Administracinė byla Nr. eA-687-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00274-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2, 57.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas), 127,55 Eur turtinės ir 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1.                      Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) 2021 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. 20SDU-34423681-21 „Dėl uždraudimo motorinei transporto priemonei, priekabai, sugadintai eismo ar kitokio įvykio metu, dalyvauti viešajame eisme“ (toliau – ir Sprendimas) uždraudė pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiai transporto priemonei Land Rover Discovery, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Transporto priemonė) dalyvauti viešajame eisme ir panaikino privalomosios techninės apžiūros dokumento Nr. 208-0005504 galiojimą. Sprendimas buvo motyvuojamas tuo, kad Transporto priemonė po 2021 m. balandžio 17 d. eismo įvykio neatitinka techninių reikalavimų, t. y. sugadinta jos pakaba. Apie Sprendimą pareiškėjas nebuvo informuotas, todėl ir toliau eksploatavo Transporto priemonę.

2.2.                      Pareiškėjui 2021 m. birželio 13 d. 9 val. 15 min. ir 2021 m. rugpjūčio 7 d. 9 val. 6 min. buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai dėl to, kad padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, t. y. vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros. Pareiškėjui žodžiu buvo paaiškinta, kad protokolai surašyti dėl to, kad Transporto priemonei buvo uždrausta dalyvauti viešajame eisme ir panaikintas privalomosios techninės apžiūros dokumentas. Pareiškėjas skirtas nuobaudas sumokėjo nuo 2021 m. rugsėjo 7 d. iki 2021 m. rugsėjo 27 d., jų bendra suma sudarė 30 Eur.

2.3.                      Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 26 d. raštu kreipėsi į Kauno AVPK.

2.4.                      Neteisėti Kauno AVPK veiksmai nustatyti RAAT sprendimu, jie laikytini prejudiciniais faktais ir iš naujo neįrodinėtini. Kadangi Kauno AVPK nepagrįstai ir neteisėtai panaikino pareiškėjo Transporto priemonės leidimą dalyvauti viešame eisme ir techninės apžiūros dokumento galiojimą, o pareiškėjas apie Sprendimą sužinojo tik 2021 m. rugpjūčio 27 d., nuo šios dienos jis negalėjo naudotis Transporto priemone. Nuo 2021 m. vasario 9 d. iki 2022 m. vasario 8 d. pareiškėjas buvo apdraudęs Transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių draudimu ir turėjo mokėti kasmėnesines įmokas už Transporto priemonės privalomąjį draudimą, iš viso – 97,55 Eur, nors tuo metu nesinaudojo ir negalėjo naudotis Transporto priemone, kadangi jos eismas keliuose buvo draudžiamas, o techninės apžiūros dokumentas negaliojo. Tarp pareiškėjo patirtos turtinės žalos ir Kauno AVPK neteisėtų veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys: Kauno AVPK priėmė Sprendimą, apie kurį pareiškėjas sužinojo tik 2021 m. rugpjūčio 27 d., jis nuo to laiko nustojo eksploatuoti Transporto priemonę, tačiau turėjo mokėti įmokas akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ už privalomąjį Transporto priemonės draudimą. Jeigu nebūtų priimtas neteisėtas Sprendimas, pareiškėjas taip pat būtų turėjęs mokėti minėtas draudimo įmokas, tačiau jos būtų mokamos siekiant naudotis Transporto priemone, kai tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėjas naudotis Transporto priemone negalėjo ir dėl to veltui sumokėjo 97,55 Eur dydžio draudimo įmokų. Pareiškėjas patyrė bendrą 127,55 Eur dydžio turtinę žalą.

2.5.                      Pareiškėjas faktiškai nesinaudojo Transporto priemone nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. iki pat RAAT sprendimo įsiteisėjimo, t. y. iki 2022 m. kovo 17 d., o tai sudaro beveik 7 mėnesius. Pareiškėjas negalėjo nuvažiuoti pas gimines, vaikus, pažvejoti, pas gydytojus, negalėjo nuvykti ir ūkininkauti savo žemės sklypuose, kurie yra Tauragės rajone. Pareiškėjas patyrė stresą ir išgyvenimus, kai sužinojo, kad yra surašyti administracinio nusižengimo protokolai už Transporto priemonės vairavimą be privalomos techninės apžiūros. Pareiškėjui vis reikėjo vykti į policijos komisariatą ir aiškintis, dėl ko jam rašomi administracinių nusižengimų protokolai, kas savaime sukėlė nepatogumų, turėjo bylinėtis su Kauno AVPK, vaikščioti į teismo posėdžius, konsultuotis su atstovu ir ekspertais, rinkti medžiagą administracinei bylai. Visą šį laiką pareiškėjas patyrė stresą, išgyvenimus, nemigą, kitus nepatogumus, todėl neturtinę žalą vertina 1 500 Eur dydžio suma.

