėl jis ir namuose kitą kartą pasižiūrėjęs kokį seną arba negaliojantį užsakymą užsidėdavo savo parašą grynai sau, kad atidžiai peržiūrėjo, kad gerai buvo suskaičiuota, kad galima naudoti kaip pavyzdį. Tada gavus panašų užsakymą nebereikia tiek daug skaičiuoti. Galima panaudoti, kas jau padaryta. Nubraižius brėžinį ir suskaičiavus klientai kartais sutikdavo, kartais nesutikdavo. Kartais būdavo net nebeateina, kad susitarti dėl kainos. Taip pat būdavo neretų atvejų, kad sutinka, o paksui atsisako užsakymo, kad jau nebereikia, randa gal kitur. Tada klientai nieko nemokėdavo, o jeigu būdavo ką nors sumokėję, jie viską grąžindavo. Tai būdavo gana dažni atvejai, kai paskaičiuotas ir patikrintas užsakymas nebuvo vykdomas. Kartais ir kainą pakeisdavo pagal susitarimą, padarydavo nuolaidą. Nevykdomus užsakymo juodraščius jis vis tiek pasilikdavo, kaip sakė, kad paskui būtų galima panaudoti skaičiavimus, jeigu bus koks panašus užsakymas, pasižiūrėti, kokių paminklų žmonės prašo. Užsakymai buvo labiau juodraščiai jiems patiems. Jie nėra griežtos apskaitos dokumentas. Todėl nei numeriai, nei jų eilės tvarka jiems nebuvo svarbūs. Jeigu klientas nebeateina, jeigu užsakymas nevykdomas, jie jį tiesiog išmesdavo arba jis pasilikdavo sau, kaip informaciją. Apie kiekvieną užsakymą, jis buvo vykdomas ar nebuvo, jis paaiškinti negali, tai buvo seniai ir jis neprisimena konkrečių žmonių ar konkrečių užsakymų. Paėmus grynus pinigus iš klientų buvo išrašomi pinigų priėmimo kvitai. Jis juos perduodavau į buhalteriją. Su dokumentais jis visada stengiausi elgtis atsakingai. Jeigu per jo klaidą kuris nors dokumentas nusimetė, jis dėl to labai pergyvena ir apgailestauja. Yra vyresnio amžiaus. Bet, kaip sakė, stengėsi ir stengiasi visas savo pareigas visada vykdyti tinkamai. Dėl grūdų pirkimo nori paaiškinti, kad jo sūnus D. G. yra verslininkas ir užsiima grūdų pirkimu-pardavimu. Jam priklauso įmonė (duomenys neskelbtini). Jo sūnus D. G. savo bendrovės (duomenys neskelbtini) direktore buvo įdarbinęs T. K., kuri yra jo faktinė sutuoktinė. T. T. iš tikrųjų jokia direktore nedirbo. Ji dirbo technine darbuotoja, galima sakyti sekretore, ir padėdavo jo sūnui, D. G., bei kitam „Mažeikių javų“ akcininkui A. P. tvarkyti vidinius bendrovės reikalus. Jokių verslo reikalų ar realaus bendrovės (duomenys neskelbtini) valdymo T. K. neatliko. Niekas jos prie to neprileido. Jis pats asmeniškai jokių verslo reikalų su T. K. neaptarinėjo. Jis su ja bendraudavo, kai jis ateidavau pas sūnų į svečius arba D. su T. atvažiuodavo pasisvečiuoti pas jį. 2011 metais jo įmonei(duomenys neskelbtini) nelabai kaip sekėsi. Sūnus pasiūlė jo įmonei įsigyti grūdų, kuriuos pardavus įmonė uždirbs pelno, pagerės įmonės finansiniai rodikliai. Jis jam nurodė, kad žino ūkininkų, kurie parduoda grūdus. Jis taip pat pasakė, kad jis turi kontaktus ir žino, kur tuos grūdus parduoti. Aptarė, kad pardavus grūdus už brangiau, nei nusipirksi,(duomenys neskelbtini) gaus pelno. Jis sakė sūnui, kad apie grūdus iš šį verslą nieko neišmano, tačiau sūnus sakė, kad jis viską padės ir suorganizuos, nes pats gi dirba šioje srityje ir kiekvieną dieną užsiimą jo  įmonei nereikės įsigyti papildomų transporto priemonių arba įrangos, kad nereikės grūdų patiems pervežti. Priėmė šį pasiūlymą kaip sūnaus pagalbą tėvui, kad geriau sektųsi jo vadovaujamai įmonei. Kiek pamena,(duomenys neskelbtini) grūdus pirko iš dviejų ūkininkų – M. L. ir G. S., taip pat iš įmonės UAB „Žiūriai“. Pats su ūkininkais jis niekada tiesiogiai jokių grūdų pirkimo, atsiskaitymo ar kitų sąlygų nederino. Jis taip pat tiesiogiai negirdėjo kaip sūnus jas būtų derinęs. Kadangi jam dėl šių sandorių dėl grūdų įsigijimo ir jų pardavimo padėjo ne svetimas žmogus, o sūnus, kuris yra šios srities profesionalas, jis neturėjo pagrindo juo abejoti. Ūkininką M. L. yra matęs pas sūnų, bet pats asmeniškai nėra su juo bendravęs jokiais reikalais. Kai matė, buvo įsitikinęs, kad sūnus derina sutarties pasirašymą dėl grūdų pirkimo. Juk tai pagrindinė sūnaus veikla. Tačiau jis buvo nuošaliai ir jokių pokalbio detalių negirdėjo. Jis į tai visiškai nesikišo ir nesiklausė, buvau užsiėmęs savo reikalais. Ūkininko G. S. nebuvo matęs ir iki teismo jo nepažinojo. Su juo visas grūdų pirkimo detales taip pat derino jo sūnus D. G.. Grūdų pirkimo ir jų tolesnio pardavimo procesas jam jokių abejonių nesukėlė. Buvo pasirašytos sutartys tarp (duomenys neskelbtini) ir AB (duomenys neskelbtini) dėl grūdų saugojimo elevatoriuje. Jas jam atvežė pasirašyti sūnus.(duomenys neskelbtini) pasirašė grūdų pirkimo-pardavimo sutartis su ūkininkais. Šias pirkimo-pardavimo sutartis jam taip pat pateikė sūnus, nes jis tarėsi su ūkininkais ir derėjosi dėl sąlygų. Jis į tai visiškai nesikišo, nes neturi patirties šioje srityje, o D. visiškai pasitikėjo, nes jis yra jo sūnus ir profesionalas šiame versle. Jis taip pat iš sūnaus gavo ūkininkų išrašytas PVM sąskaitas-faktūras apmokėti už parduotus grūdus. Grūdų pirkimo sutartis pasirašė ir PVM sąskaitas-faktūras priėmė būdamas visiškai įsitikinęs, kad grūdai yra nupirkti ir jie saugomi elevatoriuje, kad juos ten pristatė patys ūkininkai. Toliau (duomenys neskelbtini) grūdus pardavė (duomenys neskelbtini). Su šiomis įmonėmis susitarė ir sandorius suderino taip pat jo sūnus D. G.. Jis tiesiogiai su jomis nebendravo. Sūnus jam atvežė pasirašyti sutartis. Šioms įmonėms (duomenys neskelbtini) išrašė PVM sąskaitas-faktūras. Pagal jas (duomenys neskelbtini) su jo įmone (duomenys neskelbtini) visiškai atsiskaitė. Pinigai buvo sumokėti pavedimais. Dėl to jam jokių abejonių dėl visų šių sandorių realumo nekilo ir negalėjo kilti. Jis buvo įsitikinęs jų realumu. Jo sūnus buvo suderinęs, kad(duomenys neskelbtini) su ūkininkais atsiskaitys kai parduos grūdus. Jo sūnus jam buvo sakęs, kad ūkininkai pageidauja apmokėjimo tik grynais pinigais. Todėl jis tas sumas, kurias reikėjo sumokėti ūkininkams, perduodavo D. G. su išrašytais kasos išlaidų orderiais. Kadangi jo sūnus nuolat dirbo ir susitikinėjo su ūkininkais, jam taip buvo paprasčiau, nei pačiam vykti pas ūkininkus atsiskaityti. Sumokėjęs už grūdus sūnus atveždavo ūkininkų pasirašytus(duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderius. Kad sūnus tikrai perdavė pinigus ir kiek jų perdavė ūkininkams jis pats nematė, tačiau kadangi matė ūkininkų parašą ant kasos išlaidų orderių, jam jokių abejonių nekilo, kad orderiuose nurodyta pinigų suma buvo sumokėta. Neturėjo jokio pagrindo manyti, kad jo sūnus per(duomenys neskelbtini) galėtų vykdyti kokią nors nusikalstamą veiką. Jis buvo visiškai ramus, kadangi nupirktus grūdus pardavė. Grūdai buvo parduoti brangiau, nei už juos buvo sumokėta ūkininkams. Visus su šiais sandoriais susijusius buhalterinius dokumentus perdavė į įmonės buhalteriją, jie yra tinkamai įtraukti į apskaitą. Jis visada buvo tikras ir dabar dar neturi aiškaus pagrindo abejoti, kad duomenys, kurie nurodyti dokumentuose (t.y. grūdų pirkimo-pardavimo sutartyse, PVM sąskaitose-faktūrose ar kasos išlaidų orderiuose) būtų neatitinkantys tikrovės ar neteisingi. Jo įmonė(duomenys neskelbtini) vykdė sandorius, kuriuos organizavo jo artimas giminaitis – sūnus D. G., norėdamas jam padėti ir kuriuo jis pasitiki. Visi dokumentai visada buvo tvarkingi, jis žinojo, kad jis šia veikla užsiima seniai, iš visos grūdų pirkimo ir pardavimo eigos neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad kurie nors sandoriai ar dokumentai galėjo būti netikri. Įvykdžiusi šiuos sandorius(duomenys neskelbtini) gavo pelno, įmonė sumokėjo pelno mokestį, taip pat PVM mokestį, nes pardavimo PVM viršijo pirkimo PVM.(duomenys neskelbtini) jokių mokesčių išvengti nesiekė. Dar nori kai ką pasakyti dėl tų pažymų (duomenys neskelbtini). Nori paaiškinti, kad iki 2013 m. balandžio 9 d. jis buvo (duomenys neskelbtini) direktorius, po to išėjo į pensiją. Minėta įmonė užsiiminėjo akmens apdirbimo darbais, paminklų gamyba. Pas jį dirbo vadybininkai R. L. ir I. S.. I. dirbo N. A., o R. M., turėjo savo poskyrius, ir ten priiminėjo užsakymus. Kai klientai aiškindavo kokio paminklo nori, kad būtų aiškiau R. L., ar I. S. nubraižydavo tokius brėžinėlius, tada juos pateikdavo jam, ir reikėdavo paskaičiuoti kainą. Tada jis paskaičiuodavo ten pagal tuos nubraižymus ir pasirašydavo ant tų brėžinių. Dažnai klientai paskui atsisakydavo tų užsakymų, kadangi važiuodavo per visas firmas dirbančias su paminklais ir pasirinkdavo ten kur pigiau, ir pas jį nebegrįždavo, o tie brėžiniai palikdavo pas jį. Jie pas jį buvo, kaip juodraščiai, jie nėra griežtos apskaitos duomenys. Jeigu klientas nebeateidavo, tai jie jų neišmesdavome, o pasilikdavo sau tuos brėžinius, kaip informaciją. Kiekvieno užsakymo, ar jis buvo vykdomas, ar nebuvo jis paaiškinti negali, tai buvo senai ir jis neprisimena nei visų žmonių, nei jų pavardžių. Paėmus grynus pinigus iš klientų, buvo išrašomi pinigų priėmimo kvitai, jis juos perduodavo į buhalteriją. Su dokumentais visada stengėsi elgtis atsakingai, bet kartais žinote, ir dėl amžiaus, kartais nusimesdavo tie popieriai per klaidą, ar neišsaugodavo jų, dėl ko dabar labai gailisi, dirbo, kaip mokėjo, apgailestauja dėl to. Kadangi yra vyresnio amžiaus, jam jau greit septyniasdešimt metų, tai visada stengėsi, kaip išėjo taip darė. Parodė, kad daugiau paaiškinti nieko negali ir pasinaudoja savo teise neatsakinėti į jam užduodamus klausimus.

        Civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos Šiaulių skyriaus atstovė J. G. teismo posėdžio metu palaikė pateiktą civilinį ieškinį dėl 127 518,17 Eur žalos atlyginimo iš S. G., kaip (duomenys neskelbtini) vadovo. Pažymėjo, kad mokesčių administratorius civiliniuose ieškiniuose baudžiamosiose bylose remiasi būtent specialisto išvada, nes mokesčių administratorius taupydamas valstybės išlaidas, negali pradėti dviejų procedūrų vienu metu, ir teismų praktikoje yra pasisakyta, kad turi būti vykdoma būtent viena procedūra. Mokestinių patikrinimų funkcijos yra numatytos Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje, dėl tos priežasties civilinis ieškinys, kuris yra pateiktas dėl pelno mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio nesumokėjimo už 2011 ir 2013 metus, šita žala niekaip negali būti išieškoma Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, nes senaties terminai pagal VMI straipsnius jau yra senai pasibaigę. Todėl ir lieka prie vienos procedūros, būtent šitos, t. y. ieškinį grindžiančios pagal specialisto išvadą. Dar nori paminėti, kad aišku gali būti suklydimų ir netikslumų grūdų pristatymo dokumentuose, kuriuose pristatant grūdus automobiliai ar automobilių numeriai bus netiksliai supildyti, bet jeigu mes matysime iš bylos medžiagos, kad veikla buvo tęstinė ir tai nebuvo suklydimai, ar neatidumai, tai vyko ne vieną mokestinį laikotarpį, tai tęsėsi būtent tęstinį laiką, ir čia norėtų akcentuoti, kad suklydimai negali būti pateisinama priežastis. Kadangi S. G. buvo vadovas 2011-2013 metais, tai mano, kad būtent jis buvo atsakingas už tais metais nesumokėtus mokesčius, būtent pridėtinės vertės mokestį ir pelno mokestį.

        Civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriaus atstovė J. N. teismo posėdžio metu palaikė patikslintą civilinį ieškinį. Pažymėjo, kad 2015 m. Gruodžio 17 d. Ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė pripažinus UAB (duomenys neskelbtini) ir T. K. kalta dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, ir iš jos priteisti valstybės biudžetui padarytą 129 228,30 eurų žalą. Atsižvelgiant į teismų praktiką, kurioje yra sakoma, kad ieškinio reikalavimo tikslinimas yra galimas ir įrodymų tyrimo metu, teisiamajame posėdyje, būtent įrodymų tyrimo stadijoje, buvo pateiktas prašymas dėl patikslinto civilinio ieškinio pridėjimo, kuriuo be T. K., civiliniais atsakovais buvo prašoma įtraukti (duomenys neskelbtini) bei jos akcininką D. G.. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje buvo pareikštas įstatymų nustatyta tvarka, tai yra iki įrodymų tyrimo baudžiamojoje byloje pradžios, o įrodymų tyrimo metu pateikti duomenys sąlygojo galimybę, žalos atlyginimo pagrįstumą, dėl šios žalos padarymo atsakingus asmenis, ir teisėtą žalos dydžio nustatymą. Kaltinamasis D. G. ir (duomenys neskelbtini), kaip civiliniai atsakovai, šiame procese dalyvauja visą bylos nagrinėjimo laiką. D. G. ir (duomenys neskelbtini), jų atstovams ir gynėjui yra žinomi duomenys apie Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą civilinį ieškinį. Todėl pateiktas patikslintas civilinis ieškinys įtraukia minėtus asmenis civiliniais atsakovais, dėl 129228,30 eurų žalos atlyginimo valstybės biudžetui, sudaro galimybę civiliniams atsakovams pasisakyti dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, ir jų atsakomybės. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija reikšdama ieškinį atsakovams, t. y. (duomenys neskelbtini), T. K. ir D. G., rėmėsi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pateikta informacija, t. y. 2015 m. Vasario 24 d. atlikta (duomenys neskelbtini) veiklos tyrimo specialisto išvada, teismų praktika, duomenimis paaiškėjusiais įrodymų tyrimo teisme metu, mokesčių įstatymais. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese yra dėl nusikalstamos veikos turtinės arba neturtinės žalos patyrusio asmens, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam, ar už įtariamojo, ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims, atlyginti patirtą žalą. Vienas iš principų, atsižvelgtina į tai, kad byloje kaltinimai pareikšti UAB (duomenys neskelbtini) vadovei T. K., bei akcininkui D. G., pagal BK 222 straipsnį, tai apgaulinga buhalterinė apskaita, BK 220 straipsnį, tai neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimas, o D. G. dar yra inkriminuojamas ir BK 182 straipsnis, tai yra sukčiavimas. Nors šioje byloje (duomenys neskelbtini) kaltinimai nėra pareikšti ir ji nėra laikoma kaltinamuoju, tačiau mokesčių įstatymų prasme, dėl mokestinės prievolės nevykdymo yra laikomas juridinis asmuo, nes tik jam pagal LR mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalį, kyla pareiga mokėti mokesčius. Tačiau mokesčių mokėtoju, pagal šį įstatymą, yra laikomas, ir mokestį išskaičiuojantis asmuo, tai yra LR mokesčių administravimo įstatymo nuostatos, minėtam asmeniui taikomas taip pat, kaip ir mokesčių mokėtojui. Kadangi ieškinys yra pareikštas baudžiamojoje byloje, tai jis tapo baudžiamosios bylos dalimi ir nagrinėjamas pagal LR BPK nuostatas, būtent ieškinio pagrįstumas, ir dydis svarbus, ir yra įrodinėjamas pagal LR BPK taisykles, o kai iškyla klausimų, kurių sprendimo LR BPK nereglamentuoja, tada taikomos atitinkamos LR CPK teisės normos, kurios neprieštarauja LR BPK normoms. Vertinant (duomenys neskelbtini) atsakomybę, šio reikalavimo prasme, pirmiausia yra atsižvelgtina į tai, kad vis dėlto pagal LR mokesčių įstatymą jis yra nurodytas pagrindiniu mokesčių mokėtoju. Pagal LR CK 2.81 straipsnio prasmę, juridinis asmuo yra savarankiškas specifinės teisės santykių subjektas, kurio specifiškumą lemia, tai, kad jis būdamas savarankiškas teisinių santykių subjektas, tų santykių dalyvis ar trečiasis asmuo, būtent vadovas, įgaliotas atstovas ir panašiai. Vadinasi juridinio asmens veikla yra neatsiejama nuo atitinkamų fizinių asmenų, per kuriuos jis veikia, veiklos, ir jų veiklos išskirti neįmanoma. T. K., kaip (duomenys neskelbtini) vadovė, yra būtent tas civilinės atsakomybės subjektas, dėl žalos, padaryto nusikaltimo valstybės finansams, kuris veikdamas minėtos bendrovės naudai, galimai yra padaręs nusikalstamą veiką, ko pasėkoje bendrovė yra nesumokėjusi, išvengusi atitinkamų mokesčių sumokėjimo. D. G. šioje byloje yra, kaip pagrindinis vykdytojas, jis yra ir (duomenys neskelbtini) akcininkas, šiai dienai, dar ir minėtos bendrovės vadovas. Imant tiriamąjį laikotarpį, tai būtent 2012 m. Spalio 9 d. iki 2013 m. Gruodžio 21 d., D. G. buvo tik akcininku, akcininko, kaip ir vadovo atsakomybė yra ribota. Bendrovė neatsako pagal akcininko prievoles, o pastarasis neatsako pagal bendrovės prievoles, išskyrus įstatymuose, arba bendrovės steigimo dokumentuose numatytus atvejus. LR CK 2.50 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta šios taisyklės išimtis, kai bendrovė negali vykdyti prievolės dėl akcininko nesąžiningų veiksmų, akcininkas atsako pagal bendrovės bendru turtu subsidiariai. Akcininkas gali prarasti ribotos atsakomybės apsaugą, jei piktnaudžiauja savo, kaip bendrovės akcininko atsakomybe. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu akcininkai nevykdė valdymo funkcijos, tačiau pažeidė bendrąją sąžiningumo pareigą, piktnaudžiavo ribota atsakomybe, šie veiksmai nėra priskirtini valdymo organų kompetencijai, atsakomybė taikoma akcininkui. Tokiu būdu, akcininko atsakomybei kilti, reikalinga šių sąlygų visuma, t. y. nesąžiningi civilinės atsakomybės požiūrio, neteisėti akcininko veiksmai, bendrovės negalėjimas vykdyti prievolės, priežastinis ryšys, tarp nesąžiningų veiksmų, ir bendrovės negalėjimo vykdyti prievolės. Pažymėtina, kad atitinkamos sąlygos, teismų praktikoje yra suformuotos, ir kalbant apie juridinio asmens atsakomybę, tai yra galimybė, būtent ieškinį reikšti juridinio asmens vadovui arba darbuotojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taip pat savo bylose yra pažymėjęs, kad akcininkas laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo žinoti, ir negalėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia bendrovės gebėjimą vykdyti savo prievoles, be to sprendžiant dėl akcininko atsakomybės, svarbu įvertinti jo realią galimybę daryti neigiamą poveikį bendrovės veiklai. Taigi nagrinėjamu atveju, bendrovės akcininkas D. G. laikytinas defacto vadovu, ką pripažįsta ir jis pats, sudarant sandorius žinojo, kad ūkininkai realiai neturi tokio grūdų kiekio, nesumokės pridėtinio vertės mokesčio, išskirto pridėtinės vertės mokesčio sąskaitose, taigi ir bendrovės apskaitoje įtrauktos, realiai neįvykusios ūkinės operacijos, sudarė bendrovės nepagrįstą pridėtinės vertės mokesčio akcininką. Tai, kad viskam vadovavo pats D. G., pripažino ir jis pats, šias aplinkybes patvirtino ir T. K., kuri, įvertinant visas aplinkybes, buvo formali vadovė. Taigi grįžtant prie to, kad bendrovė yra pagrindinis mokesčių mokėtojas, o įmonės vadovas keitė būtinas įstatyme nustatytų sąlygų visumą, tai yra neteisėti vadovo veiksmai, priežastinis ryšys, tarp veiksmų ir nuostolių, kaltė, ir padaryta žala. Teismui nustačius, kad atsakovai T. K. ir D. G. atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė būtų preziumuojama, o įrodyti, kad nėra tokios atsiradusios kaltės, dėl žalos, turėtų jau patys atsakovai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad neįvykdyta mokestinė prievolė vertinant civilinės atsakomybės aspektu, dėl negautų pajamų, valstybės patirtą žalą, yra aktualios būtent LR CK nuostatos, iš kurių išplaukia išvada, kad už neįvykdytą savo prievolę pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari, ir galima, tik esant išskirtinėms situacijoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad tiesioginių prievolių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, tai suponuoja išvadą, kad būtent vadovo atsakomybė atsiranda tik tada, kai bendrovė yra nepajėgi patenkinti kreditoriaus reikalavimų, kas reiškia, kad šiuo atveju bendrovės vadovo, ir akcininko atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio. Turimais duomenimis (duomenys neskelbtini) šiai dienai yra veikianti, įsiskolinimų valstybės biudžetui ir fondams neturi, paskutinį kartą teikusi deklaracijas mokesčių administratoriui yra 2018 m. Birželio 25 d., dėl avansinės pelno mokesčio įskaitos, kuri mokesčių administratoriaus buvo atmesta. Įmonei buvo siunčiami priminimai dėl pelno mokesčio deklaracijų pateikimų, tačiau šios deklaracijos yra nepateiktos nei už 2018 metus, nei už 2019 metus. Įmonės veikla laikinai buvo sustabdyta 2017 metų laikotarpyje. Įvertinus tai, kad bendrovė šiai dienai neteikia deklaracijų, nedeklaruoja jokių pajamų, tai yra darytina išvada, kad įmonė galimai yra nemoki, nebevykdanti veiklos. Tokiu būdu, yra laikytina, kad įmonė bus nepajėgi atlyginti padarytą žalą. Tokiu atveju, yra prašoma pripažinti T. K. ir D. G. subsidiariais atsakovais, kurie atsakomybę neš, ir pripažinus juos kaltais, jie galimai turės atlyginti žalą, jeigu to nesugebės padaryti bendrovė. Mokesčių administratorius gavo informaciją iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, o taip pat specialisto išvadą, kurioje galimai valstybės biudžetui padaryta žala 129228,30 eurų, ir buvo nustatyta, todėl atitinkamai apskaičiuoti, perskaičiuoti, ar papildomai atlikti tam tikrų vertinimų, mokesčių administratorius nebeprivalo, tokia nuostata yra reglamentuota Mokesčių administravimo įstatymo 72 straipsnyje. Taigi atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, ir į tai, kad bendra padaryta valstybės biudžetui žala sudaro 129228.30 eurų, iš šios sumos 53845.12 eurų sudaro pelno mokesčio už 2012-2013 metus, ir 75383,18 eurų pridėtinės vertė mokesčių už 2012-2013 metus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašome teismo tenkinti civilinį ieškinį, pripažinus kaltinamuosius kaltais dėl jiems pareikštų kaltinimų, ir iš (duomenys neskelbtini), bei subsidiariai iš T. K. ir D. G. priteisti 129228,30 eurų žalai atlyginti. Teismui netenkinus tokio prašymo, būtent nepriteisiant iš bendrovės, kadangi vertintinas dalykas yra, kad bendrovei byloje kaltinimai nėra pareikšti, tuomet prašome, atsižvelgti į tai, kad baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio pagrindas yra nusikalstamos veikos padarymas, o ieškinio dalykas yra reikalaujama atlyginti turtinės ir neturtinės žalos dydis. Todėl, atsižvelgiant į vieną iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų, visiško žalos atlyginimo principą, kai nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, buvusią nepadarius žalos, civilinį ieškinį priteisti solidariai iš T. K. ir D. G., nes bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai, nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos, atsako solidariai.

        Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas Algirdas Miškinis dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriaus pareikšto civilinio ieškinio, kuriuo prašoma iš kaltinamųjų T. K., D. G. ir civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) subsidiariai priteisti 129228,30 E. K. apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai, nurodo, kad civilinis ieškinys turėtų būti atmestas. Pažymėjo, kad tais atvejais, kai nustatoma, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir baudžiamoji byla nutraukiama, baudžiamieji teisiniai santykiai tarp asmens ir valstybės nutrūksta, nes išnyksta asmens pareiga atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą. Kadangi civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamųjų teisinių santykių dalis, šiems santykiams pasibaigus, civilinio ieškinio tenkinimas negalimas. ???Net priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, civilinis ieškinys negali būti tenkinamas mechaniškai. Taigi sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas. Ieškovė  ieškinį, nepaisant savo pozicijos, reiškia ir T. K., tai yra neteisinga pozicija. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos minėtos aplinkybės, todėl, jei bent į vieną iš nurodytų klausimų atsakoma neigiamai, civilinis ieškinys turi būti atmestas. Į šią formulę T. K. nepatenka. Duodama paaiškinimus teisme ieškovė Klaipėdos AVMI pareiškė, kad vieninteliu faktiniu pagrindu civiliniam ieškiniui pareikšti buvo FNTT specialistės J. Č. atlikti ūkinės – finansinės veiklos tyrimai. Taigi, vieninteliu šaltiniu, kuriuo abu ieškovai (KLP AVMI ir Šiaulių AVMI) grindė savo ieškininius reikalavimus, yra procesiškai ydingos (iš esmės niekinė, dėl neįtrauktų asmenų dalyvavimo rengiant išvadas), finansiškai ir teisiškai ydingos specialistės Č. išvados. Civilinio ieškinio suma privalo būti paskaičiuota remiantis ne sąlyginiais išvedžiojimais ir prielaidomis, o objektyviais duomenimis. Civilinio ieškovo atstovės kalba teismo posėdyje buvo daugiau teorinių teiginių citavimas, nei atsakovų veiksmų analizė baudžiamojo proceso įrodinėjimo tikslais. Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas, šiuo atveju tas nėra įrodyta, todėl prašo T. K. pilnai išteisinti pagal visus jai pateiktus kaltinimus, o Klaipėdos AVMI civilinį ieškinį T. K., D. G. ir (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atmesti pilnai.

        Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovė advokatė Milda Šmitaitė teismo prašė išteisinti visa apimti kaltinamąjį S. G., o civilinius ieškinius atmesti kaip nepagrįstus.

        Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. L. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta tik S. G., jis yra buvęs jos darbdavys. Ji iki 2018 m. vasario 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini) vadybininke. Tuo metu, kai ją ikiteisminio tyrimo metu apklausė FNTT, ji buvo neseniai pradėjusi dirbti toje įmonėje. Ji dirbo nuo 2009 m. iki 2018 m. Jos pareigos buvo vadybininkė, vėliau 3 metus buvo direktore. Kai buvo vadybininke, jos pareigos šioje įmonėje buvo priimti klientų užsakymus ir apskaičiuoti kainą. Kitą kartą klientui tikdavo užsakymas, kitą kartą netikdavo paskaičiuota užsakymo piniginė suma. Visą laiką dirbo ofise (duomenys neskelbtini), tenai ateidavo žmonės. Ką klientas prašydavo, tą skaičiuodavo pagal savo įkainius. Klientas atėjęs prašydavo: paminklą padaryti, pamatus išbetonuoti, bortelius užklijuoti ir plytelę, ar lentelę padaryti, įvairiausių klausimų būdavo, kas susiję su kapinėmis. Ji vesdavo pokalbį dėl užsakymo. Daugiausiai klientas prašydavo paskaičiuoti užsakymo kainą. Kai paskaičiuodavo ir jei žmogui tikdavo suma, tada sutardavo laikotarpį ir viską darydavo. Ji taip pat braižydavo projektus pagal kliento nurodytus dydžius. Jeigu priimdavo užsakymą – surašydavo kasos orderį, o jei duodavo avansą ar pinigus, rašydavo pinigų paėmimo kvitą. Pirkimo – pardavimo kvitas nėra tas pats užsakymo dokumento lapas. Pildydavo užsakymo lapą ir pinigų paėmimo kvitą, jei palikdavo avansą. Užsakymo lape nurodydavo užsakovo pavardę, vardą, telefono numerį, adresą, ką klientas pageidauja, visą apskaičiavimą, sutartą kainą. Užsakymo dokumentuose ji nepasirašydavo, pinigų paėmimo kvite pasirašydavo. Užsakymo lape – dažnai atvažiuodavo savininkas ir patikrindavo užsakymą. Kitą kartą būdavo, kad ji savo jėgomis nepasitikėdavo ir jis patikrindavo, ar teisingai paskaičiuota. Jeigu teisingai paskaičiuota, direktorius kartais pasirašydavo. Standartinė situacija: surašomas užsakymo lapas, paimamas avansas, kitą kartą avansas yra nunešamas į banką, jei buhalterė paprašo, kitą kartą ir savininkas paimdavo. Ji pildydavo pinigų priėmimo kvitą, nuodydama: įmonės pavadinimą, datą, avansą, sumą, kas priėmė ir kas sumokėjo. Gautus pinigus dažnai į Vilniaus banką nešdavo, kitą kartą ir savininkas paimdavo. Ir yra tokių užsakymų, kad žmogus atsisakydavo, pavyzdžiui, grąžindavo avansą. Praėjo daug laiko, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo duoti parodymai ir jai buvo rodomi užsakymo lapai, tačiau mano, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

        R. L. apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu) parodė, kad 2008 metais pradėjo dirbti vadybininke (duomenys neskelbtini) jos parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini). Į jos pareigas įėjo užsakymų priėmimas, pinigų paėmimas. Priėmus užsakymą visada buvo surašomas užsakymų lapas, kuriame nurodomi užsakomi darbai, preliminari darbų ir medžiagų kaina, kartais braižomas brėžinys. Ji visada dėl visų darbų ir medžiagų kainų derino su buvusiu (duomenys neskelbtini) direktoriumi S. G.. Pagal jai pateiktus (duomenys neskelbtini) jos surašytus užsakymų lapus gali paaiškinti, kad juose nurodyta: 2011 m. sausio 21 d. Nr. 3 užsakovo duomenys, 100 litų avansas ir 1300 litų paminklo kaina, tačiau šalia yra mėlynos spalvos rašalu darytos korekcijos, apie kurias ji nežino, užsakymą perdavė vykdymui S. G., kuris tiesiogiai bendravo su klientu, 2011 m. sausio 30 d. Nr. 6 užsakovas L. S., gyv. (duomenys neskelbtini) N. A., 500 avansas, S. G. parašo nėra, ar gavo jis šiuos pinigus ji pasakyti negali, apie likusią pinigų sumą, užsakymo taisymus nežino, 2011 m. kovo 14 d. Nr. 7 užsakovo duomenys M. P. gyv. (duomenys neskelbtini) 200 litų avansas, yra S. G. parašas, tačiau apie likusią pinigų sumą ji nieko pakomentuoti negali, 2011 m. kovo 21 d. Nr. 10 užsakovas G. G., gyv. (duomenys neskelbtini) avansas 200 litų, nėra parašo, kiti įrašai ne jos, 2011 m. kovo 26 d. Nr. 11, kliento duomenys, 200 litų avansas, yra S. G. parašas, likusios sumos ji komentuoti negali, 2011 m. kovo 30 d. Nr. 13 užsakovo duomenys, avanso suma 100 litų ir 500 litų, yra S. G. parašai, kas reiškia, kad jis pinigus gavo, dėl likusios pinigų sumos nieko pasakyti negali, 2011 m. kovo 30 d. Nr. 13 užsakovas D. M., gyv. (duomenys neskelbtini), avansas 100 litų, yra S. G. parašas, prie nurodytos pinigų sumos 1374 litai yra S. G. parašas, todėl pinigus jis gavo, 2011 m. kovo 31 d. Nr. 14 užsakovo duomenys L. D., gyv. (duomenys neskelbtini) bei 500 litų avansas ir prie sumos yra S. G. parašas, kas reiškia, kad S. G. buvo perduoti šie pinigai. Paėmusi pinigus ji išrašė pinigų priėmimo kvitą, kurį perdavė su užsakymų lapu S. G.. Kada buvo atliktas užsakymas ir kokia tiksli suma buvo sumokėta ji pasakyti negali, 2011 m. kovo 31 d. užsakymų lapas Nr. 15 yra rašytas jos ranka, kuriame nurodyta, kad užsakovas L. D., tas pats kuris buvo 2011 m. kovo 31 d. užsakymų lape Nr.14, bet tikslesnių aplinkybių komentuoti negali, 2011 m. balandžio 1 d. Nr. 7 užsakovo duomenys, bei 500 litų avansas ir prie sumos yra S. G. parašas, kuris reiškia, kad S. G. buvo perduoti šie pinigai. Dėl likusios sumos nieko pasakyti negali, nes nepamena, 2011 m. balandžio 10 d. Nr. 15 užsakovas S. L., gyv. (duomenys neskelbtini) avansas 100 litų, yra S. G. parašas, prie nurodytos pinigų sumos 1251 litas yra S. G. parašas, todėl pinigus jis gavo, 2011 m. balandžio 13 d. Nr. 19 avanso suma, prie kurios S. G. parašo nėra, tačiau ar pinigai buvo perduoti ar ne ji nepamena, užsakymų lapas turėjo būti perduotas S. G. jo vykdymui ir tolimesnio jo kelio ji nežino, 2011 m. balandžio 13 d. Nr. 19 avanso suma, yra S. G. parašas, kas reiškia, kad S. G. gavo 200 litų avanso, dėl likusio sumos ji nieko komentuoti negali, nes nežino, 2011 m. balandžio 14 d. Nr. 21 yra S. G. taisymas, tačiau apie patį užsakymą ir pinigų gavimą nieko pakomentuoti negali, nes nepamena, 2011 m. balandžio 15 d. Nr. 9 užsakovas P. Ž., avansas 200 litų, nėra parašo, prie nurodytos pinigų sumos 1605 litai yra atžyma, 2011 m. balandžio 15 d. Nr. 9 užsakovas P. Ž., avansas 200 litų, yra S. G. parašas, prie nurodytos pinigų sumos 1605 litai yra atžyma, 2011 m. balandžio 18 d. Nr. 21 užsakovas G. B., gyv. (duomenys neskelbtini), avansas 300 litų, yra S. G. parašas, prie nurodytos pinigų sumos 4470 litų yra S. G. parašas, todėl pinigus jis gavo, 2011 m. balandžio 18 d. Nr. 22 užsakovas P. B., gyv. (duomenys neskelbtini), avansas 450 eurų, yra S. G. parašas, prie nurodytos pinigų sumos 3500 eurų yra S. G. parašas, todėl pinigus jis gavo, 2011 m. balandžio 18 d. Nr. 24 užsakovas G. A., gyv. (duomenys neskelbtini), avansas 800 litų, yra S. G. parašas, prie nurodytos pinigų sumos 1689 litai yra S. G. parašas, todėl pinigus jis gavo, 2011 m. balandžio 21 d. Nr. 30 užsakovas V. G., gyv. (duomenys neskelbtini) avansas 2000 litų, yra S. G. parašas, prie nurodytos pinigų sumos 1587 litai yra S. G. parašas, todėl pinigus jis gavo, 2011 m. balandžio 25 d. Nr. 31 užsakovas B. G., gyv. (duomenys neskelbtini) avansas 500 litų, yra S. G. parašas, prie nurodytos pinigų sumos 3300 litų yra S. G. parašas, todėl pinigus jis gavo, 2011 m. gegužės 2 d. Nr.38 užsakovas R. P., gyv. (duomenys neskelbtini) avansas 200 litų, yra S. G. parašas, prie nurodytos pinigų sumos 320 litų nėra nei atžymos, nei parašo, 2011 m. gegužės 4 d. Nr. 40 užsakovas V. B., gyv. (duomenys neskelbtini) avansas 400 litų, yra S. G. parašas, prie nurodytos pinigų sumos 500 litų yra atžyma, 2011 m. gegužės 7 d. Nr. 26 užsakovas V. S., gyv. (duomenys neskelbtini), avanso nėra, prie nurodytos pinigų sumos 2200 litų yra S. G. parašas, 2011 m. gegužės 7 d. Nr. 26 užsakovas S. V., gyv. (duomenys neskelbtini), avansas 2000 litų, yra S. G. parašas, prie nurodytos pinigų sumos 1662 litai yra atžyma, 2011 m. gegužės 9 d. Nr. 27 užsakovas S. A., gyv. (duomenys neskelbtini) avansas 500 litų, yra S. G. parašas, prie nurodytos pinigų sumos 5200 litų yra atžyma, 2011 m. gegužės 10 d. Nr.41 užsakovas M., gyv. (duomenys neskelbtini), avansas 400 litų, yra S. G. parašas, prie nurodytos pinigų sumos 190 litų yra atžyma, 2011 m. gegužės 11 d. Nr. 28 užsakovas Z. S., gyv. (duomenys neskelbtini), avansas 500 litų, nėra parašo, prie tris kartus nurodytų pinigų sumų po 500 litų įrašyta ne jos, prie įrašytos sumos 2482 litai yra atžyma, 2011 m. gegužės 14 d. Nr. 30 užsakovas V. M., gyv. (duomenys neskelbtini), N. A., avanso nėra, prie nurodytos pinigų sumos 2748 litai yra atžyma, 2011 m. gegužės 27 d. Nr. 32 užsakovas M. I., gyv. (duomenys neskelbtini), 100 litų avansas, yra S. G. parašas, tačiau apie likusią pinigų sumą komentuoti negali, 2011 m. gegužės 27 d. Nr. 33 užsakovas V., avanso nėra, prie nurodytos pinigų sumos 299 litai yra atžyma, 2011 m. gegužės 29 d. Nr. 44 užsakovas R. B., gyv. (duomenys neskelbtini), avansas 300 litų, yra S. G. parašas, prie nurodytos pinigų sumos 250 litų yra atžyma, 2011 m. birželio 6 d. Nr. 34 užsakovas, pinigų sumos jai nieko nesako, todėl pakomentuoti taip pat ir dėl raudonos spalvos žymų prie nurodytų pinigų sumų negali, 2011 m. birželio 6 d. Nr. 34 užsakovas J. Š., gyv. (duomenys neskelbtini), 100 litų avansas, yra S. G. parašas, tačiau apie likusią pinigų sumą komentuoti negali, 2011 m. birželio 7 d. Nr. 35 užsakovas G., gyv. (duomenys neskelbtini), avanso nėra, prie nurodytos pinigų sumos 840 litų yra atžyma, 2011 m. birželio 8 d. Nr. 36 užsakovas A. V., gyv. (duomenys neskelbtini), 400 litų avansas, nėra S. G. parašo, apie likusią pinigų sumą gali paaiškinti, kad yra jos įrašas, jog sumokėta 3250 litų, tačiau, ar tiksli tai suma ji pasakyti negali, 2011 m. birželio 8 d. Nr. 37 užsakovas P. B., gyv. (duomenys neskelbtini), 100 litų avansas, nėra S. G. parašo, apie likusią pinigų sumą komentuoti negali, 2011 m. birželio 8 d. Nr. 37 užsakovas P. B., gyv. (duomenys neskelbtini), 100 litų avansas, yra S. G. parašas, tačiau apie likusią pinigų sumą komentuoti negali, 2011 m. birželio 13 d. Nr. 38 užsakovas V. M., gyv. (duomenys neskelbtini), N. A., 1000 litų avansas, yra jos parašas, žemiau jos ranka įrašyta, kad 2011 m. liepos 11 d. atidavė užsakymų lapo viduryje nurodytą 1818 litų sumą, yra S. G. parašas, todėl pinigai iš užsakovo gauti ir perduoti S. G., 2011 m. birželio 13 d. Nr. 39 užsakovas M. I., gyv. (duomenys neskelbtini), 100 litų avansas, yra S. G. parašas, jos ranka įrašyta, kad 2011 m. liepos 5 d. gauta 2660 litų ir jos parašas, todėl pinigai iš užsakovo gauti ir perduoti S. G., 2011 m. birželio 14 d. Nr. 40 užsakovas A. N., gyv. (duomenys neskelbtini), avansas 200 litų, nėra parašo, bet prie 3503 litų yra S. G. parašas, 2011 m. birželio 18 d. Nr. 41 užsakovas J. K., gyv. (duomenys neskelbtini), avansas 100 litų, yra S. G. parašas, prie nurodytos pinigų sumos 463 litai yra atžyma, 2011 m. birželio 18 d. Nr. 42 užsakovas A. B., gyv. (duomenys neskelbtini), 200 litų avansas, nėra S. G. parašo, apie likusią pinigų sumą komentuoti negali, nes prie jos yra prierašų ne jos ranka, 2011 m. birželio 20 d. Nr. 43 užsakovas J. V., gyv. (duomenys neskelbtini), 290 litų avansas, 600 litų suma, su S. G. parašais, kas reiškia, kad S. G. pinigus gavo, 2011 m. birželio 28 d. Nr. 44 užsakovas J. J., gyv. (duomenys neskelbtini), 200 litų avansas, yra S. G. parašas, žemiau jos ranka įrašyta, kad atsisakė ir grąžino avansą, 2011 m. birželio 30 d. 47 užsakovas E. I., gyv. (duomenys neskelbtini), avansas 1000 litų, yra S. G. parašas, prie nurodytos pinigų sumos 1188 litai yra atžyma, 2011 m. birželio 30 d. Nr. 47 užsakovas E. I., gyv. (duomenys neskelbtini), avansas 1000 litų, yra S. G. parašas, prie nurodytos pinigų sumos 1188 litai yra S. G. parašas, 2011 m. liepos 4 d. Nr. 48 užsakovas Z. K., gyv. (duomenys neskelbtini), avansas 1700 litų, nėra S. G. parašo, prie nurodytos pinigų sumos 2272 litai yra S. G. parašas, todėl pinigus jis gavo, 2011 m. liepos 7 d. Nr. 33 užsakovas D., gyv. (duomenys neskelbtini), avansas 500 litų, nėra parašo, prie nurodytos pinigų sumos 4750 litų yra atžyma, 2011 m. liepos 8 d. Nr. 34, skaičiai rašyti ne jos ranka, užsakovas M., (duomenys neskelbtini), avansas 1000 litų, nėra S. G. parašo, prie nurodytos pinigų sumos 7680 litų yra atžyma, kiti įrašai ne jos, todėl komentuoti jų negali, 2011 m. liepos 14 d. Nr. 50 užsakovas K. D., gyv. (duomenys neskelbtini), 1000 litų avansas, nėra S. G. parašo, apie pinigų sumą 3599 litų komentuoti negali, 2011 m. liepos 16 d. Nr. 54 užsakovas G. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini), avansas 200 litų, nėra parašų, prie nurodytos pinigų sumos 3460 litų nėra nei atžymos, nei parašo, 2011 m. liepos 19 d. Nr. 51 užsakovas S. L., gyv. (duomenys neskelbtini), avansas 200 litų, parašo, prie nurodytos pinigų sumos 500 litų yra atžyma, 2011 m. liepos 23 d. Nr. 56 užsakovas A. N., gyv. (duomenys neskelbtini), avansas nepaliktas, prie nurodytos pinigų sumos 240 litų yra S. G. parašas, todėl pinigus jis gavo, 2011 m. liepos 23 d. Nr. 56 užsakovas A. N., gyv. (duomenys neskelbtini), avansas nepaliktas, prie nurodytos pinigų sumos 240 litų nėra S. G. parašo, 2011 m. rugpjūčio 9 d. Nr. 57 užsakovas, 100 litų avansas, nėra S. G. parašo, apie likusią pinigų sumą komentuoti negali, nes labai neįskaitomas pats lapas, 2011 m. rugpjūčio 14 d. Nr. 58 užsakovas K. A., gyv. (duomenys neskelbtini), avansas 1900 litų, nėra S. G. parašo, prie nurodytos pinigų sumos 800 litų yra S. G. parašas, todėl pinigus jis gavo, 2011 m. rugpjūčio 14 d. Nr. 58 užsakovas A. K., gyv. (duomenys neskelbtini), avansas 1900 litų, yra S. G. parašas, prie nurodytos pinigų sumos 800 litų yra S. G. parašas, todėl pinigus jis gavo, 2011 m. rugpjūčio 19 d. Nr. 59 užsakovas V. L., gyv. (duomenys neskelbtini), avansas nepaliktas, apie pinigų sumą 220 litų komentuoti negali, 2011 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 60 užsakovas R. V., gyv. (duomenys neskelbtini), avansas 400 litų, nėra parašo, prie nurodytos pinigų sumos 359 litai yra atžyma, 2011 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 60 užsakovas R. V., gyv. (duomenys neskelbtini), avansas 400 litų, yra S. G. parašas, prie nurodytos pinigų sumos 359 litai yra atžyma, 2011 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 61 užsakovas E. K., gyv. (duomenys neskelbtini), 100 litų avansas, nėra S. G. parašo, apie likusią pinigų sumą komentuoti negali, 2011 m. rugpjūčio 23 d. Nr. 62 užsakovas R. M., gyv. (duomenys neskelbtini), avansas 250 litų, nėra parašo, prie nurodytos pinigų sumos 600 litų yra atžyma, 2011 m. rugsėjo 5 d. Nr. 65 užsakovas A. B., gyv. (duomenys neskelbtini), avansas 1000 litų, yra S. G. parašas, prie nurodytos pinigų sumos 9800 litų nėra nei atžymos, nei parašo, 2011 m. rugsėjo 19 d. Nr. 66 užsakovas D. L., gyv. (duomenys neskelbtini), avansas 100 litų, yra S. G. parašas, prie nurodytos pinigų sumos 150 litų yra atžyma, 2011 m. rugsėjo 20 d. Nr. 67 užsakovas P., avanso nėra, prie nurodytos sumos 853 litai nėra atžymos, todėl pakomentuoti negali, 2011 m. rugsėjo 24 d. Nr. 68 užsakovas Z. L., gyv. (duomenys neskelbtini), avansas 200 litų, yra S. G. parašas, prie nurodytos pinigų sumos 3800 litų nėra nei atžymos, nei parašo, 2011 m. rugsėjo 23 d.  Nr. 69 užsakovas K., gyv. (duomenys neskelbtini), avansas 500 litų, nėra parašo, 2011 m. rugsėjo 26 d. Nr. 70 užsakovas P. S. , gyv. (duomenys neskelbtini), avansas 100 litų, nėra parašo, prie nurodytos pinigų sumos 342 litai jos rašyta atžyma, kad gauta 342 litai, kas reiškia, jog pinigus perdavė S. G., tai yra užsakymus priėmė ji, paėmusi pinigus visada išrašydavo pinigų paėmimo kvitą, kuriuos kartu su pinigų paėmimo kvitų šaknelėmis perduodavo S. G. (3 t., b. l. 69-75).

        Liudytoja R. L. perskaičius jos parodymus patvirtino, kad visi duoti jos parodymai yra teisingi ir galima jais remtis. Pažymėjo, kad vis tik buvo užsakymų, kurie buvo paskaičiuoti, bet nevykdomi, nes įmonės atsisako. Jeigu būdavo parašas prie pinigų sumos, pinigai būdavo paimami, bet jeigu žmogus ateina ir atsisako užsakymo, jie negrąžindavo. Atsisakant užsakymo, ji pildydavo pinigų grąžinimo kvitą ir tokių situacijų būdavo. S. G. nedalyvaudavo, nes jis būdavo (duomenys neskelbtini), neatvažiuodavo kiekvieną dieną į Mažeikius. Pinigus paimdavo, per dieną ateidavo 2 – 3 užsakovai. Būdavo, kad ir ji buhalterei perduodavo dokumentus – pinigų paėmimo ir pinigų grąžinimo kvitus. Būdavo ir tokių atvejų, kad užsakymo lape buvo nurodyta, kad žmogus atsisakė ir jam grąžintas avansas, kad atsisako po kiek laiko vėliau, o kitą kartą žmogus ir net tą pačią dieną ateina ir atsisako. Tada pildydavo pinigų grąžinimo kvitą. Pildydavo pinigų grąžinimo kvitą ir vieną kartą pažymėdavo užsakymo lape, kitą kartą nepažymėdavo, kad užsakymas nevykdomas. Ne visą laiką pažymėdavo, būdavo, kad pamiršdavo, prieš tiek laiko visa tai buvo, nelabai atsimena. Dėl dokumentų pildymo tvarkos – buvo užsakymo blankas, pagal eilutes viską ir pildydavo. Ant jų būdavo S. G. parašas arba atžyma, kaip varnelė. Kai savininkas atvažiuodavo ir paskaičiuodavo, kad teisingai paskaičiuota, jis atžymėdavo, kad užsakymas teisingai paskaičiuotas. Atžyma reikšdavo, kad užsakymas yra patikrintas S. G. Tą atžymą S. G. padėdavo ir, kad teisingai paskaičiuota. Kai atvažiuodavo savininkas ir nebūdavo paskaičiuotas užsakymas, jei jį būdavo sudėtinga paskaičiuoti, tai S. G. paskaičiuodavo, todėl ir buvo ne jos ranka rašyti įrašai. Būna sudėtingas užsakymas, ji užsipildydavo kliento rekvizitus, o paskaičiuoja savininkas. Užsakymo lapai buvo pildomi chronologine eilės tvarka, bet jeigu iš tos eilės jau būdavo – atsisako užsakymo, jie jį išimdavo iš tos eilės ir užsakymo nebėra. O visi užsakymai eilės tvarka buvo. Nesant eiliškumui 2011 m. balandžio 14 d. išrašytas užsakymo lapas Nr. 21, o balandžio 15 d. jau Nr. 9 – galėjo būti ir taip: kad ateina žmogus ir pildai užsakymą, jis su ta pinigų suma po kol kas dar nesutinka. Jie užsakymą pasidėdavo į stalčių ir laukdavo, nes būdavo, kad žmogus sugrįžta. Jei sugrįžta, tai tą patį užsakymą ir užpildo, kurį turėjo. Iš karto žmogus niekuomet neapsigalvoja, ateina ir po savaitės, kitą kartą ir po dviejų savaičių. O kai jau neateina, tai užsakymo lapą išmedavo. Dėl užsakymo lapų su skirtingomis datomis, tačiau tais pačiais numeriais, paaiškino, kad tai galėdavo būti rašytinė klaida. Tą pačią dieną, tam pačiam asmeniui, tuo pačiu numeriu išrašydavo po du – būdavo taip, kad nueini į banką, neduoda jiems tokios pinigų sumos, jie atneša, paskui, kad ir po kiek laiko, kad ir tą pačią dieną jie atneša kitą pinigų sumą. Dėl užsakymo lapo Nr. 9 tos pačios dienos, kur tas pats užsakovas, paliktas tas pats avansas, tik prie vieno lapo yra S. G. parašas, o kitame užsakymo lape nėra – yra todėl, kad rašydavo dublikatus. Vienas užsakymo lapas būdavo pas ją, kitas užsakymo lapas būdavo pas savininką. Savininkas ant savo lapo tikriausiai nesirašydavo, o kur jai yra – rašydavosi. Kai žmogus pasiimdavo iš jų pinigus, jie į buhalteriją rašydavo pinigų grąžinimo kvitus, juos atiduodavo buhalterei. Jis atrodė toks pat, kaip ir priėmimo kvitas. Ji ne visą laiką su buhaltere bendravo, nes dirbau (duomenys neskelbtini), o ji (duomenys neskelbtini). Pinigų priėmimo ir grąžinimo kvitus duodavo buhalterė, o dėl grąžinimo tvarkos, tai kaip buhalterė sakė, taip ir darė. Pinigus atiduodavo, ir savininkui, ir į banką, nes turėjo leidimą į jį nešti. O dėl pinigų grąžinimo į buhalterinę kasą – savininkas būdavo, kaip kasininkas, jis paimdavo pinigus ir juos perduodavo buhalterei. Žmogui grąžindavo pinigus pagal pinigų grąžinimo kvitą, tai buvo dvigubi lapeliai, vienas lapelis likdavo jai, kitas žmogui, kuriam gražindavo  pinigus. Žmogui, kuriam grąžindavo pinigus, taip pat ir savininkui duodavo pinigų grąžinimo lapelį. 

        Liudytojas I. S. parodė, kad pažįsta S. G., nes jis buvo jo darbdavys. Jis dirbo užsakymų priėmėju (duomenys neskelbtini) meistrai, esančioje Respublikos g., (duomenys neskelbtini). Pradėjo dirbti nuo 2007 m., išdirbo apie 7 metus. Ten buvo toks namelis, kur buvo priimami užsakymai, ir į kitas vietas jis nesivažinėjo. Jo darbo pobūdis būdavo priiminėti užsakymus paminklų gamybai. Jis bendravo su klientais, apskaičiuodavo ir įkainuodavo tuos darbus. Paskui buvo vykdomi užsakymai, kurių jis nekontroliavo, tiktais jų darbų eigą šiek tiek: gamybos, pastatymo, kad žinotų, kaip einasi užsakymo vykdymas. Jis pildydavo užsakymo lapą, padarydavo brėžinį, matmenis sužymėdavo, vietą, taip pat kartais nuvažiuodavo į kapines, jei išmatavimus reikėdavo padaryti. Į užsakymo lapą surašydavo paminklo matmenis, medžiagas, kokios reikalingos, darbų apimtys. Nurodydavo klientui kainą ir kartais imdavo avansą. Tekdavo dirbti ir su grynais pinigais, juos paimti ir atiduoti į ofisą. Avansą imdavo tik kartais, todėl, kad kiti žmonės neturėdavo pinigų. Būdavo, kad dirbdavo be avanso. Ne visą laiką jis imdavo avansą, kitą kartą, kaip žmogui patogiau būdavo. Jis pasakydavo,  kur sumokėti (duomenys neskelbtini) ofise, bet jis ten pats nevažiuodavo. Kartais paimdavo direktorius. Jis atvažiuodavo dažnai į jo darbo vietą ir ten priimdavo užsakymus. Būdavo situacijų, kad sutardavo vienokią kainą, o užsakymą įvykdydavo už kitokią kainą, nes kartais nuolaidų darydavo susitarimu. Dokumentiškai nuolaidas sutvarkydavo – paprasčiausiai pakoreguodavo užsakymą. Pažymėjo, kad jis negali pasakyti, jei yra įvykdytas užsakymas, ar pilnai ten buvo atsiskaityta, ar įvykdytas užsakymas, kadangi būdavo atvejų, kad jam nepranešdavo. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė parodymus, kur turėjo nurodyti teisingas aplinkybes pareigūnui. Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jog buvo užsakymo lapas, paimti pinigai, tai užsakymai buvo įvykdyti – teisme jis šių parodymų nekeičia, bet jis taip teigti negali, nes ne jis vykdo užsakymą. Jis ir tada duodamas parodymus išsakė savo nuomonę, nes jis konkrečiai negali garantuoti, ar užsakymas buvo įvykdytas. Jis nebuvo vykdytojas. Visi kiti parodymai yra teisingi, ir jo vertinimu, teismas gali jais remtis, išskyrus tai, kad jis negali kategoriškai pasakyti ir patvirtinti, kad visi užsakymai buvo įvykdyti. Būdavo, kad pinigus yra į banką įnešęs, o kai ne į banką – būdavo, direktorius pasiimdavo. Jis parašydavo pinigų priėmimo kvitą, pranešdavo, kad žmogus atsiskaitė ir direktorius pasiimdavo pinigus. Tai pinigai, kuriuos buvo grynais gavęs iš užsakovo. Klientui jis duodavo pinigų priėmimo kvitą. Direktorius S. G. pinigų sau nepasiimdavo. Yra buvę tokių atvejų, kai žmonės ateidavo sumokėti ir jis paimdavo ne tik avanso, bet ir galutinę kainą. Nustatyta tvarka buvo tokia: jis paimdavo pinigus, išrašydavo kvitą, paskambindavo, atvažiuodavo direktorius. Dėl atsiskaitymo būdavo visaip, kaip žmogui būdavo patogiau, jis klientams pasakydavo, kad gali susimokėti ofise, buhalterijoje. Visaip būdavo, visokių atvejų. Kai paimdavo pinigus, priimdavo juos pagal pinigų priėmimo kvitus ir tuos kvitus atiduodavo klientui. Per kvitą rašydavo dviem egzemplioriais, per kopijavimo popierių. Vieną atiduodavo klientui, o kitą direktoriui. Tą patį pinigų priėmimo kvitą padalindavo dviem egzemplioriais. Kas pasirašydavo ant pinigų priėmimo kvito, kaip pinigus priėmęs asmuo – visaip būdavo, arba direktorius, arba ofise, būdavo ir jis. Būdavo atvejų, kada grąžindavo klientui pinigus, bet asmeniškai tikrai neatsimena, kad grąžindavo. Šiaip negrąžindavo, nebent per buhalteriją. 

