Baudžiamoji byla Nr. 1-138-445/2012

Teisminio proceso Nr. 1-55-00260-12-5

                                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija

1.1.1.1.,1.1.4.2.,1.1.7.1.,1.1.7.2.4.,1.1.8.1.,

1.2.14.1.

(S)

         VARĖNOS  RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

                  N U O S P R E N D I S

                   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                    2012 m. birželio 13 d.

                   Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei, nukentėjusiems M. K., V. M., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. B., , gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirba pagal verslo liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

             kaltinamas pagal BK 22 str.1 d. 178 str.1 d.

Teismas išnagrinėjęs bylą

n u s t a t ė :

A. B. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent : 2011 m. gruodžio 22 d., dienos metu, Varėnos rajone, Ūtos kaime, Rudnios girininkijoje, miško kvartale Nr. 502, sklypuose 5, 11, 14 priklausančiuose V. M. ir M. K., iškirtęs pasikėsino iš miško pagrobti 38 žalias pušis, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2011 m. gruodžio 23 d., dienos metu, toje pačioje vietoje miško kvartale Nr. 502, sklypuose 5, 11, 14 priklausančiuose V. M. ir M. K., iškirtęs pasikėsino iš miško pagrobti 12 žalių pušų, viso bendrai 40,428 kubinių metrų medienos už 6897,00 litus, tačiau savo nusikalstamos veikos neužbaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo užkluptas miško savininko V. M..

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

              Kaltinamasis A. B. kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad kad 2011 m. gruodžio mėnesį prieš šventes reikėjo pinigų, todėl nusprendė išpjauti miško ir jį parduoti. Paprašė  A. S., kad jis padėtų pjauti, pasakė, kad miškas priklauso jo tėvui. 2011-12-22 kartu su A. S. nuvažiavo į Ūtos kaimą. Žinojo, kuris miško sklypas priklauso jo tėvui. Tėvui nieko nesakė, kad nori išpjauti ir parduoti mišką. Su A. S. nuėjo į V. M. mišką ir pjovė medžius.A. S. pasakė, kad reikia pjauti storesnius medžius, nes geresnė mediena. Tą dieną išpjovė 38 žalias pušis. Išpjovus A. S. paskambino kažkokiam vyriškiui ir susitarė dėl technikos medienos ištempimui iš miško. 2011-12-23 vėl kartu su A. S. ir R. važiavo vėl į tą patį miško sklypą. R. kaip pagalbininką pasiėmė A. S.. Miške dar pjovė žalias pušis, nes pakrauti miškovežiui būtų trūkę medienos. Dar išpjovė 12 žalių pušų. Atvykę darbuotojai pradėjo krauti medieną ir tuo momentu prie jo priėjo V. M. bei paklausė, kodėl pjauna jo mišką. Darbuotojams, kurie traukė medieną pasakė išsikrauti ir išvažiuoti.

Nukentėjusioji M. K. parodė, kad Ūtos kaime kartu su broliu V. M. turi jiems priklausančio miško sklypą. 2011-12-23 paskambino brolis ir pasakė, kad yra išpjauta 50 pušų. Ji pati nuvyko į jiems priklausantį mišką, kur atvažiavo ir policijos pareigūnai. Būnant skaičiavo išpjautų pušų kiekį. V. M. pasakė, kad mišką pjovė A. B. su kitais asmenimis. Paskaičiavus medienos kiekį sudarė apie 50 m 3 medienos. Pagal rinkos vertę kubinis metras medienos kainavo 170 litų. Jei mediena būtų pavogta, tai su broliu būtų patyrę 6897 litų turtinę žalą.

Nukentėjusysis V. M. parodė, kad 2011-12-22 vyko į savo mišką medienos parsivežti. Miške pastebėjo, kad yra išpjautos  žalios pušys. Nusprendė kitą dieną vėl važiuoti į mišką. Gruodžio 23 d.  nuvažiavo ir pamatė, kad jam priklausantį mišką pjauna keturi asmenys. Iš šių asmenų pažino tik A. B.. Priėjęs pradėjo su juo kalbėtis, ką jis čia veikia. B. atsakė, kad pjauna tėvui priklausantį mišką. A. B. pasakė, kad tai jo miškas. T. B. su kitais pabėgo. Atvažiavęs matė, kad traktoriais vežama išpjauta mediena. Iš viso miške buvo išpjauta 50 žalių pušų. Būtų patyręs 6897 litų turtinę žalą.

