Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2S-1334-275/09
Teisėjas Visvaldas Kazakiūnas Procesinio sprendimo kategorija 110.1.; 122.4.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2009 m. gruodžio 15 d.,
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos pirmininkė ir pranešėja Danutė Kutrienė,
kolegijos teisėjai Dalia Višinskienė ir Algirdas Auruškevičius,
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. Tankeliun įmonės „Hegvita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo G. Tankeliun įmonės „Hegvita“ ieškinį atsakovui IĮ „Lautė“ dėl užmokesčio už krovinių vežimą, 6 % dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas G. Tankeliun įmonė „Hegvita“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo IĮ „Lautė“ užmokestį už krovinių vežimą - 6 215,04 Lt, 6 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį - 94 Lt ir išlaidas už procesinių dokumentų paruošimą - 833 Lt. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - skolininko turto ir piniginių lėšų areštą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009-07-03 nutartimi netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir neareštavo atsakovo IĮ „Lautė“ turto bei piniginių lėšų. Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik tuomet, kai yra reali grėsmė, kad tokių priemonių nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas motyvavo, kad iš ieškovo pateiktos medžiagos nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas slepia turtą ar lėšas, perleidžia ar ketina perleisti turtą kitiems asmenims, kitokiais veiksmais siekia apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą. Aplinkybė, kad atsakovas geruoju nesumoka ieškovo reikalaujamų pinigų sumų yra pagrindas kreiptis į teismą, o ne taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas ir atsakovas yra juridiniai asmenys, skolos suma nelaikytina didele. Nesant skolininko veiksmų, kuriais būtų siekiama slėpti turtą ar lėšas, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Ieškovas G. Tankeliun įmonė „Hegvita“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-07-03 nutartį ir skubiai taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones: atsakovui priklausančio turto, esančio pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, bei piniginių lėšų, esančių atsakovo vardu atidarytose bankų sąskaitose, areštą. Nurodo, kad teismo nutartis nepagrįsta, nes pareikštas ieškinys dėl skolos priteisimo yra turtinio pobūdžio, o reikalavimas ilgą laiką buvo nevykdomas (nuo 2008 liepos mėn.). Nepagrįstas teismo argumentas, jog atsakovo pareigos atsiskaityti nevykdymas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas įvykdyti. Atsakovo skola atsirado ir tęsiasi gana ilgai, o atsakovas iki ieškinio teismui pateikimo dienos nėra atsiskaitęs daugiau kaip vienerius metus. Atsakovo skolos suma yra didelė, nes atsakovas užsiima pervežimais, kurie ekonominės krizės laikotarpiu yra ženkliai sumažėję. Ūkinė komercinė veikla, pervežimo srityje, šiai dienai yra nuostolinga, todėl teigti, kad atsakovo įsiskolinimo suma yra nedidelė, teismas neturėjo pagrindo. Be to, atsakovo įmonė yra maža, joje dirba ne daugiau kaip 3 darbuotojai. Atsakovas turi neįvykdytų įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams. Aplinkybė, jog atsakovas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali patirti nepageidaujamų padarinių ir finansinių nuostolių, nesudaro teisinio pagrindo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes tai nesuteikia atsakovui jokių teisinių privilegijų, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Šiuo atveju, teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeistas teisingos šalių pusiausvyros principas, todėl, teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu, būtų nepagrįstai pažeista ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyra, taip pat nepagrįstai atsakovui būtų suteiktas pranašumas ieškovo atžvilgiu. Ieškovas yra neatsakingas už atsakovo netinkamą ūkinės komercinės veiklos organizavimą bei neapgalvotus ūkinius sprendimus prisiimant įsipareigojimus. Šiuo atveju, teismas netaikęs laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu, nepagrįstai leistų atsakovui naudotis ieškovui priklausančiais pinigais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
Atskirasis skundas tenkintinas.
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.). CPK 144 str. normos pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesus bei jų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis proceso normų numatytų priemonių.
Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį, atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui yra didelė ieškinio reikalavimo suma, lyginant ją su šio asmens nuosavybės teise valdomo turto verte, ūkine veikla, gaunamu pelnu, o taip pat su atsakovo turimais įsipareigojimais. Nustačius, kad konkretaus atsakovo atžvilgiu ieškinio suma yra didelė, galima daryti išvadą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.).
Nors šiuo konkrečiu atveju ieškinio suma - 6 215,04 Lt nėra didelė, tačiau atsižvelgiant į ieškovo prie atskirojo skundo pridėtą Skolų išieškojimo biuro pažymą (b.l. 3-6), taip pat į Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, iš kurių matyti, jog atsakovui IĮ „Lautė“ teismuose yra iškelta daug civilinių bylų dėl skolų priteisimo, be to byloje nesant įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog atsakovas būtų pajėgus įvykdyti teismo sprendimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas išvadai, jog teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu (CPK 144 str. 1 d.).
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai neįvertino visų faktinių šiam klausimui spręsti svarbių bylos aplinkybių, netinkamai pritaikė proceso teisės normas, todėl klausimą išsprendė neteisingai ir tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 329 str. 1 d.).
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo prašymas tenkintinas – areštuotini nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, piniginės lėšos ar turtinės teisės, priklausantys atsakovui ir esantys pas atsakovą arba trečiuosius asmenis. Bendra areštuotino atsakovo turto vertė neturi viršyti 6 215,04 Lt (CPK 144 str. 2 d.).
Pažymėtina, kad atsakovas gali motyvuotu prašymu kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 146 str. 1 d.), įmokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą, pateikti laidavimo raštą arba įkeisti turtą (CPK 146 str. 2 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo G. Tankeliun įmonės „Hegvita“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.
Ieškovo G. Tankeliun įmonės „Hegvita“ (į.k. 186236472, reg. Medininkai, Vilniaus rajonas) pareiškimo reikalavimams užtikrinti areštuoti atsakovui IĮ „Lautė“ (į.k. 300630913, buv. Pamėnkalnio g. 9/7-18, Vilnius) priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 6 215,04 Lt sumai, uždraudžiant jį perleisti ar bet kaip kitaip suvaržyti teises į turtą, leidžiant atsakovui valdyti ir naudoti šį turtą ir gauti iš jo pajamas. Nesant arba nepakankant atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias įmonės kasoje, bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose. Leisti iš areštuotų piniginių lėšų atsakovui IĮ „Lautė“ išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas.
Atsakovo IĮ „Lautė“ turtą surasti ir aprašyti pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui.
Nutartis vykdoma skubiai.
Šios nutarties nuorašą išsiųsti Centrinei hipotekos įstaigai.
Kolegijos pirmininkė Danutė Kutrienė
Kolegijos teisėjai Dalia Višinskienė
Algirdas Auruškevičius