| |
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.11; 3.2.6.1 (S) |
|
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Lina Žemaitienė,
sekretoriaujant Ritai Pečiulienei,
dalyvaujant ieškovei A. K., atsakovės UAB „Socialinė garantija“ bei trečiojo asmens UAB „Sivita“ atstovui V. S.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovei UAB „Socialinė garantija“, trečiasis asmuo UAB „Sivita“ dėl netesybų bei neturtinės žalos priteisimo
Teismas
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
Ieškovė paaiškino bei ieškinyje nurodė, kad dėl valytojos darbo Raudondvario pl. 131, Kaune esančioje „Autoaibės“ parduotuvėje su atsakove UAB „Socialinė garantija“ 2016-10-05 buvo sudariusi darbo sutartį pagal trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Sivita“ skelbimą. Sudarant sutartį su atsakove buvo paaiškinta, kad UAB „Socialinė garantija“ yra UAB „Sivita“ dukterinė įmonė, todėl kontaktai nurodyti UAB „Sivita“. Tai, kad abi bendrovės yra susijusios glaudžiais verslo ryšiais, patvirtina ir viešai internete skelbiama informacija. Laikotarpiu nuo 2018-05-18 iki 2018-06-29 turėjo nedarbingumo pažymėjimą dėl ortopedinio susirgimo – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Dėl šio susirgimo paaiškėjo, kad ateityje nebegalės tinkamai atlikti valytojos darbo, todėl UAB „Socialinė garantija“ direktoriui 2018-06-08 padavė prašymą atleisti ją iš darbo dėl ligos pagal LR DK 56 str. 1 dalies 3 punktą. Be nedarbingumo pažymėjimo pateikė ir kitus susirgimą įrodančius dokumentus. Atsakovė darbo sutarties nenutraukė ir su ieškove neatsiskaitė. Atsakovė pareikalavo pateikti gydymo įstaigos pažymą, o dar vėliau ir gydytojų komisijos išvadą dėl galėjimo ar negalėjimo dirbti valytoja. Dėl to 2018-08-06 į darbo ginčų komisiją kreipėsi su prašymu įpareigoti atsakovę nutraukti darbo sutartį ir išieškoti iš atsakovės visas su darbo santykiais susijusias išmokas, tame tarpe ir darbo užmokestį už laikotarpį nuo tos dienos, kada turėjo būti nutraukta darbo sutartis, iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos. Tuo metu nežinojo, kad atsakovė, reikalaudama tikrintis sveikatą nenutraukusi darbo sutarties, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose visas darbo dienas žymėjo sutartiniu žymėjimu „PB“ (pravaikštos ir kitoks neatvykimas į darbą be svarbios priežasties).
Darbo ginčų komisija 2018-09-12 sprendimu Nr. DGKS-4886 jos prašymo dalies dėl darbo užmokesčio išieškojimo už laikotarpį nuo tos dienos, kada turėjo būti nutraukta darbo sutartis, iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos, netenkino, motyvuodama tuo, kad pas atsakovę nuo 2018- 07-02 nebedirbo.
Darbo ginčų komisija nepasisakė dėl LR DK 147 str. 2 dalyje numatytų darbdavio privalomų mokėti netesybų, kai ne dėl darbuotojo kaltės uždelsiamą su juo atsiskaityti.
Iš atsakovės 2018-09-25 gavo kompensaciją už du mėnesius ir už nepanaudotas kasmetines atostogas, iš viso 391,86 Eur. Dokumento apie darbo sutarties nutraukimą negavo. Netesybas pagal LR DK 147 str. 2 dalį atsakovė gera valia atsisako sumokėti.
Įvertinus darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriuo atsakovė įpareigota darbo sutartį nutraukti nuo 2018-07-02, ir tai, kad atsakovė su ieškove atsiskaitė 2018-09-25, reiškia, kad atsakovė neįvykdė LR DK 146 str. 2 dalies reikalavimo, atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju atleidimo dieną. Atsakovė už uždelstą laikotarpį nuo 2018-07-02 iki 2018-09-25 privalo sumokėti netesybas pagal LR DK 147 str. 2 dalį.