3.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno AVPK (toliau – ir atsakovo atstovas) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Kauno AVPK atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1.                      2021 m. birželio 13 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 00-ANR_P-157554-2021 (toliau – ir 2021 m. birželio 13 d. protokolas) pareiškėjui buvo surašytas jam nežinant apie Sprendimą, tačiau pareiškėjas, nors ir gavęs 2021 m. birželio 13 d. protokolą bei žodžiu informuotas apie Sprendimą, nesielgė kaip atidus ir atsakingas pilietis, toliau naudojosi Transporto priemone, kuriai Sprendimu buvo uždrausta dalyvauti eisme, nors turėjo aiškiai suprasti, kad to daryti negali. Ir tik gavęs 2021 m. rugpjūčio 7 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 00-ANR_P-318267-2021 (toliau – ir 2021 m. rugpjūčio 7 d. protokolas) pradėjo išsamiau domėtis situacija.

3.2.                      Mokėti už Transporto priemonės, kuriai tuo metu galiojančiu Sprendimu buvo uždrausta dalyvauti eisme, privalomąjį transporto priemonės draudimą buvo pareiškėjo pasirinkimas. Administracinės bylos nagrinėjimo metu iki bus priimtas sprendimas pareiškėjas turėjo galimybę nemokėti draudimo įmokų, todėl dėl to patirtos išlaidos yra pareiškėjo atsakomybė. Nagrinėjant administracinę bylą pareiškėjas galėjo patirti tam tikrus nepatogumus dalyvaujant teismo posėdžiuose, tačiau atsakovo atstovo padarytą pažeidimą laikyti intensyviu, galėjusiu sukelti pareiškėjui žymias neigiamas pasekmes, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme, nėra pagrindo. Vertinamuoju atveju pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokios apimties ir trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių spręsti apie realiai patirtą neturtinę žalą. Skunde nepagrįstas ir neįrodytas tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydis, taigi nenustatytos visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos, todėl pareiškėjo reikalavimas atlyginti žalą yra nepagrįstas.

II.

4.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno AVPK, 100 Eur neturtinės žalos ir 112,55 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo 2023 m. vasario 14 d. teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat 1 232,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą skundo dalį atmetė.

5.       Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinimais viešosios civilinės atsakomybės aspektu (CK 6.271 str.), CK 6.247, 6.249 straipsnio nuostatomis.

6.       Teismas iš prie šios bylos prijungtos Regionų apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. eI2-301-505/2022 duomenų nustatė, jog:

6.1.                      Kauno AVPK 2021 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. 20SDU-34423681-21 pareiškėjui priklausančiai motorinei transporto priemonei Land Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) uždrausta dalyvauti viešajame eisme. Teisiniu Sprendimo priėmimo pagrindu nurodyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 6 dalis ir Motorinių transporto priemonių, priekabų, sugadintų eismo ar kitokio įvykio metu, uždraudimo dalyvauti viešajame eisme ir draudimo panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2014 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 3-300-(E) (toliau – ir Aprašas). Faktiniu Sprendimo priėmimo pagrindu nurodyta aplinkybė, jog Transporto priemonei sugadinta pakaba. Nesutikdamas su Kauno AVPK Sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą teismui.

6.2.                      Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 15 d. sprendimu panaikino Kauno AVPK Sprendimą. RAAT sprendimas įsiteisėjęs. RAAT sprendime konstatuota:

6.2.1.                      Pareiškėjas apie Sprendimą sužinojo tik 2021 m. rugpjūčio 27 d. Dėl netinkamo pareiškėjo informavimo buvo pažeistas Aprašo 5 punktas.

6.2.2.                      Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu tvirtino, kad atsakovas nereikalavo iš pareiškėjo pateikti techninės apžiūros rezultatų kortelės ir tai nėra pažymėta Sprendime, t. y. nebuvo atliktos Aprašo 6 punkte numatytos procedūros: nebuvo perbraukta įstrižai techninės apžiūros rezultatų kortelėje ir neužrašyta ANULIUOTA, todėl pareiškėjas ir toliau eksploatavo Transporto priemonę.

