Civilinė byla Nr. 2YT-120-753/2017

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01871-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.3; 3.2.6.1

(S)

KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 6 d.

Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė,

sekretoriaujant Ingai Čurlauskaitei,

dalyvaujant suinteresuoto asmens T. G. atstovei advokatei R. P.,

nedalyvaujant pareiškėjo Strėvininkų socialinės globos namų ir išvadą teikiančios institucijos – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus – atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Strėvininkų socialinės globos namų pareiškimą suinteresuotam asmeniui T. G., išvadą šioje byloje teikiant Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui – dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksnia tam tikroje srityje.

Teismas

n u s t a t ė :

Strėvininkų socialinės globos namai kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas peržiūrėti teismo sprendimą dėl T. G. neveiksnumo tam tikrose srityse ir ją pripažinti neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (b. l. 4-7).

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais:

              – Kaišiadorių socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos išvadoje nurodyta, kad T. G. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių santykių srityse, nes nesuvokia pinigų vertės, jų nepažįsta ir savarankiškai bei racionaliai jų panaudoti negalėtų. Jai pačiai sunku suprasti gaunamą informaciją, ji negeba įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl galimo savo sprendimo priėmimo, negali savarankiškai priimti sprendimų ir už juos atsakyti. Jos kalba neaiški, geba su klaidomis, praleisdama kai kuriuos skaičius, suskaičiuoti iki dešimties, tačiau kitų aritmetinių veiksmų atlikti negeba, skaičių nepažįsta, skaityti ir rašyti nemoka.

T. G. geba iš dalies savarankiškai (naudodamasi pagalba) pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savitvarkos įgūdžių srityje, kadangi geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus iš dalies savarankiškai – naudodamasi pagalba šioje srityje, nes galimai prarasti kai kurie įgūdžiai. Ji geba pasirūpinti savo higiena bei savitvarka buityje, geba orientuotis jai pažįstamoje ir žinomoje aplinkoje. Pati geba susitvarkyti kambarį, pasikloti lovą, apsirengti drabužius, tačiau reikalinga darbuotojų pagalba, paskatinimai ir priminimai. T. G. geba apibūdinti savo kasdienes veiklas, įvardinti savo pomėgius. Pokalbio metu atrodė tvarkingai, iš ko galima spręsti, jog rūpinasi savo asmens higiena ir išvaizda.

T. G. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų asmeninių neturtinių santykių srityse, nes, nors geba orientuotis žinomoje aplinkoje, paklausta, koks mėnuo, atsakė, tačiau nežino datų, savaitės dienų, nepažįsta valandų; suvokia, kuris paros laikas, bet įvardinti nelabai geba, todėl manytina, kad laike geba orientuotis dalinai. Jai pačiai sunku suprasti visą gaunamą informaciją, ji negali savarankiškai priimti sprendimų ir už juos atsakyti; negeba valdyti stiprių savo emocijų ir pykčio proveržių. Kai supyksta, yra linkusi į autoagresiją: pradeda kandžioti sau ranką, draskosi veidą, paaiškinti, kodėl taip elgiasi, nesugebėjo. Ji geba pasakyti ir parodyti, jei ką nors skauda ar blogai jaučiasi, savarankiškai nueiti į globos įstaigoje esantį medicinos sesers kabinetą, tačiau tai labiau susiję su ilgalaike susiformavusia rutina ir įgūdžiais, o būdama kitoje aplinkoje ir kitoje vietoje ji nežinotų, kur kreiptis pagalbos, kaip tinkamai naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Lankantis pas gydytojus ar vykstant į kitas įstaigas reikia palydėti ir darbuotojų pagalbos.

• T. G. Strėvininkų socialinės globos namuose gyvena nuo 2009 metų. Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos, vadovaujantis Kaišiadorių socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos atliktu  T. G. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimu, 2016 m. liepos 14 d. išvados Nr. 17 matyti, kad ji negeba apibūdinti ir įvertinti savo sveikatos būklės, savitvarkos srityje jai reikalinga darbuotojų pagalba, priminimai ir paaiškinimai. Ilgą laiką bendraudamas ir globodamas T. G. bei vertindamas jos šios dienos gebėjimus pareiškėjas daro išvadą, kad ji negeba pasirūpinti savimi ir savitvarkos srityje.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens T. G. atstovė advokatė R. P. prašė skirti šioje byloje ekspertizę, kadangi byloje yra prieštaringi duomenys dėl to, ar T. G. geba iš dalies savarankiškai (naudodamasi pagalba) pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savitvarkos įgūdžių srityje. Jei į šį klausimą būtų atsakyta, su pareiškėjo pareiškimu sutiko ir prašė pripažinti T. G. neveiksnia visose turtinių ir neturtinių santykių srityse, globėją paliekant tą patį.