Dėl su darbo santykiais susijusių priklausančių išmokų išieškojimo buvo priversta kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus – darbo ginčų komisiją ir teismą. Prieš tai, norėdama viso to išvengti, bandė atsakovę paraginti nutraukti darbo sutartį ir atsiskaityti, atkreipdama dėmesį į LR darbo kodekso reikalavimus, tačiau atsakovė įstatymo reikalavimus ignoravo, tuo pačiu ignoravo prašymą atleisti iš darbo pagal LR DK 56 str. 1 dalies 3 punktą, o vėliau ir sumokėti netesybas.
Persekiodama dėl sveikatos tikrinimo jau po to, kai turėjo būti nutraukta darbo sutartis, atsakovė reikalavo iš ieškovės daugiau, negu reikalavo LR darbo kodeksas, nutraukiant darbo sutartį pagal 56 str. 1 dalies 3 punktą. Per visą laikotarpį iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos reikalavo pateikti jai gydymo įstaigos pažymą, o vėliau ir gydytojų komisijos išvadą, kad nebegali dirbti valytoja. Nenutraukdama darbo sutarties, atsakovė naudojo jos atžvilgiu darbdavio valdžią ir piktnaudžiavo ja iki patyčių. Gydytojų pažymai ir išvadai pateikti nustatinėjo terminus, neatsižvelgdama į realius patekimo pas gydytojus (specialistus) terminus, be to pati laiku neišdavė asmens medicininių knygelių. Taip iš esmės trukdė tais terminais pateikti jos norimas išvadas, o darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose visas darbo dienas žymėjo kaip pravaikštas be svarbios priežasties. Atsakovė gydymo įstaigoms teikė neteisingą informaciją apie jos, kaip valytojos, darbą.
Kol nenutraukta darbo sutartis, baimindamasi dėl kokių nors nenumatytų nemalonumų, turėjo vykdyti darbdavio nurodymus ir kreiptis į gydymo įstaigą dėl pažymos. Privalomo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos F Nr. 047/a arba Asmens medicininės knygelės F Nr. 048/a) neturėjo, nes atsakovė jos niekada nebuvo išdavusi, o LR sveikatos apsaugos ministro nepatvirtintos pažymos gydymo įstaiga jai nedavė. Atsakovė, nekreipusi dėmesio į jos raštiškus aiškinimus dėl to, savo reikalavimo pateikti pažymą neatšaukė, kol galiausiai direktorius V. S., prispirtas jos telefoninio skambučio iš UAB Vilijampolės sveikatos centro direktoriaus kabineto, atsiuntė jai ne pagal LR sveikatos apsaugos ministro įsakymo reikalavimus užpildytą Asmens medicininę knygelę, kurią gavo 2018-07-21. Be to, jos, kaip valytojos darbas neapsiribojo vien tik „darbu su cheminėmis medžiagomis, juosmens darbu, svorio kėlimu iki 10 kg“, kaip įrašė atsakovė. Į taip užpildytą knygelę šeimos gydytoja visai nenorėjo įrašų daryti. Tik jai paaiškinus situaciją jai ir centro direktoriui, kad darbo sutartis nenutraukta ir kad darbdavys nustatė terminą pažymos pateikimui, gydytoja pagal ankstesnes ortopedo traumatologo konsultacijas dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo, įrašė, kad dirbti valytoja nerekomenduojama. Atsakovei to nepakako – pareikalavo, kad sveikatą tikrintųsi gydytojų komisijoje ir pateiktų komisijos išvadą. Gydytojų komisija buvo 2018-09-03, tačiau išvados be ortopedo traumatologo atitinkamos konsultacijos negalėjo duoti, todėl jai buvo išduotas siuntimas pas ortopedą traumatologą.
Paminėti atsakovės veiksmai kėlė ir tebekelia jai papildomus rūpesčius, nepatogumus, stresą, žemina orumą kaip žmogaus apskritai ir kaip darbuotojos, kuriai iki ligos atsakovė dėl darbo jokių pretenzijų neturėjo. Kadangi ji per visą ilgą savo darbo stažą nėra padariusi nė vienos pravaikštos be svarbios priežasties, nežiūrint į tai, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiai po 2018-07-02 tapo niekiniai, atsakovė, žymėdama pravaikštas ją įžeidė. Yra emociškai sukrėsta dėl tokio atsakovės elgesio. Dėl visų paminėtų priežasčių atsakovė turėtų atlyginti jai 700 eurų neturtinę žalą.