        Liudytoja S. Š. parodė, kad 2012 m. ji jau dirbo AB (duomenys neskelbtini) įmonėje vadybininke – konsultante ir parduodavo žemės ūkio produktus, ir taip pat supirkdavo produkciją: grūdus, rapsus, kviečius ir visą kitą. Darbo vietovė – (duomenys neskelbtini) yra Kretingos grūdų elevatorius, ten (duomenys neskelbtini) buvo išsinuomojęs kabinetą ir ten buvo jos darbo vieta. 2012 m., kaip ir yra nurodyta sutartyje – 2012 m. lapkričio 22 d. tiesiog dabar nepamena, gal ir anksčiau prieš kelias dienas, žmogus paskambino, kokie ten rapsai drėgni, ar ne drėgni, o jis: viskas yra sutvarkyta, rapsai yra (duomenys neskelbtini) – pasaugoje, padėti saugojime. Kadangi jų kaina tuo momentu buvo palanki ir gera rinkoje, M. L. pasakė, kad nori parduoti. Tada ji pasakė kainą, jisai paklausė kokių dokumentų reikia. Ji pasakė, kad reikia deklaracijos pirmo puslapio, ūkininko pažymėjimo ir bus padaryta sutartis: įvardinta kaina, kiekis. Pasakė, kad sutartį reikia pasirašyti, kad jinai būtų pilnai įvykdyta. Tada iš (duomenys neskelbtini) rapsai pereina jiems pagal pirkimo pardavimo sutartį ir jie juos nuperka. Taip viskas įvyko. Ji padarė sutartį, kuri yra ir, patikslino kiekį. Ūkininkas prisistatęs M. L., atėjo pas ją į kabinetą ir sako: grįžtu iš (duomenys neskelbtini) buhalterijos, atsinešu visus popierius. Ji negali pasakyti, ar tą pačią dieną buvo pasiūlymas, ir atėjo M. L., bet jis porą kartų skambino. Bet ji žino tą dieną, kai jis paskambinęs pasakė: jis yra Kretingoje ir buvo (duomenys neskelbtini), nori parduoti rapsus. Tada jis atėjo iš (duomenys neskelbtini) buhalterijos, atsinešė dokumentus ir jie padarė tą sutartį, pasirašė ir viskas. Jie pasirašė pirkimo pardavimo sutartį rapsų kiekiui. Kiek ji pasižiūrėjo pirkimo – pardavimo sutartį: buvo nupirkti rapsai 219,82, o sutartyje jie rašė kiekį – 220. Jų sutartis yra paruošta įmonės, kur turėjo jos šabloną: užpildome vardą, pavardę, asmens duomenis, banko atsiskaitomąją sąskaitą ir kokią kultūrą ūkininkas sutinka parduoti, įvertinimo kainą ir ūkininkas pats pasirašo jam pačiam dalyvaujant. Ji kiek pamena, M. L. pateikė deklaracijos pirmą puslapį, ūkininko pažymėjimą ir atrodo paso kopiją. Bijo suklysti, nes tai įvyko senai. Anksčiau reikėdavo pateikti paso kopiją, dabar to nereikalauja. Dabar reikalaujama pateikti deklaraciją ir ūkininko pažymėjimą. Dėl tapatybės nustatymo ar tuo metu sėdėjo M. L., prieš tiek laiko net nepamena, neatpažintų žmogaus. Tuo metu jau buvo vėlyvas laikas – darbo pabaiga. M. L. nulipęs nuo (duomenys neskelbtini) buhalterijos, atsinešė dokumentus, jie pasidarė sutartį ir ją pasirašė. Tai buvo penkių minučių bendravimas. Ūkininko pažymėjime nuotraukos nėra. Kai jis dokumentus pateikė, ji pasiskambino į buhalteriją pasitikslinti ir joje pasakė: Taip – M. L., nurodė tikslų kiekį ir padarė sutartį. Žmogaus apibūdinti negalėtų, nes tikrai visiškai neprisimena, o ar jis yra teismo posėdžių salėje, tikrai negali atsakyti. Gal per tiek metų pasikeitė, ji nežino, bet jis nebuvo labai liesas, ir nelabai storas, toks vidutinio sudėjimo žmogus. Jis atėjo pro duris trumpai kirptais plaukais, kaip ir su tokiu paltuku, lagaminu. Visus dokumentus išsiėmė iš lagamino, jai padėjo ant stalo, kadangi ji turėjo kompiuteriu užpildyti. Prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi tuomet labiau viską prisiminė. Praėjo ne mažas laiko tarpas.  Kretingos elevatorius – tai įmonė (duomenys neskelbtini). Jie nenupirko iš ūkininko, nupirko ne tiesiogiai iš ūkininko – pasaugos, kuri buvo saugoma (duomenys neskelbtini) elevatoriuje. Kam rapsai buvo perparduoti, ji nežino, nes jos darbai čia baigiasi: padaryti sutartį, nupirkti, nuskenuoti sutartį ir tada jau jų įmonėje atsakinga buhalterija. Tolimesnė eiga yra įmonės. Dėl rapsų kiekio problemos nebuvo, nes ji skambino į buhalteriją, jai tiksliai patikslino, kiek yra rapso. Ten sandėliuojami rapsai yra išvalyti, tvarkingi be priemaišų, su drėgme, ne fizinis svoris, bet jau įskaitomu svoriu ir jai pasakė, kiek jo yra tenai. Toks rapsų, grūdų supirkimas iš ūkininkų yra dažnai nutinkantis ir įprastas dalykas. Dėl tikrinimo grūdų, ar ūkininkas iš viso turi grūdų ir ar gali jiems parduoti, jie mato: jeigu gūdus atveža su transporto priemone, pasveria ant svarstyklių ir jie gauna iš svarstyklių lapelį, kurį pažiūri. Iš pasaugos, kai yra saugoma „(duomenys neskelbtini), tada iš buhalterijos išduoda lapelį, kiek yra. Ateina pas ją su tuo lapeliu ir ji padaro tiksliai tą kiekį. Pirkimo iš pasaugos metu (duomenys neskelbtini), netikrina duomenų, dokumentų ar ūkininkas galėjo užauginti tokius grūdus. Kai vyksta pirkimas, jokių kitų dokumentų nesudaro išskyrus pirkimo – pardavimo sutartį. Vienintelė yra pirkimo pardavimo sutartis, tikrai užfiksuojama, ką ūkininkas parduoda. Sąskaitas išrašo buhalterija, tai yra (duomenys neskelbtini) ir į buhalteriją siunčia dokumentus, ten nueina krovinio važtaraščiai ir ten jau tvarko, likęs procesas yra jų įmonės. Rapsų grūdų priėmimo dokumentų ji neformina, formina kas priima grūdus – „svarstyklės“. Kada ūkininkas atveža į priėmimą, pasveria, tada ten ir išduoda krovinio važtaraštį su kiekiais, kiek priimta. Su (duomenys neskelbtini)  T. K. neteko tiesiogiai bendradarbiauti. 

        Liudytoja S. S. teismo posėdžio metu parodė, kad yra buvusi (duomenys neskelbtini) buhalterė. Ji pažįsta T. K. ir D. G.. Šios įmonės buhalteriją tvarkė 2012 m. pradžioje, tai buvo UAB „Res IN Fine“. Ji teikė buhalterines paslaugas, o ji pati  konkrečiai toje įmonėje dirbo, buvo atsakinga už (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Jos pavardė keitėsi, prieš tai pavardė buvo J. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausta. Iš savo pozicijos gali papasakoti, kad kai buvo buhalterė, registravo ūkines operacijas, teikė ataskaitas tam tikroms institucijoms pagal įstatymą. Dėl (duomenys neskelbtini) buhalterijos apskaitos vedimo tikriausiai susitarė jos vadovas – direktorius, bet ne ji tiesiogiai. Ji dirba įmonėje, kuri teikia buhalterines paslaugas. Tvarkydama apskaitą „M. J.“, ji atlikdavo buhalterines operacijas: nuo pirminio dokumento iki finansinės atskaitomybės. Pirminių dokumentų ji nepildydavo, juos užregistruodavo. Dėl pirminių dokumentų gavimo, paėmimo iš (duomenys neskelbtini) – sutartyje buvo numatytas visos sąlygos, kad iki tam tikros datos, įmonėje atsakingas asmuo turėdavo pateikti buhalterinei įmonei jiems visus svarbius dokumentus. Tas asmuo (duomenys neskelbtini) dažniausiai būdavo vadovas. Kiek pamena jie keitėsi. Vienu metu buvo T., paskui D. Ji netikrindavo (duomenys neskelbtini) banko dokumentų, realių bendrovės įplaukų ir išplaukų. Ji gaudavo banko popierinį išrašą, nes tiesiogiai priėjimo prie banko neturėdavo. Išrašą suvesdavo į buhalterinę programą, sutikrindama likutį. Bet kokiu atveju, jiems vykdant apskaitą, mato skolas ir jos gali būti dalimis apmokamos arba iš karto, tai kažkoks realus sekimas vykdavo. (duomenys neskelbtini) pateikdavo ypatingai tvarkingus pirminius dokumentus. Kad įmonėje vyktų operacijos, kurios kelią įtarimą, nepadengtos pirminiais dokumentais, jai jokio įtarimo nekėlė. Su G. S. neteko bendrauti, jai jo pavardė nėra žinoma.

        Liudytojas O. B. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta T. K. ir D. G., jų santykiai buvo darbiniai. Yra keletas įmonių, kurios vežė grūdus 2012–2013 metų sezonu. Jis paprašė, kad iš finansininkų duotų jam 2012–2013 m. duomenis, kadangi jie grūdinius metus skaičiuoja nuo liepos 1 iki 1, sezono metu. 2012–2013 m. iš viso buvo 16 įmonių, kurios vežė grūdus. Jis dirbu generaliniu direktoriumi įmonėje (duomenys neskelbtini), taip pat yra Rokiškio grūdų valdybos pirmininkas ir dar 13 įmonių: yra arba akcininkas arba valdybos narys, kai kur direktorius. Jis pasižiūrėjo ir greičiausiai jį kvietė čia liudyti dėl (duomenys neskelbtini), nes to sezono metu 16 įmonių sandėliavo grūdus ir tame tarpe yra pakliuvę(duomenys neskelbtini). Jie yra atvežę jų įmonei į sandėliavimą ir saugojimą, – buvo priimta rapsų grūdų ir atvežtas kviečių kiekis. Paskui pasižiūrėjo, kad įmonė(duomenys neskelbtini) tuos grūdus yra perleidusi ir pardavusi viduje – jų įmonėje kitoms įmonėms „NORDIC“ ir „Agerona“, jei gerai pamena. Jis šiuos duomenis sako iš buhalterinių dokumentų, kuriuos jis pasižiūrėjo. Jis nedalyvavo asmeniškai sudarant sutartis, perduodant, perkraunant ar sveriant. Sutartis sudarinėjant, jis pasirašė ant sutarčių, kurios yra atvežamos jam į Klaipėdos ofisą, kadangi jis fiziškai nebūna įmonėje. Dokumentus atveža kiekvieną dieną, tai būna didelis kiekis protokolų, sutarčių, mokėjimų, kurias jis pavizuoja didesnes sumas, nes įmonėje yra nustatyta tvarka. Mažesnes sutartis pasirašinėja vietinės prekybos skyrius, anksčiau, būdavo nustatytas limitas iki 10 000 litų. Kai kurie darbuotojai turi teisę pasirašyti sutartis iki 100 000 litų. Su (duomenys neskelbtini) pasirašinėjo pirkimo, saugojimo sutartis, kaip ir visas sutartis su visais klientais. Jis nepasidomėjo kokias sutartis konkrečiai pasirašė, kadangi jis gali pateikti sąrašą. 2012?–2013 metais, tame sezone buvo sudaryta 16 sutarčių su įmonėmis, 23 sutartys su ūkininkais, žemės ūkio bendrovėm ir buvo pasirašyta 390 pirkimo sutarčių. Jis tikrai neįsigilina į kiekvieną sutartį, nes tiesiog fiziškai nebūtų įmanoma ir labai didelė apimtis. Nori paminėti, kad (duomenys neskelbtini) elevatoriaus apyvarta tais metais buvo 250 000 tonų, tai ketvirtis milijono tonų, nes nori, kad suprastų apimtį: darbo, dokumentų, klientų ir kur 100 – 200 – 300 tonų. Smulkiai apie dokumentų išrašymą jis negalėtų pakomentuoti ir papasakoti. Įmonėje yra nustatyta bendra tvarka: grūdų supirkimo, pardavimo, atleidimo, atkrovimo, kadangi kaip minėjo, apimtys yra didelės, beveik ketvirtis milijono tonų per metus, tai įsivaizduojant tokias apimtis, yra nustatyta tokia tvarka. Kai grūdai, ar kitos žaliavos atvažiuoja konteineriais, autotransportu, traktorių priekabomis, atplaukia iš laivo, – pradžioje yra patikrinama laboratorijoje, nustatoma kokybė, tada atliekama svėrimo procedūra ir priklausomai ar ten žaliavos, ar grūdai, jei jie saugomi važiuoja į elevatorių, arba į gamybos cechą. Bet kuriuo atveju atvykę grūdai praeina laboratoriją ir svėrimą, nes tokia yra procedūra. Jie turi atskirą firmą (duomenys neskelbtini), kuri aptarnauja ir atlieka kokybinius tyrimus, ten dirba gal 6 žmonės. Grūdinėje laboratorijoje derliaus supirkimo metu dirba 5 žmonės, tai yra 3 pastovios moterys ir 2 praktikantės mergaitės, kurios padeda. Svėrime dalyvauja turbūt 3 žmonės. Keičiasi pamainos, nes darbo specifika – rugpjūtį, rugsėjį ir spalį, kada yra didelis srautas, būna kilometrinės eilės, tai įmonėje žmonės dirba po 20 valandų ir dirba keliomis pamainomis. Bendra nustatyta tvarka yra išrašomas grūdų priėmimo kvitas įmonėje. Negali patvirtinti tokių dalykų, kad būtų buvę atvejų, jog jų įmonėje 2011, 2012, 2013 metais, buvo surašyti grūdų priėmimo kvitai, bet grūdai nebuvo atvežti. Tačiau pažymi, kad pas juos yra atliekamos grūdų kiekio inventorizacijos. Turbūt nėra, kad 2012 ir 2013 metais būtų nustatyta, kad būtų grūdų trūkumas. Inventorizacija yra daroma su audito kompanija. Visose sutartyse, kurios buvo parodytos teismo posėdžio metu yra jo pasirašytos ir jo parašas. Neprisimena, ar (duomenys neskelbtini) veždavo grūdus į Kretingos elevatorių 2012-2013 m. Taip pat negali nurodyti, ar (duomenys neskelbtini) pirko grūdus iš (duomenys neskelbtini), žino tik tiek, kad buvo pasirašyta sutartis. Jų įmonėje taip pat nėra nustatinėjama asmens tapatybė to asmens, kuris pristato grūdus į įmonę. Nenustatinėjama, nes ūkininkai – pats savininkas dirba laukuose, o su traktoriumi veža kažkokie darbuotojai. Srautas yra labai didelis. Į dieną po kelis šimtus mašinų, traktorių, atveža priekabų. Yra nustatyta tvarka įmonėje, kaip ir kitose įmonėse, kokie reikalingi dokumentai pristatant grūdus. O kokie dokumentai reikalingi, jis dabar tiksliai nepasakys. Jų bendrovėje už tai atsakingas yra vietinis departamentas, grūdų priėmimo, supirkimo ir pardavimo skyrius, komercijos skyrius, elevatoriaus viršininkas, pavaduotojas, – visa struktūra. Grūdinė teritorija yra už teritorijos ribų, ten kur atliekamas pirminis kokybės patikrinimas, o kita teritorija yra aptverta. Ne visa teritorija yra stebima vaizdo kameromis. Dėl 2012 metų, ar buvo teritorija stebima vaizdo kameromis – negalėtų pakomentuoti, reikia pasižiūrėti, tai techniniai dalykai. Žmonės betarpiškai dirba tą darbą. Gamybos apskaitininkai dirba įmonės buhalterijoje, jie nemato atvykusias transporto priemones, pačių grūdų. Grūdų priėmimo lydraštyje duomenis surašo svėrėja A. P.. Ji dirbo gamybos apskaitininke ir tuo pačiu metu svėrėja. Kaip minėjo, pirmas žingsnis yra laboratorija, kuri užfiksuoja atvykusią transporto priemonę ir nustato grūdų kokybę. Šiuo atveju gamybos apskaitininkė A. P., ji dirba, kur atliekamos svėrimo operacijos. Negali pakomentuoti, ar ji mato visas transporto priemones, nes yra 3 priėmimo taškai ir per tuos 3 taškus važiuoja transporto priemonės. Sveriama su transporto priemone. Yra 3 – 4 svėrėjos, kurios sveria. Apskaitą veda buhalterija. Derliaus supirkimo metu yra papildomai priimami žmonės, o per patį piką nuo liepos antros pusės iki spalio vidurio maždaug, gal 4 darbuotojai, tiksliai nepasakys. Didelių nusiskundimų neturėjo dėl darbuotojų netinkamai pildymo dokumentų, bet būna visokių gamybinių dalykų. Ikiteisminių bylų daugiau nėra turėję. Ar jų įmonei aktualu teisingai užpildyti transporto priemonės, pristatančius grūdus, valstybinius numerius, negali pasakyti. Svarbu tik grūdų kokybė ir kiekis, o transporto priemonių pas juos visokių atvažiuoja ir mažų ir didelių. 

        Teismo posėdžio metu apklausta specialistė J. Č. nurodė, kad jos pateiktos specialisto išvados, susijusios su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir ūkininkais M. L. ir G. S., yra teisingos ir teismas jomis gali remtis. Šios išvados yra sąlyginės, kategoriškų išvadų nebuvo padaryta, įvertinus tai, kad tarp kaltinamųjų M. L., G. S. ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) galėjo būti sudaryti fiktyvūs grūdinių kultūrų sandoriai. Taip pat gali remtis ir jos kaip specialistės duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Atsakydama į kaltinamųjų gynėjų klausimus nurodė, kad pasėlių deklaracijas pildo patys ūkininkai, t. y. jų pareiškimas apie turimus pasėlių plotus, pasėlių deklaracijas priima ir tikrina Nacionalinė mokėjimo agentūra, todėl deklaracijose pateikta informacija nekėlė jokių abejonių. Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą nebuvo jokio fakto dėl žemės dirbimo patvirtinimo, todėl apie tai, išvadose, kas liečia ūkininkus M. L. ir G. S., kad galėjo būti nedeklaruota, klausimas nebuvo tiriamas. FNTT ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistai atlieka tyrimus pagal tyrimų pateiktus ūkio subjekto buhalterinės apskaitos ir kitus su tyrimo dalyku susijusius dokumentus ir į menamus klausimus neatsako. Atliekant tyrimą buvo atsižvelgta ne tik į Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenis, buvo vertinami duomenys ir apie tai, kad buhalterinėje apskaitoje nebuvo jokių dokumentų, kurie parodytų, kad dirbo žemę, kad naudoja kažkokį kurą, sėklas, trąšas. Taip pat atliekant tyrimą buvo atsižvelgta ir į M. L. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Sudarinėjant fiktyvius sandorius tarp M. L. ir G. S., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini),  išrašant fiktyvias PVM sąskaitas – faktūras, galimai buvo sudarytos sąlygos neteisėtai PVM ataskaitai formuoti. Neteisėta PVM ataskaita galimai pasinaudojo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pagal minėtų ūkininkų išrašytas PVM sąskaitas – faktūras. Specialistas R. B. atlikęs nepriklausomą tyrimą ir pateikęs išvadą, teismo posėdžio metu patvirtino, kad savo išvadą jis padarė remiantis tiktai PVM sąskaitomis – faktūromis ir balanso priedo kopijomis, ir visiškai nėra susipažinęs su visų dokumentų visuma, todėl jo išvados ir jos išvados yra surašytos remiantis visiškai skirtingais dokumentais.

        Teismo posėdžio metu specialistas R. B. parodė, kad jis surašė konsultacinę išvadą, tačiau jo tikslas nebuvo paneigti FNTT specialisto išvadą. Šios išvados užsakovas buvo advokatų profesinė bendrija „Miškinis ir partneriai“. Iš esmės jam buvo užduotas vienintelis klausimas – „ar pripažinus ūkines operacijas, užfiksuotos užsakovo pateiktuose M. L., G. S. vardu bendrovėms UAB „L. A.“, (duomenys neskelbtini) ,(duomenys neskelbtini)“ išrašytuose PVM sąskaitose – faktūrose neįvykusiomis ir jas eliminavus iš minėtų įmonių apskaitos, eliminavus su jomis susijusias ūkines operacijas, ūkinius įvykius, jų įtraukimą į apskaitą, - būtų galima nustatyti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) veiklą, turtą, įsipareigojimų dydį, struktūrą už 2011 – 2013 m. esant sąlygoms, kad kitos minėtų įmonių veiklos aplinkybės ūkinės operacijos nekinta? Jam buvo pateiktos šių dviejų juridinių asmenų finansinės atsąskaitos ir, kiek prisimena, jos buvo pateiktos juridinių asmenų registrui. Iš esmės galima konstatuoti, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma. Negalima pasakyti, kad jos nebuvo. Kitas klausimas, kaip ji buvo tvarkoma?.Iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų galima padaryti tiek pirkimo ir pardavimo išvadas, kad dalis tos veiklos buvo susijusi su grūdų pirkimu ir perpardavimo. Jis paėmė finansines atskaitas, konkrečiai buhalterinį balansą, kuris atspindi turtą, įsipareigojimus ir kapitalą. Paėmė atitinkamai šių dviejų įmonių pelno nuostolių ataskaitas ir atliko stornavimą. Jo išvada buvo pateikta tokia, kad stornavus arba išeliminavus iš apskaitos konkrečias nurodytas sąskaitas, galima nustatyti, koks buvo turtas, įsipareigojimai, kokia veikla šių dviejų įmonių ir konkrečiai buvo išrašytas gautas rezultatas – kokios yra skaitinės reikšmės po koregavimo, po stornavimo turto, įsipareigojimo ir veiklos rezultato. Jis neatliko finansinių ataskaitų audito, todėl negali pasakyti, ar jos parodo tą tikrą ir teisingą vaizdą. Jis nevertino, ar eliminuodamas konkrečias PVM sąskaitas – faktūras, yra kaip klaida, ar kaip apgaulės būdu pateiktos. Jam tokia užduotis nebuvo pateikta.

        Teismo posėdžio metu liudytoja A. V. parodė, kad prieš aštuonis metus užsisakė paminklą Mažeikiuose, atrodo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Buvo ne viena. Kiek pamena davė avansą 100 litų ir gavo išrašytą čekiuką. Kiek buvo sutarę už paminklo padarytą, tiek ir sumokėjo. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus vertina kaip teisingus, tikslesnius ir galima jais vadovautis.

        Teismo posėdžio metu liudytoja S. A. parodė, kad 2011 m. nuvyko į UAB(duomenys neskelbtini) ir išsirinko paminklą, kurį jie pagamino. 2011 m. gegužės 12 d. buvo išrašytas pirmas pinigų priėmimo kvitas, tuo kvitu sumokėjo jiems avansą – 500 litų. Ji bendravo su vadybininke R. L.. Toliau laukė skambučių. Kai buvo padarytas paminklas, ji buvo pakviesta atvykti į įmonę. Apžiūrėjo gaminį, jis ir sutarta suma tenkino, todėl sumokėjo likusią sumą. 2011 m. birželio 15 d. buvo sumokėta 5800 litų suma ir buvo surašytas dokumentas – pinigų priėmimo kvitas. Kadangi ji norėjo dar dėti kryžių ant paminklo, reikėjo dar palaukti. 2011 m. liepos 27 d. ji vėl sumokėjo 160 litų už tą kryžių. Visi jos užsakyti gaminiai buvo padaryti, paminklas pastatytas kapinėse.

        Teismo posėdžio metu liudytojas P. B. parodė, kad jis Mažeikiuose, prie geležinkelio esančioje gatvėje, užsisakė paminklą. Jis ten nuėjo su mama A. Ž.. Iš viso sumokėjo 5000 litų. Jie šiuos pinigus sumokėjo maždaug per keturis kartus: už apdailą,  paminklą, už visą kitą. Jie prašė paduoti rankpinigius, kad galėtų pradėti darbus. Jis bendravo su įmonės darbuotoja moterimi. Jai ir buvo sumokėti pinigai. Jam jokių dokumentų už pinigų sumokėjimą nedavė, nematė, kad ir jo mamai būtų duoti. Jis pasirašinėjo dokumentuose, kurie buvo už pinigus kokius 4 kartus. Nebepamena, kiek kiekvienu kartu sumokėjo pinigų. 2021 m. birželio 8 d. ir 2011 m. birželio 13 d. pinigų priėmimo kvituose yra jo parašas, o 2011 m. liepos 7 d. kasos pajamų orderyje ir 2011 m. rugpjūčio 23 d. pinigų priėmimo kvite ne jo parašas, jis tuo yra tikras. 2011 m. rugsėjo 22 d. pinigų priėmimo kvite parašas yra jo.

        Teismo posėdžio metu liudytoja M. L. parodė, kad tai buvo 2011 m. balandžio mėnuo, sekmadienis. Ji nuėjo prie turgaus esančią (duomenys neskelbtini) dėl paminklo pagaminimo ir jo pastatymo savo vyrui. S. ją priėmė, viską paaiškino, nubraižė paminklo projektą knygelėje. Paskui kitą dieną (pirmadienį ar antradienį) jai paskambino, kad atvažiuotų į Klykolių kapines, Akmenės rajone, parodyti vietą. Tada ji nuvažiavo, bet neatsimena, kas ją tada priėmė. Ji nepažįsta S., bet turi kvituką, kai mokėjo pinigus. Ji buvo kvitą išsiuntusi į Šiaulius. Jai greitai pastatė paminklą ir ten sutvarkė. Ji kapinėse parodė vyro kapą, jie išmatavo ir pasižiūrėjo. Paskui pastatė paminklą. Ji pasakė S., kad neturi pinigų sumokėti iš karto ir jie sutarė, kad ji išmokės dalimis. Ji S. sumokėjo 2009 litus per 3-4 kartus. Kai mokėjo atitinkamą sumą, jis išrašydavo kvitą, kad priėmė pinigus. Paskui, kai vėl atnešdavo pinigus, jis išrašydavo kitą kvituką, kad pinigus priėmė. Kai baigė mokėti visą sumą, tuos kvitukus suplėšė, ir jai išrašė  pinigų priėmimo kvitą, kurį pateikė teismui. Ji daugiau su niekuo nebendravo. Darbai yra atlikti, – paminklas ir „bardiūrai“ yra pasatyti, bei ant paminklo iš karto užrašė pavardę.

        Teismo posėdžio metu liudytojas S. K. parodė, kad tiksliai nepamena, kada pradėjo dirbti pas G. S., o pas jį jis įsidarbino per darbo biržą. Jis dirbo visus žemės ūkio darbus, – arimai, sėjimai. Jo pareigos buvo mechanizatorius, traktoristas. Jis dirbo darbus, kurie yra susiję su traktoriumi, – arimai, kultivavimai, grūdų vežimai, tręšimai. Kai jis dirbo, buvo ir kitų asmenų dirbančių tokio pobūdžio darbus: V. (amžiną jam atilsį), N. bei kitas asmuo, kurio pavardės jis nežino. Jų pareigos taip pat buvo mechanizatorių. Kokius darbus jiems nurodydavo G. S., tokius jie ir dirbdavo. Tuo laikotarpiu, kai jis dirbo ūkyje, vairavo traktorius: „(duomenys neskelbtini)“ (šimtinį) ir „Makormikas“ ir tos dvejos transporto priemonės buvo ūkyje. Traktoriaus „(duomenys neskelbtini)“ valstybinio numerio neprisimena. Ūkyje taip pat buvo dar keletas traktorių: „Makormikas“ ir „MTZ 80“. Jam dirbant ūkyje ne visą laiką buvo keturios transporto priemonės, nes traktoriai „Makormikai“ buvo nuomojami vasaros darbymečio laikotarpiui iš Mažeikių, jų firmos nežino. Traktorių „Makormikų“ valstybinių ženklų numerių neprisimena. Du traktoriai „MTZ“ priklausė, kaip nuosavybė ir buvo visą laiką ūkyje. Kai reikėdavo jis vairuodavo traktorių „MTZ“ ir vieną iš mažųjų „Makormiką“ darbiniu laikotarpiu. Traktorius nebuvo priskirtas kieno nors priežiūrai, jie visi tvarkydavo. Jie atlikdavo darbus (duomenys neskelbtini), – žemės plotų dydžio nežino, negali pasakyti. Jie dirbo taip pat (duomenys neskelbtini). Jis negali pasakyti, kiek buvo dirbamos žemės plotų hektarų. Atrodo, kad jam atėjus dirbti nesikeitė dirbamos žemės plotai. Žemės plotai priklausė savininkui G. S., kuriuos jis dirbo. G. S. ūkis buvo (duomenys neskelbtini) prie gyvenamojo namo. Ten buvo garažas, kuriame buvo laikoma technika (traktoriai). Traktorius laikydavo lauke, bet jei reikėdavo remontuoti, tada laikydavo garaže. Garažas buvo naudojamas technikos laikymui ir remontui. Ten buvo namas ir tvartas. Jis nežino, kas buvo laikoma tvarte. Ūkininkas augino visokias grūdines kultūras: kviečius, miežius, rapsus. Jis grūdus išveždavo į priėmimo punktus, kai nukuldavo. G. S. pats veždavo į buvusių mechaninių dirbtuvių teritoriją. Ten yra pastatas, buvęs sandėlis ir sandėlis yra (duomenys neskelbtini) G. S. pats veždavo grūdus į šį sandėlį. Jis nežino, kam priklausė sandėlis, turbūt, kad G. S.. Jį pakraudavo, jis išvažiuoja su kroviniu, o jis pats kuldavo ir pats veždavo. Per darbymetį jie grūdus ir rapsą veždavo daug kur. Jis nežino kelintais metai tai buvo, bet jie veždavo į Joniškį, Žvalguvą. Supirkimo punktas yra už Papilės, už Daubiškių, Joniškio mieste, Akmenės rajone. Jis yra vežęs dar kažkur, bet neprisimena vietovės, negali dabar pasakyti. Derlius buvo nuimamas ir išvežamas į supirkimo punktus. Jis dabar tiksliai negali pasakyti, ar ūkininkas rapsą sandėliuodavo, įprastai jie jį išveždavo. Jie iš karto pasikraudavo į priekabas ir išveždavo, tik lieka kas lieka. G. S. kažką sandėliuodavo sandėlyje. Priekabos buvo pakraunamos buvusių Kolūkio mechaninėse dirbtuvėse. Tam tikras rapsų kiekis buvo išvežamas iš lauko į supirkimo punktus, o paskui kaip oras leidžia, jei oras geras, pasikrauni ir vėl važiuoji į supirkimo punktus. Grūdus (miežius, kviečius) sandėliavo dirbtuvėse, nes nebuvo kur jų pilti. Kombainai dirbdavo didesniu pajėgumu ir neturėjo galimybės išvežti, nes jie turėjo tik dvi priekabas. Jie išveždavo 20–25 tonų. Krovinys buvo pakraunamas į dvejas priekabas. Traktorius būdavo su dvejomis priekabomis. Į priekabą tilpdavo apie 10 tonų su trupučiu. Jei lyja ar ką, jie išveždavo derlių ir tuo laiku. Derlius nebuvo pasilikęs ilgesnį laiką ir nebuvo sandėliuojamas ne vieną sezoną, nors tiksliai nežino. Dirbtuvės – tai buvęs atsarginių dalių sandėlis. Pastatas yra nemažas, didokas. Jis nežino, kodėl ūkininkas naudojosi sandėliu, bet čia yra pagal pajų. O kas nupirko ir buvo pagal pajų, jis nežino. G. S., tiksliai negali pasakyti, bet G. S. naudojosi sandėliu, jis ten pildavo, naudojosi, kaip savo turtu. Šiaip sandėlis nebuvo pritaikytas ilgesniam sandėliavimui. Ten yra tik patalpa, nes nėra ventiliacijos. Jo darbo laikotarpiu tame sandėlyje grūdai ar rapsas nebuvo sandėliuojami ilgesnį laiką (per 1-2 sezonus). Jis nežino ūkininko partnerių, jis buvo tik mechanizatorius ir niekur nesikišo. G. S. vadovavo darbams ir nebuvo kitų asmenų ar įmonių, kurie duotų nurodymus. Gal ir galėtų laikyti grūdus ar rapsą tame sandėlyje, jeigu jie yra sausi. Šiuo metu pastatas dar yra ir jis yra pusiau avarinis. Tuo metu nebuvo pusės stogo ant sandėlio, o kaip dabar yra, jis nežino, nes nėra buvęs. Kai jis dirbo, ant pastato nebuvo pusės stogo, buvo avarinės būklės. Ten buvo vienas pastatas, bet buvo, kaip du sandėliai. Virš vieno sandėlio buvo stogas, o virš kito nebuvo. Jis anksčiau buvo apklaustas dėl tų pačių aplinkybių Šiauliuose, tačiau kada tai buvo nepamena, nes buvo seniai. Jo parodymus atspausdino ir juos reikėjo pasirašyti. Jo duoti parodymui ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir šiandien duoti parodymai teismui turi būti panašūs. Jis sakė tiesą ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

        Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. K. (parodymai perskaityto vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu) parodė, kad dirba samdomu darbuotoju pas ūkininką G. S. nuo 2012 m. pavasario. Turi traktoristo teises ir dirba visokius darbus ūkyje. Su G. S. traktoriumi MTZ yra vežęs grūdus ir rapsą į grūdų supirkimo punktus. Grūdus ir rapsą veža, kai vyksta kūlimas, paprastai rugpjūčio, rugsėjo mėn., tiesiai nuo kombaino, t. y. kai kombainais prikulia grūdų priekabą, kitą dieną veža priduoti. Yra vežęs grūdus į Papilę ir Joniškį, į grūdų supirkimo punktus. Paprastai prie traktoriaus MTZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prikabina priekabą, į kurią pakrauna apie 10 t grūdų ir rapsų. Paaiškina, kad su traktoriumi (duomenys neskelbtini) krovinio, kurio masė yra apie 20 t, patraukti būtų nerealu. Yra buvę atvejų, kai prie traktoriaus MTZ prikabina dvi mažesnes priekabas, kuriose telpa apie 4 t. ir 6 t, iš viso 10 t. Bet geriau yra vežti vieną priekabą, nes susidaro sunkumų, išpilant grūdus grūdų supirkimo punkte. Priduodamas grūdus gauna dokumentą apie atliktus grūdų tyrimus: apie grūdų svorį, drėgnumą ir šiukšlingumą. Kaip vadinasi tas dokumentas, jis neprisimena. Atvažiavęs ir pridavęs grūdus ar rapsą, jis paprastai niekur nesirašo, nes nereikalauja pasirašyti, tik jis pasako, kieno grūdus atvežė. Paaiškina, kad nei grūdų nei rapsų į Kretingą ar į (duomenys neskelbtini) elevatorių jis nėra vežęs. Jo turimais duomenimis, G. S. neturi sandėlio, kur galėtų sandėliuoti grūdus ar rapsą. Kūlio metu visi nukulti grūdai ir rapsai yra išvežami ir parduodami. Tokio atvejo nėra buvę, kad G. S. grūdus ar rapsą, būtų vežęs žiemos metu iš kokio nors sandėlio priduoti į grūdų priėmimo punktą (2 t., b. l. 43). 2014 m. gegužės 5 d. apklausos metu parodė, kad pas G. S. vairavo jam priklausančius 4 traktorius: 3 – „Belarus“ ir vieną „McMakormik“. 2012 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, prasidėjus kūlimui, jis G. S. traktoriais iš kuliamų laukų su priekaba veždavo žieminius rapsus, kviečius, po to vasarinius rapsus į priėmimo punktus ir G. S. garažą. Kiek pamena, 2012 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, tiksliai dienų nepamena, jis kartu su S. V. traktoriais veždavo grūdus į grūdų supirkimo punktus. Kiek pamena, tai jis yra vežęs į keletą grūdų supirkimo punktų. Vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje jis grūdus dažniausiai vežė į Ppailės supirkimo punktą ir Joniškio miestą. Taip pat keliais traktoriais kartu su G. S. yra vežę grūdus ir į Mažeikius. Prie traktoriaus dažniausiai būdavo prikabinta viena didelė priekaba, kita maža. Bendras tonažas būdavo apie 15 t, jei „Belarus MTZ 1025“ veždavo apie 21 t. Jei vežiodavo vienas su McMakormik, veždavo dviem didelėm priekabom apie 25 t. Kiek ir kur 2012 metų kūlimo metu nuvežė grūdų ir rapsų, jis negali pasakyti, nes nepamena. Ar vežė grūdus į Kretingą, jis nepamena. Kiek atsimena, tai 2012 metais žiemos metu, tiksliai datos nepamena, jis kartu su G. S. dviem traktoriais, jis su „Belarus MTZ 1025“, dviem priekabomis, o G. S. su MCMakormik irgi dviem priekabomis iš sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini) vežė kviečius ar kvietrugius į (duomenys neskelbtini). Kiek tiksliai tonų nuvežė jis pasakyti negali. Kam priklausė tie grūdai jis nežino, nes nesiteiravo. Kiek tiksliai tonų nuvežė, jis pasakyti negali. Nuvežus grūdus į (duomenys neskelbtini), jis pasirašė ant grūdų priėmimo dokumentų, jau išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) pasvėrus iškrautas priekabas. Kiek reisų nuveždavo per parą, jis nepamena. Jam pateiktuose 2012 m. rugsėjo 4 d. (duomenys neskelbtini) grūdų priėmimo lydraščiuose Nr. LYD 123510 ir LYD Nr. 123475 grafoje „Pristatė“ yra įrašytas jo vardas ir pavardė, bet parašas ne jo rašysena. Jam pateiktuose 2012 m. gruodžio 10 d. (duomenys neskelbtini) grūdų priėmimo lydraščiuose Nr. LYD 124839 ir Nr. LYD 124841, 2012 m. gruodžio 12 d. (duomenys neskelbtini) grūdų priėmimo lydraščiuose Nr. LYD 124845 ir Nr. LYD 124847, 2012 m. gruodžio 13 d. (duomenys neskelbtini) grūdų priėmimo lydraščiuose Nr. LYD 124851 ir Nr. LYD 124853, 2012 m. gruodžio 14 d. (duomenys neskelbtini) grūdų priėmimo lydraščiuose Nr. LYD 124857 ir Nr. LYD 124858, grafoje „Pristatė“ yra įrašytas jo vardas ir pavardė, parašas yra jo rašysena. Kiek tiksliai kartų buvo (duomenys neskelbtini) pasakyti negali, nes nepamena (2 t., b. l. 144-146).

        Po perskaitytų parodymų, liudytojas S. K. patvirtino juos. Tiktais ikiteisminio tyrimo metu turėjo būti nurodyta ne 10 tonų, o turėtų būti, kad dvi priekabos sveria po 10 tonų ir iš viso buvo galima pavežti 20 tonų. Jis neprisimena, kad būtų vežės grūdus į Kretingos elevatorių. Įprastai jis veždavo grūdus ar rapsą rudenį ir nepamena, kad būtų vežęs žiemos metu. Jis nepamena, ar vežė grūdus į Kretingą. Šiauliuose duodant parodymus jam buvo parodyti kažkokie važtaraščiai. Apklausoje nurodyta, kad tai yra jo parašas arba jo nėra, patvirtino, kad teisingai buvo tuo metu. Šiauliuose apklausa vyko seniai. Jis neprisimena, ar su G. S. vyko į Kretingą. Tuo metu pareigūnui nurodė, kad vyko į Kretingą su G. S., nes buvo važtaraščiai ir jis rėmėsi tais dokumentais. Su juo dirbę asmenys daugiau atliko sėjos darbus, jie taip pat buvo iš darbo biržos. Kiek jis prisimena, lyg ir nevykdavo jie su juo vežti grūdų bei rapsų į supirkimo punktus, jie dirdavo žemę. Vienas darbininkas buvo N., o kito pavardės neprisimenu. V. veždavo grūdus, o N. neveždavo, jis dirbdavo tik žemę. Kur jiems pasakydavo, jie ten važiuodavo. Grūdus ir rapsą veždavo į Joniškį, Papilę, Mažeikius. Jeigu vykdavo vienas traktorius, – vykdavo vienas. Jeigu vykdavo du traktoriai, važiuodavo. G. S. važiuodavo, kartais važiuodavo V.. Du traktorius vairuodavo atskirai po vieną. Kartu su juo niekas nevažiuodavo viename traktoriuje. Būdavo, kad G. S. pats vairuodavo traktorių, bet jis nežino, kodėl jis vairuodavo. Kiti dirbdavo kitus darbus ir G. S. pats veždavo. Jie yra kartu važiavę tik atskirais traktoriais. Buvo dirbtuvės ir garažai, kur dar buvo sandėliuojami ūkininko grūdai ar rapsai. Garažai yra ten pat, kur yra sandėlis, dirbtuvių teritorijoje. G. S. turėjo du garažus. Tai buvo ne prie gyvenamojo namo esantis garažas, kuris yra skirtas technikai, o prie grūdų sandėlio. Tai buvę kolūkio laikų kombaino garažai. Ten pildavo visokius grūdus. Jis yra kažkada lygtais ten vežęs grūdus, bet dabar nepamena. Grūdai buvo vežami, kad galbūt būtų plonesnis sluoksnis, jis dabar nepamena. Gal, kad nebūtų per daug supilta grūdų, būtų mažesnis sluoksnis ir nekaistų. Į garažą galėdavo supilti kokią priekabą, – 10 tonų, daugiau, mažiau. Ten buvo du garažai. Tuose garažuose nebuvo sandėliuojami rapsai ir grūdai ilgesnį laiką (1 ar 2 sezonų). Jis nežino, kiek ūkininkas užaugindavo ir negali pasakyti, koks buvo žemių derlingumas. Jis nežino, kiek iš viso tonų buvo užauginta vieno sezono metu. Pažymėjo, kad prie ūkininko gyvenamojo pastato, kur jis gyveno, buvo keli ariukai, kaip ir visiems žmonėms, kai yra po kelis arus. Gal ten buvo 10 arų. Dirbamų laukų dar būdavo Alkiškių kaime, Kyšių kaime, kuris yra prie Menčių. Jis negali pasakyti sklypų skaičiaus nei Alkiškių, nei Kyšių kaimuose. G. S. neleisdavo vaikščioti į sandėlį ir garažą. Sandėlis yra mechaninėse dirbtuvėse, kuris yra pusiau avarinės būklės ir priešais buvo du garažai. Ten neleisdavo vaikščioti, jis ir nevaikščiodavo. Jis nežino, kodėl neleido vaikščioti. Ten nėra vežęs grūdų. Jis iš laukų veždavo  tik į supirkimo punktus. G. S. iš laukų veždavo grūdus į tuos sandėlius. Jis pats veždavo tik į supirkimo punktus. Tikriausiai G. S. pakraudavo priekabas su oro pūtekliu ir tuo metu grūdus veždavo į supirkimą. Jis nežinojo G. S. visų naudojamų žemės sklypų. Kiek jis žino, kiek turėjo G. S. sandėliavimo patalpų, tiek pasakė, o ar turėjo kitų patalpų, – nežino. Tuo laiku, kai jis dirbo ūkyje G. S. dirbo ūkio darbus, taip pat kaip ir jis. Jis nepamena, kad būtų pasirašęs krovinio dokumentus, kurių nevežė, o tiktais būtų pasirašęs dokumentus. Jeigu yra o parašas ant dokumento, reiškia tokiu reisu važiavo. Jis nežino, ar G. S. teikė paslaugas kitiems asmenims. G. S. pristatydavo grūdus visomis transporto priemonėmis: „Makormikomis“ ir „MTZ“ naudojamais ūkyje. Jis nėra matęs kitų transporto priemonių traktorių, kad būtų jos vairuojamos. S. V. pristatydavo grūdus „MTZ“, nes su „Makormikomis“ nedirbo. „MTZ“ traktorius tai tas pats traktorius, kuris naudojamas ūkyje. Per visą tą laikotarpį jie  naudojosi keturiomis transporto priemonėmis, bet vienas „Makormikas“ buvo ne visą laiką. Ūkyje buvo dar vienas MTZ Belarusas. Jis nematė, kad be Belaruso ir MTZ, būtų kitokios transporto priemonės darbams. Šiuo metu bendradarbis S. V. yra miręs. Jis su S. V. nekalbėjo apie vykstamus procesus, kuomet jis buvo apklaustas. Jis nepamena, ar buvo naudojamos kitų asmenų priekabos ir, kad G. S. pristatant grūdus pats būtų naudojęs kitą transporto priemonę, priklausančią ne ūkiui.

        Liudytojas M. V. teismo posėdžio metu parodė, kad kiek pamena, buvo vykdomos įtariamojo G. S. apklausas, kiti teisėsi reikalavimai. Jis su vienu reikalavimu buvo nuvykęs į jo namus dėl dokumentų pateikimo, bet jo paties nebuvo. Daugiau veiksmų ikiteisminiame tyrime nebuvo, buvo vykdomos tik apklausas ir pateikti apklausos protokolai. Negali pasakyti, ar jis pats visas atliko G. S. apklausas, bet greičiausiai, kad taip. Kiek pamena, G. S. apklausa buvo ne viena ir dažniausiai apklausa buvo daroma dalyvaujant advokatui. Jis tiksliai negali atsakyti, bet greičiausiai, kad pirmąją apklausą ne jis atliko, kiek pamena, vienu metu buvo daromos visų kaltinamųjų apklausos ir atliko kiti pareigūnai. Jis atliko asmens parodymą atpažinti pagal jo nuotrauką su G. S. bei apklausą. Neprisimena, kaip jis atlikinėjo pirmąjį veiksmą, tai greičiausiai buvo kai atvyko į vietą, nes buvo sudėtinga sugaudyti. Kaip mato iš apklausos protokolo, G. S. apklausa vyko pas jį namuose, (duomenys neskelbtini).  Ką šio veiksmo metu parodė kaltinamasis G. S., protokolas buvo surašytas iš jo parodymų, jo lūpų. Protokolas buvo surašomas vietoje, nes atpažįstu pagal raštą. Protokolas rašytas jo ranka. Sprendimas apklausti G. S. pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo prokuroro sprendimas, o kvietimus ir gynėją jis organizavo. Prieš apklausą jis nebendravo su kaltinamuoju G. S.. Jis tikrai neatlikinėjo kratų pas G. S. ir pirmos apklausos turbūt taip pat nedarė. Jis nedalyvavo, kaip dalyvis, nes apklausinėjo kitą įtariamąjį. Asmenį, kurį apklausinėjo, nebuvo susijęs su M. L. ir G. S.. Byla buvo atskirta ir apklausiamo asmens pavardės tikrai dabar nepasakys. Prisimena, kad suorganizavo ikiteisminio tyrimo apklausos procesui gynėją, rašė prašymus. Jis atliko procesą dėl gynėjo paskyrimo ir pats pristatė į teismo posėdį. Greičiausiai, kad su G. S. nebendravo ir jokio spaudimo ar dar kažko jis negalėjo jam daryti. Galėjo būti bendravimas iš VMI, gal iš kitur, jis dabar neatsimena, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tą dieną praktiškai visa Šaulių valdyba dalyvavo tame veiksme, kadangi buvo atliekamos kratos pas visus kaltinamuosius ir net papildomai pasiėmė pareigūnų. Šiai dienai jis negaliu pasakyti kokius procesinius veiksmus tą dieną atliko tyrėjas N. M.. Viskas yra ikiteisminio tyrimo medžiagoje, tikrai dalyvavo kratose ir galėjo būti asmuo, kuris apklausė. Jis negalėjo dalyvauti N. M. vykdomoje apklausoje, nes tuo metu jis tikrai apklausinėjo kitą įtariamąjį. Įtariamasis buvo išskirtas iš šios bylos, tai buvo A. R.. Negali pasakyti, ar kaltinamajam D. G. buvo daromas spaudimas per pirmą apklausą, nes šitoje apklausoje jis nedalyvavo. Iš matymo šį kaltinamąjį pažįsta, nes jis buvo įtariamasis. Jis atlikinėjo veiksmus su kaltinamuoju D. G.: apklausinėjo įtariamąjį ir parodymus surašė iš jo žodžių, taip pat dalyvavo jį suimant. Vykdant įtariamųjų apklausas, parodymus surašė pažodžiui, kaip jie kalbėjo. Jis nieko iš savęs nepridėjo, pakoregavo tik tai, kad būtų normali literatūrinė kalba. Jis atlikinėjo G. S. apklausas dalyvaujant gynėjai. Dabar negali pasakyti, ar visose apklausose dalyvavo jo gynėja. Jei įtariamasis pats viejoje ar kitoje apklausoje atsisakė gynėjo, jos buvo atliktos be gynėjo. Jeigu įtariamasis neatsisakė, jam buvo suteikta teisė į gynėją. Gynėjo atsisakymo procedūra: paklausiama įtariamojo ar jam reikalingas gynėjas, jeigu jis išreiškė tokį pageidavimą, kad gynėjas nereikalingas, tada surašomi tam tikri procesiniai protokolai – teisių išaiškinimo į gynėją protokolas ir teisių į gynėją atsisakymo protokolas. Įtariamajam yra siunčiamas šaukimas ir jis yra informuojas apie teisę į gynėją. Jeigu įtariamasis nenori turėti gynėjo ir atsisako jį turėti, tuomet yra supildomi procesiniai dokumentai dėl gynėjo atsisakymo. Jokia įtariamojo apklausa nepradedama, kol neišaiškinamos jo teisės, teisės turėti gynėją. Jeigu jis jo neturi ar nenori turėti, jo procesiniai veiksmai neatliekami. Kiek pamena, organizuojant apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, buvo kreiptasi į teisinės pagalbos instituciją. Gynėjas buvo parinktas pačios institucijos. Negali pasakyti, ar G. S. nereiškė kokių nors pageidavimų dėl kito gynėjo dalyvavimo, nes jis šiame procese nedalyvavo. Į teismą G. S. atvyko pats, kiek jis atsimena, nes jam buvo išsiųstas teismo šaukimas, kuriame buvo nurodytas laikas ir vieta, kur atvykti. Jis nepamena, kad būtų dalyvavęs kelionėje. Jis asmeniškai su G. S. per apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją nebendravo.

        Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis M. L. parodė, kad 2011 metais jam vykdant individualią ūkininko veiklą (duomenys neskelbtini) dėl susidariusios ypatingos situacijos buvo sunki materialinė padėtis. 2011 metų rudens pradžioje pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko D. G., kurį pažįsta nuo laikų kai iš UAB „Lit D. G.“ nuomojo apie 150 ha žemės ir tuo metu D. G. dirbo toje įmonėje, bei pokalbio metu pasiūlė sudaryti fiktyvius žemės ūkio produkcijos pardavimo sandorius už materialinį atlygį. Pirmo pokalbio metu jokių konkrečių fiktyvių žemės ūkio produkcijos sandorių aplinkybių ir jo materialinės naudos gavimo sąlygų nekonkretizavo, o tik greičiausiai aptarė galimybes bei pasikeitė kontaktais. Po kiek laiko M. L. telefonu paskambino D. G. ir paprašė atvykti į Mažeikių miestą, adreso nepamena, bet jis nusakė žodžiu kur tiksliai atvykti, t. y. į (duomenys neskelbtini) numerio nepamena, įėjimas iš kiemo pusės. Atvykęs į nurodytą vietą ir įėjęs į ofisą kur buvo D. G. ir jo tėvas. Kiek pamena tai atėjus į ofisą po trumpo pokalbio su D. G. šis jam padavė pasirašyti jau paruoštus dokumentus į kuriuos jis nesigilino ir sudėjęs parašus ant jam pateiktų dokumentų iš D. G. gavo pinigų sumą, kurios dabar įvardinti negali, bet mano, kad nuo pasirašytuose dokumentuose įvardintos PVM sumos, 35 procentai. Ofise buvęs D. G. tėvas jo akivaizdoje pasirašė M. L. pateiktus dokumentus, kuriuose buvo nurodyta, kad kaip ūkininkas pardavė žemės ūkio produkciją – rapsą (duomenys neskelbtini). Po tokio fiktyvaus žemės ūkio produkcijos pardavimo M. L. gavęs pirkimo – pardavimo sutartis, PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius, išvažiavo namo. Vėliau jis ir toliau gyveno savo gyvenimą ir iš D. G. gautų pinigų bandė atstatyti savo ūkio veiklą. Gautus fiktyvių žemės ūkio produkcijos pardavimo sandorių dokumentus jis pasidėdavo namuose prie kitų ūkininko buhalterinės apskaitos dokumentų. Kai reikėdavo pasirašyti, M. L. iš vakaro paskambindavo D. G. ir pasakydavo, kad reikia atvykti pas jį į ofisą. Už kiekvieną tokią fiktyvią grūdų pardavimo sąskaitą faktūrą, kurioje būdavo nurodyta, kad jis, kaip ūkininkas parduoda grūdus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jam D. G. iš karto po tokio dokumento surašymo sumokėdavo grynais pinigais atlygį, kuris siekdavo apie 35 procentus nuo sąskaitose faktūrose nurodytos PVM sumos, t. y. pvz., jei sąskaitoje faktūroje PVM suma yra 7800 Lt, tai M. L. gaudavo atlygį iš D. 2700 – 3000 Lt. M. L. nuvažiavus į minėtą ofisą – pasirašyti tokiuose fiktyviuose dokumentuose, šie dokumentai jau būdavo atspausdinti ir jis tik juos pasirašydavo. Jei dokumentai būdavo (duomenys neskelbtini) vardu, tai juos jo akivaizdoje dar pasirašydavo šios įmonės direktorė – moteris vardu T.. Jei grūdų pardavimo dokumentai buvo išrašyti tokioms įmonėms kaip (duomenys neskelbtini), tai tiksliai nepamena, bet M. L. atrodo, kad tuo metu kai juos pasirašinėdavo, juose jau būdavo šių įmonių vadovų parašai ir jis tų vadovų nematydavo. (duomenys neskelbtini) vadovas ir buvo D. G. tėvas, nes pirmą kartą jis tikrai pasirašė dokumentus prie M. L., bet daugiau jis jo nematė, o (duomenys neskelbtini) vadovų jis išvis nėra matęs. M. L. pasirašomų sąskaitų faktūrų kiekis būdavo įvairus, t. y. kartais būdavo ir tik viena PVM sąskaita faktūra, o kartais keletas. Bet visada būdavo taip, kad vienu metu pasirašinėdavo tik vienai iš nurodytų įmonių išrašytas sąskaitas faktūras ir atsiskaitymo dokumentus. Kartais pasirašant fiktyvius žemės ūkio produkcijos pardavimo dokumentus dalyvaudavo ir vyriškis vardu A., kuris dažnai būdavo su D. G., tačiau kas jis toks jis pasakyti negali. Tokiu būdu M. L., D. G. prašymu yra pasirašęs šiuos fiktyvius grūdų pardavimo dokumentus (PVM sąskaitas faktūras ir kasos išlaidų orderius): (duomenys neskelbtini) – PVM sąskaitos faktūros: ML 0001 (2011-12-21) dėl 120 tonų rapsų už 203.280,00 Lt (58.873,96 Eur), 2012-01-12 ML Nr.0002 dėl 1,32 tonos rapsų už 2.236,08 Lt (647,61 Eur), 2012-03-12 MA Nr. 0001 dėl 120 tonų rapsų už 211.992,00 Lt (61.397,13 Eur), 2012-09-14 ML12 Nr. 0001 dėl 98,54 tonų rapsų už 181.830,94 Lt (52.661,88 Eur), 2012-10-01 ML Nr. 0002 dėl 264 tonų kviečių už 192.244,80 Lt (55.677,94 Eur). Kasos išlaidų orderiai: 2011-12-22 Nr. 538, 203.280,00 Lt (58.873,96 Eur) už rapsus pagal 2011-12-21 PVM sąskaitą faktūrą ML Nr.0001, 2012-01-12 Nr. 540 2.236,08 Lt (647,61 Eur) už rapsus pagal 2012-01-12 PVM sąskaitą faktūrą ML12 Nr. 0002, 2012-03-12 Nr. 545 211.992,00 Lt (61.397,13 Eur) už rapsus pagal 2012-03-12 PVM sąskaitą faktūrą MA Nr. 0001, 2012-09-19 Nr.590 181.830,94 Lt (52.661,88 Eur) už rapsus pagal 2012-09-14 PVM sąskaitą faktūrą MA12 Nr. 0001, 2012-10-18 Nr. 599 192.244,80 Lt (55.677,94 Eur) už kviečius pagal 2012-10-01 PVM sąskaitą faktūrą ML12 Nr. 0002; (duomenys neskelbtini) – PVM sąskaitos faktūros: 2013-01-23 MJUK Nr. 0001 dėl 300,560 tonų miežių už 293.851,50 Lt (85.1505,28 Eur), 2013-06-06 MJUK Nr. 0004 dėl 244,86 tonų miežių už 197.026,60 Lt (57.062,85 Eur); Kasos išlaidų orderiai – 2012-12-07 Nr. 0001 198.750,00 Lt (57.561,98 Eur), 2012-12-12 Nr. 0002 203.947,05 Lt (59.067,15 Eur) už rapsus pagal sutartį Nr.09/11.2012, 2013-01-24 Nr. 0004, 293.851,50 Lt (85.105,28 Eur) už miežius pagal 2013-01-23 PVM sąskaitą faktūrą MJUK Nr. 0001, 2013-07-22 Nr. 0010, 18.000,00 Lt (5.213,16 Eur), 2013- 07-26 Nr.0011, 64.640,00 Lt (18.721,04 Eur), 2013-08-07 Nr. 0012, 33.000,00 Lt (9.557,46 Eur), 2013-08-14 Nr. 0013, 50.000,00 Lt (14.481,00 Eur), 2013-08-26 Nr. 0014, 31.386,60 Lt (9.090,19 Eur) už miežius pagal 2013-06-06 PVM sąskaitą faktūrą MJUK Nr. 0004; (duomenys neskelbtini) 2012-11-26 PVM sąskaita faktūra GSA Nr. 12/02705, dėl 219,82 tonų rapsų už 412.272,41 Lt (119.402,34 Eur). Šiose sąskaitose faktūrose nurodytų grūdų M. L. niekam realiai nepardavinėjo, kadangi tokių kiekių grūdų neturėjo nei pats užauginęs, nei nusipirkęs. Tai buvo tik fiktyvus dokumentų įforminimas, norint užsidirbti šiek tiek pinigų, nes buvo labai sunki materialinė padėtis. Su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iš vis jokių realių sandorių dėl žemės ūkio produkcijos pardavimo neturėjo. Visi su šiomis įmonėmis sudaryti sandoriai yra fiktyvūs. Su visomis aukščiau įvardintomis įmonėmis jau paruoštus fiktyvius dokumentus jam teikė pasirašyti D. G., bei jis už pasirašytus dokumentus mokėjo grynaisiais pinigais sumas pagal pasirašytose dokumentuose nurodytas PVM sumas, t. y. apie 35 procentus. Visus gautus dokumentus iš D. G. M. L. dėdavo prie savo ūkio buhalterinės apskaitos dokumentų, tačiau jokios realios apskaitos nevedė. Visus gautus pinigus iš D. G. už fiktyvius žemės ūkio produkcijos sandorius jis išleisdavo savo ir savo ūkio reikmėms. 2012 metų vasaros pabaigoje ar tai rudens pradžioje M. L. susitiko su A. R., kuris yra (duomenys neskelbtini) direktorius ir kurį pažįsta nuo tų laikų kai samdydavo jo įmonę žemės ūkio produkcijos pervežimui, bei pokalbio metu šis M. L. paklausė ar dar ūkininkauja ir ar galėtų jam padėti įsiteisinti turimus grūdus. M. L. sutiko ir po kiek tai laiko jam telefonu paskambino A. R. ir pasikvietė atvykti į (duomenys neskelbtini) ofisą, kur A. R. jam dalyvaujant išrašė dokumentus, t. y. žemės ūkio produkcijos pirkimo pardavimo sutartis, PVM sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus, kuriuos M. L. pasirašė. Už dokumentų pasirašymą M. L. gavo visą PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą PVM sumą ir jam paduotus dokumentus turėjo įsitraukti į savo buhalterinę apskaitą, bei susimokėti mokėtiną PVM, tačiau M. L. tuos dokumentus pasidėjo prie apskaitos dokumentų, o gautus pinigus panaudojo savo ir savo ūkio reikmėms. T. M. kaip ūkininkas fiktyviai pagal sąskaitas faktūras pardavė grūdus (duomenys neskelbtini): 2012-09-17 ŠIL Nr. 00562 51,6 tonų miežių už 40.333,66 Lt (11.681,44 Eur), 2012-11-12 ŠILU Nr. 001 56 tonų miežių už 49.126,00 Lt (14.227,87 Eur). Kažkur po pusmečio M. L. vėl paskambino A. R. ir paklausė ar galėtų jam vėl padėti įsiteisinti turimus grūdus, bei M. L. sutikus vėl susitiko (duomenys neskelbtini) ofise, kur buvo išrašytos fiktyvios žemės ūkio produkcijos pirkimo pardavimo sutartis, PVM sąskaitos faktūros ir pinigų priėmimo kvitai. Už pasirašytus fiktyvius dokumentus M. L. vėl gavo visą dokumentuose nurodytą PVM sumą, kurią turėjo sumokėti valstybei, tačiau gautus pinigus jis vėl išleido savo ir savo ūkio reikmėm, o mokesčiam ir nebeliko. Taip M. L. kaip ūkininkas fiktyviai pagal A. R. išrašytas sąskaitas faktūras pardavė žemės ūkio produkciją (duomenys neskelbtini) – 2013-04-17 ŠIL Nr. 002 dėl 68,5 tonų miežių už 59.262,78 Lt (17.163,69 Eur), 2013-12-12 ŠIL Nr. 00003 dėl 73 tonų miežių už 45.048,30 Lt (13.046,89 Eur). Jokios parduotos (duomenys neskelbtini) žemės ūkio produkcijos M. L. nedeklaravo ir jokių mokesčių nesumokėjo. Kadangi nuo 2010 metų dėl ypatingai sukios finansinės padėties ir esamų skolų, M. L. kaip ūkininkas sunkiai vertėsi nebeturėjo galimybės mokėti buhalteriui, todėl jo ūkio apskaitos dokumentai nebuvo iki galo sutvarkyti, o pats buhalterinėje apskaitoje nelabai susigaudo, todėl ši galimai nėra labai išsami ir tvarkinga. Be to nuo tų metų ir jo kaip ūkininko veikla yra smarkiai sumažėjusi, t. y. beveik nevykdoma. Dėl padarytų ir M. L. pareikštų įtarimų jis prisipažįsta visiškai. Paveiktas D. G. neįvertino tuo metu daromų neteisėtų veikų pavojingumo ir pasekmių. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, prie jo nusikalstamų veikų padarymo prisidėjo ir didelę įtaką turėjo sunki materialinė padėtis, slegiamos skolos, bei noras išgelbėti ūkį. (duomenys neskelbtini) jokių grūdų nepardavė, jis tik pasirašė dokumentus, kuriuos jam pasirašymui pateikė D. G., kadangi nuvykęs į (duomenys neskelbtini) ofisą pasirašinėjo dokumentus dėl fiktyvių sandorių tarp M. L. ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), tai pasirašinėjant dokumentus dėl grūdų pardavimo su (duomenys neskelbtini) jam nekilo jokių problemų. Tuo metu M. L. reikėjo pakelti savo ūkį, todėl jis iš beviltiškos situacijos bandė gelbėtis bet kokiais būdais. Ar D. G. turėjo, kokius nors grūdus, kuriuos galėjo parduoti realiai jis nežino. M. L. tikrai pasirašė tarpininkavimo dokumentus, kad neva parduodamus jo grūdus sandoryje tarp jo kaip ūkininko ir AB „L. A.“ vyksta tikras sandoris, taip pat pasirašė ir kitus jam pateiktus dokumentus, bei už tai gavo piniginį atlygį, tačiau tikslios sumos įvardinti negali, nes nepamena. M. L. jokio (duomenys neskelbtini) atstovo tikrai nėra sutikęs ir su juo nėra derėjęsis dėl grūdų pardavimo, bei nežino kur yra AB „L. A.“ ofisai. Jokių sandorių tikrai nėra turėjęs su (duomenys neskelbtini) kur jokių grūdų jiems nėra pristatinėjęs, nei neturėjo jiems ką parduoti, bei tikrai nėra prašęs, kad (duomenys neskelbtini) tarpininkautų dėl žemės ūkio produkcijos pardavimo (duomenys neskelbtini). Visus M. L. pateiktus dokumentus dėl grūdų pardavimo jis tikrai pasirašė ir patvirtina, kad dokumentuose yra jo parašai. Tačiau nori užtikrinti, kad jis asmeniškai jokių grūdų nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) tikrai nepardavė, o tik pasirašė D. G. pateiktus dokumentus. Kadangi kas kart atvykus į (duomenys neskelbtini) kontorą M. L. būdavo pateikiama pasirašyti ne po vieną dokumentą, tai kur kada konkrečiai pasirašė pasakyti negali. Tik užtikrina, kad kasos išlaidų orderiuose ir kituose dokumentuose reikėjo ne tik uždėti savo parašą, bet kai kada parašyti šiek tiek teksto, tai M. L. rašė tai ką diktuodavo D. G., kaip pavyzdžiui „galioja be antspaudo“ ar įrašyta kokia nors suma žodžiais. M. L. prašo jį suprasti ir smarkiai nebausti. Prisipažįsta padaręs klaidų ir dėl to gailisi (11 t., b. l. 112-114, 122-125, 126-127; 13 t., b. l. 9-11; 20 t., b. l. 20; 21 t., b. l. 177). 

        Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis G. S. parodė, kad ūkininkauti pradėjo nuo 2005 metų ir užsiėmė grūdinių kultūrų ir rapsų auginimu ir užaugintos žemės ūkio produkcijos pardavimu. 2012 metų pradžioje pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini), atvyko šiek tiek pažįstamas D. G., kuris pokalbio metu užsiminė, kad turi nupirkęs grūdų, lyg tais kviečių, ir reikia, kad jis padėtų tuos grūdus parduoti. Kadangi apie tai, kad D. G. užsiima grūdinių kultūrų pirkimu – pardavimu tuomet jis nežinojo, bei manydamas, kad jis nėra ūkininkas ir negali kitaip jų realizuoti sutiko padėti. Sutikęs padėti D. G., t. y. jo grūdus parduoti kaip savo užaugintus, sutarė, kad visus iškilusius mokesčius sumokės pats D. G.. Apie tai, kad taip gali būti sukčiaujama jis negalvojo ir nežinojo. Jo ūkininko ūkio buhalterinę apskaitą tvarkė jo mama, kuri pernai mirė. Kadangi visą buhalterinę apskaitą tvarkė jo mama tai nežinojo nei kokius, nei kur tuos mokesčius sumokėti. Apie susitarimą su D. G. jis mamai nieko nesakė ir ji apie tai nieko nežinojo. Po jų pokalbio D. G. išvažiavo ir tik po keleto mėnesių atvyko pas jį į namus ir padavė pasirašyti dokumentus, kuriuose buvo surašyta, kad jis kaip ūkininkas parduoda grūdus, kiek pamena, kviečius (duomenys neskelbtini). Kokie kiekiai buvo surašyti dokumentuose jis pasakyti negali, nes nepamena. Kadangi D. G. ne kartą ir ne du prieš tai pasiskambinęs atvykdavo pas jį į namus, bei ne kartą veždavo dokumentus kuriuos jam reikėjo pasirašyti, nes keletą kartų vežė neva reikiamus pataisyti dokumentus, tai kas juose buvo parašyta jis tiksliai pasakyti negali, nes realiai tų dokumentų neskaitė. Tik žino, kad D. G. atvežtuose dokumentuose, kuriuose pasirašinėjo buvo įmonės kaip (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Susitarimo su D. G. jis turėjo sumokėti visus nuo jo atvežtų ir jo pasirašytų sandorių iškylančius mokesčius, ir kiek pamena tai už pirmą sandorį 2012 metų pavasarį D. G. jam atvežė pinigus, t. y. mokėtiną PVM sumą, kurią jis įnešė į savo sąskaitą ir mamai padavė dokumentus kuriuose buvo nurodyta, kad jis kaip ūkininkas pardavė kviečius (duomenys neskelbtini). Kaip mama bandė sutvarkyti buhalterinius dokumentus jis nežino, nes į tai nesikišo. 2012 metais kiek pamena buvo sandoriai su (duomenys neskelbtini), o 2013 metų pradžioje D. G. jam jau vežė pasirašinėti (duomenys neskelbtini) dokumentus. Apie tai, kad jis nesumokėjo mokėtiną į valstybės biudžetą PVM nuo įvykusių sandorių jis sužinojo kai Šiaulių AVMI pareigūnai pradėjo tikrinti jo ūkininko ūkio veiklą. Tuomet jis bandė susisiekti su D. G., tačiau šis telefono ragelio nekėlė, kur jis gyvena jis nežinojo, o be to Šiaulių AVMI iš jo paėmė visus buhalterinius dokumentus ir tuomet suprato, kad įkliuvo į spąstus. Iš visų D. G. jam pateiktų ir jo pasirašytų dokumentų, kokių tiksliai įvardinti negali, nes D. G. parodydavo kur pasirašyti, D. G. sumokėjo tik už pirmą sandorį ir kiek pamena tai apie 20 000,00 litų. Apie tai, kad D. G. pasinaudodamas jo kaip ūkininko veikla pardavė didelius kiekius žemės ūkio produkcijos jis sužinojo 2014 m. Gruodžio 3 d. kai jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Pasirašydamas dokumentus jis manė, kad D. G. per jo ūkį parduoda 10-20 tonų žemės ūkio produkcijos kiekius. Jei butų atidžiau žiūrėjęs pasirašydamas dokumentus jis tikrai nebūtų pasirašęs jokių dokumentų su tokiais žemės ūkio produkcijos kiekiais, nes tokių kiekių tikrai negalėjo užauginti per metus. Kam buvo parduoti grūdai, kurie buvo surašyti fiktyviose sąskaitose faktūrose jis nežino ir pasakyti negali. Apie tai, kad namuose darant kratą buvo rastos (duomenys neskelbtini) išrašytos sąskaitos faktūros, kurios nebuvo įtrauktos į jo kaip ūkininko buhalterinę apskaitą gali pasakyti, kad pardavęs grūdines kultūras (duomenys neskelbtini) jis sąskaitas faktūras parvežė namo ir jas padavė mamai, kuri turėjo jas įtraukti į apskaitą, tačiau greičiausiai tos sąskaitos užsimetė ir nebuvo įtrauktos į apskaitą per neapsižiūrėjimą. Kadangi jis neturi jokio buhalterinio išsilavinimo, visą buhalterinę apskaitą tvarkė jo mama, sukčiauti tikrai neturėjo jokio tikslo, o pasitikėdamas D. G. ir manydamas, kad jam padeda, jokios naudos sau ar savo ūkiui neturėjo, dėl savo naivaus pasitikėjimo žmonėmis ir įstatymų neišmanymo pakliuvo į sukčiavimo pinkles, bei dėl savo netinkamo elgesio nuoširdžiai gailisi. Jam pateiktose sąskaitose faktūrose 2012-03-12 GS Nr.0001 dėl 180,2 tonos rapsų už 318.341,32 Lt (92.198,02 Eur), 2012-09-14 GL12 Nr.0001 dėl 100,16 tonos rapsų už 184.820,24 Lt (53.527,64 Eur) pardavimo (duomenys neskelbtini), bei 2013-01-28 MJUK Nr. 0002 dėl 352,22 tonos kviečių už 355.013,10 Lt (102.818,90 Eur), 2013-04-09 MJUK Nr. 0003 dėl 259,44 tonos kviečių už 251.137,92 Lt (72.734,57 Eur) pardavimo (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartyse, bei kasos išlaidų orderiuose yra jo parašai, kuriuos sudėjo ant jau išrašytų sąskaitų faktūrų, kasos išlaidų orderių, pirkimo pardavimo sutarčių, kurias jam pateikė pasirašyti į jo namus atvykęs D. G., jų neskaitydamas ir netikrindamas (12 t., b. l. 92-94,107-109,110; 13 t., b. l. 16-17; 19 t., b. l. 191; 211).

        Ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamoji apklausta T. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini) yra du akcininkai, lygiomis dalimis – D. G. ir A. P.. Įmonė įregistruota (duomenys neskelbtini) d. JAR. Ji nuo 2012 m. spalio 4 d. iki 2014 m. birželio 5 d. buvo šios įmonės direktorė. Nuo pat įkūrimo įmonėje buvo tik vienas darbuotojas – t. y. ji, o nuo 2014 m. birželio 6 d. dienos – du asmenys, t. y. ji, administratorės pareigose ir D. G., direktoriaus pareigose. Įmonės pagrindinės veiklos rūšys buvo JAR registruotos trys – įvairių prekių pardavimo agentų veikla, didmeninė mažmeninė prekyba grūdinėmis kultūromis ir kita didmeninė mažmeninė prekyba. O realiai veiklą vykdė didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje grūdais – t. y. pirkdavo iš Lietuvos ūkininkų (iš G. S., M. L.) ir Lietuvoje registruotų įmonių (duomenys neskelbtini), 2013 m. – iš Ukrainos įmonių („Stela P“, „Tilton limited“ – ši įmonė registruota Anglijoje, bet grūdus tiekia iš Ukrainos), parduodavo Lietuvos įmonėms („(duomenys neskelbtini)“) ir D. B. įmonėms. Nors įmonėje (duomenys neskelbtini) dirbo viena, jai patardavo ir padėdavo D. G. ir A. P. – jie susitikdavo su ūkininkais, o ji sudarydavo sutartis, išrašydavo sąskaitas, paskaičiuodavo ką reikia, padarydavo pavedimus, išgrynindavo pinigus, nes buvo ne tik direktorė, bet ir kasininkė. Su ūkininkais G. S. ir M. L. ji yra susitikusi tam, kad pasirašytų sutartis. Tačiau nėra mačiusi kur jie laiko grūdus, kaip juos ir kur augina, nežino koks jų dirbamų žemių plotas – ji mato tik dokumentus. Jie jai sakė, kad turi žemės ir grūdų. Kaina, kuri buvo mokama už toną grūdų, jai pasakydavo D. G. arba ji pasižiūrėdavo viešoje erdvėje nurodomas vidutines rinkos kainas. Iš ūkininko G. S. kiek pamena, per 2013 m. buvo pirkta kviečių grūdų per du kartus. Tiksliai sumos ir kiekio nepamena, gali būti įtarime nurodyta suma ir kiekis. Buvo sumokėta grynaisiais pinigais, nes taip prašė pardavėjas. Paprastai buvo taikoma praktika, kad (duomenys neskelbtini) neturi apyvartinių lėšų, tad perkame iš pardavėjo, sutaria dėl atidėto atsiskaitymo, parduoda pirkėjui ir iš jo gavę pinigus išgryniname ir sumoka pirminiam pardavėjui. Ūkininkai patys nuveždavo savo transportu grūdus pirkėjui, mūsų UAB savo transporto neturi. Tad pagal šiuos minėtus du sandorius ji sumokėjo G. S. grynaisiais pinigais už jo parduotus grūdus, ji išrašė pinigų išmokėjimo orderius, paruošė sąskaitas. Kaip atsitiko taip, kad ūkininkas pardavė didesnį kiekį grūdų, nei turėjo, ji nežino. Ji tų grūdų nematė išvis, kaip jau sakė, tik tvarkė dokumentus. Dėl sandorių su ūkininku M. L. gali paaiškinti, kad iš jo buvo perkami miežiai ir rapsai. Per kiek kartų tiksliai nepamena. Pati ji nevažiavo pas ūkininką ir nematė, netikrino, ar jis turi miežių ir rapsų, ar turi sąlygas ir galimybes šių kultūrų auginimui, apdirbimui. A. D. G. pats surado ūkininkus G. S. ir M. L.. Ji tik tvarkė iš jų abiejų supirkimui ir atsiskaitymui reikalingus dokumentus, sudarė sutartis. Ji nenustatinėjo kainos, atsiskaitymo sąlygų. Ataskaitas ir deklaracijas valstybės institucijoms ruošė ir teikė pagal jos pateiktus dokumentus buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė UAB „Res in Fain“, ir konkrečiai joje įgaliota UAB „M. J.“ apskaitą tvarkyti S. S.. Dėl pardavimų grūdų gali paaiškinti, kad kaip jau minėjo, parduodavo didžiausią dalį (duomenys neskelbtini), bei vieną kartą (duomenys neskelbtini) atsiskaitydavo už jiems parduodamus grūdus bankiniais pavedimais į įmonės sąskaitą, nėra niekada mokėję į jos asmeninę banko sąskaitą ar kitiems asmenims už jų parduodamus grūdus. Dėl pardavimo UAB (duomenys neskelbtini) gali paaiškinti, kad šiai įmonei atstovavo S. G.. Jis yra D. G. tėvas. Jai žinoma, kad ši uždara akcinė bendrovė užsiima paminklų gamyba. Kam jiems grūdai, nežino, ne jos reikalas, įmonės gali įvairių veiklų turėti. Jie pirko 2012 m. kiek pamena atsiskaitė pavedimu. Kiek pardavė, nepamena, rodos patys ūkininkai jiems pristatė grūdus, jie nevežė. Taip pat paaiškina, kad 2013 m. pradėjo pirkti grūdus iš Ukrainos bendrovės „Stela P“ – juos pirko nuotoliniu būdu. T. y. ji tik suranda arba D. G. jai nurodo galimą pardavėją, ji suderina pirkimą, po to randa kam parduoti ir pati realiai tiesiogiai sandoryje, pačiame grūdų perdavime nedalyvauja. Grūdai iš Ukrainos pristatomi tiesiogiai pirkėjui, paprastai geležinkeliu. Ji yra užsakiusi pervežimo paslaugas iš kitų įmonių, ekspeditoriai reikalingi lydėti perkamus grūdus, jis atsakingas būna už prekės pristatymą, kai jie vežami iš Ukrainos. Taip pat yra užsakiusi grūdų sandėliavimo paslaugų, tam, kad jeigu grūdai buvo vežami per kelis kartus, kad jie būtų pirkėjui pristatyti vienu metu. (duomenys neskelbtini) jai nežinoma, nežino kas ją atstovauja ir kuo ji užsiima. UAB „L. A.“ parduoda grūdus nuo 2014 metų. O anksčiau – 2012 m. buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis, pagal M. L. prašymą, pagal sutartį ūkininkas M. L. pardavė grūdus (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) atliko tik tarpininkavimo ir sutarties ruošimo funkciją bei į jų bendrovės bankinę sąskaitą buvo pervesti pinigai iš (duomenys neskelbtini), o jie juos išgrynino ir sumokėjo grynaisiais pinigais M. L.. (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta atitinkama suma už tarpininkavimą, nepamena kiek. (duomenys neskelbtini) akcininkas ir dabartinis direktorius D. G. yra jos gyvenimo draugas, su kuriuo ji gyvena partnerystėje ir veda bendrą ūkį. Būtent D. G. ir pasiūlė tapti bendrovės (duomenys neskelbtini) direktore, kadangi 2012 metais ieškojo darbo ir nesisekė susirasti, kur galėtų įsidarbinti. Nėra prekybos žemės ūkio produktais, tarp jų grūdinėmis kultūromis, žinovė. Todėl niekada nesikišdavo į konkrečius sandorius, kuriuos (duomenys neskelbtini) sudarydavo su konkrečiais ūkininkais. Ji niekada nedalyvaudavo derybose su minėtais grūdinių kultūrų tiekėjais, neaptardavo su jais jokių (nei komercinių, nei finansinių, nei teisinių) sandorių klausimų. Derybas dėl grūdinių kultūrų tiekimo, visas konkrečias sandorių detales: prekių nomenklatūrą, technines specifikacijas, kiekius, kainas, tiekimo terminus, sandėliavimą, ir visus kitus klausimus savo nuožiūra bendrovės (duomenys neskelbtini) vardu sprendė ir vykdė D. G.. Pagal D. G. pateikiamą informaciją tik parengdavo sutarčių su ūkininkais tekstus, sąskaitas, kuriuos patvirtintus savo, kaip bendrovės direktorės, parašu atiduodavo D. G.. O D. G. dažniausiai grąžindavo jai sutartis, sąskaitas jau su ūkininkų parašais. Pasirašytas sutartis su ūkininkais dėl grūdų tiekimo ji saugodavau bendrovės patalpose, sutarčių segtuvuose. Kai D. G. jai pasakydavo, kad bendrovė turi sumokėti pagal vieną ar kitą sutartį konkrečiam ūkininkui, ji, vykdydama sutarties sąlygas, išgrynindavo banke konkrečias pinigų sumas, pagal avansines apyskaitas išimdavo jas iš bendrovės kasos savo, kaip direktorės ir kasininkės, vardu, atiduodavo bendrovės pinigus ir kasos išlaidų orderius (kuriuos surašydavo ir pasirašydavo bendrovės vardu) D. G., kuris ir atsiskaitydavo su konkrečiais ūkininkais pagal konkrečią sutartį. D. G. jai grąžindavo ūkininkų pasirašytus tvarkingus (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderius, kuriuos ji saugojo kartu su pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir kuriuos vėliau pateikdavo bendrovės apskaitą tvarkančiai buhalterinės apskaitos bendrovei UAB „Res in Fine“. Neturėjo jokio pagrindo netikėti D. G., nes jis buvo ir yra bendrovės (duomenys neskelbtini) akcininkas, turintis didelį patyrimą prekiaujant žemės ūkio produktais, artimas žmogus, su kuriuo gyvena bendrą gyvenimą, turėjo daugybę verslo kontaktų, pažinojo labai daug ūkininkų bei bendrovių, kurios užsiima žemės ūkio verslais, vadovų, visada laiku ir tvarkingai grąžindavo ūkininkų pasirašytus kasos išlaidų dokumentus, kurie patvirtindavo, kad apmokėjimas pagal sutartis su grūdų tiekėjais įvykdavo, jokių nusikalstamų veikų jos vykdyti neprašė, neįkalbinėjo, nepalenkinėjo, nežino jokios informacijos apie tai, kad D. G. būtų vykdęs kokią nors neteisėtą ar nusikalstamą veiką. Apie tai, kad sandoriai dėl grūdų pirkimo-pardavimo įvykdavo, sužinodavo gaudama duomenis ir iš trečiųjų asmenų (pvz., grūdų priėmimo kvitai, sutartys iš grūdų sandėlių, saugyklų, pirkėjų bankiniai pavedimai, jų bendrovės vardu jos pačios vykdomi mokėjimai už grūdų saugojimą, pervežimą ir pan.). Neturėjo jokio pagrindo numanyti, kad kokie nors sandoriai, kuriuos sudarydavo bendrovė (duomenys neskelbtini) su ūkininkais dėl grūdų tiekimo, galėtų būti nerealūs. Tik pradėjus ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-03011-14 ji buvo supažindinta su ūkininkų M. L. ir G. S. parodymais, kuriuose šie asmenys tvirtina, kad pagal sutartis, kurias jų bendrovė (duomenys neskelbtini) pasirašė su jais dėl grūdų tiekimo ir sumokėjo šiems ūkininkams sutartyse numatytas pinigų sumas, jie – M. L. ir G. S. jokių grūdų jų bendrovei netiekė bei gaudavo iš jų bendrovės mažesnes pinigų sumas nei yra nurodyta jų bendrovės buhalteriniuose dokumentuose. Kadangi tik dokumentiškai įformindavo sandorius pagal D. G. pateiktą informaciją surašydavo sutarčių tekstus, išrašydavo mokėjimo dokumentus bei perduodavo pinigus atsiskaityti su tiekėjais D. G.. Nežino, ar jai pateiktame pranešime apie įtarimą nurodytos nusikalstamos veikos buvo iš tikrųjų įvykdytos. Kaip (duomenys neskelbtini) direktorė visus bendrovės komercinius ir buhalterinės apskaitos dokumentus pildė sąžiningai, pagal pateiktą trečiųjų asmenų informaciją. Nei D. G., nei M. L., nei G. S. nėra jai nurodę, pasakę ar kitais būdais pateikę žinomai neteisingų duomenų, kuriuos ji būtų tyčia, savo valia įrašiusi į buhalterinės apskaitos dokumentus, o vėliau tuos dokumentus perdavusi bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „Res in Fine“. Tikslo apgaulingai tvarkyti teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpti, sunaikinti ar sugadinti apskaitos dokumentus, kad to pasėkoje dėl to negalima būtų visiškai ar iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, neturėjo, to neplanavo, nedarė. Nesiekė išvengti (duomenys neskelbtini) naudai 260.283,05 Lt (75.383,18 Eur) PVM už 2012-2013 metus bei 185.916,45 Lt (53.845,13 Eur) pelno mokesčio už 2012-2013 metus, įrašant į šios bendrovės dokumentus žinomai neteisingus duomenis, nepateikė žinomai neteisingų duomenų apie (duomenys neskelbtini) 2012 metų, 2013 metų balandžio ir birželio mėnesių pajamas, pelną nuo 2013 m. vasario 15 d. Iki 2014 m. balandžio 7 d. per UAB „Res in Fine“ Telšių AVMI Mažeikių poskyriui. Buvo tikra, kad duomenys, kuriuos įrašė į dokumentus, yra atitinkantys tikrovę ir teisingi. Visais be išimties atvejais, įrašydama bet kokius duomenis, kurie yra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su sandoriais, kuriuos (duomenys neskelbtini) yra sudariusi su M. L., G. S., AB „L. A.“, vadovavosi informacija, kurią tiesiogiai gaudavo iš D. G.. Nepadėjo apgaule (duomenys neskelbtini) išvengti didelės vertės turtinės prievolės – mokėtinų į Lietuvos Respublikos biudžetą mokesčių: pridėtinės vertės 260.283,05 Lt (75.383,18 Eur), pelno 185.916,45 Lt (53.845,13 Eur), iš viso 446.199,50 Lt (129.228,31 Eur) už 2012-2013 metus. D. G. jai pavestą darbą pagal jo informaciją parengti sutartis, sąskaitas dėl grūdų pirkimo iš ūkininkų, surašyti kasos išlaidų orderius, išduoti D. G. grynus pinigus tam, kad jis bendrovės vardu atsiskaitytų su pardavėjais pagal sutarties sąlygas, padarė tinkamai, kiek tai buvo galima pagal jai žinomas aplinkybes. Pripažįsta aplaidumą vykdant (duomenys neskelbtini) direktorės pareigas, dėl ko labai gailisi (13 t., b. l. 55-57,65-68; 20 t., b. l. 6; 22 t., b. l. 29).

        Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis S. G. parodė, kad (duomenys neskelbtini) direktoriumi jis buvo iki 2013 m. balandžio 9 d., iki išėjimo į pensiją. (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkė samdomos buhalterės A., po to A.. Jų pavardžių neprisimena. Buhalterija yra tame pat pastate, kur ir (duomenys neskelbtini) kontora. Jo kabinetas yra šalia buhalterės kabineto. Šios bendrovės pagrindinė veikla buvo akmens apdirbimas. Tai yra sezoninė veikla, kuri žiemos sezono metu nevyksta ir per žiemą yra išleidžiama viskas, ką pavyksta per darbo sezoną uždirbti. Tam, kad pagerinti bendrovės veiklos galimybes, jis prieš tai jau du kartus buvo dalyvavęs projektuose, kurie finansavo naujų darbo vietų steigimą ir šiuos projektus buvo laimėjęs. Atrodo 2011 metais jis eilinį kartą norėjo sudalyvauti konkurse finansavimui iš ES lėšų gauti, tačiau paaiškėjo, kad bendrovės veikla yra nuostolinga. Tada jo sūnus D. G., kuris buvo, o gal ir šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) direktorius ir užsiima didmenine prekyba grūdais, jam patarė kaip pagerinti bendrovės veiklos rodiklius ir šiek tiek papildomai užsidirbti, pasiūlė ir (duomenys neskelbtini) prekiauti grūdais. Kadangi jis apie grūdus nieko neišmano ir jų neskiria, sūnus apsiėmė viską suorganizuoti, t. y. surasti grūdų pirkėjus ir pardavėjus, kadangi jis pastoviai su jais bendrauja ir pažįsta tiek pirkėjus, tiek pardavėjus. Sūnus jam periodiškai pateikdavo į buhalteriją PVM sąskaitas faktūras dėl grūdų pirkimo iš asmens, atrodo ūkininko, kurio nei vardo nei pavardės neprisimena, o taip pat grūdų pardavimo dokumentus. Šiuos dokumentus jis pasirašydavo būdamas įsitikinęs, kad grūdai buvo nupirkti ir parduoti. Kiek prisimena, grūdai buvo parduodami bendrovei (duomenys neskelbtini). Po to iš bendrovės (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) sąskaitą buvo pervedami pinigai už grūdus, kuriuos jis išimdavau iš sąskaitos ir visus pinigus perduodavo sūnui. (duomenys neskelbtini) pasilikdavo tik tiek pinigų, kiek reikėjo mokesčiams susimokėti. Ką toliau sūnus darydavo su pinigais jis nežino, bet jis sakė, kad sumokėdavo ūkininkams už grūdus. Taip pat sūnus jam pateikdavo pasirašymui dokumentus – UAB(duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderius dėl pinigų išmokėjimo už grūdus. Kam pinigai buvo išmokami jis taip pat neprisimena. Ar šiuose kasos išlaidų orderiuose jau būdavo pinigus gavusių asmenų parašai jis neprisimena. Prie jo jie nepasirašinėdavo. Šiuos dokumentus pasirašydavo buhalterijoje, kur jie buvo laikomi ir tvarkomi. Buhalterė dokumentus įrašydavo į apskaitą ir pateikdavo reikalingas deklaracijas. Ūkininką M. L. žino, yra jį matęs pas sūnų. Pats asmeniškai su juo nėra bendravęs jokiais reikalais. Ūkininko G. S. nepažįsta, nėra su juo bendravęs. Neprisipažįsta apgaulingai tvarkęs (duomenys neskelbtini) apskaitą ir sukčiavęs, kadangi grūdai buvo nupirkti ir parduoti, už juos (duomenys neskelbtini) gavo pinigus, kuriuos jis perdavė savo sūnui, o jo sūnus sumokėjo grūdų pardavėjams. 2014 m. gruodžio 3 d. atliktų kratų jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), metu rastų popieriaus lapų, kuriuose pagal tyrėją, yra sudaryti užsakymai dėl (duomenys neskelbtini) galimai atliktų paminklų gaminimo ir kapų tvarkymo darbai, gali paaiškinti, kad tai yra (duomenys neskelbtini) užsakymų juodraščiai, kuriame buvo aptariami patys darbai, jų kaina, t. y. šiuose lapuose yra pirminiai arba preliminarūs duomenys apie užsakovą ir jo užsakomus darbus. Po to kai užsakovas sutinka su darbų sąlygomis ir darbu, būna sudaroma kita sutartis ir pradedamas vykdyti užsakymas, o šie kratų rasti dokumentai, neturintys jokios juridinės galios būna išmetami į šiukšlinę. Rasti lapai buvo parvežti pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), klientų tendencijos analizei, t. y. kiek galimai reikia užsakinėti akmens, kiek kitų medžiagų ir pan. Kiek iš kratų metu rastų užsakymų lapų yra įtraukta į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą pasakyti negali, nes nepamena, gali patvirtinti, kad iš rastų užsakymų lapų, jei užsakovui nebuvo atlikti jokie darbai, tai šie ir nebuvo įtraukti į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apkaitą. Visi atlikti darbai buvo pagal sudarytas sutartis ir tik jie buvo įtraukti į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Kadangi 2011 metais buvo atlikta daug visokių darbų, todėl paaiškinti pagal kiekvieną kratų metu rastą užsakymų lapą ar buvo atlikti darbai ar ne negali (13 t., b. l. 170,176-177; 20 t., b. l. 23; 22 t., b. l. 8).

        Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D. G. parodė, kad (duomenys neskelbtini) direktorius yra nuo 2014 metų pavasario, tačiau nuo kada yra šios bendrovės direktorius negali atsakyti, nes nepamena. Iki tol (duomenys neskelbtini) direktore buvo T. K., kuri yra jo partnerė (sugyventinė). (duomenys neskelbtini) įregistruota 2012 metais, tačiau nuo kada tiksliai ši bendrovė įregistruota negali atsakyti, nes nepamena. Jis yra šios bendrovės akcininkas. Bendrovės akcininku yra ir A. P., kuris jokių pareigų šioje bendrovėje neužima. (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarko UAB „Res in fine“ pagal buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį iš pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie yra jiems pateikiami. Už (duomenys neskelbtini) kasą yra atsakingas. Kai (duomenys neskelbtini) direktore buvo T. K., už bendrovės kasą buvo atsakinga ji. (duomenys neskelbtini) pagrindinė veikla yra grūdinių kultūrų pirkimas bei jų pardavimas, bei tarpininkavimas perkant – parduodant grūdines kultūras. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto neturi. 2013 metais (duomenys neskelbtini) iš ūkininko G. S. pirko grūdines kultūras, tačiau kokias dabar negali pasakyti, nes nepamena, taip pat nepamena kokius kiekius grūdinių kultūrų (duomenys neskelbtini) įsigijo iš jau minėto asmens. Kada, kur bei prie kokių aplinkybių susipažino su juo nepamena, bet kurį laiką jį pažįsta. Jis pasiteiravo, ar jis turi grūdinių kultūrų pardavimui. Už įsigytas grūdines kultūras buvo atsiskaityta grynais (duomenys neskelbtini) buveinėje, bet per kiek kartų nepamena, dalyvaujant ir T. K.. Analogiškai (duomenys neskelbtini) įsigijo grūdines kultūras iš ūkininko M. L.. Nepamena, kokius kiekius grūdinių kultūrų (duomenys neskelbtini) įsigijo iš ūkininko M. L.. Su šiuo asmeniu taip pat buvo atsiskaityta grynais pinigais, per kiek kartų buvo atsiskaityta nepamena. Iš ūkininkų M. L. ir G. S. (duomenys neskelbtini) įsigytas grūdines kultūras pardavė (duomenys neskelbtini), M. L. grūdines kultūras pardavė (duomenys neskelbtini) tiesiogiai tarpininkaujant (duomenys neskelbtini). Grūdinių kultūrų transportavime nedalyvavo, tai yra nei jas įsigyjant nei jas parduodant. Grūdinių kultūrų transportavimą atliko grūdinių kultūrų pardavėjai. (duomenys neskelbtini) grūdinių kultūrų transportavimo pirkėjams nevykdė. (duomenys neskelbtini) turėjo ūkinių finansinių sandorių su (duomenys neskelbtini). Iš kur buvo įsigiję grūdines kultūras M. L. ir G. S., ar jie turi dirbamos žemės plotų nežino. Ši informacija neįdomi (14 t., b. l. 91-92; 20 t., b. l. 15; 22 t., b. l. 19).

        Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju I. S. parodė, kad nuo 2008 metų liepos mėnesio jis dirbo (duomenys neskelbtini) padalinyje N. A. vadybininku, priėminėjo užsakymus, avansus, kontroliavo darbus, užsakymus, kurių blankus gaudavo iš tuometinio direktoriaus S. G.. Užpildytus užsakymų lapus atiduodavo S. G., kuris daugiausiai kontroliavo paminklų, tvorelių, plokščių gamybą. Priėmus užsakymą, paskaičiuodavo kainą, į kurią įeidavo akmens, darbų kaina, kuri buvo nustatyta S. G.. Priėmus užsakymą ir paskaičiavus kainą su klientu buvo derinamas avansas, numatytam užsakymui įvykdyti. Sutarus avanso dydį, iš paimdavo pinigus, išrašydavo pinigų priėmimo kvitą, kurio numerį telefonu pasakydavo S. G.. Pagal jam pateiktus (duomenys neskelbtini) jo surašytus užsakymų lapus gali paaiškinti, kad juose nurodyta: 2011 m. balandžio 26 d. Nr. 4 užsakovo duomenys pabraižyti paminklo ir kapo brėžiniai, paskaičiuota 4070 litų, sumokėtas 500 litų avansas, likusi mokėti suma 3570 litų, įrašas „Atsiskaitė“ bei uždėta raudonos spalvos varnelė reiškia, kad atsiskaityta, 2011 m. balandžio 28 d. Nr. l užsakovas M. L., jos telefono numeris, nupaišytas paminklo ir kapo bortelių brėžinys, paskaičiuota 2009 litų suma, jam perduotas 900 litų avansas, dalis skolos 200 litų, kuriuos perdavė S. G., tai užfiksuodamas savo parašu, įrašas, kad atsiskaityta pilnai reiškia, jog sumokėta 2009 litai, 2011 m. birželio 19 d. Nr. 9 užsakovo duomenys, pabraižyti užsakymo brėžiniai, paskaičiuota 1297 litai, paliktas 400 litų avansas, padaryti pataisymai, nes kaina pakilo iki 1617 litų, kurie turėjo būti sumokėti S. G., 2011 m. birželio 23 d. Nr. 10 asmens duomenys, paminklo brėžinys, paskaičiuota 2480 litų, paliktas 500 litų avansas, visi kiti paskaičiavimai neaiškūs ir jų komentuoti negali, 2011 m. liepos 3 d. Nr. 11 užsakovo vardas ir telefono numeris, pabraižytas užsakymo brėžinys, paskaičiuota 4117 litų, paliktas 800 litų avansas, liko sumokėti 3317 litų, prie šių sumų yra S. G. parašai, todėl pinigai buvo sumokėti, raudonos spalvos įrašai padaryti ne jo ir apie juos komentuoti negali, 2011 m. liepos 17 d. Nr. 13 nubraižytas užsakymo brėžinys, paskaičiuota 360 litų, sumokėtas 300 litų avansas, likusi suma 60 litų, raudonos spalvos įrašas „atiduota“ reiškia, kad pinigai sumokėti, 2011 m. liepos 17 d. Nr. 14 užsakovo duomenys, pabraižytas paminklo bei kapo brėžinys, paskaičiuota 7697 litai, 3000 litų avansas, likutinė suma 4697 litai, po to daryti kainos pataisymai ir likutinė suma 4907 litai, kurią užsakovas pervedė į įmonės sąskaitą, 2011 m. liepos 21 d. Nr. 15 užsakovo telefono numeris, pabraižytas paminklo brėžinys, paskaičiuota 490 litų, jam perduotas 300 litų avansas, kurį jis greičiausiai atidavė S. G., o dėl likusios sumos pasakyti negali, esant įrašui „padarytas“ ir uždėtai varnelei reiškia, kad pinigai už darbą paimti, 2011 m. rugpjūčio 4 d. Nr. 16 užsakovo duomenys ir telefono numeris, pabraižytas plokštės brėžinys, paskaičiuota 552 litai, paimtas 200 litų avansas, likusi suma 352 litai, kodėl po jo paskaičiavimu parašyta suma 400 jis nežino, tačiau uždėta raudonos spalvos varnelė patvirtina, kad buvo sumokėta, galimai buvo padaryti papildomi dabai, kurie galėjo kainą užkelti iki 400 litų, 2011 m. rugpjūčio 14 d. Nr. užsakovo duomenys, pabraižyti užsakymo brėžiniai, paskaičiuota 3081 litas, paimtas 1000 litų avansas, po jo paskaičiavimu ne jo ranka daryti įrašai pataisantys darbų kaštus, sudaryta likutinė suma 2195 litai, tai yra jo surašyti užsakymų lapai tikrai buvo įvykdyti ir už juos sumokėti pinigai, o ar jie buvo įtraukti į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą jis pasakyti negali. Visų dokumentų tvarkymu ir pinigų valdymu užsiiminėjo buhalteris ir direktorius S. G., todėl nieko pasakyti negali. Užsakymai buvo priiminėjami trejose vietose: Mažeikiuose R. L., N. A. jo, A. S. G. (3 t., b. l. 79-84).

        Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. Š. parodė, kad ji nuo 2012 m. vasario 28 d. dirba (duomenys neskelbtini) vadybininke su ūkininkais daugiausiai iš Žemaitijos regiono, supirkdama iš jų grūdus, parduodama įvairius kitus produktus, kuriuos įmonė turi savo asortimente. Jos darbo vieta yra (duomenys neskelbtini) administracijos patalpoje (duomenys neskelbtini). Jai pateiktoje 2012 m. lapkričio 22 d. sutartyje Nr. 12G_KR-163 yra jos parašas ir spaudas, todėl ją sudarė ji. Buvo gautas telefoninis skambutis iš numerio (duomenys neskelbtini) ir paklausė rapsų supirkimo kainos. Po ko jai skambinęs asmuo paminėjo, kad rapsai yra Kretingos elevatoriuje. Vėliau asmuo, prisistatęs M. L. jai pateikė visus reikiamus dokumentus, t. y. ūkininko pažymėjimą ar jo kopiją, tiksliai pasakyti negali, pažymą apie PVM mokėtoją, bei pažymą, kiek M. L. perduoda (duomenys neskelbtini) rapsų saugojimui (duomenys neskelbtini) elevatoriuje. Ar šiuos dokumentus pateikęs asmuo buvo M. L. tiksliai pasakyti negali, nes jo asmens dokumentų netikrino. Pagal pateiktus dokumentus į kompiuterinį sutarčių šabloną suvedė visus reikalingus duomenis sutarčiai, ją atspausdino, pasirašė, padavė pasirašyti asmeniui, prisistačiusiam M. L.. Po sutarties sudarymo ji nuskanavo visus dokumentus ir juos elektroniniu paštu nusiuntė į (duomenys neskelbtini) administraciją I. D.. Jos pagrindinis darbas užtikrinti, kad rapsai pereina į (duomenys neskelbtini) nuosavybę ir asmens pateikta pažyma apie tai, kad jis turėjo rapsus (duomenys neskelbtini) elevatoriuje. Jai pateikus nuotraukas ji iš jų tikrai negalėtų atpažinti asmens, 2012 m. lapkričio 22 d. pardavusio rapsus (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 86-87).

        Specialisto išvadose nustatyta, kad dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio, reikalavimų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) (2015 m. balandžio 2 d. Nr.5-4/17 (9 t., b. l. 7-44), (2015 m. rugsėjo 15 d.  Nr.5-4/72 (9 t., b. l. 52-106)), ūkininkų G. S. (2014 m. rugsėjo 23 d. Nr.5- 4/73 (9 t., b. l. 113-145)), (2014 m. spalio 17 d. Nr.5-4/80 (9 t., b. l. 150-187), M. L. (2014 m. lapkričio 7 d. Nr.5-4/86 (10 t., b. l. 15-83)) ūkių, (duomenys neskelbtini) (2015 m. vasario 24 d.  Nr.5-4/10 (10 t., b. l. 101-200, 11 t., b. l. 1-11)) veiklos, jų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 – 2013 metus, o dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričo 6 d. Nr. IX-574 4 straipsnio, 6 straispnio 3 dalies, 19 straipsnio reikalavimų pažeidimų visiškai negalima nustatyti ūkininko M. L. ūkio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010 – 2013 metus, be to, šie ūkio subjektai pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (FR0600), metinėse pelno mokesčio deklaracijose ((duomenys neskelbtini) o ūkininkas G. S. ir metinėje pajamų deklaracijoje ((duomenys neskelbtini) pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, taip pat ūkininkui M. L. 2011 – 2013 metais nepardavus žemės ūkio produkcijos, todėl ji kaip PVM objektu nebuvo ir ūkininko M. L. vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose išskirtas pardavimo PVM neturi būti deklaruojamas, atitinkamai pirkėjai išskirto PVM negali traukti į PVM atskaitą, taigi, ūkininko M. L. vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriose užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos, sudarė sąlygas bendrovėms(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pasinaudoti PVM atskaita, sumažinti mokėtiną valstybės biudžetui PVM, padidinti apmokestinamąjį pelną mažinančias sąnaudas.         2015 m. balandžio 24 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-154-715/2015, A. R. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 220 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 222 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), už tai, kad jis būdamas UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d., Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. Iki 2012 m. lapkričio 16 d. apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d., Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius 13 straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų, tai yra į 2012 metų buhalterinę apskaitą įtraukti apskaitos dokumentai PVM sąskaitos faktūros su jose įformintomis neįvykusiomis žemės ūkio produkcijos pirkimo operacijomis dėl miežių pirkimo iš ūkininko M. L., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2012 m. rugsėjo 17 d. ŠIL Nr. 00562 51,6 tonų ir pinigų išmokėjimas 40.333,66 Lt (ekvivalentas eurais – 11.681,44 Eur) pagal 2012 m rugsėjo 18 d. kasos išlaidų orderį Nr. 4495, pinigų išmokėjimo (priėmimo) kvitą serija UIN Nr. 0687162, 2012 m. lapkričio 12 d. ŠILU Nr. 001 56 tonų ir pinigų išmokėjimas 49.126,00 Lt (ekvivalentas eurais – 14.227,87 Eur) pagal 2012 m. lapkričio 16 d. kasos išlaidų orderį Nr. 4537, pinigų išmokėjimo (priėmimo) kvitą serija ŠIL Nr. 12/11/16, be kita ko, ūkininkas M. L., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2012 metais grūdinių kultūrų pasėlių plotų nedeklaravo, miežių neaugino, ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 metus. A. R. būdamas (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d., Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d., Nr. IX-575) 28 straipsnį už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, siekdamas, kad (duomenys neskelbtini) išvengtų: 15.526,06 Lt (ekvivalentas eurais – 4.496,66 Eur) pridėtinės vertės mokesčio, 2012-12-20 įrašė į (duomenys neskelbtini) pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (FR0600) už 2012 m. rugsėjo, lapkričio mėnesius žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) pajamas, tai yra padidintą pirkimo pridėtinės vertės mokesčio sumą 15.526,06 Lt (ekvivalentas eurais – 4.496,66 Eur) ir sumažintą mokėtino į biudžetą pridėtinės vertės mokesčio sumą 15.526,06 Lt (ekvivalentas eurais – 4.496,66 Eur); 11.090,04 Lt (ekvivalentas eurais – 3.211,90 Eur) pelno mokesčio, 2013-06-03 įrašė į (duomenys neskelbtini) metinę pelno deklaraciją ((duomenys neskelbtini) už 2012 metus žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) pelną, nes padidino parduotų prekių savikainą faktiškai neįvykusių sandorių suma 73.933,60 Lt (ekvivalentas eurais – 21.412,65 Eur) ir ta pačia suma sumažino apskaičiuoto pelno prieš apmokestinimą sumą, neapskaičiavo 11.090,04 Lt (ekvivalentas eurais – 3.211,90 Eur) pelno mokesčio, bei šiuos žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) 2012 metų rugsėjo, lapkričio mėnesių pajamas, 2012 metų pelną, 2012-12-20, 2013-06-03 pateikė elektroninio deklaravimo būdu Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai (duomenys neskelbtini) (nusikalstama veika, numatyta BK 220 straipsnio 1 dalyje).

        Be to, jis būdamas (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d., Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. iki 2012 m. lapkričio 16 d.  apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d., Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 3 dalies reikalavimus, tai yra į 2012 metų buhalterinę apskaitą įtraukti apskaitos dokumentai PVM sąskaitos faktūros su jose įformintomis neįvykusiomis žemės ūkio produkcijos pirkimo operacijomis dėl miežių pirkimo iš ūkininko M. L., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2012 m. rugsėjo 17 d. ŠIL Nr. 00562 51,6 tonų ir pinigų išmokėjimas 40.333,66 Lt (ekvivalentas eurais – 11.681,44 Eur) pagal 2012 m. rugsėjo 18 d.  kasos išlaidų orderį Nr. 4495, pinigų išmokėjimo (priėmimo) kvitą serija UIN Nr. 0687162, 2012 m. lapkričio 12 d. ŠILU Nr. 001 56 tonų ir pinigų išmokėjimas 49.126,00 Lt (ekvivalentas eurais – 14.227,87 Eur) pagal 2012 m. lapkričio 16 d. kasos išlaidų orderį Nr. 4537, pinigų išmokėjimo (priėmimo) kvitą serija ŠIL Nr. 12/11/16, bei, siekdamas, kad (duomenys neskelbtini) išvengtų mokesčių, į UAB (duomenys neskelbtini) pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (FR0600) už 2012 m. rugsėjo, lapkričio mėnesius, metinę pelno deklaraciją ((duomenys neskelbtini) už 2012 metus įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas ir pelną, pateikė šias deklaracijas 2012 m. gruodžio 20 d., 2013 m. birželio 3 d.,  elektroninio deklaravimo būdu Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai (duomenys neskelbtini), be kita ko, pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d., Nr. IX-751) 90 straipsnio 1 dalį nuo 2012 m. spalio 25 d. nemokėjo 15.526,06 Lt (ekvivalentas eurais – 4.496,66 Eur) pridėtinės vertės mokesčio, pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001 m. gruodžio 20 d., Nr. IX-675) 53 straipsnio 1 dalį iki 2013 m. birželio 1 d. nesumokėjo 11.090,04 Lt (ekvivalentas eurais – 3.211,90 Eur) pelno mokesčio, taip nuo 2012 m. spalio 25 d. iki 2013 m. birželio 1 d. padėjo apgaule (duomenys neskelbtini) naudai išvengti turtinės prievolės mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokesčių viso 26.616,10 Lt (ekvivalentas eurais – 7708,56 Eur) už 2012 m. (nusikalstama veika, numatyta BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje). 

