Administracinė byla Nr. eI2-134-422/2022
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01402-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 17.1; 20.2.3.1; 55.1.1
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 30 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė,
sekretoriaujant Henrikai Milevskei,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams advokato padėjėjai G. J., įgaliotiems atstovams L. Š., S. V.,
atsakovės Kalvarijos savivaldybės administracijos atstovui advokato padėjėjui V. R.,
trečiojo suinteresuoto asmens A. G. atstovui advokatui V. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Kalvarijos savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. G., žemės ūkio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėja, Projektuotojas) su patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydama iš Kalvarijos savivaldybės administracijos priteisti 46 501,22 Eur turtinės žalos (nuostolių) atlyginimą.
Pareiškėja skunde ir jos atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja yra projektavimo bendrovė, kurios veikla apima ypatingųjų ir neypatingųjų statinių projektavimo darbus, techninių ir darbo projektų rengimą. 2017 m. gegužės 25 d. tarp pareiškėjos ir ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Užsakovas) buvo sudaryta projektavimo darbų sutartis Nr. 450, kurios pagrindu Užsakovas užsakė, o pareiškėja įsipareigojo pagal pateiktus preliminarius sprendinius parengti ir suderinti „Trijų paukštidžių (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ techninį projektą (toliau – ir TP) ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. 2018 m. balandžio 3 d. ir 2018 m. liepos 24 d. tarp šalių buvo sudaryti papildomi susitarimai dėl papildomų darbų pagal Užsakovo atnaujintą projektavimo užduotį.
Pažymėjo, jog Užsakovas nurodytoje statybos teritorijoje planavo vykdyti ūkinę veiklą (toliau – ir PŪV), t. y. planavo statyti trijų fermų paukštides, vienoje fermoje laikyti 12 000, o iš viso 36 000 veislinių vištų (14,4 SG) (apie 33 300 vištų ir 2 700 gaidžių, vienoje fermoje 11 100 vištų ir 900 gaidžių). Užsakovo planuojama ūkinė veikla pagal Planuojamo ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą priskiriama veislinių viščiukų kiaušinių gamybos veiklai. Dėl Užsakovo PŪV specifikos 2016 metais, dar iki sudarant projektavimo sutartį su pareiškėja, buvo atliekamas Užsakovo PŪV poveikio aplinkai vertinimo procesas (atranka), kurios subjektu buvo ir Kalvarijos savivaldybės administracija, pareiškėja šiame procese nedalyvavo.
Nurodė, jog BĮ Aplinkos apsaugos agentūra atliko planuojamos teritorijos poveikio aplinkai vertinimą (toliau – ir PAV), t. y. atranką (procedūrą), kurios metu buvo nustatyta, jog dėl Užsakovo PŪV specifikos šios PŪV įgyvendinimas vietovėje nenumato reikšmingo neigiamo poveikio, nes natūralių buveinių, saugomų rūšių augaviečių ir radaviečių planuojamoje teritorijoje nėra, bet planuojama ūkinė veikla patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją, į Kalvarijos biosferos poligoną.
Tvirtino, jog atsižvelgiant į tai, kad Kalvarijos savivaldybės administracija (vienas pagrindinių planuojamos ūkinės veiklos PAV atrankos procedūros subjektų) neprieštaravo Užsakovo sklype numatyto intensyvumo PŪV, dėl to nepateikė jokių pastabų, būtent dėl to buvo išduota PAV atrankos išvada, leidžianti vykdyti Užsakovo PŪV, Kalvarijos savivaldybės teritorijoje, sklype adresu (duomenys neskelbtini). Užsakovo PŪV vykdyti buvo reikalingos fermų paukštidės, kurių statybai buvo reikalingas techninis projektas ir statybos leidimas.
Nurodė, jog, prieš rengiant techninį projektą, pareiškėja pagal Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo raštu patvirtintą projektinių pasiūlymų (PP) užduotį, Užsakovo pateiktą ir laikantis visų procedūrų atliktą poveikio aplinkai vertinimą, pagal Kalvarijos savivaldybės administracijos tikrintą informaciją parengė būsimo techninio projekto projektinius pasiūlymus ir pagal Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nuostatas 2018 m. birželio 5 d. pateikė juos sistemoje „Infostatyba“ Kalvarijos savivaldybės administracijos vertinimui (pritarimui ar atmetimui su pastabomis). Pareiškėjos teigimu, pagal minėto STR 13 priedo 8 punkto nuostatas, preliminarių pasiūlymų turinys apima informaciją, susijusią su būsimo techninio projekto sprendiniais, įskaitant Užsakovo PŪV apimtis, intensyvumą, teritoriją ir kt.
Pažymėjo, jog 2018 m. birželio 13 d. Kalvarijos savivaldybės administracijos Ūkio ir urbanistikos skyriaus vedėjas A. G. išdavė pritarimą pareiškėjos parengtiems „Fermų paskirties pastato ir pagalbinio ūkio pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ projektiniams pasiūlymams be pastabų pagal minėto STR 13 priedo 12 ir 14 punktų nuostatas. Kalvarijos savivaldybės administracijos tarnautojui įvertinus projektinių pasiūlymų sudėtį ir ar statinio ar jo dalies statyba (nauja statyba, statinio rekonstravimas ir (ar) naudojimo paskirties keitimas) pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju yra galima, atsirado teisinis pagrindas pagal projektinius pasiūlymus rengti techninį projektą.
