Civilinė byla Nr. 2A-558/2011

              Teisminio proceso Nr. 2-57-3-01406-2009-9

              Procesinio sprendimo kategorija: 42.4. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Laivyno inžinerijos centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1119-5242/2010 pagal ieškovo A. Jankevičiaus individualios įmonės ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Laivyno inžinerijos centras“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Ieškovas A. Jankevičiaus individuali įmonė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Laivyno inžinerijos centras“, prašydamas priteisti 187 431,30 Lt nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad 2005 m. vasario 4 d. ieškovas ir atsakovas sudarė sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo nupirkti, o atsakovas – parduoti namo, statomo (duomenys neskelbtini), 12-ojo aukšto patalpų dalį, iš kurios bus suformuotas nekilnojamojo turto vienetas – butas su priklausiniais: balkonu (lodžija) ir viena vieta lengvajam automobiliui stovėti. Pagal sutarties 2.2 punktą numatomas bendras buto plotas buvo 52 kv. m, o buto 1 kv. m kaina – 3 210 Lt, balkono (lodžijos) – 5 580 Lt, automobilio stovėjimo vietos kaina – 25 000 Lt, iš viso 200 500 Lt, įskaitant PVM. Tą pačią dieną šalys taip pat sudarė sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo nupirkti, o atsakovas – parduoti namo, statomo (duomenys neskelbtini), 3-iojo aukšto patalpų dalį, iš kurios bus suformuotas nekilnojamojo turto vienetas – biuro patalpos. Sutartyse šalys susitarė dėl turto kainų ir pagrindinių pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo terminų. Pagal sutarčių 5.1 punktą pagrindinės biuro patalpų ir buto su priklausiniais pirkimo-pardavimo sutartys turėjo būti sudarytos iki 2006 m. gruodžio 31 d. Tačiau 2006 m. gruodžio 22 d. šalys sudarė tik biuro patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, o buto su priklausiniais pirkimo-pardavimo sutartis iki 2006 m. gruodžio 31 d. šalių nebuvo sudaryta. 2007 m. vasario 14 d. ieškovo atstovui atvykus į atsakovo biurą, šio atstovė atsisakė sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį 2005 m. vasario 4 d. preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir pasiūlė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią už buto 1 kv. m būtų mokama 6 500 Lt kaina. Ieškovui su tokia kaina nesutikus, atsakovas 2007 m. kovo 6 d. mokėjimo pavedimu grąžino į ieškovo sąskaitą 25 000 Lt avansą ir pranešė ieškovui, kad, pasibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui, pasibaigė prievolė pagrindinei sutarčiai sudaryti. Ieškovo tvirtinimu, pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis iki 2006 m. gruodžio 31 d. nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, nes atsakovo samdytų rangovų vėlavimas, pasikeitusios statybos darbų apimtys ir padidėjusios medžiagų kainos nelaikytinos aplinkybėmis, nepriklausančiomis nuo atsakovo valios. Ieškovas buvo kreipęsis į teismą su reikalavimu įpareigoti atsakovą įvykdyti preliminariąją sutartį natūra, t. y. priteisti ieškovui iš atsakovo minėtą butą su priklausiniais, o atsakovui iš ieškovo – sutartą buto kainą (200 500 Lt, įskaitant PVM). Tačiau šis ieškovo reikalavimas buvo atmestas, konstatavus, kad ieškovas neturi teisės reikalauti sutarties dalyko priteisimo natūra, bet pripažinus, kad ieškovas turi teisę į nuostolių atlyginimą. Šiuo ieškiniu ieškovas prašo taikyti kitą savo pažeistų civilinių teisių gynimo būdą – priteisti jam iš atsakovo nuostolių atlyginimą (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Ieškovo nuomone, atsakovo nesąžiningumas ir ieškovo teisė į nuostolių atlyginimą konstatuoti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. liepos 20 d. sprendimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 31 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartimi, todėl yra neginčijamai preziumuojami ir papildomai neįrodinėjami (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Ieškovas patirtus nuostolius, kuriuos sudaro prarastos piniginės galimybės vertė, apskaičiuoja tokiu principu – iš buto kainos, kurią atsakovas pasiūlė ieškovui po to, kai nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, atėmus to paties buto kainą, nurodytą preliminariojoje sutartyje. Ieškovo nuomone, atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų dėl to, kad pakilus nekilnojamojo turto kainoms Klaipėdos mieste, atsakovas nebuvo suinteresuotas vykdyti preliminariąją sutartį, t. y. parduoti butą už sutartyje nurodytą kainą.

              Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad nekilnojamojo turto vienetas – butas su priklausiniais – nebuvo suformuotas ir pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių. Atsakovas niekada nesiūlė ieškovui sudaryti pagrindinę sutartį už didesnę kainą, negu nurodyta preliminariojoje sutartyje, taip pat niekada neatsisakė sudaryti pagrindinės sutarties. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas išreiškė poziciją, kad sutinka parduoti ieškovui tą patį butą už preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą. Ieškovui nesutikus, atsakovas sutiko atlyginti tik ieškovo realiai patirtus nuostolius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

              Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 115 953 Lt nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs šalių ginčą dėl preliminariosios sutarties įvykdymo natūra, 2008 m. spalio 6 d. nutartyje išaiškino ieškovui jo civilinių teisių gynimo būdus, nurodydamas, kad dėl atsakovo neįvykdytos preliminariosios sutarties ieškovas gali reikalauti faktiškai turėtų ir įrodytų tiesioginių išlaidų ir tam tikrais atvejais netiesioginių išlaidų, t. y. prarastos konkrečios galimybės piniginę vertę. Šioje nutartyje konstatuota, kad šalių sudaryta buto pirkimo-pardavimo preliminarioji sutartis nebuvo tinkamai įvykdyta dėl atsakovo kaltės ir nesąžiningo elgesio, dėl ko atsakovui atsirado civilinė atsakomybė, o ieškovas įgijo teisę į nuostolių atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą kasacinio teismo nutartį, laikė nepagrįsta atsakovo pozicija, kad butas ieškovui gali būti perduotas natūra, nes toks ieškovo teisių gynimo būdas nėra numatytas šalių prievolėje ir įstatyme. Teismas nustatė, kad šioje byloje vyksta ginčas dėl ieškovo prašomų priteisti netiesioginių išlaidų, t. y. prarastos konkrečios galimybės piniginės vertės. Prarastos galimybės piniginė vertė galėtų būti nustatoma taikant CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodytą kainų skirtumo principą. Nustačius, kad nukentėjusioji šalis savo nesąžiningu elgesiu ir veiksmais prisėdėjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, kitos šalies atsakomybė pagal CK 6.259 straipsnį gali būti sumažinta arba ji gali būti visiškai atleista nuo šios nuostolių dalies atlyginimo, tačiau, teismo nuomone, atsakovas tokių įrodymų nepateikė. Byloje nustatyta, kad dėl atsakovo kaltės ieškovas prarado galimybę įsigyti butą preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai buvo susiję priežastiniu ryšiu su ieškovui padarytais nuostoliais. Liudytoja V. P. (P.) patvirtino kitoje civilinėje byloje nustatytas aplinkybes, kad, neįvykus preliminariems susitarimams, butai atsakovo statomame name buvo parduodami aukštesne kaina nei buvo susitarta. Atsakovas nesistengė ir per protingą kitą terminą sudaryti su ieškovu pagrindinę sutartį dėl buto pirkimo-pardavimo preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis. Tokiu būdu byloje įrodyta, kad ieškovas dėl atsakovo kaltės prarado piniginę galimybę už 3 210 Lt kainą už 1 kv. m įsigyti butą. Nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, kad 2007-2008 m. nekilnojamojo turto kainos sparčiai augo. Iš ieškovo paaiškinimų teismas nustatė, kad ieškovas įsigijo kitą gyvenamąją patalpą kitame rajone už 8 000 Lt už 1 kv. m. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas būtų vengęs sudaryti pagrindinę sutartį iki 2006 m. gruodžio 31 d. ar per kitą protingą šalių nustatytą terminą. Iš ieškovo paaiškinimų teismas nustatė, kad tik 2008 m. sausio mėn. ieškovas elektroniniu paštu gavo nepasirašytą taikos sutarties projektą, o liudytoja V. P. (P.) patvirtino, kad iš jos pašto buvo siunčiami taikos sutarties projektai. Šią taikos sutartį teismas vertino kaip netiesioginį įrodymą, patvirtinantį, kad atsakovas neketino vykdyti preliminariojo susitarimo dėl buto kainos, nes kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas siekė padidinti preliminariojoje sutartyje nustatytą kainą. Teismas nustatė, kad šioje byloje jokių oficialių rašytinių įrodymų dėl preliminariojoje sutartyje nustatytos kainos padidinimo nėra, tačiau išnagrinėtos bylos medžiaga ir liudytojų parodymai įrodo, kad tokios aplinkybės buvo. Ieškovas, pateikdamas nepasirašytą atsakovo pasiūlytą taikos sutarties tekstą, įrodinėjo, kad atsakovas siūlė pirkti butą už 316 453 Lt. Teismas pažymėjo, kad šalys šioje byloje kitų tikslesnių rašytinių įrodymų prarastai turtinei galimybei įvertinti nepateiks. Ieškovas prašo nuostolių atlyginimo, apskaičiuotų nuo 64,02 kv. m buto su balkonu ploto už jam pasiūlytą pirkti 6 500 Lt už 1 kv. m kainą (skirtumą tarp 378 885 ir 191 453,70 Lt). Tačiau teismas padarė išvadą, kad teisingiausias ieškovo prarastos galimybės įsigyti butą mokant po 3 210 Lt už 1 kv. m piniginės vertės apskaičiavimas yra skirtumas tarp preliminariojoje sutartyje nustatytos buto kainos (200 500 Lt) ir atsakovo pasiūlytoje taikos sutartyje buto su nežymiai padidėjusiu plotu kainos (316 453 Lt), todėl ieškovo nuostoliai sudaro 115 953 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

              Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Laivyno inžinerijos centras“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai teigia, kad ieškovas įsigijo gyvenamąją patalpą kitame rajone. Ieškovas apie šį faktą nepateikė jokių įrodymų, todėl teismas negalėjo vadovautis vien žodiniu ieškovo paaiškinimu ir teigti, kad ieškovas įsigijo kitas patalpas mokant po 8 000 Lt už 1 kv. m.

2. Teismas taip pat nepagrįstai teigia, kad ieškovas prarado piniginę galimybę už 3 210 Lt už 1 kv. m įsigyti butą (duomenys neskelbtini). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pateikė ieškovui ofertą pirkti tas pačias patalpas už tą pačią kainą, nurodytą šalių sudarytoje preliminariojoje sutartyje. Tokiu būdu ieškovas nėra praradęs jokios galimybės piniginės vertės. Šalys 2008 m. sausio mėn. pakartotinai derėjosi dėl minėto buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir ieškovas tuo laikotarpiu „nesijautė“ praradęs galimybės piniginę vertę. Tokiu būdu teismo teiginys, kad ieškovas 2006 m. gruodžio 31 d. ar net vėliau per protingą terminą buvo praradęs realią turtinę galimybę įsigyti butą mokant po 3 210 Lt už 1 kv. m, yra visiškai nepagrįstas.