        Be to, jis būdamas (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)., direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d., Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą nuo 2013 m. balandžio 17 d. iki 2013 m. gruodžio 17 d.  apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d., Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius 13 straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų, tai yra į 2013 metų buhalterinę apskaitą įtraukti apskaitos dokumentai PVM sąskaitos faktūros su jose įformintomis neįvykusiomis žemės ūkio produkcijos pirkimo operacijomis dėl miežių pirkimo iš ūkininko M. L., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2013 m. balandžio 17 d. ŠILU Nr. 002 68,5 tonų ir pinigų išmokėjimas 59.262,78 Lt (ekvivalentas eurais – 17.163,69 Eur) pagal 2013 m. balandžio 22 d. kasos išlaidų orderį Nr. 4564, pinigų išmokėjimo (priėmimo) kvitą serija ŠIL Nr. 20130422, 2013 m. gruodžio 12 d. ŠIL Nr. 00003 73 tonų ir pinigų išmokėjimas 45.048,30 Lt (ekvivalentas eurais – 13.046,89 Eur) pagal 2013 m. gruodžio 17 d. pinigų išmokėjimo (priėmimo) kvitą serija ŠIL Nr. 2013/12/17, be kita ko, ūkininkas M. L., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2012 metais grūdinių kultūrų pasėlių plotų nedeklaravo, miežių neaugino, ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013 metus (nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje);

        Be to, jis būdamas (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)., direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d., Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d., Nr. IX-575) 28 straipsnio už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, siekdamas, kad (duomenys neskelbtini) išvengtų: 18.103,58 Lt (ekvivalentas eurais – 5.243,16 Eur) pridėtinės vertės mokesčio, 2013 m. birželio 25 d., 2014 m. sausio 24 d. įrašė į (duomenys neskelbtini) pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (FR0600) už 2013 m. balandžio, gruodžio mėnesius žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) pajamas, tai yra padidintą pirkimo pridėtinės vertės mokesčio sumą 18.103,58 Lt (ekvivalentas eurais – 5.243,16 Eur) ir sumažintą mokėtino į biudžetą pridėtinės vertės mokesčio sumą 18.103,58 Lt (ekvivalentas eurais – 5.243,16 Eur); 12.931,12 Lt (ekvivalentas eurais – 3.745,11 Eur) pelno mokesčio, 2014 m. gegužės 20 d. įrašė į (duomenys neskelbtini) metinę pelno deklaraciją ((duomenys neskelbtini) už 2013 metus žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) pelną, nes padidino parduotų prekių savikainą faktiškai neįvykusių sandorių suma 86.207,50 Lt (ekvivalentas eurais – 24.967,42 Eur) ir ta pačia suma sumažino apskaičiuoto pelno prieš apmokestinimą sumą, neapskaičiavo 12.931,12 Lt (ekvivalentas eurais – 3.745,11 Eur) pelno mokesčio, bei šiuos žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) 2013 metų balandžio, gruodžio mėnesių pajamas, 2013 metų pelną, 2013 m. birželio 25 d., 2014 m. sausio 24 d., 2014 m. gegužės 20 d., pateikė elektroninio deklaravimo būdu Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai (duomenys neskelbtini) (nusikalstama veika, numatyta BK 220 straipsnio 1 dalyje).

        Be to, jis būdamas(duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)., direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d., Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą nuo 2013 m. balandžio 17 d. Iki 2013m. gruodžio 17 d.,  apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d., Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 3 dalies reikalavimus, tai yra į 2013 metų buhalterinę apskaitą įtraukti apskaitos dokumentai PVM sąskaitos faktūros su jose įformintomis neįvykusiomis žemės ūkio produkcijos pirkimo operacijomis dėl miežių pirkimo iš ūkininko M. L., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2013 m. balandžio 17 d. ŠILU Nr. 002 68,5 tonų ir pinigų išmokėjimas 59.262,78 Lt (ekvivalentas eurais – 17.163,69 Eur) pagal 2013 m. balandžio 22 d. kasos išlaidų orderį Nr. 4564, pinigų išmokėjimo (priėmimo) kvitą serija ŠIL Nr. 20130422, 2013 m. gruodžio 12 d. ŠIL Nr.00003 73 tonų ir pinigų išmokėjimas 45.048,30 Lt (ekvivalentas eurais – 13.046,89 Eur) pagal 2013 m. gruodžio 17 d. pinigų išmokėjimo (priėmimo) kvitą serija ŠIL Nr. 2013/12/17, bei, siekdamas, kad (duomenys neskelbtini) išvengtų mokesčių, į (duomenys neskelbtini) pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (FR0600) už 2013 m. balandžio, gruodžio mėnesius, metinę pelno deklaraciją ((duomenys neskelbtini) už 2013 metus įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas ir pelną, pateikė šias deklaracijas 2013 m. birželio 25 d., 2014 m. sausio 24 d., 2014 m. gegužės 20 d., elektroninio deklaravimo būdu Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai (duomenys neskelbtini)., be kita ko, pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d., Nr. IX-751) 90 straipsnio 1 dalį nuo 2013 m. gegužės 25 d. nemokėjo 18.103,58 Lt (ekvivalentas eurais – 5.243,16 Eur) pridėtinės vertės mokesčio, pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001 m. gruodžio 20 d., Nr. IX-675) 53 straipsnio 1 dalį iki 2014 m. birželio 1 d. nesumokėjo 12.931,12 Lt (ekvivalentas eurais – 3.745,11 Eur) pelno mokesčio, taip nuo 2013 m. gegužės 25 d. Iki 2014 m. birželio 1 d. padėjo apgaule (duomenys neskelbtini) naudai išvengti turtinės prievolės mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokesčių viso 31.034,70 Lt (ekvivalentas eurais – 8.988,27 Eur) už 2013 m (nusikalstama veika, numatyta BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyj).

        Ikiteisminio tyrimo metu A. R. parodė, kad 2012 metais užsiiminėjo grūdų pirkimu pardavimu norėdamas papildomai užsidirbti įmonės plėtrai ir tikrajai veiklai krovinių pervežimui. Grūdų ieškodavo skelbimuose, tiek vietiniuose laikraščiuose tiek internete ir, radęs skelbimus, kad asmenys parduoda po 3–5 tonas grūdinių kultūrų, dažniausiai miežių, sutaręs su pardavėjais kainą supirkdavo ir po to surinkęs didelį kiekį 1–2 sunkvežimius po 24–26 tonas priduodavo, dažniausiai į (duomenys neskelbtini). Iš ko ir kur supirko miežius pasakyti negali, nes pardavėjų duomenų neužsirašinėjo. Pardavėjai dažniausiai būdavo mažažemiai ūkininkai arba kiti ūkininkai, kurie turėdavo nedidelį grūdų likutį, kurį parduodavo gana pigiai. Su pardavėjais atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, kuriuos imdavo iš (duomenys neskelbtini). M. L. pažinojo kaip stambų ūkininką gana seniai, tai su juo susitikęs 2012 metų rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje paklausė, ar galėtų jo vardu suforminti jau įsigytų grūdų (miežių) įsigijimą iš jo kaip ūkininko M. L. dideliu kiekiu, kad galėtų pateisinti savo grūdų įsigijimą, nes buvo įsigijęs grūdus be pirkimo dokumentų. M. L. sutiko. 2012 metų rugsėjo mėnesį iš įvairių šaltinių supirko dvi mašinas miežių apie 51,6 tonos ir per du kartus nuvežė bei pridavė į (duomenys neskelbtini), ar į UAB (duomenys neskelbtini) tiksliai pasakyti negali. Po to, pasikvietė M. L. į (duomenys neskelbtini) patalpas, išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) per du kartus nupirko iš ūkininko M. L. 51,6 tonos miežių, o PVM sąskaitą faktūrą su jos ir pinigų priėmimo kvitu, visą mokėtiną PVM sumą pinigais atidavė M. L.. Išrašytą sąskaitą faktūrą ir pinigų perdavimo kvitą nunešė į buhalterinę apskaitą tvarkančią įmonę, kuri šiuos dokumentus įtraukė į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Analogiškus veiksmus atliko 2012 metų lapkričio mėnesį su 56 tonomis, 2013 metų balandžio mėnesį su 68,50 tonos, 2013 metų gruodžio mėnesį su 73 tonomis miežių (36 t., b. l. 13-18). 

 

        Dėl kaltinamojo M. L. nusikalstamų veikų

 

         Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Taigi šiame straipsnyje baudžiamoji atsakomybė numatyta už tokių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą, jei nurodytos veikos (ar viena iš jų) sukelia jau minėtus padarinius.  Nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje, yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 2 straipsnio 4 dalį, buhalterinė apskaita – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui (toliau – finansinės ataskaitos) sudaryti.

        Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014 ir kt.).

        Bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bylose formuojama praktika, pagal kurią būtini bendrininkavimo objektyvieji požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, o subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos požymius. Būtinas bendrininkavimo požymis yra jų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-296/2013, 2K-458/2014, 2K-203-895/2017). 

        Asmenų, dalyvaujančių padarant nusikalstamą veiką, veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo dalyvaujantys asmenys visiškai realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymis, gali pasireikšti keliomis formomis: a) visi padarant nusikalstamą veiką objektyviuosius požymius (paprasta bendrininkavimo forma); b) visi padarant nusikalstamą veiką dalyvaujantys asmenys iš dalies realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius arba kai kurie visiškai, o kiti tik iš dalies (paprasta bendrininkavimo forma) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-577/2011). Be to, asmenų, dalyvaujančių padarant nusikalstamą veiką, veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis, gali pasireikšti ir tuo, kad, be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys (pvz., padėjėjai), kurie neatlieka veikų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios lemia vykdytojo veikas ir yra susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme nustatytais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-115/2012, 2K-377-697/2015, 2K-253-693/2017). 

        Kaltinamasis M. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vykdant individualią ūkininko veiklą, bankrutavo jo ūkis ir buvo sunki materialinė padėtis, kai 2011 m. rudenį pas jį į namus atvyko D. G., kurį pažinojo nuo tada, kai iš (duomenys neskelbtini) nuomojo apie 150 ha žemės ir tuo metu ten dirbo D. G.. Pokalbio metu jis pasiūlė sudaryti fiktyvius žemės ūkio produkcijos pardavimo sandorius už materialinį atlygį. Tuo metu jis jau grūdų nebeaugino ir jų pardavimui neturėjo. Jis, norėdamas atkelti ūkį, sutiko su jo pasiūlymu. D. G. paskambinus telefonu, jis atvykdavo pas jį į ofisą, esantį (duomenys neskelbtini)., kur visada būdavo D. G.. Pasirašydavo PVM sąskaitas-faktūras, kad gavęs pinigus, orderius parašydavo. Pasirašydavo dokumentus, kad jie yra pirkę iš jo grūdus. Jie jam sumokėdavo PVM sumą, tik nepamena kiek tada buvo: 21 proc. ar 18 proc. Tą sumą jam jie sumokėdavo už tai, kad jis popierius pasirašydavo, tik jis pats nesumokėjo valstybei. Nelabai žino, kodėl jam reikėdavo pasirašyti tuose dokumentuose, jis daug nesigilindavo, jam būdavo svarbu tik tai, kad gaudavo pinigų, už kuriuos turėjo tikslą atkelti ūkį. Jis suprato kokius dokumentus pasirašydavo, tai buvo PVM sąskaitos faktūros. Tas dokumentas parodydavo, kad jis yra pardavęs grūdus (duomenys neskelbtini),(duomenys neskelbtini), kitos įmonės dabar nepamena. Parašydavo, kad jis yra pardavęs grūdus, o kam jiems reikėdavo tų sąskaitų, jis nieko nežino ir nieko neklausinėdavo. Kiek kartų yra pasirašęs tokius dokumentus, tikrai nepamena, tačiau tikrai ne vieną, tai buvo senai. Viskas vykdavo Mažeikiuose, jis pas juos nuvažiuodavo ir ten pasirašydavo. Perduotos sumos jis neprisimena, jam sumokėdavo visą V. J. tuos pinigus atidavė žmonėms, kuriems turėjo įsiskolinimų, pirko kitus padargus, nes visą kiemą buvo išvalę, nieko iš vis nebeturėjo. Ofise kartais būdavo A., bet nežino nei kokios jo ten pareigos, nei pavardės. Būdavo moteris T.. Ką jie kalbėjo, jis dabar neatsimena. Jis ten pasirašydavo tuos dokumentus, kartais ant orderių reikėdavo pasirašyti pinigų sumą. Ilgai jie nekalbėdavo, greitai susitvarkydavo ir išsiskirstydavo. Dokumentus, kuriuos reikėdavo pasirašyti, paduodavo ir D. G., ir T., visaip būdavo. Jeigu yra PVM sąskaitos, būna pažymėtos vietos, kurias reikia pasirašyti ir pasirašydavo. Jie jam nieko neaiškindavo, kai duodavo dokumentus pasirašyti. Pasirašant dokumento turinį perskaitydavo ir suprasdavo. Ten buvo parašyti grūdų kiekiai, grūdų kaina. Jam pasirašant šiuos dokumentus, dažniausiai ofise būdavo T. K. su D. G.. Kai jis pasirašydavo popierius, jam iškart sumokėdavo pinigus. Dažniausiai mokėdavo D. G., gal kokį kartą mokėjo ir T., nebepamena. Dokumentus pasiimdavo, parsiveždavo ir pasidėdavo pas save į namus. Dar iš senesnių laikų, kai ūkininkavo buvo popierių, jiems turėjo atskirą spintelę. Prie tų popierių pasidėdavo bendrai ir tuos popierius. Jis suvokė tų dokumentų pasekmes savo atžvilgiu, ką turėjo atlikti. Suvokė, kad daro blogai, kad šitaip negalima daryti. Prieš jo ūkio subankrutavimą, dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo nebeturėjo pinigų, todėl pats tvarkydavo, visaip būdavo, nes nebeturėjo iš ko samdyti buhalterės. Kai sudarinėjo šituos sandorius, buhalterinę apskaitą tvarkė jis pats, buhalterės jau nebeturėjo, buvo atsisakęs tų paslaugų, tai buvo 2011–2013 m. Kiek išmanė, tiek susitvarkydavo buhalterinę apskaitą. Vieną kartą D. G. ofise buvo susitikęs ir su jo tėvu S. G., pasirašė dokumentus dėl grūdų pardavimo (duomenys neskelbtini). Jam pasirašius šiuos dokumentus, S. G. taip pat pasirašė.  Tų sąskaitų dėl grūdų pardavimo (duomenys neskelbtini) pasirašė daugiau, bet susitikę su juo buvo tik vieną kartą. Jis nepardavė rapsų 2012 m. lapkričio 26 d. (duomenys neskelbtini) ir jokio atstovo šios įmonės nepažįsta ir nėra matęs. A. R. yra (duomenys neskelbtini) įmonės savininkas, direktorius kuris taip pat buvo pas jį į ūkį atvykęs, tai buvo gal 2012 m., ir pasiūlė sudaryti fiktyvius žemės ūkio produkcijos pardavimo sandorius už materialinį atlygį. Kadangi jam reikėjo pinigų, jis sutiko su A. R. pasiūlymu. Ofisas būdavo jo namuose (duomenys neskelbtini), adreso nežino. Kiek sąskaitų-faktūrų pasirašė, nebepasakys, tikrai ne vieną. Galėjo būti sąskaitos faktūros kaltinime nurodytos nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. iki 2013 m. gruodžio 12 d., bet nepamena. Jis niekur ir niekam jokių grūdų nepristatinėjo, nes jų neturėjo. Viskas vyko fiktyviai, tik ant dokumentų. Neprisimena, ar D. G. duodavo pasirašyti dėl grūdų pristatymo dokumentuose. Kai nebeūkininkavo, nebeaugino pasėlių, grūdų, jis nebėra buvęs Kretingos grūdų priėmimo punkte.

        M. L. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 metais jam vykdant individualią ūkininko veiklą (duomenys neskelbtini), dėl susidariusios ypatingos situacijos buvo sunki materialinė padėtis. 2011 metų rudens pradžioje pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko D. G. bei pokalbio metu pasiūlė sudaryti fiktyvius žemės ūkio produkcijos pardavimo sandorius už materialinį atlygį. Pirmo pokalbio metu jokių konkrečių fiktyvių žemės ūkio produkcijos sandorių aplinkybių ir jo materialinės naudos gavimo sąlygų nekonkretizavo, o tik greičiausiai aptarė galimybes bei pasikeitė kontaktais. Po kiek laiko M. L. telefonu paskambino D. G. ir paprašė atvykti į Mažeikių miestą, adreso nepamena, bet jis nusakė žodžiu kur tiksliai atvykti, t. y. į (duomenys neskelbtini) g. numerio nepamena, įėjimas iš kiemo pusės. Atvykęs į nurodytą vietą ir įėjęs į ofisą kur buvo D. G. ir jo tėvas. Kiek pamena tai atėjus į ofisą po trumpo pokalbio su D. G. šis jam padavė pasirašyti jau paruoštus dokumentus į kuriuos jis nesigilino ir sudėjęs parašus ant jam pateiktų dokumentų iš D. G. gavo pinigų sumą, kurios dabar įvardinti negali, bet mano, kad nuo pasirašytuose dokumentuose įvardintos PVM sumos, 35 procentai. Ofise buvęs D. G. tėvas jo akivaizdoje pasirašė M. L. pateiktus dokumentus, kuriuose buvo nurodyta, kad kaip ūkininkas pardavė žemės ūkio produkciją – rapsą (duomenys neskelbtini). Po tokio fiktyvaus žemės ūkio produkcijos pardavimo M. L. gavęs pirkimo – pardavimo sutartis, PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius, išvažiavo namo. Vėliau jis ir toliau gyveno savo gyvenimą ir iš D. G. gautų pinigų bandė atstatyti savo ūkio veiklą. Gautus fiktyvių žemės ūkio produkcijos pardavimo sandorių dokumentus jis pasidėdavo namuose prie kitų ūkininko buhalterinės apskaitos dokumentų. Kai reikėdavo pasirašyti, M. L. iš vakaro paskambindavo D. G. ir pasakydavo, kad reikia atvykti pas jį į ofisą. Už kiekvieną tokią fiktyvią grūdų pardavimo sąskaitą faktūrą, kurioje būdavo nurodyta, kad jis, kaip ūkininkas parduoda grūdus UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), jam D. G. iš karto po tokio dokumento surašymo sumokėdavo grynais pinigais atlygį, kuris siekdavo apie 35 procentus nuo sąskaitose faktūrose nurodytos PVM sumos, t. y. pvz., jei sąskaitoje faktūroje PVM suma yra 7800 Lt, tai M. L. gaudavo atlygį iš D. 2700 – 3000 Lt. M. L. nuvažiavus į minėtą ofisą – pasirašyti tokiuose fiktyviuose dokumentuose, šie dokumentai jau būdavo atspausdinti ir jis tik juos pasirašydavo. Jei dokumentai būdavo (duomenys neskelbtini) vardu, tai juos jo akivaizdoje dar pasirašydavo šios įmonės direktorė – moteris vardu T. Jei grūdų pardavimo dokumentai buvo išrašyti tokioms įmonėms kaip UAB „A. M.“ ar AB (duomenys neskelbtini), tai tiksliai nepamena, bet jam atrodo, kad tuo metu kai juos pasirašinėdavo, juose jau būdavo šių įmonių vadovų parašai ir jis tų vadovų nematydavo. (duomenys neskelbtini) vadovas ir buvo D. G. tėvas, o AB (duomenys neskelbtini) vadovų jis išvis nėra matęs. M. L. pasirašomų sąskaitų faktūrų kiekis būdavo įvairus, t. y. kartais būdavo ir tik viena PVM sąskaita faktūra, o kartais keletas. Bet visada būdavo taip, kad vienu metu pasirašinėdavo tik vienai iš nurodytų įmonių išrašytas sąskaitas faktūras ir atsiskaitymo dokumentus. Kartais pasirašant fiktyvius žemės ūkio produkcijos pardavimo dokumentus dalyvaudavo ir vyriškis vardu A, kuris dažnai būdavo su D. G., tačiau kas jis toks jis pasakyti negali. Tokiu būdu jis, D. G. prašymu yra pasirašęs šiuos fiktyvius grūdų pardavimo dokumentus (PVM sąskaitas faktūras ir kasos išlaidų orderius): (duomenys neskelbtini) – PVM sąskaitos faktūros: ML 0001 (2011-12-21) dėl 120 tonų rapsų už 203.280,00 Lt (58.873,96 Eur), 2012-01-12 ML Nr.0002 dėl 1,32 tonos rapsų už 2.236,08 Lt (647,61 Eur), 2012-03-12 MA Nr. 0001 dėl 120 tonų rapsų už 211.992,00 Lt (61.397,13 Eur), 2012-09-14 ML12 Nr. 0001 dėl 98,54 tonų rapsų už 181.830,94 Lt (52.661,88 Eur), 2012-10-01 ML Nr. 0002 dėl 264 tonų kviečių už 192.244,80 Lt (55.677,94 Eur). Kasos išlaidų orderiai: 2011-12-22 Nr. 538, 203.280,00 Lt (58.873,96 Eur) už rapsus pagal 2011-12-21 PVM sąskaitą faktūrą ML Nr.0001, 2012-01-12 Nr. 540 2.236,08 Lt (647,61 Eur) už rapsus pagal 2012-01-12 PVM sąskaitą faktūrą ML12 Nr. 0002, 2012-03-12 Nr. 545 211.992,00 Lt (61.397,13 Eur) už rapsus pagal 2012-03-12 PVM sąskaitą faktūrą MA Nr. 0001, 2012-09-19 Nr.590 181.830,94 Lt (52.661,88 Eur) už rapsus pagal 2012-09-14 PVM sąskaitą faktūrą MA12 Nr. 0001, 2012-10-18 Nr. 599 192.244,80 Lt (55.677,94 Eur) už kviečius pagal 2012-10-01 PVM sąskaitą faktūrą ML12 Nr. 0002; (duomenys neskelbtini) – PVM sąskaitos faktūros: 2013-01-23 MJUK Nr. 0001 dėl 300,560 tonų miežių už 293.851,50 Lt (85.1505,28 Eur), 2013-06-06 MJUK Nr. 0004 dėl 244,86 tonų miežių už 197.026,60 Lt (57.062,85 Eur); Kasos išlaidų orderiai – 2012-12-07 Nr. 0001 198.750,00 Lt (57.561,98 Eur), 2012-12-12 Nr. 0002 203.947,05 Lt (59.067,15 Eur) už rapsus pagal sutartį Nr.09/11.2012, 2013-01-24 Nr. 0004, 293.851,50 Lt (85.105,28 Eur) už miežius pagal 2013-01-23 PVM sąskaitą faktūrą MJUK Nr. 0001, 2013-07-22 Nr. 0010, 18.000,00 Lt (5.213,16 Eur), 2013- 07-26 Nr.0011, 64.640,00 Lt (18.721,04 Eur), 2013-08-07 Nr. 0012, 33.000,00 Lt (9.557,46 Eur), 2013-08-14 Nr. 0013, 50.000,00 Lt (14.481,00 Eur), 2013-08-26 Nr. 0014, 31.386,60 Lt (9.090,19 Eur) už miežius pagal 2013-06-06 PVM sąskaitą faktūrą MJUK Nr. 0004; (duomenys neskelbtini) 2012-11-26 PVM sąskaita faktūra GSA Nr. 12/02705, dėl 219,82 tonų rapsų už 412.272,41 Lt (119.402,34 Eur). Šiose sąskaitose faktūrose nurodytų grūdų M. L. niekam realiai nepardavinėjo, kadangi tokių kiekių grūdų neturėjo nei pats užauginęs, nei nusipirkęs. Tai buvo tik fiktyvus dokumentų įforminimas, norint užsidirbti šiek tiek pinigų, nes buvo labai sunki materialinė padėtis. Su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jis iš vis jokių realių sandorių dėl žemės ūkio produkcijos pardavimo neturėjo. Visi su šiomis įmonėmis sudaryti sandoriai yra fiktyvūs. Su visomis aukščiau įvardintomis įmonėmis jau paruoštus fiktyvius dokumentus jam teikė pasirašyti D. G., bei jis už pasirašytus dokumentus mokėjo grynaisiais pinigais sumas pagal pasirašytose dokumentuose nurodytas PVM sumas, t. y. apie 35 procentus. 2012 metų vasaros pabaigoje ar tai rudens pradžioje M. L. susitiko su A. R., kuris yra (duomenys neskelbtini) direktorius ir kurį pažįsta nuo tų laikų kai samdydavo jo įmonę žemės ūkio produkcijos pervežimui, bei pokalbio metu šis M. L. paklausė ar dar ūkininkauja ir ar galėtų jam padėti įsiteisinti turimus grūdus. M. L. sutiko ir po kiek tai laiko jam telefonu paskambino A. R. ir pasikvietė atvykti į (duomenys neskelbtini) ofisą, kur A. R. jam dalyvaujant išrašė dokumentus, t. y. žemės ūkio produkcijos pirkimo pardavimo sutartis, PVM sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus, kuriuos M. L. pasirašė. Už dokumentų pasirašymą jis gavo visą PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą PVM sumą ir jam paduotus dokumentus turėjo įsitraukti į savo buhalterinę apskaitą, bei susimokėti mokėtiną PVM, tačiau jis tuos dokumentus pasidėjo prie apskaitos dokumentų, o gautus pinigus panaudojo savo ir savo ūkio reikmėms. Taip jis kaip ūkininkas fiktyviai pagal sąskaitas faktūras pardavė grūdus (duomenys neskelbtini): 2012-09-17 ŠIL Nr. 00562 51,6 tonų miežių už 40.333,66 Lt (11.681,44 Eur), 2012-11-12 ŠILU Nr. 001 56 tonų miežių už 49.126,00 Lt (14.227,87 Eur). Kažkur po pusmečio M. L. vėl paskambino A. R. ir paklausė ar galėtų jam vėl padėti įsiteisinti turimus grūdus, bei M. L. sutikus vėl susitiko (duomenys neskelbtini) ofise, kur buvo išrašytos fiktyvios žemės ūkio produkcijos pirkimo pardavimo sutartis, PVM sąskaitos faktūros ir pinigų priėmimo kvitai. Už pasirašytus fiktyvius dokumentus jis vėl gavo visą dokumentuose nurodytą PVM sumą, kurią turėjo sumokėti valstybei, tačiau gautus pinigus jis vėl išleido savo ir savo ūkio reikmėm, o mokesčiam ir nebeliko. Taip jis kaip ūkininkas fiktyviai pagal A. R. išrašytas sąskaitas faktūras pardavė žemės ūkio produkciją (duomenys neskelbtini) – 2013-04-17 ŠIL Nr. 002 dėl 68,5 tonų miežių už 59.262,78 Lt (17.163,69 Eur), 2013-12-12 ŠIL Nr. 00003 dėl 73 tonų miežių už 45.048,30 Lt (13.046,89 Eur). Jokios parduotos (duomenys neskelbtini) žemės ūkio produkcijos jis nedeklaravo ir jokių mokesčių nesumokėjo. Kadangi nuo 2010 metų dėl ypatingai sukios finansinės padėties ir esamų skolų, jis kaip ūkininkas sunkiai vertėsi nebeturėjo galimybės mokėti buhalteriui, todėl jo ūkio apskaitos dokumentai nebuvo iki galo sutvarkyti, o pats buhalterinėje apskaitoje nelabai susigaudo, todėl ši galimai nėra labai išsami ir tvarkinga. Be to nuo tų metų ir jo kaip ūkininko veikla yra smarkiai sumažėjusi, t. y. beveik nevykdoma. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, prie jo nusikalstamų veikų padarymo prisidėjo ir didelę įtaką turėjo sunki materialinė padėtis, slegiamos skolos, bei noras išgelbėti ūkį. AB (duomenys neskelbtini) jokių grūdų nepardavė, jis tik pasirašė dokumentus, kuriuos jam pasirašymui pateikė D. G., kadangi nuvykęs į (duomenys neskelbtini) ofisą pasirašinėjo dokumentus dėl fiktyvių sandorių tarp jo ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), tai pasirašinėjant dokumentus dėl grūdų pardavimo su (duomenys neskelbtini) jam nekilo jokių problemų. Tuo metu jam reikėjo pakelti savo ūkį, todėl jis iš beviltiškos situacijos bandė gelbėtis bet kokiais būdais. Jis taip pat pasirašė tarpininkavimo dokumentus, kad neva parduodamus jo grūdus sandoryje tarp jo kaip ūkininko ir (duomenys neskelbtini) vyksta tikras sandoris, taip pat pasirašė ir kitus jam pateiktus dokumentus, bei už tai gavo piniginį atlygį, tačiau tikslios sumos įvardinti negali, nes nepamena. Jis jokio (duomenys neskelbtini) atstovo tikrai nėra sutikęs ir su juo nėra derėjęsis dėl grūdų pardavimo, bei nežino kur yra (duomenys neskelbtini) ofisai. Jokių sandorių tikrai nėra turėjęs su (duomenys neskelbtini) kur jokių grūdų jiems nėra pristatinėjęs, nei neturėjo jiems ką parduoti, bei tikrai nėra prašęs, kad (duomenys neskelbtini) tarpininkautų dėl žemės ūkio produkcijos pardavimo (duomenys neskelbtini). Visus jam pateiktus dokumentus dėl grūdų pardavimo jis tikrai pasirašė ir patvirtina, kad dokumentuose yra jo parašai. Tačiau nori užtikrinti, kad jis asmeniškai jokių grūdų nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) tikrai nepardavė, o tik pasirašė D. G. pateiktus dokumentus. Kadangi kas kart atvykus į (duomenys neskelbtini) kontorą jam būdavo pateikiama pasirašyti ne po vieną dokumentą, tai kur kada konkrečiai pasirašė pasakyti negali. Tik užtikrina, kad kasos išlaidų orderiuose ir kituose dokumentuose reikėjo ne tik uždėti savo parašą, bet kai kada parašyti šiek tiek teksto, tai M. L. rašė tai ką diktuodavo D. G., kaip pavyzdžiui „galioja be antspaudo“ ar įrašyta kokia nors suma žodžiais (11 t., b. l. 112-114, 122-125, 126-127; 20 t., b. l. 20; 21 t., b. l. 177). Pastebėtina, kad analogiškus parodymus kaltinamasis M. L. davė ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją (13 t., b. l. 9-10).

        Kiti kaltinamieji – D. G., S. G., T. K. dėl jiems pareikštų kaltinimų nepripažino, teigė, kad ūkinės operacijos tarp AB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir M. L. buvo realios, visi dokumentai buvo pasirašyti M. L. pardavus jiems grūdus, tačiau teismas jų parodymus vertina kaip jų gynybinę poziciją dėl žemiau nurodytinų faktinių aplinkybių.

        Išanalizavus kaltinamojo M. L. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, ikiteisminio tyrimo metu per apklausas bei duotus parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, teismas daro išvada, kad jo parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, tarpusavyje dera, neprieštaringi, todėl jais vadovaujasi. Sutiktina su tuo, kad teisiamojo posėdžio metu jo duoti parodymai buvo labiau abstraktesni, nei duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuo kaltinime nurodytų veikų padarymo laikotarpio iki bylos perdavimo teismui praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, natūralu, kad kaltinamasis tam tikrų aplinkybių gali ir neprisiminti. Taip pat teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis išreiškė abejones dėl jo duotų ikiteisminio tyrimo metu parodymų, susijusių su gautu atlygiu, nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus suklydo nuodydamas, kad gaudavo nuo nurodytos PVM sumos 35 proc. Iš tiesių, jis pasirašęs fiktyvius dokumentus gaudavo visą PVM sumą. Šie kaltinamojo parodymų pakeitimai, nekelia teismui abejonių dėl kitų jo parodymų davimo teisingumo, kadangi, kaip minėta, jie nesikeitė viso proceso metu. Pastebėtina, kad kitų kaltinamųjų gynėjai prašė M. L. paskirti kompleksinę ekspertizę, siekiant įvertinti kaltinamojo emocinę būseną bei gebėjimą adekvačiai suvokti bylai reikšmingas aplinkybes. Teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi buvo kreipęsis į specialistą, prašant atsakyti į klausimą, ar kaltinamajam M. L. tikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, jei taip – kokio pobūdžio? 2020 m. spalio 15 d. teisme gauta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. spalio 9 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) 2020, kurioje nurodyta, kad, kadangi praeityje tiriamajam nebuvo nustatyta lėtinių ar ūmių psichikos sutrikimų, galinčių turėti neigiamos įtakos gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti inkriminuotos nusikalstamos veikos metu, bei šiuo metu, tai skirti M. L. ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę nėra tikslinga (34 t., b. l. 57). Ši byloje esanti išvada patvirtina, kad kaltinamasis M. L. suvokia/suvokė savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti, todėl abejoti jo parodymų patikimumu, vien dėl to, kad jie skiriasi nuo kitų kaltinamųjų duotų parodymų, nėra teisinio pagrindo. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų manyti, jog kaltinamasis M. L. būtų suinteresuotas apkalbėti kitus kaltinamuosius D. G., S. G., T. K.. Priešingai, pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nesiekia piktybiškai apkalbėti kitus kaltinamuosius, jiems pakenkti, tiesiog sako viską kaip buvo, nemeluoja. Taip pat tokių abejonių, dėl siekio apkalbėti kitus kaltinamuosius, nekėlė ir patys kaltinamieji T. K., S. G., D. G..

        Liudytojos S. Š. ((duomenys neskelbtini) buvusios vadybininkės) parodymai, kuriais ji patvirtino, kad “2012 m. lapkričio mėnesį jai paskambino žmogus, prisistatęs M. L., ir pasakė, kad nori parduoti rapsus, kurie yra Kretingos grūduose – pasaugoje, padėti saugojime. Ūkininkas prisistatęs M. L., atėjo pas ją, atsinešė iš Kretingos grūdų buhalterijos visus reikiamus dokumentus ir jie pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį“, nevertinti kaip patikimais ir galinčiais paneigti kaltinamojo M. L. duotus parodymus, kadangi minėta liudytoja nurodė, kad atvykusio asmens (prisistačiusio M. L.) tapatybės netikrino, pasitikrino tik deklaracijos pirmą puslapį, ūkininko pažymėjimą, ant kurio nuotraukos nebūna, ir jo atpažinti negalėtų. Apibūdinant minėto asmens išvaizdą, liudytoja nurodė, kad jis nebuvo labai liesas ir nelabai storas, toks vidutinio sudėjimo žmogus. Priešingai, vertinant kaltinamojo M. L. išvaizdą, pasisakytina, kad jis yra aukštas ir liekno kūno sudėjimo. Teismo posėdžio metu minėta liudytoja kaltinamojo M. L. taip pat neatpažino.

        Bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo D. G. gynėja pateikė buhalterinius dokumentus, kuriuose yra M. L. parašai, patvirtindama, kad vis tik minėtos produkcijos  pardavimai vyko ir kaltinamasis duoda klaidingus parodymus teisme. Pastebėtina, kad kaltinamasis viso proceso metu neneigė pasirašęs šiuos dokumentus, teismo posėdžio metu atpažino ir savo parašus šiuose dokumentuose (5 t., b. l. 99-108), tačiau, kaip nurodė, šie dokumentai buvo pasirašyti D. G. juos pateikus jam jau užpildytus, jam tik bereikėdavo pasirašyti. Kaip minėta, teismas vadovaujasi kaltinamojo M. L. duotais aprodymais ir pagrindo jais abejoti neturi.

        Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas vadovaujasi šiais kaltinamojo parodymais dar ir todėl, kad juos patvirtina kita bylos medžiaga:

1)       2015 m. balandžio 24 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-154-715/2015, kuriuo A. R. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 220 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 222 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), bei šiame teismo baudžiamajame įsakyme nurodytais A. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

2)        2014 m. lapkričio 7 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 5-4/86 “Dėl ūkininko M. L. ūkinės finansinės veiklos tyrimo”, kurioje pateikta išvada, kad : 1) pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos 2014 m. gegužės 22 d. raštu Nr. BRK-(14.5.)-4483 pateiktas ūkininko M. L. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškas ir Lietuvos statistikos departamento žemės ūkio ir aplinkosaugos statistikos skyriaus 2014 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. SDP-1630 pateiktus statistinius duomenis apie žemės ūkio augalų derlingumą ūkininkas M. L. 2011 metais galėjo užauginti 11,2 tonos kviečių ir 9,253 tonos rapsų, bet pajamų 2011 metais iš ž.ū. veiklos nedeklaravo. Pagal ūkininko M. L. pateiktą 2011 metų suvestinį apskaitos registrą „Didžioji knyga“ ir Materialinių vertybių judėjimo žiniaraštį, 2011 metais grūdų ir rapsų ūkininkas M. L. nepajamavo, 2010 metų pabaigoje, 2011 metų pradžioje ir pabaigoje grūdų ir rapsų likučio pas ūkininką nebuvo. 2012 metais ūkininkas grūdinių kultūrų ir rapsų pasėlių plotų nedeklaravo, dokumentų apie grūdų ar rapsų įsigijimą iš kitų tiekėjų nepateikė, todėl 2011, 2012, 2013 metais grūdų ir rapsų, tyrimui pateiktų dokumentų duomenimis, parduoti negalėjo. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, ūkininko M. L. vardu grūdų saugyklos neįregistruotos; 2) Jeigu ūkininkas M. L. 2011, 2012, ir 2013 metas grūdų ir rapsų nepardavė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tai 2011, 2012 ir 2013 metais ūkininko M. L. vardu išrašytose PVM sąskaitose įformintos neįvykusios grūdų ir rapsų pardavimo ūkinės operacijos. Tai yra ūkininko M. L. vardu 2011 metais įformintoje PVM sąskaitoje faktūroje 120,00 tonų rapsų už 168 000,00 Lt (be PVM), 2012 metais įformintose PVM sąskaitose faktūrose, 439,68 tonų rapsų, 107,6 tonos miežių ir 264,80 tonos kviečių iš viso už 900 856,10 Lt (be PVM) ir 2013 metais 686,92 tonos miežių už 491 891,88 Lt (be PVM), kaip PVM objekto nebuvo. Ūkininko M. L. vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose išskirtas pardavimo PVM, 2011 metais 35 280,00 Lt, 2012 metais 189 179,79 Lt ir 2013 metais 103 297,30 Lt neturi būti deklaruojamas, o pirkėjai išskirto PVM negali traukti į PVM atskaitą. Dėl neįvykusių grūdų ir rapsų pardavimo operacijų įforminimo ūkininko M. L. vardu išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis 2011 metais – už 168 000,00 Lt, 35 280,00 Lt PVM, iš viso už 203 280,00 Lt; 2012 metais - už 900 856,10 Lt, (duomenys neskelbtini) 179,79 Lt, iš viso už 1 090 035,89 Lt; 2013 metais - 491 891,88 Lt, (duomenys neskelbtini) 297,30 Lt, iš viso už 595 189,18 Lt, ir 2012 ir 2013 metais įformintų pardavimo operacijų įtraukimo į buhalterinę apskaitą nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti ūkininko M. L. ūkio veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 - 2013 metus (10 t., 15-36).

3)       2015 m. vasario 24 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 5-4/10 “Dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo”, kurioje pateikta išvada, kad: 1)  ūkininkas M. L. 2012 metais rapsų bendrovei „L. A.“ nepardavė, nes jų neaugino, likučių iš ankstesnių metų neturėjo, iš kitų tiekėjų rapsų neįsigijo. Ūkininko M. L. vardu išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje 2012 m. lapkričio 26 d. GSA Nr.12/02705 yra įforminta neįvykusi rapsų pardavimo bendrovei „L. A.“ ūkinė operacija už 412272,41 Lt, iš jų 340721,00 Lt rapsų kaina, 71551,41 Lt PVM; 2) jeigu ūkininkas M. L. rapsų bendrovei „L. A.“ nepardavė, tai bendrovės (duomenys neskelbtini) išrašytoje 2012 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaitoje faktūroje MJ Nr.0003, kurioje įformintas bendrovės (duomenys neskelbtini) tarpininkavimo paslaugų teikimas ūkininkui M. L., pagal 2012 m. lapkričio 9 d. tarpininkavimo sutartį Nr.09/11/2012, parduodant bendrovei „L. A.“ rapsus, PVM sąskaitoje faktūroje 2012 m. gruodžio 12 d. PVM MJ Nr.0003 nurodytomis tarpininkavimo paslaugomis perkant - parduodant rapsus, ūkininkas M. L. nesinaudojo. Bendrovės (duomenys neskelbtini) išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje 2012 m. gruodžio 12 d. MJ Nr.0003 įformino neįvykusią tarpininkavimo paslaugų pardavimo ūkininkui M. L. operaciją už 7913,52 Lt, 1661,84 Lt PVM, iš viso už 9 575,36 Lt, šią neįvykusią operaciją įtraukė į bendrovės (duomenys neskelbtini) 2012 metų buhalterinę apskaitą ir 7913,52 Lt padidino 2012 metų pajamas; 3) ūkininkai M. L., G. S. 2013 metais grūdų bendrovei (duomenys neskelbtini) nepardavė, nes jų neaugino, likučių iš ankstesnių metų neturėjo, iš kitų tiekėjų grūdų neįsigijo. Ūkininko M. L. vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose 2013 m. sausio 23 d. MJUK Nr.0001, 2013 m. birželio 6 d. Nr. MJUK Nr.0004 bei ūkininko G. S. vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose 2013 m. sausio 28 d. MJUK Nr.0002 ir 2013 m. balandžio 9 d. MJUK Nr.0003 yra įformintos neįvykusios grūdų pardavimo bendrovei (duomenys neskelbtini) ūkinės operacijos už 1097029,12 Lt, iš jų 906636,64 Lt grūdų kaina, 190393,48 Lt PVM (10 t., b. l. 101-121);

4)       2015 m. balandžio 2 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 5-4/17 “Dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo”, kurioje pateikta išvada, kad: 1) ūkininkai M. L., G. S. 2011 - 2012 metais negalėjo parduoti kviečių ir rapsų bendrovei(duomenys neskelbtini), nes jų neaugino, iš kitų tiekėjų jų neįsigijo. Bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje yra įtrauktos rapsų ir kviečių pirkimo operacijos iš ūkininkų M. L. ir G. S. per 2011-2012 metus už 1070037,50 Lt, 224707,88 Lt pirkimo PVM, iš viso už 1294745,38 Lt.; 2) Jeigu ūkininkai M. L. pagal PVM sąskaitas faktūras 2011 m. gruodžio 21 d. ML Nr.0001 120 tonų rapsų už 203.280,00 Lt , 2012 m. sausio 12 d. ML12 Nr.0002 1,32 tonos rapsų už 2.236,08 Lt, 2012 m. kovo 12 d. MA Nr.0001 120 tonų rapsų už 211.992,00 Lt, 2012 m. rugsėjo 14 d.  ML12 Nr.0001 98,54 tonų rapsų už 181.830,94 Lt, 2012 m. spalio 1 d. ML Nr.0002 264 tonų kviečių už 192.244,80 Lt, G. S. pagal PVM sąskaitas faktūras 2012 m. kovo 12 d. GS Nr.0001 180,2 tonos rapsų už 318.341,32 Lt, 2012 m. rugsėjo 14 d. GL12 Nr.0001 100,16 tonos rapsų už 184.820,24 Lt bendrovei(duomenys neskelbtini) nepardavė, (duomenys neskelbtini) kviečius ir rapsus įsigijo ne iš ūkininkų M. L. ir G. S., o iš nenustatytų asmenų, tai bendrovė(duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje pagrįsdama kviečių ir rapsų įsigijimą ūkininkų M. L. ir G. S. vardu išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, kuriose užfiksuotos tarp šių objektų neįvykusios ūkinės operacijos, nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatų, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų ir dėl to iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 - 2012 metus (9 t., b. l. 7-17).

        Ekspertizės akto (specialisto išvados), kaip įrodymo, vertinimui keliami reikalavimai nustatyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283-222/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-240/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018). Be to teismai, vertindami specialisto išvadą ar ekspertizės aktą, turėtų patikrinti ir įvertinti specialistui ar ekspertui pateiktos medžiagos išsamumą, pakankamumą ir kokybiškumą; ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumą; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumą; taikytų metodų mokslinį pagrįstumą ir tinkamumą; atsakyti į klausimą, ar ekspertas ar specialistas neviršijo savo specialių žinių ribų ir, ar nesprendė klausimų, kurie viršija jų kompetencijos ribas. Byloje surinktų įrodymų, vertinimas, yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, tuo tarpu ūkinės finansinės veiklos tyrimas turi apsiriboti buhalterinių finansinių dokumentų tyrimu. Tik įvertinus visus įrodymus, tame tarpe ir specialisto išvadą, kompetentinga teisėsaugos institucija gali daryti išvadas, tame tarpe ir apie įmonių, jų atliekamų ūkinių operacijų fiktyvumą.

        Vienas iš ikiteisminio ir teisminio tyrimo dalykų šioje byloje yra nustatyti, ar kaltinime nurodytuose dokumentuose nurodyti įvykiai atitinka tikrovę, ar įvykę grūdinių kultūrų pardavimai pagal kaltinime nurodytas PVM sąskaitas faktūras, buvo realūs ir vykdomi, ar šiuose išrašytuose finansiniuose-buhalteriniuose ir kituose dokumentuose buvo užfiksuotos realiai įvykusios ūkinės operacijos. Šios aplinkybės turi būti nustatytos BPK 20 straipsnyje nurodytais įrodymais. Vienas iš įrodymų yra specialisto išvada. Specialisto išvada gaunama tada, kai nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti tyrimą, kuriam reikalingos specialios žinios ir įgūdžiai (paprastai mokslo, technikos, meno ar kitų sričių). Šiuo atveju specialisto funkcija yra buhalterinių – finansinių dokumentų tyrimas. Specialisto pateikiami atsakymai į klausimą negali reikalauti teisiškai įvertinti nustatytus faktus ar konstatuoti asmens teisinę atsakomybę. 

        Įvertinus šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu pateiktas ir paminėtas ūkininko M. L., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialistės J. Č. išvadas, taikytą metodiką – dokumentų lyginimo ir kryžminio dokumentų tikrinimo, vadovavimąsi nurodytais teisiniais aktais, šioms išvadoms gauti pateiktus specialistei dokumentus: 1) dėl ūkininko M. L. ūkinės finansinės veiklos tyrimo – žemės ūkio produkcijos pardavimų ir prekių pirkimo pirminius dokumentus už 2010 – 2013 metus, 2010 m. išrašytų ir gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrus; 2011 m. suvestinį apskaitos registrą “Didžioji knyga”, 2011 m. balansą, 2011 m. gaunamų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrą, 2011 m. materialinių vertybių pajamų žiniaraštį, 2012 ir 2013 metų pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnalus; 2010 – 2012 metų metines pajamų deklaracijas, PVM deklaracijas, kryžminių patikrinimų su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) UAB “Žemdirbių konsultavimo biuras” medžiagą, informaciją VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM informaciją apie deklaruotus pasėlių plotus, VĮ Registrų centro duomenis, antstolės E. M. kontoros pateiktus dokumentus, baudžiamojoje byloje surinktą medžiagą; 2) dėl UAB “M. J.” ūkinės finansinės veiklos tyrimo – gautas ir išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kasos ir banko operacijų dokumentus, avanso apyskaitas, buhalterinės apskaitos registrus, UAB “Carnis”, UAB “Logista”, ūkininkų M. L. ir G. S. kryžminio patikrinimo dokumentus, PVM ir pelno mokesčio deklaracijas, kratos metu paimtus dokumentus ikiteisminio tyrimo medžiagą; 3) dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo – (duomenys neskelbtini) gautas ir išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kasos ir banko operacijų dokumentus, avanso apyskaitas, buhalterinės apskaitos dokumentus, (duomenys neskelbtini), UAB “Žiuriai”, ūkininkų M. L. ir G. S. kryžminio patikrinimo dokumentus, PVM ir pelno mokesčio deklaracijas, kratos metu paimtus dokumentus, ikiteisminio tyrimo medžiagą; teismui nekyla abejonių dėl šių išvadų objektyvumo, teisingumo, išsamumo, kadangi išvados pateiktos apsiribojant buhalterinių–finansinių dokumentų tyrimu. 

        Dėl konsultacinės išvados vertinimo kaip rašytinio įrodymo bus pasisakyta kaltinamosios T. K. epizoduose, todėl šiame epizode dėl kaltinamojo M. L. veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, nepasisako, tik konstatuota, kad teismas laiko svaresniu įrodymu specialistės išvadas, todėl jomis ir remiasi.

        Iš užduočių atlikti objektų tyrimą, specialistės išvadų ir specialistės paaiškinimų tiek ikiteisminio tyrimo metu (11 t., b. l. 61-63), tiek teisiamojo posėdžio metu matyti, kad specialistė savo išvadas dėl paminėtų finansinių operacijų bei dokumentuose įformintų ūkinių operacijų neatitikimo tikrovei, grindė iš esmės savo specialiomis žiniomis, informacija, esančia  buhalteriniuose–finansiniuose dokumentuose, taip pat atsižvelgta ir į kitą ikiteisminio tyrimo medžiagą (kaltinamųjų parodymus ir kt.).  

        Todėl teismas, atsižvelgęs į specialistės pateiktas išvadas, jas sugretinęs su kitais bylos duomenimis, paties kaltinamojo M. L. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, ir šiuos įrodymus įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo M. L. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad M. L., vykdydamas individualią ūkininko veiklą, nuo 2011 m. gruodžio 21 d. iki 2013 m. gruodžio 12 d. Mažeikių r., Mažeikiuose, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytais laiku ir vietose, bendrininko organizatoriaus D. G., vykdytojo A. R., kurio atžvilgiu 2015 m. balandžio 24 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, įkalbėtas už atlygį pasirašė bendrininkų organizatoriaus D. G., vykdytojo A. R., kurio atžvilgiu 2015 m. balandžio 24 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, jam pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, tuo savo parašu patvirtindamas jose žinomai neteisingus duomenis apie tariamai įvykusius grūdinių kultūrų pardavimus:

        rapsų 2011 m. gruodžio 21 d. ML Nr.0001 120 tonų už 203.280,00 Lt (58.873,96 Eur), 2012 m. sausio 12 d. ML Nr.0002 1,32 tonos už 2.236,08 Lt (647,61 Eur), 2012 m. kovo 12 d. MA Nr.0001 120 tonų už 211.992,00 Lt (61.397,13 Eur), 2012 m. rugsėjo 14 d. ML12 Nr.0001 98,54 tonų už 181.830,94 Lt (52.661,88 Eur), kviečių 2012 m. spalio 1 d. ML Nr.0002 dėl 264 tonų už 192.244,80 Lt (55.677,94 Eur) (duomenys neskelbtini),

        miežių 2012 m. rugsėjo 17 d. ŠIL Nr.00562 51,6 tonų už 40.333,66 Lt (11.681,44 Eur), 2012 m. lapkričio 12 d. ŠILU Nr.001 56 tonų už 49.126,00 Lt (14.227,87 Eur), 2013 m balandžio 17 d. ŠILU Nr.002 dėl 68,5 tonų už 59.262,78 Lt (17.163,69 Eur), 2013 m. gruodžio 12 d. ŠIL Nr.00003 dėl 73 tonų už 45.048,30 Lt (13.046,89 Eur) UAB (duomenys neskelbtini),

        rapsų 2012 m. lapkričio 26 d. GSA Nr.12/02705 219,82 tonų už 412.272,41 Lt (119.402,34 Eur) AB „L. A.“,

        miežių 2013 m. sausio 23 d. MJUK Nr.0001 300,56 tonų už 293.851,50 Lt (85.105,28 Eur), 2013 m. birželio 6 d. MJUK Nr.0004 244,86 tonų už 197.026,60 Lt (57.062,85 Eur) (duomenys neskelbtini), kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, kad ūkininkas M. L. neturėjo rapsų likučio iš 2011 metų derliaus, 2012 metais grūdinių kultūrų pasėlių plotų nedeklaravo, rapsų, kviečių, miežių neaugino, (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rapsų, kviečių, miežių nepardavė, pinigų, nurodytų jam pateiktose pasirašymui PVM sąskaitose faktūrose, kuriose užfiksuotos tariamai įvykusios ūkinės operacijos, negavo, o bendrininkai organizatorius D. G., vykdytojas A. R., kurio atžvilgiu 2015 m. balandžio 24 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, už pasirašymą PVM sąskaitose faktūrose, kuriose užfiksuotos tariamai įvykusios ūkinės operacijos dėl grūdinių kultūrų pardavimų, bendrininkui padėjėjui M. L. nuo 2011 m. gruodžio 21 d. išmokėjo sutartą atlygį, šias žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras realizavo po vieną pasirašytą egzempliorių grąžindamas bendrininkams organizatoriui D. G., vykdytojui A. R., kurio atžvilgiu 2015m. balandžio 24 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, taip per bendrininkus organizatorių D. G., vykdytoją A. R., kurio atžvilgiu 2015 m. balandžio 24 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, padėjo apgaulingai tvarkyti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buhalterines apskaitas. Minėtos specialistės išvados bei A. R. atžvilgiu 2015 m. balandžio 24 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas patvirtina, kad dėl paminėtų priežasčių, iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) veiklos, jų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 – 2013 metus.

        Paminėtų įrodymu visuma, taip pat ta aplinkybė, kad M. L. pasitvirtino kaltinimas dėl fiktyvių sandorių sudarymo su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), AB „L. A.“ ir (duomenys neskelbtini), ir žinomai neteisingų duomenų apie tariamai įvykdytus grūdinių kultūrų pardavimus patvirtinimą savo parašu, akivaizdu, kad kaltinamasis M. L., vykdydamas individualią ūkininko veiklą, ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 10 str. 5 d., 21 str. 1 d. būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir jos tvarkymą nuo 2011 m. gruodžio 21 d. iki 2013 m. gruodžio 12 d. įtraukdamas į buhalterinę apskaitą PVM sąskaitas faktūras su jose įformintais tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie grūdinių kultūrų pardavimą, t. y. rapsų 2011 m. gruodžio 21 d. ML Nr.0001 120 tonų už 203.280,00 Lt (58.873,96 Eur), 2012 m. sausio 12 d. ML Nr.0002 1,32 tonos už 2.236,08 Lt (647,61 Eur), 2012 m. kovo 12 d. MA Nr.0001 120 tonų už 211.992,00 Lt (61.397,13 Eur), 2012 m. rugsėjo 14 d. ML12 Nr.0001 98,54 tonų už 181.830,94 Lt (52.661,88 Eur), kviečių 2012 m. spalio 1 d. ML Nr.0002 dėl 264 tonų už 192.244,80 Lt (55.677,94 Eur) (duomenys neskelbtini), miežių 2012 m. rugsėjo 17 d. ŠIL Nr.00562 51,6 tonų už 40.333,66 Lt (11.681,44 Eur), 2012 m. lapkričio 12 d. ŠILU Nr.001 56 tonų už 49.126,00 Lt (14.227,87 Eur), 2013 m. balandžio 17 d. ŠILU Nr.002 dėl 68,5 tonų už 59.262,78 Lt (17.163,69 Eur), 2013 m. gruodžio 12 d. ŠIL Nr.00003 dėl 73 tonų už 45.048,30 Lt (13.046,89 Eur) UAB (duomenys neskelbtini), rapsų 2012 m. lapkričio 26 d. GSA Nr.12/02705 219,82 tonų už 412.272,41 Lt (119.402,34 Eur) (duomenys neskelbtini), miežių 2013 m. sausio 23 d. MJUK Nr.0001 300,56 tonų už 293.851,50 Lt (85.105,28 Eur), 2013 m. birželio 6 d. MJUK Nr.0004 244,86 tonų už 197.026,60 Lt (57.062,85 Eur) (duomenys neskelbtini), apgaulingai tvarkė savo kaip ūkininko M. L. ūkio buhalterinę apskaitą, dėl ko, kaip nustatyta minėtoje specialistės išvadoje, iš dalies negalima nustatyti ūkininko M. L. ūkio veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 - 2013 metus, todėl  jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje. 

        BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių rūšių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Buhalterinės apskaitos netvarkymas – tai teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nevykdymas, pvz., ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių neregistravimas, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. 

        BK 223 straipsnyje numatytas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar jų nesilaikęs aplaidžiai tvarkydamas apskaitą. 

        Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai norminiais aktais nustatytos šių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas. Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų. Pagal to paties įstatymo 21 straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Tačiau pagal teismų praktiką tais atvejais, kai formaliai įmonės vadovu esantis asmuo realiai įmonės vadovo funkcijų neatlieka, baudžiamosios atsakomybės subjektu pagal BK 223 straipsnį gali būti pripažintas asmuo, faktiškai vadovaujantis įmonei.

        BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl aplaidžių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu. 

        Kaltinamasis M. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino tą aplinkybę, kad nuo 2010 metų dėl ypatingai sunkios finansinės padėties ir esamų skolų, kaip ūkininkas sunkiai vertėsi, nebeturėjo galimybės mokėti buhalteriui, todėl jo ūkio apskaitos dokumentai nebuvo iki galo sutvarkyti, dalis dokumentų neišsaugota, o pats buhalterinėje apskaitoje nelabai susigaudo, todėl ši galimai nėra labai išsami ir tvarkinga. Be to, nuo tų metų ir jo kaip ūkininko veikla yra smarkiai sumažėjusi, t.y. beveik nevykdoma.