Parengus techninį projektą ir UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ atlikus projekto ekspertizę ir išdavus teigiamą ekspertizės išvadą, jog projektas atitinka esminius statinio ir privalomų teisės aktų reikalavimus, pareiškėja 2019 m. vasario 1 d. „Infostatybos“ sistemoje pateikė prašymą išduoti statybos leidimą pagal parengtą techninį projektą, tačiau Kalvarijos savivaldybės administracija 2019 m. vasario 18 d. atsisakė išduoti Statybos leidimą, nurodydama, jog techninio projekto sprendiniai prieštarauja Kalvarijos savivaldybės bendrojo plano sprendiniams.
Atsisakius išduoti statybos leidimą, ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą dėl nuostolių atlyginimo iš pareiškėjos dėl projektavimo darbų sutarties tinkamo nevykdymo. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. įsiteisėjusia nutartimi administracinėje byloje Nr. e2A-217-370/2022 Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-737-390/2021 paliktas nepakeistas, juo užsakovui ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ iš pareiškėjos buvo priteista bendra 46 501,22 Eur patirtų nuostolių suma.
Pareiškėja 2022 m. balandžio 15 d. sumokėjo užsakovui ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ teismo priteistą 46 501,22 Eur sumą. Minėta suma, pareiškėjo nuomone, turi būti laikoma pareiškėjai Kalvarijos savivaldybės administracijos neteisėtais veiksmais padaryta žala, kuri pasireiškė tuo, kad Kalvarijos savivaldybės administracija projektinių pasiūlymų vertinimo metu pritarė statybai užsakovo pasirinktoje planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje, tačiau, parengus techninį projektą, atsisakė išduoti statybos leidimą. Tvirtino, jog, jei Administracijos nebūtų išduotas pritarimas projektiniams pasiūlymams, techninis projektas net nebūtų pradėtas rengti, jokia žala Užsakovui ar Pareiškėjai nebūtų kilusi. Kalvarijos savivaldybės administracijai tinkamai atliekant pareigas ir nustačius projektinių pasiūlymų neatitiktis teritorijų planavimo dokumentų reikalavimams ir nepritariant projektiniams pasiūlymams (pateikiant motyvuotas pastabas), pareiškėja ir Užsakovas jau tada būtų atlikę reikiamas projektinių pasiūlymų korekcijas (koregavę PŪV intensyvumą, projektinius sprendinius). Toliau, remiantis motyvuotomis pastabomis pakoreguotais projektiniais pasiūlymais, būtų parengtas Kalvarijos savivaldybės bendrojo plano teritorijų planavimo dokumentus atitinkantis techninis projektas, pagal kurį būtų išduotas Statybos leidimas. Todėl dėl pareiškėjos žalos, patirtos dėl Statybos leidimo neišdavimo, yra atsakinga Kalvarijos savivaldybės administracija.
Atkreipė teismo dėmesį, jog Statybos leidimo neišdavimas nebuvo susijęs su projektavimo darbais ir techninio projekto parengimo netinkama kokybe. Pažymėjo, jog pritarimą projektiniams pasiūlymams be jokių motyvuotų ar bet kokių kitų pastabų 2018 m. birželio 13 d. išdavęs Kalvarijos savivaldybės administracijos Ūkio ir urbanistikos skyriaus vedėjas A. G. neturėjo tinkamos kvalifikacijos spręsti šiuos klausimus, jis net nebuvo įgijęs architektūros srities aukštojo išsilavinimo.
Tvirtino, jog dėl Kalvarijos savivaldybės administracijos darbuotojų netinkamai atliktų funkcijų projektavimo proceso metu Savivaldybės administracija pažeidė tuo metu galiojusio STR (1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“) 67 punkto ir STR 13 priedo 12 ir 14 punktų reikalavimus. Statybos techninių reglamentų nuostatų prasme, įvertinti projektinių pasiūlymų tinkamumą ir (ar) pagal projektinių pasiūlymų užduotį būsimo statinio statyba konkrečioje teritorijoje yra galima, remiantis teritorijų planavimo dokumentais ir galiojančiais teisės aktų reikalavimais, tenka konkrečios savivaldybės teritorijoje projektuojamo statinio savivaldybės tarnautojams, tai yra atsakingų savivaldybės tarnautojų funkcijos ir pareigos, bet ne projektuotojo ar užsakovo atsakomybė.
Pareiškėjos nuomone, atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas nuostatas, jog visi viešojo administravimo subjektai savo veiklą vykdo vadovaudamiesi atsakomybės už priimtus sprendimus principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, vykdydamas administracines funkcijas, priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už administracinio reglamentavimo ar priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius. Kalvarijos savivaldybės administracijai atsakingai ir tinkamai vykdant teisės aktų nustatytas funkcijas projektinių pasiūlymų vertinimo procese nei užsakovas, nei pareiškėja jokios žalos (nuostolių) nebūtų patyrę. Dėl to už nuostolių (žalos) susidarymą vykdant projektavimo užduotį yra atsakinga Kalvarijos savivaldybės administracija, t. y. tarp kilusios žalos ir Kalvarijos savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys.
Nurodė, jog pareiškėja patyrė žalą, kurios dydį patvirtina bendrosios kompetencijos teismo užsakovui iš pareiškėjos priteista bendra 46 501,22 Eur suma (5 445,00 Eur ir 36 300,00 Eur), kurią pareiškėja užsakovui yra atlyginusi sumokėdama teismo priteistą sumą 2022 m. balandžio 15 d. bankiniu pavedimu, dėl to nurodyta žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 3 dalies prasme laikytina pareiškėjos patirta žala, kurios atlyginimas leistinas Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 3 dalies nuostatų prasme. Šios žalos dydis yra realus, būtinas, pagrįstas ir faktiškai patirtas (turėtos išlaidos / tiesioginiai nuostoliai). Prašė skundą patenkinti.
