Civilinė byla Nr. e2-285-302/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01192-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MDJ“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „MDJ“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Imber“ dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „MDJ“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Imber“ 868 860,06 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas (221 559,30 Eur) nuo 2013 m. liepos 15 d. iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2017 m. spalio 23 d.), 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Imber“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – sandėlį su administracinėmis ir aptarnavimo patalpomis, esančius Kuršių g. 7, Kaune, kurių unikalus numeriai yra Nr. 4400-1621- 5100:4414, Nr. 4400-1593-8935:9061, Nr. 4400-1593-8868:9057, Nr. 4400-1593-8802:9054, Nr. 4400-1593-8780:9052, Nr. 4400-1593-8768:9051, Nr. 4400-1593-8894:9059, Nr. 4400-1593-8879:9058, Nr. 4400-1593-8824:9055 bendrai 1 090 419,36 Eur sumai. Nurodė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, taip pat egzistuoja grėsmė būsimo, galimai ieškovei palankaus, teismo sprendimo įvykdymui. Skolos suma yra pakankamai didelė, atsakovė nevykdo jokios kitos ūkinės – komercinės veiklos, išskyrus patalpų nuomą. Jau egzistuojant įsiskolinimui atsakovė pardavė dalį jai priklausančio nekilnojamojo turto, tačiau iš gautų pinigų su ieškove neatsiskaitė. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovė yra nesąžininga. Taigi, egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovė gali parduoti ir kitas jai priklausančias patalpas bei tokiu būdu apsunkinti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė.
4. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų abejoti ieškovės pareikšto ieškinio preliminariu pagrįstumu. Vertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas nustatė, kad ginčo objektas yra skola (piniginės lėšos), o ieškovė nėra pareiškusi jokio reikalavimo, susijusio su atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto nuosavybe. Konstatavęs, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė (nekilnojamojo turto areštas) nėra susijusi su byloje pareikštais reikalavimais ir vien jau dėl to negali būti taikoma. Be to, vien didelė ieškinio suma, kuria ieškovė grindžia grėsmę teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba negalimumui, nėra besąlyginis pagrindas taikyti atsakovės atžvilgiu laikinąją apsaugos priemonę.

3. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovė UAB „MDJ“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo nutartyje padaryta išvada, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tiems daiktams, dėl kurių byloje vyksta ginčas, yra neteisinga, nepagrįsta nei teisės normomis, nei teismų praktika.
2. Vien jau didelė ieškinio suma sudaro pagrindą taikyti atsakovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones. Be to, kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtinta, kad atsakovės turimas nekilnojamasis turtas nėra vertas net trečdalio ieškinyje prašomų priteisti sumų. Faktiškai atsakovė nevykdo jokios veiklos, nuo 2011 m. Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi jokių atskaitomybės dokumentų, dėl atsakovės turto vyksta teisminės procedūros. Piniginių lėšų bankų sąskaitose atsakovė taip pat neturi, nors ieškovė tokios informacijos ir negali teismui įrodyti. Todėl tik atsakovės nekilnojamojo turto areštas gali užtikrinti ieškinio reikalavimų realų įvykdymą ateityje.
3. Atsakovės nesąžiningumą patvirtinta aplinkybė, jog 2015 metais pardavusi dalį savo nekilnojamojo turto, turėdama įsiskolinimą ieškovei dar nuo 2013 metų, su ja neatsiskaitė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