        2014 m. lapkričio 7 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-4/86 “Dėl M. L. ūkinės finansinės veiklos tyrimo” nurodyta, kad ūkininkas M. L. tvarkydamas buhalterinę apskaitą nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 19 straipsnio nuostatų, nes neišsaugojo buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės, VšĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras sudarytų 2010 ir 2011 metų buhalterinės apskaitos registrų, numatytų konsultavimo paslaugų teikimo sutartyse Nr.09/4081 ir Nr.11/1217 (išskyrus, išrašytų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų ir gaunamų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrus 2010 metais ir išskyrus balansą, didžiosios knygos suvestinį registrą, pelno (nuostolių) ataskaitą, pajamų mokesčio apskaičiavimo ataskaitą (žiniaraštį), gaunamų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrą, materialinių vertybių judėjimo ataskaitą 2012 metais). Ūkininko M. L., PVM mokėtojo, buhalterinė apskaita už 2012 ir 2013 metus buvo tvarkoma supaprastintu būdu, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. X-574) 6 straipsnio 3 dalies nuostatų, kad ūkio subjektai apskaitai tvarkyti taiko dvejybių įrašo būdą. Gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniai ir praėjusiais ataskaitiniais metais, gali pasirinkti supaprastintą apskaitą. Ūkininko M. L. buhalterinės apskaitos duomenys už 2010 - 2013 metus nesuteikia reikiamos informacijos apie ūkininko turtą ir įsipareigojimus, tai yra ūkininko M. L. buhalterinės apskaitos informacija yra neišsami ir nepalyginama. Ūkininkas M. L. nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnio reikalavimų, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Dėl neišsaugotų ūkininko M. L. 2010-2011 metų buhalterinės apskaitos registrų nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 19 straipsnio, dėl neišsamios ir nepalyginamos buhalterinės apskaitos tvarkymo, nesilaikant buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnio reikalavimų ir dėl pasirinkto supaprastinto buhalterinės apskaitos tvarkymo būdo 2012 ir 2013 metais, nesilaikant buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio 3 dalies nuostatų, ir tyrimo metu nėra galimybės nustatyti ūkininko M. L., turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010 - 2013 metus.

        Įvertinus kaltinamojo parodymus, specialistės išvadą, paremtą ūkininko M. L. buhalteriniais–finansiniais dokumentais, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo M. L. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad jis, vykdydamas individualią ūkininko veiklą ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 10 straipsnio 5 dalį, 21 straipsnį, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir jos tvarkymą, apskaitos dokumentų išsaugojimą nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. aplaidžiai tvarkė ūkininko M. L. ūkio buhalterinę apskaitą, nes ūkininko M. L. buhalterinės apskaitos duomenys už 2010 - 2013 metus nesuteikia reikiamos informacijos apie ūkininko turtą ir įsipareigojimus, nenustatė buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, nesaugojo VšĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro sudarytų 2010 - 2011 metų buhalterinės apskaitos registrų, numatytų konsultavimo paslaugų teikimo sutartyse Nr.09/4081, Nr. 11/1217, išskyrus išrašytų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų, gaunamų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrus 2010 metais, 2012 - 2013 metais buhalterinę apskaitą tvarkė supaprastintu būdu, bet, būdamas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, buhalterinę apskaitą turėjo tvarkyti taikant dvejybinio įrašo būdą, taip pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 4 straipsnio 6 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio reikalavimus, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, jog apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga vidaus bei išorės informacijos vartotojams, apskaitai tvarkyti taiko dvejybinio įrašo būdą, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo ir po jų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, ir dėl šių pažeidimų visiškai negalima nustatyti ūkininko M. L. ūkio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010 - 2013 metus.

 

        Dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties

 

        Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamojo M. L. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai), padarytos laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 21 d. iki 2013 m. gruodžio 12 d. Nusikalstama veika, numatyta BK 223 straipsnio 1 dalyje (priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai) padaryta laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, o BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – nesunkių nusikaltimų kategorijai. 

        Minėtais laikotarpiais, t. y. veikų padarymo metu, galiojusi BK 95 straipsnio redakcija (straipsnio redakcija įsigaliojusi nuo 2011 m. kovo 31 d. ir galiojusi iki 2014 m. kovo 24 d., 2010 m. birželio 15 d. įsakymas Nr. XI-901 ) apkaltinamojo nuosprendžio už apysunkius nusikaltimus priėmimo senaties terminas buvo 12 metų, už nesunkius nusikaltimus priėmimo senaties terminas buvo 8 metai (jei kaltinamasis nesislėpė ir nepadarė naujos tyčinės nusikalstamos veikos). Vertinant kaltinamojo M. L. atžvilgiu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminus, darytina išvada, kad dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis dar nėra suėjusi, senaties sueitų tik 2025 m. gruodžio 12 d. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje padarymo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis sueina tik 2021 m. gruodžio 31 d. Taigi šio nuosprendžio priėmimo metu, kaltinamojo atžvilgiu apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas (dėl visų nusikalstamų veikų) nėra suėjęs ir pagrindo jo atžvilgiu nutraukti bylą, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nėra pagrindo.

 

        Dėl kaltinamojo G. S. nusikalstamų veikų 

 

        Kaltinamasis G. S. teismo posėdžio metu dėl jam pareikštų kaltinimų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, kaltu neprisipažino. Kaltę pripažino tik dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje padarymo.

        Kaltinamasis teismo posėdžio metu parodė, kad buvo užprašyti mokesčių inspekcijos dokumentai, atlikta krata ir išimti dokumentai, pagal kuriuos ir yra pateikti kaltinimai, jog nebuvo pristatyti grūdai, kad niekas realiai nevežta. Tačiau viskas buvo priešingai, jis pasirašė grūdų pardavimo buhalterinius dokumentus su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu minėtoms įmonėms pardavė užaugintus grūdus. Paaiškino, kad buvo kažkokios įmonės, su kuriomis sudarė sutartis dėl žemių nuomos, bet nežino tiksliai jų pavadinimų, ar iš Estijos, ar iš kur kitus buvo. Jie pirkdavo žemes Lietuvoje ir visas žemes jam nuomodavo. Jis deklaruodavo tiktai dalį žemės, o kitą dalį jie patys turbūt deklaruodavo. Nežino kokiais sumetimais, bet jam neduodavo deklaruoti tų žemių. Pagal susitarimą, jis tas žemes dirbdavo ir pas jį likdavo produkcija. Produkciją pildavo į sandėlius, tik tiek, kad dalį produkcijos jis turėjo jiems grąžinti, kadangi buvo jų žemė. Paskui ant galo nusprendė, kad tą produkciją reikia parduoti. Kad tą produkciją parduoti ir jokių sąskaitų, į kieno banko sąskaitą vesti, – ieškojo, kas moka grynais. Rado, kad šita įmonė (duomenys neskelbtini) moka grynais. Daugiau niekas grynais nemokėdavo. Bet dalį 50 proc. iš to ką gaudavo, turėdavo atiduoti už išsinuomotą žemę, kadangi jis dirbo žemę. Sau pasilikdavo tik pusę sumos. Jis ūkininkavo, turėjo pagalbininkus. Ūkis buvo jo. Jis dirbo savo ir nuomotas žemes. Deklaruodavo pasėlius, – deklaruodavo ką savo dirbo ir ką leisdavo deklaruoti tą įmonė, nes į pusę metų pripirkdavo daug žemių. Atvažiuodavo kažkoks atstovas ir parodydavo: šitos ir šitos. Įmonės jam leisdavo deklaruoti kas buvo Alkiškių apylinkės ribose. Kas toliau buvo, jau nebedeklaravo. Tai buvo 2010 m., 2011 m., 2009 m., 2013 m. Pateikiant deklaracijas šitas žemes valdė nuomos sutarties pagrindu. Ten buvo daug įmonių: UAB „Arklai“, UAB „Artojai“, UAB „Baltijos arklas“. Buvo sudarytos žemės nuomos sutartys. Kur buvo sudarytos sutartys, tai deklaruodavo, ant ko nedarydavo sutarčių – ant to nedeklaruodavo. 2011 m. pilnai vykdė veiklą: kviečiai, rapsas, kvietrugiai – jam atrodo buvo. Daug užaugino, daug tiekėjams pardavė, tikslesnių skaičių neatsimena. Speltus pardavinėjo, daug pasiliko sandėlyje, nes kainos buvo negeros. Visaip buvo. S. M. javus, kad jie tinka jo sąlygomis, moka grynais pinigais, pasiskambina, atveža kviečius, pasidaro ar tinka kokybė, tada susidaro sutartį ir pirmyn. Pardavinėjo kviečius ir rapsą 2012 metais, buvo iš 2009 metų likutis kviečių, iš 2011 metų buvo daug rapsų likučio. Pardavė, kadangi turėjo atsiskaityti su asmeniu už tą žemę ir faktiškai visą laiką pusę derliaus turėjo palikti, nes pusė, kaip ne jo. Tiksliai negali pasakyti koks likutis derliaus buvo 2011 m., ten priekabomis supiltas kalnas, o jis neturi svarstyklių. (duomenys neskelbtini) pardavinėjo kviečius ir rapsą 2012 m. ir 2013 m. Kiekiai buvo nemaži, nes faktiškai buvo pilnas sandėlys. Gauta suma irgi buvo didelė. Kai pabendravo telefonu su D. G., pasiėmė kontaktus ir atvažiuodavo D. G. iki jo namų. Jis atveždavo iš pradžių krovinio važtaraštį, paskui po kažkiek laiko pateikdavo sąskaitą, kad viskas yra pristatyta. Produkcija buvo vežama traktoriais. Vienas darbininkas S. K. jam padėdavo vežti, o kitu atveju samdydavo mašiną. Pas jį buvo du traktoriai Belarus LT709, kito valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Ne visą laiką buvo galimybė važiuoti su traktoriumi, tai samdydavo mašiną, o mašinų skelbimų buvo pilna laikraščiuose „vežame birius krovinius“. Kiek pamena, jis pardavė kviečius ir rapsus Mažeikių javams. (duomenys neskelbtini) pardavė turbūt kviečius. 2012 m. trečią mėnesį buvo parduota 180 tonų. 2012 m. rugsėjo mėnesį, jau iš kito derliaus buvo parduotos 184 tonos rapsų (duomenys neskelbtini) 2013 m. kviečių buvo parduota 352 tonos ir 2013 m. buvo parduotos 259 tonos (duomenys neskelbtini). Su D. G. sudarė sutartį žodžiu, sakė pirmoje eilėje reikia pažiūrėti produkciją. Tai buvo 2012 metais. Pažiūrėjo produkciją, produkcija atitiko jų reikalavimus, kokybes. Jis nuvežė jam į maišiukus supylęs produkciją: rapsą ir kviečius. S. M.. Jų ofisas buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pasakė, kad po atitinkamo laiko ištirs ir pažiūrės kas per produkcija, pasakys kas kame. Ištikrino produkciją, pasakė kad atitinka kokybės reikalavimus, paklausė, ar jį tenkina kaina, ir pradėjo bendradarbiauti. Rapsai, kurie buvo parduoti (duomenys neskelbtini), t. y. 318 tonų rapsų 2012 m. kovo 12 d., buvo auginami jo deklaruojamuose plotuose ir nedeklaruojamose plotuose. Nedeklaruojamų plotų buvo apie 200 hektarų, kur jis nedeklaruodavo, o sėdavo, augindavo. Nežino, kam priklausė žemė, ten buvo daug įmonių. Žemė buvo visur: Alkiškiuose, Konteikiuose. Žemių, kurių nedeklaravo ir juose dirbo susitaręs žodžiu, – buvo už Konteikių kaimo 15 hektarų, Alkiškiuose 60 hektarų, – ten susidaro gabaliukais, Dabikinės kaime, už senosios Akmenės, – ten gabaliukais po 5 – 6 hektarus, netoli Kivilių, – nežino, kaip vadinasi kaimas važiuojant keliukais, buvo daugiau nei 20 hektarų. Tą žemę dar dirbo 2013 metais. Grūdus krovė į traktorius, 4 priekabas. Vežė į Kretingą. Kada vežė su traktoriais, veždavo jis su Kriaučiūnu. Pasikraudavo iš vakaro, kitą kartą kraudavo per naktį, vėliau iš ryto išvažiuodavo ir važiuodavo į Kretingą, kad būtų iki pietų Kretingoje. Dalyvaudavo grūdų pristatyme. Su vienu traktoriumi veždavo 30 tonų. Su kitu truputį mažiau, – iki 20 tonų, nes kitos būdavo mažesnės priekabos. Kviečiai buvo laikomi sandėlyje, irgi buvo kraunami su tuo pačiu aparatu, taip pat buvo laikomi, taip pat buvo kraunami į traktorius ir tuo pačiu maršrutu buvo vežami į Kretingos supirkimo punktą. 2013 metais kviečių buvo parduota 352 tonos, 355 tonos. 2012 ir 2013 metais buvo parduota panašiai grūdų (duomenys neskelbtini). Kviečiai buvo auginami nuo 2009 m. ir sandėliuojami, kadangi visada yra noras didesnių kainų, visą laiką yra paliekama, laikoma. Visą laiką sandėliai buvo pilni kviečių. Kviečius galima laikyti ilgiau, jie nėra tokie gendantys, kaip rapsai. Juos galima laikyti 4 – 5 metus. Kviečiai buvo supilti į sandėlį ir jame laikomi. Parduotas derlius galėjo būti ir 2009 metų. 2009 – 2010 m. kviečius augino tose pačiose plotuose, kur rapsus ir kviečius augino. Iš gautų 92 000 litų, 50 procentų atidavė tam patikėtiniui žmogui, už žemės nuomą, o kitus investavo į ūkį. Po to, pagal 2012 m. vasario 14 d. sutartį, gavo 53 000 litų. Viskas buvo taip pat, nieko išskirtinai nebuvo. Buvo tik kažkoks atvejis, kad pats D. G. buvo atvežęs į namus, nes turėjo kažkokių reikalų N. A.. Kai gaudavo pinigus iš (duomenys neskelbtini), paskambindavo tam žmogui, kuris buvo atsakingas už žemės nuomą, pasakydavau, kad gali atvažiuoti pasiimti pinigų ir jis atvažiuodavo. To asmens negali nurodyti, kadangi nei vardo, nei pavardės nežino, turėdavo telefono numerį, bet dabar ir savo telefono nebeturi. Už kviečius buvo atsiskaitoma taip pat analogiškai. Pinigai buvo perduoti Mažeikių javų ofise. Pinigus visą laiką perduodavo D. G.. Patvirtina, kad gavo 102 000 litus, taip pat 72 000 eurų litus, iš kurių 50 procentų pagal išrašytą kvitą atiduodavo už žemę žmogui, kad ją dirbdavo, o likusius, kaip minėjo, investuodavo. Šie sandoriai per aplaidumą nebuvo įtraukti į buhalterinę apskaitą, kadangi darant kratą, šitie dokumentai buvo rasti užkritę už spintos. O kadangi visą buhalteriją tvarkė jo mama ir jis nežinojo, kaip čia įvyko. Bet dokumentai buvo užkritę už spintos ir ne tik šitie, bet ir sandoris su „Litagra“, bei su „Vilkyčių mėsinė“. Netgi kratos protokole yra užrašyta – aplaidumas. Šiuos dokumentus padėdavo atskiroje lentynoje spintoje. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas FNTT būstinėje, jį apklausinėjo (duomenys neskelbtini). Tokia ta apklausa ir tebuvo, viskas jau buvo surašyta ant popieriaus, jam tik bereikėjo sutikti arba nesutikti. Jei jis būtų nesutikęs, turbūt jį būtų uždarę, kadangi jam nebuvo kaip gintis. Pirmą kartą buvo 4 apklausinėtojai, jie puolė. O paskui, kai sutiko pagal jų visą šitą medžiagą, tai tada tik (duomenys neskelbtini) apklausinėjo. Vieną kartą buvo ikiteisminio teisėja, bet nebuvo suteiktos sąlygos nei į savo advokatą, nuvedė už rankos, kad nebekeistų nieko ir viskas, net advokato neleido. Jam paskyrė kažkokį advokatą. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausa buvo atlikta pagal šitą kaltinimą, kaip šitas kaltinimas yra. Ką klausė, tą pasakė. Jis juk negalėjo nuklysti nuo šito viso kas buvo surašyta ir jo pasirašyta, neturėjo teisės gintis. Šiai dienai parodymai skiriasi nuo tų, kuriuos davė tiek FNTT biure, tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kadangi viskas jau buvo surašyta, jam tik reikėjo paliudyti, kad viskas taip ir buvo. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją jį nuvedė (duomenys neskelbtini), jis sakė, kad jam reikalingas advokatas, tačiau jam nurodė, kad advokatas nereikalingas, nes jau paskirtas. Kai jį apklausinėjo FNTT, (duomenys neskelbtini) pasakė, kad jis nebandytų nieko keisti parodymuose, todėl tokius parodymus ir davė, kokie buvo surašyti. Šiandieną sako teisybę, todėl jo parodymai ir skiriasi.

        Vertinant kaltinamojo G. S. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus su jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (parodymai perskaityti (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu), liudytojo S. K. (dirbusio traktorito, mechanizatoriaus pareigose pas kaltinamąjį) duotais parodymais, kita bylos medžiaga, matyti, kad kaltinamojo duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu yra prieštaringi, neišsamūs, neatitinka jo kaip ūkininko buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodytų duomenų, minėto liudytojo S. K. apklausos metu nurodytų aplinkybių. Pastebėtina, kad kaltinamasis teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai nurodyti iš kokių konkrečių įmonių nuomojosi žemę, asmenų, kuriems mokėjo nuomą už šią žemę, konkrečių išsinuomotų žemės plotų ir jų būvimo vietų. Taip pat negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių įmonės, kurios jam išnuomojo žemę, neleido dalies tų žemių deklaruoti. Be to, jo nurodytos aplinkybės apie produkcijos sandėliavimą (grūdų pylimą į sandėlius), kviečių ir rapsų pardavimą 2012 metais iš 2009 metų likučio, rapsų iš 2011 metų likučio, parduodamos produkcijos vežimo su S. K. traktoriais į Kretingą, prieštarauja  liudytojo S. K. parodymams. Pastebėtina, kad liudytojas S. K. teigė, jog dirbdamas pas G. S., mechanizatoriaus, traktoristo pareigose, jis dirbo darbus, kurie yra susiję su traktoriumi, – arimai, kultivavimai, grūdų vežimai, tręšimai. Tuo laikotarpiu, kai jis dirbo ūkyje, vairavo traktorius: „(duomenys neskelbtini)“ (šimtinį) ir „Makormikas“ ir tos dvejos transporto priemonės buvo ūkyje. Ūkyje taip pat buvo dar keletas traktorių: „Makormikas“ ir „MTZ 80“. Jie atlikdavo darbus Alkiškių kaime, Akmenės rajone, taip pat Menčių kaime, Kyšių kaime. Jis negali pasakyti, kiek buvo dirbamos žemės plotų hektarų. Atrodo, kad jam atėjus dirbti nesikeitė dirbamos žemės plotai. Žemės plotai, kuriuos jie dirbo, priklausė savininkui G. S.. G. S. ūkis buvo (duomenys neskelbtini) kaime prie gyvenamojo namo. Ten buvo garažas, kuriame buvo laikoma technika (traktoriai). Garažas buvo naudojamas technikos laikymui ir remontui. Ten buvo namas ir tvartas. Ūkininkas augino visokias grūdines kultūras: kviečius, miežius, rapsus. Kai nukuldavo grūdus, jis juos išveždavo į priėmimo punktus. G. S. pats veždavo į buvusių mechaninių dirbtuvių teritoriją grūdus. Ten yra pastatas, buvęs sandėlis, į kurį grūdus veždavo pats G. S.. Per darbymetį jie grūdus ir rapsą veždavo daug kur. Jis nežino kelintais metai tai buvo, bet jie veždavo į Joniškį, Žvalguvą, supirkimo punktus už Papilės, už Daubiškių, Joniškio mieste, Akmenės rajone. Jis yra vežęs dar kažkur, bet neprisimena vietovės, negali dabar pasakyti. Derlius buvo nuimamas ir išvežamas į supirkimo punktus. Jis dabar tiksliai negali pasakyti, ar ūkininkas rapsą sandėliuodavo, įprastai jie jį išveždavo. Jie iš karto pasikraudavo į priekabas ir išveždavo. Tam tikras rapsų kiekis buvo išvežamas iš lauko į supirkimo punktus, o paskui kaip oras leidžia, jei oras geras, pasikraudavo ir vėl veždavo į supirkimo punktus. Grūdus (miežius, kviečius) sandėliavo dirbtuvėse, nes nebuvo kur jų pilti. Kombainai dirbdavo didesniu pajėgumu ir neturėjo galimybės išvežti, nes jie turėjo tik dvi priekabas. Jie išveždavo 20–25 tonų. Krovinys buvo pakraunamas į dvejas priekabas. Traktorius būdavo su dvejomis priekabomis. Į priekabą tilpdavo apie 10 tonų su trupučiu. Derlius nebuvo pasilikęs ilgesnį laiką ir nebuvo sandėliuojamas ne vieną sezoną. Šiaip sandėlis nebuvo pritaikytas ilgesniam sandėliavimui. Ten yra tik patalpa, nes nėra ventiliacijos. Jo darbo laikotarpiu tame sandėlyje grūdai ar rapsas nebuvo sandėliuojami ilgesnį laiką (per 1-2 sezonus). Tas pastatas yra pusiau avarinis. Tuo metu nebuvo pusės stogo ant sandėlio, o kaip dabar yra, jis nežino, nes nėra buvęs. Kai jis dirbo, ant pastato nebuvo pusės stogo, buvo avarinės būklės.

        Pastebėtina, kad nors ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas buvo nurodęs, kad vis tik vežė grūdus su kaltinamuoju į (duomenys neskelbtini) žiemos metu (2 t., b. l. 144-146), tačiau teismo posėdžio metu teigė neprisimenantis tokios aplinkybės dėl jo vykimo kartu su G. S. žiemos metu parduoti grūdus į minėtą įmonę. Jis 2014 m. gegužės 5 d. apklausos metu tokią aplinkybę (dėl grūdų vežimo į (duomenys neskelbtini)) nurodė dėl to, kad tyrėjas jam parodė (duomenys neskelbtini) grūdų priėmimo lydraščiuose, tačiau ir jose ne visur buvo jo parašas (31 t., b. l. 125-128).

        Pastebėtina ir tai, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus dėl užaugintų grūdų pardavimo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), paneigia 2014 m. rugsėjo   23 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 5-4/73 “Dėl ūkininko G. S. ūkinės finansinės veiklos tyrimo”, kuri paremta analizuojant ir vertinant G. S. buhalterinės apskaitos dokumentus – žemės ūkio produkcijos pirkimų ir pardavimų dokumentus už 2011-2013 metus, 2011 suvestinį apskaitos registrą „sąskaitų apyvartos“, 2012 m. pajamų mokesčio apskaičiavimo atskaitą, išrašytų ir gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrus, išlaidų apskaitos registrus, kasos operacijų registravimo registrą, piniginių operacijų kredito unijoje „Tikroji viltis“ registrą, materialinių vertybių apskaitos ataskaitą, PVM ir pajamų deklaracijas, kryžminių patikrinimų su UAB „Vilkyčių mėsa“, UAB „Agrospelta“, (duomenys neskelbtini), Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM informaciją apie deklaruotus pasėlius, VĮ Registrų centro duomenis, baudžiamojoje byloje surinktą medžiagą. Specialisto išvadoje nustatyta, kad ūkininkas G. S., tvarkydamas buhalterinę apskaitą, nesilaikė LR finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-575) 15 straipsnio 11 dalies nuostatos, nes į buhalterinę apskaitą, „Materialinę ataskaitą“ įrašytas 180,2 t už 139 883,8 Lt vasarinių rapsų likutis (gamybos produkcijos) nesutampa su 2011 metų ataskaitoje „Sąskaitų apyvartos“ įrašytu gamybos produkcijos metų pabaigoje 21414 Lt likučiu. Ūkininko G. S. buhalterinės apskaitos dokumente „Materialinė ataskaita“ įrašytas rapsų likutis 2012 m. pradžioje neatitinka tikrovės. Ūkininkas G. S., įrašydamas į 2012 metų registrą „Materialinė ataskaita“ 118 469,8 Lt (139 883,80 – 21 414) likutį rapsų (gamybos produkcijos) metų pradžioje didesnį nei buvo 2011 m pabaigoje, tai yra įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie rapsų likutį 2012 metų pradžioje ir šiuos duomenis panaudojęs buhalterinėje apskaitoje, nevykdė LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 13 straipsnio 3 dalies nuostatų. Iš 4 lentelėje 2014 m. rugsėjo 23 d. specialisto išvadoje Nr.5-4/73 surašytų duomenų matyti, kad, jeigu 2011 m. pabaigoje ir 2012 m. pradžioje pas ūkininką G. S. vasarinių rapsų (gamybos produkcijos) likutis buvo 27,6 tonos už 21414 Lt, tai iki 2012 m. derliaus jis neturėjo galimybės parduoti didesnio rapsų kiekio, jeigu jų neįsigijo iš kitų tiekėjų. Lyginant parduotų rapsų iš 2012 m. derliaus kiekius tonomis, su derliumi, kurį jis galėjo užauginti, ūkininkas G. S. įformino 29,66 tonos rapsų pardavimų daugiau negu galėjo užauginti. Iš viso ūkininkas G. S. 2012 metais neturėjo galimybės parduoti 182,26 tonos rapsų, nes deklaruotuose plotuose tokio kiekio negalėjo užauginti, likučio iš 2011 metų neturėjo. Ūkininkas G. S. buhalterinėje apskaitoje įregistravo 180,2 t rapsų už 318341,39 Lt, iš jų 55249,30 Lt PVM, pardavimą (duomenys neskelbtini) pagal 2012-03-12 G. S. vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą GS Nr.0001. Pagal G. S. buhalterinę apskaitą 2011 metų pabaigoje kviečių likučio nebuvo. P. N. mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos 2014-05-22 raštu Nr. BRK-(14.5.)-4483 pateiktą informaciją apie ūkininko G. S. deklaruotų pasėlių plotus, Lietuvos statistikos departamento žemės ūkio ir aplinkosaugos statistikos skyriaus 2014-09-05 raštu Nr. SDP-1630 pateiktus statistinius duomenis apie žemės ūkio augalų derlingumą apskaičiuota, kad ūkininkas G. S. 2012 metų pabaigoje, 2013 metų pradžioje galėjo turėti 73,13 tonų 2012 metų derliaus kviečių likutį ir tokį kiekį galėjo parduoti. 2013 metais yra įformintas pardavimas 538,53 tonos kviečių (duomenys neskelbtini) 2012 metų derliaus daugiau negu ūkininkas galėjo turėti likutį. Dokumentų, patvirtinančių ūkininko G. S. kviečių ir rapsų įsigijimą iš kitų tiekėjų, nepateikta. Ūkininko G. S. vardu grūdų saugyklos neįregistruotos. Jeigu ūkininkas G. S. neturėjo galimybės parduoti 2012 metais 180,2 t rapsų (duomenys neskelbtini), 2013 metais parduoti 538,53 t 2012 metų derliaus kviečių (duomenys neskelbtini), tai 2012-03-12 PVM sąskaitoje faktūroje GS Nr.0001, kurioje įforminta 180,2 t rapsų pardavimo operacija, 2013-01-28 PVM sąskaitoje faktūroje MJUK Nr.0002, kurioje įforminta 352,22 tonos 2012 metų derliaus kviečių pardavimo operacija, 2013-04-09 PVM sąskaitoje faktūroje MJUK Nr.0003, kurioje įforminta 259,44 tonos 2012 metų derliaus kviečių pardavimo operacija nurodyti rekvizitai nepatvirtina ūkinių operacijų tapatumo, nes jose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinių operacijų turinį. Ūkininkas G. S. buhalterinėje apskaitoje panaudojęs 2012-03-12 PVM sąskaitos faktūros GS Nr.0001, 2013-01-28 PVM sąskaitos faktūros MJUK Nr.0002, 2013-04-09 PVM sąskaitos faktūros MJUK Nr.0003 tikrovės neatitinkančius duomenis, nevykdė LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 13 straipsnio 3 dalies nuostatų, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų ir dėl to iš dalies negalima nustatyti G. S. ūkio veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 - 2013 metus. Ūkininkas neišsaugojo PVM sąskaitų faktūrų 2012-10-23 IND Nr.4565705, 2012-12-03 G05 Nr.0013534, 2012-12-07 G05 Nr.0013545, 2012-12-20 G05 Nr.0013667, nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 19 straipsnio reikalavimų ir dėl to iš dalies negalima nustatyti ūkininko G. S. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 metus (9 t., 113-125).

        Taip pat, minėtos specialistės 2015 m. vasario 10 d. išvadoje Nr.5-4/10 ((duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad ūkininkai M. L., G. S. 2013 metais grūdų bendrovei (duomenys neskelbtini) nepardavė, nes jų neaugino, likučių iš ankstesnių metų neturėjo, iš kitų tiekėjų grūdų neįsigijo. Ūkininko M. L. vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose 2013-01-23 MJUK Nr.0001, 2013-06-06 Nr. MJUK Nr.0004 bei ūkininko G. S. vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose 2013-01-28 MJUK Nr.0002 ir 2013-04-09 MJUK Nr.0003 yra įformintos neįvykusios grūdų pardavimo bendrovei (duomenys neskelbtini) ūkinės operacijos už 1097029,12 Lt, iš jų 906636,64 Lt grūdų kaina, 190393,48 Lt PVM. (10 t., b. l. 101-121).

        Specialistės 2015 m. balandžio 2 d. Nr.5-4/17, 2015 m. rugsėjo 15 d. Nr.5-4/72 ((duomenys neskelbtini)) išvadose taip pat nustatyta, kad ūkininkai M. L., G. S. 2011 - 2012 metais negalėjo parduoti kviečių ir rapsų bendrovei(duomenys neskelbtini), nes jų neaugino, iš kitų tiekėjų jų neįsigijo. Bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje yra įtrauktos rapsų ir kviečių pirkimo operacijos iš ūkininkų M. L. ir G. S. per 2011-2012 metus už 1070037,50 Lt, 224707,88 Lt pirkimo PVM, iš viso už 1294745,38 Lt. Jeigu ūkininkai M. L. pagal PVM sąskaitas faktūras 2011-12-21 ML Nr.0001 120 tonų rapsų už 203.280,00 Lt , 2012-01-12 ML12 Nr.0002 1,32 tonos rapsų už 2.236,08 Lt, 2012-03-12 MA Nr.0001 120 tonų rapsų už 211.992,00 Lt, 2012-09-14 ML12 Nr.0001 98,54 tonų rapsų už 181.830,94 Lt, 2012-10-01 ML Nr.0002 264 tonų kviečių už 192.244,80 Lt, G. S. pagal PVM sąskaitas faktūras 2012-03-12 GS Nr.0001 180,2 tonos rapsų už 318.341,32 Lt, 2012-09-14 GL12 Nr.0001 100,16 tonos rapsų už 184.820,24 Lt bendrovei(duomenys neskelbtini) nepardavė, (duomenys neskelbtini) kviečius ir rapsus įsigijo ne iš ūkininkų M. L. ir G. S., o iš nenustatytų asmenų, tai bendrovė(duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje pagrįsdama kviečių ir rapsų įsigijimą ūkininkų M. L. ir G. S. vardu išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, kuriose užfiksuotos tarp šių objektų neįvykusios ūkinės operacijos, nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatų, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų ir dėl to iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 - 2012 metus (9 t., b. l. 7-17).

        Dėl konsultacinės išvados vertinimo kaip rašytinio įrodymo pasisakyta kaltinamosios T. K. epizodeuose, todėl epizode dėl G. S. veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, nepasisako, tik konstatuota, kad teismas laiko svaresniu įrodymu specialistės išvadas, todėl jomis ir remiasi.

        BPK 301 straipsnyje straipsnyje nustatyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tai reiškia, kad teismas, priimdamas nuosprendį, gali remtis teisiamajame posėdyje apklaustų kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, specialistų, ekspertų išvadomis ir paaiškinimais, teisme ištirtais daiktiniais įrodymais ir dokumentais, gali remtis ir įtariamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymais, ikiteisminio tyrimo metu duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, jei šie parodymai buvo perskaityti teisiamajame posėdyje. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo (buvusio įtariamojo), nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Tokie parodymai savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant ir įvertinant tiek kaltinamojo teisme duotus parodymus, tiek kitus byloje esančius įrodymus. Tačiau ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų įrodomoji reikšmė išlieka net ir tada, kai asmuo teisminio nagrinėjimo metu jų nepatvirtina (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2009, Nr. 2K-83-699/2015).

        Teisiamojo posėdžio metu kaltinamajam G. S. duodant parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio straipsnio 1 dalies 3 punktu, buvo perskaityti jo 2014 m. gruožio 8 d. Šiaulių apylinkės teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausos metu duoti parodymai, kadangi posėdžio metu duoti parodymai kardinaliai skyrėsi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. G. S. minėtos apklausos metu parodė, kad supranta įtarimą, kaltę pripažįsta. Jis yra ūkininkas, 2004 m. balandžio 25 d. jo ūkis įregistruotas, užsiima augalininkyste, augina kvie­čius ir rapsus, taip pat juos parduoda. Savo žemės turi apie 20 hektarų, nuomoja apie 180 hektarų, iš viso deklaravo apie 203 hektarų. UAB „Žvalguva“, UAB „Litagros grūdai“, UAB „Vilkyčių mėsinė“, Agrokoncernas šioms įmonėms parduodavo savo kviečius ir rapsus. Įmonei (duomenys neskelbtini) 2013 metais nėra nieko pardavęs, įmonei (duomenys neskelbtini) 2012 metais taip pat nieko nepardavė. Buvo pas jį į namus atvažiavęs D. G., jo nepažinojo, jis pas jį į kiemą atvažiavo, nesitarė su juo susitikti. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). D. G. atvažiavo su šviesiu Mercedes automobiliu, dar su vienu vyru buvo, bet jis jo nepažįsta, vieną kartą jį tik matė, o D. G. jų nesupažindino. Jis norėjo savo kviečius parduoti ant jo vardo, kad jis būtų pardavėjas, o pirkėjas (duomenys neskelbtini). Jis jam aiškino, kad turi javų prisipirkęs ir nori juos parduoti, jis mėnesį pasivažinėjo pas jį ir prišnekino, jis sutiko. Jis nežinojo, kokios įmonės atstovas yra D. G.. Sutiko po mėnesio laiko. 2012 metais dvi sąskaitas faktūras išrašė, sąskaitas faktūras atsivežė jau išrašytas, sumų tikslių nepamena, pirkėjas buvo jau pasirašęs, jam tik reikėjo pasirašyti. Kviečiai ir rapsai buvo įrašyti. Rapsus neva pardavė (duomenys neskelbtini), nepamena kiek sąskaitų iš viso buvo išrašyta, nepamena kiek tonų buvo įrašyta į sąskaitas faktūras, gal koks 100 tonų. Tiks­liai nepamena, bet galėjo būti, kad (duomenys neskelbtini) pirma sąskaita 180 tonų, o kita 100 tonų. Jis pasirašė, viskas buvo užpildyta, jam liko tik pasirašyti. Kasos orderį rašėsi, kad gau­na pinigus, jie buvo užpildyti. Nematė, ar D. G. kur pats pasirašinėjo. Tą dieną, kai pasirašė pinigų negavo, gal po 1-2 mėnesių tik. Po to gavo apie 16000 litų, tiksliai dabar ne­pamena sumos. Su (duomenys neskelbtini) nepamena kiek sąskaitų buvo, viena, o gal dvi. (duomenys neskelbtini) sąskaitose faktūrose buvo įrašyti kviečiai, pirmoje sąskaitoje 350 tonų ir antrą kartą 250 tonų, bet realiai tai dienai tokių kiekių neturėjo. (duomenys neskelbtini) sąskaitas faktū­ras taip pat tvarkė D. G.. Dokumentai taip pat buvo iš karto jau pasirašyti. Už rapsus reikėjo sumokėti 26000 litų pelno mokestį ir kai jis pareikalavo tų pinigų, baigėsi su D. G. draugystė. Tada jis pradėjo dingti, nekelti ragelio. Visus dokumentus pasirašė iki dekla­racijos, paskutinius balandžio mėnesį, o gegužį jau reikėjo deklaracijas teikti. D. G. mokesčių nepadengė, kiek realiai D. G. padavė pinigų negali pasakyti, nepamena. Po 16000 litų davė kelis kartus. Tais metais jis sumokėjo apie 87000 litų mokesčių, dalį dengė iš savo pinigų. Tokio kiekio, kuris buvo nurodytas sąskaitose faktūrose, realiai nepardavė. Kuom realiai dirba D. G. dabar jau žino, sakė, kad (duomenys neskelbtini) direkto­rius. Dabar jau supranta, kad savo parašais fiktyvius sandorius sudarinėjo. Kai dokumentus pasirašinėjo D. G. visada vienas būdavo, visada vakare atvažiuodavo, kai tamsu lauke būdavo. Prisipažįsta pagal pareikštą įtarimą, gruodžio 3 dieną buvo apklaustas, teisybę tada sa­kė, tvirtina savo parodymus. Kai atvyko D. G., jam nepaaiškino visos schemos, kiek, kam bus mokama, ir nepaaiškino, kad susimažins minėtos įmonės mokesčius. Prieš pasirašant sąskaitas faktū­ras pridėtinės vertės mokestį D. G. žadėjo sumokėti. Kai paprašė pinigų pasakė, tavo problemos. 87000 litų mokesčių jis sumokėjo už 2012 metus (13 t., b. l. 16-17). Iš byloje esančio apklausos protokolo matyti, kad šioje apklausoje dalyvavo ir G. S. gynėjas advokatas M. Š., G. S. buvo išaiškintos teisės ir pareigos, numatytos BPK 21 straipsnio 4 dalyje, 81 ir 83 straipsniuose, prašymų įtariamasis nepareiškė, sutiko duoti parodymus. Po apklausos protokolo yra įtariamojo ir jo gynėjo parašas. Taigi, nenustatyta jokių įtariamojo teisų pažeidimų minėtos apklausos metu, todėl teismas neturi pagrindo laikyti šių parodymų nepatikimais.

        Priešingai, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. S. viso ikiteisminio tyrimo metu, dar iki duodant parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, laikėsi tos pačios pozicijos, teigdamas, kad 2012 metų pradžioje pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko šiek tiek pažįstamas D. G., kuris pokalbio metu paklausė, ar jis gali savo ūkio vardu parodyti pardavimus, nors realiai pardavimų nebus. Nurodė, kad turi daug pripirkęs grūdų, kuriems neturi dokumentų, todėl jam reikia pirkimą pateisinančių dokumentų. D. G. patikino, kad jam nebus jokių nuostolių, nes duos pinigus PVM sumokėti. Praėjus gal dviem mėnesiams, po ilgų įkalbinėjimų, sutiko su D. G. pasiūlymu. 2012 m. pavasarį, tikslios datos nepamena, D. G. atvežė PVM sąskaitą – faktūrą, kurioje buvo nurodyta, kad ūkininkas G. S. parduoda (duomenys neskelbtini) rapsus apie 180 tonų ir kasos išlaidų orderį, kuriame buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) išmoka jam grynus pinigus už parduotus rapsus. Tame dokumente buvo nurodyta, kad jam išmoka virš 30000 litų. Minėti dokumentai buvo pilnai užpildyti su visais parašais, tik jis juose dar pasirašė. 2012 m. rudenį, tikslios datos nepamena, D. G. vėl atvežė PVM sąskaitą – faktūrą, kurioje buvo nurodyta, kad jis parduoda (duomenys neskelbtini) rapsus apie 100 tonų ir kasos išlaidų orderį, kuriame buvo nurodyta, kad minėta įmonė išmoka jam grynus pinigus už parduotus rapsus virš 180000 litų. Šie dokumentai taip pat buvo pilnai užpildyti su visais parašais, tik jis dar juose pasirašė. Dėl rapsų pardavimo dar buvo pasirašytos pirkimo – pardavimo sutartys. Jas pasirašyti taip pat pateikė D. G.. Už rapsų pardavimą deklaruojant gavosi apie 87000 litų mokėtino PVM, todėl tiksliai pamena, kad D. G. jam davė tiek pinigų, kad jis sumokėtų PVM. 2013 m. pradžioje, tikslios datos nepamena, vėl atvažiavo D. G., kuris jam pateikė pasirašyti PVM sąskaitą – faktūrą, išrašytą UAB (duomenys neskelbtini), kurioje buvo nurodyta, kad ūkininkas G. S. parduoda kviečius (duomenys neskelbtini), viso virš 350 tonų kviečių. Taip pat padavė pasirašyti kasos išlaidų orderį, kuriame buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) jam išmoka virš 35000 litų už parduotus grūdus. D. G. pateikė pasirašyti dar vieną PVM sąskaitą faktūrą, tik jau praėjus dviem ar trim mėnesiams. PVM sąskaitoje – faktūroje buvo nurodyta, kad jis pardavė (duomenys neskelbtini) virš 250 tonų kviečių. Taip pat davė pasirašyti kasos išlaidų orderiuose, kuriuose buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) jam išmoka grynus pinigus už parduotus grūdus. Taip pat pasirašė grūdų pirkimo – pardavimo sutartyse, grūdų perdavimo – priėmimo aktuose, kuriuos pateikė pasirašyti D. G.. Kaip ir 2012 metais, parodant rapsų pardavimą (duomenys neskelbtini), taip ir 2013 metais deklaruojant kviečių pardavimą (duomenys neskelbtini) susidarė mokėtinas PVM. D. G. jam buvo pažadėjęs, kad padengs visus mokesčius, susidariusius parduodant pardavimus. 2013 metais D. G. davė jam pinigų, kad padengtų pardavimo V. V., 2013 metų gegužės mėnesį, kai reikėjo deklaruoti gautas pajamas už 2012 metus, pasiskaičiavo dar ir pelno mokestis apie 27000 litų. Dėl jų sumokėjimo jis kreipėsi į D. G.. Nuo tada nutrūko draugiški santykiai su D. G., nes jis atsisakė tai daryti (12 t., b. l. 92-94). Iš šios apklausos protokolo matyti, kad G. S. buvo supažindintas su jo teise turėti gynėją, tačiau šios apklausos metu atsisakė gynėjo (12 t., 89-91). 2015 m. gruodžio 11 d. apklausos metu taip pat davė iš esmės analogiškus parodymus, šios apklausos metu dalyvavo jo gynėja advokatė Angelija Morkvėnienė (12 t., b. l. 107-109). 2016 m. balandžio 1 d. papildomos apklausos metu, kurios metu dalyvavo ta pati gynėja, G. S. parodė, kad jam pateiktose sąskaitose faktūrose 2012-03-12 GS Nr.0001 dėl 180,2 tonos rapsų už 318.341,32 Lt (92.198,02 Eur), 2012-09-14 GL12 Nr.0001 dėl 100,16 tonos rapsų už 184.820,24 Lt (53.527,64 Eur) pardavimo (duomenys neskelbtini), bei 2013-01-28 MJUK Nr. 0002 dėl 352,22 tonos kviečių už 355.013,10 Lt (102.818,90 Eur), 2013-04-09 MJUK Nr. 0003 dėl 259,44 tonos kviečių už 251.137,92 Lt (72.734,57 Eur) pardavimo (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartyse, bei kasos išlaidų orderiuose yra jo parašai, kuriuos sudėjo ant jau išrašytų sąskaitų faktūrų, kasos išlaidų orderių, pirkimo pardavimo sutarčių, kurias jam pateikė pasirašyti į jo namus atvykęs D. G., jų neskaitydamas ir netikrindamas (12 t., b. l. 110).  Taip pat, akistatos metu su įtariamąja T. K., G. S. palaikė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (12 t., b. l. 111-114).

        Teismo posėdžio metu apklaustas FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos NVTS vyresnysis tyrėjas M. V. paneigė kaltinamojo G. S. poziciją, kad jam ikiteisminio tyrimo metu, duodant parodymus, buvo daromas spaudimas, parodymai buvo surašyti ne iš kaltinamojo žodžių (31 t., b. l. 128-132).

        Kaip minėta, teismas nuosprendyje gali remtis įtariamojo parodymais, kuriuos jis ikiteisminio tyrimo metu davė ikiteisminio tyrimo teisėjui, jei šie parodymai perskaitomi teisiamajame posėdyje. Šios sudėties teismas, perėmęs iš ankstesnio teisėjo nagrinėjamą baudžiamąją bylą, pagarsino ankstesnės sudėties teismui kaltinamojo G. S. tiek teismo posėdžio metu duotus parodymus, tiek duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, po kurių, G. S., pasinaudodamas (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta teise, atsisakė atsakinėti į užduodamus klausimus. Taigi, teismas sprendžia, kad yra įvykdyta (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyta sąlyga. Atsižvelgiant į tai, kad G. S. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius ir išsamius parodymus, kad nusikalstamas veikas padarė įkalbėtas D. G., kad savo kaltę pripažino ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, teismas vadovaujasi kaltinamojo G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos laiko nuosekliais, patikimais, o jo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus vertina kaip jo gynybinę poziciją ir siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

        Todėl teismas, įvertinęs paminėtus rašytinius įrodymus (specialistės išvadą, ūkininko G. S. buhalterinius dokumentus), G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojų parodymus, sprendžia, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo G. S. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad jis, vykdydamas individualią ūkininko veiklą,  nuo 2012 m. kovo 12 d. iki 2013 m. balandžio 9 d., adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytais laiku, bendrininko organizatoriaus D. G. įkalbėtas už atlygį pasirašė bendrininko organizatoriaus D. G. jam pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, tuo savo parašu patvirtindamas jose žinomai neteisingus duomenis apie tariamai įvykusius grūdinių kultūrų pardavimus:

        rapsų 2012 m. kovo 12 d. GS Nr.0001 180,2 tonos už 318.341,32 Lt (92.198,02 Eur), 2012 m. rugsėjo 14 d. GL12 Nr.0001 100,16 tonos už 184.820,24 Lt (53.527,64 Eur) (duomenys neskelbtini),

        kviečių 2013 m. sausio 28 d. MJUK Nr.0002 352,22 tonos už 355.013,10 Lt (102.818,90 Eur), 2013m. balandžio 9 d. MJUK Nr.0003 dėl 259,44 tonos už 251.137,92 Lt (72.734,57 Eur), (duomenys neskelbtini), kadangi ūkininkas G. S. neturėjo rapsų likučio iš 2011 metų derliaus, (duomenys neskelbtini) rapsų, (duomenys neskelbtini) kviečių, nepardavė, pinigų, nurodytų jam pateiktose pasirašymui PVM sąskaitose faktūrose, kuriose užfiksuotos tariamai įvykusios ūkinės operacijos dėl grūdinių kultūrų, negavo, o bendrininkas organizatorius D. G. už pasirašymą PVM sąskaitose faktūrose, kuriose užfiksuotos tariamai įvykusios ūkinės operacijos dėl grūdinių kultūrų pardavimų, bendrininkui padėjėjui G. S. nuo 2012 m. kovo 12 d. išmokėjo už šias PVM sąskaitas faktūras sutartą atlygį bei šias žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras realizavo po vieną pasirašytą egzempliorių grąžindamas bendrininkui organizatoriui D. G., taip per bendrininką organizatorių D. G. padėjo apgaulingai tvarkyti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buhalterines apskaitas.

        G. S. kaltinamas ir tuo, kad vykdydamas individualią ūkininko veiklą  ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 straipsnio 5 dalies, 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir jos tvarkymą nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 9 d. apgaulingai tvarkė ūkininko G. S. ūkio buhalterinę apskaitą, nes į buhalterinę apskaitą neįtraukė pagal:

        2012 spalio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą IND Nr.4565705 dėl 12,9 tonos kviečių UAB „Vilkyčių mėsa“ pardavimo operacijos už 10.926,30Lt (3.164,48 Eur), iš jų 9.030,00 Lt (2.615,27 Eur) pardavimo pajamos ir išskirtas 1.896,30 Lt (549,21 Eur) pridėtinės vertės mokestis,

        PVM sąskaitų faktūrų dėl kviečių (duomenys neskelbtini) pardavimo operacijų 2012 m. gruodžio 3 d. G05 Nr.0013534 11,42 tonos už 9.934,85Lt (2.877,33 Eur), iš jų 8.210,62 Lt (2.377,96 Eur) pardavimo pajamos ir išskirtas 1.724,23 Lt (499,37 Eur) pridėtinės vertės mokestis, 2012 m. gruodžio 7 d. G05 Nr.0013545 11,66 tonos už 10.066,87 Lt (2.915,57 Eur), iš jų 8.319,73 Lt (2.409,56 Eur) pardavimo pajamos ir išskirtas 1.747,14 Lt (506,01 Eur) pridėtinės vertės mokestis, 2012 m. gruodžio 20 d. G05 Nr.0013667 6,46 tonos už 5.636,64 Lt (1.632,48 Eur), iš jų 4.658,38 Lt (1.349,16 Eur) pardavimo pajamos ir išskirtas 978,26 Lt (283,32 Eur) pridėtinės vertės mokestis,

        taip pat į buhalterinę apskaitą įtraukė apskaitos dokumentus su juose įformintais tikrovės neatitinkančiais duomenimis:

        į registrą „Materialinė ataskaita“ įrašė rapsų (gamybos produkcijos) likutį 2012 m. pradžioje didesnį 118.469,80 Lt (34.311,23 Eur) nei buvo 2011 m. pabaigoje,

        PVM sąskaitas faktūras dėl pardavimų rapsų (duomenys neskelbtini) 2012 m. kovo 12 d. GS Nr.0001 180,2 tonos už 318.341,32 Lt (92.198,02 Eur), 2012 m. rugsėjo 14 d. GL12 Nr.0001 100,16 tonos už 184.820,24 Lt (53.527,64 Eur), 2012 metų derliaus kviečių (duomenys neskelbtini) 2013m. sausio 28 d. MJUK Nr.0002 352,22 tonos už 355.013,10 Lt (102.818,90 Eur), 2013 m. balandžio 9 d. MJUK Nr.0003 259,44 tonos už 251.137,92 Lt (72.734,57 Eur), t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

        Minėta, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą, numato padarinius, kurie susiję su buhalterinės apskaitos dalyku – veiklos, turto, nuosavu kapitalo, įsipareigojimų dydžio nustatymo galimybe pagal ūkio subjekto buhalterinės paskaitos dokumentus. Teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-7-234-942/2015) apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo bylose (BK 222, 223 straipsnių taikymas) yra išaiškinta, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, tai reiškia – BK 222 straipsnio prasme – nusikalstamų padarinių buvimą. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015).

        Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 punktas). Apskaitos registras – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 2 punktas). P. B. apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnių prasmę apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektais gali būti tiek buhalteris, tiek ūkio subjekto vadovas, tiek abu, jeigu tai jie daro susitarę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-471/2011, 2K-7-330/2011, 2K-7-176-303/2015).         

        Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. S. nurodė, kad jo buhalterinę apskaitą tvarkė jo mama, kuriai ir buvo paduoti dokumentai, rasti kratos metu (PVM sąskaitos – faktūros (duomenys neskelbtini), kuriuos ji turėjo įtraukti į buhalterinę apskaitą, tačiau jam nežinoma, dėl kokių priežasčių tai nebuvo padaryta.

        Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių buhalterinės apskaitos tvarkymo perdavimą šeimos nariui ar kitam subjektui. Be to, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2011 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 10 straipsnio 5 dalį, ūkininko ūkio apskaitą gali tvarkyti ūkio struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris), pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė, pats ūkininkas ar ūkininko partneris. Pagal minėto įstatymo 11 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ųkio subjekto apskaitą. Iš G. S. paimtų buhalterinės apskaitos dokumentų, nustatyta, kad ūkininko G. S. ūkyje 2011-2013 metais samdomų buhalterių nebuvo, buhalterinę apskaitą tvarkančių įmonių paslaugomis jis taip pat nesinaudojo, todėl laikytina, kad ūkio veiklos buhalterine apskaitą minėtu laikotarpiu tvarkė pats kaltinamasis ir jis yra atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą.

        Bylos duomenys patvirtina, kad G. S. į savo buhalterinę apskaitą neįtraukė bendrovei (duomenys neskelbtini) 12,9 tonos kviečių pardavimo už 9030,00 Lt ir 1896,30 Lt PVM, įforminto 2012 spalio 23 d. PVM sąskaitoje faktūroje IND Nr.4565705. Taip pat neįtrauktos bendrovei (duomenys neskelbtini) 29,79 tonų kviečių pardavimo operacijos už 25 638,36 Lt, iš jų pajamos 21 188,73 Lt, PVM 4449,63 Lt, t. y. 2012 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaita faktūra Nr. G05 Nr.0013534; 2012 m. gruodžio 7 d. PVM sąskaita faktūra Nr. G05 Nr.0013545; 2012 m. gruodžio 20 d. PVM sąskaita faktūra G05 Nr.0013667.

        2014 m. spalio 17 d. specialisto išvadoje „Dėl ūkininko G. S. ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ Nr. 5-4/80 nustatyta, kad dėl kviečių už 21 188,73 pardavimo operacijos bendrovei (duomenys neskelbtini) neįrašymo į 2012 m. buhalterinę apskaitą, ūkininkas G. S. neapskaičiavo, nedeklaravo ir valstybės biudžetui nesumokėjo 4449,63 Lt V. Į. specialisto išvadoje 2014-09-23 Nr. 5-4/73 nurodytą į ūkininko buhalterinę apskaitą neįtrauktą kviečių pardavimo operaciją bendrovei (duomenys neskelbtini), iš viso G. S. 2012 metais neapskaičiavo ir nesumokėjo valstybės biudžetui 6345,93 Lt PVM, taip nevykdant Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751) 3 straipsnio, 4 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1 ir 2 dalių, 1, 2 punktų ir 15 straipsnio 1 dalies nuostatų. Nesilaikant gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002 m. liepos 2 d. Nr. IX-1007) 6 straipsnio nuostatų, ūkininkas į 2012 m. buhalterinę apskaitą neįrašęs 21 188,73 Lt pardavimo bendrovei (duomenys neskelbtini) pajamų, neapskaičiavo ir valstybės biudžetui nesumokėjo 1059,44 Lt gyventojų pajamų mokesčio. Įvertinus specialisto išvadoje 2014 m. rugsėjo 23 d. Nr. 5-4/73 nurodytą į ūkininko buhalterinę apskaitą neįtrauktą kviečių pardavimo operaciją bendrovei (duomenys neskelbtini), iš viso ūkininkas 2012 m. neapskaičiavo ir valstybės biudžetui nesumokėjo 1510,94 Lt gyventojų pajamų mokesčio, iš viso G. S. 2012 metais neapskaičiavo ir nesumokėjo valstybės biudžetui 7856,87 Lt mokesčių. Dėl ūkininko G. S. 2012 metų buhalterinėje apskaitoje neužfiksuotų minėtų ūkinių operacijų su bendrovėmis (duomenys neskelbtini), šių dokumentų neišsaugojimo, iš dalies negalima nustatyti ūkininko G. S. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 metus (9 t., b. l. 150-156).  

        Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamajam G. S. į buhalterinę apskaitą neįtraukus minėtų PVM sąskaitų faktūrų, pasirašytų su bendrovėmis (duomenys neskelbtini), atsirado padariniai – t. y. negalimumas iš dalies nustatytu ūkininko G. S. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 metus.

        Taip pat, G. S. pripažinus kaltu dėl pirmojo epizodo (BK 24 straipsnio 6 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies), akivaizdu, kad G. S. į buhalterinę apskaitą įtraukus apskaitos dokumentus su juose įformintais tikrovės neatitinkančiais duomenimis: į registrą „Materialinė ataskaita“ įrašius rapsų (gamybos produkcijos) likutį 2012 m. pradžioje didesnį 118.469,80 Lt (34.311,23 Eur) nei buvo 2011 m. pabaigoje, PVM sąskaitas faktūras dėl pardavimų rapsų (duomenys neskelbtini) 2012 m. kovo 12 d. GS Nr.0001 180,2 tonos už 318.341,32 Lt (92.198,02 Eur), 2012 m. rugsėjo 14 d. GL12 Nr.0001 100,16 tonos už 184.820,24 Lt (53.527,64 Eur), 2012 metų derliaus kviečių (duomenys neskelbtini) 2013m. sausio 28 d. MJUK Nr.0002 352,22 tonos už 355.013,10 Lt (102.818,90 Eur), 2013 m. balandžio 9 d. MJUK Nr.0003 259,44 tonos už 251.137,92 Lt (72.734,57 Eur), dėl ko iš dalies negalima nustatyti ūkininko G. S. ūkio turto už 2012 metus, apgaulingai tvarkė savo buhalterinę apskaitą (2014 m. rugsėjo 23 d. specialisto išvada Nr. 5-4/73 (9 t., b. l. 113-125)).

