Baudžiamoji byla Nr. 1A-510-873/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34046-2021-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,
dalyvaujant prokurorui Vytautui Jancevičiui,
gynėjui advokatui Valerijui Kirpičnikovui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. gynėjo advokato Valerijaus Kirpičnikovo (toliau – ir gynėjas) ir
civilinės atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir draudikas) teisinio atstovavimo grupės vadovo E. T. P. (toliau – ir atstovas) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje, jam skirta bausmė – 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio bauda. Civilinės ieškovės G. K. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 490 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kita civilinio ieškinio dalis atmesta.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. A. Z. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2021 m. rugsėjo 30 d., apie 17.39 val., (duomenys neskelbtini)., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 27, 101 punktų reikalavimus, vairuodamas automobilį ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, pradėjo važiuoti atbulas ir nedavė kelio už jo automobilio ėjusiai pėsčiajai G. K., (duomenys neskelbtini), kurią automobilio galine dalimi partrenkė ir sužalojo, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų G. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas Valerijus Kirpičnikovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nuosprendį – atleisti nuteistąjį A. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnio 1 dalį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl didesnės A. Z. veikos pavojingumo, kadangi, gynėjo nuomone, to nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys.
2.2. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad eismo įvykis įvyko automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje nuolat važinėja transportas, todėl, gynėjo teigimu, nukentėjusioji taip pat turėjo tai įvertinti bei laikytis atitinkamų saugumo reikalavimų. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir to, kad nuteistasis važiavo atbulas, dėl ko matomumas buvo apsunkintas.
2.2. Atkreipia dėmesį, kad nuteistasis ir nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu susitaikė, buvo pasirašytas susitaikymo susitarimas, nuteistasis atlygino nukentėjusiajai žalą, nustatytą susitarime. Taip pat atkreipia dėmesį, kad buvo nustatytos dvi A. Z. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose, byloje nebuvo nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
3. Apeliaciniu skundu civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria išspręstas klausimas dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio, ir civilinį ieškinį atmesti pilna apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Nurodo, kad nebuvo faktinių pagrindų priteisti papildomą 490 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti. Atstovo teigimu, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nėra aišku, kokie argumentai ir motyvai lėmė tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teigia, kad teismas tinkamai neįvertino draudiko 2022 m. balandžio 27 d. rašytiniuose paaiškinimuose pateiktų argumentų bei 2022 m. gegužės 19 d. posėdžio metu akcentuotų naujai nustatytų aplinkybių ir įrodymų apie ieškovės sveikatos būklę, dėl jų nepasisakė, todėl, atstovo manymu, toks teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas.
3.2. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas sureikšmino pačios civilinės ieškovės subjektyvų situacijos vertinimą bei akcentuotą aplinkybę, kad ji yra senyvo amžiaus.
3.3. Tvirtina, kad nėra jokių objektyvių duomenų, jog civilinės ieškovės įvardijami simptomai (nestabilumas, galvos svaigimas, klausos ir regos pablogėjimas) būtų susiję su įvykusiu eismo įvykiu, ir atkreipia dėmesį į tai, jog civilinei ieškovei buvo nustatyti žastikaulio bei VI šonkaulio lūžimai. Taip pat nesutinka su civilinio ieškinio teiginiais, kad civilinė ieškovė kairę ranką valdo tik 20 procentų, kai civilinė ieškovė teismo posėdžio metu pati patvirtino, kad rankos būklė yra gerėjanti, nesiskundė, kad jos negali valdyti. Nurodo, kad vizualiai buvo matoma, jog ieškovė kairę ranką valdo taip pat, kaip ir dešiniąją (pavyzdžiui, atsistodama teikti paaiškinimus abiem rankomis pilna jėga remiasi į stalą). Nurodo, kad iš draudiko pateiktos atnaujintos gydytojo eksperto 2022 m. gegužės 16 d. išvados matyti, kad pastaruoju metu civilinė ieškovė skundėsi viso kūno, atskirų jo dalių skausmais, kojų tinimu, tačiau lėtinės ligos, draudiko teigimu, nesusijusios su eismo įvykiu.
