Civilinė byla Nr. 2A-768-577/2014

                             (Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10410-2013-1)

              Procesinio sprendimo kategorija: 121.; 121.18.;99.5.;44.2

(S)

44.2.4.1.; 44.2.4.2.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. – A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. – A. ieškinį atsakovui A. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė:

ieškovė A. S. – A. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 220,60 Lt turtinei ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kuri buvo padaryta dėl 2010-06-24 autoįvykio, kurio kaltininku pripažintas atsakovas. Taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas A. J. su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog dėl autoįvykio ieškovei buvo sukeltas tik fizinis skausmas, ji nepatyrė jokių sunkių padarinių, darbingumo praradimo ar kitų neigiamų pasekmių. Atsakovo nuomone, ieškovė siekia nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Be to, atsakovas pažymėjo, kad ieškovės prašomos neturtinės 10 000 Lt žalos atsakovas negalėtų atlyginti dėl savo turtinės padėties, nes jo atlyginimas yra tik 1 000 Lt per mėnesį.   

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo A. J. 1 220,60 Lt žalai atlyginti ir 222 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės A. S. – A. naudai, o kitą ieškinio dalį nutarė atmesti. Iš dalies ieškinį atmetus, atsakovo naudai iš ieškovės buvo priteista 616 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad 2010-06-24 kelyje Molėtai-Kaltanėnai-Ignalina įvyko autoavarija. Autoįvykio kaltininku buvo pripažintas atsakovas, kuris, vairuodamas automobilį Fiat Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į kelio būklę, meteorologines sąlygas ir nepasirinko saugaus greičio, dėl ko nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2010-07-22 nutarimu atsakovui pagal LR ATPK 1241 str. 6 d. buvo skirta 40 Lt bauda. Atsakovas savo kaltės dėl sukelto autoįvykio iš esmės neginčijo, neneigė aplinkybės, kad ieškovei buvo sužalota ranka 2010-06-24 autoįvykio metu. Abi šalys panašiai aiškino aplinkybes po įvykio. Ieškovė paaiškino, kad įvykio dieną jai buvo suteikta medicinos pagalba, neneigė aplinkybės, kad dar beveik parą po įvykio ji praleido kartu su draugais, nakvojo palapinėje, nors, kaip teigė ieškovė, kentė skausmą, kuris prasidėjo po to, kai nustojo veikti nuskausminamieji vaistai. Ieškovas teigė, kad atsakovė su draugais dar vartojo ir alkoholį. Tokios aplinkybės, pirmos instancijos teismo nuomone, leidžia teigti, kad atsakovui iš pradžių nebuvo akivaizdžiai aiškus ieškovės sužalojimo sunkumas bei galimi gilūs dvasiniai išgyvenimai, nes ieškovės elgesys po įvykio nesudarė sąlygų manyti, jog ieškovei po įvykio atsirado žymi neturtinė žala. Remdamasis į bylą pateiktais išrašais iš medicininių dokumentų (b.l. 26, 28, 30), pirmos instancijos teismas konstatavo, kad yra nustatyta atsakovo kaltė dėl 2010-06-24 autoįvykio ir ieškovės sužalojimas yra to įvykio pasekmė. Ieškovė pateikė įrodymus apie 150,60 Lt išlaidas, patirtas dėl konsultacijų, susijusių su 2010-06-24 įvykio metu atsiradusiu rankos sužalojimu, dėl ko vėliau ieškovės kairėje rankoje susiformavo keloidinis randas, taip pat ieškovė patyrė 70 Lt išlaidų, susijusių su konsultacija dėl ieškovės depresinio pobūdžio sveikatos sutrikimo (b.l. 28, 29, 33, 59-65), todėl šios išlaidos, iš viso 220,60 Lt, buvo priteistos iš atsakovo ieškovės naudai (CK 6.249 str. 1 d.). Spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovė iš karto po įvykio pretenzijų atsakovui nereiškė. Be to, ieškovei pareikalavus atsakovas geruoju 2010-07-08 sumokėjo ieškovei 200 Lt (b.l. 46), apie ką ieškovė, reikšdama ieškinį teisme, nutylėjo. Teismas pripažino, jog ieškovė, prasidėjus keloidinio rando formavimosi procesui, patyrė išgyvenimų, turi nepatogumų, turi imtis tam tikrų atsargumo priemonių, todėl yra pagrindas priteisti dalį ieškovės prašomos priteisti neturtinės žalos. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, pirmos instancijos teismas atsižvelgė į atsakovo pateiktą įrodymą apie gaunamas pajamas, taip pat į tai, kad nepateikta duomenų , jog sužalojimas turėjo esminės reikšmės ieškovės darbinei ar kitai veiklai, ieškovė po įvykio mokėsi aukštojoje mokykloje (b.l. 36,37). Remiantis išdėstytomis aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo buvo priteista 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.  

