Baudžiamoji byla Nr. 1-90-616/2010,
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
1.1.7.2.7.; 1.2.14.1.1.; 1.2.14.1.2.2.; 2.3.6.4.5.
ŠIAULIŲ MIESTO
APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E
N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. balandžio 26 d.
Šiauliai
Šiaulių
miesto apylinkės teismo teisėja Ernesta Montvidienė,
sekretoriaujant Onai Baronienei,
dalyvaujant prokurorei Laimutei
Martinavičienei,
dalyvaujant nukentėjusiajai K. A.,
dalyvaujant kaltinamajam R. A.
viešame teismo posėdyje
išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., asmens kodas a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys
neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys
neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, dirbantis AB „(duomenys
neskelbtini)“ filialo „(duomenys neskelbtini)“ kelininku, išsituokęs,
neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo
kodekso 145 str. 2 d., 140 str. 1 d.
Teismas,
išnagrinėjęs bylą,
n u s t
a t ė :
R. A. kaltinamas, jog 2009 metų sausio 28 d. apie 19 val. 15 min.
savo namuose - bute, esančiame (duomenys neskelbtini) rankos
kumščiu suduodamas nukentėjusiajai K. A. ne daugiau trijų smūgių į veidą, spirdamas koja į veidą,
tačiau K. A. suspėjus prisidengti veidą rankomis, įspirdamas jai į ranką,
bei vieną kartą durdamas virtuviniu peiliu K. A. į kairį petį, ir tuo padarydamas jai durtinę - pjautinę
žaizdą kairiame žaste, sukėlė nukentėjusiajai K. A. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
Be to, R. A. kaltinamas,
jog laikotarpyje nuo 2007 metų pradžios iki 2009
metų sausio 28 d. 19 val. 15 min., nuolatos, ne rečiau kaip tris kartus per mėnesį, grįžęs neblaivus, savo namuose - bute, esančiame (duomenys
neskelbtini) įvairiais būdais atvirai grasindamas užmušti, papjauti
ar kitaip susidoroti su
savo žmona K. A., atlikdamas įvairius bauginančio
pobūdžio veiksmus, kaip antai prikišęs peilį prie kaklo ir juo imituodamas
pjovimą, mesdamas į nukentėjusiąją trinkelę,
tampydamas ją už plaukų, mušdamas ar spardydamas ir tuo sukeldamas jai nuolatinę baimę ir fizinį skausmą bei atsukdamas dujas ir grasindamas
susprogdinti butą ir visą jame esantį turtą, naudodamas psichinę prievartą sistemingai baugino ir grasindamas
susprogdinti ar padegti namus terorizavo savo sutuoktinę - nukentėjusiąją K. A..
R. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu
dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 145 str. 2 d. padarymo kaltu
neprisipažino, prisipažino sudavęs smūgius K. A. bei dūręs
peiliu žmonai ir ją sužalojęs, tačiau dėl to jie su buvusia žmona susitaikė. Su
buvusia žmona pragyveno 6 metus. Gyvenant santuokoje pasipykdavo, tačiau kaip ir
kiekvienoje šeimoje. Tiksliai laiko nepamena, bet tai galėjo būti 2009 m.