Dėl papildomų įrodymų pateikimo

7. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
8. Ieškovė UAB „MDJ“ kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus įrodymus – www.rekvizitai.lt duomenų kopiją, VĮ Registrų centro išrašą. Kadangi šie duomenys teismui, kaip ir kitiems asmenims, yra viešai prieinami, be to ieškovė turėjo galimybę pateikti juos kartu su prašymu taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismas juos atsisako priimti.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „MDJ“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „Imber“ skolą, kildinamą iš atsakovės pasirašytų vekselių. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė areštuoti konkretų atsakovės nekilnojamąjį turtą. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymo netenkino, nurodydamas tokius atsisakymo pagrindus: prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikštais reikalavimais; ieškovė neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą.
10. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 str., 144 str. 1 d.). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.
11. Be to, kaip iš esmės teisingai nagrinėdamas bylą pažymėjo pirmosios instancijos teismas, galima taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir užtikrina būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Visgi, teisingai aiškinęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą, pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą apie ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių santykį su pareikštais reikalavimais. Reikalavimas dėl skolos (piniginių lėšų) priteisimo gali būti ir būna užtikrinamas atsakovo turto, iš kurio vėliau galės būti vykdomas tokių piniginių lėšų išieškojimas, areštu. Aiškinimas, jog areštuojamas turtas gali būti tik piniginės lėšos neatitiktų nei protingumo principo, nei racionalumo reikalavimų, kadangi atsakovui neturint piniginių lėšų, ieškinio reikalavimų iš viso nebūtų įmanoma užtikrinti. Kaip minėta, piniginiam reikalavimui užtikrinti gali būti areštuojamas bet koks atsakovo turtas, kurį vėliau realizavus gali būti vykdomas piniginių sumų išieškojimas. Šiuo atveju net ir nesant byloje duomenų apie atsakovės turimas pinigines lėšas, jos nekilnojamojo turto areštas laikytinas galima ir net labiau pagrįsta, kadangi mažiau varžančia juridinio asmens teises, laikinąja apsaugos priemone, nei piniginių lėšų areštas. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo argumentai apie prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškinio reikalavimų sąsajumo nebuvimą laikytini nepagrįstais.
12. Pasisakant dėl jau aukščiau minėtų dviejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų egzistavimo šiuo konkrečiu atveju pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį konstatavo esant preliminariai pagrįstu. Byloje dėl to ginčo nekilo, su tokia pozicija sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, todėl plačiau dėl šios sąlygos nepasisako.
13. Vertinant grėsmės būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą būtina paminėti, jog Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar jų netaikyti, nes vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo  2016 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-24-407/2016; 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-189-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą. Tokia priemonė gali būti taikoma, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan.
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vėlgi, iš esmės teisingai konstatavęs vien didelės ieškinio sumos nepakankamumą konstatuoti grėsmės egzistavimui, kitų bylos aplinkybių nesiaiškino. Tuo tarpu ieškovė byloje yra pateikusi duomenis, kurie sąlygoja apeliacinės instancijos teismo nuomonę apie galimą atsakovės nesąžiningumą. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė, žinodama apie vekselius bei savo pareigą pagal juos atsiskaityti dar 2013 metais, 2015 metais perleido savo nuosavybės teisę į dalį turėto nekilnojamojo turto kitiems asmenims. Nuo 2011 metų atsakovė nėra pateikusi Juridinių asmenų registrui savo atskaitomybės dokumentų, todėl tikslios jos finansinės būklės teismas nustatyti negali. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad vienintelis atsakovės nekilnojamasis turtas yra ieškovės prašomos areštuoti negyvenamosios patalpos, kurių bendra vidutinė rinkos vertė yra tik apie 410 501 Eur, t. y. mažiau nei pusė ieškovės pareikšto reikalavimo. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, rodo grėsmės ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, ir lemia būtinybę taikyti byloje ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – UAB „Imber“ nekilnojamojo turto, esančio Kuršių g. 7, Kaune, kurio unikalūs numeriai yra Nr. 4400-1621- 5100:4414, Nr. 4400-1593-8935:9061, Nr. 4400-1593-8868:9057, Nr. 4400-1593-8802:9054, Nr. 4400-1593-8780:9052, Nr. 4400-1593-8768:9051, Nr. 4400-1593-8894:9059, Nr. 4400-1593- 8879:9058, Nr. 4400-1593-8824:9055 areštą bendrai 1 090 419,36 Eur sumai. Atsakovei uždraudžiama disponuoti areštuotu turtu, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MDJ“, juridinio asmens kodas 302642832, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.

Ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Imber“, juridinio asmens kodas 132670369, nekilnojamąjį turtą: negyvenamąsias patalpas, kurių unikalus Nr. 4400-1621-5100:4414, negyvenamąsias patalpas, kurių unikalus Nr. 4400-1593-8935:9061, 159/200 dalis negyvenamųjų patalpų, kurių unikalus Nr. 4400-1593-8894:9059, 15147/25000 dalis negyvenamųjų patalpų, kurių unikalus Nr. 4400-1593-8879:9058, negyvenamąsias patalpas, kurių unikalus Nr. 4400-11593-8868:9057, 79916/100000 dalis negyvenamųjų patalpų, kurių unikalus Nr. 4400-1593-8824:9055, negyvenamąsias patalpas, kurių unikalus Nr. 4400-1593-8802:9054, negyvenamąsias patalpas, kurių unikalus Nr. 4400-1593-8780:9052, 81068/100000 dalis negyvenamųjų patalpų, kurių unikalus Nr. 4400-1593-8768:9051, esančias adresu Kuršių g. 7, Kaune, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, jį išnuomoti, suteikti panaudai, jį bet kokiu būdu apsunkinti, paliekant teisę pačiam savininkui šį turtą valdyti ir juo naudotis tik pagal turto paskirtį.

Išaiškinti atsakovei, jog nuo nutarties įregistravimo turto arešto aktų registre momento, asmuo, kurio turtas areštuotas, atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą.

Nutarties kopijas išsiųsti Turto areštų aktų registrui.

Teisėja                                                                                                                Romualda Janovičienė