3. Teismas nepagrįstai nuostoliams apskaičiuoti vadovavosi ieškovo pateiktu taikos sutarties projektu, kuris buvo atsiųstas elektroniniu paštu. Byloje nėra neginčijamų įrodymų apie tai, kad atsakovas siūlė ieškovui pirkti butą už 316 453 Lt. Nors liudytoja V. P. (P.) ir teigė, kad gyventojams buvo siūlomos naujos butų kainos, tačiau paneigė aplinkybę, kad ji siuntė ieškovui taikos sutarties projektą. Be to, ši liudytoja patvirtino, kad būtent ieškovui nebuvo siunčiami jokie pranešimai pirkti butą už didesnę nei preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą. Teismui pateiktas taikos sutarties projektas neturi jokios įrodomosios galios, kadangi jame nurodytus skaičius galėjo įrašyti ir pats ieškovas. Tokiu būdu teismas be teisėto pagrindo nepagrįstus įrodymus vertino ieškovo naudai, dėl ko buvo pažeistos atsakovo teisės, priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliaciniame skunde apeliantas remiasi tuo, kad teismas negalėjo vadovautis vien žodiniu ieškovo paaiškinimu, kad ieškovas įsigijo gyvenamąsias patalpas kitame rajone. Ieškovas mano, kad šis apeliacinio skundo argumentas skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui jokios įtakos neturi. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, sprendžiant teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę, esminę reikšmę turėtų šalies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu. Nesąžininga šalis privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą – ne tik derybų metu turėtas išlaidas, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę. Be to, kai nesąžininga ikisutartinių santykių šalis iš savo neteisėto elgesio gauna naudos, sąžininga šių santykių šalis galėtų reikalauti pripažinti šią naudą jos nuostoliais, nes faktiškai nesąžiningos šalies gauta nauda ir yra sąžiningos šalies patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Kadangi taikos sutartis nebuvo sudaryta, ginčo butas, kurias apeliantas pats įvertino minimalia 316 453 Lt kaina, t. y. 115 953 Lt didesne, nei numatyta preliminariojoje sutartyje, liko apelianto nuosavybe. Remiantis minėtu kasacinio teismo išaiškinimu, akivaizdu, kad vien to fakto, kad turtas iki šiol buvo apelianto nuosavybė (gauta nauda nepardavus turto už sutartą kainą ieškovui), pakanka sprendimui dėl 115 953 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo priimti, nepriklausomai nuo to, ar ieškovas įsigijo kitą butą už didesnę kainą. Pažymėtina, kad apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu faktinių aplinkybių, susijusių su kitų gyvenamųjų ir biuro patalpų pirkimu už didesnę kainą, iš esmės neginčijo. Ieškovo savininko šeima pasirūpino gyvenamosiomis patalpomis kitoje vietoje už didesnę kainą, o ieškovas už gerokai didesnę kainą (apie 6 200 Lt už 1 kv. m) įsigijo biuro patalpas. Akivaizdu, kad ieškovas, įsigijęs šias patalpas, išnaudojo savo finansinius resursus, skirtus patalpų įsigijimui, todėl įsigyti papildomai ir ginčo buto nebeturėjo galimybės. Jei ieškovas tokią galimybę ir būtų turėjęs, apeliantas 2008 m. pradžioje net nesiūlė ginčo buto parduoti už preliminariojoje sutartyje sulygtą kainą. Priešingai, ginčo butą siūlė pirkti už kompromisinę 316 453 Lt kainą, kurią sumokėjęs, ieškovas ir būtų patyręs skundžiamu sprendimu priteistus 115 593 Lt nuostolius.