6.2.3.                      Iš administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentų, t. y. papildomų duomenų apie eismo įvykį, nustatyta, kad eismo įvykio metu Transporto priemonei buvo sugadintas priekinis bamperis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusės durys, priekinis kairės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, t. y. Transporto priemonei buvo padaryti pažeidimai, dėl kurių tiek Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 6 dalis, tiek Aprašo 4 punktas nenumato galimybės panaikinti privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje ir Aprašo 4 punkte expressis verbis (aiškiais žodžiais) nurodyta, jog transporto priemonės techninės apžiūros galiojimas panaikinamas tik esant rimtiems transporto priemonės pažeidimams (sugadinimui) – deformuotas statramstis ar lonžeronas, ar rėmas, vairo ar stabdžių sistemos, ar pakaba ir (ar) kai suveikė oro pagalvių sistema. Administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) duomenyse apie eismo įvykį nebuvo nurodoma, kad yra sugadinta Transporto priemonės pakaba, tačiau Sprendime šis sugadinimas nurodomas.

6.2.4.                      Atsakovo atstovo nurodytas Transporto priemonės pažeidimas – sugadinta pakaba – nėra pakankamai teisiškai motyvuotas ir pagrįstas, t. y. nenurodyti teisiniai pagrindai, kurie leido Kauno AVPK daryti išvadą, jog pareiškėjo Transporto priemonei eismo įvykio metu buvo sugadinta pakaba, ir nenurodytos jokios faktinės aplinkybės ir įrodymai pakabos sugadinimui pagrįsti, todėl Kauno AVPK Sprendimą priėmė pažeisdamas pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, Sprendimas įstatymo nustatytu būdu nemotyvuotas, t. y. neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl negali būti laikomas pagrįstu, teisėtu ir teisingu.

7.       Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalimi, LVAT praktika įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinės galios aspektu ir priėjo prie išvados, kad Kauno AVPK neteisėti veiksmai (pareiškėjas apie Sprendimo priėmimą nebuvo tinkamai informuotas, nebuvo perbraukta įstrižai techninės apžiūros rezultatų kortelėje ir neužrašyta ANULIUOTA, pareiškėjas toliau eksploatavo Transporto priemonę; Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą; Kauno AVPK pažeidė Aprašo 5, 6 ir 7 p., taip pat VAĮ 10 str. 5 d. reikalavimus) yra nustatyti.

8.       Teismas vadovavosi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), LVAT praktika valdžios institucijų klaidų padarymo ir jų taisymo aspektu, atsižvelgė į tai, jog institucijos pareigūnai neužtikrino gero administravimo principo taikymo, nesielgė atidžiai ir rūpestingai, netinkamai vykdė teisės aktais nustatytas pareigas, tokiais veiksmais padarė pareiškėjui žalą, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais veiksmais, ir konstatavo, kad yra nustatytos visos būtinosios sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti.

9.       Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl turtinės žalos (97,55 Eur draudimo įmokos, 30 Eur baudos), teismas nustatė, jog, anot pareiškėjo, jis Transporto priemone nesinaudojo nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. iki pat RAAT sprendimo įsiteisėjimo, t. y. 2022 m. kovo 17 d., viso 7 mėn. Iš 2021 m. sausio 25 d. Transporto priemonių draudimo liudijimo (toliau – ir Liudijimas) teismas nustatė, kad Kasko draudimo laikotarpis nuo 2021 m. vasario 9 d. iki 2022 m. vasario 8 d. Liudijimas ir Swedbank išrašas patvirtina, jog pareiškėjas už Transporto priemonės draudimą įmonei AB „Lietuvos draudimas“ 2021 m. rugsėjo 5 d., 2021 m. spalio 5 d., 2021 m. lapkričio 5 d., 2021 m. gruodžio 5 d. ir 2022 m. sausio 5 d. mokėjo po 19,51 Eur dydžio įmokas, iš viso – 97,55 Eur. Teismas pažymėjo, kad Kasko draudimas, tai draudimas, kuris atlygins žalą, kuri padaryta automobiliui, net jei jis ir nedalyvauja eisme, žalą dėl stichinių nelaimių (audros, potvynio, liūties, krušos, žaibo smūgio), vagystės, vandalizmo, gaisro, todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas patyrė 97,55 Eur turtinę žalą.