Atsakovės bei trečiojo asmens atstovas atsiliepime nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, kad 2016-10-05 su A. K. buvo pasirašyta darbo sutartis ir ji priimta UAB „Socialinė garantija“ dirbti „Autoaibės“ parduotuvės valytoja, adresas Raudondvario pl. 131, Kaunas. Tačiau 2018-05-18 A. K. susirgo ir jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas.
Ieškovė melagingai teigia, kad apie norą nebedirbti UAB „Socialinė garantija“ pranešė atsakovės direktoriui 2018-06-08. Dėl prašymo atleisti iš darbo A. K. turėjo informuoti įmonės direktorių, asmeniškai. Tačiau nei elektroniniu paštu, nei telefonu ji to nepadarė. Apie tokį jos norą direktorius sužinojo tik liepos 12 dieną, perskaitęs A. K. el.paštu 2018-07-11 atsiųstą el.laišką ir nedelsdamas ėmėsi priemonių, t.y. parašė jai el.paštu laišką, kad pateiktų gydytojų išvadą apie negalėjimą dirbti iki liepos 20 d.
Nedarbingumas A. K. pasibaigė 2018-06-29. Tačiau ji ne tik nepranešė, kad pabaigė gydymą, bet ir sekančią darbo dieną, t.y. liepos 2 d. darbe nepasirodė. Darbo kodekso 65 str. nurodo, kad darbo santykių pasibaigimo diena yra paskutinė darbuotojo darbo diena. 2018-07-02 A. K. į darbą neatėjo, direktoriaus neinformavo dėl kokių priežasčių neatvyksta į darbą, todėl darbo laiko apskaitos žiniaraštyje jai buvo žymimos pravaikštos nuo liepos 2 d.
LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 str. 8 d. nurodo, kad darbuotojas nustatyta tvarka privalo pasitikrinti sveikatą. Liepos 26 d. ei. paštu gavo iš A. K. medicininės knygelės kopiją, kurioje buvo gydytojos V. K. pateikta išvada, kad dirbti nerekomenduojama. Kadangi gydytojos išvada medicininėje knygelėje nebuvo aiški, todėl dėl tolimesnių veiksmų telefonu pasikonsultavo su LR Valstybine Darbo inspekcija, kuri patarė kreiptis į gydymo įstaigą ir paprašyti, kad jų darbuotojos sveikatos būklę įvertintų medicininė komisija. 2018-07-31 raštu Nr.S-3 kreipėsi į UAB Vilijampolės sveikatos centrą prašydamas pakartotinai patikrinti A. K. sveikatą, siunčiant ją medicininės komisijos apžiūrai ir pateikti išvadą apie jos tinkamumą eiti pareigas. Dėl tokių savo veiksmų el. paštu informavo ir A. K., paprašydamas pateikti pažymą kuo skubiau, bet ne vėliau kaip iki rugsėjo 7 d. Vėliau paskambinus į Vilijampolės sveikatos centrą sužinojo, kad ji ne tik nepasitikrino sveikatos pakarotinai, bet pakeitė ir gydymo įstaigą. UAB „Vita Longa“ atsakė, kad medicininė komisija išvadų neteiks.
Vietoj to, kad A. K. būtų pateikus tinkamą medicininę išvadą apie savo sveikatos būklę, ji pateikė ieškinį LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijai, prašydama nutraukti darbo sutartį atgaline data, t.y. pasibaigus jos nedarbingumo laikotarpiui, išmokant jai kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
2018-09-12 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi bylą, priėmė sprendimą nutraukti darbo sutartį su A. K. nuo 2018-07-02 pagal LR DK 56 str.ld.2 punktą, išmokėti jai 280,00 eurų dviejų mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą gavo el.paštu 2018-09-21. Su A. K. atsikaitė 2018-09-25, išmokėdami jai 280,00 eurų išeitinę kompensaciją ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas.
Todėl mano, kad pilnai įvykdė Darbo ginčų komisijos sprendimo įpareigojimus.
Kadangi buvo įpareigoti atgaline data , t.y. nuo 2018-07-02 atleisti A. K. iš darbo, mano, kad jos ieškinys dėl netesybų ir neturtinės žalos yra neteisėtas, kadangi atsiskaityti su ja po Darbo ginčų komisijos priimto sprendimo nevėlavo, todėl su jos pareikštu ieškiniu nesutinka.