2. Apeliantas, nesutikdamas su teismo teiginiu, kad ieškovas prarado galimybę įsigyti butą mokant po 3 210 Lt už 1 kv. m, apeliaciniame skunde nurodė dvi pagrindines priežastis: 1) bylos nagrinėjimo metu ieškovui buvo pateikta oferta; 2) 2008 m. sausio mėn. šalys derėjosi dėl buto pirkimo, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Apeliantas pats sau prieštarauja. Iš vienos pusės jis sutinka, kad 2008 m. šalys vedė derybas dėl ginčo buto pirkimo-pardavimo, o iš kitos pusės, neigia taikos sutarties, kaip pasiūlymo dėl pardavimo kainos, siuntimą ieškovui, tačiau nenurodo, kokia kitokia buto pardavimo galimybė galėjo būti siūloma ieškovui 2008 m. sausio mėn. Ieškovo nuomone, apelianto siūlymas taikiai susitarti ir parduoti butą ieškovui 2008-2010 m. skundžiamam sprendimui įtakos neturi. Apeliantas pateikė ieškovui ofertą dėl buto pardavimo už 316 453 Lt kainą po to, kai ieškovas jau buvo nusprendęs esamas finansines galimybes išnaudoti kitų biuro patalpų pirkimui už gerokai didesnę kainą, be to, ieškovo savininko šeima įsigijo kitas (brangesnes) patalpas kitame rajone. Šios ofertos pateikimo metu nuo preliminariojoje sutartyje nustatyto 2006 m. gruodžio 31 d. termino jau buvo praėję daugiau kaip vieneri metai. Apeliantas 2008 m. ieškovui teikė tik pasiūlymus dėl buto įsigijimo už gerokai didesnę, nei nustatytą preliminariojoje sutartyje, kainą, t. y. už 316 453 Lt. Dar vėliau, praėjus beveik ketveriems metams po preliminariosios sutarties termino suėjimo, apeliantas pradėjo siūlyti ieškovui įsigyti butą už preliminariosios sutarties kainą, motyvuodamas tuo, kad ankstesnė atsakovo pozicija buvo teisininkų klaida. Akivaizdu, kad nei pirmosios derybos 2008 m. pradžioje, kai apeliantas siūlė butą pirkti už 316 453 Lt kainą, nei šios bylos nagrinėjimo metu pateikti apelianto pasiūlymai yra visiškai nesavalaikiai ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pirmuoju siūlymu buvo siūloma pirkti butą ne už 200 500 Lt, o už 316 453 Lt kainą, o antrojo pasiūlymo metu, jau nagrinėjant šią bylą, situacija buvo iš esmės pasikeitusi, todėl pavėluotai pateiktas apelianto pasiūlymas, nors ir atitinkantis preliminariosios sutarties turinį, prarado savo prasmę.

              3. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi taikos sutarties projektu, byloje nėra neginčijamų įrodymų dėl pasiūlymo pirkti butą už 316 453 Lt kainą, o pateiktame taikos sutarties projekte skaičius galėjo įrašyti ir pats ieškovas. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantas nepareiškė apie galimus įrodymų suklastojimus CPK nustatyta tvarka, nepateikė klastojimo įrodymų, todėl teismas pagrįstai rėmėsi pateiktu įrodymu. Be to, taikos sutartis teismo buvo vertinama tik kaip netiesioginis įrodymas, patvirtinantis liudytojų parodymus ir ankščiau tarp tų pačių šalių išnagrinėtoje civilinėje byloje konstatuotas aplinkybes, rodančias, kad atsakovas siekė didinti preliminariojoje sutartyje nustatytą kainą. Nepaisant to, kad ieškovas įrodinėjo, kad apeliantas jam siūlė pirkti butą už gerokai didesnę, nei 316 453 Lt kainą, teismas nusprendė, kad teisingiausias ieškovo prarastos galimybės įvertinimas yra skirtumas tarp preliminariosios sutarties kainos (200 500 Lt) ir taikos sutartyje nurodytos kainos (316 453 Lt), t. y. 115 953 Lt. Teismo pasirinkta buto 316 453 Lt kaina atitinka maždaug 5 400 Lt už 1 kv. m kainą, todėl taikos sutartyje nurodytos sumos pagrįstumas yra įrodytas ne tik pateiktu taikos sutarties tekstu, bet ir byloje pateiktais duomenimis apie tuo metu Klaipėdos mieste buvusias vidutines naujos statybos butų kainas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovo paaiškinimais, nustatė, kad ieškovas įsigijo gyvenamąją patalpą, kurios 1 kv. m kaina 8 000 Lt. Apeliantas teigia, kad teismas negalėjo vadovautis vien žodiniu ieškovo paaiškinimu.

Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai yra laikomi viena iš įrodinėjimų priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Aplinkybė, ar ieškovas įsigijo, ar neįsigijo gyvenamąsias patalpas, kurių 1 kv. m kaina 8 000 Lt, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui iš esmės reikšmės neturi, nes teismas, nustatydamas ieškovo prarastos galimybės piniginę vertę, nesivadovavo ieškovo įsigytų patalpų kaina. Teismas prarastos galimybės piniginę vertę apskaičiavo kaip kainų skirtumą tarp atsakovo ieškovui pasiūlytos 316 453 Lt buto kainos ir 200 500 Lt kainos, sutartos preliminariąja buto pirkimo-pardavimo sutartimi.

2. Apeliantas nurodo, kad visiškai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas 2006 m. gruodžio 31 d. ar net vėliau per protingą terminą buvo praradęs realią galimybę įsigyti butą mokant už 1 kv. m 3 210 Lt, nes bylos nagrinėjimo metu jis pateikė ieškovui pasiūlymą už tą pačią kainą pirkti tą patį butą, kaip ir nurodyta preliminariojoje sutartyje, kad šalys dar ir 2008 m. sausio mėn. pakartotinai derėjosi dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Aplinkybę, kad atsakovas atsisako ieškovui parduoti butą su priklausiniais už 200 500 Lt kainą, numatytą 2005 m. vasario 4 d. preliminarioje sutartyje, patvirtina ieškovo 2007 m. kovo 13 d. paduotas ieškinys, kuriuo ieškovas prašė iš atsakovo priteisti butą natūra ir Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtos civilinės bylos medžiaga (Nr. 2-556-538/2007). Šioje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. liepos 20 d. sprendimu ieškinį patenkino. Atsakovas su teismo sprendimu priteisti butą natūra nesutiko, pateikė apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismui iš esmės palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovas pateikė kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. spalio 6 d. nutartimi panaikino minėtą Klaipėdos apygardos teismo sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. liepos 20 d. nutartį ir ieškovo ieškinį priteisti butą natūra atmetė. Kasacinis teismas nurodė, kad ieškovas, prašydamas priteisti butą natūra, pasirinko netinkamą pažeistų teisių gyvenimo būdą, nes preliminarus šalių susitarimas negali būti įgyvendintas priverstinai.

Atsakovo procesiniai veiksmai nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį dėl buto priteisimo natūra, patvirtina, kad atsakovas nesutiko su ieškiniu ir per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nepareiškė, kad sutinka parduoti butą tokiomis sąlygomis, dėl kurių šalys buvo susitarę preliminariąja sutartimi. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje dėl nuostolių atlyginimo atsakovas atsiliepime į ieškinį, triptike, teismo posėdžio metu išreiškė poziciją, kad jis niekada neatsisakė ir neatsisako ieškovui parduoti analogišką butą už preliminariojoje sutartyje numatytą kainą. Išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį dėl buto priteisimo natūra atsiliepime į ieškinį atsakovas išdėstė aiškią poziciją, kad jis neįsipareigojo ieškovui bet kokiomis aplinkybėmis ir sąnaudomis pastatyti butą, kad dėl objektyvių priežasčių turi teisę nesudaryti pagrindinės sutarties, kad pasibaigė terminas sudaryti pagrindinę sutartį, kad ieškovo reikalavimas priteisti butą natūra yra nepagrįstas (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-556-538/2007). Taigi minėtos civilinės bylos medžiaga paneigia atsakovo šioje byloje nurodytą aplinkybę, kad niekada nebuvo atsisakyta parduoti ieškovui butą už preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovo paaiškinimus, duotus civilinėje byloje dėl buto priteisimo natūra, šioje byloje išdėstytus atsakovo paaiškinimus, apie tai, kad jis niekada neatsisakė parduoti butą už preliminariojoje sutartyje sutartą kainą, pripažįsta nesąžiningais.