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, prašė vesti bylą jo atstovui nedalyvaujant (b. l. 37).

Išvadą teikiančios institucijos – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus – atstovas į teismo posėdį neatvyko, šioje byloje teismui pateikė ne išvadą, o atsiliepimą, kur nurodė, jog su pareiškime keliamais reikalavimais visiškai sutinka, prašo bylą nagrinėti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovui nedalyvaujant (b. l. 30).

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 2.6 straipsnį civilinis teisnumas ir veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Lietuvos Respublikos CK asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (2.5 straipsnis). Lietuvos Respublikos CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

Psichikos sutrikimas/ psichinė liga ar proto negalia, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo, o Lietuvos Respublikos CK 2.10 straipsnis ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos kaip nustatančios, jog visais atvejais, kai yra gydytojo psichiatro išvada, kad asmuo serga psichine liga ar turi proto negalią, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas pripažįsta jį neveiksniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis Nr. 3K-3-370/2008).

Neveiksniu tam tikroje srityje ar tam tikrose srityse ir globos reikalingu tose srityse iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis tam tikrose srityse (dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam), pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Labai svarbu įvertinti ir realios grėsmės, kad psichikos liga sergantis / psichikos sutrikimą turintis asmuo savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ar gyvybei arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei, buvimą.

2015 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnyje nurodyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2016 m. sausio 1 d., priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti CK 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys. Jei per vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1101-773/2008 suinteresuotoji T. G. pripažinta neveiksnia (b. l. 15), to paties teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4863-773/2008 jai nustatyta globa ir globėju paskirtas Vilijampolės vaikų ir jaunimo pensionatas (b. l. 16), kuris 2009 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-14720-454/2009 atleistas nuo globėjo pareigų, globėju paskiriant Strėvininkų pensionatą (b. l. 14). Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 13 d. sprendime nurodyta, jog iš teismo psichiatrinės ekspertizės išvados matyti, jog T. G. serga vidutiniu protiniu atsilikimu, ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti; tiriamosios psichomotorinis vystymasis sutriko vaikystėje, nuo tada kartodavosi epilepsiniai priepuoliai, masinėje mokykloje ji mokytis nesugebėjo, lankė tik specialų darželį, vėliau buvo perkelta į Vilijampolės vaikų ir jaunimo pensionatą, nustatyta I invalidumo grupė dėl protinio atsilikimo; objektyviai: intelektas defektinis, kalba neaiški, nemoka skaityti, skaičiuoti, aritmetinių veiksmų neatlieka, žinių turi mažai, elgesys neadekvatus, pastoviai prižiūrima ir raginama medicinos personalo, palikta anksčiau nustatyta diagnozė: vidutinis protinis atsilikimas.

Įvertinus liudytojos Strėvininkų socialinės globos namų socialinės darbuotojos E. J. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus ir bylos nagrinėjimo teisme ištirtus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog suinteresuoto asmens T. G. psichinė būklė po ankstesnės 2008 m. vasario 13 d. sprendime nurodytos teismo psichiatrijos ekspertizės nepagerėjo, todėl teismas neskyrė papildomos ar pakartotinės ekspertizės ir vadovaujasi anksčiau atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės išvadomis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 466 straipsnio 1 dalis).

Iš į bylą pateiktos 2016 m. liepos 14 d. Kaišiadorių socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos išvados Nr. 17 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus matyti, kad T. G. nesuvokia pinigų vertės ir reikšmės, jų nepažįsta ir savarankiškai jais disponuoti bei racionaliai jų panaudoti negalėtų. Jai pačiai sunku suprasti gaunamą informaciją, ji negeba įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl galimo savo sprendimo priėmimo, negali savarankiškai priimti sprendimų ir už juos atsakyti; T. G. kalba nerišli, geba su klaidomis suskaičiuoti iki dešimties, tačiau kitų aritmetinių veiksmų atlikti negeba, skaičių nepažįsta, skaityti ir rašyti nemoka. T. G. tik su kitų asmenų pagalba, jų paskatinimu ir priminimu geba pasirūpinti savo higiena bei savitvarka buityje, orientuotis jai pažįstamoje ir žinomoje aplinkoje. Ji geba apibūdinti savo kasdienes veiklas, įvardinti pomėgius. Paklausta, koks mėnuo, atsakė, tačiau nežino datų, savaitės dienų, nepažįsta valandų, suvokia, kuris paros laikas, bet įvardinti nelabai geba, taigi laike orientuojasi dalinai. T. G. negeba valdyti stiprių emocijų ir pykčio proveržių. Kai supyksta yra linkusi į autoagresiją – kandžioja sau ranką, draskosi veidą, kodėl taip elgiasi, paaiškinti nesugebėjo. Ji geba pasakyti ir parodyti, jei ką nors skauda ar blogai jaučiasi, savarankiškai nueiti į globos įstaigoje esantį medicinos sesers kabinetą, tačiau tai labiau susiję su ilgalaike susiformavusia rutina ir įgūdžiais, nes būdama kitoje aplinkoje ir vietoje ji nežinotų, kur kreiptis pagalbos, kaip tinkamai naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Lankantis pas gydytojus ar vykstant į kitas įstaigas reikalingas palydėjimas ir darbuotojų pagalba, todėl padaryta išvada, jog T. G. negali savarankiškai priimti sprendimų. Manytina, jog negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (b. l. 18, 19). Nors išvadoje nurodyta, kad manytina, jog ji geba iš dalies savarankiškai (naudodamasi pagalba) pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savitvarkos įgūdžių srityje, tačiau tai, kad iš tiesų T. G. negali savarankiškai priimti sprendimų ir šioje srityje, patvirtino liudytoja E. J..

Teismas suinteresuoto asmens nepripažįsta neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo jis vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios (Shtukaturov v. Russia). Šiuo atveju tai būtų sritys, įtvirtintos Aprašo 10.1.6 punkte (dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje), 10.2.3 punkte (šeimos santykių sritis), 10.2.4 punkte (asmens gebėjimas būti globėju ir pan.) bei 10.2.5 punkte (darbo teisinių santykių sritis).

Pasisakant apie turtinių santykių sritis, suinteresuotas asmuo pripažįstamas neveiksniu atitinkamose aktualiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas (Aprašo 10.1.1, 10.1.2 p.); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (Aprašo 10.1.3 p.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (Aprašo 10.1.4 p.); paveldėjimo teisiniai santykiai (Aprašo 10.1.5 p.). Neturtinių teisinių santykių srityje apsiribotina tik savitvarkos įgūdžių (t. y. tinkama gyvenamojo būsto priežiūra, fiziologinių poreikių patenkinimas ir pan. (Aprašo 10.2.1 p.) bei sveikatos priežiūros sritimis (t. y. kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan. (Aprašo 10.2.2 p.).

Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Vadinasi, jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė, teisė į darbo santykius, kt.), jos ir neturi būti ribojamos.

Teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, konstatuoja, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 13 d. sprendimas keistinas ir T. G. pripažintina neveiksnia konkrečiose srityse (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 str. 1 d., CK 2.10 str., Aprašo 10 p.).

Peržiūrėjus teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius tam tikras sritis, kuriose asmuo laikomas neveiksniu, anksčiau nustatyta tokio asmens globa lieka nepakeista, o globėjas veikia atitinkamose srityse, kur asmuo pripažintas neveiksniu (CK 2.10 , 3.240 str.). Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad pareiškėjo paskyrimas suinteresuoto asmens globėju neatitiktų globotinio interesų, todėl suinteresuotajai nustatyta globa lieka nepakeista, globėja paliekant pareiškėją (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 468, 469 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 468, 469 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1101-773/2008 ir pripažinti suinteresuotą asmenį T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksnia asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse:

– turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

– asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).

Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                    Rasa Balsevičienė