(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. balandžio 14 d.

Vilnius

              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atliekančio laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. 59-44 (toliau – ir nutarimas), kuriuo buvo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau Lietuvos Respublikos – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą,

n u s t a t ė:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu R. K. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, paskirtos bausmės buvo subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams.

  Bausmės pradžia 2014 m. gegužės 26 d. Bausmės pabaiga 2019 m. gegužės 26 d. Vieną antrąją paskirtos bausmės nuteistasis atliko 2016 m. lapkričio 26 d.

Pagal OASys metodiką nustatyta, kad R. K. nusikalstamumo rizika priklauso vidutinei rizikos grupei – 98 balai.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2017 m. kovo 15 nutarimu Nr. 59-44 nutarė netaikyti nuteistajam R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. 

Skunde R. K. prašo panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. kovo 15 d. nutarimą ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

R. K. nurodo, jog skundžiamame nutarime yra neteisingai nurodytas jo teistumų skaičius. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad Didžiojoje Britanijoje jis buvo baustas už administracinių teisės pažeidimų padarymą. Skunde nurodoma, kad nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę, kuri buvo paskirta subendrinus dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes, tuo pačiu pažymima, kad ankstesni teistumai iki šių nuosprendžių priėmimo buvo išnykę.

Nuteistasis tvirtina, jog jo socialiniai tarpasmeniniai ryšiai yra patenkinami, jis bendraudamas išlaiko taktą bei savikontrolę. Jis nepalaiko bei nesivadovauja kriminalinės subkultūros nuostatomis, nereiškia diskriminacinių nuostatų. Bausmės atlikimo metu įrodė, kad į priežiūrą reaguoja adekvačiai, remia visuomenės vertybes, turi paaiškinimus savo negatyviems poelgiams, ateities planai yra realūs ir pasiekiami. R. K. pabrėžia, jog galiojančių nuobaudų jis neturi, o bausmės atlikimo pradžioje buvo skatintas už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir nepriekaištingą elgesį.

Skunde nurodoma, kad nuteistasis 2015 m. balandžio 30 d. atliko būrio gerbūvio darbus, o 2016 m. liepos 28 d. kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl teisės dirbti už pataisos įstaigos ribų, tačiau dėl objektyvių priežasčių toks prašymas nebuvo patenkintas.

Nuteistasis pabrėžia, kad jis palaiko artimus ryšius su savo seserimi bei sūnumi. Laisvės atėmimo vietoje sudarė santuoką, žmonos yra nuolat lankomas, sutuoktinei padeda išlaikyti dvi nepilnametes jos dukras, būdamas laisvėje galėtų gyventi pas savo žmoną. Taip pat jis teigia, kad savanoriškai pradėjo atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, išėjęs į laisvę įsidarbintų.

R. K. mano, jog jam taikant lygtinį paleidimą nebūtų pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis.

Nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. 59-44 atmestinas.

Teismas konstatuoja, jog R. K. atitinka Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tuo pačiu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog R. K. bausmę atlieka paprastoje grupėje, režimo reikalavimus pažeidė vieną kartą (nuobauda negalioja), jis yra vieną kartą skatintas. Nuteistasis dalyvavo naujai atvykusių asmenų adaptacijos bei pataisos programose, palaiko socialinius ryšius su sūnumi, žmona, broliu bei seserimi. Nuteistasis nepalaiko bei nesivadovauja kriminalinės subkultūros nuostatomis, nereiškia diskriminacinių nuostatų. Šiuo metu yra atlyginta dalis nusikaltimais padarytos žalos. Aptarti faktai iš esmės teigiamai apibūdina nuteistąjį R. K..

Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų taip pat matyti, kad R. K. anksčiau yra ne kartą teistas, daugiausiai už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, taip pat už nusikalstamų veikų, susijusių su smurto panaudojimu kitam asmeniui, padarymą. Paskutiniu apkaltinamuoju nuosprendžiu R. K. buvo nuteistas už penkių nusikalstamų veikų, iš kurių viena priskiriama sunkių (smurtinis nusikaltimas nuosavybei), trys apysunkių ir viena nesunkių nusikaltimų kategorijoms, padarymą bendrininkų grupėje. Pažymėtina, jog anksčiau R. K., išėjęs iš laisvės atėmimo vietų, praėjus pakankamai trumpiems laiko tarpams vėl nusikalsdavo. Nuteistajam anksčiau buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, jam tris kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau R. K. vėl nusikalsdavo. Lygtinio paleidimo sąlygų nesilaikymas (naujų nusikalstamų veikų padarymas lygtinio paleidimo taikymo metu) rodo, kad nuteistasis nesugeba pateisinti jam parodyto pasitikėjimo, tinkamai elgtis laisvėje, savarankiškai keisti elgesio, daryti išvadų, jam reikia griežtos ir nuolatinės kontrolės. Nuteistasis skunde teigia, kad Didžiojoje Britanijoje jis padarė administracinius teisės pažeidimus, o ne nusikalstamas veikas, vis tik teisės pažeidimų padarymas (nuteistasis Didžiojoje Britanijoje baustas už vagystes iš parduotuvių, transporto priemonės vairavimą esant apsvaigus, transporto priemonės vairavimą be draudimo, pareigūno įžeidimą bei pasipriešinimą jam) tik dar kartą parodo, kad R. K. nėra linkęs laikytis visuomenėje nustatytos elgesio tvarkos, yra linkęs daryti teisės pažeidimus. Teigtina, kad R. K. padarytų teisės pažeidimų skaičius rodo jo pavojingumą, nenorą bei nesugebėjimą taisytis, keisti savo elgesio pozityvia, visuomenei priimtina linkme, taip pat rodo jo polinkį nusikalsti, visuomenėje galiojančių normų ignoravimą.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog R. K. savęs vertinimas yra neadekvačiai paaukštintas, jis apie save pateikia realybės neatitinkančius dalykus, pabrėžia bei demonstruoja savo išskirtinumą, nemato nieko keistino savo elgesyje ir gyvenimo būde, stengiasi aplinkinius ar aplinkybes priversti taikytis prie jo. R. K. stokoja savistabos ir savianalizės gebėjimų, sunkiai keičia savo požiūrį taikantis prie visuomenės normų ir vertybių, nesugeba identifikuoti savo problemų – savo nusikaltimus minimalizuoja, stengiasi juos pateisinti, jo ateities planai nėra konkretūs. Faktą, jog R. K. stokoja savistabos bei savianalizės įgūdžių, sunkiai keičia savo požiūrį taikantis prie visuomenės normų ir vertybių, nesugeba identifikuoti savo problemų ir nekeičia savo elgesio, akivaizdžiai patvirtina jo padarytų teisės pažeidimų skaičius. Teismas čia atkreipia dėmesį ir į tai, kad R. K. nėra linkęs dalyvauti socialinės reabiliatacijos programose, individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas pataisos priemones vykdo dalinai. Taigi nurodytos aplinkybės šiuo metu parodo nuteistojo nepakankamą norą bei sugebėjimą keisti savo elgesį, laikytis nustatytų taisyklių, paminėti faktai leidžia teigti, kad jis dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Nuteistasis teigia, jog išėjęs į laisvę jis ketina dirbti. Vis tik byloje užfiksuoti duomenys leidžia daryti išvadą, kad jo požiūris į darbinę veiklą yra priešiškas. Nuteistasis nesuvokia darbinės veiklos kaip normalios ir visuotinai priimtinos, jis yra nurodęs, kad „niekada nedirbo ir nedirbs“. Tuo pačiu nuteistasis yra aiškinęs, kad jis anksčiau dirbo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, tačiau tokius faktus patvirtinančių duomenų nėra. R. K. specialybės ar profesinės kvalifikacijos neturi, bausmės atlikimo metu Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje nesimokė, dėl profesinių mokymų nesikreipė. Teismas, įvertinęs nuteistojo darbinę patirtį, jo požiūrį į darbą, darbinės veiklos planus, o tiksliau jų stoką, konstatuoja, jog šiuo metu mažai tikėtina, kad pastovus darbas, jeigu nuteistasis tokį rastų, laisvėje sumažins veiksnių, susijusių su finansinėmis problemomis, įtaką jo nusikalstamo elgesio rizikai. Kita vertus, R. K. požiūrį į darbą atspindintys duomenys leidžia abejoti, kad nuteistasis iš tikrųjų laisvėje yra pasiryžęs dirbti ir savo tikslų siekti teisėtais būdais.

