Administracinė byla Nr. eI3-5330-484/2026
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02972-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.10.2;
12.13.3.1; 12.14.1.3; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 23 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grand statybos LT“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Grand statybos LT“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) 2024 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. (7.45Mr) FR0682-70 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Kauno AVMI sprendimas; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2024 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. R-1821(toliau – ir VMI sprendimas); 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skundą grindžia šiais argumentais:
2.1. VMI nepateikia įrodymų, jog gavo iš Lenkijos mokesčių administratoriaus informaciją, kurioje nurodyta, kad Bendrovės pateikta informacija dėl Lenkijos įmonės Spoko Sp. z .o. o. (toliau – Lenkijos įmonė) neatitinka tikrovės, t. y. kad Lenkijos įmonė neteikia paslaugų statybos įmonėms, sąskaitų faktūrų neišrašė, vadovas P. M. nėra gavęs pinigų iš D. L., Lenkijos įmonės elektroninio pašto adresas yra kitas, nei nurodė Bendrovė. Šie atsakovo teiginiai yra deklaratyvūs.
2.2. VMI taip pat nepateikė įrodymų, kuo skiriasi Bendrovės pateiktų sąskaitų faktūrų grafinis dizainas ir numeracija nuo Lenkijos įmonės išrašytų sąskaitų faktūrų dizaino ir numeracijos. Mokesčių administratorius nepateikė P. M. parašo pavyzdžio, todėl mokesčių administratoriaus tvirtinimas, kad P. M. nepasirašė Bendrovės pateiktų sąskaitų faktūrų, yra nepagrįstas. Įrodymų, patvirtinančių, kad Bendrovė klastojo sąskaitas faktūras, nėra ir tokiai veikai teisinis įvertinimas įstatymų nustatyta tvarka nepateiktas.
2.3. Lenkijos įmonės vadovas laikytinas suinteresuotu asmeniu, todėl Lenkijos įmonės vadovo P. M. paaiškinimai, kad jis nežino UAB „Grand statybos Lt“, nepažįsta Bendrovės vadovo D. L. ir kad iš Bendrovės grynųjų pinigų negavo, turi būti vertinimai kritiškai.
2.4. Lenkijos įmonės išrašytos sąskaitose faktūrose yra nurodyta data, mokėtojas, gavėjas, kiekis, kaina, t. y. visi rekvizitai, būdingi sąskaitoms faktūroms. Nėra vieningo sąskaitos faktūros pavyzdžio, o pateiktos sąskaitos faktūros atitinka sąskaitos, kurios galėtų būti išrašytos statybos įmonės, atlikusios statybos darbus, todėl nėra pagrindo neigti rekvizitų atitikimą tikrosioms ūkinės operacijos vykdymo aplinkybėms.
2.5. Pareiškėjas pateikė mokesčių administratoriui statybos rangos sutartis su užsakovais, kitas sutartis, sąskaitas faktūras, kurie patvirtina, kad Bendrovė vykdė statybos darbus statybos objektuose adresais: (duomenys neskelbtini). Šiuose statybos objektuose dirbo ir Lenkijos įmonė. Pati Bendrovė savo jėgomis tokios apimties darbų atlikti negalėtų – joje tuo metu reikiami darbuotojai nedirbo. Tai, kad šių statybos objektų statyboje dalyvavo Bendrovė ir Lenkijos įmonė, patvirtina pridedamas susirašinėjimas, sąskaitos faktūros, banko sąskaitos išrašas. Šias aplinkybes gali patvirtinti užsakovų UAB „Facija“, UAB „Horekus“, UAB „Euro Bonus“, UAB „Husky Management“, su kuriais buvo sudarytos statybos rangos sutartys, darbuotojai.
2.6. Sąskaitose faktūrose nurodytos sumos, kurios buvo sumokėtos Lenkijos įmonei už atliktus darbus, yra panašios į tuo metu mokamas sumas už panašius statybos darbus. Lenkijos įmonei sumokėta 95 000 Eur suma yra pagrįsta.
2.7. Mokesčių administratorius sprendimus turėtų priimti remdamasis ne tik turimais dokumentais, bet ir visomis kitomis aplinkybėmis, pvz., ar iš tikrųjų sąskaitų faktūrų išrašymo metu Bendrovė vykdė tam tikrus statybos darbus tam tikruose objektuose, ar ji turi sutartis ne tik su rangovais, bet ir su užsakovais, atsakovas turėtų apklausti kitus rangovus, kurie vykdė statybos darbus statybos objektuose, kuriuose dirbo ir Lenkijos įmonė.