Atsakovė Kalvarijos savivaldybės administracija su skundu nesutiko.
Atsakovė atsiliepime ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-73 8 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 7 punkto nuostatas, techninis projektas rengiamas atsižvelgiant ne tik į projektinius pasiūlymus, tačiau ir į teritorijų planavimo dokumentus. Kalvarijos savivaldybės administracijos Ūkio ir urbanistikos skyriaus vedėjo A. G. pritarimas pareiškėjo parengtiems projektiniams pasiūlymams neatleido pareiškėjos nuo pareigos vadovautis teritorijų planavimo dokumentais. Pagal Kalvarijos savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, įskaitant jų pakeitimus, patvirtintus Kalvarijos savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. T-34-5 „Dėl Kalvarijos savivaldybės teritorijos bendrojo plano pakeitimo tvirtinimo“, teritorija, kurioje turėjo būti pastatyti suprojektuoti statiniai, yra saugomos teritorijos Kalvarijos biosferos poligono ribose ir patenka į „Natura 2000“ paukščių apsaugai svarbią teritoriją. Pagal Bendrojo plano sprendinius, minėtoje teritorijoje buvo galima tausojanti žemės ūkio veikla: inžinerinės infrastruktūros ir kelių bei pakelės infrastruktūros tinklo plėtra, kaimo turizmo amatai ir smulkūs pagalbiniai verslai (bitininkystė, žvejyba, medžio apdirbimas, žemės ūkio produkcijos perdirbimas, technikos remontas ir kt.). Pagal Kalvarijos savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius tokia veikla, kuriai vystyti buvo suprojektuoti fermų paskirties ir pagalbinio ūkio pastatai, nebuvo galima.
Tvirtino, jog pareiškėjos nuostoliai yra susiję priežastiniu ryšiu su pačios pareiškėjos veiksmais, t. y. su tuo, kad projektuotojas parengė techninį projektą, neatitinkantį Kalvarijos savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių. Pareiškėjai, kaip verslo subjektui, keliami didesni profesinio atidumo, rūpestingumo reikalavimai, todėl ji rengdama projektą privalėjo elgtis atidžiai, rūpestingai ir savarankiškai įvertinti projekto ir Kalvarijos savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių atitiktį. Pareiškėja, neatlikusi projekto atitikties teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams vertinimo, turi prisiimti neigiamų padarinių riziką, atsiradusią iš tokio neveikimo, todėl skundas nepagrįstas, atmestinas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. G. su skundu nesutiko. Rašytiniuose paaiškinimuose, taip pat teismo posėdžio metu jis ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nurodė, kad įstatymo leidėjas atsakomybę dėl projekto atitikties teisės aktų ir kitų privalomųjų statinio rengimo dokumentų reikalavimams (o vienas iš privalomų dokumentų yra tai, kad projektas yra rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais (Statybos įstatymo 24 str. 3 d.) numatė būtent projektuotojui. Pareiškėjai, kaip savo srities profesionalei, turėjo būti žinoma, kad statybos leidimas gali būti gautas tik tokiu atveju, jeigu bus tinkamai parengtas projektas laikantis teisės aktų ir privalomųjų projekto rengimui dokumentų reikalavimų, tarp jų ir tai, kad projektas turi atitikti teritorijų planavimo dokumentų reikalavimus. Projektiniai pasiūlymai yra tik pradinė stadija, jais išviešinami statytojo ketinimai ir sudaromos sąlygos dėl to savo nuomonę pareikšti visuomenei. Ir visiškai nereiškia, kad jei projektiniams pasiūlymams buvo pritarta, tai suteikia projektuotojui besąlyginę teisę nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ar teritorijų planavimo dokumentų sprendimų. Pareiškėja, jau prieš sudarydama sutartį su užsakovu, turėjo žinoti ir įvertinti, ar pagal Kalvarijos savivaldybės teritorijos bendrąjį planą tokia statyba, kokios pageidauja užsakovas (statytojas), bus galima. Žinodama, kad užsakovo (statytojo) sumanymai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, turėjo atsisakyti sudaryti sutartį ir neprisiimti pareigos rengti projektą pagal užsakovo (statytojo) sumanymus, o tai padarydama, tą atliko išimtinai savo verslo rizika (siekiu gauti pajamas), todėl trečiasis suinteresuotas asmuo A. G. negali būti atsakingas už atsiradusius nuostolius.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Byloje ginčas kyla dėl turtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėja žalos (nuostolių) kilimą sieja su Kalvarijos savivaldybės administracijos veiksmais, Ūkio ir urbanistikos skyriaus vedėjui A. G. 2018 m. birželio 13 d. išduodant pritarimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtiems „Fermų paskirties pastato ir pagalbinio ūkio pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ projektiniams pasiūlymams.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė arba savivaldybė. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.); 3) neteisėtus veiksmus ir padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ir savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (neveikimo) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A444-669/2011, Nr. A520-1673/2013, Nr. A525-3063/2011 ir kt.).
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (6.249 straipsnio 4 dalis). Bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą.
Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005, 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008), priežastinio ryšio nustatymo byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija).
Byloje nustatyta, jog ir ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016 m. balandžio 20 d. nuosavybės teise valdo 3,7763 ha žemės sklypą, įgytą 2016 m. balandžio 8 d. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. RTI-2549 pagrindu (VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas).
Byloje nėra ginčo, jog pareiškėja yra projektavimo bendrovė, kurios veikla apima techninių projektų rengimą. Bylos duomenimis, 2017 m. gegužės 25 d. tarp pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta Projektavimo darbų sutartis Nr. 450, pagal kurią pareiškėja įsipareigojo pagal pateiktus preliminarius sprendinius parengti ir suderinti „Trijų paukštidžių (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ techninį projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal užsakovės pateiktus preliminarius sprendinius.