3.4. Atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas galutinį neturtinės žalos dydį, nepagrįstai rėmėsi vien viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 3 d. medicinos dokumentų išrašu. Akcentuoja, kad civilinei ieškovei nėra tęsiamas (atliekamas) gydymas dėl eismo įvykio padarinių, jokie medikamentai nėra vartojami. Mano, kad didžioji dalis diagnozių nustatyta remiantis tik civilinės ieškovės subjektyviais nusiskundimais, gydantys gydytojai neskiria papildomų tyrimų, kurie patvirtintų simptomus ar nustatytų tikrąją jų priežastį. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo teikiami įrodymai, patvirtinantys civilinės ieškovės poziciją, ar prašymai dėl papildomos (pakartotinės) teismo ekspertizės, siekiant objektyviai įvertinti sveikatos būklę (jos kitimą).
3.5. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir pažymėjo nuosprendyje, kad ieškovė pati nutraukė gydymo procedūras, tačiau, atstovo nuomone, tinkamai šios aplinkybės neįvertino. Atkreipia dėmesį, jog ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad į reabilitaciją nevyko dėl žiemos ir oro sąlygų, tačiau, nors toliau skundžiasi prasta būkle, ir vasaros laikotarpiu jokių reabilitacijos procedūrų neatlieka. Atstovo vertinimu, tai svarbu ne tik vertinant civilinės ieškovės būklę – galimą lėtesnį gijimą, bet ir nustatant galutinį neturtinės žalos dydį.
3.6. Atkreipia dėmesį, kad ieškovės pozicija nėra nuosekli dėl prašomos priteisti sumos dydžio – ieškovė iš karto po eismo įvykio prašė 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir tik vėliau pateikė ieškinį su 10 000 Eur reikalavimu, nors, atstovo teigimu, ieškovės būklė šiuo laikotarpiu ženkliai nekito, neblogėjo, priešingai, ji gerėjo, ieškovė sveiko. Atstovo nuomone, teismas, priteisdamas papildomą 490 Eur sumą, neatsižvelgė į ieškovės anksčiau raštu išreikštą valią, jog nuteistajam atlyginus 500 Eur prie išmokėtos draudimo išmokos, ieškovė pretenzijų neturės.
3.7. Atstovo manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartimis ir priteisdamas papildomą 490 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti, nukrypo nuo teismų praktikos išaiškinimų ir pavyzdžių. Mano, kad draudiko atlyginta 3 210 Eur draudimo išmoka atitinka teismų praktikos precedentus ir praktikos liniją, atkreipia dėmesį, jog nuteistasis taip pat atlygino 500 Eur, iš viso civilinei ieškovei buvo atlyginta 3 710 Eur suma neturtinei žalai, ir ši suma, atstovo teigimu, yra tinkama ir pagrįsta.
3.8. Atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad už nesunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu vidutiniškai priteisiama nuo 800 Eur iki 11 584 Eur ir apeliuoja į nuosprendyje nurodytas LAT nutartis baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-423/2008, 2K-44/2008, 2K-68/2008, 2K-179/2009, 2K-280/2010, 2K- 551/2013, 2K-141/2013, 2K-149-699/2016. Nurodo, kad apylinkės teismo atliktas kasacinio teismo praktikos vertinimas yra ganėtinai formalus – nesigilinant į paminėtų bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas). Atstovo teigimu, išanalizavus apylinkės teismo nurodytą LAT praktiką, matyti, jog didesnė nei 3 000 Eur suma buvo priteista tik keliais ir išimtiniais atvejais (LAT nutartys Nr. 2K-68/2008 (priteista 11 584 Eur), Nr. 2K-551/2013 (priteista 4 927 Eur), Nr. 2K-141/2013 (priteista 4 347 Eur)), kai nukentėjusiųjų asmenų būklė buvo ženkliai blogesnė nei civilinės ieškovės, bei nurodo, kad visais kitais apylinkės teismo paminėtais atvejais priteistos neturtinės žalos dydis nesiekė 3 000 Eur (LAT nutartys Nr. 2K-423/2008 (priteista 2 118 Eur, 2 798 Eur ir 1 348 Eur); Nr. 2K-44/2008 (priteista 2 898 Eur); 2K-179/2009 (priteista 2 819 Eur); 2K-280/2010 (priteista 2 898 Eur); 2K-149-699/2016 (priteista 800 Eur)). Atkreipia dėmesį, kad LAT nutartyje Nr. 2K-44/2008 priteista mažesnė suma (2 898 Eur) nei civilinei ieškovei atlygino draudikas, nors šios bylos ratio decidendi yra artimiausias nagrinėjamai situacijai.