2.8. Tam tikro dokumento nepateikimas mokesčių administratoriui nereiškia, kad darbai nebuvo atlikti ir kad mokesčių mokėtojas išlaidų nepatyrė. Yra galimi atvejai, kai darbus atlieka užsieniečiai, kurie vėliau išvyksta iš šalies, todėl jų tinkamai apklausti, atlikti kitus tyrimo veiksmus yra neįmanoma. Užsienio pilietis savo mokesčių administratoriui gali paneigti, kad teikė paslaugas užsienio valstybėje, ypač tuo atveju, jei jam tokiu atveju reikės mokėti mokesčius.
2.9. Bendrovė yra praradusi statybos rangos sutarties, sudarytos su Lenkijos įmone, originalą, todėl jos pateikti negali. Kita vertus, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas statybos užsakovas ir rangovas neprivalo raštu sudaryti statybos darbų rangos sutarties, tam tikras aplinkybes buvus galima įrodinėti ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Patikrinimo metu Bendrovė perdavė visus turimus dokumentus mokesčių administratoriui, tarp kurių buvo visos sutartys, sąskaitos, mokėjimai, banko išrašas, patvirtinimas dėl santykių tarp bendrovių, tačiau perduoti dokumentai nebuvo išsamiai išnagrinėti.
2.10. Atsakovo pateiktos išvados yra paremtos suinteresuoto asmens – Lenkijos įmonės vadovo P. M. parodymais. Tokie argumentai ir įrodymai negali būti pagrindas skirti tokio dydžio baudas, kurios gali nulemti tolesnę bendrovės veiklą. Kita vertus, jei Bendrovė apgaudinėja mokesčių administratorių, teikdama suklastotus dokumentus (sprendime teigiama, nurodant, kad tokio elektroninio pašto nėra, kad pateiktos sąskaitos faktūros nurodytam asmeniui nebuvo išrašytos), tai jis turėjo kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnį.
2.11. Mokesčių administratorius savo sprendime pats patvirtino, kad Bendrovė nuo 2021 m. vasario 22 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. pagal statybos rangos sutartis atliko statybos darbų paslaugas Lietuvoje. Vienas iš pagrindinių mokesčių administratoriaus sprendimą pagrindžiančių įrodymų yra Lenkijos įmonės vadovo P. M. patvirtinimas, kad jie neturėjo sandorių su Bendrove ir piniginių lėšų negavo. Sprendimas, paremtas vien tik suinteresuoto asmens (tikėtina, siekiančio išvengti mokesčių mokėjimo) paaiškinimais, teisiškai nėra pagrįstas. Atsakovas turėjo visapusiškai išnagrinėti aplinkybes, o ne remtis vienintelio asmens parodymais.
2.12. Susirašinėjimas elektroniniu paštu vyko 2021 metais, būtent tada vyko Bendrovės vykdomų statybos objektų statyba ir tuo metu Lenkijos įmonės vadovas P. M. naudojosi nurodytu elektroniniu paštu. Tuo metu Lenkijos įmonė dar nebuvo parduota, todėl P. M. galėjo Lenkijos įmonės vardu susirašinėti su Bendrovės vadovu.
2.13. VMI daro prielaidą, kad pareiškėjas statybos darbus (tuos, kuriuos atliko Lenkijos įmonė) fiziškai turėjo galimybę atlikti arba savo darbuotojų pastangomis, arba samdytų kitų fizinių asmenų pastangomis ir tai viena iš prielaidų, kad realūs statybos darbai pagal pateiktas Lenkijos įmonės sąskaitas nebuvo atlikti.
2.14. Pareiškėjo tiriamojo laikotarpio (t. y. 2021 metai) grynasis pelningumas – 3,17 proc. (tų metų statistinis vidutinis sektoriaus grynasis pelningumas – 4,94 proc.). Iš Bendrovės veiklos rezultato eliminavus 95 000 Eur sąnaudas (ginčijama sąnaudų suma – Lenkijos įmonės suteiktų paslaugų vertė – atlygis už atliktus statybos darbus), įmonės grynasis pelningumas būtų 55,81 proc. (toks pelningumas šiame sektoriuje neįmanomas) ir tai reikštų, kad 2021 metais Bendrovė tam, kad uždirbtų 171 441 Eur pajamų, patyrė 6 625 Eur sąnaudų (101 625 Eur–95 000 Eur), t. y. bendrasis Bendrovės pelningumas 96,14 proc., kas nėra logiška. Tokio pelningumo šiame sektoriuje neįmanoma pasiekti. Darytina išvada, kad Bendrovė realiai patyrė ginčijamas sąnaudas.
3. Atsakovas VMI su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. VMI atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
3.1. Mokestinio patikrinimo metu, įvertinus VMI informacinės sistemos duomenis, pareiškėjo pateiktą informaciją, visumą nurodytų faktų ir aplinkybių dėl Lenkijos įmonės vardu įformintų statybos darbų paslaugų pareiškėjui, pagrįstai konstatuota, jog ūkinės operacijos tarp Lenkijos įmonės ir Bendrovės pagal įformintas sąskaitas faktūras realiai neįvyko, o tik buvo surašyti apskaitos dokumentai.