Sutarties vykdymo eigoje pareiškėja su užsakove sudarė du sutarties papildymus (2018 m. balandžio 3 d. papildymą Nr. 1 ir 2018 m. liepos 24 d. papildymą Nr. 2), kuriuose nurodyti užsakovės atliekami papildomi darbai pagal sutartį. Pagal 2018 m. balandžio 3 d. papildymo Nr. 1 2 punktą pareiškėja įsipareigojo per 1 savaitę nuo sutarties papildymo Nr. 1 pasirašymo dienos užsakovei pateikti atnaujintą sklypo plano brėžinį ir architektūrinius sprendinius; iš užsakovės gavus fermų techninio projekto konstrukcijų sprendinius, tinkamus projekto ekspertizei, atnaujintą techninį projektą per 3 savaites pateikti ekspertizei. Pagal 2018 m. liepos 24 d. papildymo Nr. 2 2 punktą pareiškėja įsipareigojo per 3 savaites nuo sutarties papildymo Nr. 2 pasirašymo dienos užsakovei pateikti statybinių konstrukcijų pamatų sprendinius, pataisyti ir atsakyti į ekspertizės klausimus, susijusius su šiais sprendiniais. Sutarties darbų kaina – 36 300 Eur su PVM, papildomų darbų kaina – 5 089,70 Eur su PVM, iš viso 41 389,70 Eur su PVM.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja 2018 m. birželio 5 d. per informacinę sistemą „Infostatyba“ pateikė Savivaldybės administracijai prašymą pritarti „Kitos (fermų) paskirties pastato ir pagalbinio ūkio paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos“ projektiniams pasiūlymams. Į bylą pateikti „Infostatybos“ duomenys“ patvirtina, jog Kalvarijos savivaldybės administracijos Ūkio ir urbanistikos skyriaus vedėjas A. G. 2018 m. birželio 13 d. sistemoje „Infostatyba“ išdavė pritarimą pareiškėjos parengtiems projektiniams pasiūlymams.
Byloje taip pat nustatyta, jog UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ 2018 m. lapkričio 12 d. atliko pareiškėjos parengto techninio projekto ekspertizę. Išvadoje nurodė, kad statybos techninis projektas atitinka Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Nurodė, kad techninį projektą galima tvirtinti.
2019 m. vasario 1 d. sistemoje „Infostatyba“ buvo pateiktas pareiškėjos prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal parengtą techninį projektą. Kalvarijos savivaldybės administracija 2019 m. vasario 18 d. atsisakė išduoti statybą leidžiantį dokumentą, pateikdama pastabą, jog techninio projekto sprendiniai prieštarauja Kalvarijos savivaldybės bendrojo plano sprendiniams.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. spalio 1 d. kreipėsi su ieškiniu į Kauno apygardos teismą, prašydama iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 52 237 Eur nuostoliams, patirtiems dėl Projektavimo sutarties tinkamo nevykdymo (nepasiekto teisinio rezultato dėl parengto projekto, pagal kurį statybos leidimas neišduotas), taip pat prašė iš Projektuotojo priteisti 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą 52 237 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teise iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-737-390/2021 ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys buvo patenkintas iš dalies, juo Užsakovui priteista iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 36 300 Eur, sumokėtų pagal sutartį ir 5 445 Eur nuostoliams atlyginti, taip pat 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 41 745 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. spalio 1 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat priteista 1 565,44 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-217-370/2022 minėtas Kauno apygardos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.
Pareiškėja nagrinėjamoje byloje prašo žalos atlyginimo, nuostolių atsiradimo pagrindą ir dydį grįsdama minėtais teismų sprendimais iš pareiškėjos priteistomis sumomis, kurias, vykdydama Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. įsiteisėjusią nutartį, yra sumokėjusi Užsakovui.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
Teismas pažymi, jog Kauno apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-737-390/2021, kurioje Kalvarijos savivaldybės administracija dalyvavo trečiuoju suinteresuotu asmeniu, buvo nagrinėjamos aplinkybės Užsakovui siekiant nuostolių atlyginimo iš Projektuotojo dėl Projektavimo sutarties tinkamo nevykdymo, statybos leidimo neišdavimo.
Vienu iš esminių atsikirtimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (minėtoje byloje atsakovė) nurodė, jog dėl Projektavimo sutarties neįvykdymo ir atsisakymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą atsakinga Kalvarijos savivaldybės administracija, teigdama, jog įsipareigojimai pagal Projektavimo sutartį nebuvo įvykdyti dėl to, kad Kalvarijos savivaldybės administracija pirmiau pritarusi pareiškėjos parengtiems objekto projektiniams pasiūlymams (pagal kuriuos buvo rengiamas techninis projektas), vėliau atsisakė išduoti statybą leidžiantį dokumentą dėl to, kad techninio projekto sprendiniai prieštarauja Kalvarijos savivaldybės bendrojo plano sprendiniams. Taigi civilinėje byloje dalyvavo tos pačios šalys ir buvo nagrinėjamos iš esmės tos pačios aplinkybės, byloje pasisakyta dėl Kalvarijos savivaldybės administracijos atsakomybės ginčo kontekste, todėl darytina išvada, jog civilinėje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai ir jomis turi būti vadovaujamasi kaip nustatytais faktais.