Ieškovas savo pažeistas teises pradėjo ginti 2007 m. kovo 13 d. pateikdamas ieškinį dėl buto priteisimo natūra. Minėta, kad atsakovas su ieškiniu nesutiko. Šioje nagrinėjamoje byloje atsakovas 2010 m. kovo 28 d. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad neatsisako parduoti ieškovui butą už preliminariojoje sutartyje numatytą kainą. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, pasiūlęs ieškovui pirkti butą už preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą po keturių metų bylinėjimosi teisme, apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl pateikto pasiūlymo ieškovas nėra praradęs jokios galimybės piniginės vertės.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, sudarydamas preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį, turėjo teisėtus lūkesčius butą įsigyti už sutartą kainą, atsakovui atsisakius, savo pažeistas teises gynė reikalaudamas priteisti butą natūra, tačiau atsakovas tam prieštaravo. Taigi ieškovas patyrė nuostolius – prarado konkrečios galimybės piniginę vertę tuo metu, kai atsakovas atsisakė sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį preliminariojoje sutartyje nustatyta kaina ir pasiūlė butą pirkti didesne kaina.

3. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas prarastos galimybės piniginę vertę, nepagrįstai vadovavosi neva ieškovo pateiktu taikos sutarties projektu.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovo prarastos galimybės piniginę vertę, atsižvelgė į atsakovo taikos sutarties projekte pasiūlytą kainą, į liudytojos V. P. (P.) parodymus ir išnagrinėtos civilinės bylos dėl buto priteisimo natūra medžiagą. Elektroniniai laiškai yra rašytiniai įrodymai, kuriais teismas rėmėsi nustatydamas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys). Aplinkybę, kad iš atsakovo darbuotojos V. P. (P.) elektroninio pašto ieškovui buvo išsiųstas taikos sutarties projektas, patvirtina ieškovo elektroninio pašto išrašas (b. l. 103-106). Liudytoja V. P. (P.) patvirtino, kad vykdant įmonės vadovo sprendimą, buto pardavimo kaina buvo aukštesnė nei preliminariojoje sutartyje.

Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad liudytoja V. P. (P.) patvirtino, jog būtent ieškovui nebuvo siunčiami jokie pranešimai pirkti butą didesne kaina, kad liudytoja paneigė aplinkybę, jog ji siuntė ieškovui taikos sutarties projektą.

Liudytoja V. P. (P.) buvo apklausta 2010 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdyje. Ji į teisėjos klausimą: ,,Už kiek siūlėte parduoti butą“ atsakė: ,,Kaina buvo aukštesnė nei preliminariojoje sutartyje. Vykdant įmonės vadovo sprendimą kainos aukštesnės nei preliminariojoje sutartyje“. Į ieškovo atstovo klausimą: ,,Kokia buvo Jankevičiaus buto kaina“ atsakė: ,,Negaliu pasakyti. Daugiau negu 4 000 Lt“. Dėl taikos sutarties projekto ieškovui išsiuntimo liudytoja parodė, kad nepamena kam išsiuntė, kad išsiųsta iš jos elektroninio pašto, jai dirbant. Taigi liudytoja V. P. (P.) patvirtino aplinkybę, kad buto pardavimo kaina ieškovui buvo nurodyta aukštesnė nei preliminariojoje sutartyje, kad ji buvo didesnė nei 4 000 Lt (reikia suprasti už 1 kv. m). Tačiau liudytoja, kaip teigia apeliantas, nenurodė, kad būtent ieškovui nebuvo siunčiami jokie pranešimai pirkti butą didesne kaina ir, kad atsakovas ieškovui nesiuntė taikos sutarties projekto. Liudytoja parodė, kad ji nepamena, kam siuntė taikos sutarties projektus, tačiau patvirtino, kad taikos sutarties projektas išsiųstas iš jos elektroninio pašto.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pirmosios instancijos teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi atidėjo ieškovui 3 319 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą iki apeliacinės instancijos teismo nutarties (sprendimo) priėmimo. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 4,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nepatenkinus atsakovo apeliacinio skundo, į valstybės biudžetą iš atsakovo priteisiamos 3 323,05 Lt bylinėjimosi išlaidos (CPK 84, 92 ir 93 straipsniai).

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo UAB ,,Laivyno inžinerijos centras“ (juridinio asmens kodas 140345927) 3 323,05 Lt (tris tūkstančius tris šimtus dvidešimt tris litus 5 ct) bylinėjimosi išlaidų.