3.2. Dėl pareiškėjo sandorių su Lenkijos įmone aplinkybių buvo kreiptasi į Bendrovės direktorių D. L., jam pateiktas klausimynas dėl Bendrovės veiklos, prašant pateikti paaiškinimą, atsakyti į klausimus, susijusius su Bendrovės apskaitoje atvaizduotais sandoriais su Lenkijos įmone. Pateiktame paaiškinime, atsakydamas į pateiktus klausimus dėl paminėtos Lenkijos įmonės įformintų statybos darbų paslaugų, Bendrovės vadovas formaliai nurodė, kad: „Suteiktos statybos paslaugos – mūrijimas, pamatų klojimas, stogo darbai. Objektai – (duomenys neskelbtini). Sutartis buvo sudaryta. Sutartis turėtų būti archyvuose. Jei nėra archyvuose, galimai pamesta“.
3.3. Patikrinimo metu išanalizavus pareiškėjo su statybos darbų užsakovais sudarytų statybos rangos, subrangos, paslaugų teikimo sutarčių duomenis, už atliktus statybos darbus Lenkijos įmonės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų duomenis, pateiktuose darbų atlikimo aktuose nurodytą informaciją, VMI informacinės sistemos i.VAZ duomenis, nenustatyta, kad pareiškėjas atliko statybos darbus statybos objektuose D. L. paaiškinime nurodytais adresais. Patikrinimo metu buvo prašoma pareiškėjo papildomos informacijos (kuri galėtų patikslinti pareiškėjo direktoriaus paaiškinime nurodytą formalią informaciją apie statybos objektus, kur galbūt galėjo, jo teigimu, dirbti Lenkijos įmonės darbuotojai) dėl įformintų statybos paslaugų įsigijimų iš Lenkijos įmonės už 2021 metus, tačiau gautame 2024 m. vasario 6 d. atsakyme buvo nurodyta, kad visi dokumentai ir informacija pateikti, papildomai daugiau informacijos pateikti neturi. Patikrinimo metu pareiškėjas nepateikė konkrečios informacijos (statybos objektų adresų, informacijos apie užsakovus; kt.), suteikiančios galimybę identifikuoti, kur buvo atliekami statybos darbai, galbūt dalyvaujant Lenkijos firmos darbuotojams.
3.4. Pareiškėjo su skundu teismui pateiktos statybos rangos sutartys su UAB „Enolsa“, UAB „Facija“, kuriose nurodyti pareiškėjo darbų atlikimo adresai, mokesčių administratoriui patikrinimo metu nebuvo pateiktos. Lyginant pateiktose statybos rangos sutartyse nurodytus duomenis – darbų atlikimo adresus – su pareiškėjo direktoriaus paaiškinime nurodytais statybos darbų atlikimo adresais, jie sutampa, tačiau šiose sutartyse nėra informacijos, kuri pagrįstų, kad minėtus darbus atliko būtent Lenkijos įmonės darbuotojai. Pateiktose sutartyse tarp nurodytų darbų atlikimo sąlygų nenumatyta, kad rangovas UAB „Grand statybos LT“ sutarties vykdymui – statybos darbams atlikti numato pasitelkti subrangovus; skiriasi sutartyse numatyti atlikti darbai su pareiškėjo direktoriaus 2023 m. lapkričio 20 d. paaiškinime nurodytais darbais, kurių atlikimas nėra numatytas pateiktuose statybos rangos sutartyse. Sutartyse nurodytais darbų atlikimo laikotarpiais vidutiniškai 2021 metais pas pareiškėją dirbo 8 samdomi darbuotojai, atskirais atvejais statybos darbus ir susijusias paslaugas tikrintu laikotarpiu pareiškėjas pirko iš fizinių asmenų, vykdančių individualią veiklą. Fiziškai atlikti statybos darbus, nurodytus pateiktose statybos rangos sutartyse, galėjo pas pareiškėją įdarbinti darbuotojai, taip pat pagal individualias veiklos pažymas, verslo liudijimus atskiriems statybos darbams samdyti fiziniai asmenys.
3.5. Dėl susirašinėjimo su Lenkijos įmonės atstovu elektroniniu paštu informacijos, gautos pareiškėjo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) iš Lenkijos įmonės elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), pažymėtina, jog pateikta informacija buvo žinoma ir vertinta patikrinimo metu. Pateikta informacija prieštarauja 2023 m. gegužės 10 d. gautai informacijai iš Lenkijos mokesčių administratoriaus, kurioje nurodyta, kad Lenkijos įmonė neteikia paslaugų statybos įmonėms, neteikė šių paslaugų ir pareiškėjui, sąskaitų faktūrų neišrašė, įmonės Spoko Sp. z. o. o. vadovas P. M. nėra gavęs iš pareiškėjo direktoriaus D. L. grynųjų pinigų už paslaugas. Be to, Lenkijos mokesčių administratorius paneigė minėtos Lenkijos įmonės elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini). Taip pat įtarimų kelia faktas, kaip buvęs Lenkijos įmonės vadovas, pardavęs įmonę (nurodyta viename iš susirašinėjimo laiškų), vis dar galėtų naudotis įmonės, kuriai nebeatstovauja, elektroniniu paštu.