10.       Teismas nurodė, kad 2021 m. birželio 13 d. protokolas pareiškėjui buvo surašytas jam nežinant apie Sprendimą, tačiau pareiškėjas, gavęs 2021 m. birželio 13 d. protokolą, susisiekė su policija ir jam žodžiu buvo paaiškinta, kad 2021 m. birželio 13 d. protokolas surašytas, nes panaikintas leidimas Transporto priemonę eksploatuoti viešuose keliuose. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nors ir gavęs 2021 m. birželio 13 d. protokolą bei žodžiu informuotas apie Sprendimą, nesielgė kaip atidus ir atsakingas pilietis, o toliau naudojosi Transporto priemone, kuriai Sprendimu buvo uždrausta dalyvauti eisme, nors turėjo aiškiai suprasti, kad to daryti negali, ir tik gavęs 2021 m. rugpjūčio 7 d. protokolą kreipėsi 2021 m. rugpjūčio 26 d. raštu į Kauno AVPK ir pradėjo išsamiau domėtis situacija. Teismas vertino, jog pareiškėjas įrodymais pagrindė patirtos 112,55 Eur turtinės žalos dydį, kuri patirta dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų, ir priteistina iš atsakovo pareiškėjui.

11.       Konstatavęs atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus (priėmus vėliau nepagrįstu pripažintą Sprendimą), teismas vertino, jog yra pagrindas spręsti neturtinės žalos (CK 6.250 str.) pareiškėjui atlyginimo klausimą. Kadangi pareiškėjas negalėjo naudotis Transporto priemone nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. iki 2022 m. kovo 17 d. ir dėl to galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, išgyvenimus, teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

12.       Spręsdamas dėl palūkanų, teismas vadovavosi CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, LVAT praktika šiuo aspektu, atsižvelgė į tai, kad administracinė byla teisme buvo iškelta 2023 m. vasario 14 d. nutartimi ir pareiškėjui priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2023 m. vasario 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

13.       Teismas vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 1, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1, 2 dalimis, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nuostatomis, ir patenkinęs pareiškėjo skundą iš dalies (du materialiniai reikalavimai, vienas iš jų patenkintas 88 proc. (112,55/127,55), o kitas – 0,06 proc. (100/1500), pareiškėjo patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas atlygino proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 232,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III.

14.       Pareiškėjas P. V. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 12 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo, atstovaujamo Kauno AVPK, pareiškėjo naudai priteisti 1 500 Eur neturtinės žalos ir 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, o likusią teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

15.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia:

15.1.                      Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas (CK 6.250 str.), susijusias su neturtinės žalos dydžio nustatymu, neatsižvelgė į skunde nurodytas faktines aplinkybes (nesinaudojo Transporto priemone beveik 7 mėn., yra senyvo amžiaus, turi sveikatos problemų, neįsigijo kitos transporto priemonės, t. y. nedidino savo nuostolių) dėl kurių jis patyrė stresą, išgyvenimus, nemigą, kitus nepatogumus.

15.2.                      Teismas nevertino LVAT praktikos bylose priteisiant neturtinę žalą dėl apribotų nuosavybės teisių. LVAT 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3609-624/2017 paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo nuosavybės teisės į transporto priemonę suvaržymai buvo įvertinti 500 Eur suma, tačiau aptariamoje administracinėje byloje pareiškėja savo nepatogumus grindė 2,5 metų negalėjimu parduoti transporto priemonę, o šios bylos pareiškėjas siekė Transporto priemonę eksploatuoti pats. Taip pat skiriasi ir neturtinė žalos kilimo laikotarpis – aptariamoje LVAT byloje neturtinė žala kilo 2013–2015 m., kai MMA siekė 289,62–300 Eur. Pareiškėjas neturtinę žalą patyrė 2021–2022 m, kai MMA siekė 642–730 Eur, t. y. ekonomikos lygis pakilo apie 2–2,5 kartų. Teismas sprendime nepasisakė ir nevertino pakilusio ekonominio lygio. Neturtinė žala buvo įvertinta vos 100 Eur suma, kuri siekia vos 1/8 dabartinio MMA ir vos 1/19 šalyje egzistuojančio vidutinio darbo užmokesčio. Todėl 100 Eur neturtinės žalos dydis yra absurdiškas ir žeminantis pareiškėjo orumą. Tokia suma neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų.

15.3.                      Teismas netinkamai aiškino proceso teisės normas (ABTĮ 40 str. 1, 5 d., CPK 93 str. 2 d.), susijusias su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2023 m. sausio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023 pateiktais išaiškinimais – kai iš dalies tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį, aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes.

16.       Pareiškėjas 2024 m. gegužės 20 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno AVPK, 800 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas už apeliacinio skundo parengimą.

