Administracinė byla Nr. eI-7315-872/2023

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03959-2023-6

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3

    (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui J. S. (J. S.) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėja savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo J. S. 57,34 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos (toliau – ir Rinkliava), susidariusios už laikotarpį nuo 2021 sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., 1,91 Eur delspinigių ir 24,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-817 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ buvo nuspręsta patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Rinkliavos nuostatai), bei taikyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. (toliau – ir Rinkliava).

Pažymi, jog pagal Rinkliavų nuostatus Rinkliava taikoma visiems Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams, savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamojo turto objektus, kurie suskirstyti į nekilnojamojo turto rūšis, o Rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą vykdo VASA.

Teigia, kad laikotarpyje nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., atsakovas valdė nekilnojamąjį turtą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje: žemės sklypas su statiniais, adresas –(duomenys neskelbtini), plotas 93.99 kv. m., nuosavybės teisė nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. iki 2022 m. spalio 26 d.). Atitinkamai atsakovui taikoma prievolė mokėti Rinkliavą, apskaičiuotą atsižvelgiant į valdomo nekilnojamojo turto plotą ir kitus Rinkliavos nuostatuose apibrėžtus nekilnojamojo turto parametrus.

Atkreipia dėmesį, kad vykdant teisės aktų nustatytą pareigą informuoti atsakovą apie esamą prievolę mokėti Rinkliavą, buvo suformuoti ir atsakovui išsiųsti 3 mokėjimo pranešimai. Mokėjimo pranešimai buvo išsiųsti adresu: (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovui buvo pateiktas priminimas apie pradelstą įsiskolinimą bei įspėjimas, tačiau įsiskolinimas taip ir nebuvo padengtas.

Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.

Teismas

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 57,34 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą, kuri susidarė laikotarpiu nuo 2021 sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., 1,91 Eur delspinigių ir 24,20 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo J. S., pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo nustatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis).

Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose – kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016). Taip pat LVAT praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014). Tik jei vietinės rinkliavos mokėtojas įrodo, t. y. pateikia objektyvius įrodymus, kad nėra sukūręs atliekų arba turi jo atžvilgiu priimtą sprendimą atleisti (suteikti lengvatą) nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jis gali būti pripažintas neturintis pareigos mokėti vietinę rinkliavą (LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).

Rinkliavos nuostatai (su vėlesniais pakeitimais) nustatė vietinę rinkliavą visiems komunalinių atliekų turėtojams Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti vietinę rinkliavą (Rinkliavos nuostatų 8 punktas).

Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kuri yra privaloma minėtiems rinkliavos mokėtojams. Ji pakeitė iki šiol taikytą tarifinę sistemą, kai visi mokesčiai buvo mokami atliekų vežėjams. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų (Rinkliavos nuostatų 39 punktas). Pastovioji Rinkliavos dalis nustatoma tokia, kad padengtų visas pastoviąsias sąnaudas, o kintamoji Rinkliavos dalis – tokia, kad padengtų visas kintamąsias sąnaudas (Rinkliavos nuostatų 46 punktas). Rinkliavos nuostatų 52 punktas nustato, kad mokėjimo pranešime už kiekvieną apmokestinamą nekilnojamojo turto objektą (toliau – ir NTO) nurodoma pastovioji bei kintamoji Rinkliavos dalys: 52.1. pastovioji rinkliavos dalis NTO, kuriam galima nustatyti tikslų plotą, apskaičiuojama objekto bendrą plotą (kv. m) padauginus iš pastoviosios rinkliavos dalies dedamosios per mėnesį pagal NTO rūšį (2 priedo 1 lentelės B stulpelis) bei mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus (12 mėn.). Į NTO apmokestinamąjį plotą įskaitomas ir lauko prekybai ar paslaugų teikimui skirtas plotas, nurodytas Savivaldybės išduotame leidime prekiauti (teikti paslaugas) iš kiosko, paviljono, lauko kavinės; 52.2. kintamoji rinkliavos dalis NTO, kuriam galima nustatyti tikslų plotą,  apskaičiuojama sekančiai: 52.2.1. kai NTO rinkliavos apskaičiavimo tikslais priskirtas bendrojo naudojimo konteineris – objekto bendras plotas (kv. m) padauginamas iš mėnesio kintamosios rinkliavos dedamosios pagal NTO rūšis (2 priedo 1 lentelės C stulpelis) bei mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus (12 mėn.); 52.2.2. kai NTO rinkliavos apskaičiavimo tikslais priskirtas individualaus naudojimo konteineris – Administratorius skaičiavimams priima galinčių per mokestinį laikotarpį šiame NTO susidaryti atliekų svorį (390 kg), kuris padauginamas iš kintamosios rinkliavos dalies dedamosios (Eur/kg) (2 priedo 1 lentelės D stulpelis); 52.3. kadangi tikslus per mokestinį laikotarpį atiduotų atliekų svoris bus žinomas tik pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, kintamoji rinkliavos dalis NTO, kuriam galima nustatyti tikslų plotą ir kuriam priskirtas individualaus naudojimo konteineris, apskaičiuojama per mokestinį laikotarpį atiduotų atliekų svorį padauginus iš kintamosios rinkliavos dalies dedamosios (Eur/kg). Jeigu kintamosios rinkliavos dalis, apskaičiuota pagal atiduotų atliekų svorį, yra didesnė už kintamąją dalį, Administratoriaus priimtą galintį per mokestinį laikotarpį tame NTO susidaryti atliekų svorį (390 kg), kito mokestinio laikotarpio mokėjimo pranešime atliekamos korekcijos – nurodoma arba likusi sumokėti rinkliavos kintamosios dalies suma, arba kito mokestinio laikotarpio mokėjimo pranešime susidaręs skirtumas atimamas iš naują mokestinį laikotarpį privalomos mokėti rinkliavos; 52.4. NTO, naudojamam viešiems renginiams, neregistruotam Nekilnojamojo turto registre ir kuriam priskirtas individualaus naudojimo konteineris, pastovioji rinkliavos dalis apskaičiuojama pagal objektų skaičių, o kintamoji rinkliavos dalis apskaičiuojama atiduotų atliekų svorį (kg) padauginus iš kintamosios rinkliavos dedamosios (Eur/kg) (2 priedo 2 lentelė); 52.5. NTO, kuriam priskirtas laikino naudojimo konteineris,  pastovioji ir kintamoji rinkliavos dalys apskaičiuojamos pagal objektų ir priskirtų konteinerių skaičių (2 priedo 2 lentelė);  52.6. rinkliavos dydis kito mokestinio laikotarpio mokėjimo pranešime perskaičiuojamas tiems rinkliavos mokėtojams, prie kuriems priskirtų komunalinių atliekų surinkimo konteinerių buvo rastos ir sutvarkytos tokios atliekos, kurias privaloma šalinti konteineriuose, taip pat statybos ir griovimo, didelių gabaritų, tekstilės, pavojingos atliekos, padangos, automobilių ardymo atliekos, kitos neleistinai paliktos atliekos. Rinkliavą pagal savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius, vadovaudamasi Rinkliavų nuostatais, apskaičiuoja VASA (Rinkliavos nuostatų 5 punktas).

Remiantis byloje pateiktais valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. kovo 17 d. išrašų duomenimis nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. iki 2022 m. spalio 26 d. priklausė nekilnojamojo turto objektas: pastatas-vienbutis gyvenamasis namas, adresas – (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 93.99 kv. m).

Taigi, atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju ir turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

Susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir VASA prašomos priteisti sumos dydį patvirtina atsakovui suformuoti ir siųsti mokėjimo pranešimai, priminimas ir įspėjimas sumokėti įsiskolinimą. Mokėtina vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota remiantis Rinkliavos nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovo turėtą nekilnojamą turtą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų suteikta lengvata ir jis neprivalėjo mokėti vietinės rinkliavos. Be to, nėra duomenų, kad visą įsiskolinimą jis būtų sumokėjęs.