3.6. VMI patikrinimo metu buvo žinomi ir vertinti pareiškėjo su skundu pateiktas UAB „Oklinta“ 2021 m. spalio 11 d. atliktų darbų aktas (nenurodyta informacija, kokiu adresu atlikti darbai), 2021 m. spalio 11 d. PVM sąskaita faktūra GRAND Nr. 038, tačiau nenustatytas ryšys su atliktais statybos darbais, galbūt dalyvaujant Lenkijos firmos darbuotojams. Papildomai pateikti dokumentai neturi įtakos mokesčio bazės nustatymui, nes neįrodo, kad Lenkijos įmonės vardu įformintas statybos darbų paslaugų atlikimas pareiškėjui faktiškai vyko ir statybos darbai buvo atlikti.
3.7. Pagal pareiškėjo atskaitingo asmens vadovo D. L. pateiktų avanso apyskaitų duomenis, dalį lėšų Bendrovės vadovas išgrynindavo ir gautomis lėšomis atsiskaitinėjo su prekių, statybinio inventoriaus, medžiagų tiekėjais ir statybos darbų paslaugų teikėjais. 2021 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais grynais pinigais sumokėta 95 000 Eur suma už Bendrovei įformintų Lenkijos įmonės statybos darbų paslaugas.
3.8. Mokestinio patikrinimo metu įvertinus, kad Lenkijos įmonė faktiškai statybos darbų paslaugų pareiškėjui nesuteikė, ir atsižvelgiant į Lenkijos įmonės vadovo patvirtinimą, kad Lenkijos neturėjo sandorių su pareiškėju ir piniginių lėšų negavo, atskaitingo asmens vadovo D. L. avansinėse apyskaitose apskaityta išmokėta 92 938 Eur suma (95 000 Eur – 2 062 Eur pareiškėjo skolą atskaitingam asmeniui), pripažinta išmoka Bendrovės vadovui. Mokestinio patikrinimo metu nuo Bendrovės vadovui išmokėtų piniginių lėšų 92 938 Eur papildomai apskaičiuotas deklaruotinas ir mokėtinas į biudžetą viso 13 941 Eur (92 938 x 15 proc.) gyventojų pajamų mokestis.
3.9. Pareiškėjas nepaneigė mokesčių administratoriaus padarytos išvados, jog ūkinės operacijos tarp Bendrovės ir Lenkijos įmonės realiai neįvyko, todėl Kauno AVMI, apmokestindama pareiškėją, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI atsiliepimo į skundą nepateikė.
Teismas
konstatuoja:
5. Byloje mokestinis ginčas kilo dėl VMI sprendimo, Kauno AVMI sprendimo, kuriais pareiškėjui apskaičiuoti papildomi gyventojų pajamų ir pelno mokesčiai bei su papildomais mokesčiais susijusios sumos, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno AVMI, vykdydama 2023 m. gruodžio 13 d. pavedimą tikrinti Nr. (7.45Mr)FR0773-1490, atliko Bendrovės gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir pelno mokesčio (toliau – PM) apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą mokestiniu laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 22 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2024 m. vasario 19 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (7.45Mr)FR0680-60 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo Bendrovei apskaičiavo mokėtinas 13 941 Eur GPM ir 4 750 Eur PM sumas.
7. Patikrinimo akte mokesčių administratorius konstatavo, kad Bendrovė, apskaičiuodama 2021 m. apmokestinamąjį pelną, nepagrįstai jį sumažino 95 000 Eur pagal apskaitos registruose atvaizduotas Lenkijos įmonės Spoko Sp. z. o. o. sąskaitas faktūras už statybos darbų paslaugas, kurios realiai nebuvo suteiktos. Mokesčių administratorius Patikrinimo akte taip pat nurodė, kad atskaitingo asmens/vadovo avansinėse apyskaitose apskaityta išmokėta 92 938 Eur suma nebuvo panaudota Bendrovės naudai, t. y. nebuvo sumokėta Lenkijos įmonei Spoko Sp. z. o. o., todėl ši išmokėta suma pripažinta išmoka Bendrovės atskaitingam asmeniui/vadovui ir apmokestinta GPM.
8. Dėl neįvykusių sandorių su Lenkijos įmone Spoko Sp. z. o. o. Bendrovei papildomai apskaičiuota 18 691 Eur mokesčių, iš jų: 4 750 Eur nepagrįstai sumažinta pelno mokesčio suma, leidžiamiems atskaitymams priskyrus sąnaudas pagal juridinės galios neturinčius dokumentus; 13 941 Eur gyventojų pajamų mokesčio, atskaitingo asmens/ Bendrovės vadovo avansinėse apyskaitose apskaitytą išmokėtą 92 938 Eur sumą pripažinus išmokomis Bendrovės vadovui.