Teismas sutinka su pareiškėjos atstovės nurodytais argumentais, jog civilinėje byloje ginčo dalykas buvo kitoks, t. y. dėl Projektavimo sutarties neįvykdymo ir vadovaujamasi iš esmės Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis projektavimo rangos teisinius santykius, tačiau dalis aplinkybių iš esmės sutapo su nagrinėjamomis šioje byloje (dėl Savivaldybės administracijos netinkamų veiksmų ir padarinių, išdavus pritarimą projektiniams pasiūlymams, dėl atsakomybės būnant pasyviai, neteikiant pastabų ginčo teritorijos poveikio aplinkos vertinimo procedūroje), todėl civilinėje byloje dėl minėtų aplinkybių nustatyti faktai nagrinėjamoje byloje nebegali būti įrodinėjami iš naujo.
Pareiškėja tvirtino, jog Administracija yra atsakinga už pareiškėjos patirtus nuostolius dėl Projektavimo sutarties neįvykdymo ir Statybos leidimo neišdavimo, nes Savivaldybės administracijai 2018 m. birželio 13 d. pritarus projektiniams pasiūlymams buvo suteiktas teisinis pagrindas pagal Projektinius pasiūlymus rengti techninį projektą, nes Administracijos buvo patikrinta, kad planuojama statyba pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus yra galima. Savivaldybės administracija pažeidė tuo metu galiojusio STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 67 punkte, minėto Reglamento 13 priedo 12 ir 14 punktuose numatytus reikalavimus.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas, aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018-05-01 iki 2018-11-01), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-73 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – ir Reglamentas, aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018-03-31 iki 2018-07-13) nuostatos.
Statybos įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje įtvirtinta, jog projektiniai pasiūlymai – tai pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą ir gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus.
Reglamento 7 punkte nurodyta, jog Projektas rengiamas vadovaujantis Statybos įstatymu [5.1] ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais statinio saugos ir paskirties reikalavimus; teisės aktais, reglamentuojančiais esminius statinių reikalavimus ir statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases; kitais teisės aktais; teritorijų planavimo, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais. <...> (7.1 p.); Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje išvardytais privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, taip pat projektiniais pasiūlymais (kai jie parengti). Projektiniai pasiūlymai rengiami – išreikšti numatomo projektuoti visuomenei svarbaus statinio ar statinio dalies, Teritorijų planavimo įstatymo [5.12] 20 straipsnyje nurodytais atvejais numatomo projektuoti statinio ar statinio dalies architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją. Projektinių pasiūlymų sudėtį kiekvienu konkrečiu atveju nustato statytojas atsižvelgdamas į reglamento 13 priedo nuostatas <...>“ (7.2 p.).
Reglamento 67 punkte nustatyta, jog Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, per 5 darbo dienas po 66 punkte nurodyto prašymo ir kitų dokumentų gavimo dienos: pritaria arba motyvuotai nepritaria projektiniams pasiūlymams, apie tai paskelbia IS „Infostatyba“, paskelbia (pateikia nuorodą) savivaldybės interneto svetainės pirmajame puslapyje ir informuoja statytoją; projektinius pasiūlymus, kuriems pritarta, paskelbia IS „Infostatyba“ ir paskelbia (pateikia nuorodą) savivaldybės interneto svetainės pirmajame puslapyje (1 d.), jei 66 punkte nurodytas prašymas pateiktas per IS „Infostatyba“, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, apie pritarimą (nepritarimą) projektiniams pasiūlymams ir projektinius pasiūlymus, kuriems pritarta, paskelbia šioje informacinėje sistemoje, paskelbia (pateikia nuorodą) savivaldybės interneto svetainės pirmajame puslapyje ir informuoja statytoją (2 d.).
Reglamento 13 priedo 12 punkte įtvirtinta, jog Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, įvertina, ar statinio ar jo dalies statyba (nauja statyba, statinio rekonstravimas ir (ar) naudojimo paskirties keitimas) pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju galima. Pagal Reglamento 13 priedo 14 punktą numatyta, jeigu statyba galima, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), vadovaudamasis Statybos įstatymo [5.1], kitų įstatymų ir teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentų nustatytais reikalavimais, įvertina projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, jei reikia, nustato statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus (pastatų aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą ir kita) ir per 5 darbo dienas jai pritaria (žyma „pritariu“, parašu ir data ant pirmojo lapo) arba per 5 darbo dienas raštu praneša statytojui motyvus, kodėl nepritaria.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas pirmiau aptartas Reglamento nuostatas, yra konstatavęs, jog savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) turi: 1) įvertinti, ar statinio ar jo dalies statyba (nauja statyba, statinio rekonstravimas ir (ar) naudojimo paskirties keitimas) pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju yra galima; 2) atsižvelgęs į konkrečios statybos ypatumus, gali projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje nustatyti statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus (pastatų aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą; 3) per 5 darbo dienas raštu pranešti statytojui motyvus, kodėl nepritaria projektinių pasiūlymų užduočiai (žr. LVAT 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2458-1062/2018).