Rinkliavų įstatyme, reglamentuojančiame aptariamus teisinius santykius, teisės normų, reguliuojančių senaties terminų taikymo klausimus, nėra įtvirtinta. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Kadangi šiuo nagrinėjamu atveju nėra įtvirtintos teisės normos, kuri tiesiogiai reglamentuotų senaties terminų taikymo klausimus teisiniuose santykiuose, kurie atsiranda vietinės rinkliavos srityje, remiantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 13 straipsnio 15 punktu ir 68 straipsniu, valstybės rinkliavai yra taikomos MAĮ nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl senaties termino taikymo, už kurį valstybės rinkliavos (mokesčio) administratoriui leidžiama apskaičiuoti ar perskaičiuoti valstybės rinkliavą (mokestį) jos mokėtojui (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016).

LVAT praktika dėl senaties nuostatų taikymo prašymams dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo yra nuosekli ir joje ne kartą konstatuota, jog senaties terminų klausimui šioje srityje spręsti pagal analogiją turi būti taikomos MAĮ nuostatos (žr. LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, LVAT 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, LVAT 2015 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015, LVAT 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016). Be to, LVAT yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr. LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005, LVAT 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, LVAT 2015 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015, LVAT 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3088-662/2020). Šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Vadovaujantis šia nuostata pareiškėjai iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava gali būti apskaičiuojama už einamuosius (už 2023 m., kadangi pareiškėja kreipėsi į teismą 2023 m. kovo 27 d.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus (2022 m., 2021 m. ir 2020 m).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. liepos 8 d. priminimu atsakovą informavo apie nesumokėtą 41,78 Eur įsiskolinimą, susidariusį iki 2022 m. birželio 30 d., taip pat 2022 m. rugpjūčio 8 d. įspėjimu informavo atsakovą apie 41,78 Eur įsiskolinimą, susidariusį iki 2022 m. birželio 30 d. ir 2022 m. lapkričio 4 d. suformavo mokėjimo pranešimą atsakovui (nurodant, jog 2022 m. vasario 28 d. pranešimas NR. 11989085 negalioja) apie 38,90 Eur mokėtiną įmoką, susidariusią už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., bei skolą – 18,44 Eur, viso mokėtina įmoka – 57,34 Eur. Kadangi atsakovas nesilaikė įstatymuose nustatytos pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, pareiškėjos prašymas priteisti delspinigius laikytinas pagrįstu ir patenkinamas.

Pareiškėja teismo taip pat prašo priteisti jai 24,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme) bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas). ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Vertinant pareiškėjos vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus pažymėtina, jog nepaisant to, kad viešojoje informacijoje nėra pateikta detali pareiškėjos struktūra ir skyrių pavadinimai, tačiau susipažinus su administracine informacija nustatyta, kad savivaldybės įmonėje dirba direktorius, tarnybų vadovai, skyrių vadovai (6 asmenys) bei vyriausieji specialistai (49 asmenys). Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais.

Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėja turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja taip pat galėjo į teismą kreiptis dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau šia teise nesinaudojo (LVAT 2021 m. kovo 24 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eTA-904-968/2021 ir Nr. eTA-906-968/2021; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-919-552/2021; 2022 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 
eTA-188-442/2022 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ naudai iš atsakovo J. S. (J. S.) priteisti 57,34 Eur vietinės rinkliavos,  nesumokėtos laikotarpiu nuo 2021 sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., 1,91 Eur delspinigių.

Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Atsakovui J. S. (J. S.) teismo sprendimą šioje byloje įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant Nacionalinės teismų administracijos tinklalapyje Teismų pranešimų apie nagrinėjamas bylas skiltyje, esančioje adresu: http://www.teismai.lt/, tokio turinio pranešimą:

„Vilniaus apygardos administraciniame teisme (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius) 2023 m. birželio 7 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-7315-872/2023 pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės ,,Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui J. S. (J. S.) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir delspinigių priteisimo. 2023 m. gegužės 7 d. priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr.
eI-7315-872/2023. Šio teismo pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje diena laikoma teismo pranešimo apie priimtą ir paskelbtą teismo sprendimą administracinėje byloje Nr.
eI-7315-872/2023, taip pat paties teismo sprendimo šioje administracinėje byloje J. S. (J. S.) įteikimo diena. Informacijos galima teirautis Vilniaus apygardos administracinio teismo bendruoju telefonu Nr. (8 5) 264 8703.“

Teisėja                             Fausta Vitkienė