17.       Atsakovo atstovas Kauno AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą vadovaujasi CK 6.271, 6.250 straipsnių, CPK 93 straipsnio nuostatomis, jas aiškinančia LAT praktika ir atkreipia dėmesį į šiuos aspektus:

17.1.                      Teismas sprendime akcentavo, kad neturtinės žalos atlyginimas yra skirtas kompensuoti pažeistas vertybes, o ne atlyginti patirtus nuostolius ar atkurti nukentėjusiojo turėtą padėtį. Neturtinės žalos atlyginimo piniginė išraiška turi atitikti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Pareiškėjo išgyvenimai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, kad dėl jų būtų patirta neturtinė žala. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių spręsti apie realiai patirtą neturtinę žalą. Pagal LVAT praktiką, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Teismo pareiškėjui priteistas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra daugiau nei pakankamas atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes.

17.2.                      LAT 2023 m. sausio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023 išaiškinta, kad teismai, paskirstydami šalių bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti tiek į šio ribojimo tikslą – atgrasyti potencialias ginčo šalis nuo nepagrįstų ieškinių (reikalavimų) reiškimo teismuose, tiek į konkrečioje byloje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kylančius padarinius ginčo šalims ir kitas ribojimo proporcingumui įvertinti reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo netaikyti CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes priešingu atveju atsakovui tektų nepagrįsta ir neproporcinga bylinėjimosi išlaidų našta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

18.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti 127,55 Eur turtinės ir 1 500 Eur neturtinės žalos, kilusios iš neteisėtų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų, t. y. neteisėto Kauno AVPK 2021 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. 20SDU-34423681-21 „Dėl uždraudimo motorinei transporto priemonei, priekabai, sugadintai eismo ar kitokio įvykio metu, dalyvauti viešajame eisme“, atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

19.       Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno AVPK, 100 Eur neturtinės žalos ir 112,55 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo 2023 m. vasario 14 d. teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo atstovo 1 232,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.

20.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų dydžio. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiąsias teisės normas, susijusias su neturtinės žalos dydžio nustatymu bei proceso teisės normas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir pareiškėjui priteistina 1 500 Eur dydžio neturtinė žala bei visos jo pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

21.       Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.), t. y. teisėjų kolegija šioje byloje vertina tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumą ir teisėtumą

22.       Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

23.       Kriterijus, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtina CK 6.250 straipsnio 2 dalis. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., LAT 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009, 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Atliekant tokį vertinimą teismo pagrindinė užduotis yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko, kaip jau minėta, neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (žr., pvz., LAT 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009, 2023 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-823/2023).

24.       Neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., LVAT 2021 m. spalio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3616-556/2021 ir jame nurodytą teismų praktiką). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LAT 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

25.       Konkrečiu atveju reikšminga nustatyti, ar atsakovo veika tiesiogiai ar netiesiogiai padarė poveikį privataus asmens teisėms ar interesams ir ar dėl to asmeniui buvo sukelti neigiami padariniai, kurie turėtų būti šalinami priteisiant piniginį atlygį. Teismas šias aplinkybes įvertina vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.).

26.       Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė priteisti 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, nurodydamas, jog nuo sužinojimo apie neteisėtą Sprendimą (nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d.) iki pat RAAT sprendimo įsiteisėjimo, t. y. iki 2022 m. kovo 17 d., nesinaudojo Transporto priemone, (beveik 7 mėn.), negalėjo nuvažiuoti pas gimines, vaikus, pažvejoti, pas gydytojus, negalėjo nuvykti ir ūkininkauti savo žemės sklypuose Tauragės rajone. Pareiškėjas patyrė stresą ir išgyvenimus, kai sužinojo apie administracinio nusižengimo protokolus, jam reikėjo vykti į policijos komisariatą ir aiškintis administracinių nusižengimų protokolų surašymo aplinkybes, dalyvauti teismo posėdžiuose, konsultuotis su atstovu ir ekspertais, rinkti medžiagą administracinei bylai. Visą šį laiką pareiškėjas patyrė stresą, išgyvenimus, nemigą, kitus nepatogumus.

