Administracinė byla Nr. ATP-1089-628/2013

Teisminio proceso Nr.: 4-52-3-01059-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.; 39.2.; 50.15.2.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

         2013 m. spalio 8 d.

           Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal N. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. nutarimo, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 1 d., ir nubaustas 11000 (vienuolikos tūkstančių) litų bauda, su kontrabandos daiktų – 2950 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“, ir automobilio – Opel Frontera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu;

n u s t a t ė :

A. B. skundžiamu Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimu pripažintas kaltu už tai, kad jis 2013 m. birželio 13 d., apie 6.45 val., Vilniaus rajone, Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio poste, vykdamas per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką N. R. vardu registruotu automobiliu Opel Frontera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nedeklaravęs ir nepateikdamas muitinės kontrolei, bet paslėpęs automobilio keturiuose ratuose ir atsarginiame rate, gabeno 2950 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 23670,90 Lt, ir tuo pažeidė 1992-10-12 Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 40, 42 str. reikalavimus.

Apeliaciniu skundu N. R. prašo grąžinti jai nuosavybės teise priklausantį automobilį Opel Frontera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), arba grąžinti šios transporto priemonės valstybinius numerius, registracijos ir techninės apžiūros liudijimus.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dėl A. B. kaltų veiksmų konfiskavo apeliantei priklausantį automobilį Opel Frontera, tokiu būdu nubausdamas ją už kito asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliantės vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja administracinės nuobaudos tikslams.

Apeliaciniu skundu, be viso ko, prašoma grąžinti N. R. nuosavybės teise priklausančio automobilio Opel Frontera valstybinius numerius, techninės apžiūros bei registracijos dokumentus, nurodant, kad jie apeliantei reikalingi tam, kad minėtą transporto priemonę ji galėtų išregistruoti Baltarusijos Respublikoje, ko padaryti be minėtų dokumentų nėra galimybės.

Teigiama, kad tokiu atveju, jei minėtas automobilis bus utilizuotas, N. R. pagal Baltarusijos Respublikos įstatymus privalės grąžinti Valstybinei Autoinspekcijai tiek automobilio valstybinius numerius, tiek pastarojo registracijos ir techninės apžiūros liudijimus.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą nebuvo gauta.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimu A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 1 d., kuris numato atsakomybę už prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus <...>, gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija dviejų šimtų penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos. Straipsnio sankcijoje numatyta bauda nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Ginčo dėl A. B. inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo nekyla. Jo kaltė visiškai įrodyta byloje esančiais įrodymais, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo bei taikymo (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.) aspektu, neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu. Savo kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Tačiau apeliaciniu skundu konfiskuoto automobilio Opel Frontera teisėta savininkė N. R. nesutinka A. B. paskirta papildoma administracine nuobauda – transporto priemonės konfiskavimu, nurodydama, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja administracinės nuobaudos tikslams.

Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 1 d. sankcija sukonstruota kaip alternatyvi. Už šio administracinio teisės pažeidimo padarymą asmeniui gali būti skiriama bauda su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Nors Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato konkrečių atvejų, kada už šio administracinio teisės pažeidimo padarymą asmeniui skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas. Iš 2013 m. birželio 13 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo, surašyto A. B. (b. l. 1), matyti, kad cigaretės buvo gabenamos paslėptos 4 važiuojančiuose ir 1 atsarginiame rate. Šios aplinkybės patvirtina tai, kad automobilis Opel Frontera nebuvo specialiai pritaikytas – jame nebuvo įrengtų slėptuvių kontrabandos dalykui gabenti. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nėra pagrindas netaikyti automobilio, kuriuo buvo gabenamos cigaretės, paženklintos Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, konfiskavimo. Iš minėto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad cigaretės buvo gabentos automobilio vietose, kurios nėra pritaikytos daiktų gabenimui, taip apsunkinant muitiniam patikrinimui privalomų pateikti daiktų aptikimą. Pažymėtina ir tai, kad automobilyje Opel Frontera buvo rasta net 2950 pakelių cigarečių, kas sudaro 295 blokus. Akivaizdu, kad be šios transporto priemonės tokio mąsto kontrabandinių cigarečių gabenimas nebūtų buvęs įmanomas.

Atsakant į apeliantės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konfiskavo automobilį, priklausantį ne administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui, o apie daromą pažeidimą nieko nežinojusiai N. R., pažymėtina, kad ši aplinkybė nesudaro pagrindo netaikyti transporto priemonės konfiskavimo. Lietuvos Respublikos ATPK 26 str. numatyta, kad ATPK 210 str. numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose konfiskuoti gali būti ne tik daiktai, kurie yra pažeidėjo nuosavybė. Lietuvos Respublikos K. T. 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, todėl vien pats transporto priemonės priklausymo kitam asmeniui faktas nėra pagrindas nekonfiskuoti automobilio (žr., Lietuvos Respublikos K. T. 1997 m. balandžio mėn. 8 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsnio pirmosios dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).

Vadovaujantis vieningai formuojama teismų praktika, transporto priemonės, nuosavybės teise priklausančios ne administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui, konfiskavimas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 1 d. gali būti netaikomas tik tuomet, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, kad automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Tačiau tokių aplinkybių nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė, neįžvelgia jų ir apeliacinės instancijos teismas.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta automobilio Opel Frontera savininkė N. R. paaiškino, kad apie jos automobiliu kontrabanda gabentas cigaretes ji nieko nežinojo, o automobilį Opel Frontera A. B. ji perdavė tik tam, kad pastarasis pakeistų tepalus, nes yra geras apeliantės draugas. Tai, kad N. R. nieko nežinojo apie jos automobiliu gabentas cigaretes patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad N. R., kaip teisėta automobilio savininkė, privalėjo būti pakankamai apdairi ir rūpestinga bei pasirūpinti, kad jai priklausančia transporto priemone nebūtų pažeidžiami Lietuvos Respublikos įstatymai. Todėl apeliantės argumentas, kad jai priklausantis automobilis Opel Frontera negali būti konfiskuojamas, nes pastaroji nieko apie cigaretes nežinojo, apeliacinės instancijos teismo atmetamas kaip nepagrįstas.

Pažeidimo padarymo įrankio konfiskavimas šiuo atveju laikytinas proporcinga administracine nuobauda. Toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Pažymėtina ir tai, kad administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 210 str., traktuojamas kaip vienas iš pavojingiausių, didžiausią žalą visuomenės interesams, valstybės ekonomikai darančių veikų, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad transporto priemonės konfiskavimas yra neproporcinga administracinė nuobauda padarytam administraciniam teisės pažeidimui, vertinamas kritiškai.

Nenagrinėdamas apeliantės prašymo grąžinti jai nuosavybės teise priklausančio automobilio Opel Frontera valstybinius numerius, techninės apžiūros ir registracijos liudijimus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis klausimas priskiriamas prie klausimų, susijusių su nutarimų vykdymu, kuriuos pagal Lietuvos Respublikos ATPK 309 str., sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), šiuo konkrečiu atveju – Vilniaus rajono apylinkės teismas. Todėl, vadovaujantis minėtu straipsniu, apeliantė šį prašymą turėtų pateikti pirmosios instancijos teismui.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog A. B. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, skirta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos ATPK nuostatų, reglamentuojančių administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, atitinka suformuotą teisminę praktiką bei Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. administracinei nuobaudai keliamus tikslus, tad pagrindo ją keisti nėra.

Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 30212 str.1 d. 1 p.,

n u t a r ė :

N. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.

   Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                                               Sigita Bieliauskienė