Ieškovė A. S. – A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – iš atsakovo priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės nuomone, pirmos instancijos teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Ieškovės nuomone, tai, kad ji ne iškart po įvykio kreipėsi teisminės gynybos, negali būti pagrindas mažinti ieškovės reikalavimą. Taip pat, ieškovės vertinimu, ta aplinkybė, kad atsakovas iki ginčo teisme buvo atlyginęs 200 Lt turtinę žalą, turėjo būti vertinamas kaip kaltės pripažinimas ir negalėjo būti pagrindu sumažinti neturtinės žalos dydį. Be to, apeliantė pažymi, kad byloje nėra duomenų apie nukentėjusiosios neatsargumą bei apie atsakovo turtinę padėtį, todėl teismo sprendimas, kuriame remiamasi šiais motyvais, negali būti teisingas. Ieškovės nuomone, pirmos instancijos teismas neįvertino esminių žalos sveikatai padarinių – ligos progresavimo tikimybės. Pirmos instancijos teismas ginčijamame sprendime visai nepasisakė dėl ieškovės gyvenimo pokyčių, susijusių su atsiradusiu randu. Taip pat ieškovė tvirtina, kad netinkamai buvo išspręstas klausimas ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliantės nuomone, priimtas sprendimas tik dėl 222 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovės naudai, kai atsakovui buvo priteista 666 Lt, negali būti vertinamas kaip teisingas ir atitinkantis įstatymo normas.

Atsakovas A. J. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, todėl prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo nuomone, pirmos instancijos teismas ėmėsi visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai atskleistos visos bylos aplinkybės, tinkamai įvertino visus į bylą pateiktus įrodymus, teisingai konstatavo ieškovei padarytų sužalojimų pobūdį ir mastą, pasekmes bei priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų. Taip pat atsakovas tvirtina, kad teismas pagrįstai atsižvelgė į jo finansines galimybes atlyginti žalą, į padarytos žalos sukeltas pasekmes, ir siekdamas protingo balanso tarp neturtinės žalos priteisimo tikslų, teisingai priteisė tik 1 000 Lt ieškovės neturtinei žalai atlyginti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.   

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010-06-24 kelyje Molėtai-Kaltanėnai-Ignalina įvyko autoavarija. Autoįvykio kaltininku buvo pripažintas atsakovas, kuris, vairuodamas automobilį, neatsižvelgė į kelio būklę, meteorologines sąlygas ir nepasirinko saugaus greičio, dėl ko nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2010-07-22 nutarimu atsakovui pagal LR ATPK 1241 str. 6 d. buvo skirta 40 Lt bauda (b.l. 8). VšĮ Švenčionių rajono ligoninės 2013-01-03 raštas Nr. 9G-168 patvirtina, kad  ieškovei 2010-06-24 kairio dilbio apatiniame trečdalyje buvo nustatyta muštinė žaizda be kraujavimo, pažeista oda ir toje vietoje buvo uždėtas tvarstis, rekomenduotas ambulatorinis gydymas (b.l. 15, 16). Atsakovas savo kaltės dėl sukelto autoįvykio iš esmės neginčijo, nors administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo nurodyti nukentėję asmenys, atsakovas neneigė aplinkybės, kad ieškovei buvo sužalota kairė ranka 2010-06-24 autoįvykio metu (b.l. 43-45). Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, kad jai buvo diagnozuotas kairiojo dilbio keloidinis randas (b.l. 26, 27). Taip pat pateikė išrašus iš medicininių dokumentų, jog po 2010-06-24 autoįvykio pablogėjo ieškovė psichinė sveikata, kas pasireiškė depresiniu sutrikimu (b.l. 28, 30). Ieškovė pateikė įrodymus apie 150,60 Lt išlaidas, patirtas dėl konsultacijų, susijusių su 2010-06-24 įvykio metu atsiradusiu rankos sužalojimu, taip pat ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 70 Lt išlaidų, susijusių su konsultacija dėl depresinio pobūdžio sveikatos sutrikimo (b.l. 28, 29, 33, 59-65). Pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 220,60  Lt turtinei žalai atlyginti, 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 222 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai. Apeliantė su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka, nes mano, jog pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir nepagrįstai sumažino jos prašomos priteisti neturtinės žalos dydį. Be to, ieškovės nuomone, 222 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimas ieškovės naudai, kai atsakovui buvo priteista 666 Lt, negali būti vertinamas kaip teisingas ir atitinkantis įstatymo normas. Atsakovas sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu ir jo motyvais, todėl prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

Taigi nagrinėjamoje byloje apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Visų pirma, nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistais neturtinės žalos dydžiais, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis). Pakartotinai pastebėtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą.