Byloje nustatyta, jog planuojamai ginčo teritorijai galiojo Kalvarijos savivaldybės teritorijos bendrasis planas (toliau – ir BP), nagrinėjamu atveju buvo aktualūs BP sprendiniai, patvirtinti Kalvarijos savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. T-34-5 „Dėl Kalvarijos savivaldybės teritorijos bendrojo plano pakeitimo tvirtinimo“, pagal kuriuos planuojama teritorija pateko į saugomos teritorijos Kalvarijos biosferos poligono ribas, taip pat pateko į „Natura 2000“ paukščių apsaugai svarbią teritoriją „Kalvarijos apylinkės“. Pagal BP Priedo Nr. 3 Žemės naudojimo ir apsaugos Reglamentų lentelę ginčo teritorijoje, kuri pagal BP sprendinius priklauso Kitoms žemės ūkio teritorijoms (ne Žemės ūkio plėtros teritorijoms), intensyvi žemės ūkio veikla (paukštininkystės veikla) negalima. Pagal leistiną kitą naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį minėtoje teritorijoje buvo galima tik tausojanti žemės ūkio veikla: inžinerinės infrastruktūros ir kelių bei pakelės infrastruktūros tinklo plėtra, kaimo turizmo amatai ir smulkūs pagalbiniai verslai (bitininkystė, žvejyba, medžio apdirbimas, žemės ūkio produkcijos perdirbimas, technikos remontas ir kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, jog 2018 m. gegužės 15 d. pareiškėja IS „Infostatyba“ pateikė Projektinių pasiūlymų rengimo užduotį kartu su projektiniais pasiūlymais. Kaip jau minėta, pareiškėja 2018 m. birželio 5 d. IS „Infostatyba“ pateikė Savivaldybės administracijai prašymą pritarti projektiniams pasiūlymams. Byloje nėra ginčo, jog Kalvarijos savivaldybės administracijos Ūkio ir urbanistikos skyriaus vedėjas A. G. 2018 m. birželio 13 d. IS „Infostatyba“ išdavė pritarimą pareiškėjos parengtiems projektiniams pasiūlymams dėl naujos statybos ypatingojo statinio – Kitos (fermų) paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projekto. Pritarimas buvo išduotas, neįvertinus, kad statinio statyba pagal teritorijų planavimo dokumentus, t. y. pagal BP sprendinius, ginčo teritorijoje yra negalima. Taigi pagal bylos duomenis nustatyta, jog Kalvarijos savivaldybės administracija tinkamai neatliko pareigos, numatytos Reglamento 13 priedo 12 ir 14 punktuose.
Tačiau, kaip jau minėta, pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, kad būtų taikoma viešoji atsakomybė, būtina nustatyti bent trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą: valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktus neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtą žalą (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus ir padarytą žalą siejantį priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010, 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos nenustatytas.
Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 punktą, statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (statinio projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma, minėto straipsnio 62 punkte apibrėžta, jog statinio projektavimas – architektūrinė inžinerinė veikla, kurios tikslas – parengti statinio projektą.
Statinio projektuotojo pareigas ir teises nustato Statybos įstatymo 16 straipsnio nuostatos, kuriose, be kita ko, įtvirtinta, jog Statinio projektuotojas, jį pasirašydamas, privalo prisiimti atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.
Statinio projekto rengimą reglamentuoja Statybos įstatymo 24 straipsnis. Pagal minėto straipsnio 3 dalį, statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais, teritorijų planavimo ir kitais dokumentais.
Pareiškėja prašomą atlyginti turtinę žalą kildina iš Projektavimo sutarties nutraukimo ir statybos leidimo neišdavimo ir dėl to patirtų nuostolių, pasireiškusių tuo, kad Užsakovo sumokėtos sumos už projektavimo darbus, sutarties neįvykdžius, pagal Užsakovo ieškinį teismo buvo priteistos iš pareiškėjos.
Teismas pažymi, jog Projektavimo sutartis tarp pareiškėjos ir Užsakovo buvo sudaryta laisva valia, atsakovės Kalvarijos savivaldybės administracijos jokiais veiksmais sutarties sudarymo neįtakojant.
Projektavimo sutarties neįvykdymo aplinkybės buvo išnagrinėtos jau minėtose civilinėse bylose. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-217-370/2022 nurodyta, jog pagal sutarties 4.2.1 punktą rangovė įsipareigojo sutartyje numatytą darbą atlikti taip, kad jis atitiktų Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų, teritorijos planavimo dokumentų, statybos ir kitų normatyvinių dokumentų privalomus reikalavimus. Nors Lietuvos Respublikos statybos įstatymas pareigą gauti statybą leidžiantį dokumentą nustato statytojui (užsakovui) (SĮ 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tačiau, kaip matyti iš šalių sutarties 1.1 punkto, rangovė įsipareigojo ne tik parengti ir suderinti „Trijų paukštidžių (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ techninį projektą, bet ir pati gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal Užsakovo pateiktus preliminarius sprendinius.
Minėtoje byloje konstatuota, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteigė ir neįrodinėjo, kad ji, susipažinusi su Užsakovo pateiktais duomenimis dėl planuojamos ūkinės veiklos ir jos apimties, neturėjo galimybės, iki pradėdama kurti techninį projektą, nustatyti, jog jos projektuojamas objektas (trys paukštidės) ir jo panaudojimo būdas (intensyvi žemės ūkio veikla), prieštarauja Kalvarijos savivaldybės bendrojo plano sprendiniams. Byloje nėra duomenų, kad tokia informacija pareiškėjai buvo nepasiekiama, todėl yra pagrindas teigti, jog įmonė, kaip profesionali projektuotoja, turėjo galimybę nustatyti, kad Užsakovo planuojamo intensyvumo ūkinė veikla yra negalima jo pasirinktoje teritorijoje.
Minėtoje teismo nutartyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrasis planas – kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos, reikalavimai arba reglamentas ir apsaugos principai. Šiuo atveju projektuotoja, kaip atitinkamos srities profesionalė, turėjo žinoti Kalvarijos savivaldybės bendrojo plano sprendinius, kurie yra vieši (https://kalvarija.lt/go.php/Bendrasis%20planas871), ir turėjo gebėti įvertinti, ar Užsakovo pateikti projektavimui atlikti būtini duomenys yra tinkami ir pakankami tam, kad galėtų būti pasiektas projektavimo rangos sutartimi siekiamas tikslas (gautas statybos leidimas). UAB „(duomenys neskelbtini)“ neginčija aplinkybės, jog Užsakovas pateikė pakankamus duomenis, kurie leistų nustatyti planuojamos ūkinės veiklos intensyvumą ir įvertinti planuojamos ūkinės veiklos intensyvumo atitiktį Bendrojo plano sprendiniams.