sausio 28 dieną, vakare grįžo iš darbo išgėręs, gal ir buvo supykęs ant
žmonos, gerai nepamena, bet gerai pamena, kad sudavė kelis smūgius ranka K. A. bei spyrė, taip pat dūrė žmonai peiliu. Tai įvyko
spontaniškai. Po to aprišo žmonai petį, išsigando pats ir peilį numetė. Smulkiau
neatsimena ir negali papasakoti, nes buvo girtas. Paskui žmonos atsiprašė, su
ja susitaikė, jai žalą atlygino. Nepripažįsta to, kad terorizavo žmoną ir ją
nuolat gąsdino. Būdavo, kad grįždavo iš darbo supykęs ir visą pyktį išliedavo
ant žmonos. Šiuo metu santuoka nutraukta abiejų prašymu. Neatsimenu kaip ją
sužalojo, bet pripažįsta, kad sužalojo žmoną peiliu. Ar grasino žmonai papjauti
ir nužudyti neatsimena. Trinkele žmonai trenkti negalėjo, nes jų kieme tiesiog trinkelių
nėra, nežino kodėl taip sakė nukentėjusioji. Jis yra ūmaus būdo, todėl
konfliktai šeimoje buvo dažni. Pripažįsta, kad yra žmonai ne kartą sudavęs, gal
ir už plaukų patampęs. Gal jo buvusi žmona ir bijodavo. Nuo 2007 metų pašlijo
nervai ir iki šiol daug gėrė, dabar nebegeria, gydosi. Gal ir buvo sakęs, kad
susprogdins namus, bet tik iš piktumo, nes gerdavo K. A. mama,
jinai pati, jos brolis Š.. Ar buvo žmonai prikišęs peilį prie kaklo nelabai
atsimena. Dėl netinkamo savo elgesio labai gailisi.
Nukentėjusioji
K. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis
yra buvęs jos vyras. Nuo 2007 metų A. pradėjo stipriai gerti.
Pareidavo girtas į namus ir ją mušdavo, grasindavo, išdaužydavo indus. Visa
tai matydavo grįžusi mama. Dėl 2009 m. sausio 28 dienos konflikto ji buvusiam
sutuoktiniui atleidžia, nori susitaikyti, jis jai žalą atlygino. Gyvenant su R. A. pastoviai juto baimę, nes jis dažnai pareidavo į
namus girtas, nesivaldydavo, grasindavo, kad primuš, užmuš. Praeitą žiemą, jų
namuose buvo jos mama, parėjo R. A. į namus labai
girtas, išmėtė lėkštes, pradėjo stumdytis, pastūmė dujinę, bandė atjungti
balioną nuo dujinės, sakydamas, kad viską susprogdins. Vieną kartą nakties
metu, buvo pervertęs ją ant lovos ir prikišęs peilį prie kaklo grasino jai,
nežinia kaip viskas būtų baigęsi, bet atėjo brolis ir ją išgelbėjo. Kitą kartą grįžo iš darbo girtas, kabinėjosi, bet ji
nekalbėjo. Jam tada nepatiko, kad ji nekalba, būnant namo kieme, pasiėmė nuo
šaligatvio plytelę ir metė, norėdamas pataikyti į ją, bet ji pasilenkė ir
plytelė praskrido pro šoną. Pastoviai gyvendama su .juto baimę. Policijos nekviesdavo, nes bijojo. Kaltinamasis
ją mušė, ir tampė už plaukų, būdavo mėlynės. Vengdavo savo artimiesiems sakyti
nuo ko mėlynės, nes jai buvo gėda. Kaltinamasis per tą laikotarpį 4 mėnesiams
buvo išvykęs į užsienį, tai tuo laikotarpiu muštynių ir grasinimų nebuvo. Ją
mušdavo , kai R. A. būdavo neblaivus. Patvirtinti, jog
būdavo neblaivus ne rečiau kaip 3 kartus į mėnesį- negali. Bauginimai buvo
nukreipti ne tik į ją, bet ir į visą šeimą: į jos mamą, brolį. Finansiškai nuo
vyro buvo priklausoma iš dalies, nes pati dirbo ir gaudavo pajamų, butas priklausė
mamai. Plytelės metimo niekas nematė, kada grasino padegti namus- nepamena,
išgėręs grasino atsukti dujas ir sakė, kad viskas išlėks į orą- kada tai darė-
nepamena. Fizinį skausmą R. A. sukeldavo ne visada,
tačiau jinai jautė baimę, kad jis nesimuštų. Šiuo metu su R.
A. kartu negyvena, nes išsituokė.
Liudytojas D. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Šiaulių
apskrities VPK patrulių rinktinėje vyresniu patruliu, pamena kaltinamąjį. 2009
m. sausio mėn. pabaigoje, dirbant kartu su kolega J. I. apie
20 valandą gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) buitinio konflikto metu buvo perdurta moteris.
