Byla Nr. 1S-111-531/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58936-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14; 2.14.4

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. spalio 15 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas,

sekretoriaujant Donatai Petraško,

dalyvaujant prokurorei Žydrūnei Startaitei,

asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė E. K.,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. K., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo advokato Jono Pliekaičio skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir E. K. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas,

n u s t a t ė :

1.       Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartimi E. K., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose, nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi ši priverčiamoji medicinos priemonė pakeista į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. kovo 31 d. nutartimi pastaroji priemonė pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, kurios taikymas tęsiamas iki šiol, o paskutinį kartą pratęstas Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartimi.

2.       E. K. gynėjas advokatas J. Pliekaitis pateiktu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir pasiūlyti VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninei spręsti galimybę dėl E. K. stebėjimo būdo pakeitimo – pakeisti jį į ambulatorinį. Mano, kad teismas nepakankamai įvertino E. K. argumentus, o būtent tai, kad jis yra gydomas jau aštuntus metus, lanko užsiėmimus (gydytojų komisija kažkodėl tai nurodo priešingai), per visą gydymo laiką jis nepadarė nei vieno nusižengimo, ką pripažino ir gydytojų komisija, pažymėjusi, kad per stebėjimo laiką taip pat nebuvo fiksuota agresijos, konfliktų faktų. Komisija konstatavo, kad E. K. neturi artimųjų, kurie galėtų juo rūpintis, tačiau 2025 m. rugsėjo 11 d. ligoninėje gautas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad ji gali savo įstaigoje teikti E. K. socialinės globos paslaugas. E. K. supranta, kad serga (duomenys neskelbtini) ir jam reikalinga vartoti vaistus, tačiau jis mano, kad toliau gali būti gydomas ambulatoriškai, nes socialinės globos namuose jam būtų taikoma ne blogesnė priežiūra, negu tai gali garantuoti artimi asmenys.

3.       Teismo posėdyje asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė E. K. prašo skundą tenkinti ir leisti jam gydytis ambulatoriškai, o prokurorė siūlo skundą atmesti.

4.       Skundas atmetamas.

5.       Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs E. K. gynėjo skundo argumentus, pateiktą bylos medžiagą ir skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs visus byloje esančius duomenis, pagrįstai pratęsė E. K. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis terminą.

6.       Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui daryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

7.       Iš kartu su 2025 m. rugsėjo 8 d. teikimu dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies pratęsimo pateiktos 2025 m. rugpjūčio 28 d. Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Išvada), matyti, kad Komisija, rekomenduodama E. K. tęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis nurodė, kad jo būsena išlieka nestabili. Koreguotas gydymas, klinikiniame vaizde ryški mąstymo patologija, išlieka aktualūs liguisti išgyvenimai, kritikos nebuvimas, asmenybės defektas. Skyriuje agresijos, skyriaus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų nebuvo. Komisijos metu E. K. skundų neišsako, teigia, kad jaučiasi gerai, prašo kuo greičiau išleisti iš ligoninės, nes turi tvarkytis svarbius valstybinius reikalus. Nekritiškas, tačiau vaistus vartoja. Mąstymas paralogiškas, nenuoseklus, parafreniškas su santykio persekiojimo, poveikio, didybės kliedesiai. Emocijos šaltos, neadekvačios. Socialinė adaptacija sutrikusi.

8.       Taip pat Išvadoje nurodoma, kad E. K. skyriuje su kitais pacientais bendrauja minimaliai, užsiėmimų nelanko. Psichinė būsena: įtemptas, nerimastingas. Savo būklei nekritiškas, bet gydymui neprieštarauja. Artimųjų, kurie sutiktų juo rūpintis neturi.

9.       VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovė apylinkės teisme vykusiame posėdyje nurodė, kad paciento būklė nuo praeitų metų lapkričio mėnesio pablogėjo, šiuo metu ji kažkiek pagerėjo, bet dar išlieka nepakankamai stabili, nėra kritikos. Jis serga (duomenys neskelbtini) – tai yra lėtinė psichikos liga, o bet kurios lėtinės psichikos ligos gali paūmėti. Lapkričio mėnesį buvo labai ūmi būsena. Paskutinį kartą gydymas koreguotas liepos mėnesį. Dabar nerimo nebėra, išoriškai elgesys tvarkingas ir teisingas, bet išlieka simptomatika. Mano, kad E. K. gyvenant globos namuose, nebūtų užtikrintas tolesnis tinkamas gydymas, jam kol kas reikalingas stacionarinis gydymas.

10.       Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad E. K. vis dar būtina taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Kol kas ją pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nėra pagrindo. Iš į bylą pateiktų duomenų, kurių teisingumu pagrindo abejoti nėra, matyti, kad E. K. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje gydomas beveik 8 metus, tačiau jo psichinė būsena vis dar išlieka nestabili. Stebimi ligos paūmėjimai, pakoregavus gydymą – pagerėjimai, tačiau simptomatika išlieka. Liga bet kada gali paūmėti. Jo mąstymas nenuoseklus, emocijos šaltos, neadekvačios. Socialinė adaptacija sutrikusi. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad gydymas stacionare E. K. vis dar būtinas, todėl konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai nutarė pratęsti jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę. Nors E. K. agresijos skyriuje ir nebuvo fiksuota, tačiau atsižvelgiant į jo padarytą nusikaltimą bei psichinę būseną, dar negalima daryti išvados, kad jo socialinis pavojingumas visuomenei yra sumažėjęs tiek, jog jam galėtų būti taikomas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Iš į bylą pateikto E. K. smurto rizikos vertinimo (duomenys neskelbtini) matyti, kad jo pakartotinio smurto rizika šiuo metu yra aukštesnė nei vidutinė. Minėtos teismo išvados nekeičia tai, kad E. K. galėtų gyventi globos namuose, teigia suprantantis, jog serga (duomenys neskelbtini) ir tikina vartosiąs vaistus. Šie jo pažadai vertinti kritiškai, gi, bylos duomenimis, iki jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, buvo fiksuoti vaistų nevartojimo ir piktnaudžiavimo alkoholiu atvejai. O ir VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad E. K. gyvenant globos namuose, nebūtų užtikrintas tolesnis tinkamas gydymas. Be kita ko, iš į bylą pateikto smurto rizikos įvertinimo matyti, jog siekiant kontroliuoti pakartotinio smurto riziką yra itin svarbu užtikrinti tolesnį E. K. gydymą bei priežiūrą.

11.       Atsakant į skundo argumentus, dėl E. K. užsiėmimų lankymo, pažymėtina, kad tai ar jis tą daro, ar ne, šiuo konkrečiu atveju, visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, neturi teisinės reikšmės. Tačiau vėlgi, su skundu nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie paneigtų Išvadoje išdėstytą informaciją.

12.       Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

n u t a r i a :

E. K., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo advokato Jono Pliekaičio skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                        Valdas Ciesiūnas