9. Bendrovė pastabų dėl Patikrinimo akto nepateikė.
10. Kauno AVMI, išnagrinėjusi Patikrinimo aktą, 2024 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. (7.45Mr) FR0682-70 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino Patikrinimo aktą ir nurodė Bendrovei sumokėti į biudžetą 13 941 Eur GPM ir 4 750 Eur PM, taip pat apskaičiavo 1 846,70 Eur GPM delspinigius ir 868,82 Eur PM delspinigius, bei skyrė 5 576 Eur GPM baudą ir 1 900 Eur PM baudą.
11. Bendrovė, nesutikdama su Kauno AVMI sprendimu, 2024 m. balandžio 11 d. su skundu kreipėsi į VMI.
12. VMI, išnagrinėjusi Bendrovės skundą, 2024 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 69-29 Bendrovės skundą tenkino iš dalies. Kauno AVMI sprendimą pakeitė ir vietoje nurodytų sumokėti 13 941 Eur GPM ir 4 750 Eur PM, taip pat apskaičiuotų 1 846,70 Eur GPM delspinigių ir 868,82 Eur PM delspinigių, bei skirtos 5 576 Eur GPM baudos ir 1 900 Eur PM baudos, nurodė Bendrovei sumokėti 13 941 Eur GPM, 1 846,70 Eur GPM delspinigių, 4 182 Eur GPM baudą, 4 750 Eur PM, 868,82 Eur PM delspinigių ir 1 425 Eur PM baudą.
13. Uždirbto pelno ir (arba) gautų pajamų apmokestinimo pelno mokesčiu tvarką nustato Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas (toliau – Pelno mokesčio įstatymas).
14. Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita, iš pajamų: 1) atimamos neapmokestinamosios pajamos; 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai; 3) atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai.
15. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2165 redakcija) leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita. Leidžiamiems atskaitymams taip pat priskiriamos visos išlaidos darbuotojų naudai, jeigu ši darbuotojų gauta nauda pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas yra gyventojų pajamų mokesčio objektas. Leidžiamiems atskaitymams priskiriami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyti Ignalinos atominės elektrinės papildomi atskaitymai. Vieneto (individualios įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos, mažosios bendrijos) leidžiamiems atskaitymams taip pat priskiriama suma, nuo kurios pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas skaičiuojamos ir mokamos vieneto dalyvio (individualios įmonės savininko, tikrosios ūkinės bendrijos tikrojo nario, komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario, mažosios bendrijos nario) valstybinio socialinio draudimo įmokos.
16. Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje (2002 m. gruodžio 5 d. įstatymo Nr. IX-1224 redakcija) nustatyta, kad išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Be šių rekvizitų, išlaidas, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, pagrindžiančiuose dokumentuose privalo būti nurodyti ir kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti papildomi rekvizitai.
17. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.
18. Patikrinimo akto duomenimis nustatyta, Bendrovė 2021 m. 11-12 mėn. apskaitė ir deklaravo statybos paslaugų įsigijimus iš Lenkijos mokėtojo Spoko Sp. z. o. o. (PVM kodas PL9571113423) viso už 95 000 Eur. Bendrovė įsigytoms statybos paslaugoms pagrįsti mokesčių administratoriui pateikė iš Lenkijos įmonės Spoko Sp. z. o. o. gautas sąskaitas faktūras (INVOICE): 2021 m. lapkričio 24 d. Nr. SP7741, 2021 m. gruodžio 6 d. Nr. SP7742, 2021 m. gruodžio 14 d. Nr. SP7743, 2021 m. gruodžio 27 d. Nr. SP7747 (toliau kartu – Sąskaitos faktūros (INVOICE)), pasirašytas Bendrovės direktoriaus D. L. ir fizinio asmens M. P. C.
19. Sąskaitos faktūros (INVOICE) išrašytos už atliktus statybos darbus su medžiagomis. Sąskaitose faktūrose (INVOICE) atlikti statybos darbai ir įsigytos statybinės medžiagos nenurodytos. Darbų priėmimo-perdavimo aktai dėl atliktų statybos darbų, nurodytų Sąskaitos faktūros (INVOICE), mokesčių administratoriui nepateikti. Statybinių medžiagų, nurodytų Sąskaitose faktūrose (INVOICE) įsigijimą patvirtinančių dokumentų Bendrovė mokesčių administratoriui taip pat nepateikė.