Minėtoje nutartyje išdėstyta, jog, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcentuoja, kad būtent Kalvarijos savivaldybės administracija atsakinga dėl susidariusios situacijos, kadangi nepateikė pastabų planuojamos ūkinės veiklos vertinimo procese, pritarė projektiniams pasiūlymams ir vėliau atsisakė išduoti statybą leidžiantį dokumentą jau esant parengtam techniniam projektui, tačiau projektuotoja administracine tvarka neginčijo Kalvarijos savivaldybės administracijos sprendimo neišduoti statybą leidžiančio dokumento, sprendimas neišduoti statybą leidžiančio dokumento yra galiojantis, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl statybą leidžiančio dokumento neišdavimo nėra pačios projektuotojos kaltės. Ji prisiėmė vykdyti Užsakovo užduotį, kurios sprendiniai prieštarauja Kalvarijos savivaldybės bendrojo plano sprendiniams ir negaudama statybą leidžiančio dokumento, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atsakinga už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą, kadangi, būdama profesionalia projektuotoja, neįvertino Bendrojo plano ir Užsakovo planuojamos ūkinės veiklos intensyvumo atitikties ir ėmėsi vykdyti užduotį, kurios realizavimas prieštarauja teritorijos planavimo dokumentams. Teismas civilinėje byloje konstatavo, jog aplinkybė, kad Kalvarijos savivaldybės administracija nepateikė pastabų dėl planuojamos ieškovės ūkinės veiklos intensyvumo, pritarė atsakovės projektiniams pasiūlymams, nepašalina UAB „(duomenys neskelbtini)“ (profesionalios projektuotojos) atsakomybės pačiai vertinti planuojamo projektavimo darbų rezultato (techninio projekto) tinkamą panaudojimą Užsakovo siekiamiems tikslams.
Minėtoje nutartyje teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines bylos aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengė Kalvarijos savivaldybės teritorijos bendrojo plano neatitinkantį techninį projektą. Projektuotoja, versdamasi projektavimu ir būdama profesionale, privalėjo įvertinti visas aplinkybes jau sudarydama sutartį ir nesiimti sutarties vykdymo, matydama, kad parengtas projektas neatitiks teisės aktų reikalavimų ir šalių sudarytos sutarties sąlygų, nes Kalvarijos savivaldybės teritorijoje tokio projekto negalima naudoti ir įgyvendinti dėl projekto prieštaravimo bendrojo plano sprendiniams. Projektuotojai priėmus užduotį, ši įgyja jai teisinę galią ir jai, kaip projektavimo darbų profesionalei, tenka sutarties neįvykdymo padarinių rizika, jei paaiškėja, kad užduotis netinkama.
Taigi civilinėje byloje neginčijamai konstatuota, jog projektavimo sutarties neįvykdymą lėmė pačios pareiškėjos veiksmai, o sutarties neįvykdymas lėmė statybos leidimo neišdavimą.
Nors pareiškėja tvirtino, kad Kalvarijos savivaldybės administracijai nustačius projektinių pasiūlymų neatitiktis teritorijų planavimo dokumentų reikalavimams ir nepritariant projektiniams pasiūlymams (pateikiant motyvuotas pastabas), pareiškėja ir Užsakovas jau tada būtų atlikę reikiamas projektinių pasiūlymų korekcijas (koregavę PŪV intensyvumą, projektinius sprendinius) ir remiantis motyvuotomis pastabomis pakoreguotais projektiniais pasiūlymais, būtų parengtas Kalvarijos savivaldybės bendrojo plano teritorijų planavimo dokumentus atitinkantis techninis projektas, pagal kurį būtų išduotas Statybos leidimas, tačiau šios aplinkybės paneigtos byloje surinktais duomenimis.
Teisėjų kolegija minėtoje civilinėje byloje padarė išvadą, jog šiuo atveju vienintelis būdas projektuotojai gauti statybą leidžiantį dokumentą buvo Bendrojo plano koregavimas, o šia galimybe buvo pasinaudota po to, kai atsisakyta išduoti statybos leidimą, tačiau Savivaldybės administracija atsisakė koreguoti Bendrąjį planą (2020 m. gegužės 8 d. raštas). Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tam tikros techninio projekto korekcijos ar kiti su statybą leidžiančio dokumento gavimu susiję veiksmai sudarytų galimybę panaudoti atsakovės parengtą techninį projektą pagal paskirtį. Į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad situacija dėl Bendrojo plano koregavimo Administracijos būtų vertinta pareiškėjos ir Užsakovo naudai, jei Administracija būtų atsisakiusi pritarti projektiniams pasiūlymams, ir kad statybos leidimas būtų išduotas.
Todėl nepaisant to, kad byloje nustatyti Savivaldybės administracijos netinkami veiksmai, išduodant pritarimą projektiniams pasiūlymams, taip pat nustatyta, jog pritarimą projektiniams pasiūlymams pateikęs A. G. neturėjo specialaus architektūrinio išsilavinimo ir specialių žinių projektinių pasiūlymų vertinimui, negalima daryti išvados, jog pritariant projektiniams pasiūlymams buvo atlikti neteisėti veiksmai, lėmę pareiškėjos nuostolius, susijusius su projekto sutarties tinkamu neįvykdymu ir statybos leidimo neišdavimu, nes civilinėje byloje konstatuotos priešingos aplinkybės.