3.9. Tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio išsprendimo klausimus sprendė tik pagal ieškovės argumentus, nurodo, kad draudiko apskaičiuotas 3 210 Eur neturtinės žalos dydis, be kita ko, buvo grindžiamas Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis bei, atstovo vertinimu, aktualesne (2014 – 2015 m.) LAT praktika, kurioje priteisiamas žalos dydis svyruoja nuo 600 Eur iki 3 000 Eur.
4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas savo apeliacinį skundą prašė tenkinti, civilinės atsakovės apeliacinį skundą palaikė. Prokuroras prašė nuteistojo ir civilinės atsakovės apeliacinius skundus atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo A. Z. gynėjo ir civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniai skundai atmestini.
5. Šioje baudžiamojoje byloje nuteistojo A. Z. gynėjas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nuosprendį pakeisti atleidžiant nuteistąjį A. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl patenkinto civilinio ieškinio. Pagal bylų apeliacinio nagrinėjimo nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
Dėl nuteistojo A. Z. gynėjo apeliacinio skundo – dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių (BK 39 straipsnis)
6. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde prašo nuteistąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, šį baudžiamojo kodekso straipsnį gynėjas nurodė ir baigiamojoje kalboje apeliacinės instancijos teisme. BK 391 straipsnyje reglamentuotas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad A. Z. būtų dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui, atitinkamai, prisipažinęs dalyvavęs darant tokią nusikalstamą veiką ar priklausęs nusikalstamam susivienijimui ir aktyviai padėjęs atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Tuo būdu, šioje baudžiamojoje byloje nėra pagrindo spręsti dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnio 1 dalį, nėra ir šiame baudžiamojo kodekso straipsnyje nustatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, gynėjo baigiamosios kalbos pirmosios instancijos teisme bei skundžiamo nuosprendžio, apeliaciniu skundu visgi prašoma atleisti A. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės ne pagal apeliaciniame skunde nurodomą BK 391, o pagal BK 39 straipsnį – kai yra lengvinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija nuorodą į BK 391 straipsnį vertina kaip rašymo apsirikimą ir toliau pasisako būtent dėl BK 39 straipsnio taikymo.
7. BK 39 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) yra ne mažiau kaip dvi BK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės; 3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių, gali būti atleistas tik esant BK 39 straipsnyje nurodytų aplinkybių visumai, tačiau, pažymėtina, net ir esant visoms sąlygoms, teismas nėra įpareigotas priimti būtent tokį sprendimą. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti ne tik į išvardintas aplinkybes, bet ir į visas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes, atspindinčias padarytos veikos, kaltininko pavojingumą, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą, atitikimą teisingumo principui.
8. Skundžiamu nuosprendžiu A. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikaltimo, priskiriamo prie neatsargių. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo apie fizinį asmenį duomenimis, A. Z. Lietuvos Respublikoje neteistas (b. l. 57-60). Pirmosios instancijos teismas nustatė dvi A. Z. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose – kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių, prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Sunkinančių A. Z. atsakomybę aplinkybių nebuvo nustatyta. Įvertinus išdėstytą, nustatytų aplinkybių visuma leidžia svarstyti gynėjo prašymą dėl nuteistojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 straipsnį.
9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas svarstė galimybę atleisti A. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 straipsnį, tačiau nustatė didesnį A. Z. asmenybės ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės padarytų jam tinkamą poveikį. Su tokia apylinkės teismo išvada teisėjų kolegija sutinka.