Nuvykus šiuo adresu, moters nebebuvo, nes buvo nuvežta į ligoninę, namuose buvo
kaltinamasis ir nukentėjusios mama - V.. Moteris
paaiškino, kad
A. dūrė peiliu savo žmonai. Kaltinamasis pripažino,
kad konflikto metu netyčia dūrė peiliu savo žmonai. Peilis buvo rastas kampe
ant žemės, tai buvo virtuvinis peilis. Peilį paėmė ir kartu su kaltinamuoju
pristatė į policijos komisariatą.
Liudytojas J. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Patrulių
rinktinėje viršila. Dirbant kartu su kolega D. N. gavome
pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) buitinio konflikto metu peiliu perdurta moteris.
Nuvykus nurodytu adresu namuose buvo rastas girtas įtariamasis ir pagyvenusi
moteris - nukentėjusios mama. Moteris kalbėjo, kad A. susipyko
su žmona ir peiliu jai dūrė. Peilis buvo paimtas ir kartu su R.
A. pristatytas į policijos komisariatą,
Liudytojas A. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji
yra jo sesuo, kaltinamasis yra buvęs jos vyras. Jis, sesuo su vyru, mama gyveno
trijų kambarių bute. 2009-01-28 eidamas namo pamatė nuvažiuojantį greitosios
pagalbos automobilį. Grįžus į namus mama papasakojo, kad R.
A. perdūrė virtuviniu peiliu seseriai K. ranką. Nuo 2007 metų sesuo gyveno
su R. A.. Išgėręs R. A. tapdavo
agresyvus, grasindavo seseriai, kad nužudys, koneveikdavo necenzūriniais
žodžiais, mušdavo seserį, grasindavo padegti namus. Yra ne kartą girdėjęs kaip R. A. grasindavo seseriai ir ją mušdavo. K.vaikščiodavo su
mėlynėmis, bijodavo nueiti į policiją ir parašyti pareiškimą. Prieš du metus du
kartus pats yra matęs kaip R. A. muša ir smaugia seserį
ir ją gelbėjo. Niekur nesikreipė, nes bijojo R. A..
Išgėręs R. A. dažnai išliedavo pyktį ant K., yra grasinęs,
kad atsuks dujas ir susprogdins namus, tačiau ar buvo atsuktos dujos- nežino,
kad metė iš trinkelės- nežino, kad būtų prirėmęs peilį K.
A. prie kaklo- tokio įvykio taip pat nežino.
Liudytoja L. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji
yra jos sesuo, o kaltinamasis yra buvęs sesers vyras. Po 2009-01-28 įvykio
sužinojo, kad seseriai K. vyras perdūrė ranką. Nuvažiavusi į namus matė kraujo
dėmes ant baldų. R. A. ir anksčiau sakydavo, kad “jei
jis tuo adresu negyvens, tai viskas pakils į orą”. Nuo 2007 metų sesuo su R. A. gyveno kartu. Per tą laiką 3-4 kartus yra mačiusi
seserį sumuštą. Dėl sumušimo sesuo niekur nesikreipė, nes bijojo vyro išpuolių.
R. A. nenuspėjamas, gąsdina seserį “gausi į galvą”,
“tuoj gulėsi”. Kad grasintų nužudyti ji pati negirdėjo, bet sesuo yra sakiusi,
kad buvo jai peilį pridėjęs prie kaklo. Mano, kad Kristinai buvo realus pavojus
gyvybei ir tiki, kad A. A. tai galėjo padaryti. Pati
girdėjo R. A. žodžius “pakils viskas į orą, jeigu
Kristinos mama pareis gyventi”. Pirmą kartą tuos žodžius išgirdo 2008 metų
vasarą, antrą kartą - 2009 rugpjūčio mėnesį.
Liudytoja D. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba greitojoje
pagalboje med. felčere, slaugytoja. Kaltinamąjį ir nukentėjusiąją prisimena.