20. Kaip matyti iš byloje esančio susirašinėjimo su Lenkijos įmone, Bendrovė jokių dokumentų, pagrindžiančių Sąskaitose faktūrose (INVOICE) nurodytas išlaidas už atliktus statybos darbus ir įsigytas statybines medžiagas, neturi. Bendrovė iš esmės šią aplinkybę pripažįsta. Bendrovė pripažįsta ir tai, kad ji mokesčių administratoriui nepateikė ir sutarties, sudarytos su Lenkijos įmone, dėl Sąskaitose faktūrose (INVOICE) nurodytų statybos darbų (paslaugų) įsigijimo, motyvuodama tuo, jog sutartis prarasta.
21. Taigi, Bendrovės pateikti oficialūs apskaitos dokumentai – Sąskaitos faktūros (INVOICE) – nepatvirtina Sąskaitose faktūrose (INVOICE) paslaugų teikimo ir medžiagų įsigijimo fakto.
22. Bendrovė, siekdama pagrįsti Sąskaitose faktūrose (INVOICE) paslaugų teikimo ir medžiagų įsigijimo vertę leidžiamiems atskaitymams, teismui pateikė statybos rangos sutartis, sudarytas su UAB „Enolsa“, UAB „Facija“.
23. Pažymėtina, kad Bendrovė dėl darbų adresu: (duomenys neskelbtini), atlikimo Statybos rangos sutartis su UAB „Enolsa“ sudarė 2022 m. sausio 10 d., t. y. po to kai apskaitė ir deklaravo statybos paslaugų įsigijimus iš Lenkijos įmonės 95 000 Eur sumai pagal Lenkijos įmonės 2021 m. 11-12 mėn. išrašytas Sąskaitas faktūras (INVOICE). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal minėtas Statybos rangos sutartis darbų atlikimo pradžia – 2022 m. sausio 10 d., darbų atlikimo pabaiga –2022 m. kovo 31 d. Taigi Statybos rangos sutartys, sudarytos 2022 m. sausio 10 d. su UAB „Ensola“, nepatvirtina Sąskaitose faktūrose (INVOICE) paslaugų teikimo ir medžiagų įsigijimo fakto.
24. Statybos rangos sutartis su UAB „Ensola“, sudaryta 2021 m. spalio 25 d. dėl darbų atlikimo adresu: (duomenys neskelbtini), atsakingų asmenų nepasirašyta. Statybos rangos sutartys su UAB „Facija“, sudarytos 2021 m. spalio 15 d. dėl darbų atlikimo adresu (duomenys neskelbtini), atsakingų asmenų taip pat nepasirašytos. Bendrovės pateiktas sąskaitos išrašas neinformatyvus ir nepatvirtintas atsakingų asmenų parašais. Teismo vertinimu, šie Bendrovės pateikti dokumentai jokios įrodomosios reikšmės bylai neturi.
25. Bendrovės pateikti mokėjimai, atlikti 2021 m. liepos 9 d. ir 2021 m. liepos 15 d., patvirtina tik tiek, kad Bendrovė atsiskaitė su darbuotojais už darbus, atliktus Stokholme. Mokesčių administratorius neneigia, kad Bendrovė mokestiniu laikotarpiu vykdė gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos veiklą (EV kodas 412000). Patikrinimo akte konstatuota, kad Bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu teikė statybos darbų paslaugas (statybviečių paruošimo, pastatų remonto, stogų įrengimo, rekonstrukcijos, lauko ir vidinių sienų mūrijimo, sąramų montavimo, monolitinių žiedų įrengimo, perdangos plokščių kraštų apmūrijimo, pamatų pertvaroms betonavimo, metalinių kolonų, sijų montavimo ir kitus statybos darbus) pirkėjams – Lietuvos Respublikoje registruotiems juridiniams asmenims, pagal su šiais asmenimis sudarytas statybos rangos, subrangos, paslaugų teikimo sutartis, atliekant statybos darbus juridinių asmenų (darbų užsakovų) statybos objektuose, statybos darbams dažniausiai naudojant pačių statybos darbų užsakovų pirktas statybines medžiagas. Tačiau vien ši aplinkybė negali patvirtinti, kad Bendrovė patyrė Patikrinimo akte nurodytas ginčo sąnaudas 95 000 Eur sumai.
26. Patikrinimo akte nurodyta, kad VMI informacinės sistemos duomenimis, Lenkijos įmonė Spoko Sp. z. o. o. (PVM kodas PL9571113423) Europos Sąjungos valstybėje narėje Lenkijoje 2020 m. rugsėjo 16 d. įregistruota PVM mokėtoju, tikrinamuoju laikotarpiu ES valstybėje narėje registruoto PVM mokėtojo kodas (VAT number) galiojantis. Lenkijos įmonė Spoko Sp. z. o. o. už tikrinamąjį laikotarpį nedeklaravo tiekimų / paslaugų teikimo UAB „Grand statybos LT“. Ši mokesčių administratoriaus Patikrinimo akte konstatuota aplinkybė nėra ginčijama.