        Remiantis išdėstytu, G. S. pripažintinas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, t. y. vykdydamas individualią veiklą ir būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir jos tvarkymą nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 9 d. apgaulingai tvarkė ūkininko G. S. ūkio buhalterinę apskaitą.

        G. S. kaltinamas ir tuo, kad vykdydamas individualią ūkininko veiklą, ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą nuo 2012 m. spalio 23 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. aplaidžiai tvarkė ūkininko G. S. ūkio buhalterinę apskaitą, nes nenustatė buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, nesaugojo PVM sąskaitų faktūrų 2012 m. spalio 23 d. IND Nr.4565705, 2012 m. gruodžio 3 d. G05 Nr.0013534, 2012 m. gruodžio 7 d. G05 Nr.0013545, 2012 m. gruodžio 20 d. G05 Nr.0013667, taip pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 19 straipsnio reikalavimus, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo ir po jų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti ūkininko G. S. ūkio veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 metus. Šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

        Kaltinamasis G. S. teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir dėl aplaidžios buhalterinės apskaitos tvarkymo nuoširdžiai gailėjosi. Įvertinus kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo metu duotus, tiek teisiamojo posėdžio metu dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, taip pat atsižvelgus į jau ne kartą minėtos specialistės išvadas (2014 m. rugsėjo 23 d. Nr.5-4/73, 2014 m. spalio 17 d. Nr.5-4/80) dėl ūkininko G. S. ūkinės finansinės veiklos tyrimo, kurios patvirtina, kad ūkininkas neišsaugojo PVM sąskaitų faktūrų 2012-10-23 IND Nr.4565705, 2012-12-03 G05 Nr.0013534, 2012-12-07 G05 Nr.0013545, 2012-12-20 G05 Nr.0013667, nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 19 straipsnio reikalavimų ir dėl to iš dalies negalima nustatyti ūkininko G. S. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 metus, į tai, kad G. S., vykdydamas individualią veiką ir būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, nenustatė buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, nesaugojo paminėtų PVM sąskaitų faktūrų, todėl pripažintinas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

        Kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu prašė taikyti minėtai veikai apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį ir G. S. atžvilgiu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nutraukti bylą.  

        Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis G. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje padarė už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 23 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (veikos padarymo metas). Minėta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 95 straipsnio redakcija (redakcija įsigaliojusi nuo 2011 m. kovo 31 d. iki 2014 m. kovo 24 d., 2010 m. birželio 15 d. įsakymas Nr. XI-901 ) apkaltinamojo nuosprendžio už nesunkius nusikaltimus priėmimo senaties terminas buvo 8 metai (jei kaltinamasis nesislėpė ir nepadarė naujos tyčinės nusikalstamos veikos).

        Nagrinėjamu atveju apkaltinamasis nuosprendis G. S. priimtas 2021 m. lapkričio 5 d., todėl minėtai nusikalstamai veikai apkaltinamo nuosprendžio senaties terminas turėtų būti pasibaigęs 2020 m. gruodžio 31 d. Tačiau, minėto straipsnio redakcija numatė, kad bylos nagrinėjimo teisme metu senaties eiga sustoja laikotarpiui, kuriam: 1) teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką ar bylos nagrinėjimą atideda dėl kaltinamojo ar jo gynėjo nedalyvavimo; 2) teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką, kol bus atlikta teismo paskirta ekspertizė, specialisto tyrimas ar bus įvykdytas teisinės pagalbos prašymas užsienio valstybei; 3) teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką ir paveda prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui atlikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytus procesinius veiksmus; 4) teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką naujai pakviestam kaltinamojo gynėjui susipažinti su bylos medžiaga.

        Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad perdavus šią bylą teisiamajam posėdžiui, kaltinamasis M. L. į paskirtą teismo posėdį, vykusį 2018 m. sausio 23 d. neatvyko, todėl teisėja nutarė bylos nagrinėjimą atidėti iki 2018 m. sausio 30 d. (24 t., b. l. 74-77). 2018 m. sausio 30 d. teismo posėdyje nedalyvavo kaltinamojo D. G. gynėja advokatė Dovilė Aukštuolytė, todėl byloje paskelbta pertrauka iki 2018 m. vasario 12 d. (24 t., b. l. 88-92); 2018 m. kovo 6 d. paskirtas teismo posėdis neįvyko dėl prokuroro prašymo pakeisti kaltinimą byloje (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, paskelbta pertrauka iki 2018 m. kovo 19 d. (24 t., b. l. 127-130). 2018 m. liepos 9 d. teismo posėdis neįvyko dėl kaltinamojo G. S. gynėjo negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje, paskelbta pertrauka iki 2018 m. liepos 18 d. (25 t., b. l. 118-119). 2018 m. liepos 18 d. teismo posėdis neįvyko, dėl kaltinamojo G. S. gynėjo (su kuriuo sudaryta atstovavimo sutartis) nedalyvavimo posėdyje, paskelbta pertrauka iki 2018 m. liepos 26 d. (25 t., b. l. 122-125). 2018 m. lapkričio 9 d. teismo posėdis neįvyko dėl kaltinamųjų D. G., M. L., kaltinamojo D. G. gynėjos Dovilės Aukštuolytės nedalyvavimo teismo posėdi, paskelbta pertrauka iki 2018 m. lapkričio 21 d. (27 t., b. l. 144-147). 2018 m. gruodžio 11 d. teismo posėdis neįvyko dėl kaltinamojo S. G. gynėjos M. Š. nedalyvavimo paskelbta pertrauka iki 2018 m. gruodžio 18 d. (27 t., b. l. 129-135). 2019 m. balandžio 1 d. teismo posėdis neįvyko dėl kaltinamojo M. L. nedalyvavimo, paskelbta pertrauka iki 2019 m. balandžio 15 d. (31 t., b. l. 31). 2019 m. balandžio 15 d. teismo posėdis neįvyko dėl kaltinamojo M. L. nedalyvavimo, paskelbta pertrauka iki 2019 m. balandžio 23 d. (31 t., b. l. 43-45). 2019 m. gegužės 29 d. teismo posėdis neįvyko dėl kaltinamojo M. L. gynėjos Jutos Kareivės nedalyvavimo, paskelbta pertrauka iki 2019 m. liepos 15 d. (32 t., b. l. 31, 70-71). 2019 m. gruodžio 2 d. teismo posėdis neįvyko dėl kaltinamojo M. L. nedalyvavimo dėl ligos (gulėjimo ligoninėje ir numatyto gydymo 2-3 mėnesius), teismas atidėjo bylos nagrinėjimą nenustatydamas sekančio teismo posėdžio, įpareigojant kaltinamojo gynėją informuoti apie kaltinamojo gydymo pabaigą (32 t., b. l. 149-151); 2021 m. sausio 20 d. gauti duomenys apie kaltinamojo M. L. gydymo tęsimą ir planuojamą operaciją, gydymas tęsis dar 2-3 mėnesius (pateikti medicininiai dokumentai) (33 t., b. l. 16-17). Duomenys apie gydymo pabaigą pateikti 2020 m. gegužės 18 d. (33 t., b. l. 40-43). 2020 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdis neįvyko, dėl kreipimosi į teismo psichiatrijos ekspertus išvadai pateikti, ar kaltinamajam M. L. tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, paskelbta pertrauka iki 2020 m. spalio 7 d.; 2020 m. spalio 7 d. teismo posėdis neįvyko dėl išvados negavimo, paskelbta pertrauka iki 2020 m. spalio 19 d. (34 t., b. l. 23-27, 56-57). 2020 m. lapkričio 18 d. teismo posėdis neįvyko dėl kaltinamojo M. L. nedalyvavimo, paskelbta pertrauka iki 2020 m. gruodžio 3 d. (34 t., b. l. 78-80). 2021 m. gegužės 31 d. teismo posėdis neįvyko dėl kaltinamojo D. G. nedalyvavimo, paskelbta pertrauka iki kito teismo posėdžio 2021 m. liepos 20 d. (36 t., b. l. 132-133). 

        Iš aptartų duomenų matyti, kad BK 95 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu senatis sustojo 352 kalendorinėms dienoms, todėl nustatytas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas (nuo nustatyto senaties termino suėjimo) prasitęsia dar 352 dienoms. 2021 m. turi 366 kalendorines dienas, todėl įvertinus tą aplinkybę, kad kaltinamojo G. S. nusikalstama veika, numatyta BK 223 straipsnio 1 dalyje, padaryta už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 23 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., senaties termino pabaiga laikytina 2021 m. gruodžio 18 d. Atsižvelgiant į tai, G. S. atžvilgiu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nutraukti bylą, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nėra pagrindo.

 

Dėl kaltinamosios T. K. nusikalstamų veikų

 

T. K. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje bei 182 straipsnio 2 dalyje.

        Teismo posėdžio metu kaltinamoji nepripažino padariusi nusikalstamas veikas, perskaitė pasirašytus parodymus bei, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalimi, atsisakė atsakyti į jai užduodamus klausimus. Minėtoje kalboje kaltinamoji nurodė, kad ji buvo (duomenys neskelbtini), direktorė nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Aukščiau nurodytu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) akcininkais buvo du fiziniai asmenys: D. G., turintis 50% bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijų, ir A. P., turintis taip pat 50% bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijų. Būtent šie du asmenys: D. G. ir A. P., o ne ji, buvo faktiniai (duomenys neskelbtini) vadovai, priimantys svarbiausius sprendimus vykdant bendrovės veiklą. Kaltinamasis D. G. buvo jos gyvenimo draugas, sužadėtinis, su kuriuo ji gyveno partnerystėje ir vedė bendrą ūkį dar iki jai įsidarbinant (duomenys neskelbtini). Būtent D. G. ir pasiūlė jai tapti bendrovės (duomenys neskelbtini) direktore. Kadangi ji neturėjo jokios reikiamos patirties vadovauti tokiai bendrovei, kaip (duomenys neskelbtini), ką puikiai žinojo abu akcininkai: D. G. ir A. P., jie abu jai pasakė, kad ji bus direktore tik formaliai ir jai teks užsiimti pagalbinėmis funkcijomis (pvz., dokumentų spausdinimas, atsiliepimas telefonu į skambučius, klientų pasitikimas bendrovėje, pirminių buhalterinių dokumentų rengimas, pirminių buhalterinių dokumentų pateikimas bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterijos įmonei ir pan.). Kaip yra nurodyta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre, (duomenys neskelbtini) veiklos tikslai yra vykdyti veiklą siekiant pajamų ir pelno gavimo. Pagrindinė šios bendrovės veikla: didmeninė ir mažmeninė prekyba grūdinėmis kultūromis bei kita žemės ūkio produkcija ir žaliavomis, taip pat kita didmeninė ir mažmeninė prekyba bei komercinis tarpininkavimas. Gali patvirtinti, kad bendrovė realiai vykdė prekybą grūdinėmis kultūromis, kurią vystė abu bendrovės akcininkai: D. G. ir A. P.. Ji nėra prekybos žemės ūkio produktais, tarp jų grūdinėmis kultūromis, žinovė. Todėl niekada nesikišdavo į konkrečius sandorius, kuriuos jų bendrovės akcininkai sudarydavo su konkrečiais ūkininkais, kitomis bendrovėmis, tarp jų ir su grūdų supirkėjais. Dėl jai pareikštame kaltinime išdėstytų aplinkybių ir konkrečiai nurodytų sandorių su ūkininkais - pardavėjais M. L. ir G. S. - tvirtina: ji niekada nedalyvaudavo derybose su minėtais grūdinių kultūrų pardavėjais M. L. ir G. S. bei grūdų supirkėjais (šiuo atveju (duomenys neskelbtini)), neaptardavo su jais jokių (nei komercinių, nei finansinių, nei teisinių) sandorių klausimų. Derybas dėl grūdinių kultūrų tiekimo, visas konkrečias sandorių sudarymo bei sandorių vykdymo detales savo nuožiūra jų bendrovės (duomenys neskelbtini) vardu organizavo, sprendė ir vykdė D. G. ir A. P.. Tvirtina, kad su kaltinamaisiais M. L. bei G. S. jokių derybų, susitarimų, asmeninių pokalbių dėl iš jų perkamų grūdinių kultūrų neturėjo. Yra juos mačiusi vieną ar kelis kartus jų bendrovės patalpose, kai jie atvykdavo pasirašyti dokumentų arba tvarkyti kitų reikalų. Su jais visada visus klausimus spręsdavo ne ji, o D. G., galimai ir A. P.. Ji niekada nebuvo nuvykusi į šių asmenų ūkius ir jų gyvenamąsias vietas. Niekada jokių pinigų nei M. L., nei G. S., nėra išmokėjusi tiesiogiai. Ji yra pagal D. G. nurodymus paruošusi, kaip ir yra nurodyta kaltinamajame akte, buhalterinius dokumentus dėl grūdinių kultūrų pirkimo iš paminėtų asmenų bei yra iš banke esančios jų bendrovės sąskaitos paėmusi grynųjų pinigų sumas, atitinkančias išrašytiems buhalteriniams dokumentams, skirtas M. L. ir G. S. sumokėti už prekes, bei visa tai - dokumentus ir pinigus - perdavusi D. G. beveik visuomet kito akcininko A. P. akivaizdoje. Pagal D. G. pateikiamą informaciją, ji tik parengdavo sutarčių su ūkininkais M. L. bei G. S. tekstus, remdamasi jau egzistuojančiais sutarčių šablonais, išrašydavo sąskaitas, laikydamasi Buhalterinės apskaitos įstatyme ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nustatytų reikalavimų, ir kasos išlaidų orderius, kuriuos patvirtintus savo, kaip bendrovės direktorės, parašu atiduodavo D. G.. O D. G. įprastai jai grąžindavo sutartis, sąskaitas ir kasos išlaidų orderius jau su ūkininkų M. L. ir G. S. parašais. Pasirašytas sutartis su ūkininkais M. L. ir G. S. dėl grūdų tiekimo ji saugodavo bendrovės patalpose, sutarčių segtuvuose, o šių sutarčių kopijas, išrašytas sąskaitas ir kasos išlaidų orderius perduodavo bendrovės apskaitą tvarkiusiai buhalterinės apskaitos bendrovei UAB „Res in Fine“. Kai D. G. jai pasakydavo, kad bendrovė turi sumokėti pagal vieną ar kitą sutartį konkrečiam ūkininkui, t. y. M. L. ar G. S., ji, vykdydama sutarties sąlygas, išgrynindavo banke konkrečias pinigų sumas, jas įnešdavo į bendrovės kasą, išrašydama kasos pajamų orderius, po to pagal avansines apyskaitas išimdavo jas iš bendrovės kasos savo, kaip direktorės ir kasininkės, vardu, atiduodavo bendrovės pinigus ir kasos išlaidų orderius (kuriuos surašydavo ir pasirašydavo jų bendrovės vardu) D. G., kuris ir atsiskaitydavo su minėtais ūkininkais pagal konkrečią sutartį. D. G. jai grąžindavo ūkininkų pasirašytus tvarkingus (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderius, kuriuos ji saugojo kartu su pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir kuriuos vėliau pateikdavo jų bendrovės apskaitą tvarkiusiai buhalterinės apskaitos bendrovei UAB „Res in Fine“. D. G. jokių nusikalstamų veikų vykdyti jos neprašė, neįkalbinėjo, nepalenkinėjo ir kitokiomis formomis neįtakojo. Ji nežino jokios informacijos apie tai, kad D. G. būtų vykdęs kokią nors neteisėtą ar nusikalstamą veiką, todėl netikėti šiuo asmeniu neturėjau pagrindo. Apie tai, kad sandoriai dėl grūdų pirkimo-pardavimo įvykdavo, ji sužinodavo/matydavo gaudama duomenis ir iš trečiųjų asmenų (pvz., grūdų priėmimo kvitai, sutartys iš grūdų sandėlių, saugyklų, pirkėjų atlikti bankiniai pavedimai, mūsų bendrovės vardu mano pačios vykdomi mokėjimai už grūdų saugojimą, pervežimą ir pan.). Todėl neturėjo jokio pagrindo numanyti, kad kokie nors sandoriai, sudaromi tarp bendrovės (duomenys neskelbtini) ir ūkininkų dėl grūdų tiekimo, galėtų būti nerealūs. Be to, jokio tikslo – apgaulingai tvarkyti teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpti, sunaikinti ar sugadinti apskaitos dokumentus, kad to pasėkoje dėl to negalima būtų visiškai ar iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros, – ji neturėjo, to neplanavo ir to nedarė. Atkreipė teismo dėmesį, kad prijungimui prie baudžiamosios bylos dokumentų yra pateikta audito kompanijos Forensic and I. S., UAB 2018- m. lapkričio 19 d. Konsultacinė išvada Nr. 1811-01. Šią išvadą parengė sertifikuotas auditorius R. B., taip pat esantis ir teismo ekspertas. Pateikta konsultacinė išvada akivaizdžiai parodo, kad kaltinamajame akte esantis teiginys, neva dėl jai inkriminuojamų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012-2013 metus, yra klaidingas. 

        Kaip minėta, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. P. B. apskaitos įstatymo 10 straipsnį asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, tai: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartį su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. Pagal aptariamo įstatymo 11 straipsnį už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Tuo tarpu pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. P. B. apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. jis atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41/2012). 

        Apskaitą įmonės vadovas gali vesti pats arba samdyti finansininkus. Jei ūkio subjekto vadovas pats tvarko buhalterinę apskaitą, tai už apgaulingą ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako tik ūkio subjekto vadovas. Kitu atveju jis gali būti tik šio nusikaltimo bendrininkas. Tačiau, jei apgaulingai apskaitai vesti jis panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, bendrininkavimas negalimas ir įmonės vadovas vadovaujantis tarpinio vykdymo institutu tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis). 

        Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamoji T. K. buvo (duomenys neskelbtini) direktorė nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalimi, ji buvo atsakinga už buhalterinių dokumentų apskaitos organizavimą, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą buhalteriui.

        Bylos rašytiniais duomenimis – specialistės išvadomis, (duomenys neskelbtini), ūkininkų M. L. ir G. S. buhalteriniais dokumentais, kaltinamųjų M. L. ir G. S. parodymais, teismas konstatavo, kad M. L. ir G. S. su (duomenys neskelbtini) sudarė fiktyvias (tariamas) ūkines operacijas dėl grūdinių kultūrų pirkimų – pardavimų. Kaltinamasis M. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad keletą kartų jam atvykus į (duomenys neskelbtini) pasirašyti pateiktus dokumentus dėl tariamai įvykusių grūdų pardavimo, minėtoje įmonėje buvo ir kaltinamoji T. K., jam pateikė pasirašyti parengtus dokumentus. Analogiškus parodymus ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir kaltinamasis G. S.. Pati T. K. ikiteisminio tyrimo metu neneigė, kad ji šioje įmonėje dirbo viena, jai patardavo ir padėdavo D. G., kuris susitikdavo su ūkininkais, o ji sudarydavo sutartis, išrašydavo sąskaitas, padarydavo pavedimus, išgrynindavo pinigus ir juos perduodavo D. G.. Ji su ūkininkais M. L. ir G. S. yra susitikusi tam, kad pasirašytų sutartis. Buvo sumokėta grynaisiais pinigais, nes taip prašė pardavėjai. Šios įmonės akcininkas D. G. surado minėtus ūkininkus, ji tik tvarkė jų abiejų supirkimui ir atsiskaitymui reikalingus dokumentus, sudarė sutartis. Atskaitas ir deklaracijas valstybės institucijoms ruošė ir teikė pagal jos pateiktus dokumentus buhalterinę apskaitą tvarkiusi įmonė UAB „Res in Fain (13 t., b. l. 56-57). Pastebėtina, kad analogiškas aplinkybes ji nurodė ir akistatos metu su kaltinamuoju G. S., teigdama, kad asmeniškai jokių sandorių nesudarinėjo, t. y. dėl žemės ūkio produkcijos pirkimo kainų ir kiekių su G. S. nesitarė, tačiau išrašė žemės ūkio produkcijos pirkimo – pardavimo sutartis ir PVM sąskaitas faktūras tarp (duomenys neskelbtini) ir G. S. pagal (duomenys neskelbtini) akcininko D. G. nurodymą. Žemės ūkio produkcijos pirkimo – pardavimo dokumentai tarp (duomenys neskelbtini) ir ūkininko G. S. buvo sudaryti 2013-2013 metais, dokumentai buvo surašyti (duomenys neskelbtini) biure, o kur pasirašyti tiksliai pasakyti negali, nes ji išrašytus dokumentus pasirašė biure, o kur pasirašė ūkininkas nežino (12 t., b. l. 111-114). Taigi, tai, kad kaltinamoji T. K. nežinojo apie fiktyvius minėtų sandorių sudarymus dėl grūdinių kultūrų pirkimo iš ūkininkų M. L. ir G. S., vertintina kritiškai, kadangi jos pačios parodymai dėl dalyvavimo sudarant ir pasirašant sutartis, PVM sąskaitas faktūras, kasos išlaidų orderius, pinigų įnešimą į (duomenys neskelbtini) sąskaitą ir jų išgryninimą, pinigų perdavimą D. G., paneigia jos pačios teismo posėdžio metu perskaitytus (jos surašytus) parodymus. Be to, tiek kaltinamojo T. K., tiek kaltinamasis D. G. teigė, kad tuo metu, kai ji buvo (duomenys neskelbtini) vadovė (ir iki jos įsidarbinimo šioje įmonėje), ji su D. G. buvo sugyventiniai, vedė bendrą ūkį, T. K. nuolatos konsultuodavosi su juo visais įmonės klausimais, sutarčių sudarymu, todėl teismo vertinimu, kaltinamoji žinojo apie tariamai įvykusias ūkines operacijas dėl grūdinių kultūrų pirkimų – pardavimų, juos apgaulingai sudarinėjo, pateikdama atsakingai už (duomenys neskelbtini) buhalterinių duomenų suvedimą, įgaliotam asmeniui S. J., įtraukimui į buhalterinę apskaitą šiuos žinomai suklastotus apskaitos dokumentus, apie kurių suklastojimą UAB „Res in Fine“ įgaliotam asmeniui S. J. nebuvo žinoma. Tai, kad minėtos įmonės atstovė, tvarkiusi buhalterinę (duomenys neskelbtini) apskaitą, nežinojo apie tokių ūkinių operacijų fiktyvumą, patvirtino ir pati S. J. teismo posėdžio metu.

        Liudytoja S. S. (buvusi pavardė J.) parodė, kad šios įmonės buhalteriją tvarkė 2012 m. pradžioje, tai buvo UAB „Res IN Fine“. Tvarkydama apskaitą „M. J.“, ji atlikdavo buhalterines operacijas: nuo pirminio dokumento iki finansinės atskaitomybės. Pirminių dokumentų ji nepildydavo, tik juos užregistruodavo. Dėl pirminių dokumentų gavimo, paėmimo iš (duomenys neskelbtini) – sutartyje buvo numatytas visos sąlygos, kad iki tam tikros datos, įmonėje atsakingas asmuo turėdavo pateikti buhalterinei įmonei jiems visus svarbius dokumentus. Tas asmuo (duomenys neskelbtini) dažniausiai būdavo vadovas. Kiek pamena jie keitėsi. Vienu metu buvo T., paskui D. Ji netikrindavo (duomenys neskelbtini) banko dokumentų, realių bendrovės įplaukų ir išplaukų. Ji gaudavo banko popierinį išrašą, nes tiesiogiai priėjimo prie banko neturėdavo. Išrašą suvesdavo į buhalterinę programą, sutikrindama likutį. Kad įmonėje vyktų operacijos, kurios kelią įtarimą, nepadengtos pirminiais dokumentais, jai jokio įtarimo nekėlė (26 t., b. l. 92-93). Duomenų, paneigiančių šios liudytojos parodymus, byloje nėra, todėl darytina pagrįsta išvada, kad minėtas asmuo nežinojo, todėl objektyviai nesuprato, kad apskaitai tvarkyti yra pateikti dokumentai apie fiktyviai įvykusias ūkines operacijas. Remiantis tuo, už apgaulingos buhalterinės apskaitos organizavimą yra atsakingas (duomenys neskelbtini) vadovas – kaltinamoji T. K., kuri pripažintina nusikaltimo vykdytoja. Be to, ji kaip įmonės vadovė yra atsakinga už buhalterinių dokumentų teisingumą (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2011 m. lapkričio 6 d. Nr, IX-574 14 straipsnio 2 dalis).

        Jau ne kartą minėtoje specialistės J. Č. išvadoje „Dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ Nr. 5-4/10 konstatuota, kad:

1)       ūkininkas M. L. 2012 metais rapsų bendrovei (duomenys neskelbtini) nepardavė, nes jų neaugino, likučių iš ankstesnių metų neturėjo, iš kitų tiekėjų rapsų neįsigijo. Ūkininko M. L. vardu išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje 2012-11-26 GSA Nr.12/02705 yra įforminta neįvykusi rapsų pardavimo bendrovei „L. A.“ ūkinė operacija už 412272,41 Lt, iš jų 340721,00 Lt rapsų kaina, 71551,41 Lt PVM;

2)       jeigu ūkininkas M. L. rapsų bendrovei (duomenys neskelbtini) nepardavė, tai bendrovės (duomenys neskelbtini) išrašytoje 2012-12-12 PVM sąskaitoje faktūroje MJ Nr.0003, kurioje įformintas bendrovės (duomenys neskelbtini) tarpininkavimo paslaugų teikimas ūkininkui M. L., pagal 2012-11-09 tarpininkavimo sutartį Nr.09/11/2012, parduodant bendrovei (duomenys neskelbtini) rapsus, PVM sąskaitoje faktūroje 2012-12-12 PVM MJ Nr.0003 nurodytomis tarpininkavimo paslaugomis perkant-parduodant rapsus, ūkininkas M. L. nesinaudojo. Bendrovės (duomenys neskelbtini) išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje 2012-12-12 MJ Nr.0003 įformino neįvykusią tarpininkavimo paslaugų pardavimo ūkininkui M. L. operaciją už 7913,52 Lt, 1661,84 Lt PVM, iš viso už 9 575,36 Lt, šią neįvykusią operaciją įtraukė į bendrovės (duomenys neskelbtini) 2012 metų buhalterinę apskaitą ir 7913,52 Lt padidino 2012 metų pajamas;

3)       ūkininkai M. L., G. S. 2013 metais grūdų bendrovei (duomenys neskelbtini) nepardavė, nes jų neaugino, likučių iš ankstesnių metų neturėjo, iš kitų tiekėjų grūdų neįsigijo. Ūkininko M. L. vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose 2013-01-23 MJUK Nr.0001, 2013-06-06 Nr. MJUK Nr.0004 bei ūkininko G. S. vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose 2013-01-28 MJUK Nr.0002 ir 2013-04-09 MJUK Nr.0003 yra įformintos neįvykusios grūdų pardavimo bendrovei (duomenys neskelbtini) ūkinės operacijos už 1097029,12 Lt, iš jų 906636,64 Lt grūdų kaina, 190393,48 Lt PVM;

4)       (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentais neįforminusi rapsų įsigijimo operacijų iš nenustatytų asmenų ir rapsų pardavimo bendrovei (duomenys neskelbtini) operacijos bei į 2012 m. buhalterinę apskaitą neįtraukusi 219,82 tonos rapsų įsigijimo operacijų ir rapsų pardavimo bendrovei (duomenys neskelbtini) už 340721,00 Lt, 71551,41 Lt PVM, iš viso 412272,41 Lt, PVM sąskaitoje faktūroje 2012-12-12 MJ Nr.0003 įforminusi neįvykusią tarpininkavimo paslaugų pardavimo ūkininkui M. L. operaciją už 7913,52 Lt, 1 661,84 Lt PVM, iš viso už 9 575,36 Lt, 2013 m. grūdų įsigijimą pagrįsdama ūkininkų M. L. ir G. S. vardu išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, kuriose užfiksuotos tarp šių subjektų neįvykusios ūkinės operacijos, nevykdė LR buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 3 dalies nuostatų, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius 13 straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų ir dėl to iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 - 2013 metus;

5)       (duomenys neskelbtini), nevykdydama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, į buhalterinę apskaitą įrašė dokumentus, kuriuose nurodyti rekvizitai nepatvirtina ūkinių operacijų tapatumo, todėl 2012 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijose (duomenys neskelbtini) pateiktoje valstybinei mokesčių inspekcijai, nedeklaravo 332807 Lt (96387,57 Eur) pajamų, 869059 Lt (251969,88 Eur) pelno, 2013 metų metinėje deklaracijoje nedeklaravo 325534 Lt pelno, dėl ko apskaičiuota iš viso 446199,50 Lt (129228,30 Eur) mokesčių valstybės biudžetui, iš jų: 2012 metais pelno mokesčio 130358,85 Lt (37754,53 Eur), pridėtinės vertės mokesčio 69889,57 Lt (20241,42 Eur), iš viso 200248,42 Lt (57995,95 Eur), 2013 metais pelno mokesčio 55557,60 Lt (16090,59 Eur), pridėtinės vertės mokesčio 190393,48 Lt (55141,76 Eur), iš viso 245141,76 Lt (71232,35 Eur).

        Kaltinamojo D. G. gynėja Dovilė Aukštuolytė teismui pateikė eilę buhalterinių dokumentų, kurie jos vertinimu patvirtina realiai įvykusius sandorius tarp (duomenys neskelbtini) bei UAB(duomenys neskelbtini) su ūkininkais M. L., G. S. ir tolimesnius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sandorius dėl įsigytų grūdinių kultūrų pardavimo kitoms įmonėms (26 t., b. l. 12-76; 27 t., b. l. 65-127; 35 t., 1-54). Minėta, kad teismas motyvuotai pagrindė, dėl kurių priežasčių laikė kaltinamųjų M. L. ir G. S. (ikiteisminio tyrimo teisėjui) duotus parodymus teisingais. Todėl, remiantis jų parodymais, specialistės išvadomis, minėtų ūkininkų buhalteriniais dokumentais bei A. R. atžvilgiu priimtu baudžiamuoju įsakymu bei jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 13 t., b. l. 24-26) apie tokių sandorių sudarymo aplinkybes ir siekį realizuoti kitokiu būdu (ne tiesiogiai iš ūkininkų) įsigytų grūdinių kultūrų atsiradimą, kaltinamojo D. G. parodymus dėl ūkininkų suradimo, su jais derintų sandorių ir nurodytų kaltinamajai T. K. sudaryti (paruošti) grūdinių kultūrų pardavimo buhalterinius dokumentus, teismas sprendžia, kad tolimesni (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sandoriai su kitomis įmonėmis (35 t., b. l. 2), neįrodo realiai įvykus sandoriams tarp ūkininkų M. L., G. S., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), AB „L. A.“. Kaltinamasis G. S. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad D. G. jam nurodė, kad turi daug pripirkęs grūdų, kuriems neturi dokumentų, todėl jam reikia pirkimą pateisinančių dokumentų, dėl to ir paprašė jo kaip ūkininko pasirašyti fiktyvius sandorius, tikslu realizuoti jo kitu būdu įgytus grūdus. (duomenys neskelbtini) vadovas A. R. nurodė analogiškus motyvus dėl fiktyvių sandorių sudarymo tarp jo įmonės ir ūkininko M. L., todėl byloje liko nepaneigta aplinkybė, kad D. G. įkalbėdamas ūkininkus M. L. ir G. S. pasirašyti ant fiktyvių grūdinių kultūrų pardavimo dokumentų, taip siekė realizuoti kitokiu būdu turimus grūdus, dėl ko atsiranda tolimesni sandoriai tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kitų įmonių. 

        Minėtoms specialistės J. Č. išvadoms dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo paneigti, kaltinamųjų D. G. ir S. G. gynėjai pateikė konsultacinę išvadą dėl kai kurių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prekių pirkimo – pardavimo sandorių, kurioje pateiktos išvados, kad pripažinus ūkines operacijas, užfiksuotas užsakovo pateiktose M. L., G. S. vardu bendrovėms (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, neįvykusiomis ir jas eliminavus iš minėtų įmonių apskaitos (eliminavus su jomis susijusias ūkines operacijas/ūkinius įvykiu, jų įtraukimą į apskaitą): galima nustatyti, kokios buvo įmonių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pajamos (po eliminavimo), sąnaudos ir veiklos rezultatai 2011 m., 2012 m., ir 2013 m., teigiant, kad kitos minėtų įmonių veiklos aplinkybės/ūkinės operacijos nekinta. Taip pat galima nustatyti šių įmonių turtą ir įsipareigojimų dydį 2011-2013 m. pabaigai, teigiant, kad kitos minėtų įmonių veiklos aplinkybės/ūkinės operacijos nekinta (28 t. gale esanti išvada).

        Baudžiamajame procese galimos tokios specialiųjų žinių panaudojimo formos – tai ekspertizės aktas, objektų tyrimo pagrindu pateikta specialisto išvada arba dokumentai, surašyti pagal proceso šalių prašymą (konsultacinė išvada), arba civilinėje ar administracinėje byloje surašyta specialisto išvada ar ekspertizės aktas. Teismų praktikoje ekspertizės aktuose ir specialisto išvadose atsakymai formuluojami skirtingomis formomis – nuo kategoriškų iki tikėtinų, sąlyginių išvadų. Nuosprendžių grindimas ekspertizės aktais, specialistų išvadomis, kuriuose daromos tikėtinos išvados, nėra pagrindas teigti, kad buvo pažeistos BPK nuostatos ir kad buvo remtasi neleistinais įrodymais. Tikėtinų išvadų įrodomoji reikšmė yra mažesnė, tačiau teismas tokia išvada gali grįsti baudžiamojoje byloje daromas išvadas, jei tokiomis išvadomis įrodinėjamos bylos aplinkybės yra nustatomos įvertinus ir kitus bylos įrodymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-507/2015).

        Ekspertizės aktą ar eksperto ar specialisto išvadą teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Remiantis patirtimi, sukaupta teismams nagrinėjant ir vertinant specialiąsias žinias, baudžiamosiose bylose pagrindas nesiremti kaip įrodymu (civilinėse bylose – atmesti kaip įrodymą) eksperto išvada ar jos dalimi gali būti ne vien tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai ir tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, kurių visuma remdamasis teismas priėjo prie išvados dėl įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių.

        Pagal kaltinamojo (jo gynėjo) ar kito proceso dalyvio prašymą privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialiųjų žinių, atliktas daiktų ar dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tyrimas nėra objektų tyrimas (duomenys neskelbtini) straipsnio prasme, ir šių asmenų surašytas dokumentas nepripažįstamas nei ekspertizės aktu (BPK 88 straipsnis), nei specialisto išvada (BPK 90 straipsnis), o yra tiriamas ir vertinamas kaip dokumentas – konsultacinė išvada, surašyta specialiųjų žinių turinčio asmens (BPK 95–96 straipsniai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521/2008, 2K-465/2010, 2K-165/2013, 2K-337/2014).

        Konsultacinė išvada gali būti pripažinta įrodymu baudžiamojoje byloje, jeigu atitinka bendruosius ir specialiuosius tokio pobūdžio įrodymams keliamus reikalavimus. Tais atvejais, kai konsultacinė išvada prieštarauja baudžiamojoje byloje esančiai specialisto išvadai ar ekspertizės aktui, prieštaravimams pašalinti paprastai į teismo posėdį kviečiami specialisto išvadą ar ekspertizės aktą ir konsultacinę išvadą pateikę asmenys. Jei specialiųjų žinių turinčių asmenų apklausos teisme metu nepašalinamos kilusios abejonės ar yra pagrindas abejoti pateiktos specialisto išvados ar ekspertizės akto išsamumu ar pagrįstumu, (duomenys neskelbtini) straipsnio nustatyta tvarka skiriama ekspertizė (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-337/2014, 2K-211-895/2018).

        Teismo posėdžio metu apklaustas konsultacinę išvadą teikęs specialistas R. B. nurodė, kad šia konsultacine išvada nebuvo siekta paneigti specialisto išvadas dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jam buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros, dėl kurių jis turėjo pasisakyti, kad jeigu jos būtų eliminuotos iš apskaitos ir finansinių ataskaitų, tai ar galima būtų tokiu būdu nustatyti šių dviejų įmonių veiklą, turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Atlikęs stornavimo ir šias eliminavimo procedūras, jis nustatė, kad iš esmės yra galima nustatyti šių įmonių pajamas (po eliminavimo), sąnaudas ir veiklos rezultatus už 2011-2013 metus, įmonių turtą ir įsipareigojimų dydį. Pažymėjo, kad jis netyrė minėtų sąskaitų faktūrų atsiradimo aplinkybių ir nepasisakė dėl apskaitos, darė prielaidą, kad visos kitos operacijos buvo atvaizduotos tinkamai (29 t., b. l. 80-85).

        Teismo posėdžio metu apklausta specialistė J. Č. nurodė, kad jos pateiktos specialisto išvados, susijusios su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir ūkininkais M. L. ir G. S., yra teisingos ir teismas jomis gali remtis. Šios išvados yra sąlyginės, kategoriškų išvadų nebuvo padaryta, įvertinus tai, kad tarp kaltinamųjų M. L., G. S. ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) galėjo būti sudaryti fiktyvūs grūdinių kultūrų sandoriai. Paaiškino, kad FNTT ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistai atlieka tyrimus pagal tyrimų pateiktus ūkio subjekto buhalterinės apskaitos ir kitus su tyrimo dalyku susijusius dokumentus ir į menamus klausimus neatsako. Atliekant tyrimą buvo atsižvelgta ne tik į Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenis, buvo vertinami duomenys ir apie tai, kad buhalterinėje apskaitoje nebuvo jokių dokumentų, kurie parodytų, kad ūkininkai dirbo žemę, kad naudoja kažkokį kurą, sėklas, trąšas. Sudarinėjant fiktyvius sandorius tarp M. L. ir G. S., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), išrašant fiktyvias PVM sąskaitas – faktūras, galimai buvo sudarytos sąlygos neteisėtai PVM ataskaitai formuoti. Neteisėta PVM ataskaita galimai pasinaudojo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pagal minėtų ūkininkų išrašytas PVM sąskaitas – faktūras. Specialistas R. B. atlikęs nepriklausomą tyrimą ir pateikęs išvadą, teismo posėdžio metu patvirtino, kad savo išvadą jis padarė remiantis tiktai PVM sąskaitomis – faktūromis ir balanso priedo kopijomis, ir visiškai nėra susipažinęs su visų dokumentų visuma, todėl jo išvados ir jos išvados yra surašytos remiantis visiškai skirtingais dokumentais.

        Vertinant konsultacinės išvados ir specialistės J. Č. išvadas, teismas sprendžia, kad specialistės išvados yra išsamesnės, tikslesnės, nepaisant to, kad yra sąlyginės, paminėta bylos medžiaga, kaltinamųjų M. L. ir G. S. parodymai, patvirtina minėtos specialistės išvadas. Be to, konsultacinė išvada buvo rengta remiantis gynėjų pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis (dėl fiktyvių santorių) bei įmonių balanso duomenimis. Specialistės išvados, priešingai, apėmė didesnį ūkininkų M. L., G. S., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buhalterinių dokumentų analizavimą ir jų vertinimą, atsižvelgiant į pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, baudžiamosios bylos medžiagą (9 t. 2-44; 113-145; 150-187; 10 t., b. l. 15-99; 101-200). Atsižvelgiantį tai, teismui pateikta konsultacinė išvada vertinama ne kaip specialisto išvada ar ekspertizės aktas, bet kaip rašytinis bylos įrodymas, kuris, nagrinėjamu atveju, vertinant su kita bylos medžiaga, kaltinamųjų M. L., G. S. parodymais, nepaneigia paminėtų specialistės išvados. Teismo vertinimu, specialistės išvados yra aiškios, išsamios, neprieštaraujančios kitiems teismo tirtiems bylos duomenims, neviršijančios specialiųjų žinių ribų, pagrįsta taikyta metodika - dokumentų lyginimo ir kryžminio dokumentų tikrinimo.

        Remiantis išdėstytu, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamoji T. K., būdama (duomenys neskelbtini) direktore ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2011 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį būdama atsakinga apkaistos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkiniu įvykius ir ūkines operacijas pateikimą buhalteriui, vykdydama bendrininko organizatoriaus D. G. nusikalstamus nurodymus įtraukti į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą pastarojo jai pateiktus kaltinamųjų M. L. ir G. S. fiktyvius apskaitos dokumentus apie tariamai įvykusias ūkines operacijas dėl grūdinių kultūrų pirkimų – pardavimų, nuo 2012 m. gruodžio 7 d. iki 2013 m. rugpjūčio 26 d., organizavo (duomenys neskelbtini) apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymą, nurodytus dokumentus pateikdama UAB „Res in Fine“ atsakingai už (duomenys neskelbtini) buhalterinių dokumentų suvedimą, įgaliotam asmeniui S. J. įtraukimui į buhalterinę apskaitą žinomai suklastotus apskaitos dokumentus, apie kurių suklastojimą UAB „Res in Fine“ įgaliotam atstovui S. J. nebuvo žinoma, kadangi juose buvo įforminta ir T. K. parašais patvirtinta tariamai įvykusios ūkinės operacijos dėl grūdinių kultūrų pirkimų – pardavimų su ūkininkais M. L. ir G. S., taip pat tikrovės neatitinkantys duomenys ir apie pastariesiems išmokėtas pinigų sumas (kurių jie negavo):

        pagal PVM sąskaitą faktūrą 2012 m. gruodžio 12 d. MJ Nr.0003 dėl tarpininkavimo paslaugų pardavimo 9.575,36 Lt (2.773,22 Eur) sumai ūkininkui M. L., pastarajam parduodant (duomenys neskelbtini) pagal 2012 m. lapkričio 9 d. tarpininkavimo sutartį Nr.09/11/2012 219,82 tonų rapsų už 412.272,41 Lt (119.402,34 Eur) ir tai ūkininkui M. L. įforminant 2012 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaita faktūra GSA Nr. 12/02705, kasos išlaidų orderiais apie išmokėtas pinigų sumas 2012 m. gruodžio 7 d. Nr.0001 198.750,00 Lt (57.561,98 Eur), 2012 m. gruodžio 12 d. Nr.0002 203.947,05 Lt (59.067,15 Eur) ūkininkui M. L. už 219,82 tonų rapsų pardavimą AB „L. A.“,

        pagal PVM sąskaitas faktūras dėl miežių pirkimo iš ūkininko M. L. 2013 m. sausio 23 d. MJUK Nr.0001 300,56 tonų ir pinigų sumokėjimą 293.851,50 Lt (85.105,28 Eur) pagal kasos išlaidų orderį 2013 m. sausio 24 d. Nr.0004, 2013 m. birželio 6 d. MJUK Nr.0004 244,86 tonų ir pinigų sumokėjimą 197.026,60 Lt (57.062,85 Eur) pagal kasos išlaidų orderius 2013 m. liepos 22 d. Nr.0010, 2013 m. liepos 26 d. Nr.0011, 2013 m. rugpjūčio 7 d. Nr.0012, 2013 m. rugpjūčio 14 d. Nr.0013, 2013 m. rugpjūčio 26 d. Nr.0014,

        pagal PVM sąskaitas faktūras dėl 2012 metų derliaus kviečių pirkimo iš ūkininko G. S. 2013 m. sausio 28 d. MJUK Nr.0002 352,22 tonos ir pinigų sumokėjimą 355.013,10 Lt (102.818,90 Eur) pagal kasos išlaidų orderį 2013 m. vasario 21 d. Nr.0005, 2013 m. balandžio 9 d. MJUK Nr.0003 dėl 259,44 tonos ir pinigų sumokėjimą 251.137,92 Lt (72.734,57 Eur) pagal kasos išlaidų orderius 2013 m. balandžio 18 d. Nr.0006, 2013 m. gegužės 16 d. Nr.0007, 2013 m. gegužės 21 d. Nr.0008, 2013 m. gegužės 31 d. Nr.0009.

        Tokiais nusikalstamais veiksmais T. K. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius 13 straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų, ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 - 2013 metus, t. y. ji pripažintina kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

        Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiant išvengti mokesčių; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Šio straipsnio prasme, žinomai neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. Asmuo suvokia, kad jis pateikė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, ir to nori. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali. Ši nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kai atitinkama valstybės įgaliota institucija gauna deklaraciją, nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą su juose įrašytais neteisingais duomenimis, t. y. nuo šių dokumentų pateikimo momento.

        2015 m. vasario 24 d. specialisto išvadoje Nr. 5-4/10 nurodyta, kad tyrimo metu apskaičiuota, jog (duomenys neskelbtini) nevykdydama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, į buhalterinę apskaitą įrašė dokumentus, kuriuose nurodyti rekvizitai neatitinka ūkinių operacijų tapatumo. Todėl 2012 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijose (duomenys neskelbtini) pateiktoje valstybinei mokesčių inspekcijai, (duomenys neskelbtini) nedeklaravo 33 2807 Lt (96 387,57 Eur) pajamų, nedeklaravo 869 059 Lt (251 969,88 Eur) pelno, 2013 metų metinėje deklaracijoje nedeklaravo 325 534 Lt pelno. Šio tyrimo metu, dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų nevykdymo papildomai apskaičiuota iš viso 446 199,50 Lt (129 228,30 Eur) mokesčių valstybės biudžetui, iš jų: 2012 metais pelno mokesčio 130 358,85 Lt (37 754,53 Eur), pridėtinės vertės mokesčio 69 889,57 Lt (20 241,42 Eur), iš viso 2012 metais 200 248,42 Lt (57 995,95 Eur), 2013 metais pelno mokesčio 55 557,60 Lt (16 090,59 Eur), pridėtinės vertės mokesčio 190 393,48 Lt (55 141,76 Eur), iš viso 245 141,76 Lt (71 232,35 Eur) (10 t., b. l. 21-22).  

        Įvertinus tai, kad, T. K., būdama (duomenys neskelbtini) vadove, šios įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „Res in Fine“ įgaliotam asmeniui S. J. pateikė PVM sąskaitas faktūras 2012 m. lapkričio 26 d. GSA Nr. 12/02705, 2013 m. sausio 23 d. MJUK Nr. 0001, 2013 m. sausio 28 d. MJUK Nr. 0002, 2013 m. balandžio 9 d. MJUK Nr. 0003, 2013 m. birželio 6 d. MJUK Nr. 0004, apie fiktyvių grūdinių kultūrų pirkimą – pardavimą, ir to pasėkoje  Valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu pateiktose pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (FR0600) 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 14 d., 2013 m. liepos 19 d. buvo įrašyta už 2012 metus, 2013 metų balandžio ir birželio mėnesius žinomai neteisingi duomenys apie (duomenys neskelbtini) pajamas, tai yra padidintą pirkimo pridėtinės vertės mokesčio sumą 260 283,05 Lt (75 383,18 Eur) ir sumažintą mokėtino į biudžetą pridėtinės vertės mokesčio sumą 260 283,05 Lt (75 383,18 Eur) už 2012 - 2013 metus, bei 2013 m. balandžio 16 d., 2014 m. balandžio 7 d. įrašyta į metines pelno mokesčio deklaracijas ((duomenys neskelbtini) už 2012 - 2013 metus žinomai neteisingi duomenys apie (duomenys neskelbtini) pelną, taip nedeklaruojant 332 807,00 Lt (96 387,57 Eur) pajamų, 1 194.593,00 Lt (345 978,05 Eur) pelno, neapskaičiavus 185 916,45 Lt (53 845,13 Eur) pelno mokesčio už 2012 - 2013 metus bei nesumokėjus privalomų mokesčių valstybei, T. K. pripažintina kata pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.

        Teismų praktika baudžiamosiose bylose vertinant neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą mokesčių administratoriui yra gana nuosekli: paprastai tokios veikos yra kvalifikuojamos pagal BK 220 straipsnį, taip pat, priklausomai nuo bylos aplinkybių, ir kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas pagal BK 222 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-185-942/2016, 2K-270-942/2015, 2K-180/2014, 2K-16/2014, 2K-99/2013, 2K-646/2012, 2K-213/2012, 2K-511/2011 ir kt.). Deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas mokesčių administratoriui, pareigos įsiregistruoti mokesčių mokėtoju nevykdymas, neteisėtai gautų pajamų nedeklaravimas, taigi ir atitinkamų mokesčių nesumokėjimas teismų praktikoje taip pat nelaikomi turtiniu sukčiavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-398/2013, 2K-515/2014, 2K-189/2014 ir kt.).

        Pažymėtina ir tai, kad kai kurie neteisėti mokesčio mokėtojo veiksmai, vis dėlto gali būti pripažįstami ir sukčiavimu. Tokį kvalifikavimą pirmiausia lemia specifinis atskirų mokestinių santykių reguliavimas ir galimybė tiesiogiai kėsintis gauti nepagrįstų išmokų ar kompensacijų iš valstybės biudžeto. Kaip sukčiavimas kvalifikuojami veiksmai į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas imituojamų sandorių PVM sąskaitas faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus, taip siekiant neteisėtai įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti (sumažinti) mokestinę prievolę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-7-29-942/2016, 2K-7-398/2013, 2K-7-322/2013 ir kt). Tokia veika, pagal teismų praktiką, paprastai laikoma sukčiavimu panaikinant turtinę prievolę – nukentėjusiojo turtinės teisės, atitinkančios kaltininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, netekimas remiantis fiktyviu juridiniu faktu (pvz., jau minėtais fiktyviais atskaitos ir įskaitos būdais likviduojamas ar sumažinamas į biudžetą mokėtinas PVM ir kt.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363-746/2016, 2K-156-788/2016).

        Nagrinėjamu atveju teismas pripažino, kad T. K., būdama (duomenys neskelbtini) vadove, ir vykdydama bendrininko organizatoriaus D. G. nusikalstamus nurodymus įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą pastarojo jai pateiktus M. L., G. S. pasirašytus buhalterinius apskaitos dokumentus apie tariamai įvykusias ūkines operacijas dėl grūdinių kultūrų pirkimų - pardavimų ir sudaryti sąlygas apgaule (duomenys neskelbtini) naudai išvengti didelės vertės turtinių prievolių, mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą – pridėtinės vertės, pelno mokesčių, laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 7 d. iki 2013 m. rugpjūčio 26 d. pateikė UAB „Res in Fine“ įgaliotam asmeniui S. J. įtraukimui į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą PVM sąskaitą faktūrą 2012 m. gruodžio 12 d. MJ Nr.0003 dėl tarpininkavimo paslaugų pardavimo 9.575,36 Lt (2.773,22 Eur) sumai ūkininkui M. L., taip pat tariamai išmokėtos pastarajam pinigų sumos pagal kasos išlaidų orderius 2012 m. gruodžio 7 d. Nr.0001 198.750,00 Lt (57.561,98 Eur), 2012 m. gruodžio 12 d. Nr.0002 203.947,05 Lt (59.067,15 Eur), PVM sąskaitas faktūras dėl miežių pirkimo iš ūkininko M. L. 2013 m. sausio 23 d. MJUK Nr.0001 300,56 tonų už tariamai 293.851,50 Lt (85.105,28 Eur) pagal kasos išlaidų orderį 2013 m. sausio 24 d. Nr.0004, 2013 m. birželio 6 d. MJUK Nr.0004 244,86 tonų už tariamai 197.026,60Lt (57.062,85 Eur) pagal kasos išlaidų orderius 2013 m. liepos 22 d. Nr.0010, 2013 m. liepos 26 d. Nr.0011, 2013 m. rugpjūčio 7 d. Nr. 0012, 2013 m. rugpjūčio 14 d. Nr.0013, 2013 m. rugpjūčio 26 d. Nr.0014, PVM sąskaitas faktūras dėl 2012 metų derliaus kviečių pirkimo iš ūkininko G. S. 2013 m. sausio 28 d. MJUK Nr.0002 352,22 tonos už tariamai 355.013,10 Lt (102.818,90 Eur) pagal kasos išlaidų orderius 2013 m. vasario 21 d. Nr.0005, 2013 m. balandžio 9 d. MJUK Nr.0003 dėl 259,44 tonos už tariamai 251.137,92 Lt (72.734,57 Eur) pagal kasos išlaidų orderius 2013 m. balandžio 18 d. Nr.0006, 2013 m. gegužės 16 d. Nr.0007, 2013 m. gegužės 21 d. Nr.0008, 2013 m. gegužės 31 d. Nr.0009, apie kurių suklastojimą UAB „Res in Fine“ įgaliotas asmuo S. J. nežinojo, todėl minėtas asmuo, nuo 2013m. vasario 15 d. iki 2014 m. balandžio 7 d. elektroninio deklaravimo būdu pateikė Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mažeikių poskyriui, pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (FR0600) už 2012 metus, 2013 metų balandžio ir birželio mėnesius, metines pelno mokesčio deklaracijas ((duomenys neskelbtini) už 2012 - 2013 metus su jose įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie (duomenys neskelbtini) pajamas, pelną, tai yra padidintą pirkimo pridėtinės vertės mokesčio sumą 260.283,05 Lt (75.383,18 Eur) ir sumažintą mokėtino į biudžetą pridėtinės vertės mokesčio sumą 260.283,05 Lt (75.383,18 Eur) už 2012 - 2013 metus. Dėl tokių neteisėtų T. K. veiksmų nedeklaruota 332.807,00 Lt (96.387,57 Eur) pajamų, 1.194.593,00 Lt (345.978,05 Eur) pelno, neapskaičiuota 185.916,45 Lt (53.845,13 Eur) pelno mokesčio už 2012 - 2013 metus.

        Įvertinus formuojamą teismų praktiką dėl sukčiavimo kvalifikavimo, nagrinėjamoje byloje nustatytus duomenis, jog į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos suklastotos (fiktyvios) PVM sąskaitos faktūros, neva patvirtinančios grūdinių kultūrų pirkimą – pardavimą iš ūkininkų M. L. ir G. S., ko pasėkoje mokesčių administratoriui buvo pateiktos tikrovės neatitinkančios deklaracijos, taip siekiant išvengti didelės vertės turtinių prievolių, mokėtinų į valstybės biudžetą mokesčių, t. y. 260 283,05 Lt (75 383,18 Eur) pridėtinės vertės, 185 916,45 Lt (53 845,13 Eur) pelno, viso 446 199,50 Lt (129 228,31 Eur) už 2012-2013 metus, todėl T. K. pripažintina kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

        Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamosios T. K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje (priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai), 182 straipsnio 2 dalis (priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai) padarytos 2012-2014 metų laikotarpiais. Tuo metu BK 95 straipsnio redakcija (straipsnio redakcija įsigaliojusi nuo 2011 m. kovo 31 d. iki 2014 m. kovo 24 d. ir nuo 2014 m. kovo 25 d. iki 2014 m. gegužės 2 d.), apkaltinamojo nuosprendžio už apysunkius nusikaltimus priėmimo senaties terminas buvo 12 metų, už sunkius nusikaltimus priėmimo senaties terminas buvo 15 metų (jei kaltinamasis nesislėpė ir nepadarė naujos tyčinės nusikalstamos veikos). Taigi šio nuosprendžio priėmimo metu, kaltinamosios atžvilgiu apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas (dėl visų nusikalstamų veikų) nėra suėjęs ir pagrindo jos atžvilgiu nutraukti bylą, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nėra pagrindo.