Nuteistasis yra įsitikinęs, kad bausmės atlikimo metu įrodė, jog į priežiūrą reaguoja adekvačiai, remia visuomenės vertybes, turi paaiškinimus savo negatyviems poelgiams, ateities planai yra realūs ir pasiekiami. Vis tik su tokiais teiginiais negalima sutikti, kadangi iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad R. K. deklaratyviai sutinka su priežiūros sąlygomis, elgesio taisyklių reikalavimais, tačiau faktiškai juos ignoruoja, jo išsakomi ateities tikslai stokoja konkretumo, supratimo kaip palaipsniui siekti jų įgyvendinimo, įstatymų laikymosi svarbą jis supranta kaip kontrolės priemonę žmonėms, todėl nėra linkęs vadovautis visuotinai priimtinomis vertybėmis bei normomis, jis linkęs pateisinti savo nusikalstamą elgesį, atsakomybę perkelti kitiems, susiklosčiusioms aplinkybėms.

Teismas pažymi ir tai, kad R. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra 98 (ji yra artima aukštai rizikai) balai – vidutinė. Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip matyti, R. K. priklauso vidutinei nusikalstamumo rizikai, 58 balai iš 98 nusikalstamumo rizikos balų yra dinaminiai, juos galima dar keisti (nuteistasis pilnai nevykdo socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių). Duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad nuteistasis yra ženkliai sumažinęs nusikalstamo elgesio riziką, nėra. Taigi šiuo atveju konstatuotina, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad R. K., būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals ir jam gali bei turi būti taikomas lygtinis paleidimas.

Teigtina, jog skundžiamame nutarime buvo atsižvelgta į visus faktus, kurie yra reikšmingi priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo nuteistajam. Komisija vertino tiek teigiamai, tiek neigiamai R. K. apibūdinančias aplinkybes, t. y. atsižvelgė į reikšmingų aplinkybių visumą, nesuteikiant nei vienai iš jų nepagrįstai didelės ar menkos reikšmės.

Atsižvelgdamas į R. K. asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, kuri yra pakankamai didelė, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus jį charakterizuojančius duomenis, teismas konstatuoja, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, todėl nuteistojo skundas atmestinas, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas. Teismas konstatuoja, jog šiuo metu nustatyti faktai, kurie yra užfiksuoti pateiktoje medžiagoje, neleidžia daryti pakankamai pagrįstos išvados, jog nuteistajam yra tikslinga taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neleidžia teigti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, o jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Čia dar kartą būtina pabrėžti, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negali būti taikomas tik formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Taip pat teismas mano, jog Komisijos nutarime pateiktų rekomendacijų dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo įgyvendinimas gali padėti R. K. koreguoti savo elgesį pozityvia linkme, ugdyti kritišką požiūrį į savo veiksmus, ugdys jo sugebėjimą vertinti kylančias problemas ir pasirinkti tinkamą jų sprendimo būdą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 ir 364 straipsniais,

n u t a r i a:

Nuteistojo R. K. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. 59-44 atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                              Ugnius Trumpulis