Pažymėtina, kad sveikata, kaip asmens fizinė ir dvasinė būsena, yra viena fundamentaliausių žmogaus neturtinių vertybių, tačiau sveikatos sužalojimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimą būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys nekvestionuoja nė vienos iš atsakomybės sąlygų, klausimas kyla tik būtent dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Nagrinėjamu atveju ieškovė savo patirtos neturtinės žalos dydį įvertina 10 000 Lt suma. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovės prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos – nuostolių – dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; kt.). Ieškovo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje, ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012; kt).

Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šių principų turinys formuojamas ne tik objektyviojo jų suvokimo, kaip tam tikrų definicijų, pagrindu, bet ir vertinamųjų jų elementų atskleidimu remiantis teismų praktika konkrečiose bylose. Teismai suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis ne a priori, o atsižvelgdami į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, nes kasacinio teismo pateikti teisės išaiškinimai yra privalomi teismams tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurią išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad apeliacinį skundą grindžiant tuo, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, apeliaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas skundžiamas apeliacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, apeliantė tik deklaratyviai teigia, kad pirmos instancijos teisumas nukrypo nuo teismų praktikos, tačiau nepateikia jokių teisinių argumentų, todėl šis apeliantės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą, kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė patyrė nesunkų sveikatos sužalojimą, kuris iš pradžių pasireiškė tik fiziniu skausmu. Iš VšĮ Švenčionių rajono ligoninės pažymos ir Asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės Nr. 880 matyti, kad autoavarijos metu ieškovei buvo sumušta kairioji ranka, kairio dilbio apatiniame trečdalyje buvo muštinės žaizdos, pažeista oda, be kraujavimo (b.l. 15, 16). Ieškovė autoavarijos metu buvo sužalota ir nuvežta į ligoninę, kur jai buvo suteikta pirmoji pagalba – ant muštinės žaizdos uždėtas tvarstis. Medikai ieškovei rekomendavo tik ambulatorinį gydymą, stacionarus gydymas ieškovei priskirtas nebuvo, nedarbingumas nenustatytas, nebuvo kilusi grėsmė ieškovės gyvybei, sužalojimas buvo nesunkus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant neturtinės žalos dydį, labai svarbu įvertinti ne tik dėl sveikatos sužalojimo kilusius neigiamus padarinius, bet ir jų įtaką tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą pateikti įrodymai nesuteikia objektyvaus pagrindo išvadai, kad patirti sveikatos sužalojimai ieškovei sukėlė tam tikrus ilgalaikius žymius padarinius, kurie turėtų ženklios įtakos ieškovės gyvenimo pokyčiams profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse. Be to, pastebėtina, kad randas nėra itin matomoje vietoje, kaip nurodyta 2012-07-16 ir 2013-06-03 išrašuose iš medicininių dokumentų (b.l. 27, 68), randas yra kairio dilbio apačioje, vidinėje pusėje, todėl pripažintina, kad, bendraudama su kitais žmonėmis ieškovė neturėtų patirti itin negatyvių emocinių išgyvenimų, nors imtis tam tikrų atsargumo priemonių (nebūti saulėje ir pan.) ieškovė, vykdydama medikų rekomendacijas, ir turi, tačiau tik tokie nepatogumai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nevertintini kaip galintys reikšmingai paveikti piniginės kompensacijos dydį. Kritiškai vertintini ir ieškovės argumentai dėl to, kad jai dėl autoįvykio išsivystė depresija. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad autoįvykis įvyko 2010 m. birželio 24 d., o kaip matyti iš į bylą pateiktų išrašų iš medicininių dokumentų (b.l. 28, 30), dėl depresinio pobūdžio sutrikimų į medikus buvo kreiptasi tik 2012-02-28 ir 2012-12-18, t.y. po įvykio praėjus beveik dvejiems metams. Tik šie į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra pakankami patvirtinti tai aplinkybei, jog depresinio pobūdžio sutrikimai buvo sąlygoti būtent 2010 m. birželio 24 d. autoįvykio (CPK 178 str.).