Pagal iškvietimą buvo nuvykusi į Čkalovo gatvę, kur
vyras buvo sužalojęs moterį. Moteriai kairio žąsto srityje –buvo durtinė
žaizda, matėsi apatinės lūpos nubrozdinimas. Moteris medikams paaiškino, kad
įvyko namuose konfliktas, kurio metu vyras dūrė jai peiliu ir sužalojo.
Nukentėjusi buvo išsigandusi, streso būsenoje.
Liudytoja J. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba bendrosios
praktikos gydytoja – chirurge Šiaulių ligoninės priėmimo skyriuje. Dabar jau
įvykio nepamena, ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir prašo jais remtis.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad
įvykio vieta yra Šiauliuose, V. Č. g. 30-1(I
tomas b. l. 11-13).
Iš nukentėjusiosios
parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad K. A. parodė
kaip 2009-01-28 buvo sužalota peiliu (I tomas b.l. 46-51).
Iš daiktų,
dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad pareigūnas D. N. pateikė
iš buto V. Č. g. 30-1 paimtą virtuvinį peilį, kuriuo
buvo sužalota K. A. (I tomas, b.l. 30).
Iš specialisto
išvados Nr. 40-25-IS1-0282 matyti, kad pateiktas peilis prie šaltųjų ginklų
nepriskiriamas, tai yra ūkinės-buitinės paskirties virtuvinis peilis,
pagamintas pramoniniu būdu (I tomas, b.l. 33-35).
Iš specialisto
išvados Nr. G 188/09 (04) matyti, kad K. A. padarytas
nežymus sveikatos sutrikdymas (I tomas, b.l. 20).
Įrodymų
analizė, vertinimas ir veikos juridinė kvalifikacija dėl nusikalstamos veikos,
numatytos LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 2 d.,
Nusikalstama veika,
numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, priskiriama veikoms, dėl kurių bylos procesas
vyksta privataus kaltinimo tvarka (BPK 407 straipsnis). Procesas privataus
kaltinimo bylose pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar
jo teisėto atstovo pareiškimas. Ikiteisminis tyrimas privataus kaltinimo bylose
neatliekamas, procesas pradedamas paduodant skundą ar pareiškimą pirmosios
instancijos teismui. BPK 409 straipsnyje numatytos išimtys, kai procesas dėl BPK
407 straipsnyje nurodytos veikos vyksta ne privataus kaltinimo, o įprasta
tvarka: 1) kai BPK 407 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika turi
visuomeninę reikšmę arba 2) kai ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių
priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Šiais atvejais baudžiamąjį
procesą dėl šių veikų turi teisę pradėti ir prokuroras, nesvarbu, ar yra
nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime pabrėžta, kad prokuroras,
įgyvendindamas arba atsisakydamas įgyvendinti savo įgaliojimus, nustatytus BPK
409 straipsnio 1 ar 2 dalyje, turi pagrįsti sprendimą teisiniais argumentais.
BPK nenustatyta, kokia konkrečia forma, esant BPK 409 straipsnio 1
dalyje nustatytam pagrindui, turi būti išreikštas prokuroro reikalavimas
pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau visada turi būti surašytas motyvuotas
sprendimas (paprastai šiuo atveju priimamas nutarimas), kuriame nurodomi
išsamūs argumentai, pagrindžiantys BPK 409 straipsnio 1 dalyje nustatytos bent
vienos aplinkybės buvimą (kasacinė nutartis Nr. 2K–67/2007). Šioje
nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ne tik dėl nusikalstamos
veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, bet ir dėl nusikalstamos veikos,
numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Nustačius, kad K. A. padarytas
nežymus sveikatos sutrikdymas (2009 m. 01-29d. specialisto išvada Nr. G 188/09
(04)), kvalifikuojamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, t. y. paaiškėjus nusikalstamos
veikos, nurodytos BPK 407 straipsnyje, požymiams, ikiteisminis tyrimas dėl šios
veikos buvo tęsiamas nesilaikant BPK 409 straipsnio 1 dalyje nustatytos
tvarkos: prokuroras nepagrindė būtinumo ir neišreiškė reikalavimo tęsti pradėtą
baudžiamąjį procesą. 2009-06-17 R. A. buvo pareikšti kaltinimai
pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, o byla perduota
teismui. Taigi procesas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1
dalyje, buvo atliekamas nesilaikant BPK nuostatų. Kadangi nagrinėjant bylą
teisme K. A. sutiko taikytis su kaltinamuoju, nes jai
atlyginta žala, nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, jog nenori, jog R. A. būtų teisiamas, nori, kad greičiau baigtųsi procesas,
su kaltinamuoju susitaikė, tai patvirtino ir kaltinamasis, todėl teismas,
vadovaujantis LR BPK 3 str. 1d. 5p., 416 str. 1d., bylos procesą
nutraukia dalyje dėl R. A. pareikšto kaltinimo pagal LR
BK 140 str. 1d.