Darytina išvada, jog pareiškėjos nurodyti žalingi padariniai, kuriuos ji patyrė dėl sutarties neįvykdymo ir statybos leidimo neišdavimo, yra pernelyg nutolę nuo Savivaldybės administracijos nustatytų neteisėtų veiksmų. Turtinės žalos atsiradimą lėmė jos pačios neatsakingi veiksmai, prisiimant atsakomybę už techninį projektą, kurio sprendiniai prieštaravo Kalvarijos savivaldybės teritorijos bendrajam planui. Nesant vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, konkrečiu atveju priežastinio ryšio, nėra pagrindo turtinės žalos atlyginimo priteisimui. Remiantis išdėstytais argumentais, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju byloje nereiškiami reikalavimai dėl administracinių aktų panaikinimo, Viešojo administravimo įstatymo nuostatų pažeidimai, dėl kurių būtų galimas turtinės žalos atlyginimo priteisimas, byloje nenustatyti.
Pareiškėja prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Skundą atmetus, nėra pagrindo bylinėjimosi išlaidų priteisimui, todėl minėtas prašymas netenkintinas.
Trečiojo suinteresuoto asmens A. G. atstovas advokatas V. R. byloje pateikė prašymą dėl iš viso 726 Eur išlaidų atlyginimo. 363 Eur išlaidas sudaro: advokato susipažinimas su visa bylos medžiaga, pasirengimas dalyvauti 2022 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdyje, dalyvavimas 2022 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdyje. Šias išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas pagrindžia 2022 m. rugsėjo 7 d. PVM sąskaita faktūra Serija RAV 2022/09/07/244 ir 2022 m. rugsėjo 7 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1104474. Likusias 363 Eur išlaidas pagrindžia 2022 m. spalio 17 d. PVM sąskaita faktūra Serija RAV Nr. 2022/10/17/260. Šias išlaidas sudaro: advokato susipažinimas su papildomais pareiškėjos pateiktais įrodymais, nuomonės dėl prijungimo pareiškimas, pasirengimas dalyvauti 2022 m. spalio 17 d. teismo posėdyje ir dalyvavimas 2022 m. spalio 17 d. teismo posėdyje.
ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).
Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos).
Teismo sprendimu apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas advokatas V. R. dalyvavo 2022 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 58 min. ir 2022 m. spalio 17 d. teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 14 min.
Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 p.). Atsižvelgiant į Rekomendacijų 9 punkto nuostatą laikytina, kad 2022 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdis truko 2 valandas, o 2022 m. spalio 17 d. teismo posėdis truko 1 valandą.
Už atstovavimą 2022 m. rugsėjo 12 d. teisme (vyko III ketv.) galima priteisti maksimali suma yra 345,98 Eur ((1 729,9 Eur (2022 m. I ketv.) x 0,1) x 2 val.) (Rekomendacijų 8.19, 9 p.).
Už atstovavimą 2022 m. spalio 17 d. teisme (vyko IV ketv.) galima priteisti maksimali suma yra 178,05 Eur ((1 780,5 Eur (2022 m. II ketv.) x 0,1) x 1 val.) (Rekomendacijų 8.19, 9 p.).
Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikytinas 0,4 koeficientas.
Prašyme dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodyta, kad trečiojo suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro advokato susipažinimas su papildomais dokumentais ir nuomonės dėl jų pridėjimo pareiškimas.
Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjant bylą pareiškėjos atstovas teikė papildomus dokumentus, 2022 m. rugsėjo 20 d. trečiojo suinteresuoto asmens atstovas pateikė dėl jų rašytinę nuomonę, kuri vertintina kaip trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimai ar paaiškinimai, už kurią galima priteisti maksimali suma yra 691,96 Eur (1 729,9 Eur (2022 m. I ketv.) x 0,4).
Advokatas V. R. nurodydamas suteiktų teisinių paslaugų pobūdį pažymėjo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo patyrė išlaidas už advokato susipažinimą su visa bylos medžiaga, papildomai pateiktais įrodymais, pasirengimą dalyvauti 2022 m. rugsėjo 12 d. ir 2022 m. spalio 17 d. teismo posėdžiuose.
Šiuo aspektu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nepateikė duomenų apie tai, kiek konkrečiai truko jo susipažinimas su bylos medžiaga ir pasirengimas teismo posėdžiams. Tačiau, teismo nuomone, įvertinus šios bylos sudėtingumą, byloje vertintų aplinkybių apimtį, trečiojo suinteresuoto asmens atstovo atliktų teisinių veiksmų pobūdį ir prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį spręstina, kad trečiojo suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos iš esmės yra protingo dydžio, pagrįstos ir atitinkančios Rekomendacijų nuostatas. Todėl įvertinus Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus ir atsižvelgiant į Rekomendacijų 7, 8.16, 8.19 ir 9 punktus trečiajam suinteresuotam asmeniui A. G. galėtų būti priteista 726 Eur atstovavimo išlaidų iš pareiškėjos.
Tačiau pažymėtina, kad ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Nagrinėjamu atveju byloje nustačius, jog Kalvarijos savivaldybės administracijos Ūkio ir urbanistikos skyriaus vedėjo A. G. 2018 m. birželio 13 d. IS „Infostatyba“ išduotas pritarimas pareiškėjos parengtiems projektiniams pasiūlymams neįvertinus, kad statinio statyba pagal teritorijų planavimo dokumentus negalima, atsižvelgiant į ginčo kilimo aplinkybes, priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydis mažinamas, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. G. priteisiant 363 Eur bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Trečiajam suinteresuotam asmeniui A. G. iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 363 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėja Janina Vitunskienė