Civilinė byla Nr. 2YT-14208-934/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08585-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza,

sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjams E. R., M. R. ir R. R.,

              viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. R., M. R. ir R. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

              Teismas

n u s t a t ė :

Byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų aplinkybių santrauka

Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad mirus E. R. (duomenys neskelbtini), M. R., E. R., M. R. ir R. R. faktiškai pradėję valdyti priėmė visą mirusiojo palikimą, įskaitant autoriaus turtines teises tiek į publikuotus, tiek ir nepublikuotus literatūros, mokslo ir meno kūrinius bei kitą turtą; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad mirus M. R. (duomenys neskelbtini),  jos vaikai E. R., M. R. ir R. R. faktiškai pradėję valdyti priėmė visą mirusiosios palikimą, įskaitant priimtą palikimą, paveldėtą iš E. R. priėmus 1 punkte nurodytą palikimą, ir pačios mirusiosios autoriaus turtines teises į jos sukurtus tiek publikuotus, tiek ir nepublikuotus literatūros ir meno kūrinius bei kitą turtą. Pareiškimas iš esmės grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis (b. l. 1-3, 51-52):

1. pareiškėjų tėvas E. R., miręs (duomenys neskelbtini), yra knygos „Įmonės finansai: analizė ir prognozė“, išleistos Ekonomikos mokymo centro 1997 m. autorius, kelių kituose rinkiniuose publikuotų straipsnių autorius. Taip pat niekur nepublikuotų poezijos ir prozos kūrinių, įskaitant poezijos rinkinį „Ledonešių grūsmės“ ir nurodytos išleistos knygos pagrindu parengto naujo nepublikuoto kūrinio kelių redakcijų: „Įmonės finansai: vidaus tvarkybos technologija“ (2000 m.) ir „Verslo finansų tvarkybos technologija“ (2002 m.), bei kitų meno kūrinių, autorius;
2. E. R. mirus paveldėtojų bendru sutarimu jo sukurtos intelektinės nuosavybės, kaip palikimo, priėmėjais tapo keturiese - mirusiojo sutuoktinė, pareiškėjų motina, M. R. ir trys jų vaikai (pareiškėjai). Palikimo tvarkytoja tapo M. R.;
3. M. R. mirus (duomenys neskelbtini) pareiškėjai, trys mirusiųjų vaikai (daugiau vaikų mirusieji neturėjo, testamentų surašę nebuvo), E. R., M. R. ir R. R. priėmė visą likusį mirusiųjų turtą faktiniu valdymu, įskaitant ir archyvus. Tikėjosi sutvarkyti tėvo kūrybą ir bendromis jėgomis išleisti bent jau poezijos rinkinį, tačiau susidūrė su technologine problema – beveik visas archyvas paties tėvo buvo perkeltas į jo turėtą seną kompiuterį ir pareiškėjai niekaip negalėjo rasti būdų nuskaityti senos konfigūracijos failų nerizikuojant jų iš viso prarasti;
4. Neseniai pareiškėjams pavyko išarchyvuoti sename kompiuteriniame kietajame diske saugomus failus. Taip pat, be tėvo, E. R., kurtų kūrinių, archyvuose pareiškėjai rado ir motinos M. R. kurtus kūrinius, tiek publikuotus, tiek ir nepublikuotus bei kitą informaciją, susijusią su minėta intelektine nuosavybe;
5. Pareiškėjai numato naudoti tėvų sukurtą intelektinę nuosavybę ją publikuojant ar kitaip viešai skelbiant ir dėl to siekia turėti teisę sudaryti sandorius dėl tėvų sukurtų kūrinių panaudojimo būdų ir sąlygų arba kitaip paveldėtu ir faktiškai priimtu valdyti turtu disponuoti bei ginti pareiškėjų turimas turtines teises;
6. Pareiškėjai teigia, kad negali kitokia tvarka gauti juridinę reikšmę turinčių faktų patvirtinančių dokumentų, nes palikėjams mirus pastarieji neturėjo jokio registruotino turto, dėl kurio priėmimo būtų reikėję kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo;
7. Dėl aukščiau nurodytos priežasties ir aplinkybių, nurodytų prašyme, pareiškėjai nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą nei mirus E. R., nei mirus M. R. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, o priėmė visą palikimą faktiniu valdymu, įskaitant ir tai, jog visą tą laiką nuo palikimo priėmimo iki kreipimosi į teismą dienos saugojo ir rūpestingai prižiūrėjo nurodytus turimus intelektinės nuosavybės objektus;
8. Atsiradus galimybei publikuoti tėvų sukurtus kūrinius paaiškėjo, jog pareiškėjai negali sudaryti sandorių dėl tėvų sukurtų kūrinių leidybos, ar jau išleistų kūrinių panaudojimo būdų ir sąlygų, nes neturi dokumentų, patvirtinančių turtinių teisių į įvardintus kūrinius turėjimą;
9. Pareiškėjai 2017 m. kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl galimybės gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Pastarasis nurodė, kad pareiškėjai turi kreiptis į teismą su prašymu dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu juridinio fakto nustatymo;
10. Prašomi nustatyti juridiniai faktai turi juridinę reikšmę, nes jų nenustačius pareiškėjai neturi galimybės sudaryti sandorių dėl faktiniu valdymu priimto turto panaudojimo būdų ir sąlygų, kitaip juo disponuoti, nes neturi dokumentų, įrodančių teisę tokius sandorius dėl iš tėvų paveldėto turto ir turtinių teisių sudaryti, ir negali kitokia, ne teismo tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turinčius faktus.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, prašė dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo spręsti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (b. l. 60-61).