27.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog yra pagrindas spręsti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo klausimą bei pripažinti, kad pareiškėjas galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, priteistas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas nėra adekvatus ir proporcingas pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

28.       Paprastai administracinės nuobaudos paskyrimo aplinkybės sukelia neigiamas emocijas, stresą, išgyvenimus, o administracinių nusižengimų protokolų surašymo aplinkybių išsiaiškinimas pareikalauja papildomų laiko sąnaudų, įneša nepatogumų. Pareiškėjas, siekdamas apginti savo teises (nuginčyti Kauno AVPK Sprendimą), turėjo inicijuoti teisminį procesą, o tai jam taip pat sukėlė papildomus išgyvenimus ir nepatogumus. Pareiškėjas to nebūtų patyręs, jei dėl Kauno AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų nebūtų buvę nepagrįstai apribotos jo teisės. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė paaiškinimus (ABTĮ 56 str. 2 d.), pagrindė kaip būtent pasireiškė jo patirta neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme (žr., Nutarties 2.5 p.) ir, prašydamas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, patirtą neturtinę žalą įvertino 1 500 Eur suma, kuri, jo nuomone, būtų pakankama satisfakcija už padarytą neturtinę žalą. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio. Pareiškėjo byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas dėl nuosavybės Tauragės r. sav. nepagrindžia aplinkybių dėl patirtų nepatogumų dėl šioje administracinėje byloje nagrinėjamų klausimų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentais, susijusiais su MMA dydžiu, ekonomikos lygiu šalyje (žr., Nutarties 15.2 p.), nes valstybės ekonominės darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygos taip pat yra vienas iš kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama teismui sprendžiant dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, atsižvelgdama į individualią byloje susiklosčiusią situaciją, valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, įvertinusi pareiškėjo teisių pažeidimo trukmę, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir pareiškėjo pažeistai teisei apginti priteistina 500 Eur neturtinė žala.

29.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino jam atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sumą. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

30.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog iš byloje esančio atstovavimo sutarties išrašo matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjui šioje byloje teikė advokatas Osvaldas Raščiukevičius. Teismui pateiktame 2023 m. gegužės 15 d. prašyme nurodyta, kad pareiškėjas šioje administracinėje byloje patyrė 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas: 100 Eur už pirminę konsultaciją (1 val.), 700 Eur už skundo parengimą (7 val.), 100 Eur už susipažinimą su atsakovo atsiliepimu (1 val.), 100 Eur už konsultaciją (1 val.) ir 400 Eur už pasirengimą (2 val.) ir atstovavimą 2023 m. gegužės 15 d. teismo posėdyje (2 val.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjo nurodyti dydžiai neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl priteistini pareiškėjui iš atsakovo atstovo. Tačiau iš kartu su 2023 m. gegužės 15 d. prašymu pateiktų Pinigų priėmimo kvitų (2023 m. sausio 24 d., serija LAT Nr. 1126277, 2023 m. gegužės 15 d., serija LAT Nr. 1126286) nustatyta, jog pareiškėjas realiai sumokėjo atstovui 1 200 Eur (atitinkamai 800 Eur – 2023 m. sausio 24 d. ir 400 Eur – 2023 m. gegužės 15 d.).

31.       LVAT laikosi pozicijos, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (žr., pvz., 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-533-552/2017). Laimėjusiai proceso šaliai priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-210-520/2018), todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjui iš atsakovo galėjo būti priteistina tik realiai pareiškėjo patirta bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 1 200 Eur.

32.       Pareiškėjas skunde teismui reiškė du materialinius reikalavimus, todėl atsižvelgiant į tai, kad jo skundas tenkintas iš dalies, keičiant tik prašytos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydžius, pareiškėjui priteistina visa 1 200 Eur realiai turėtų bylinėjimosi išlaidų suma, patirta pirmosios instancijos teisme.

33.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiąsias teisės normas, susijusias su neturtinės žalos dydžio nustatymu, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.

34.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti jam 800 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas už apeliacinio skundo parengimą. Išlaidoms pagrįsti pateikė 2024 m. sausio 30 d. Grynųjų pinigų priėmimo kvitą, serija LAA Nr. 1194533.

35.       Pagal Rekomendacijų 8.10 punktą maksimalus užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, yra 1,7. Už apeliacinio skundo parengimą advokatui faktiškai sumokėta 2024 m. sausio 30 d., užpraėjusio ketvirčio (2023 m. III ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 2 018,2 Eur (Rekomendacijų 7 p.), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą sudaro 3 430,94 Eur. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatyto už apeliacinio skundo parengimą maksimalaus dydžio, įvertinusi tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, sumažinant tik prašomos neturtinės žalos dydį, pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir pareiškėjui iš atsakovo atstovo priteisia 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 3 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 12 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui P. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos.

Priteisti pareiškėjui P. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui P. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis