Pirmosios instancijos teismo                                                            Civilinė byla Nr. e2S-336-544/2020 

teisėja Rita Dambrauskaitė                                           Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00524-2020-8

               Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

3.1.18.2.3.; 3.1.18.7.; 3.3.2.5.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

  2020 m. balandžio 29 d.

 Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) „Berčiūnai“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1634-589/2020 pagal ieškovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Betono aidas“ ieškinį atsakovei ŽŪB „Berčiūnai“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė MB „Betono aidas“ prašė priteisti iš atsakovės ŽŪB „Berčiūnai“ 13 859,46 Eur skolą, 163,29 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis esančias pinigines lėšas ir/ar nekilnojamąjį turtą ir/ar kilnojamąjį turtą ieškinio sumai (14 022,75 Eur). Nurodė, kad atsakovė vengia grąžinti skolą, į raginimus atsiskaityti nereaguoja, reiškia nepagrįstas pretenzijas dėl ieškovės atliktų darbų kokybės. Reikalavimo suma yra didelė, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių kiltų grėsmė, jog galimas palankus ieškovei teismo sprendimas bus neįvykdytas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. sausio 28 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.

4. Teismas konstatavo, kad atsakovė nevykdo savo prievolės, neatsiskaito su ieškove, juridiniam asmeniui pareikšto reikalavimo suma – iš viso 14 022,75 Eur – laikytina didele. Be to, Hipotekos registro duomenimis, atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su pastatais ir kitais statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas su pastatais, esantis (duomenys neskelbtini), pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), ir kiti atsakovei priklausantys žemės sklypai yra apsunkinti hipoteka, taigi, atsakovė turi neįvykdytų skolinių įsipareigojimų kitam kreditoriui AB Šiaulių bankui.

5. Teismas vertino, jog būtina apsaugoti galimą būsimą piniginių reikalavimų priverstinį įvykdymą, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo vykdymą. Teismo manymu, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimus ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovė ŽŪB „Berčiūnai“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 28 d. nutartį. 

7. Nurodo, kad teismas priėmė skundžiamą nutartį bei pritaikė atsakovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones be jokio teisinio pagrindo bei nesant jokių objektyvių atsakovės nesąžiningumą pagrindžiančių duomenų. Šiuo atveju ieškovės pareikštas reikalavimas negali būti laikomas dideliu atsakovei, kadangi pastarosios turimas turtas bei sąskaitose esančios piniginės lėšos yra ženkliai didesnės nei pareikštas reikalavimas. Byloje šalių ginčas kilo dėl ieškovės atliktų darbų kiekio ir kokybės, nepaisant to, atsakovė kreipėsi į ieškovę ir prašė, kad ji išskirtų tą ieškovės atliktų darbų dalį, dėl kurios tarp šalių nėra ginčo, tam, kad galėtų įvykdyti savo turtinę prievolę, tačiau ieškovė atsisakė tai padaryti, iš esmės pati sukurdama šiuo metu esančią situaciją. Civilinėje byloje nesant jokių duomenų apie atsakovės nesąžiningumą bei siekį paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu.

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė MB „Betono aidas“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

9. Nurodo, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atsakovė ilgą laiką vengia atsiskaityti su ieškove, turi galiojančią neįvykdytą prievolę AB Šiaulių bankui, taip pat vengia atsiskaityti ir su kitais subjektais, todėl šios aplinkybės suteikia pagrindą teigti, jog ieškinio suma atsakovei yra žymi. Tuo tarpu iš kartu su atskiruoju skundu pateiktų dokumentų nėra aišku, kokia yra reali atsakovės turtinė padėtis, kokia tikroji ir reali (ne balansinė) jos turto vertė, kas šį turtą sudaro, ar šis turtas nėra nuvertėjęs ir nusidėvėjęs.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Atskirasis skundas tenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

13. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga, o ne deklaratyvi. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-186/2016).

14. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Pagal prima facie (liet. ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013). Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

15. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad ieškovės ieškinyje išdėstyti reikalavimai nėra akivaizdžiai nepagrįsti. Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovės skolą, delspinigius, išdėstė faktines aplinkybes, pateikė teismui savo argumentus pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovės ieškinį, jos reikalavimus laikė preliminariai pagrįstais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiame bylos nagrinėjimo etape nebuvo jokių duomenų, kad ieškovės reikalavimai negalės būti tenkinami dėl gana akivaizdaus šių reikalavimų nepagrįstumo. Taigi nustatyta pirmoji prieš tai minėta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Kaip minėta, šiame etape teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl atskirojo skundo motyvų, susijusių su atliktų darbų kiekiu ir kokybe bei atsiskaitymų už juos, atskirai nepasisako.