10. A. Z. nuteistas už kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus (KET 27, 101 punktų reikalavimai), dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 straipsnio 1 dalis). Bylos aplinkybėmis, kelių eismo taisykles nuteistasis pažeidė parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje, darbo dieną, apie 17.39 val., kai po darbo parduotuvėse lankosi itin daug žmonių, važiuodamas atbulas, automobilio galine dalimi partrenkė už jo automobilio ėjusią pėsčiąją G. K., dėl ko jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata – nustatyta kairio žastikaulio kaklo ir VI šonkaulio lūžimas. Bylos medžiagoje užfiksuota, jog nuteistojo vairavimo stažas – penkeri metai, tai yra, nusikalstamą veiką jis padarė žinodamas kelių eismo taisykles, be kita ko, tiek reikalavimą važiuodamas atbulas visais atvejais duoti kelią pėsčiajam, tiek prieš pradėdamas važiuoti įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, vis tik, kaip konstatuota skundžiamame nuosprendyje, veikdamas nusikalstamai nerūpestingai. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo apie fizinį asmenį duomenimis, A. Z. Didžiojoje Britanijoje 2013 m. spalio 16 d. teistas už eismo taisyklių pažeidimus, su vagyste susijusį nusikaltimą, 2014 m. lapkričio 12 d. – už eismo taisyklių pažeidimus, su vagyste susijusį nusikaltimą (b. l. 57-60). Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus duomenimis, A. Z. penkiolika kartų baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 113-118). Įvertinusi šių bylos duomenų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. Z. yra linkęs pažeidinėti kelių eismo taisykles, nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė. Ignoruodamas privalomas taisykles, jas pažeisdamas, A. Z. sukėlė ne tik grėsmę eismo dalyviams, tačiau ir žalingas pasekmes – dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą apie didesnį A. Z. ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
11. Gynėjas, argumentuodamas prašymą atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, akcentuoja pačios nukentėjusiosios neatsargumą, be to, aplinkybę, jog nuteistasis važiavo atbulas, dėl ko matomumas buvo apsunkintas. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, su tokiais skundo argumentais nesutinka.
12. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu A. Z. parodė, kad įvykio dieną parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje automobilį buvo pastatęs prie taromato, norėjo perstatyti į kitą vietą. Važiuodamas atbulas pasižiūrėjo į abu šoninius galinio vaizdo veidrodėlius, taip pat galinio vaizdo veidrodėlį, esantį automobilio salone. Pažymėjo, jog automobilio galinis stiklas yra tamsintas. Nurodė, jog pavažiavęs atbuline eiga apie 10 metrų, pajuto smūgį į vairuojamo automobilio galinę dalį, nesupratęs, kas atsitiko, pavažiavo į priekį 1-2 metrus, tada per kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį pamatė žmogų, mojuojantį rankomis. Išlipęs iš automobilio pamatė ant asfalto gulinčią moterį (b. l. 54). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis aiškino, jog norėdamas perparkuoti automobilį, kuris stovėjo aikštelėje, pradėjo važiuoti atbuline eiga. Nuvažiavęs apie 10-15 metrų 10-15 kilometrų per valandą greičiu, išgirdo garsą, kad partrenkė žmogų. Teigė, jog prieš važiuodamas pažiūrėjo į visus veidrodėlius, pripažino, jog galiniai langai yra tamsinti, nors greitis nebuvo labai didelis, važiavo per greitai (b. l. 138-139). Nukentėjusioji G. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog eidama link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ matė netoli taromato stovėjusį automobilį, jai einant pro automobilio galinę dalį, kai iki jo buvo apie 4 metrų atstumas, automobilis staigiai pajudėjo iš vietos ir važiuodamas atbulas ją partrenkė ( b. l. 38). Taigi, tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiosios parodymai dėl eismo įvykio aplinkybių iš esmės nesiskiria – A. Z. pažeidė KET reikalavimus važiuodamas atbulas visais atvejais duoti kelią pėsčiajam, prieš pradėdamas važiuoti įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (KET 27, 101 punktai), sukėlė eismo įvykį, dėl kurio savo kaltės neginčijo. Priešingai, nei nuteistasis, nei nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenurodė, kad eismo įvykio aplinkybės būtų buvusios tokios, jog vairuotojas nebūtų galėjęs jo išvengti net laikydamasis KET reikalavimų. Byloje nėra ginčo dėl įvykio aplinkybių ir nuteistojo kaltės. Daryti išvados apie nedidelį veikos pavojingumą nėra pagrindo.
13. Apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, kad nuteistasis ir nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu susitaikė, buvo pasirašytas susitaikymo susitarimas, nuteistasis atlygino nukentėjusiajai žalą, nustatytą susitarime. Iš tiesų, baudžiamosios bylos medžiagoje yra įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo 2021 m. gruodžio 17 d. protokolas, kurio duomenimis, A. Z. atlygino nukentėjusiajai 500 Eur neturtinės žalos, su nukentėjusiąja susitaikė (b. l. 67). Vis tik, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, pirmosios instancijos teisme G. K. teigė, kad A. Z. (tuo metu – kaltinamasis) turėtų būti nubaustas, o dėl susitaikymo protokolo pasirašymo jai buvo daromas spaudimas, nurodant, jog iš viso negaus jokių pinigų (b. l. 140). Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliaciniame skunde neprašoma atleisti nuteistojo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, todėl BK 38 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų analizavimas išeina už apeliacinio skundo ir bylos nagrinėjimo ribų. Nuteistojo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos padarymo pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, priteisdamas iš civilinio atsakovo neatlygintą neturtinės žalos dalį apylinkės teismas įvertino ir nuteistojo sumokėtą 500 Eur sumą. Aptarta aplinkybė pirmosios instancijos teismo sprendimo netaikyti nuteistajam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių teisėtumui įtakos neturi.
14. Kaip jau buvo aptarta, baudžiamojoje byloje buvo nustatytos dvi A. Z. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pagal BK reglamentavimą, atsakomybę lengvinančios aplinkybės priklausomai nuo atitinkamų sąlygų vertinamos nevienareikšmiškai. Vienais atvejais tai lemia, jog kaltininkui pagal BK 61 straipsnio nuostatas skiriama švelnesnė bausmė, kitais, pagal BK 62 straipsnio nuostatas, – švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė, ar, kaip numatyta BK 39 straipsnyje, kaltininkas gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nuteistojo už jo padarytą nusikalstamą veiką dėl mažesnio jos pavojingumo laipsnio nėra tikslinga traukti baudžiamojon atsakomybėn. BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu A. Z. paskyrė švelniausios rūšies bausmę – baudą, jos dydį nustatė artimą šios bausmės rūšies minimumui už neatsargų nusikaltimą (BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas). Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos tinkamas, nepažeisdamas BK 54, 61 straipsnių nuostatų, parinko nuteistajam skirtinos bausmės rūšį ir nustatė jos dydį, paskirta bausmė nėra aiškiai griežta ar neteisinga, gynėjo apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo.
Dėl civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinio skundo dėl neturtinės žalos atlyginimo
15. Apeliaciniu skundu civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas ginčija nukentėjusiosios atžvilgiu priteistos neturtinės žalos dydį, iš esmės nurodydamas, kad tokio dydžio suma yra neproporcinga kilusiems padariniams ir prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija patikrina skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą dėl priteistos neturtinės žalos dydžio.
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai žala padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.
17. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, nurodė atsižvelgiantis į nusikalstamos veikos pasekmes (G. K. buvo padarytas kairio žastikaulio kaklo lūžimas, VI šonkaulio lūžimas, nesunkiai sutrikdyta sveikata), nukentėjusiosios dėl eismo įvykio patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, ilgą gydymosi laiką, aplinkybę, kad nukentėjusioji yra vyresnio amžiaus, kai vyresnio amžiaus žmonėms sužalojimai gyja lėčiau ir sunkiau, taip pat nuteistojo kaltės formą – veika padaryta dėl neatsargumo, nuteistojo prisipažinimą dėl nusikalstamos veikos padarymo, pagalbos iškvietimą nukentėjusiajai, dalies žalos – 500 Eur, atlyginimą, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat ir žalos atlyginimo proporcingumo kriterijumi. Apylinkės teismas pažymėjo ir tai, kad pagal teismų praktiką už nesunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu priteistinas neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 800 Eur iki 11 584 Eur. Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį tenkino iš dalies, sprendęs, kad 4 200 Eur suma geriausiai atspindi nukentėjusiosios dėl eismo įvykio patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, aplinkybę, jog AB „Lietuvos draudimas“ atlygino G. K. 3 210 Eur neturtinės žalos, A. Z. – 500 Eur, iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisė 490 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
18. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusiajai G. K. nusikalstamais A. Z. veiksmais buvo padaryta neturtinė žala – nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, emocinį sukrėtimą bei dvasinius išgyvenimus. Neturtinės žalos fakto neginčija ir civilinis atsakovas. Ginčas byloje kyla dėl priteistos neturtinės žalos dydžio, o būtent 490 Eur, kuriuos, be jau išmokėtų nukentėjusiajai 3 210 Eur, pirmosios instancijos teismas priteisė iš draudiko. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, skundžiamu nuosprendžiu nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, tinkamai įvertino konkrečios bylos faktinius duomenis, nuo formuojamos teismų praktikos nenukrypo.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad eismo įvykio metu G. K. dėl patirtų sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiajai padaryti sužalojimai bei sveikatos sutrikdymo mastas buvo nustatyti specialisto 2021 m. lapkričio 24 d. išvada kitų objektų apžiūros protokole, susipažinus su pateiktais medicininiais dokumentais ir eismo įvykio aplinkybėmis. Minėtoje specialisto išvadoje nukentėjusiajai konstatuotas kairio žastikaulio kaklo lūžimas ir VI šonkaulio lūžimas (b. l. 26).
20. Šioje byloje nukentėjusioji G. K. 2022 m. balandžio 1 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje, be kita ko, nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų patyrė dvasinį sukrėtimą, didžiulius nepatogumus kasdieniniame gyvenime, sunkias fizines kančias, visam laikui liko ribotas sužalotos rankos funkcionalumas, nepatogumai buityje, sumažėjo bendravimo galimybės. Dėl patirtos traumos iki dabar lankosi pas gydytojus, vartoja skausmą malšinančius vaistus, mano, kad juos reikės vartoti visą likusį gyvenimą, ir tai atsilieps jos gyvenimo trukmei. Nurodė ir tai, jog pasikeitė jos fizinė būklė, gyvenimo kokybė, psichologinis gerbūvis, sutriko miegas. Kairę ranką valdo gal 20 procentų lyginant su sveika, viską turi atlikti viena (dešiniąja) ranka, prarado galimybę savarankiškai savimi pasirūpinti (yra vieniša), todėl yra priversta samdyti pagalbą, už kurią reikia mokėti, tai nukentėjusiajai yra nepakeliama materialinė našta. Pažymėjo, kad tokiame senyvame amžiuje, fiziologiniame kaulų osteoporozės fone, blogai gyja kaulai, todėl išlieka pavojus, kad nuo menkiausios traumos lūžiai gali atsinaujinti, o sužalota ranka jau niekada nebus tokia, kokia buvo iki įvykio (b. l. 99-100). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji civilinį ieškinį palaikė, paaiškino, kad dėl patirtų lūžių du mėnesius turėjo gulėti, jautė didelius skausmus, nieko negalėjo daryti. Teigė, kad tvarstis buvo uždėtas tris mėnesius. Taip pat nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų vaikščiojo tris savaites į reabilitaciją, tačiau dėl žiemos oro sąlygų reabilitaciją nutraukė. Ji yra vieniša, todėl samdė moterį, kuri ją prižiūrėjo. Paaiškino, jog iki šiol jaučia skausmus, jaučiamas nestabilumas (kai eina, laikosi už sienų), negali normaliai vaikščioti, skauda ne tik kairę, bet ir dešinę pusę, kadangi avarijos metu visu kūnu griuvo ant žemės. Nurodė, kad tik neseniai pradėjo gerėti rankos būklė (anksčiau negalėjo pakelti rankos, dabar gali išjungti šviesos jungiklį) (b. l. 140-141).