Teismo posėdžio metu pareiškėja R. R. palaikė teismui pateiktame pareiškime išdėstytas aplinkybes bei argumentus. Papildomai paaiškino, kad mirus pareiškėjų tėvams nebuvo palikto turto, kuris privalomai registruojamas registruose, taip pat nebuvo lėšų sąskaitose ir pareiškėjams nereikėjo kreiptis į notarą paveldėjimo liudijimui gauti. Pareiškėjai žinojo apie tėvo intelektinę nuosavybę, tačiau iš pradžių neturėjo galimybės prie tos intelektinės nuosavybės prieiti. Pareiškėja paskambino į LATGA ir jie paprašė paveldėjimo teisės liudijimo, tada pakalbėjo su notaru ir notaras pasakė, kad reikia kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Kartu su materialiais objektais (kompiuterio kietuoju disku), kuriuose saugomi kūriniai, pareiškėjai faktiniu valdymu priėmė tėvų autorių turtines teises, taip pat faktiniu valdymu priėmė palikėjų paveikslus (b. l. 68-69).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. R. palaikė teismui pateiktame pareiškime išdėstytas aplinkybes bei argumentus. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjai ketina publikuoti tėvų literatūros kūrinius. Kompiuteryje rado tėvo ir mamos kūrinius (b. l. 68-69).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas E. R. palaikė teismui pateiktame pareiškime išdėstytas aplinkybes bei argumentus. Papildomai paaiškino, kad paveldėjo rašytinių dokumentų kelių dėžių archyvą. Kadangi autorius miręs, pareiškėjai, ketindami skelbti tėvų kūrinius, turi turėti autorių teises. Ketindami publikuoti tėvų literatūros kūrinius, pareiškėjai taip pat, esant būtinybei, gintų autorių teises. Daugiau pareiškėjams žinomų paveldėtojų nėra (b. l. 68-69).             