1. Teismas k o n s t a t u o j a :
II. Byloje nustatytos aplinkybės bei teismo argumentai
Nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2016-10-05 buvo sudarę darbo sutartį, kuria ieškovė buvo įdarbinta pas atsakovę valytoja, numatytas darbo užmokestis 140 Eur per mėnesį, tai matyti iš pateiktos darbo sutarties (b.l. 9). Kaip nurodo ieškovė, neginčija ir atsakovo bei trečiojo asmens atstovas, ji buvo įdarbinta atsiliepus į trečiojo asmens UAB „Sivita“ skelbimą (b.l. 11-12), įdarbinta ji buvo būtent skelbime nurodytoms patalpoms – Raudondvario pl. 131, Kaune esančioje „Autoaibės“ parduotuvėje (dėl to ginčo byloje nekyla). Ieškovė nurodo, kad sudarant sutartį su atsakove, jai buvo paaiškinta, kad UAB „Socialinė garantija“ yra UAB „Sivita“ dukterinė įmonė, todėl kontaktai nurodyti UAB „Sivita“. Tai, kad abi bendrovės yra susijusios glaudžiais verslo ryšiais, patvirtina ir viešai internete skelbiama informacija (tie patys vadovai, kontaktai, kontaktiniai asmenys (b.l. 11-12), teisme abi bendroves atstovauja joms vadovaujantis tas pats direktorius.
Laikotarpiu nuo 2018-05-18 iki 2018-06-29 ieškovė turėjo nedarbingumo pažymėjimą dėl ortopedinio susirgimo – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), dėl to ginčo byloje nekyla, medicininėje knygelėje nurodyta, kad dirbti valytoja nerekomenduojama, tai nustatė ir Darbo ginčų komisija savo sprendime (b.l. 51, 54, 59, 63-64,93-96). Ieškovė UAB „Socialinė garantija“ direktoriui 2018-06-08 ieškovė pateikė prašymą atleisti ją iš darbo dėl ligos pagal LR DK 56 str. 1 dalies 3 punktą. Be nedarbingumo pažymėjimo pateikė ir kitus susirgimą įrodančius dokumentus. Tai pateikė el. paštu info@sivita.lt, kuriuo iki tol kontaktavo su darbdaviu. Negavusi atsakymo, internete ieškojo kitos kontaktinės informacijos ir 2018-07-11 parašė laišką į elektroninį paštą socialinegarantija@gmail.com. Tai matyti iš pateiktų el. laiškų (b.l. 19-22).
Darbo ginčų komisija savo sprendime bei teismas nagrinėjant bylą nustatė, kad, kad ieškovė, dirbdama UAB „Socialinė garantija“ atsakovui darbo bendrovėje laikotarpiu informaciją darbdaviui teikė ir el. paštu info@sivita.lt (apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą), tokią informaciją ieškovės darbdavys gaudavo. Šias aplinkybes patvirtina šalių į bylą pateikti, el. laiškai, jų turinys (b.l. 55, 56, 57, 58, 60, 62, 65, 93-96). Be to atsakovės bei trečiojo asmens atstovas posėdžio metu patvirtino, kad turėjo problemų su savo darbuotoja I. S., kuri direktoriaus neinformavo apie pateiktus el. laiškus, vėliau ją atleido. Be to direktorius pripažino, kad darbo skelbime buvo nurodytas elektroninis paštas info@sivita.lt. Nepateikta įrodymų, kad ieškovė buvo supažindinta su taisyklėmis, kuriose būtų nurodytas el. paštas ar kitas būdas, kuriuo turi teikti informaciją ieškovė, todėl darytina išvada, kad informaciją teikdama el. paštu nurodytu darbo skelbime ieškovė ją teikė tinkamai. Taigi, darytina išvada ir sutiktina su darbo ginčų komisijos išvada, kad ieškovė 2018-06-08 atsakovui pateikė prašymą darbo sutartį nutraukti DK 56 str. 1 d. 3 p.
Dėl šios nustatytos aplinkybės teismas daro išvadą, kad atsakovė neturėjo teisės žymėti darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ieškovės pravaikštų. Ji turėjo būti atleista, kaip ir nusprendė Darbo ginčų komisija sprendimu nuo 208-07-02 pagal Darbo kodekso56 str. 1 d. 3 p. ir jai išmokėtos visos su darbo santykiais susijusios išmokos ir taikomos sankcijos už pavėluotą darbo užmokesčio ir kitų išmokų išmokėjimą – delspinigiai (DK 146, 147str.). Darbo ginčų komisijos sprendimo atsakovė neskundė, jį įvykdė, tai patvirtina abi šalys.