27. Patikrinimo akte pažymėta, kad 2023 m. kovo mėn. buvo išsiųstas paklausimas Lenkijos mokesčių administratoriui, siekiant įvertinti sandorių realumą, ar Lenkijos įmonė Spoko Sp. z. o. o. faktiškai suteikė statybos paslaugas Bendrovei. Lenkijos mokesčių administratoriaus 2023 m. gegužės 10 d. atsakyme nurodyta, kad Lenkijos įmonė Spoko Sp. z. o. o. Bendrovei paslaugų neteikė ir sąskaitų faktūrų neišrašė, atsiųstų sąskaitų faktūrų grafinis dizainas ir numeracija neatitinka Lenkijos įmonės išrašomų sąskaitų faktūrų, parašas ant Bendrovės pateiktų sąskaitų faktūrų nėra Lenkijos mokėtojo vadovo P. M. parašas. Lenkijos įmonės Spoko Sp. z. o. o. vadovas P. M. taip pat nurodė, kad jis nežino tokios įmonės UAB „Grand statybos Lt“, nepažįsta D. L., nei iš jo, nei iš Bendrovės grynųjų pinigų jis negavo. Elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini), nurodytas sąskaitų faktūrų (INVOICE) rekvizituose, nėra įmonės Spoko Sp. z. o. o. Lenkijos mokesčių administratoriaus atsakyme nurodyta tikroji pagrindinė Lenkijos įmonės veikla – įdarbinimo agentūrų veikla.
28. Patikrinimo akte pažymėta, kad pagal esamą informaciją viešojoje internetinėje erdvėje (tinklalapio adresas https://www.emis.com/php/company-profile/PL/Spoko_Sp_z_oo__Gdansk _en_8171639.html), aukščiau nurodytos Lenkijos įmonės už 2019–2022 m. nurodyta vykdyta įdarbinimo agentūrų sektoriaus veikla.
29. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad Bendrovė pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose už 2021 m. 11 mėn. ir 2021 m. 12 mėn. nedeklaravo iš užsienio įgytų paslaugų vertės, apskaičiuoto pardavimo, pirkimo ir atskaitomo pridėtinės vertės mokesčio. Šios aplinkybės Bendrovė nekvestionuoja.
30. Pareiga nustatyti faktines aplinkybes tenka mokesčių administratoriui, priimančiam sprendimą dėl mokestinės nepriemokos nustatymo, administracinis teismas tik tikrina viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą, t. y. vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnis). Taigi, pagrindinis įrodinėjimo procesas mokestinėje byloje vyksta nagrinėjant bylą mokesčių administratoriui ir renkant teisės aktų nustatyta tvarka įrodymus, turinčius pagrįsti administracinį sprendimą (Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnis, 72 straipsnis).
31. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad šią pareigą mokesčių administratorius įvykdė. Mokesčių mokėtojas, nagrinėjamu atveju Bendrovė, nepaneigė mokesčių administratoriaus surinktų įrodymų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis). Sąnaudų, kuriomis mokesčių mokėtojas mažina apmokestinamąjį pelną, pagrįstumą privalo įrodyti mokesčių mokėtojas. Ši mokesčių mokėtojo pareiga išplaukia iš Pelno mokesčio įstatymo nuostatų, įtvirtinančių būtinumą turėti sąnaudas patvirtinančius dokumentus, kurie turi juridinę galią ir galimybę pagrįsti sąnaudas tokiais dokumentais.
32. Bendrovės pateikti oficialūs apskaitos dokumentai – Sąskaitos faktūros (INVOICE) nepatvirtina paslaugų teikimo fakto, todėl nesudaro pagrindo dokumentuose nurodytą paslaugų vertę priskirti leidžiamiems atskaitymams. Mokesčių administratoriaus išvada, kad Bendrovė už 2021 metus nepagrįstai sumažino pelno mokestį 4 750 Eur (95 000 x 5 proc.) suma, yra pagrįsta.
32. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPM įstatymas) 3 straipsnyje (2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-111 redakcija) nustatyta, kad pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas.
33. GPM įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos.
34. GPM įstatymo 22 straipsnio (2017 m. gruodžio 7 d. įstatymo Nr. XIII-841 redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamos (įskaitant pajamas, kurios pagal šio Įstatymo nuostatas yra neapmokestinamosios) skirstomos į dvi klases – A ir B.
35. Pagal GPM įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, A klasės pajamoms priskiriamos: A klasės pajamoms priskiriamos: 1) šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nenurodytos iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos pajamos, įskaitant iš šių asmenų gautas sporto veiklos, atlikėjo veiklos pajamas, gyventojų individualios ir ne individualios veiklos pajamas už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, atliekas, taip pat nenuolatinių Lietuvos gyventojų gautas palūkanas ir pajamas, gautas už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, arba kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, ir 2) iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjo veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai, taip pat iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, vykdančio individualią atliekų supirkimo veiklą, už parduotas arba kitaip perleistas nuosavybėn atliekas gautos individualios ir ne individualios veiklos pajamos, taip pat iš individualią veiklą vykdančio nuolatinio Lietuvos gyventojo už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuomą gautos pajamos, išskyrus pajamas, nuo kurių mokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis.