21. Civilinės ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys medicininių dokumentų išrašai. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajai 2021 m. rugsėjo 30 d., iš karto po įvykio, buvo suteikta skubi būtinoji pagalba viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Iš 2021 m. rugsėjo 30 d. ambulatorinio apsilankymo apyrašo matyti, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų G. K. skirta ortopedinė priemonė, rekomenduotas tausojantis režimas (imobilizacija 6 savaites) bei pakelta galūnės padėtis, nurodyta vartoti analgetikus pagal poreikį (b. l. 35). VšĮ „(duomenys neskelbtini)” 2022 m. kovo 30 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad po eismo įvykio G. K. vargina skausmai visame kūne, kojų tinimas, skausmai krūtinėje (b. l. 105). Iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)” 2022 m. kovo 3 d. medicinos dokumento išrašo (siuntimo) matyti, jog buvo vertinta nukentėjusiosios būklė, nurodyta, jog G. K. jautė skausmą kairiajame petyje, krūtinėje, juosiantį kairės kojos blauzdos skausmą bei nurodyta, kad taikytas gydymas analgetikais, paskirta neurologo konsultacija (b. l. 106).
22. Atsižvelgus į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog dėl nuteistojo sukelto eismo įvykio G. K. padaryti sužalojimai, kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, iš tikrųjų nukentėjusiajai turėjo ilgalaikes pasekmes, pablogino jos gyvenimo kokybę, taip pat neabejotina, kad patirti sužalojimai nukentėjusiajai sukėlė stiprų skausmą ir diskomfortą. Nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, jog nebuvo faktinių pagrindų priteisti papildomą 490 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis pažeidė teisės aktų nustatytus saugaus eismo reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota nukentėjusioji, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi didesni atsargumo ir atidumo reikalavimai.
23. Civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad reikšmingesni liekamieji reiškiniai nėra likę (nukentėjusiosios sveikatos būklė gerėja) ir nėra jokių objektyvių duomenų, jog civilinės ieškovės įvardijami simptomai (nestabilumas, galvos svaigimas, klausos ir regos pablogėjimas) būtų susiję su įvykusiu eismo įvykiu bei tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nukentėjusioji gali valdyti ranką tik 20 procentų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priešingai, nei teigiama skunde, skundžiamame nuosprendyje nukentėjusiajai priteisto neturtinės žalos dydžio suma nebuvo siejama su konkrečiais draudiko ginčijamais simptomais ar procentais, pirmosios instancijos teismas išvadą apie nukentėjusiajai padarytus liekamuosius reiškinius darė įvertinęs ilgą nukentėjusiosios gydymosi laiką bei jos vyresnį amžių, dėl kurio sužalojimai gyja lėčiau ir sunkiau. Teisėjų kolegija vertina, jog aplinkybė, kad vyresnio amžiaus žmonėms padaryti sužalojimai gyja lėčiau, yra objektyvi, kaip pažymėta apeliaciniame skunde, civilinei ieškovei, be kita ko, diagnozuoti ir lėtiniai susirgimai, kas taip pat apsunkina sveikimą po lūžių, todėl pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šią aplinkybę nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį ne sureikšmino, o į ją pagrįstai atsižvelgė. Be kita ko, pažymėtina, jog iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 2022 m. balandžio 27 d. paaiškinimo taip pat matyti, jog paties draudiko gydytoja-ekspertė, vertindama nukentėjusiosios patirtą žalą, taip pat įvardino nukentėjusiosios amžių bei su tuo susijusį lėtesnį gijimo procesą (b. l. 128).