Taip pat R. A. pareikštas kaltinimas pagal LR BK 145 str. 2d., kur numatyta
baudžiamoji atsakomybė už žmogaus terorizavimą, pasireiškiantį grasinimu
susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar
turtui veiką, arba sistemingu bauginimu naudojant psichinę prievartą. Šios
nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žmogaus bauginimu,
subjektyvieji – tiesiogine tyčia. Terorizuojant asmenį ar jį sistemingai
bauginant nukentėjusysis yra nuolatinėje baimės, netikrumo būsenoje, nes kyla
realus pavojus jo gyvybei, sveikatai ar turtui. Ši nusikaltimo sudėtis yra
formalioji. Tai reiškia, kad grasinimas padaryti veiką jau yra pabaigtas
nusikaltimas. Bauginimo priemonės gali būti panaudotos nebūtinai siekiant
kokios nors materialios naudos, tai gali būti keršto, psichinio susidorojimo
priemonė. Šioje byloje R. A. pareikštas nekonkretus
kaltinimas, t.y. nurodoma, jog jis ” laikotarpyje
nuo 2007 metų pradžios iki 2009 metų sausio 28 d. 19 val. 15 min., nuolatos, ne rečiau kaip tris kartus per mėnesį, grįžęs neblaivus, savo namuose - bute, esančiame Šiauliuose, V. Č. g. 30-1, įvairiais būdais atvirai
grasindamas užmušti, papjauti ar kitaip susidoroti su savo žmona K. A., atlikdamas įvairius bauginančio pobūdžio veiksmus, kaip
antai prikišęs peilį prie kaklo ir juo imituodamas pjovimą, mesdamas į
nukentėjusiąją trinkelę, tampydamas ją už
plaukų, mušdamas ar spardydamas ir tuo
sukeldamas jai nuolatinę baimę ir fizinį
skausmą bei atsukdamas dujas ir grasindamas susprogdinti butą ir visą jame
esantį turtą, naudodamas psichinę
prievartą sistemingai baugino ir grasindamas susprogdinti ar padegti namus
terorizavo savo sutuoktinę - nukentėjusiąją K. A.“. Nurodant sistemingumą, kaltinime nurodoma, jog „ne
rečiau kaip tris kartus“- tai yra plečiamasis kaltinimas ir toks kaltinimas
negalimas, nes suvaržomos kaltinamojo teisės, t.y. kaltinimas galimas aiškinti
plečiamai, didinant sistemingumo kartų skaičių. Ne mažiau kaip trys kartai-
yra paties sistemingumo požymis, o kaltinimas turi būti aiškus ir konkretus.