Taip pat tokio pobūdžio bylose būtina atsižvelgti į  tai, kokios sumos analogiškais atvejais yra priteisiamos teismų praktikoje. Kitų bylų, kuriose buvo reikalaujama neturtinės žalos už įvairaus pobūdžio sužalojimus, kvalifikuotus kaip nesunkūs sveikatos surikdymai, analizė leidžia daryti išvadą, kad priteisiamų neturtinės žalos piniginių kompensacijų dydžiai yra nuo 1 000 Lt iki 5 000 Lt, išimtiniais atvejais priteistinos sumos siekia ir 10 000 Lt, atsižvelgiant į konkretaus pažeidimo pobūdį, laipsnį, kitas konkrečios bylos reikšmingas aplinkybes. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovės nurodyta piniginės kompensacijos suma – 10 000 Lt – teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka teismų praktikoje už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo sumų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-869-640/2013, Vilniaus apygardos teismo 2013m . lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1380-104/2013).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors eismo įvykio metu buvo padaryta žala ieškovės sveikatai, t. y. vienai labiausiai saugotinų asmens vertybių, tačiau nustačius, kad sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, bei atsižvelgiant į kitų bylos aplinkybių visumą, yra pagrindas konstatuoti, kad pirmos instancijos teismo ieškovei priteistas 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas atitinka neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Taigi apeliacinio skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, priteisė pernelyg mažą neturtinės žalos atlyginimą ir pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Be to, apeliantė kvestionuoja pirmos instancijos teismo sprendimą ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė tvirtina, kad priimtas sprendimas tik dėl 222 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo jos naudai, kai atsakovui buvo priteista 666 Lt, negali būti vertinamas kaip teisingas ir atitinkantis įstatymo normas. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad civilinio proceso normomis nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, todėl teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje, kurioje pareikštas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, turi vadovautis bendrosiomis taisyklėmis, tarp jų – ir ta, kad jeigu patenkinta tik dalis ieškinio, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis priimta c.b. Nr. 3K-3-151/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis,  priimta c.b. Nr. 3K-7-375/2011). Pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos ir 220,60 Lt turtinės žalos. Pirmos instancijos teismas tenkino reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo visiškai, todėl darytina išvada, kad 50 procentų viso ieškinio buvo patenkinta. Reikalavimas priteisti neturtinę žalą buvo tenkintas tik iš dalies, nes ieškovė prašė priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos, o teismas priteisė tik 1 000 Lt, t.y. teismas tenkino tik 10 procentų šio reikalavimo. Taigi iš viso buvo patenkinta 60 procentų ieškinio reikalavimų, o atmesta – 40 procentų. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas neteisingai apskaičiavo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, todėl yra teisinis pagrindas konstatuoti netinkamą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 1, 2 dalys).

Taip pat nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-533/2008). Teismas, spręsdamas dėl nurodytų bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4) bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtus kriterijus, ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 1 150 Lt.

Patenkinus dalį ieškinio reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Taigi atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 280 Lt bylinėjimosi išlaidų, o ieškovės naudai iš atsakovo – 690 Lt.

Pagal CPK 96 str. 1 d. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 3 p. ieškovė šios kategorijos bylose yra atleista nuo žyminio mokesčio, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, kuris nagrinėjamu atveju sudaro 184,20 Lt, bei 12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str. 1 d., 96 str. 1 d.). 

Konstatavus proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, pažeidimą, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovės apeliacinį skundą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetus, iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d.). Atsakovas į bylą pateikė įrodymus, kad jis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 500 Lt (b.l. 101). Teisėjų kolegijos nuomone, tokia bylinėjimosi išlaidų suma atitinka Rekomendacijose įtvirtintus maksimalius priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą dydžius ir teisingumo bei protingumo principus, todėl minėta suma priteistina iš ieškovės atsakovo naudai.

Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, tačiau pažeidė proceso teisės normas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimas keistinas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodant, kad atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 280 Lt bylinėjimosi išlaidų, o ieškovės naudai iš atsakovo – 690 Lt, taip pat iš atsakovo valstybei priteistina 196,20 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis CPK 326–331 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti, nurodant, kad:

iš atsakovo A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. S. – A. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai priteistina 690 Lt (šeši šimtai devyniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme.

iš ieškovės A. S. – A. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai priteistina 280 Lt (du šimtai aštuoniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme.

iš atsakovo A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą priteistina 184,20 Lt  žyminio mokesčio ir 12 Lt pašto išlaidų, iš viso 196,20 Lt (šimtas devyniasdešimt šeši litai, dvidešimt centų) (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. S. – A. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                      Jadvyga Mardosevič

Teisėjai                                                                                                                                        Zita Smirnovienė

                                                                                                                 Henrichas Jaglinskis