24. Apygardos teismo teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepakankamai motyvuotas. Iš tiesų, draudiko teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ir atstovo baigiamojoje kalboje buvo išsakyti argumentai, kuriuos civilinio atsakovo atstovas kartoja apeliaciniame skunde, vis tik, pažymėtina, nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir darytinų išvadų teismui nėra privalomos. Apygardos teismo vertinimu, skundžiamame nuosprendyje išdėstyti motyvai, kuriais grįsdamas pirmosios instancijos teismas nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį, apeliaciniame skunde keliamos abejonės, siejamos su nukentėjusiosios nutrauktomis procedūromis, medikamentų nevartojimu, nukentėjusiosios neteiktu prašymu dėl papildomos ekspertizės skyrimo, šios išvados nekeičia. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, įvardijo konkrečius su nagrinėjamu įvykiu priežastiniu ryšiu susijusius padarius ir juos nagrinėjamos bylos kontekste tinkamai įvertino. Aplinkybių, kurios paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, apygardos teismas nenustatė. Taip pat apygardos teismas nesutinka su apeliacinio skundo pastaba dėl civilinės ieškovės padidinto neturtinės žalos dydžio. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tik bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tai G. K. padarė nepažeisdama BPK 112 straipsnio nuostatų – iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Be to, apklausiama teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jautė spaudimą iš nuteistojo ir tyrėjos – nuteistasis tvirtino, kad tiek pinigų neturi, visaip atsisakinėjo, jai buvo nurodoma, kad iš viso negaus jokių pinigų (b. l. 140). Taigi, apeliacinio skundo argumentai dėl vėliau pareikšto civilinio ieškinio su didesniu reikalavimu nagrinėjamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi.
25. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, be kita ko, nurodė, kad teismų praktikoje dėl nesunkių sveikatos sutrikdymų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose paprastai priteisiama nuo 800 iki 11 584 Eur. Civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniame skunde teigiama, jog pagal aktualesnę kasacinio teismo praktiką (2014-2015 m.) nukentėjusiesiems dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimų, dėl kurių buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, neturtinei žalai atlyginti paprastai priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 3 000 Eur, tai yra mažesnės sumos, todėl apylinkės teismas priėmė neteisingą sprendimą. Su šiais apeliacinio skundo argumentais apygardos teismas nesutinka.
26. Kaip teisingai nurodyta draudiko skunde, iš pirmosios instancijos teismo paminėtų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų trimis atvejais buvo priteista didesnė nei 3 000 Eur suma (Nr. 2K-68/2008 (priteista 11 584 Eur (40 000 litų)), Nr. 2K-551/2013 (priteista 4 923 Eur (17 000 litų)), Nr. 2K-141/2013 (priteista 4 344 Eur (15 000 litų)), skundžiamame nuosprendyje nurodytoje kasacinio teismo byloje Nr. 2K-149-699/2016 buvo priteista 800 Eur. Taigi, priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas, vadovaudamasis paminėta kasacinio teismo praktika, nuosprendyje padarė teisingą išvadą, jog priteistinas neturtinės žalos dydis už nesunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu vidutiniškai svyruoja nuo 800 Eur iki 11 584 Eur. Šiame kontekste akcentuotina, kad teismų praktika nelaikytina vieninteliu kriterijumi, kuriuo remiantis sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo. Pažymėtina, kad teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos. Išanalizavus skunde nurodytą kasacinio teismo praktiką matyti, kad faktinės aplinkybės kiekvienoje iš paminėtų kasacinio teismo nutarčių skiriasi, jos nėra tapačios, taip pat kiekvienu atveju skiriasi ir apskaičiuoti neturtinės žalos dydžiai. Kaip pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-190/2010, neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma lemia šios žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nustatyto neturtinės žalos dydžio neturi pagrindo vertinti kaip neatitinkančio teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų reikalavimų, ši pinigų suma, apygardos teismo vertinimu, taip pat neprieštarauja ir teismų praktikai. Draudiko apeliaciniame skunde minimos Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijos, reglamentuojančios pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikui kylančios pareigos mokėti draudimo išmoką dydžio nustatymo gaires, teismui nėra privalomos ir nustatant priteistiną neturtinės žalos dydį jo nesaisto.
27. Atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo mažinti atlygintinos neturtinės žalos, todėl apeliacinis skundas dėl per didelės priteistos neturtinės žalos atmestinas. Esant išdėstytiems motyvams, nėra pagrindo keisti teismo nuosprendžio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusiosios naudai.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
atmesti nuteistojo A. Z. gynėjo advokato Valerijaus Kirpičnikovo ir civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovo E. T. P. apeliacinius skundus.
Teisėjai Audrius Cininas
Daiva Kazlauskienė
Nijolė Žimkienė