Taip pat kaltinime nurodoma, jog R. A. sukeldavo K. A. nuolatinę baimę ir fizinį skausmą ją“ mušdamas ar spardydamas“,
bei „ įvairiais būdais grasindamas užmušti, papjauti ar kitaip susidoroti“,
„grasindamas susprogdinti ar padegti namus“ , t.y. nurodomi alternatyvūs
objektyvūs požymiai, kurie kaltinime negalimi. Taip pat kaltinime nurodoma,
jog R. A. atliko nukentėjusios K. A. atžvilgiu bauginančio pobūdžio
veiksmus: tampė ją už plaukų, mušė ar spardė- šie požymiai yra fizinio
skausmo sukėlimo, o ne bauginančio pobūdžio veiksmų požymis. Prokuroras iki
įrodymų tyrimo pabaigos nepateikė prašymo pakeisti kaltinimą, todėl teismas
priima nuosprendį pagal pateiktą kaltinimą. Ištyrus byloje visus esamus
įrodymus, nenustatyta, jog R. A. padarė jam
inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinimas R. A. dalyje, jog jis ne rečiau kaip tris kartus per mėnesį,
grįžęs neblaivus terorizuodavo savo tuo metu buvusią sutuoktinę K. A. , nurodant sistemingumo skaičių
grindžiamas tik liudytojos D.V. V. parodymais
ikiteisminio tyrimo metu ( b.l. 62), kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio
metu, nes iškviesti liudytojos į teisiamąjį posėdį nebuvo galimybės. Šių
liudytojos parodymų nepatvirtina jokie byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio
metu ištirti įrodymai, priešingai: nukentėjusioji K. A. teisiamojo posėdžio metu tvirtino, jog taip nebuvo, kad
ją mušdavo ar baugindavo ne rečiau kaip tris kartus per mėnesį. Nukentėjusioji
nurodė, jog ją mušdavo tik tuomet kai grįždavo girtas ir tai ne kiekvieną
kartą, kaip dažnai vykdavo mušimai, bauginimai - negalėjo pasakyti. Be to
nukentėjusioji nurodė, jog laikotarpyje nuo 2007 metų pradžios iki
2009-01-28d. kaltinamasis R. A. buvo
išvykęs į užsienį keturis mėnesius ir tuo metu visai nebuvo terorizavimo iš jo
pusės. Visiškai nėra jokių duomenų , patvirtinančių, jog kaltinamasis
baugino nukentėjusiąją K. A. mesdamas į
ją trinkelę ir terorizavo grasindamas susprogdinti butą. Šiuos duomenis
nurodo nukentėjusioji, kuri negali konkrečiai apibūdinti trinkelės, jos metimo
aplinkybių, taip pat negalėjo patvirtinti, jog būtent ją terorizavo
kaltinamasis grasindamas susprogdinti butą. Kaltinime nurodoma, jog R. A. „atsukdamas dujas ir grasindamas
susprogdinti butą“, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu ( b.l. 56), tiek
teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji teigė, jog jis tik grasino atsukti
dujas, o ne atsuko. Taip pat nukentėjusioji negalėjo patvirtinti, jog
grasinimas buvo nukreiptas tiesiogiai jai, nes kaltinamasis konfliktavo su
jos mama D.V. V., nenorėjo, kad ši gyventų kartu, ir
grasinimo metu buvo kartu su nukentėjusiąja buto virtuvėje. Kitų duomenų,
jog kaltinamasis R.
A. atsukdamas dujas
grasino susprogdinti butą- nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog K. A. pareiškimas dėl terorizavimo parašytas
2009-04-28d., t.y. jau vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl 2009-01-28d. K. A. sužalojimo. Gavus pareiškimą dėl naujų
aplinkybių visiškai neatliekamas ikiteisminis tyrimas: nėra įvykio vietos
apžiūros ( neapžiūrėtas kiemas: kokios trinkelės, kur yra šulinys, ar yra
kieme trinkelės; neapžiūrėtas tinkamai butas: nėra jokių duomenų, jog name yra
dujų balionas ar kitoks dujų įrenginys). Pagal nukentėjusios nurodymą, jog
kieme į ją buvo mesta trinkelė, nepadarytas parodymų patikrinimas vietoje ,
patikslinant nusikalstamos veikos aplinkybę- būtent vietą, nes kaltinime
nurodoma, jog terorizavimas vyko tik bute adresu V. Č. g. 30-1. Kaltinimas R. A. pareikštas tik pagal nukentėjusios neišsamius ir
nekonkrečius paaiškinimus, kai tuo tarpu kaltinamasis neigia terorizavęs
savo sutuoktinę, t.y. nukentėjusiąją K. A.. Kaip nustatyta laikotarpyje nuo 2007 iki 2009 m.