 

Dėl kaltinamojo S. G. nusikalstamų veikų

 

        S. G. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio  1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.

        Kaltinamasis S. G. teismo posėdžio metu nepripažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, davė parodymus ir, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalimi, atsisakė atsakyti į jam užduodamus klausimus. S. G. parodė, kad iki 2013 m. balandžio 9 d. jis buvau (duomenys neskelbtini) direktorius. Po to išėjo į pensiją. Įmonė užsiiminėjo akmens apdirbimo darbais, paminklų gamyba. R. L. ir I. S. tuo metu dirbo(duomenys neskelbtini) vadybininkais. R. dirbo Mažeikiuose, o I. – (duomenys neskelbtini). Jie dažnai priimdavo užsakymus. Kad būtų aišku, R. L. arba I. S. nubraižydavo brėžinėlį. Tada skaičiuodavo, kokia galėtų būti tokių darbų kaina. Kartais pažymėdavo, kad reiktų avanso. Kartais jis patikrindavo, ar gerai suskaičiuota, ar iš viso galės padaryti. Patikrinę užsakymą arba skaičiavimą, būdavo, pažymėdavo varnelę arba padėdavo savo parašą. Nei parašas, nei varnelė ant užsakymo savaime jokių pinigų gavimo nereiškė. Kai būdavo gaunami pinigai, būdavo išrašomas pinigų priėmimo kvitas. Nubraižius brėžinį ir suskaičiavus klientai kartais sutikdavo, kartais nesutikdavo. Kartais būdavo net nebeateina, kad susitarti dėl kainos. Taip pat būdavo neretų atvejų, kad sutinka, o paksui atsisako užsakymo, kad jau nebereikia, randa gal kitur. Tada klientai nieko nemokėdavo, o jeigu būdavo ką nors sumokėję, jie viską grąžindavo. Tai būdavo gana dažni atvejai, kai paskaičiuotas ir patikrintas užsakymas nebuvo vykdomas. Nevykdomus užsakymo juodraščius jis vis tiek pasilikdavo, kad paskui būtų galima panaudoti skaičiavimus, jeigu bus koks panašus užsakymas. Jie nėra griežtos apskaitos dokumentas. Todėl nei numeriai, nei jų eilės tvarka jiems nebuvo svarbūs. Jeigu klientas nebeateina, jeigu užsakymas nevykdomas, jie jį tiesiog išmesdavo arba jis pasilikdavo sau, kaip informaciją. Išrašytus pinigų priėmimo kvitus, jis j perduodavau į buhalteriją. Su dokumentais jis visada stengiausi elgtis atsakingai. Jeigu per jo klaidą kuris nors dokumentas nusimetė, jis dėl to labai pergyvena ir apgailestauja. Yra vyresnio amžiaus. Dėl grūdų pirkimo nori paaiškinti, kad jo sūnus D. G. yra verslininkas ir užsiima grūdų pirkimu-pardavimu. Jam priklauso įmonė (duomenys neskelbtini). Jo sūnus D. G. savo bendrovės (duomenys neskelbtini) direktore buvo įdarbinęs T. K., kuri yra jo faktinė sutuoktinė. T. T. iš tikrųjų jokia direktore nedirbo. Ji dirbo technine darbuotoja, galima sakyti sekretore, ir padėdavo jo sūnui, D. G., bei kitam (duomenys neskelbtini) akcininkui A. P. tvarkyti vidinius bendrovės reikalus. Jis pats asmeniškai jokių verslo reikalų su T. K. neaptarinėjo. Jis su ja bendraudavo, kai jis ateidavau pas sūnų į svečius arba D. su T. atvažiuodavo pasisvečiuoti pas jį. 2011 metais jo įmonei(duomenys neskelbtini) nelabai kaip sekėsi. Sūnus pasiūlė jo įmonei įsigyti grūdų, kuriuos pardavus įmonė uždirbs pelno, pagerės įmonės finansiniai rodikliai. Jis jam nurodė, kad žino ūkininkų, kurie parduoda grūdus. Jis taip pat pasakė, kad jis turi kontaktus ir žino, kur tuos grūdus parduoti. Aptarė, kad pardavus grūdus už brangiau, nei nusipirksi,(duomenys neskelbtini) gaus pelno. Jis sakė sūnui, kad apie grūdus ir šį verslą nieko neišmano, tačiau sūnus sakė, kad jis viską padės ir suorganizuos.  Priėmė šį pasiūlymą. Kiek pamena,(duomenys neskelbtini) grūdus pirko iš dviejų ūkininkų – M. L. ir G. S., taip pat iš įmonės UAB „Žiūriai“. Pats su ūkininkais jis niekada tiesiogiai jokių grūdų pirkimo, atsiskaitymo ar kitų sąlygų nederino. Jis taip pat tiesiogiai negirdėjo kaip sūnus jas būtų derinęs. Kadangi jam dėl šių sandorių dėl grūdų įsigijimo ir jų pardavimo padėjo ne svetimas žmogus, o sūnus, kuris yra šios srities profesionalas, jis neturėjo pagrindo juo abejoti. Ūkininką M. L. yra matęs pas sūnų, bet pats asmeniškai nėra su juo bendravęs jokiais reikalais. Ūkininko G. S. nebuvo matęs. Su juo visas grūdų pirkimo detales taip pat derino jo sūnus D. G.. Grūdų pirkimo ir jų tolesnio pardavimo procesas jam jokių abejonių nesukėlė. Buvo pasirašytos sutartys tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl grūdų saugojimo elevatoriuje. Jas jam atvežė pasirašyti sūnus.(duomenys neskelbtini) pasirašė grūdų pirkimo-pardavimo sutartis su ūkininkais. Šias pirkimo-pardavimo sutartis jam taip pat pateikė sūnus, nes jis tarėsi su ūkininkais ir derėjosi dėl sąlygų. Jis į tai visiškai nesikišo, nes neturi patirties šioje srityje. Grūdų pirkimo sutartis pasirašė ir PVM sąskaitas-faktūras priėmė būdamas visiškai įsitikinęs, kad grūdai yra nupirkti ir jie saugomi elevatoriuje, kad juos ten pristatė patys ūkininkai. Toliau(duomenys neskelbtini) grūdus pardavė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Su šiomis įmonėmis susitarė ir sandorius suderino taip pat jo sūnus D. G.. Jis tiesiogiai su jomis nebendravo. Sūnus jam atvežė pasirašyti sutartis. Šioms įmonėms(duomenys neskelbtini) išrašė PVM sąskaitas-faktūras. Pagal jas (duomenys neskelbtini) su jo įmone(duomenys neskelbtini) visiškai atsiskaitė. Pinigai buvo sumokėti pavedimais. Tas sumas, kurias reikėjo sumokėti ūkininkams, perduodavo D. G. su išrašytais kasos išlaidų orderiais. Kadangi jo sūnus nuolat dirbo ir susitikinėjo su ūkininkais, jam taip buvo paprasčiau, nei pačiam vykti pas ūkininkus atsiskaityti. Sumokėjęs už grūdus sūnus atveždavo ūkininkų pasirašytus(duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderius. Kad sūnus tikrai perdavė pinigus ir kiek jų perdavė ūkininkams jis pats nematė, tačiau kadangi matė ūkininkų parašą ant kasos išlaidų orderių, jam jokių abejonių nekilo, kad orderiuose nurodyta pinigų suma buvo sumokėta. Visus su šiais sandoriais susijusius buhalterinius dokumentus perdavė į įmonės buhalteriją, jie yra tinkamai įtraukti į apskaitą.

        Teismo posėdžio metu perskaityti liudytojos R. L. parodymai ((duomenys neskelbtini) vadybininkės), kuriais ji prašė vadovautis, nes jie yra tikslesni už teismo posėdžio metu duotus jos parodymus, iš esmės paneigia paties kaltinamojo nurodytas aplinkybes dėl padėtų varnelių ar parašų ant užsakymo lapų. Kaip nurodė R. L., priėmusi užsakymą visada surašydavo užsakymų lapą, kuriame nurodomi užsakomi dabai, preliminari darbų ir medžiagų kaina, kartais braižomas brėžinys. Ji visada dėl visų darbų ir medžiagų kainų derino su buvusiu (duomenys neskelbtini) direktoriumi S. G.. Pagal jos surašytus užsakymų lapus gali paaiškinti, kad juose nurodydavo užsakovo duomenis, paimamą avansą, tikslią paminklo kainą, kuriuos perduodavo S. G.. Jei ant užsakymo lapo būdavo S. G. parašas, tas reikšdavo, kad jis pinigus gavo. Taip pat jos ranka daryta atžyma dėl pinigų gavimo, taip par reikšdavo tai, kad pinigus perdavė S. G.. Ji priimdavo užsakymus, paėmusi pinigus visada išrašydavo pinigų paėmimo kvitą, kuriuos kartu su pinigų paėmimo kvitų šaknelėmis perduodavo S. G. (3 t., b. l. 69-75). Teismo posėdžio metu taip pat patvirtino tą aplinkybę, kad jei priimdavo užsakymą, surašydavo kasos orderį, o jei duodavo avansą ar pinigus, rašydavo pinigų paėmimo kvitus. Užsakymo dokumentuose ji nepasirašydavo. Paimamas avansas kartais būdavo nunešamas į banką, jei buhalterė paprašydavo, artais pinigus paimdavo ir S. G..

        Liudytojas I. S. (dirbęs (duomenys neskelbtini) užsakymų priėmėju) parodė, kad jo darbo pobūdis būdavo priiminėti užsakymus paminklų gamybai. Jis bendravo su klientais, apskaičiuodavo ir įkainuodavo tuos darbus. Paskui buvo vykdomi užsakymai, kurių jis nekontroliavo, tiktais jų darbų eigą šiek tiek: gamybos, pastatymo, kad žinotų, kaip einasi užsakymo vykdymas. Jis pildydavo užsakymo lapą, padarydavo brėžinį, matmenis sužymėdavo, vietą, taip pat kartais nuvažiuodavo į kapines, jei išmatavimus reikėdavo padaryti. Į užsakymo lapą surašydavo paminklo matmenis, medžiagas, darbų apimtys. Nurodydavo klientui kainą ir kartais imdavo avansą. Tekdavo dirbti ir su grynais pinigais, juos paimti ir atiduoti į ofisą. Avansą imdavo tik kartais, todėl, kad kiti žmonės neturėdavo pinigų. Dažniausiai pasakydavo žmonėms, kur sumokėti Akmenės ofise, bet jis ten pats nevažiuodavo. Kartais pinigus paimdavo direktorius S. G.. Jis atvažiuodavo dažnai į jo darbo vietą ir ten priimdavo užsakymus. Dokumentiškai nuolaidas sutvarkydavo – paprasčiausiai pakoreguodavo užsakymą. Būdavo, kad pinigus yra į banką įnešęs, o kai ne į banką – direktorius pasiimdavo. Jis parašydavo pinigų priėmimo kvitą, pranešdavo, kad žmogus atsiskaitė ir direktorius pasiimdavo pinigus. Klientui jis duodavo pinigų priėmimo kvitą. Yra buvę tokių atvejų, kai žmonės ateidavo sumokėti ir jis paimdavo ne tik avanso, bet ir galutinę kainą.

        2015 m. rugsėjo 15 d. specialisto išvadoje „Dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ Nr. 5-4/72 nurodyta, kad pas S. G. namuose kratos metu rastą segtuvą (su užsakymų lapais) palyginus su bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos duomenimis apie prekių ir paslaugų pardavimą pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, nustatyta, kad 81 užsakymų lape nurodytos paslaugos buhalterinės apskaitos dokumentais neįformintos ir buhalterinėje apskaitoje neįrašytos, arba įrašytos mažesnės sumos negu liudytojų (užsakovų, nurodytų rastame segtuve) apklausos protokoluose parodė apklaustieji, arba pagal kasos pajamų orderius užsakovai sumokėjo daugiau, negu įrašyta buhalterinėje apskaitoje. Pateikė išvadas, kad pagal kratos metus bendrovės direktoriaus S. G. namuose rastų užsakymų lapų duomenis, pagal apklaustų liudytojų (užsakovų ir vadybininkų) parodymus, pagal liudytojų pateiktus pinigų priėmimo kvitų kopijas, pagal bendrovės(duomenys neskelbtini) išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir kasos dokumentus apskaičiuota, kad bendrovė(duomenys neskelbtini) 2011-2012 metais apskaitos dokumentais PVM sąskaitomis faktūromis neįformino ir į buhalterinę apskaitą neįrašė iš viso suteiktų paminklų gamybos ir kapų tvarkymo paslaugų už 205904,76 Lt (1 priedo 11 stulpelis ir 3 priedo 6,7,8 stulpeliai). 2015 m. rugsėjo 15 d. Nr.5-4/72 išvados 2-me priede, pagal užsakymų lapus, liudytojų (užsakovų ir vadybininkų) parodymus apklausos protokoluose apskaičiuota, kad (duomenys neskelbtini) 2011 ir 2012 metais suteikė užsakovams kapų tvarkymo paslaugų už 181956,76 Lt (52 698,32 Eur) (su PVM). Ši suma apskaičiuota kaip skirtumas, iš bendros suteiktų paslaugų sumos pagal užsakymo lapus, išminusavus paslaugų sumą, apskaičiuotą pagal liudytojų pateiktus pinigų priėmimo kvitus ir (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderius (205904,76 Lt/59 634,14 Eur – 23948,00Lt/6 935,82Eur) (priedai 3 ir 4). Jeigu pirkėjai ir paslaugų gavėjai sumokėjo bendrovei(duomenys neskelbtini) už suteiktas paslaugas 2011 metais 160642,00 Lt (46 525,14 Eur), iš jų PVM 27880,02 Lt (8074,61 Eur), pardavimo pajamos 132761,98 Lt (38450,53 Eur), o 2012 metais už 21314,76 Lt (6173,18 Eur), iš jų, PVM 3699,26 Lt (1071,38 Eur), pardavimo pajamos 17615,50 Lt (5101,80 Eur), viso už 181956,76 Lt, iš jų PVM 31579,28 Lt (9145,99 Eur), pardavimo pajamos 150377,49 Lt (43552,33 Eur), tai bendrovė šių ūkinių operacijų neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais, PVM sąskaitomis faktūromis, kasos pajamų orderiais ir šių operacijų neįtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą, nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 3 dalies nuostatų, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus ir dėl to iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 ir 2012 metus (9 t., b. l. 52-73).

        Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. V., S. A., P. B., patvirtino tas aplinkybes, kad iš (duomenys neskelbtini) buvo užsakę paminklus, už kuriuos yra pilnai atsiskaitę ir darbai yra įvykdyti (31 t., b. l. 66-68). Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, S. G. namuose 2014 m. gruodžio 3 d. atliktos kratos metu buvo rastas segtuvas, kuriame susegti paminklų gamybai, montavimui ir kitų darbų, susijusių su kapų tvarkymu užsakymo lapai. Juose buvo nurodyti užsakovai, telefono numeriai ar adresai, užsakymo priėmimo data, užsakytų paminklų brėžiniai, užsakymų kaina, gauto avanso suma, atžymos apie pinigų sumokėjimą ir pan. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti ir liudytojai (užsakovai), kurie patvirtino, kad užsakė užsakymų lapuose nurodytus paminklus, jų montavimo ar kapų tvarkymo darbus, taip pat patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) minėtus užsakymus įvykdė ir nurodė sumokėję visus pinigus už atliktus darbus. Taip pat patvirtino ir tai, kad jiems parodytuose užsakymų lapuose yra jų užsakyti, įvykdyti ir apmokėti užsakymai. Taigi, byloje esantys duomenys ir specialisto išvada patvirtina tą aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) buhalterijai nebuvo pateikti vidi duomenys apie paslaugų pardavimo, pinigų priėmimo operacijų, dėl to buhalterinės apskaitos dokumentais neįforminta ir į buhalterinę apskaitą neįtraukta paminklų gamybos bei kapų tvarkymo paslaugų pardavimo operacijos už 2011 m. 132 761,98 Lt (38 450,33 Eur), 2012 m. už 17 615,50 Lt (5 101,80 Eur), pinigų priėmimo operacijų 2011 m. už 160 642,00 Lt (46 525,14 Eur), 2012 m. už 21 314,76 Lt (6 173,18 Eur).

        Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis S. G. buvo (duomenys neskelbtini) vadovu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalimi, jis buvo atsakingas už buhalterinių dokumentų apskaitos organizavimą, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą buhalteriui. (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 17 d. tvarkė A. R., o nuo 2012 m. gegužės 17 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. A. T.. Tačiau duomenų, kad būtent buhalterinę apskaitą tvarkę asmenys būtų gavę nurodytus duomenis apie paslaugų pardavimo, pinigų priėmimo operacijų, ir dėl savo neveikimo neįtraukė jų į buhalterinę apskaitą, nėra. Priešingai, liudytojais apklausti R. L. ir I. S. nurodė tą aplinkybę, kad dažniausia pinigai, užsakymai būdavo perduodami (duomenys neskelbtini) direktoriui S. G.. Be to, toks segtuvas su užsakymų lapais buvo rastas pas patį S. G. namuose, kuriuo remiantis specialistė pateikė išvadą, kad 81 užsakymų lape nurodytos paslaugos buhalterinės apskaitos dokumentais nebuvo įformintos ir buhalterinėje apskaitoje neįrašytos. Pats kaltinamasis S. G. teismo posėdžio metu taip pat neįrodinėjo, kad minėti dokumentai nebuvo įrašyti apskaitos dokumentuose dėl buhalterių/buhalterės aplaidumo ar neveikimo, todėl darytina išvada, kad minėti dokumentai nepateikti buhalteriui ir neįrašyti į buhalterinę apskaitą dėl kaltinamojo S. G. sąmoningo neveikimo, t. y. jo nepateikimo buhalterijai. 

        Kaltinamasis S. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo sūnus D. G. pasiūlė jo įmonei įsigyti grūdų, kuriuos pardavus įmonė uždirbs pelno, pagerės įmonės finansiniai rodikliai. Ūkininkus M. L. ir G. S. surado D. G., su kuriais (duomenys neskelbtini) taip pat sudarė grūdinių kultūrų pirkimo – pardavimo sandorius. Pats su ūkininkais jis niekada tiesiogiai jokių grūdų pirkimo, atsiskaitymo ar kitų sąlygų nederino. Tačiau šiuos kaltinamojo parodymus paneigia kaltinamųjų M. L. ir G. S. parodymai, kuriais teismas rėmėsi ir pripažino pačius ūkininkus kaltais dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje. Minėta, kad tiek kaltinamasis M. L., tiek G. S. patvirtino, kad kartą ar du buvo susitikę (duomenys neskelbtini) ofise su S. G., su kuriuo pasirašė fiktyvius grūdų pirkimo – pardavimo sandorius, kuriais patvirtino grūdų pardavimą (duomenys neskelbtini). Pastarieji ūkininkai pripažino, kad šie sandoriai buvo fiktyvūs, parašais patvirtino tariamai įvykusius grūdų pardavimus (duomenys neskelbtini) ir nei karto realiai grūdų šiai įmonei nepardavė. Tai padarė įkalbėti D. G..         Taigi bylos duomenys – specialistės išvados, (duomenys neskelbtini), ūkininkų M. L. ir G. S. buhalteriniai dokumentai, kaltinamųjų M. L. ir G. S. parodymai, patvirtina, kad M. L. ir G. S. su (duomenys neskelbtini) sudarė fiktyvias (tariamas) ūkines operacijas dėl grūdinių kultūrų pirkimų – pardavimų. Be to, visuose ūkininkų pasirašytuose buhalteriniuose dokumentuose yra ir paties UAB(duomenys neskelbtini) vadovo S. G. parašas. Ta aplinkybė, kad kaltinamasis S. G. galėjo nežinoti apie sandorių, sudarytų su ūkininkais, fiktyvumą vertintina kritiškai, kadangi D. G. yra jo sūnus, kuris ir pasiūlė jo vadovaujamai įmonei užsiimti grūdinių kultūrų supirkimu/pardavimu.

        Byloje nenustatyta duomenų, kad (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkę asmenys būtų žinoję apie tariamai įvykusias grūdinių kultūrų pirkimo – pardavimo sandorius, tokių duomenų nenurodė ir pats kaltinamasis S. G., todėl spręstina, kad buhalterijai pateikti tariamų grūdinių kultūrų pardavimo sandorių dokumentai, kurie buvo įtraukti į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, buvo padaryti nežinant (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, todėl (duomenys neskelbtini) vadovas S. G., vadovaujantis tarpinio vykdymo institutu, pripažintinas nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis).

        2015 m. balandžio 2 d. specialisto išvadoje „Dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ konstatuota, kad ūkininkai M. L., G. S. 2011 - 2012 metais negalėjo parduoti kviečių ir rapsų bendrovei(duomenys neskelbtini), nes jų neaugino, iš kitų tiekėjų jų neįsigijo. Bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje yra įtrauktos rapsų ir kviečių pirkimo operacijos iš ūkininkų M. L. ir G. S. per 2011-2012 metus už 1070037,50 Lt, 224707,88 Lt pirkimo PVM, iš viso už 1294745,38 Lt. Jeigu ūkininkai M. L. pagal PVM sąskaitas faktūras 2011-12-21 ML Nr.0001 120 tonų rapsų už 203.280,00 Lt , 2012-01-12 ML12 Nr.0002 1,32 tonos rapsų už 2.236,08 Lt, 2012-03-12 MA Nr.0001 120 tonų rapsų už 211.992,00 Lt, 2012-09-14 ML12 Nr.0001 98,54 tonų rapsų už 181.830,94 Lt, 2012-10-01 ML Nr.0002 264 tonų kviečių už 192.244,80 Lt, G. S. pagal PVM sąskaitas faktūras 2012-03-12 GS Nr.0001 180,2 tonos rapsų už 318.341,32 Lt, 2012-09-14 GL12 Nr.0001 100,16 tonos rapsų už 184.820,24 Lt bendrovei(duomenys neskelbtini) nepardavė, (duomenys neskelbtini) kviečius ir rapsus įsigijo ne iš ūkininkų M. L. ir G. S., o iš nenustatytų asmenų, tai bendrovė(duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje pagrįsdama kviečių ir rapsų įsigijimą ūkininkų M. L. ir G. S. vardu išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, kuriose užfiksuotos tarp šių objektų neįvykusios ūkinės operacijos, nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatų, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų ir dėl to iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 - 2012 metus (9 t., b. l. 7-17). Teismas remiasi šia specialistės išvada (ne konsultacine išvada) ir pakartotinai motyvų dėl gynėjų pateiktos konsultacinės išvados nesivadovavimo nebekomentuoja (apie tai pasisakyta kaltinamosios T. K. epizode).

        Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis S. G., būdamas UAB(duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 14 str. 2 d. atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą buhalteriui nuo 2011 m. sausio 17 d. iki 2012 m. spalio 18 d. apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nes nepateikė UAB(duomenys neskelbtini) buhalterijai visų duomenų dėl paslaugų pardavimo, pinigų priėmimo operacijų, dėl ko buhalterinės apskaitos dokumentais neįforminta ir į buhalterinę apskaitą neįtraukta paminklų gamybos bei kapų tvarkymo paslaugų pardavimo operacijų 2011 m. už 132.761,98 Lt, 2012 m. už 17.615,50 Lt, pinigų priėmimo operacijų 2011 m. už 160.642,00 Lt, 2012 m. už 21.314,76 Lt,

        be to, jis, vykdydamas bendrininko organizatoriaus D. G. nusikalstamus nurodymus įtraukti į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą pastarojo jam pateiktus ūkininkų  M. L., G. S. pasirašytus dokumentus apie tariamai įvykusias ūkines operacijas dėl grūdinių kultūrų pirkimų, pateikė (duomenys neskelbtini) buhalterijai įtraukimui į buhalterinę apskaitą šiuos dokumentus, apie kurių suklastojimą (duomenys neskelbtini) buhalterijai nebuvo žinoma, nes juose buvo įforminta ir S. G. parašais patvirtinta tariamai įvykusios ūkinės operacijos dėl grūdinių kultūrų pirkimų iš ūkininkų  M. L., G. S., taip pat tikrovės neatitinkantys duomenys apie pastariesiems išmokėtas pinigų sumas, kurių jie negavo, tai yra:

        pagal PVM sąskaitas faktūras dėl pirkimo iš ūkininko M. L. 2011-12-21 ML Nr.0001 120 tonų rapsų ir pinigų sumokėjimą 203.280,00 Lt pagal kasos išlaidų orderį 2011-12-22 Nr.538, 2012-01-12 ML12 Nr.0002 1,32 tonos rapsų ir pinigų sumokėjimą 2.236,08 Lt pagal kasos išlaidų orderį 2012-01-12 Nr.540, 2012-03-12 MA Nr.0001 120 tonų rapsų ir pinigų sumokėjimą 211.992,00 Lt pagal kasos išlaidų orderį 2012-03-12 Nr.545, 2012-09-14 ML12 Nr.0001 98,54 tonų rapsų ir pinigų sumokėjimą 181.830,94 Lt pagal kasos išlaidų orderį 2012-09-19 Nr.590, 2012-10-01 ML Nr.0002 dėl 264 tonų kviečių ir pinigų sumokėjimą 192.244,80 Lt pagal kasos išlaidų orderį 2012-10-18 Nr.599,

        pagal PVM sąskaitas faktūras dėl pirkimo rapsų iš ūkininko G. S. 2012-03-12 GS Nr.0001 180,2 tonos ir pinigų sumokėjimą 318.341,32 Lt pagal kasos išlaidų orderį 2012-03-12 Nr.546, 2012-09-14 GL12 Nr.0001 100,16 tonos ir pinigų sumokėjimą 184.820,24 Lt pagal kasos išlaidų orderį 2012-09-19 Nr.588.

        Tokiais nusikalstamais veiksmais S. G. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 13 str. 3 d. reikalavimus ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 - 2012 metus, t. y. jis pripažintinas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

        Minėta, kad BK 220 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiant išvengti mokesčių; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Šio straipsnio prasme, žinomai neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. Asmuo suvokia, kad jis pateikė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, ir to nori. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali. Ši nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kai atitinkama valstybės įgaliota institucija gauna deklaraciją, nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą su juose įrašytais neteisingais duomenimis, t. y. nuo šių dokumentų pateikimo momento.

        2015 m. rugsėjo 15 d. specialisto išvadoje Nr. 5-4/72 nurodyta, kad pagal šiam tyrimui pateiktus dokumentus ir FNTT prie VRM Šiaulių apygardos Ūkinės finansinės veiklos tyrimų skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-4/17 surašytus duomenis, (duomenys neskelbtini) 2011 ir 2012 metų metinėse pelno mokesčio deklaracijose neteisingai deklaravo pajamas, įtrauktas į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, turtą ir pelną prieš apmokėjimą: metinėse pelno mokesčio deklaracijose deklaruota – pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę 2011 m. 216 248 Lt, 2012 m. 1 476 754 Lt; į buhalterinę apskaitą neįtraukta pajamų 2011 m. 148 504,13 Lt, 2012 m. 21 665,09 Lt; turi būti apskaičiuota pajamų įtrauktų į pelno mokestinę bazę 2011 m. 364 752 Lt; 2012 m. 1 498 419 Lt; nepagrįstai padidintos sąnaudos 2011 m. 168 000 Lt; 2012 . 902 037,50 Lt; pelnas (- nuostoliai) prieš apmokėjimą 2011 m. -56 339 Lt; 2012 m. 15 143 Lt; turi būti apskaičiuotas pelnas prieš apmokėjimą 2011 m. 260 165 Lt, 2012 m. 938 845 Lt. Šio tyrimo metu bendrovei(duomenys neskelbtini) iš viso papildomai apskaičiuojama mokėtina valstybės biudžetui 61 260,92 Lt (17 742,39 Eur) mokesčių, iš jų dėl (duomenys neskelbtini) meistrai pardavimo pajamų neįforminimo buhalterinės apskaitos dokumentais ir jų neįtraukimo į bendrovės buhalterinę apskaitą, pagal LR PVM įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 3, 4 straipsnio 1 dalies ir 14 straipsnio 1 ir 2 dalių 1,2 punktus, tyrimo metu papildomai apskaičiuojama 2011 metais 31 185 Lt (9 032,05 Eur), 2012 metais 4550 Lt (1317,68 Eur), iš viso 35 735 Lt (10 349,73 Eur). Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr. IX-675) 4 straipsnio 1 dalį papildomai apskaičiuojama 2011 m. 22 276 Lt (6 451,46 Eur), pelno mokesčio 2012 m. 3 249 Lt (941,20 Eur), iš viso 25 525 Lt (7 392,66 Eur). Iš viso, šio tyrimo metu ir specialisto išvadoje Nr. 5-4/17 (duomenys neskelbtini) papildomai apskaičiuojama sumokėti valstybės biudžetui 440 294,78 Lt, iš jų 179 851,38 Lt pelno mokesčio (154 326 + 25 525,38) ir 260 443,40 (224 707,86 + 35 735,54) (6 lentelė) (9 t., b. l. 52-63).

        Įvertinus tai, kad, S. G., būdamas UAB(duomenys neskelbtini) vadovu, nepateikė (duomenys neskelbtini) buhalterijai visų duomenų dėl paminklų gamybos bei kapų tvarkymo paslaugų pardavimo, pinigų priėmimo operacijų bei siekdamas (duomenys neskelbtini) naudai išvengti 260.443,40 Lt (75.429,62 Eur) pridėtinės vertės mokesčio ir veikdamas per (duomenys neskelbtini) buhalteres A. R., A. T., kurios pagal tuo metu turimus buhalterinės apskaitos duomenis, nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2012 m. lapkričio 26 d. įrašė į pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (FR0600) už 2011 metų balandžio - spalio, gruodžio mėnesius, 2012 metų sausio, kovo - birželio, rugsėjo, spalio mėnesius žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) pajamas, tai yra neteisingas paminklų gamybos bei kapų tvarkymo apmokestinamųjų sandorių vertes, pridėtinės vertės atskaitą, dėl ko neapskaičiuota bei valstybės biudžetui nesumokėta 260.443,40 Lt (75.429,62 Eur) už 2011 - 2012 metus, 179.851,38 Lt (52.088,55 Eur) pelno mokesčio ir veikdamas per UAB(duomenys neskelbtini) buhalteres A. R., A. T., kurios pagal tuo metu turimus buhalterinės apskaitos duomenis, 2012 m. gegužės 12 d., 2013 m. balandžio 16 d. įrašė į metines pelno mokesčio deklaracijas ((duomenys neskelbtini) už 2011 - 2012 metus žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) pelną, turtą, tai yra mažesnes pardavimo pajamas už suteiktas paminklų gamybos ir kapų tvarkymo paslaugas 170.169,19 Lt (49.284,41 Eur) sumai bei nepagrįstai padidintas sąnaudas 1.070.037,00 Lt (309.904,14 Eur), dėl ko mažiau apskaičiuota bei valstybės biudžetui nesumokėta 179.851,38 Lt (52.088,55 Eur) už 2011 - 2012 metus, bei šie žinomai neteisingi duomenys apie (duomenys neskelbtini) pajamas, pelną, turtą nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2013 m. balandžio 16 d. per UAB(duomenys neskelbtini) buhalteres A. R., A. T., nežinojusias apie šių duomenų neteisingumą, pateikti elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, pripažintina, kad kaltinamasis S. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.

        Minėta, kad kai kurie neteisėti mokesčio mokėtojo veiksmai, gali būti pripažįstami sukčiavimu. Tokį kvalifikavimą pirmiausia lemia specifinis atskirų mokestinių santykių reguliavimas ir galimybė tiesiogiai kėsintis gauti nepagrįstų išmokų ar kompensacijų iš valstybės biudžeto. Kaip sukčiavimas kvalifikuojami veiksmai į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas imituojamų sandorių PVM sąskaitas faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus, taip siekiant neteisėtai įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti (sumažinti) mokestinę prievolę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-7-29-942/2016, 2K-7-398/2013, 2K-7-322/2013 ir kt.). Tokia veika, pagal teismų praktiką, paprastai laikoma sukčiavimu panaikinant turtinę prievolę – nukentėjusiojo turtinės teisės, atitinkančios kaltininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, netekimas remiantis fiktyviu juridiniu faktu (pvz., jau minėtais fiktyviais atskaitos ir įskaitos būdais likviduojamas ar sumažinamas į biudžetą mokėtinas PVM ir kt.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363-746/2016, 2K-156-788/2016).

        Nagrinėjamu atveju teismas pripažino, kad S. G., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, nuo 2011 m. sausio 17 d. iki 2012 m. spalio 18 d. nepateikė (duomenys neskelbtini) buhalterijai visų duomenų dėl paslaugų pardavimo, pinigų priėmimo operacijų, dėl ko buhalterinės apskaitos dokumentais neįforminta ir į buhalterinę apskaitą neįtraukta paminklų gamybos bei kapų tvarkymo paslaugų pardavimo operacijų 2011 m. už 132.761,98 Lt (38.450,33 Eur), 2012 m. už 17.615,50 Lt (5.101,80 Eur), pinigų priėmimo operacijų 2011 m. už 160.642,00 Lt (46.525 14 Eur) 2012 m. už 21.314,76 Lt (6.173,18 Eur) bei, vykdydamas bendrininko organizatoriaus  D. G. nusikalstamus nurodymus įtraukti į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą pastarojo jam pateiktus M. L. ir G. S. pasirašytus apskaitos dokumentus apie tariamai įvykusias ūkines operacijas dėl grūdinių kultūrų pirkimų ir sudaryti sąlygas apgaule (duomenys neskelbtini) naudai išvengti didelės vertės turtinių prievolių, mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą - pridėtinės vertės, pelno mokesčių, pateikė (duomenys neskelbtini) buhalterijai įtraukimui į buhalterinę apskaitą šiuos žinomai suklastotus apskaitos dokumentus, apie kurių suklastojimą (duomenys neskelbtini) buhalterijai nebuvo žinoma, nes juose buvo įformintos tariamai įvykusios ūkinės operacijos dėl grūdinių kultūrų pirkimų iš ūkininkų M. L., G. S. pagal PVM sąskaitas faktūras 2011 m. gruodžio 21 d. ML Nr.0001 120 tonų rapsų už tariamai 203.280,00 Lt (58.873,96Eur), 2012 m. sausio 12 d. ML12 Nr.0002 1,32 tonos rapsų už tariamai 2.236,08Lt (647,61Eur), 2012 m. kovo 12 d. MA Nr.0001 120 tonų rapsų už tariamai 211.992,00 Lt (61.397,13 Eur), 2012 m. rugsėjo 14 d. ML12 Nr.0001 98,54 tonų rapsų už tariamai 181.830,94 Lt (52.661,88 Eur), 2012 m. spalio 1 d. ML Nr.0002 dėl 264 tonų kviečių už tariamai 192.244,80 Lt (55.677,94 Eur), 2012 m. kovo 12 d. GS Nr.0001 180,2 tonos rapsų už tariamai 318.341,32Lt (92.198,02 Eur), 2012 m. rugsėjo 14 d. GL12 Nr.0001 100,16 tonos rapsų už tariamai 184.820,24 Lt (53.527,64 Eur), po ko, per (duomenys neskelbtini) buhalteres A. R., A. T., nežinojusias apie joms S. G. pateiktų buhalterinės apskaitos duomenų neteisingumą, nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2013 m. balandžio 16 d. pateikė elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (FR0600) už 2011 metų balandžio - spalio, gruodžio mėnesius, 2012 metų sausio, kovo - birželio, rugsėjo, spalio mėnesius su jose įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie (duomenys neskelbtini) pajamas, tai yra neteisingos paminklų gamybos bei kapų tvarkymo apmokestinamųjų sandorių vertės, pridėtinės vertės atskaitą, taip pat metines pelno mokesčio deklaracijas ((duomenys neskelbtini) už 2011 - 2012 metus su jose įrašytais žinomai neteisingais duomenis apie (duomenys neskelbtini) pelną, turtą, tai yra mažesnes pardavimo pajamas už suteiktas paminklų gamybos ir kapų tvarkymo paslaugas 170.169,19 Lt (49.284,41 Eur) sumai bei nepagrįstai padidintas sąnaudas 1.070.037,00 Lt (309.904,14 Eur). Tokie byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad S. G. paminėtais neteisėtais veiksmais sudarė sąlygas apgaule (duomenys neskelbtini) naudai nuo 2011 m. gegužės 25 d., pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751 90 straipsnio 1 dalyje nustatytą sumokėjimo terminą, nuo 2012 m. spalio 1 d., pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-675 53 straipsnio 1 dalyje nustatytą sumokėjimo terminą, išvengti, o ir buvo išvengta didelės vertės turtinės prievolės mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokesčių - pridėtinės vertės 260.443,40 Lt (75.429,62 Eur), pelno 179.851,38 Lt (52.088,55 Eur), viso 440.294,78 Lt (127.518,17 Eur) už 2011-2012 metus. Tokią išvadą patvirtina ir minėtos specialistės išvados Nr. 5-4/17 ir Nr. 5-4/72. Todėl konstatuotina, kad kaltinimas S. G. pasitvirtino ir jis pripažintinas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.  

        Kaltinamojo S. G. padarytos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje (priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai), 182 straipsnio 2 dalis (priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai) padarytos 2011-2012 metų laikotarpiais. Tuo metu BK 95 straipsnio redakcija (straipsnio redakcija įsigaliojusi nuo 2011 m. kovo 31 d. iki 2014 m. kovo 24 d.), apkaltinamojo nuosprendžio už apysunkius nusikaltimus priėmimo senaties terminas buvo 12 metų, už sunkius nusikaltimus priėmimo senaties terminas buvo 15 metų (jei kaltinamasis nesislėpė ir nepadarė naujos tyčinės nusikalstamos veikos). Taigi šio nuosprendžio priėmimo metu, kaltinamojo atžvilgiu apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas (dėl visų nusikalstamų veikų) nėra suėjęs ir pagrindo jo atžvilgiu nutraukti bylą, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nėra pagrindo.

 

Dėl kaltinamojo D. G. nusikalstamų veikų

 

        Kaltinamasis D. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.

        D. G. teismo posėdžio metu nepripažino padaręs šias nusikalstamas veikas, perskaitė pasirašytus parodymus bei, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalimi, atsisakė atsakyti į jam užduodamus klausimus. Minėtoje kalboje kaltinamasis nurodė, kad jis kategoriškai neigia, jog siekdamas, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apgaule išvengtų didelės turtinės prievolės - pridėtinės vertės, pelno mokesčių sumokėjimo Lietuvos Respublikos biudžetui, suorganizavo šių bendrovių apgaulingus buhalterinės apskaitos tvarkymus, numatė jų įvykdymo būdus ir vadovavo jų įgyvendinimui laikotarpyje nuo 2011 m. gruodžio 21 d. iki 2013 m. birželio 6 d. Prijungti prie baudžiamosios bylos dokumentų buvo pateikta audito kompanijos Forensic and I. S., UAB 2018 m. lapkričio 19 d. Konsultacinė išvada Nr. 1811-01, kurią parengė sertifikuotas auditorius R. B.. Pateiktoje konsultacinėje išvadoje auditorius R. B. konstatuoja, kad kaltinamajame akte esantis teiginys, jog neva dėl jam inkriminuojamų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) veiklos, jų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011-2013 metus, yra neteisingas. Dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, jis kategoriškai neigia, jog siekdamas, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apgaule išvengtų didelės turtinės prievolės sumokėjimo Lietuvos Respublikos biudžetui pridėtinės vertės, pelno mokesčius sukūrė sukčiavimo planus, numatė jų įvykdymo būdus ir vadovavo jų įgyvendinimui.  Tvirtina, kad kaip (duomenys neskelbtini), taip ir (duomenys neskelbtini) įsigijo visus grūdus, iš ūkininkų M. L. ir G. S.. Pagal kiekvieną pirkimo sandorį su M. L. ir G. S. kaip (duomenys neskelbtini), taip ir (duomenys neskelbtini) atsiskaitė laiku ir tiksliai pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Visi iš šių dviejų ūkininkų nupirkti grūdai buvo parduoti kitiems pirkėjams. Visos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pajamos buvo tinkamai parodytos šių bendrovių buhalterinėje apskaitoje ir nuo šių pajamų buvo tinkamai paskaičiuoti ir sumokėti kaip pelno, taip ir pridėtinės vertės mokesčiai. Jis netikrino grūdų, kuriuos paminėtoms bendrovėms pardavė M. L. ir G. S., kilmės. Jam nebuvo svarbu, ar šie grūdai ūkininkų buvo užsiauginti savo ūkiuose, užauginti kitų asmenų ūkiuose, deklaruojant tai tų, kitų asmenų vardais, ar tie grūdai buvo kur nors M. L. ir G. S. nupirkti. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iš M. L. ir G. S. gavo prekes – grūdus, ir šiems ūkininkams sumokėjo sutartas bei PVM sąskaitose faktūrose nurodytas pinigų sumas. Kaip PVM mokėtojas M. L., taip ir PVM mokėtojas G. S. žinojo, kad iš jų pirkti grūdai bus įtraukti į (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, tose bendrovėse bus rengiama PVM atskaita ir toje buhalterinėje apskaitoje kiekvienas jų matysis kaip grūdų pardavėjas. Dėl santykių su M. L. ir G. S.: ūkininkus G. S. ir M. L. žino pakankamai seniai, tačiau susipažinimo aplinkybių nepamena. Todėl jis, kaip nuolat dirbantis žemės ūkio produktų, o ypač grūdinių kultūrų prekyboje, kaip M. L., taip ir G. S. pažinojo tikrai nuo senų laikų. Kalbant apie apmokėjimą už nupirktus grūdus gali paaiškinti, kad šioje rinkoje yra susiklosčiusi tokia praktika, kad bendrovė, kuri iš ūkininko nuperka grūdus, už įsigytas grūdines kultūras apmokėdavo tik tada, kai pati parduodavo grūdus sekančiam pirkėjui ir gaudavo už tai apmokėjimą. Tokia praktika iš esmės nulemta tos situacijos, kad bendrovės, kaip taisyklė, neturi reikiamų apyvartinių lėšų atsiskaitymui iš karto, o ūkininkai, ar kiti grūdus siekiantys parduoti asmenys sutikdavo su vėlesniu atsiskaitymo terminu. Gali paaiškinti, kad kaip (duomenys neskelbtini), taip ir (duomenys neskelbtini) bendradarbiavimo su ūkininkais M. L. ir G. S.. Sutartys su jais būdavo pasirašinėjamos ir Bendrovės patalpose, ir pas ūkininkus, ar bet kurioje kitoje vietoje pagal šalių galimybes. Ūkininkai už pagal sutartis parduotas grūdines kultūras bei pagal PVM sąskaitas faktūras, kurias už ūkininką-pardavėją išrašydavo bendrovė-pirkėja, parduotus grūdus pristatydavo į akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) saugyklas, kur įsigyti grūdai visais atvejais būdavo saugomi ir parduodami kitoms grūdus perkančioms įmonėms. Pinigų perdavimas visada vykdavo (dalyvaujant jam ir/arba A. P.) jam dalyvaujant ir visada būdavo įforminamas ūkininkams pateikiant pasirašyti kasos išlaidų orderius. Gali parodyti, kad taip pat organizavo M. L. priklausančių grūdų pardavimą įmonei AB LINAS R. Š. sandorio esmė buvo tokia pati – ūkininko grūdų perpardavimas įmonei superkančiai grūdus, tačiau šiuo atveju buvo pasirinktas kitas santykių įforminimo būdas. (duomenys neskelbtini) atlygis buvo mokamas už tarpininkavimo paslaugas, o grūdų pirkimo-pardavimo sandorį sudarinėjo tiesiogiai ūkininkas M. L. su pirkėju AB LINAS AGRO, nes buvo parduodami rapsai, kadangi AB „L. A.“ norėjo sertifikuoti rapsus.  (duomenys neskelbtini) steigėjais buvo jis ir A. P.. Jiems abiems priklausė po 50 % akcijų. B. J., D. G., ir A. P. ir buvo faktiniai šios bendrovės vadovai, kurie sprendė ir tvarkė visus (duomenys neskelbtini) veiklos klausimus. Nors (duomenys neskelbtini) direktore Juridinių asmenų registre buvo įregistruota T. K., tačiau ji niekada realiai jokių bendrovės direktoriaus funkcijų neatliko. Tam ji neturėjo reikiamos patirties bei specialiųjų, tam būtinų žinių. Jis susitarė su A. P., kad T. K. bendrovėje (duomenys neskelbtini) atliks pagalbines technines funkcijas, o tiksliau dirbs sekretorės darbą: rengs dokumentų projektus, užtikrins tvarką bendrovės ofise, tvarkys korespondenciją, bendrovės kasą, pagal jų su Preimontu teikiamą informaciją išrašinės PVM sąskaitas faktūras, teiks pirminius buhalterinius dokumentus bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei ir pan. Jokių realių, faktinių bendrovės valdymo funkcijų T. K. niekada neatliko. Jis arba A. P., arba kartu su A. P. dviese nuvykdavo pas M. L. arba G. S., sumokėdavo bendrovės vardu pinigus, gaudavo ant kasos išlaidų orderio pinigus gavusio asmens parašą ir dokumentą gražindavo T. K.. O ji, savo ruožtu, pateikdavo tuos dokumentus į UAB „Res in Fine“, kuri tvarkė mūsų buhalterinę apskaitą. Tai yra viskas, apie ką norėjo duoti parodymus.

        Pažymėtina, kad šiuos kaltinamojo parodymus paneigia teismo jau įvertinti kaltinamųjų M. L. ir G. S. (duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui) parodymai dėl fiktyviai sudarytų grūdinių kultūrų sandorių su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriuos pripažino kaip nuoseklius, tarpusavyje derančius, neprieštaringais su kitais bylos duomenimis, todėl kaltinamojo D. G. parodymai, kaip ir T. K., S. G., laikytini jo gynybine pozicija ir siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, išanalizavus jo bei kaltinamosios T. K. rašytinius parodymus matyti, kad jie iš esmės surašyti vieno asmens, ta pačia stilistika, derinant abiejų kaltinamųjų motyvus dėl pareikštų kaltinimų. Pastebėtina, kad kaltinamieji M. L. ir G. S. patvirtino, kad fiktyvius grūdinių kultūrų sandorius įkalbėjo sudaryti kaltinamasis D. G., atvažiavęs pas juos į namus ir už tai pažadėjęs sumokėti PVM sumą. Pastarieji patvirtino ir tai, kad D. G. teikė jiems pasirašyti jau užpildytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buhalterinius dokumentus ir jiems bereikėdavo juose pasirašyti. T. K. taip pat patvirtino, kad D. G. bendradarbiavo su ūkininkais dėl grūdinių kultūrų įsigijimo, pardavimo, ji tik sudarinėdavo šiuos sandorius pagrindžiančius dokumentus ir teikdavo juos (duomenys neskelbtini) buhalteriją tvarkančiai įmonei. S. G. taip pat nurodė, kad šiuos ūkininkus surado D. G. ir jis tarpininkavo S. G. ir ūkininkams sudarant minėtus sandorius, todėl įvertinus visus šiuos duomenis, teismui nekyla abejonių, jog D. G. yra bendrininkas organizatorius (BK 24 straipsnio 4 dalis).

        Teismas taip pat yra pasisakęs, kodėl šioje byloje remiasi specialistės išvadomis dėl ūkininkų M. L., G. S., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo, bei nurodė motyvus, kodėl konsultacinę išvadą nevertino kaip svaresnį įrodymą nei byloje esančios specialistės išvadas, todėl šių motyvų nebemini. Teismas vertindamas minėtų kaltinamųjų M. L. ir G. S. parodymus, juos gretino su kitų liudytojų (A. R., S. K., M. V.) parodymais, todėl įvertinęs byloje esančių objektyvių įrodymų visumą, pripažino M. L. ir G. S. kaltais padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad vykdydami individualią ūkininkų veiklą, M. L. bendrininkų organizatoriaus D. G., vykdytojo A. R. įkalbėtas už atlygį pasirašė bendrininkų organizatoriaus D. G., vykdytojo A. R., jam pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, tuo savo parašu patvirtindamas jose žinomai neteisingus duomenis apie tariamai įvykusius grūdinių kultūrų pardavimus: rapsų 2011-12-21 ML Nr.0001 120 tonų už 203.280,00 Lt, 2012-01-12 ML Nr.0002 1,32 tonos už 2.236,08 Lt, 2012-03-12 MA Nr.0001 120 tonų už 211.992,00 Lt, 2012-09-14 ML12 Nr.0001 98,54 tonų už 181.830,94 Lt, kviečių 2012-10-01 ML Nr.0002 dėl 264 tonų už 192.244,80 Lt (duomenys neskelbtini), miežių 2012-09-17 ŠIL Nr.00562 51,6 tonų už 40.333,66 Lt, 2012-11-12 ŠILU Nr.001 56 tonų už 49.126,00 Lt, 2013-04-17 ŠILU Nr.002 dėl 68,5 tonų už 59.262,78 Lt, 2013-12-12 ŠIL Nr.00003 dėl 73 tonų už 45.048,30 Lt UAB (duomenys neskelbtini), rapsų 2012-11-26 GSA Nr.12/02705 219,82 tonų už 412.272,41 Lt AB „L. A.“, miežių 2013-01-23 MJUK Nr.0001 300,56 tonų už 293.851,50 Lt, 2013-06-06 MJUK Nr.0004 244,86 tonų už 197.026,60 Lt (duomenys neskelbtini), šias žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras realizavo po vieną pasirašytą egzempliorių grąžindamas bendrininkams organizatoriui D. G., vykdytojui A. R., taip per bendrininkus organizatorių D. G., vykdytoją A. R. padėjo apgaulingai tvarkyti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buhalterines apskaitas, bei G. S., bendrininko organizatoriaus D. G. įkalbėtas už atlygį pasirašė bendrininko organizatoriaus D. G. jam pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, tuo savo parašu patvirtindamas jose žinomai neteisingus duomenis apie tariamai įvykusius grūdinių kultūrų pardavimus: rapsų 2012-03-12 GS Nr.0001 180,2 tonos už 318.341,32 Lt, 2012-09-14 GL12 Nr.0001 100,16 tonos už 184.820,24 Lt (duomenys neskelbtini), kviečių 2013-01-28 MJUK Nr.0002 352,22 tonos už 355.013,10 Lt, 2013-04-09 MJUK Nr.0003 dėl 259,44 tonos už 251.137,92 Lt (duomenys neskelbtini), ir minėtas PVM sąskaitas faktūras realizavo po vieną pasirašytą egzempliorių grąžindami bendrininkui organizatoriui D. G., taip per bendrininką organizatorių D. G. padėjo apgaulingai tvarkyti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buhalterines apskaitas, nes šias žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras bendrininkas organizatorius D. G. pateikė bendrininkams vykdytojams S. G., T. K., nurodydamas jas įtraukti į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buhalterines apskaitas, ką pastarieji ir padarė, ko pasėkoje buvo pažeisti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 13 str. 3 d. reikalavimai ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) veiklos, jų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012- 2013 metus.

        Taip pat teismas, atsižvelgęs į T. K. kaip UAB (duomenys neskelbtini) pareigas, jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl sandorių rengimo su ūkininkais M. L. ir G. S., specialistės išvadas „Dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ Nr. 5-4/10, kaltinamųjų M. L. ir G. S. parodymus, sprendė, kad šių įrodymų pagrindu, T. K., būdama (duomenys neskelbtini) direktore ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2011 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį būdama atsakinga už apkaistos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkiniu įvykius ir ūkines operacijas pateikimą buhalteriui, vykdydama bendrininko organizatoriaus D. G. nusikalstamus nurodymus įtraukti į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą pastarojo jai pateiktus kaltinamųjų M. L. ir G. S. fiktyvius apskaitos dokumentus apie tariamai įvykusias ūkines operacijas dėl grūdinių kultūrų pirkimų – pardavimų, nuo 2012 m. gruodžio 7 d. iki 2013 m. rugpjūčio 26 d., organizavo (duomenys neskelbtini) apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymą, nurodytus dokumentus pateikdama UAB „Res in Fine“ atsakingai už (duomenys neskelbtini) buhalterinių dokumentų suvedimą, įgaliotam asmeniui S. J. įtraukimui į buhalterinę apskaitą žinomai suklastotus apskaitos dokumentus, apie kurių suklastojimą UAB „Res in Fine“ įgaliotam atstovui S. J. nebuvo žinoma, kadangi juose buvo įforminta ir T. K. parašais patvirtinta tariamai įvykusios ūkinės operacijos dėl grūdinių kultūrų pirkimų – pardavimų su ūkininkais M. L. ir G. S., taip pat tikrovės neatitinkantys duomenys ir apie pastariesiems išmokėtas pinigų sumas (kurių jie negavo): pagal PVM sąskaitą faktūrą 2012 m. gruodžio 12 d. MJ Nr.0003 dėl tarpininkavimo paslaugų pardavimo 9.575,36 Lt (2.773,22 Eur) sumai ūkininkui M. L., pastarajam parduodant (duomenys neskelbtini) pagal 2012 m. lapkričio 9 d. tarpininkavimo sutartį Nr.09/11/2012 219,82 tonų rapsų už 412.272,41 Lt (119.402,34 Eur) ir tai ūkininkui M. L. įforminant 2012 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaita faktūra GSA Nr. 12/02705, kasos išlaidų orderiais apie išmokėtas pinigų sumas 2012 m. gruodžio 7 d. Nr.0001 198.750,00 Lt (57.561,98 Eur), 2012 m. gruodžio 12 d. Nr.0002 203.947,05 Lt (59.067,15 Eur) ūkininkui M. L. už 219,82 tonų rapsų pardavimą AB „L. A.“, pagal PVM sąskaitas faktūras dėl miežių pirkimo iš ūkininko M. L. 2013 m. sausio 23 d. MJUK Nr.0001 300,56 tonų ir pinigų sumokėjimą 293.851,50 Lt (85.105,28 Eur) pagal kasos išlaidų orderį 2013 m. sausio 24 d. Nr.0004, 2013 m. birželio 6 d. MJUK Nr.0004 244,86 tonų ir pinigų sumokėjimą 197.026,60 Lt (57.062,85 Eur) pagal kasos išlaidų orderius 2013 m. liepos 22 d. Nr.0010, 2013 m. liepos 26 d. Nr.0011, 2013 m. rugpjūčio 7 d. Nr.0012, 2013 m. rugpjūčio 14 d. Nr.0013, 2013 m. rugpjūčio 26 d. Nr.0014, pagal PVM sąskaitas faktūras dėl 2012 metų derliaus kviečių pirkimo iš ūkininko G. S. 2013 m. sausio 28 d. MJUK Nr.0002 352,22 tonos ir pinigų sumokėjimą 355.013,10 Lt (102.818,90 Eur) pagal kasos išlaidų orderį 2013 m. vasario 21 d. Nr.0005, 2013 m. balandžio 9 d. MJUK Nr.0003 dėl 259,44 tonos ir pinigų sumokėjimą 251.137,92 Lt (72.734,57 Eur) pagal kasos išlaidų orderius 2013 m. balandžio 18 d. Nr.0006, 2013 m. gegužės 16 d. Nr.0007, 2013 m. gegužės 21 d. Nr.0008, 2013 m. gegužės 31 d. Nr.0009. Konstatuota, kad tokiais nusikalstamais veiksmais T. K. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius 13 straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų, ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 - 2013 metus, t. y. ji pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

        Remiantis byloje esančiais duomenimis – kaltinamojo S. G. parodymais dėl D. G. tarpininkavimo sudarant sandorius tarp (duomenys neskelbtini) ir ūkininkų M. L., G. S., kaltinamųjų M. L. ir G. S. parodymais, ūkininkų ir (duomenys neskelbtini) buhalteriniais dokumentais, specialistės išvadomis, konstatavo, kad S. G., vykdydamas bendrininko organizatoriaus D. G. nusikalstamus nurodymus įtraukti į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą pastarojo jam pateiktus ūkininkų M. L., G. S. pasirašytus dokumentus apie tariamai įvykusias ūkines operacijas dėl grūdinių kultūrų pirkimų, pateikė (duomenys neskelbtini) buhalterijai įtraukimui į buhalterinę apskaitą šiuos dokumentus, apie kurių suklastojimą (duomenys neskelbtini) buhalterijai nebuvo žinoma, nes juose buvo įforminta ir S. G. parašais patvirtinta tariamai įvykusios ūkinės operacijos dėl grūdinių kultūrų pirkimų iš ūkininkų  M. L., G. S., taip pat tikrovės neatitinkantys duomenys apie pastariesiems išmokėtas pinigų sumas, kurių jie negavo, tai yra: pagal PVM sąskaitas faktūras dėl pirkimo iš ūkininko M. L. 2011-12-21 ML Nr.0001 120 tonų rapsų ir pinigų sumokėjimą 203.280,00 Lt pagal kasos išlaidų orderį 2011-12-22 Nr.538, 2012-01-12 ML12 Nr.0002 1,32 tonos rapsų ir pinigų sumokėjimą 2.236,08 Lt pagal kasos išlaidų orderį 2012-01-12 Nr.540, 2012-03-12 MA Nr.0001 120 tonų rapsų ir pinigų sumokėjimą 211.992,00 Lt pagal kasos išlaidų orderį 2012-03-12 Nr.545, 2012-09-14 ML12 Nr.0001 98,54 tonų rapsų ir pinigų sumokėjimą 181.830,94 Lt pagal kasos išlaidų orderį 2012-09-19 Nr.590, 2012-10-01 ML Nr.0002 dėl 264 tonų kviečių ir pinigų sumokėjimą 192.244,80 Lt pagal kasos išlaidų orderį 2012-10-18 Nr.599, pagal PVM sąskaitas faktūras dėl pirkimo rapsų iš ūkininko G. S. 2012-03-12 GS Nr.0001 180,2 tonos ir pinigų sumokėjimą 318.341,32 Lt pagal kasos išlaidų orderį 2012-03-12 Nr.546, 2012-09-14 GL12 Nr.0001 100,16 tonos ir pinigų sumokėjimą 184.820,24 Lt pagal kasos išlaidų orderį 2012-09-19 Nr.588. Tokiais nusikalstamais veiksmais S. G. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 13 str. 3 d. reikalavimus ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 - 2012 metus, t. y. jis pripažintinas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

        Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad D. G. siekdamas, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apgaule išvengtų didelės vertės turtinės prievolės sumokėjimo Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui pridėtinės vertės, pelno mokesčius, suorganizavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apgaulingus buhalterinės apskaitos tvarkymus, numatė jų įvykdymo būdus ir vadovavo jų įgyvendinimui, o būtent, nuo 2011 m. gruodžio 21 d. iki      2013 m. birželio 6 d. Mažeikių r., Mažeikiuose, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytais laiku ir vietose, bendrininką padėjėją M. L., vykdžiusį individualią ūkininko veiklą, įkalbėjo už atlygį pasirašyti bendrininko organizatoriaus D. G. pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, kuris sutiko ir savo parašu patvirtino jose įrašytus žinomai neteisingus duomenis apie tariamai įvykusius ūkininko M. L. grūdinių kultūrų pardavimus:

        rapsų 2011-12-21 ML Nr. 0001 120 tonų už 203.280,00 Lt, 2012-01-12 ML Nr. 0002 1,32 tonos už 2.236,08 Lt, 2012-03-12 MA Nr. 0001 120 tonų už 211.992,00 Lt, 2012-09-14 ML12 Nr.0001 98,54 tonų už 181.830,94 Lt, kviečių 2012-10-01 ML Nr.0002 dėl 264 tonų už 192.244,80 Lt (duomenys neskelbtini), 2012-11-26 GSA Nr.12/02705 219,82 tonų už 412.272,41 Lt AB „L. A.“,

        miežių 2013-01-23 MJUK Nr.0001 300,56 tonų už 293.851,50 Lt, 2013-06-06 MJUK Nr.0004 244,86 tonų už 197.026,60 Lt (duomenys neskelbtini),

        be to, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bendrininką padėjėją G. S., vykdžiusį individualią ūkininko veiklą, įkalbėjo už atlygį pasirašyti bendrininko organizatoriaus D. G. pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, kuris sutiko ir savo parašu patvirtino jose įrašytus žinomai neteisingus duomenis apie tariamai įvykusius ūkininko G. S. grūdinių kultūrų pardavimus:

        rapsų 2012-03-12 GS Nr.0001 180,2 tonos už 318.341,32 Lt, 2012-09-14 GL12 Nr.0001 100,16 tonos už 184.820,24 Lt (duomenys neskelbtini),

        kviečių 2013-01-28 MJUK Nr.0002 352,22 tonos už 355.013,10 Lt, 2013-04-09 MJUK Nr.0003 dėl 259,44 tonos už 251.137,92 Lt, (duomenys neskelbtini), o šias žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras bendrininkas organizatorius D. G. realizavo perduodamas bei duodamas nusikalstamus nurodymus bendrininkams vykdytojams:

        S. G. pateikti PVM sąskaitas faktūras apie tariamai įvykusius grūdinių kultūrų pirkimus iš ūkininko M. L. rapsų 2011-12-21 ML Nr.0001 120 tonų už 203.280,00 Lt, 2012-01-12 ML Nr.0002 1,32 tonos už 2.236,08 Lt, 2012-03-12 MA Nr.0001 120 tonų už 211.992,00 Lt, 2012-09-14 ML12 Nr.0001 98,54 tonų už 181.830,94 Lt, kviečių 2012-10-01 ML Nr.0002 dėl 264 tonų už 192.244,80 Lt , iš ūkininko G. S. rapsų 2012-03-12 GS Nr.0001 180,2 tonos už 318.341,32 Lt, 2012-09-14 GL12 Nr.0001 100,16 tonos už 184.820,24 Lt įtraukimui į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, ką pastarasis, pasirašęs jose, ir padarė,

        T. K. pateikti PVM sąskaitas faktūras apie tariamai įvykusius grūdinių kultūrų pirkimus iš ūkininko M. L. miežių 2013-01-23 MJUK Nr.0001 300,56 tonų už 293.851,50 Lt, 2013-06-06 MJUK Nr.0004 244,86 tonų už 197.026,60 Lt, iš ūkininko G. S. kviečių 2013-01-28 MJUK Nr.0002 352,22 tonos už 355.013,10 Lt, 2013-04-09 MJUK Nr.0003 dėl 259,44 tonos už 251.137,92 Lt, įtraukimui į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, ką pastaroji, pasirašiusi jose, ir padarė, ko pasėkoje, bendrininkams vykdytojams S. G., T. K., įvykdžius bendrininko organizatorius D. G. nusikalstamus nurodymus, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 13 str. 3 d. reikalavimai ir dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) veiklos, jų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011- 2013 metus. Tokiais veiksmais kaltinamasis D. G. pripažįstamas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

        Teismas, įvertinęs ir tą faktą, kad byloje esančių įrodymų pagrindu kaltinamieji T. K. ir S. G. buvo pripažinti kaltais pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, t. y. už tai, kad T. K., būdama (duomenys neskelbtini), vadove ir vykdydama bendrininko organizatoriaus D. G. nusikalstamus nurodymus įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą M. L., G. S. pasirašytus apskaitos dokumentus apie tariamai įvykusias ūkines operacijas dėl grūdinių kultūrų pirkimų - pardavimų ir sudaryti sąlygas apgaule (duomenys neskelbtini) naudai išvengti didelės vertės turtinių prievolių mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės, pelno mokesčių, nuo 2012 m. gruodžio 7 d. iki 2013 m. rugpjūčio 26 d. pateikė UAB „Res in Fine“, esančiai Taikos g. 4-1, Mažeikiuose, įgaliotam asmeniui S. J. įtraukimui į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą šiuos žinomai suklastotus apskaitos dokumentus, apie kurių suklastojimą UAB „Res in Fine“ įgaliotam asmeniui S. J. nebuvo žinoma, nes juose buvo įformintos tariamai įvykusios ūkinės operacijos dėl grūdinių kultūrų pirkimų - pardavimų pagal PVM sąskaitą faktūrą 2012-12-12 MJ Nr.0003 dėl tarpininkavimo paslaugų pardavimo 9.575,36 Lt sumai ūkininkui M. L., taip pat tariamai išmokėtos pastarajam pinigų sumos pagal kasos išlaidų orderius 2012-12-07 Nr.0001 198.750,00 Lt, 2012-12-12 Nr.0002 203.947,05 Lt, PVM sąskaitas faktūras dėl miežių pirkimo iš ūkininko M. L. 2013-01-23 MJUK Nr.0001 300,56 tonų už tariamai 293.851,50 Lt pagal kasos išlaidų orderį 2013-01-24 Nr.0004, 2013-06-06 MJUK Nr.0004 244,86 tonų už tariamai 197.026,60 Lt pagal kasos išlaidų orderius 2013-07-22 Nr.0010, 2013-07-26 Nr.0011, 2013-08-07 Nr.0012, 2013-08-14 Nr.0013, 2013-08-26 Nr.0014, PVM sąskaitas faktūras dėl 2012 metų derliaus kviečių pirkimo iš ūkininko G. S. 2013-01-28 MJUK Nr.0002 352,22 tonos už tariamai 355.013,10 Lt pagal kasos išlaidų orderius 2013-02-21 Nr.0005, 2013-04-09 MJUK Nr.0003 dėl 259,44 tonos už tariamai 251.137,92 Lt pagal kasos išlaidų orderius 2013-04-18 Nr.0006, 2013-05-16 Nr.0007, 2013-05-21 Nr.0008, 2013-05-31 Nr.0009, po ko, per UAB „Res in Fine“, esančios Taikos g. 4-1, Mažeikiuose, įgaliotą asmenį S. J., nežinojusią apie jai T. K. pateiktų duomenų neteisingumą, nuo 2013 m. vasario 15 d. iki 2014 m. balandžio 7 d. elektroninio deklaravimo būdu pateikė Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mažeikių poskyriui, pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (FR0600) už 2012 metus, 2013 metų balandžio ir birželio mėnesius, metines pelno mokesčio deklaracijas ((duomenys neskelbtini) už 2012 - 2013 metus su jose įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie (duomenys neskelbtini) pajamas, pelną, tai yra padidinta pirkimo pridėtinės vertės mokesčio suma 260.283,05 Lt ir sumažinta mokėtino į biudžetą pridėtinės vertės mokesčio suma 260.283,05 Lt už 2012 - 2013 metus, nedeklaruota 332.807,00 Lt pajamų, 1.194.593,00 Lt pelno, neapskaičiuota 185.916,45 Lt pelno mokesčio už 2012 - 2013 metus bei tokiais veiksmais sudarė sąlygas apgaule (duomenys neskelbtini) naudai nuo 2013 m. vasario 25 d., pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751 90 str. 1 d. nustatytą sumokėjimo terminą, nuo 2013 m. spalio 1 d., pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-675 53 str. 1 d. nustatytą sumokėjimo terminą,  siekė išvengti, o ir buvo išvengta, didelės vertės turtinių prievolių mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokesčių pridėtinės vertės 260.283,05 Lt, pelno 185.916,45 Lt, viso 446.199,50 Lt už 2012 - 2013 metus,

        bei S. G., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nepateikė (duomenys neskelbtini) buhalterijai visų duomenų dėl paslaugų pardavimo, pinigų priėmimo operacijų, dėl ko buhalterinės apskaitos dokumentais neįforminta ir į buhalterinę apskaitą neįtraukta paminklų gamybos bei kapų tvarkymo paslaugų pardavimo operacijų 2011 m. už 132.761,98 Lt, 2012 m. už 17.615,50 Lt, pinigų priėmimo operacijų 2011 m. už 160.642,00 Lt, 2012 m. už 21.314,76 Lt bei, vykdydamas bendrininko organizatoriaus D. G. nusikalstamus nurodymus įtraukti į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą pastarojo jam pateiktus bendrininkų padėjėjų M. L., G. S. žinomai suklastotus apskaitos dokumentus apie tariamai įvykusias ūkines operacijas dėl grūdinių kultūrų pirkimų ir sudaryti sąlygas apgaule (duomenys neskelbtini) naudai išvengti didelės vertės turtinių prievolių mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės, pelno mokesčių, pateikė (duomenys neskelbtini) buhalterijai įtraukimui į buhalterinę apskaitą šiuos žinomai suklastotus apskaitos dokumentus, apie kurių suklastojimą (duomenys neskelbtini) buhalterijai nebuvo žinoma, nes juose buvo įformintos tariamai įvykusios ūkinės operacijos dėl grūdinių kultūrų pirkimų iš ūkininkų M. L., G. S. pagal PVM sąskaitas faktūras 2011-12-21 ML Nr.0001 120 tonų rapsų už tariamai 203.280,00 Lt , 2012-01-12 ML12 Nr.0002 1,32 tonos rapsų už tariamai 2.236,08 Lt, 2012-03-12 MA Nr.0001 120 tonų rapsų už tariamai 211.992,00 Lt, 2012-09-14 ML12 Nr.0001 98,54 tonų rapsų už tariamai 181.830,94 Lt, 2012-10-01 ML Nr.0002 dėl 264 tonų kviečių už tariamai 192.244,80 Lt, 2012-03-12 GS Nr.0001 180,2 tonos rapsų už tariamai 318.341,32 Lt, 2012-09-14 GL12 Nr.0001 100,16 tonos rapsų už tariamai 184.820,24 Lt, po ko, per (duomenys neskelbtini) buhalteres A. R., A. T., nežinojusias apie joms S. G. pateiktų buhalterinės apskaitos duomenų neteisingumą, nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2013 m. balandžio 16 d. pateikė elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (FR0600) už 2011 metų balandžio - spalio, gruodžio mėnesius, 2012 metų sausio, kovo - birželio, rugsėjo, spalio mėnesius su jose įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie (duomenys neskelbtini) pajamas, tai yra neteisingos paminklų gamybos bei kapų tvarkymo apmokestinamųjų sandorių vertės, pridėtinės vertės atskaita, taip pat metines pelno mokesčio deklaracijas ((duomenys neskelbtini) už 2011 - 2012 metus su jose įrašytais žinomai neteisingais duomenis apie (duomenys neskelbtini) pelną, turtą, tai yra mažesnės pardavimo pajamos už suteiktas paminklų gamybos ir kapų tvarkymo paslaugas 170.169,19 Lt sumai bei nepagrįstai padidintos sąnaudos 1.070.037,00 Lt ir tokiais veiksmais sudarė sąlygas apgaule (duomenys neskelbtini) naudai nuo 2011-05-25, pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2002-03-05 Nr. IX-751 90 str. 1 d. nustatytą sumokėjimo terminą, nuo 2012-10-01, pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2001-12-20 Nr. IX-675 53 str. 1 d. nustatytą sumokėjimo terminą, išvengti, o ir buvo išvengta didelės vertės turtinės prievolės mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokesčių pridėtinės vertės 260.443,40 Lt, pelno 179.851,38 Lt, viso 440.294,78 Lt už 2011 - 2012 metus,

        pripažintina, kad D. G., siekdamas, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apgaule išvengtų didelės vertės turtinės prievolės sumokėjimo Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui pridėtinės vertės, pelno mokesčius, sukūrė sukčiavimo planus, numatė jų įvykdymo būdus ir vadovavo jų įgyvendinimui ir tokiu būdu suorganizavo, kad nuo 2011 m. gegužės 25 d. pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2002-03-05 Nr. IX-751 90 str. 1 d. nustatytą sumokėjimo terminą, nuo 2012-10-01 pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2001-12-20 Nr. IX-675 53 str. 1 d. nustatytą sumokėjimo terminą, apgaule (duomenys neskelbtini) naudai būtų išvengta ir buvo išvengta didelės vertės turtinės prievolės mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokesčių pridėtinės vertės 224.707,86 Lt, pelno 154.326,00 Lt, viso 379.033,86 Lt už 2011 - 2012 metus, nuo 2013-02-25 pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2002-03-05 Nr. IX-751 90 str. 1 d. nustatytą sumokėjimo terminą, nuo 2013-10-01 pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2001-12-20 Nr. IX-675 53 str. 1 d. nustatytą sumokėjimo terminą, apgaule (duomenys neskelbtini) naudai būtų išvengta ir buvo išvengta didelės vertės turtinių prievolių mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokesčių pridėtinės vertės 260.283,05 Lt, pelno 185.916,45 Lt, viso 446.199,50 Lt už 2012 - 2013 metus, kaltinamasis D. G. pripažintinas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.

        Kaltinamojo D. G. padarytos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, priskirtinos apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms, veikos padarytos 2011-2013 laikotarpiu. Tuo metu BK 95 straipsnio redakcija (straipsnio redakcija įsigaliojusi nuo 2011 m. kovo 31 d. iki 2014 m. kovo 24 d.), apkaltinamojo nuosprendžio už apysunkius nusikaltimus priėmimo senaties terminas buvo 12 metų, už sunkius nusikaltimus priėmimo senaties terminas buvo 15 metų (jei kaltinamasis nesislėpė ir nepadarė naujos tyčinės nusikalstamos veikos). Taigi šio nuosprendžio priėmimo metu, kaltinamojo atžvilgiu apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas (dėl visų nusikalstamų veikų) nėra suėjęs ir pagrindo jo atžvilgiu nutraukti bylą, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nėra pagrindo.

 

III.        Bausmės skyrimo motyvai

 

        BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

        Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

        

        Dėl Kaltinamojo M. L. bausmės

        

        Už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje padarymą, asmeniui gali būti skiriamos šios alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 4 (keturių) metų.

        Už nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje padarymą, asmeniui gali būti skiriamos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 (dviejų) metų.

        M. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Skirdamas M. L. bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir stadiją (padaryti du apysunkiai nusikaltimai, vienas nesunkus nusikaltimas, nusikalstamos veikos baigtos), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybės, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus (BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaryta dėl sunkios finansinės padėties), nusikaltimo padarymo būdą, laiką (nusikalstamos sveikos padarytos 2010-2013 m. laikotarpyje), taipogi kaltinamojo asmenybę – po šių nusikalstamų veikų padarymo teistas du kartus už nesunkius nusikaltimus, paskirtos bausmės atliktos (33 t., b. l. 192-197), administracine tvarka baustas, turi galiojančią nuobaudą (36 t., b. l. 3-6), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), turintis neįgalumą, nustatytas 40 proc. darbingumas, nustatyti antrojo lygio nuolatinės priežiūros poreikis (33 t., b. l. 158-165), turintis nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia ir į tai, kad po šių nusikalstamų veikų padarymo, kaltinamasis daugiau finansinių nusikaltimų nėra padaręs, bei atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

        Atsižvelgus į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus baudas. Teismas skirdamas baudas, atsižvelgia į BK 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus jų dydžius, galiojusius nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakciją, galiojusią iki 2017 m. spalio 5 d., bei iki 2014 m. gruodžio 31 d. galiojusį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį – 130 Lt)

        Kaltinamajam M. L. skirtina:

        už nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 150 MGL (19 500 Lt, konvertavus į eurus 5648,00 Eur) bauda;

        už nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, 100 MGL (13 000 Lt, konvertavus 3765,00 Eur) bauda;

        už nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje 100 MGL (13 000 Lt, konvertavus 3765,00 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnę bausmę apimant švelnesnes bausmes, ir galutinė subendrinta bausmė skirtina 150 MGL (5648,00 Eur) bauda.

Baudos mokėjimas, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, baudos dydį, nustatytinas 12 (dvylikai) mėnesių.  

Telšių

apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartimi kaltinamajam M. L. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pakeista į kitą kardomąją priemonę – suėmimą. 2019 m. vasario 6 d. nutartimi palikta galioti kaltinamajam M. L. paskirta kardomoji priemonė suėmimas ir nustatytas 2 (dviejų) mėnesių suėmimo terminas, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. vasario 6 d. (30 t., b. l. 12-14).

Telšių

apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartimi kaltinamajam M. L. pakeista paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, į namų areštą 3 mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. vasario 28 d. (30 t., b. l. 137-140).

Telšių

apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi kaltinamajam M. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigoti kaltinamąjį neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios ((duomenys neskelbtini)) ar laikino buvimo vietos be ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo leidimo; nesusitikinėti, nebendrauti, neieškoti ryšių bet kokiais būdais ar priemonėmis, taip pat ir per kitus asmenis, su kitais kaltinamaisiais baudžiamojoje byloje (32 t., b. l. 46-47).

        Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto 1 papunkčiui, į paskirtos bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. vasario 6 d. iki 2019 m. vasario 28 d. (23 dienos) ir laikyti, kad kaltinamasis M. L. yra sumokėjęs 46 MGL (5980,00 Lt, konvertavus į eurus 1732,00 Eur).

         2019 m. birželio 6 d. nutartimi kaltinamajam M. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant kaltinamąjį neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo leidimo; nesusitikinėti, nebendrauti, neieškoti ryšių bet kokiais būdais ar priemonėmis, taip pat ir per kitus asmenis, su kitais kaltinamaisiais baudžiamojoje byloje, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

        BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 2 dalies prasme nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai (prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudojo, darydamas nusikalstamą veiką. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

            Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, iš kaltinamojo konfiskuotina 33 068,81 Eur suma valstybei.

        

        D. K. G. S. bausmės

        

        Už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje padarymą, asmeniui gali būti skiriamos šios alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 4 (keturių) metų.

        Už nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje padarymą, asmeniui gali būti skiriamos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 (dviejų) metų.

        G. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Skirdamas G. S. bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir stadiją (padaryti du apysunkiai nusikaltimai, vienas nesunkus nusikaltimas, nusikalstamos veikos baigtos), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybės, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką (nusikalstamos sveikos padarytos 2012-2013 m. laikotarpyje), taipogi kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas, po šių nusikalstamų veikų padarymų nusikalstamų veikų taip pat nepadaryta (35 t., b. l. 162-163), administracine tvarka nebaustas (36 t. b. l. 1-2); nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia ir į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

        Atsižvelgus į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus baudas. Teismas skirdamas baudas, atsižvelgia į BK 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus jų dydžius, galiojusius nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakciją, galiojusią iki 2017 m. spalio 5 d., bei iki 2014 m. gruodžio 31 d. galiojusį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį – 130 Lt)

        Kaltinamajam G. S. skirtina:

        už nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 150 MGL (19 500 Lt, konvertavus į eurus 5648,00 Eur) bauda;

        už nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, 100 MGL (13 000 Lt, konvertavus 3765,00 Eur);

        už nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje 100 MGL (13 000 Lt, konvertavus 3765,00 Eur).

        Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnę bausmę apimant švelnesnes bausmes, ir galutinė subendrinta bausmė skirtina 150 MGL (5648,00 Eur) bauda.

        Baudos mokėjimas, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis niekur nedirba, baudos dydį, nustatytinas 12 (dvylikai) mėnesių.

        Kaltinamajam G. S. 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (12 t., b. l. 116).

        BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 2 dalies prasme nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai (prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudojo, darydamas nusikalstamą veiką. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

            Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis G. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, iš kaltinamojo konfiskuotina 5 589,00 Eur suma.

        

        Dėl kaltinamosios T. K. bausmės

        

        Už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje padarymą, asmeniui gali būti skiriamos šios alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 4 (keturių) metų.

        Už nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnio 1 dalyje padarymą, asmeniui gali būti skiriamos šios alternatyvios bausmės: bauda arba laisvės atėmimas iki 4 (keturių) metų.

        Už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje padarymą, asmeniui gali būti paskirtas laisvės atėmimas iki 8 (aštuonerių) metų.

        T. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Skirdamas T. K. bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir stadiją (padaryti du apysunkiai nusikaltimai, vienas sunkus nusikaltimas, nusikalstamos veikos baigtos), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybės, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką (nusikalstamos sveikos padarytos 2012-2013 m. laikotarpyje), taipogi kaltinamosios asmenybę – anksčiau neteista, po šių nusikalstamų veikų padarymų nusikalstamų veikų taip pat nepadaryta (35 t., b. l. 164-165), administracine tvarka nebausta (36 t. b. l. 12); nedirbanti, neregistruota Užimtumo tarnyboje, turinti nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia ir į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

        Atsižvelgus į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, į kaltinamąją charakterizuojančią medžiagą, į tai, kad kaltinamoji darydama jai inkriminuotas veikas nebuvo sumanytoja ir organizatorė, tik vykdytoja, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai paskyrus BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytas švelniausias bausmes – baudas, BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą vienintelę bausmę – laisvės atėmimas. Baudos skirtinos atsižvelgiant į BK 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus jų dydžius, galiojusius nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakciją, galiojusią iki 2017 m. spalio 5 d., bei iki 2014 m. gruodžio 31 d. galiojusį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį – 130 Lt.

        Kaltinamajai T. K. paskirti:

        už nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 200 MGL (26000 Lt, 7530,00 Eur);

        už nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 300 MGL (39000 Lt, konvertavus į eurus 11 295,00 Eur);

        už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

        Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnę bausmę apimant švelnesnes bausmes, ir galutinė subendrinta bausmė skirtina laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, 6 (šešiems) mėnesiams.

        BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešiems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

        Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Be to, ir nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu. Kuo ilgesnis laiko tarpas praeina nuo nusikaltimo padarymo iki bausmės paskyrimo, tuo mažiau veiksminga yra bausmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-337-489/2017).

            Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę.

               Nagrinėjamu atveju kaltinamajai T. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarytos 2012-2013 m, kaltinamoji turi stabilų ir socialinį ryšį, anksčiau neteista ir šios bylos nagrinėjimo metu naujų nusikalstamų veikų nepadarė, taip pat duomenų apie jos atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus nėra, administracine tvarka nebausta, byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama antrą kartą (pasikeitus teismo sudėčiai), todėl realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajai reikštų, kad ji netektų laisvės praėjus daugiau kaip aštuoniems metams po nusikalstamų veikų padarymo, suardant jos susiformavusius socialinius ir ekonominius ryšius, o tai, teismo vertinimu, atsižvelgus į kasacinio teismo formuojamą praktiką, neatitiktų bausmės tikslų ir teisingumo principų, todėl kaltinamajai taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos galutinės subendrintos bausmės – laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

               Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.), 2 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dvejiems metams, paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas: pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

        Kaltinamajai T. K. 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (13 t., b. l. 71).

 

        Dėl kaltinamojo S. G. bausmės

 

        Už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje padarymą, asmeniui gali būti skiriamos šios alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 4 (keturių) metų.

        Už nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnio 1 dalyje padarymą, asmeniui gali būti skiriamos šios alternatyvios bausmės: bauda arba laisvės atėmimas iki 4 (keturių) metų.

        Už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje padarymą, asmeniui gali būti paskirtas laisvės atėmimas iki 8 (aštuonerių) metų.

        S. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Skirdamas S. G. bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir stadiją (padaryti du apysunkiai nusikaltimai, vienas sunkus nusikaltimas, nusikalstamos veikos baigtos), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybės, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką (nusikalstamos sveikos padarytos 2011-2012 m. laikotarpyje), taipogi kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas, po šių nusikalstamų veikų padarymų nusikalstamų veikų taip pat nepadaryta (35 t., b. l. 166-167), administracine tvarka nebaustas (36 t. b. l. 7-11); nedirbantis, senatvės pensininkas, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia ir į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

        Atsižvelgus į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, į tai, kad S. G. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė kaip vykdytojas, ne organizatorius, į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytas švelniausias bausmes – baudas, BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą vienintelę bausmę – laisvės atėmimą. Baudos skirtinos atsižvelgiant į BK 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus jų dydžius, galiojusius nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakciją, galiojusią iki 2017 m. spalio 5 d., bei iki 2014 m. gruodžio 31 d. galiojusį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį – 130 Lt.

        Kaltinamajam S. G. paskirti:

        už nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 200 MGL (26000 Lt, 7530,00 Eur);

        už nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 300 MGL (39000 Lt, konvertavus į eurus 11 295,00 Eur);

        už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

        Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnę bausmę apimant švelnesnes bausmes, ir S. G. galutinė subendrinta bausmė skirtina laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

        BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešiems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

        Nagrinėjamu atveju kaltinamajam S. G. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarytos 2011-2011 m, kaltinamasis turi stabilų ir socialinį ryšį, anksčiau neteistas ir šios bylos nagrinėjimo metu naujų nusikalstamų veikų nepadarė, administracine tvarka nebaustas, senatvės pensininkas, byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama antrą kartą (pasikeitus teismo sudėčiai), todėl realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam šiuo atveju reikštų, kad jis netektų laisvės praėjus daugiau kaip devyniems metams po nusikalstamų veikų padarymo, suardant jo susiformavusius socialinius ir ekonominius ryšius, o tai, teismo vertinimu, kaip ir kaltinamosios T. K. atžvilgiu, neatitiktų bausmės tikslų ir teisingumo principų. Be to, tokią praktiką yra suformavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis tesimas, konstatavęs, kad kuo ilgesnis laiko tarpas praeina nuo nusikaltimo padarymo iki bausmės paskyrimo, tuo mažiau veiksminga yra bausmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-337-489/2017).

        Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos galutinės subendrintos bausmės – laisvės atėmimo, vykdymas atidėtinas.

              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.), 2 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dvejiems metams, paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas: neišeiti iš namų nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

        Kaltinamajam S. G. 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (13 t., b. l. 184-185).

 

        Dėl kaltinamajam D. G. bausmės skyrimo

 

        Už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje padarymą, asmeniui gali būti skiriamos šios alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 4 (keturių) metų.

        Už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje padarymą, asmeniui gali būti paskirtas laisvės atėmimas iki 8 (aštuonerių) metų.

        D. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Skirdamas D. G. bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir stadiją (padarytas vienas apysunkis nusikaltimas ir vienas sunkus nusikaltimas, nusikalstamos veikos baigtos), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybės, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką (nusikalstamos sveikos padarytos 2011-2013 m. laikotarpyje), taipogi kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas, po šių nusikalstamų veikų padarymų nusikalstamų veikų taip pat nepadaryta (35 t., b. l. 168-169), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (35 t. b. l. 170-178); dirbantis, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia ir į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

        Atsižvelgus į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, į tai, kad D. G. nusikalstamas veikas padarė kaip organizatorius ir sumanytojas, į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą švelniausią bausmę – baudą, BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą vienintelę bausmę – laisvės atėmimą. Bauda skirtina atsižvelgiant į BK 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus jų dydžius, galiojusius nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakciją, galiojusią iki 2017 m. spalio 5 d., bei iki 2014 m. gruodžio 31 d. galiojusį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį – 130 Lt.

        Kaltinamajam D. G. paskirti:

        už nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 400 MGL (52000 Lt, 15060 Eur);

        už nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

        Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnę bausmę apimant švelnesnes bausmes, ir D. G. galutinė subendrinta bausmė skirtina laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

        Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto 1 papunkčiu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. gruodžio 3 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d. (14 t., b. l. 104-109) ir laikyti, kad D. G. yra atlikęs 3 (tris) laisvės atėmimo dienas.

        BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešiems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

        Nagrinėjamu atveju kaltinamajam D. G. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarytos 2011-2013 m., kaltinamasis turi stabilų ir socialinį ryšį, darbą, anksčiau neteistas ir šios bylos nagrinėjimo metu naujų nusikalstamų veikų nepadarė, byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama antrą kartą (pasikeitus teismo sudėčiai), todėl realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam šiuo atveju reikštų, kad jis netektų laisvės praėjus daugiau kaip devyniems metams po nusikalstamų veikų padarymo, suardant jo susiformavusius socialinius ir ekonominius ryšius, o tai, teismo vertinimu, kaip ir kitų kaltinamųjų atžvilgiu, neatitiktų bausmės tikslų ir teisingumo principų bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo tesimo praktikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-337-489/2017).

        Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos galutinės subendrintos bausmės – laisvės atėmimo, vykdymas atidėtinas.

              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.), 2 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas trejiems metams, paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas: pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

        2014 m. gruodžio 5 d. nutarimu kaltinamajam D. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (13 t., b. l. 184-185).

 

I. C. ieškinys 

 

        Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta ((duomenys neskelbtini) straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-628/2013, 2K-59/2014, 2K-281-746/2016, 2K-7-68-222/2018, 2K-125-697/2018, 2K-159-696/2018).

        Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį kaltinamajai T. K., kaip (duomenys neskelbtini) vadovei, dėl 129 228,30 Eur žalos atlyginimo, kadangi jos padaryta nusikalstama veika tapo valstybės patirtos turtinės žalos – nesumokėtų mokesčių priežastimi. Pripažinus T. K. kalta dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių pareikšti įtarimai, prašo teismo priteisti iš šio asmens Lietuvos valstybei padarytą turtinę žalą 129 228,30 Eur sumoje (3 t., b. l. 117-119).

        2021 m. vasario 19 d. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė patikslintą ieškinį dėl žalos valstybei atlyginimo, kuriuo civiliniais atsakovais įtraukti (duomenys neskelbtini), šios įmonės akcininkas D. G. bei T. K.. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu būtų nustatyta, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais. Sutinkamai su MAI 68 straipsnio 1 dalimi, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų mėtų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje apskaičiuotų mokesčių pagal atitinkamus mokesčių įstatymus nėra deklaravusi ir netikslino pateiktų tiriamo laikotarpio deklaracijų, veiklos tyrimo laikotarpis apima 2012-2013 metus, todėl esant MAĮ 68 straipsnio nustatytam mokesčio apskaičiavimo laikotarpio apribojimui, mokesčių administratorius neturi galimybės nei pakartotinai patikrinti bendrovės veiklos, nei suformuoti prievolių, todėl žala, padaryta valstybės biudžetui, negali būti išieškota MAĮ nustatyta tvarka. Šiuo atveju valstybei padaryta žala yra paskaičiuota ir nustatyta specialisto išvada, t. y. konstatuota, kad realiai neįvykusioms ūkinėms operacijoms buvo išvengta iš viso 129 228,30 Eur mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą, t. y. 75 383,18 Eur PVM bei 53 845,12 Eur PM. Be to, nustatyta žala valstybės biudžetui yra nusikalstamos veikos padarinys. T. K., kaip bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovė, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, o D. G., kaip vienas iš bendrovės akcininkų, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje. Šių asmenų galimai nusikalstami veiksmai lėmė 129 228,30 Eur žalos atsiradimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms. Todėl, įvertinę baudžiamosios bylos duomenis, specialisto išvadas, prašo pripažinti (duomenys neskelbtini) pagrindiniu, o T. K. ir D. G. subsidiariais atsakovais, ir priteisti iš (duomenys neskelbtini) ir subsidiariai iš T. K. ir D. G. 129 228,30 Eur žalai atlyginti (29 t., b. l. 91-96).

        Telšių apylinkės teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartimi Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. vasario 19 d. patikslintą civilinį ieškinį priėmė.  

        Iš Klaipėdos patikslinto civilinio ieškinio matyti, kad remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsniu ir atsižvelgiant į nustatytos žalos atsiradimo laiką – 2012-2013 metai,  mokesčių administratorius neturi galimybės nei pakartotinai patikrinti (duomenys neskelbtini)  veiklos, nei suformuoti jai prievolių, todėl padaryta žala valstybės biudžetui, negali būti išieškota Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, todėl žalos atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas šioje baudžiamojoje byloje pagal apteiktą patikslintą ieškinį.

        Nagrinėjamu atveju teismas pripažino (duomenys neskelbtini) vadovę T. K. kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje. D. G., (duomenys neskelbtini) akcininkas taip pat pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.

        2015 m. vasario 24 d. specialisto išvadoje „Dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo, konstatuota, kad dėl (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje įrašytų apskaitos dokumentų duomenų – PVM sąskaitų faktūrų, sudarytų su ūkininkais M. L. ir G. S., kuriose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinių operacijų turinį, apie grūdų pardavėjus, panaudojimo bendrovės buhalterinėje apskaitoje, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 2 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatų, iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013 metus. Taip pat, dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkininkams M. L. ir G. S. išrašytų kasos išlaidų orderių iš viso už 1 097 029,12 Lt, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie išmokėtas pinigų sumas įtraukimo į bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013 metus. Specialisto išvadoje nurodyta, kad dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų nevykdymo, papildomai apskaičiuota 129 228,30 Eur mokesčių valstybės biudžetui.

        Sprendžiant dėl  neįvykdytos mokestinės prievolės kaip dėl negautų pajamų valstybės patirtos žalos priteisimo, yra aktualios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.33, 2.50 straipsnių nuostatos dėl juridinio asmens – mokesčių mokėtojo teisinio savarankiškumo ir atsakomybės pagal prievoles jam priklausančiu turtu. Iš šių nuostatų išplaukia išvada, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų, tarp jų ir juridinio asmens vadovų, atsakomybė yra subsidiari (A. T. nutartis Nr. 2K-7-30-788/2017).

        Nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių dėl to, kad T. K. jai inkriminutas nusikalstamas veikas padarė eidama vadovaujančias pareigas (duomenys neskelbtini), turėjo teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu, kontroliuoti šios įmonės veiklą. Taip pat nekyla abejonių ir dėl D. G., kaip (duomenys neskelbtini) akcininko, neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų bendrovės atžvilgiu, dėl ko jis pripažintas kaltu organizavęs, planavęs ir vadovavęs (duomenys neskelbtini) apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymui ir sukūręs sukčiavimo planus ir vadovavęs jiems, siekiant išvengti didelės vertės turtinės prievolės sumokėjimo Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui. Taigi, byloje nustatyta, kad kaltinamieji T. K., kaip (duomenys neskelbtini) vadovė, ir D. G., kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, jiems inkriminuotas veikas padarė šio juridinio asmens naudai, dėl ko (duomenys neskelbtini) nesumokėjo didelės vertės turtinių prievolių, mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą t. y. 129 228,31 Eur, iš kurių pridėtinės vertės mokesčių už 75 383,18 Eur ir pelno mokesčio už 53 845,13 Eur.

        Atsižvelgiant į tai bei formuojamą teismų praktiką dėl neįvykdytos piniginės prievolės atsakomybės nešimo pirmiausia juridiniam asmeniui, į tai, kad (duomenys neskelbtini) vykdo veiklą ir duomenų apie šios įmonės bankrotą, likvidavimą, nėra, patikslintas ieškinys tenkintinas ir iš (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), priteistina 129 228,31 Eur žala valstybei, o šiai įmonei neturint turto ar piniginių lėtų, kurių pakaktų šiai žalai sumokėti, subsidiariai iš T. K. ir D. G..  

        Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo S. G., kaip (duomenys neskelbtini) vadovo, priteisti 127 518,17 Eur žalos valstybei. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad S. G., laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., buvo (duomenys neskelbtini) vadovu, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio nuostatas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą. Pagal FNTT Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2015 m. balandžio 2 d. specialisto išvadą Nr. 5-4/17 „Dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo, už tirtą laikotarpį (2011-2012 m.) iš viso už (duomenys neskelbtini) veiklą papildomai į valstybės biudžetą apskaičiuota sumokėti 127 518,17 Eur, t. y. pridėtinės vertės mokesčio 75 429,62 Eur sumoje ir pelno mokesčio 52 088,55 Eur sumoje. Ši suma nebuvo sumokėta į valstybės biudžetą dėl S. G. galimai neteisėtų veiksmų, todėl valstybės biudžetui padaryta 127 518,17 Eur žala.

        Kaip minėta, pagal suformuotą teismų praktiką, sprendžiant dėl neįvykdytos mokestinės prievolės kaip dėl negautų pajamų valstybės patirtos žalos priteisimo, yra aktualios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.33, 2.50 straipsnių nuostatos dėl juridinio asmens – mokesčių mokėtojo teisinio savarankiškumo ir atsakomybės pagal prievoles jam priklausančiu turtu. Iš šių nuostatų išplaukia išvada, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų, tarp jų ir juridinio asmens vadovų, atsakomybė yra subsidiari (A. T. nutartis Nr. 2K-7-30-788/2017). 

        Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys yra pareikštas tik kaltinamajam S. G., patikslintas ieškinys dėl papildomų civilinių atsakovų įtraukimo nebuvo pareiktas, nors teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju turi būti sprendžiamas klausimas dėl juridinio asmens – (duomenys neskelbtini) patraukimo civilinėn atsakomybėn (pvz., Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-414-693/2016). Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje negali būti tinkamai išspręstas, todėl pripažintina Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl civilinio ieškinio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalis).

 

        Dėl laikinojo nuosavybės teisių apribojimo

 

        M. L. 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi pratęstas Šiaulių apygardos prokuratūros 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarimu paskirto laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas į jo likusį areštuotą nekilnojamąjį turtą: ūkinį pastatą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 938,37 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini), siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą 114 713,90 Lt (33 223,44 Eur) sumai.         

        Atsižvelgiant į tai, kad teismas, vadovaudamasis 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, nutarė konfiskuoti nusikaltimui įvykdyti gautus pinigus, t. y. 33 068,81 Eur sumą, 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi pratęstas Šiaulių apygardos prokuratūros 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarimu paskirtas laikino nuosavybės teisių apribojimas į jo areštuotą nekilnojamąjį turtą – ūkinį pastatą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 938,37 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki konfiskuotinos sumos ( 33 223,44 Eur) sumokėjimo valstybei.

        G. S. 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi pratęstas Šiaulių apygardos prokuratūros 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarimu paskirto laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas į jo vardu registruotą turtą:

        ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 225,00 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini).;

        žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 179,00 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini);

        butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 585 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini);

        ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 225 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini);

        automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagamintą 1996 m., VIN kodas (duomenys neskelbtini), variklio tūris 2461 cm3, variklio galia 85 kW, dyzelinas, (duomenys neskelbtini) spalvos, maksimalus svoris 2010 kg, 1.620,00 Eur vertės, siekiant užtikrinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį.  

        Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys pareikštas ne kaltinamajam G. S., o S. G., kitas civilinis ieškinys G. S. nebuvo pareikštas, todėl 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi pratęstas laikino nuosavybės teisių apribojimas į G. S. turtą nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinas.

        T. K. 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi pratęstas Telšių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi paskirto laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas į kaltinamajai priklausantį turtą:

        žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 869,00 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini), 1/2 daliai, kas sudaro 435,00 Eur;

        žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 463,00 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini), 1/2 daliai, kas sudaro 232,00 Eur;

        žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 724,00 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini), 1/2 daliai, kas sudaro 362,00 Eur;

        automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagamintą 2003 m., VIN kodas (duomenys neskelbtini), variklio tūris 2993 m3, variklio galia 160 kW, dyzelinas, (duomenys neskelbtini) spalvos, maksimalus svoris 2170 kg, 6.852,00 Eur vertės, siekiant užtikrinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį.

        Taip pat 2018 m. spalio 15 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi T. K. buvo įpareigota iki 2018 m. spalio 22 d. pervesti 1664,00 Eur užstatą į Telšių apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant: „užstatas už laikino nuosavybės teisių apribojimo netaikymą baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-1007/2018, teisminio proceso Nr. 1-06-1-03011-2014-0“. Nustatyta, kad kaltinamosios į Telšių apylinkės teismo depozitinę sąskaitą pervestina 1664,00 Eur piniginė suma yra užstatas, baudžiamojoje byloje pareikštam Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 129 228,30 Eur civiliniam ieškiniui užtikrinti (26 t., b. l. 96-100). 2018 m. spalio 19 d. T. K. mokėjimo nurodymu Nr. 459 pervedė 1664,00 Eur užstatą į nurodytą Telšių apylinkės teismo depozitinę sąskaitą (26 t., b. l. 122-123).

        Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikslintas civilinis ieškinys patenkintas, iš T. K. priteisiant subsidiariai 129 228,30 Eur žalą valstybei, 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi pratęstas ir Telšių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į T. K. priklausantį turtą:

        žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 869,00 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini), 1/2 daliai, kas sudaro 435,00 Eur;

        žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 463,00 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini), 1/2 daliai, kas sudaro 232,00 Eur;

        žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 724,00 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini), 1/2 daliai, kas sudaro 362,00 Eur;

        automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagamintą 2003 m., VIN kodas (duomenys neskelbtini), variklio tūris 2993 m3, variklio galia 160 kW, dyzelinas, (duomenys neskelbtini) spalvos, maksimalus svoris 2170 kg, 6.852,00 Eur vertės, paliktinas galioti iki šiuo nuosprendžiu priteistos 129 228,30 Eur žalos atlyginimo valstybei.

        Taip pat į Telšių apylinkės teismo sąskaitą įmokėtas 1664,00 Eur užstatas baudžiamojoje byloje pareikštam Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 129 228,30 Eur civiliniam ieškiniui užtikrinti, nuosprendžiui įsiteisėjus pervestinas į civilinį ieškinį priverstine tvarka išieškančio antstolio depozitinę sąskaitą.

        S. G. 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi pratęstas Telšių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi taikyto laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas į jo turtą:        gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 18.072,00 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini);

        garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1.167,00 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini);

        tvartą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 930,00 Lt Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini);

        viralinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1.460,00 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini);

        kiemo statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 692,00 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini);

        žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 427,00 Lt Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini);

        automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagamintą 2003 m., VIN kodas (duomenys neskelbtini), variklio tūris 3996 m3, variklio galia 184 kW, dyzelinas, pilkos spalvos, maksimalus svoris 2870 kg, 6566,00 Eur vertės, siekiant užtikrinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 127 518,17 Eur civilinį ieškinį.

        K. Š. apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui, nuosavybės teisių apribojimas S. G. turtui buvo nustatytas dėl pareikšto civilinio ieškinio atlyginimo Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, o nuosprendžiu šis civilinis ieškinys paliko neišnagrinėtas dėl kito atsakingo asmens neįtraukimo civiliniu atsakovu, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas S. G. turtui.

        2017 m. gegužės 30 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, siekiant užtikrinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 127 518,17 Eur civilinį ieškinį, į bylą civiliniu atsakovu įtraukta uždaroji akcinė bendrovė(duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini).        2021 m. gegužės 25 d. nutartimi pratęstas 2017 m. birželio 5 d. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu taikyto laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas civiliniam atsakovui (duomenys neskelbtini), į turtą:

        akmens apdirbimo įmonę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 2 523,00 Eur vertės;

        garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1 051,00 Eur vertės;

        kiemo statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 582,00 Eur vertės;

        karšyklą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1 132,00 Eur vertės, esančią (duomenys neskelbtini);

        kiemo rūsius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 130,00 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini)

        administracinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 6777,00 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini);

        automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagamintą 1998 m., VIN kodas (duomenys neskelbtini), variklio tūris 2299 m3, variklio galia 58 kW, dyzelinas, (duomenys neskelbtini) spalvos, maksimalus svoris 2950 kg, 2 040,00 Eur vertės. Turto saugotoju palikta R. L..

        K. Š. apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys buvo pareikštas tik kaltinamajam S. G. ir šis civilinis ieškinys perduotas nagrinėjimui civilinio proceso tvarka, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas (duomenys neskelbtini)  turtui.

        D. G. 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi pratęstas Telšių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi paskirto laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas į jam priklausantį turtą:

        butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 3785 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini),

        butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 41606 Eur vertės, esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis, kas sudaro 20803 Eur, siekiant užtikrinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 129 228,30 Eur civilinį ieškinį ir Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 127 518,17 Eur civilinį ieškinį.

        Atsižvelgiantį tai, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikslintas civilinis ieškinys patenkintas, iš D. G. priteisiant subsidiariai 129 228,30 Eur žalą valstybei, 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi pratęstas ir Telšių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į D. G. turtą:

        butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 3785 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini),

        butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 41606 Eur vertės, esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis, kas sudaro 20803 Eur, paliktinas galioti iki šiuo nuosprendžiu priteistos 129 228,30 Eur žalos atlyginimo valstybei.

 

        Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

 

        Prie baudžiamosios bylos pridėti buhalteriniai dokumentai (atskirai nuo bylos):

1)       paketas Nr. 1 su ūkininko M. L. buhalterinės apskaitos dokumentais, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini kaltinamajam M. L.;

2)       paketas Nr. 2 kuriame yra ūkininko G. S. buhalterinės apskaitos dokumentai, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini kaltinamajam G. S.;

3)       paketas Nr. 3, kuriame yra UAB(duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai, paimti iš R. L. ir S. G., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini (duomenys neskelbtini);

4)       paketas Nr. 4, kuriame yra (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai, paimti iš (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini (duomenys neskelbtini);

5)       paketas Nr. 5, kuriame yra (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini (duomenys neskelbtini).

 

Teismas

, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–308 straipsniais, 312 ir 313 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

M. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje, bei paskirti:

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį – 150 MGL (5648,00 Eur) baudą;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (3765,00 Eur) baudą;

pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (3765,00 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimu būdu, griežtesnę bausmę apimant švelnesnes bausmes, ir galutinę subendrintą bausmę M. L. paskirti – 150 MGL (5648,00 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto 1 papunkčiu, į paskirt bausmę įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. vasario 6 d. iki 2019 m. vasario 28 d. (23 dienos) ir laikyti, kad M. L. yra sumokėjęs 46 MGL (1732,00 Eur) baudą.

Nustatyti, kad kaltinamasis M. L. paskirtą baudą (3916,00 Eur) turi sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, iš kaltinamojo M. L. konfiskuoti 33 068,81 Eur sumą valstybei.

        2019 m. birželio 6 d. nutartimi kaltinamajam M. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant jį neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo leidimo; nesusitikinėti, nebendrauti, neieškoti ryšių bet kokiais būdais ar priemonėmis, taip pat ir per kitus asmenis, su kitais kaltinamaisiais baudžiamojoje byloje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

        2021 m. gegužės 25 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi pratęstą ir Šiaulių apygardos prokuratūros 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į M. L. turtą – ūkinį pastatą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 938,37 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžiu konfiskuotos 33 223,44 Eur sumos sumokėjimo valstybei.

 

        G. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje, bei paskirti:

        pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį – 150 MGL (5648,00 Eur) baudą;

         pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (3765,00 Eur);

        pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (3765,00 Eur).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimu būdu, griežtesnę bausmę apimant švelnesnes bausmes, ir galutinę subendrintą bausmę G. S. paskirti – 150 MGL (5648,00 Eur) baudą, ją sumokant per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, iš G. S. konfiskuoti 5589,00 Eur sumą valstybei.

        Kaltinamajam G. S. 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

        G. S. 2021 m. gegužės 25 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi pratęstą ir Šiaulių apygardos prokuratūros 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į jo vardu registruotą turtą: ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 225,00 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini).; žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 179,00 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini).; butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 585 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 225 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini).; automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagamintą 1996 m., VIN kodas (duomenys neskelbtini), variklio tūris 2461 cm3, variklio galia 85 kW, dyzelinas, (duomenys neskelbtini) spalvos, maksimalus svoris 2010 kg, 1.620,00 Eur vertės; nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

 

        T. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, bei paskirti:

        pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 200 MGL (7530,00 Eur) baudą;

        pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 300 MGL (11 295,00 Eur) baudą;

        pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų  6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

        Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnę bausmę apimant švelnesnes bausmes, ir galutinę subendrintą bausmę T. K. paskirti – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

        Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.), 2 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas: pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

        Kaltinamajai T. K. 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

        2021 m. gegužės 25 d. nutartimi pratęstą ir Telšių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą T. K. turtą: žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 869,00 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini), 1/2 daliai, kas sudaro 435,00 Eur; žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 463,00 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini), 1/2 daliai, kas sudaro 232,00 Eur; žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 724,00 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini), 1/2 daliai, kas sudaro 362,00 Eur; automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagamintą 2003 m., VIN kodas (duomenys neskelbtini), variklio tūris 2993 m3, variklio galia 160 kW, dyzelinas, (duomenys neskelbtini) spalvos, maksimalus svoris 2170 kg, 6.852,00 Eur vertės, palikti galioti iki šiuo nuosprendžiu priteistos 129 228,30 Eur žalos atlyginimo valstybei.

        Į Telšių apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įmokėtą 1664,00 Eur užstatą baudžiamojoje byloje pareikštam Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 129 228,30 Eur civiliniam ieškiniui užtikrinti, nuosprendžiui įsiteisėjus pervesti į civilinį ieškinį priverstine tvarka išieškančio antstolio depozitinę sąskaitą.

 

        S. G., pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, bei paskirti:

        pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 200 MGL (7530,00 Eur) baudą;

        pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 300 MGL (11 295,00 Eur) baudą;

        pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

        Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnę bausmę apimant švelnesnes bausmes, ir galutinę subendrintą bausmę S. G. paskirti – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

        Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.), 2 dalies 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas: neišeiti iš namų nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

        Kaltinamajam S. G. 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

        2021 m. gegužės 25 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi pratęstą ir Telšių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į S. G. turtą: gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 18.072,00 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1.167,00 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini); tvartą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 930,00 Lt Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini); viralinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1.460,00 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini); kiemo statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 692,00 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 427,00 Lt Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini) ; automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagamintą 2003 m., VIN kodas (duomenys neskelbtini), variklio tūris 3996 m3, variklio galia 184 kW, dyzelinas, (duomenys neskelbtini) spalvos, maksimalus svoris 2870 kg, 6566,00 Eur vertės, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

 

        D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, bei paskirti:

        pagal BK 24 straipsnio 4 į ir 222 straipsnio 1 dalį – 400 MGL (15 060,00 Eur) baudą;

        pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

        Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnę bausmę apimant švelnesnes bausmes, ir D. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

        Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto 1 papunkčiu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. gruodžio 3 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d. ir laikyti, kad D. G. yra atlikęs 3 (tris) laisvės atėmimo dienas.

        Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.), 2 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas: pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

        2021 m. gegužės 25 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi pratęstą ir Telšių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į D. G. turtą: butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 3785 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini), butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 41606 Eur vertės, esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis, kas sudaro 20803 Eur, palikti galioti iki šiuo nuosprendžiu priteistos 129 228,30 Eur žalos atlyginimo valstybei.

        D. G. 2014 m. gruodžio 5 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

        

        Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikslintą civilinį ieškinį patenkinti ir iš (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti 129 228,31 Eur (vieno šimto dvidešimt devynių tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt aštuonių eurų 31 ct) žalą valstybei, o šiai įmonei neturint turto ar piniginių lėtų, kurių pakaktų šiai žalai sumokėti, šią žalą priteisti subsidiariai iš T. K. ir D. G..

        P. Š. apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

        2021 m. gegužės 25 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi pratęstą ir 2017 m. birželio 5 d. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į (duomenys neskelbtini), į turtą: akmens apdirbimo įmonę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 2 523,00 Eur vertės; garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1 051,00 Eur vertės; kiemo statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 582,00 Eur vertės; karšyklą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1 132,00 Eur vertės, esančią (duomenys neskelbtini).; kiemo rūsius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 130,00 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini); administracinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 6777,00 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini).; automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagamintą 1998 m., VIN kodas (duomenys neskelbtini), variklio tūris 2299 m3, variklio galia 58 kW, dyzelinas, (duomenys neskelbtini) spalvos, maksimalus svoris 2950 kg, 2 040,00 Eur vertės; nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

        Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: prie baudžiamosios bylos pridėti buhalteriniai dokumentai (atskirai nuo bylos):

1)       paketą Nr. 1 su ūkininko M. L. buhalterinės apskaitos dokumentais, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti kaltinamajam M. L.;

2)       paketą Nr. 2, kuriame yra ūkininko G. S. buhalterinės apskaitos dokumentai, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti kaltinamajam G. S.;

3)       paketą Nr. 3, kuriame yra UAB(duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai, paimti iš R. L. ir S. G., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti (duomenys neskelbtini);

4)       paketą Nr. 4, kuriame yra (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai, paimti iš (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti (duomenys neskelbtini);

5)       paketą Nr. 5, kuriame yra (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti (duomenys neskelbtini).

 

        M. L., G. S. išaiškinti, jog paskirtą baudą jie privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos pasirinktą sąskaitą (įmokos kodas 6801) ir pateikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų raštinės tarnautojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones.

        T. K., S. G. ir D. G. išaiškinti, kad bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos gali būti pakeistos, arba bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas nuteistąjį pasiunčiant atlikti paskirtą bausmę, išskyrus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1641 straipsnyje nurodytą atvejį, nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismo probacijos tarnybos teikimu.

        T. K., S. G. ir D. G. išaiškinti, kad jie privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

 

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

 

 

Teisėja                              Jūratė Žemgulienė


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 222 str. Apgaulingas apskaitos tvarkymas
  • BK 223 str. Aplaidus apskaitos tvarkymas
  • BK 24 str. Bendrininkavimas ir bendrininkų rūšys
  • BK 220 str. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas
  • BK 182 str. Sukčiavimas
  • BPK
  • 2K-159-696/2018
  • BK 115 str. Kėsinimasis į Lietuvos Respublikos Prezidento gyvybę
  • 2K-491/2011
  • BPK 20 str. Įrodymai
  • 2K-277-696/2017
  • BK 3 str. Baudžiamojo įstatymo galiojimo laikas
  • 2K-216/2010
  • CPK
  • CK2 2.81 str. Juridinio asmens organai
  • CK2 2.50 str. Juridinių asmenų atsakomybė pagal savo prievoles
  • CK
  • 1-154-715/2015
  • 2K-11/2008
  • 2K-229/2008
  • 2K-577/2011
  • 2K-115/2012
  • 2K-283-222/2018
  • 2K-7-437/2008
  • BPK 3 str. Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas
  • 2K-7-48/2009
  • 2K-83-699/2015
  • BPK 276 str. Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duotų parodymų perskaitymas
  • BPK 21 str. Įtariamasis
  • 2K-233/2014
  • 2K-471/2011
  • BK 95 str. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis
  • 2K-41/2012
  • 2K-20-507/2015
  • BPK 88 str. Ekspertizės akto turinys
  • BPK 90 str. Specialisto išvada
  • 2K-521/2008
  • 2K-165/2013
  • 2K-7-176-303/2015
  • 2K-7-398/2013
  • 2K-P-78/2012
  • 2K-363-746/2016
  • BK 54 str. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai
  • BK 61 str. Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių
  • 2K-632/2007
  • BK 59 str. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės
  • BK 60 str. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės
  • BK 47 str. Bauda
  • BK 63 str. Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas
  • BK 65 str. Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės
  • BK 72 str. Turto konfiskavimas
  • BK 75 str. Bausmės vykdymo atidėjimas
  • 2K-337-489/2017
  • 2K-7-85/2011
  • 2K-7-30-788/2017
  • 2K-414-693/2016