36. GPM įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad B klasės pajamoms priskiriamos: 1) iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos azartinių lošimų ir loterijų laimėjimų pajamos, pajamos, gautos kaip atlygis teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas, neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio, kuris yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, pajamos, gautos iš šio neribotos civilinės atsakomybės vieneto, mažosios bendrijos nario, kuris yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, pajamos, gautos iš šios mažosios bendrijos, pajamos iš išvestinių finansinių priemonių realizavimo, šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nenurodytos individualios veiklos pajamos, pajamos iš ne individualios veiklos turto ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, taip pat nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos palūkanos; 2) kitos A klasei nepriskiriamos pajamos.
37. Patikrinimo akto duomenimis nustatyta, kad Bendrovės atskaitingam asmeniui – vadovui D. L. 2021 m. 11–12 mėn. grynais pinigais išmokėta 95 000 Eur suma, iš jų: 2021 m. 11 mėn. – 25 000 Eur, 2021 m. 12 mėn. – 70 000 Eur už atliktus statybos darbus ir įsigytas statybines medžiagas pagal Lenkijos įmonės Spoko Sp. z. o. o. įformintas, jau šiame sprendime minėtas Sąskaitas faktūras (INVOICE). Bendrovės vadovui pinigų išmokėjimo faktą patvirtina Avansinių apyskaitų duomenys, kurie byloje nėra ginčijami. Bendrovė pripažįsta, kad Bendrovės atskaitingam asmeniui – vadovui D. L. 2021 m. 11–12 mėn. grynais pinigais išmokėta 95 000 Eur suma.
38. Minėta, kad Bendrovė įrodymų, patvirtinančių, kad Lenkijos įmonė atliko Sąskaitose faktūrose (INVOICE) nurodytus statybos darbus ir įgijo statybines medžiagas, t. y. patyrė 95 000 Eur išlaidų, nėra. Byloje nėra ir įrodymų, patvirtinančių, kad Bendrovės vadovas grynais pinigais 95 000 Eur suma atsiskaitė už atliktus statybos darbus ir įsigytas statybines medžiagas su Lenkijos įmone. Bendrovė nei mokesčių administratoriui, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių 95 000 Eur sumos panaudojimą Bendrovės naudai. Todėl mokesčių administratorius pagrįstai šią 95 000 Eur sumą priskyrė D. L. A klasės pajamoms ir jas apmokestino GPM.
39. Kaip matyti iš Patikrinimo akto, mokesčių administratorius atsižvelgė į Bendrovės 2062,03 skolą atsakingam asmeniui, t. y. D. L. ir šią sumą atėmė iš 95 000 Eur.
40. Teismas, įvertinęs atliktų pavedimų pobūdį ir GPM įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, daro išvadą, kad mokesčių administratorius D. L. gautas pajamas pagrįstai priskyrė A klasės pajamoms (darbo santykius ar jų esmę atitinkančius santykius susijusioms pajamoms) ir jas apmokestino 15 proc. GPM tarifu (GPM įstatymo 6 straipsnio 1 dalis (2017 m. gruodžio 7 d. įstatymo Nr. XIII-84 redakcija)).
41. Atitinkamai Lietuvos vienetas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo išmokėdamas išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą GPM įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms (GPM įstatymo 23 straipsnio 1 dalis (2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-111 redakcija). Šis Lietuvos vienetas nuo gyventojo A klasės pajamoms priskiriamų išmokų, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos (GPM įstatymo 23 straipsnio 3 dalis).
42. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tiek Kauno AVMI sprendimas, tiek VMI sprendimas, kuriais Bendrovei už mokestinį laikotarpį nuo 2021 m. vasario 22 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. apskaičiuoti papildomi gyventojų pajamų ir pelno mokesčiai bei su papildomais mokesčiais susijusios sumos, yra teisėti ir pagrįsti. Pažymėtina, kad pareiškėjas dėl priskaičiuotų delspinigių ir paskirtų baudų skunde jokių argumentų nepateikė.
43. VMI atliko visapusišką ir objektyvų mokestinio ginčo vertinimą. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo reikalavimų tenkinti remiantis skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
44. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
45. Proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose nurodyta ir daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Dėl proceso išlaidų atlyginimo
46. Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
47. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
48. Pareiškėjo skundas šiuo teismo sprendimu atmetamas, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grand statybos LT“ skundą atmesti.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grand statybos LT“ prašymo dėl teismo išlaidų atlyginimo netenkinti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėja Ina Kirkutienė