sausio 28d. R. A. ir K. A. buvo sutuoktiniai. Nors nukentėjusioji teigė , jog bijojo R. A. , nes buvo nuo jo finansiškai
priklausoma, tačiau teisiamojo posėdžio metu pati tai paneigė, nurodydama, jog
butas, kuriame gyveno su kaltinamuoju, priklauso jos mamai, pati dirbo ir
gaudavo darbo užmokestį, kaip buvo priklausoma finansiškai- nukentėjusioji
nenurodė. Nusikalstama veika, numatyta LR BK 145 str. 2d. visada padaroma tiesiogine
tyčia. Iš ištirtų įrodymų - tiek kaltinamojo R. A., nukentėjusios K. A., liudytojų A. Š., L. B. ir D.V. V. parodymų ikiteisminio tyrimo metu (
šiuos parodymus vertinant kitų įrodymų kontekste), nustatyta, jog A. šeimoje buvo konfliktai, kurie galimai
buvo sprendžiami netinkami- teismas taip pat negali nustatyti ar buvo
naudojamas sistemingas bauginimas, nes nėra jokių tai patvirtinančių dokumentų,
liudytojos L. B. parodymai netiesioginiai, ji nurodo tik
savo spėjimus, jog K.
A. buvo mušama ir
bauginama R. A., pati su K. A. bendravo retai, todėl grasinimų nužudyti, papjauti
sistemingumo, nukreiptų tiesiogiai į K. A. negalėjo paliudyti, liudytojas A. Š. nurodė, jog R. A. smurtavo, t.y. mušė ir baugino K. A., tačiau negalėjo patikslinti laiko ir aplinkybių,
aplinkybes nurodydamas tik abstrakčiai. Kaip matyti iš ištirtų įrodymų,
galimai yra daugiau duomenų apie fizinio smurto naudojimą K. A. atžvilgiu, tačiau atsakomybė turėtų
būti pagal sukeltas pasekmes nukentėjusios sveikatai. Dėl 2009-01-28d.
nežymaus sužalojimo su kaltinamuoju nukentėjusioji susitaikė. Todėl
atsižvelgiant į tai , kad nėra pakankamai įrodymų , patvirtinančių R. A. tyčią, jog jis K. A. sistemingai baugino ir grasindamas
susprogdinti terorizavo, o esamų įrodymų nepakanka jo kaltei pagrįsti,
kaltinamasis R. A.
dėl K. A. terorizavimo laikotarpyje nuo 2007 m.
pradžios iki 2009-01-28d. 19.15 val. , išteisintinas.
Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 74,80
Lt K. A. gydymosi išlaidų atlyginimo, paliktinas
neagrinėtu.
Daiktinis įrodymas, virtuvinis peilis, grąžintinas K.
A., nes procesas šioje dalyje nutrauktas K. A. susitaikius
su R. A..
Vadovaudamasis
Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1d. 5p., 416 str. 1d., 3d., 297- 299 str.
str., 301-302 str. str., 303 str. 5d. 1p., 304-305 str. str., 307 str. 4d., 6d.,
7d., 308 str., 310 str.,
n u s p r
e n d ž i a :
R. A. baudžiamąjį procesą pagal Lietuvos Respublikos BK
140 str. 1 d., nutraukti, kaltinamajam R. A. ir
nukentėjusiajai K. A. susitaikius.
R. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145
str. 2 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar
baudžiamojo nusižengimo požymių.
Valstybinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 74,80 Lt
turtinės žalos atlyginimo, palikti nenagrinėtu.
Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium ir įpareigojimą
periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paskirtas R.
A., iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui
įsiteisėjus - panaikinti.
Daiktinį įrodymą – peilį, grąžinti K. A..
Nuosprendis per
20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių
apygardos teismui, per Šiaulių miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ernesta
Montvidienė