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjų E. R., M. R. ir R. R. tėvai buvo E. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. R., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-12). Iš į bylą pateiktų mirties liudijimų matyti, jog pareiškėjų tėvas E. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11); pareiškėjų motina M. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Pareiškėjai pateikė duomenis, kad pareiškėjų tėvas E. R. yra knygos „Įmonės finansai: analizė ir prognozė“, išleistos Ekonomikos mokymo centro 1997 m., autorius (b. l. 13). E. R., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat yra poezijos ir prozos kūrinių, įskaitant poezijos rinkinį „Ledonešių grūsmės“ ir literatūros kūrinių „Įmonės finansai: vidaus tvarkybos technologija“ (2000 m.) ir „Verslo finansų tvarkybos technologija“ (2002 m.), bei kitų meno kūrinių, autorius (b. l. 21-42). Iš pareiškėjų paaiškinimų nustatyta, kad mirus tėvams, kartu su materialiais objektais (kompiuterio kietuoju disku), kuriuose saugomi kūriniai, pareiškėjai faktiniu valdymu priėmė tėvų autorių turtines teises. Pareiškėjai paaiškino, kad paveldėjo rašytinių dokumentų kelių dėžių archyvą ir ketina publikuoti tėvų literatūros kūrinius (b. l. 68-69).

Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų aplinkybių teisinis vertinimas ir teismo išvados

Pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus – tai, kad: 1) mirus E. R. (duomenys neskelbtini), M. R., E. R., M. R. ir R. R. faktiškai pradėję valdyti priėmė visą mirusiojo palikimą, įskaitant autoriaus turtines teises tiek į publikuotus, tiek ir nepublikuotus literatūros, mokslo ir meno kūrinius bei kitą turtą; 2) mirus M. R. (duomenys neskelbtini),  jos vaikai E. R., M. R. ir R. R. faktiškai pradėję valdyti priėmė visą mirusiosios palikimą, įskaitant priimtą palikimą, paveldėtą iš E. R. priėmus 1 punkte nurodytą palikimą, ir pačios mirusiosios autoriaus turtines teises į jos sukurtus tiek publikuotus, tiek ir nepublikuotus literatūros ir meno kūrinius bei kitą turtą (b. l. 1-3, 51-52).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-03 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-45/2009; 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-390/2010; 2011-06-17 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-273/2011). Pažymėtina ir tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (palikimą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo (turtu) rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį (daiktą) naudoja, prižiūri, juo (daiktu) disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos kasacinio teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį (palikimą) valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo – tai, kad: 1) mirus E. R. (duomenys neskelbtini), M. R., E. R., M. R. ir R. R. faktiškai pradėję valdyti priėmė mirusiojo palikimą, įskaitant autoriaus turtines teises tiek į publikuotus, tiek ir nepublikuotus literatūros, mokslo ir meno kūrinius bei kitą turtą; 2) mirus M. R. (duomenys neskelbtini), jos vaikai E. R., M. R. ir R. R. faktiškai pradėję valdyti priėmė mirusiosios palikimą, įskaitant priimtą palikimą, paveldėtą iš E. R., ir pačios mirusiosios autoriaus turtines teises į jos sukurtus tiek publikuotus, tiek ir nepublikuotus literatūros ir meno kūrinius bei kitą turtą. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjų E. R., M. R. ir R. R. tėvai buvo E. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. R., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-12). Pareiškėjų tėvas E. R. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11); pareiškėjų motina M. R. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Pareiškėjai pateikė duomenis, kad pareiškėjų tėvas E. R. yra knygos „Įmonės finansai: analizė ir prognozė“, išleistos Ekonomikos mokymo centro 1997 m., autorius (b. l. 13). E. R., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat yra poezijos ir prozos kūrinių, įskaitant poezijos rinkinį „Ledonešių grūsmės“ ir literatūros kūrinių „Įmonės finansai: vidaus tvarkybos technologija“ (2000 m.) ir „Verslo finansų tvarkybos technologija“ (2002 m.), bei kitų meno kūrinių, autorius (b. l. 21-42). Iš pareiškėjų paaiškinimų nustatyta, kad mirus tėvams, kartu su materialiais objektais (kompiuterio kietuoju disku), kuriuose saugomi kūriniai, pareiškėjai faktiniu valdymu priėmė tėvų autorių turtines teises. Pareiškėjai paaiškino, kad paveldėjo rašytinių dokumentų kelių dėžių archyvą ir ketina publikuoti tėvų literatūros kūrinius (b. l. 68-69). Iš pareiškėjų paaiškinimų taip pat nustatyta, kad pareiškėjų tėvai nekilnojamojo turto ir lėšų sąskaitose neturėjo, tačiau pareiškėjai aktyviais veiksmais priėmė (iš kompiuterio išarchyvavo duomenis su tėvų literatūros kūriniais), išreiškė ketinimą šiuos literatūros kūrinius publikuoti (b. l. 68-69). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjų žodinius paaiškinimus dėl jų veiksmų pradėjus valdyti po tėvo ir motinos mirties likusį ir palikimo objektą sudarantį turtą. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjų paaiškinimai dėl savo veiksmų pradėjus faktiškai valdyti po tėvo ir motinos mirties likusį turtą buvo vienodi, nuoseklūs ir logiški. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad mirus E. R. (duomenys neskelbtini), M. R., E. R., M. R. ir R. R. faktiškai pradėję valdyti priėmė visą mirusiojo palikimą, įskaitant autoriaus turtines teises tiek į publikuotus, tiek ir nepublikuotus literatūros, mokslo ir meno kūrinius bei kitą turtą; mirus M. R. (duomenys neskelbtini), jos vaikai E. R., M. R. ir R. R. faktiškai pradėję valdyti priėmė mirusiosios palikimą, įskaitant priimtą palikimą, paveldėtą iš E. R., ir pačios mirusiosios autoriaus turtines teises į jos sukurtus tiek publikuotus, tiek ir nepublikuotus literatūros ir meno kūrinius bei kitą turtą. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis (įpėdinis) pradėjo valdyti turtą, juo (turtu) rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo (turtu) disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjų pareiškimas tenkintinas, nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai, jog M. R., E. R., M. R. ir R. R. po E. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė mirusiojo palikimą, įskaitant autoriaus turtines teises tiek į publikuotus, tiek ir nepublikuotus literatūros, mokslo ir meno kūrinius bei kitą turtą, faktiškai jį (palikimą) pradėdami valdyti; E. R., M. R. ir R. R. po M. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visą mirusiosios palikimą, įskaitant priimtą palikimą, paveldėtą iš E. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir pačios mirusiosios autoriaus turtines teises į jos sukurtus tiek publikuotus, tiek ir nepublikuotus literatūros ir meno kūrinius bei kitą turtą faktiškai jį (palikimą) pradėdami valdyti. (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas pareiškėjams yra reikalingas tam, kad jie galėtų įgyvendinti savo, kaip palikėjų E. R. ir M. R. įpėdinių, teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 448 straipsnio 2 dalį ir CK 5.50 straipsnį įsiteisėjusio teismo sprendimo kopija per tris darbo dienas turi būti išsiųsta Centrinei hipotekos įstaigai.

Teismas, vadovaudamasis CPK 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu, 

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po E. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė mirusiojo palikimą, įskaitant autoriaus turtines teises tiek į publikuotus, tiek ir nepublikuotus literatūros, mokslo ir meno kūrinius bei kitą turtą, faktiškai jį (palikimą) pradėdami valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po M. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė mirusiosios palikimą, įskaitant priimtą palikimą, paveldėtą iš E. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir pačios mirusiosios autoriaus turtines teises į jos sukurtus tiek publikuotus, tiek ir nepublikuotus literatūros ir meno kūrinius bei kitą turtą faktiškai jį (palikimą) pradėdami valdyti.

Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas yra pagrindas pareiškėjams E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyvendinti savo, kaip mirusiųjų E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpėdinių, teises ir pareigas.

Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo (sprendimo) kopiją išsiųsti Testamentų registrui (Centrinė hipotekos įstaiga, Tilto g. 17, Vilnius).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                      Žilvinas Terebeiza