16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017).

17. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai).

18. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nurodė, kad: ieškinio suma atsakovei yra pakankamai didelė; nors atsakovė turi turto, tačiau šis turtas yra įkeistas kreditoriui AB Šiaulių bankui; nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų nepagrįstai bloginama ieškovės padėtis, nes jos reikalavimas būtų neužtikrintas, o atsakovė atsidurtų geresnėje padėtyje dėl išlikusios galimybės laisvai disponuoti savo turtu, taip išvengiant išieškojimo pagal teismo priimtą sprendimą; atsakovė neatsiskaito ne tik su ieškove, tačiau ir su kitais subjektais, - dėl ko yra pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomas.

19. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažymėjo, jog skolos suma atsakovei yra didelė, be to, atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas yra apsunkinti hipoteka, dėl ko atsakovė turi neįvykdytų skolinių įsipareigojimų kitam kreditoriui AB Šiaulių bankui. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

20. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vien ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio buvimo. Todėl vien ieškinio sumos dydis atsakovui ar jo neatsiskaitymas su procesą inicijavusiu kreditoriumi patys savaime dar nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdomas būtent dėl skolininko nesąžiningumo ar su tokiu jo elgesiu susijusių priežasčių. Tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-523-196/2018).

21. Atsakovė atskirajame skunde pažymėjo, kad jog jos turtinė padėtis, priešingai, nei nurodo ieškovė, šiuo metu yra pakankamai gera ir stabili; iš 2020 m. sausio 17 d. preliminaraus balanso už 2019 m. matyti, kad atsakovės vien tik ilgalaikis turtas sudaro 5 374 786 Eur, tuo tarpu ieškovės reikalavimas tėra 14 022,75 Eur, t. y. reikalavimo dydis tesudaro 0,26 procentų atsakovės turimo ilgalaikio turto; be to, per vienerius metu mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai taipogi nėra dideli, t. y. 1 455 683 Eur lyginant juos su vien tik ilgalaikio turto verte; iš 2020 m. sausio 17 d. preliminariosios 2019 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovės veikla yra pelninga, jai nėra iškelta jokių civilinių bylų dėl skolų priteisimo; 2020 m. vasario 4 d. atsakovės AB „Šiaulių bankas“ sąskaitoje buvo 53 585,36 Eur, t. y. tris kartus didesnė pinigų suma nei ieškovės pareikšto reikalavimo dydis, o AB „SEB bankas“ sąskaitoje buvo 6 906,82 Eur.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės nurodytus argumentus ir pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat ieškovės poziciją skolininkės turtinės padėties klausimu, išdėstytą atsiliepime į atskirąjį skundą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti atsakovės pateiktų įrodymų pagrįstumu. Nors ieškovė akcentavo, kad atsakovės nurodyti finansinės atskaitomybės duomenys yra tik preliminarūs, nėra oficialiai pateikti, todėl galėjo būti koreguojami ir ženkliai pakeisti, pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki, kad ji yra nemoki, kad gali slėpti ar papildomai jį apsunkinti ar kad atsakovė būtų atlikusi ar atlieka kokius nors tyčinius, nesąžiningus veiksmus, siekdama išvengti skolos išieškojimo. Priešingai, atsakovės pateikti duomenys iš esmės paneigia tiek ieškovės prašyme, tiek teismo nutartyje nurodytus argumentus, kad ieškovės pareikštas reikalavimas, kurio dydis 14 022,75 Eur, atsakovei yra didelis. Pirmosios instancijos teismo  nurodyta aplinkybė, kad atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas yra apsunkintas hipoteka, taip pat niekaip nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo ieškovės atžvilgiu. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, minėtas teisės normas bei teismų praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas formaliai rėmėsi ieškovės argumentais, darydamas deklaratyvią išvadą dėl prašomos priteisti ženklios sumos, atsakovės vengimo atsiskaityti ir grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, todėl priėmė nepagrįstą bei neteisėtą procesinį sprendimą, kuris naikinamas, klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

24. Kadangi byla iš esmės neišnagrinėta, bylinėjimosi išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, priteisimo klausimas nesprendžiamas, nes to turės būti nuspręsta išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės MB „Betono aidas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Teisėja                                                                 Ramunė Čeknienė