Ieškovė kreipiantis į Darbo ginčų komisiją nurodė, kad ji prašo iš atsakovės priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo 2018-07-04 iki sutarties nutraukimo darbo ginčų tvarka. Akivaizdu, kad ieškovė nėra teisininkė ir šiuo savo prašymu ji vadovavosi nebegaliojančia Darbo kodekso nuostata, kuri naujajam Darbo kodekse transformavosi į delspinigius (DK 147 str. 2 d.). Darbo ginčų komisija formaliai šį reikalavimą atmetė, konstatavusi, kad ieškovė nebedirbo, tačiau neišsprendė delspinigių klausimo (b.l. 95).
Teismas konstatuoja, kad atsakovė pažeidė ieškovės teises neįformindama jos darbo sutarties nutraukimo nuo 2018-07-02, tai nustatyta ir Darbo ginčų komisijos sprendime, ji įpareigota atleisti ieškovę nuo 2018-07-02, atsakovė jo neskundė, jį įvykdė išmokėjo ieškovei išmokas susijusias su darbo santykiais 2018-09-25 (dėl to ginčo byloje nekyla). Darbo ginčų komisijos sprendimas priimtas 2018-09-12, todėl atsakovė nurodo, kad ji neprivalo mokėti delspinigių, kadangi neišsprendus ginčo dėl atleidimo datos atsakovė neturėjo pareigos mokėti delspinigių, o ir nustačius atleidimo datą 2018-07-02 ji neprivalo mokėti delspinigių atbuline data.
Teismas daro išvadą, kad ieškovei netesybos priklauso. Iš surinktų byloje įrodymų bei Darbo ginčių komisijos sprendimo matyti, kad atsakovė ieškovės atleidimo nuo 2018-07-02 Darbo kodekso 56 str. 1 d. 3 p. pagrindu neįformino nepagrįstai, žymėjo jai pravaikštas, taip buvo iš esmės pažeistos ieškovės teisės bei teisėti interesai. Akivaizdu, kad Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimas užtrunka, jis nepriimamas ginčijamo atleidimo iš darbo dieną. Todėl teismas daro išvada, kad nustačius, jog ieškovės teisės yra pažeidžiamos nuo 2018-07-02, t. y. nuo tada kai su ja turėjo būti nutraukta darbo sutartis, nuo tada jai priklausė, kad būtų išmokėtos visos su darbo santykiais susijusios išmokos. Kadangi darbdavys, t.y. atsakovė pažeidžiant teisės aktus neįformino darbo sutarties nutraukimo su atsakove nuo 2018-07-02, nuo tos dienos iki visiško atsiskaitymo 2018-09-25 jai priklauso mokėti netesybas nustatytas Darbo kodekso 147 str. 2 d. Netesybų sumą patiekė atsakovė byloje, ji yra 392 Eur (b.l. 104).
Esant nustatytoms šioms aplinkybėms bei surinktiems įrodymams teismas daro išvadą, kad ieškovė pažeidė atsakovės teises būti atleistai nuo 2018-07-02. Darbo kodekso 56 str. 1 d. 3 p. nustatytu pagrindu ir nuo tos dienos gauti su darbo santykiais susijusias išmokas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 392 Eur netesybų (DK 147 str. 2 d.).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Ieškovės prašomu pagrindu atsakovė darbo sutarties nenutraukė ir su ieškove neatsiskaitė 2018-07-02 (tokią atleidimo datą konstatavo Darbo ginčų komisija, darbdavys to neginčijo). 2018-07-12 atsakovė pareikalavo iš ieškovės pateikti gydymo įstaigos pažymą, o dar vėliau ir gydytojų komisijos išvadą dėl galėjimo ar negalėjimo dirbti valytoja (b.l. 21, 27). Ieškovė pateikė Asmens medicininę knygelę (b.l. 24-26). Ieškovė nurodo, kad dėl to 2018-08-06 į darbo ginčų komisiją kreipėsi su prašymu įpareigoti atsakovę nutraukti darbo sutartį ir išieškoti iš atsakovės visas su darbo santykiais susijusias išmokas, tame tarpe ir darbo užmokestį už laikotarpį nuo tos dienos, kada turėjo būti nutraukta darbo sutartis, iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos. Tuo metu nežinojo, kad atsakovė, reikalaudama tikrintis sveikatą nenutraukusi darbo sutarties, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose visas darbo dienas žymėjo sutartiniu žymėjimu „PB“ (pravaikštos ir kitoks neatvykimas į darbą be svarbios priežasties). Su atsakovės darbo ginčų komisijai pateiktais gegužės, birželio ir liepos mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiais susipažino tik komisijos posėdžiui pasibaigus (b.l. 33-35). Teismas tiki šiais ieškovės paaiškinimais, kadangi įrodymų apie tai, kad su jais ieškovė buvo supažindinta nepateikta (CPK 177, 178 str.). Dėl su darbo santykiais susijusių priklausančių išmokų išieškojimo buvo priversta kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus – darbo ginčų komisiją ir teismą. Atsakovė reikalavo iš ieškovės daugiau, negu reikalavo LR darbo kodeksas, nutraukiant darbo sutartį pagal 56 str. 1 dalies 3 punktą, reikalavo pateikti jai gydymo įstaigos pažymą, o vėliau ir gydytojų komisijos išvadą, kad ieškovė nebegali dirbti valytoja. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose visas darbo dienas žymėjo kaip pravaikštas be svarbios priežasties („PB“). Tikėtina, kad kol nenutraukta darbo sutartis, baimindamasi dėl kokių nors nenumatytų nemalonumų, turėjo vykdyti darbdavio nurodymus ir kreiptis į gydymo įstaigą dėl pažymos. Privalomo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos F Nr. 047/a arba Asmens medicininės knygelės F Nr. 048/a) neturėjo, nes atsakovė jai niekada nebuvo išdavusi. Atsakovė, nekreipusi dėmesio į ieškovės raštiškus aiškinimus dėl to, savo reikalavimo pateikti pažymą neatšaukė, įrašo, kad dirbti valytoja nerekomenduojama atsakovei nepakako – pareikalavo, kad sveikatą tikrintųsi gydytojų komisijoje ir pateiktų komisijos išvadą. Kaip matyti pertekliniai atsakovės reikalavimai ieškovei tikrai kėlė rūpesčių, jai akivaizdu kėlė stresą bei susijaudinimą tai, kad atsakovė jos neatvykimą į darbą žymėjo kaip pravaikštą, ji papildomai turėjo vaikščioti į gydymo įstaigas, gaišti savo laiką ir dėl to jaudintis, atsakovė reikalavo papildomų dokumentų, kurių pateikti pagal teisės aktų nuostatas atsakovei ieškovė neprivalėjo.
Teismas daro išvadą, kad atsakovės tokie veiksmai sudaro pagrindą teigti, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą, t.y dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Darbo kodekso 151 str. numato ir neturtinės žalos atlyginimą atsiradusią iš darbo teisinių santykių. Tačiau įvertinant padarytos žalos pobūdį, terminą ji mažintina iki 50 Eurų (CK 250 str. 1 d., LR DK 151 str.)
Esant nustatytoms aukščiau išvardintoms aplinkybėms bei pateiktiems įrodymams teismas daro išvadą, kad su ieškove atsakovė neatsiskaitė įstatymų nustatyta tvarka tada, kai ji turėjo būti atleista – 2018-07-02 tai nebuvo atsakovės kaltė, todėl priteistina ieškovei A. K. a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Socialinė garantija“ Juridinio asmens kodas 304095194 392,00 Eur delspinigių (DK 147 str. 2 d.).
Nustačius, kad ieškovei atsakovė sukėlė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus reikalaudama nereikalingų medicininių dokumentų, žymėdama jai pravaikštas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, tačiau atsižvelgiant į žalos pobūdį ir terminą reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas dalinai, priteistina ieškovei A. K. a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Socialinė garantija“ Juridinio asmens kodas 304095194 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Kitoje dalyje ieškinys atmestinas
Priteistina iš atsakovės UAB „Socialinė garantija“ Juridinio asmens kodas 304095194 valstybei 5,81 Eur (penkis eurus 81 ct) išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88, 93, 96 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti dalinai.
Priteisti ieškovei A. K. a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Socialinė garantija“ Juridinio asmens kodas 304095194 392,00 Eur (tris šimtus devyniasdešimt du eurus) delspinigių.
Priteisti ieškovei A. K. a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Socialinė garantija“ Juridinio asmens kodas 304095194 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Socialinė garantija“ Juridinio asmens kodas 304095194 valstybei 5,81 Eur (penkis eurus 81 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, į. k. 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo bei paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.