Liudytojas A. S. parodė, kad A. B. pasiūlė jam padėti išpjauti tėvo mišką ir užsidirbti pinigų. Pasakė, kad visi dokumentai sutvarkyti, dokumentų nematė. A. B. parodė miško sklypą, kuriame pjaus medžius. Kuriuos medžius pjauti nurodė A. B.. Baigus pjovimo darbus, A. B. paklausė kas galėtų ištraukti medieną iš miško. Jis paskambino V. V.. Susitarė, kad kitą dieną pasitiktų darbininkus, kurie atvažiuos ištraukti miško. Kitą dieną kartu su Artūru vėl važiavo į tą patį miško sklypą. Kartu vyko ir R. Š. padėti. Jis ir A. B. nuėjo dar pjauti medžių, o R. nuėjo pasitikti darbininkų, kurie ištrauks medieną. Netrukus atvažiavo vyriškis, kuris A. B. pasakė, kad pjauna svetimą mišką.

Vėliau A. B. pasakė, kad medžius pjovė ne savo tėvo miške.

Liudytojas R. Š. parodė, kad 2011 m. gruodžio mėnesį prieš Kalėdas A. B. paprašė padėti pjauti mišką kartu su A. S.. Sakė, kad mišką pjaus savo miške ir jau dalį medienos yra išpjovę. Tryse nuvažiavo į Ūtos kaimą, kur A. parodė miško sklypą. A. su A. nuėjo pjauti medžių, o jis pasitiko darbininkus, kurie turėjo ištraukti medieną ir jiems parodė nupjautus medžius. Darbininkams pradėjus tempti medieną, į mišką atvažiavo vyriškis, kuris A. pasakė, kad pjauna svetimą mišką. A. jam sakė, kad suklydo ribose ir dalį medienos išpjovė iš savo miško, o kitą dalį iš svetimo miško.

Liudytojas V. V. parodė, kad 2011 metų gruodžio 22 d. jam paskambino iš matymo pažįstamas vyriškis "S.", t.y. A. S.. Pasakė, kad turi miške išpjautų rąstų ir reikalinga technika rąstams suvežti į sandėlį. Dėl technikos skyrimo su V. S. nepasirašinėjo jokių sutarčių ir nepildė jokių dokumentų. Žinojo, kad medieną reikės traukti netoli Ūtos kaimo. Nežino kam priklauso minėtas miško sklypas.

Kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

              V. M. protokolu – pareiškimu policijai, kad bandė pagrobti medieną iš jam ir seseriai priklausančio miško, kai žala siekia apie 8500 Lt ( b.l. 2).

              Tyrėjo M. Z. tarnybiniu pranešimu dėl medienos vagystės fakto iš V. M. ir M. K. miško ( b.l. 3).

              Apžiūros prokolu 2011-12-23 apžiūrėta įvykio vieta, nustatyta, kad išpjauta 50 vnt žalių pušų ( b.l. 4-10).

              Valstybinė miškų tarnyba pagal iškirstų medžių apmatavimo duomenis nustatė, kad išpjautos medienos kiekis – 40.428 m3 ( b.l. 24-26).

              Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad miškas nuosavybės teise priklauso V. M. ir M. K. ( b.l. 27-32).

2012-01-14 A. B. surašė atvirą prisipažinimą, kad išpjovė V. M. priklausantį mišką, norėdamas gauti pinigų (b.l.38).

Kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d., nes jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą, viršijantį 3 MGL vertę, tik veikos neužbaigė ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, kadangi buvo užkluptas nusikaltimo vietoje turto savininko. Nusikalstama veika padaryta tyčia.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, bet tai padarė tik dėl to, kad buvo užkluptas nusikaltimo padarymo vietoje ir atpažintas. Nėra jo vidinio, nuoširdaus gailėjimosi, nes nenorėjo nurodyti kitų asmenų, buvusių kartu su juo.

Kaltinamasis A. B. neteistas, neįrašytas psichiatro ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitose (b.l. 48), baustas administracine tvarka 2 kartus, bet galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 50-51)

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų ( BK 11 str. 3 d.).

Kaltinamajm už padarytą nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje yra numatytos bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas ir terminuotas laisvės atėmimas.

Teismas užtikrina teisingumo principo taikymą vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad bausmė nebūtų aiškiai per griežta ar per švelni.

Kaltinamajam skirti areštą ar terminuotą laisvės atėmimo bausmę būtų aiškiai per griežta bausmė, nes praeityje neteistas, padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas.

Kaltinamajam viešųjų darbų bausmė būtų aiškiai per švelni bausmė, atsižvelgiant į bausmės tikslus. Kaltinamasis yra darbingas, todėl gali dirbti ir turėti pajamų, tuo labiau, kad turi verslo liudijimą,pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką savanaudiškais tikslais, todėl skirtina bauda.

Atsižvelgiant, kad nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tai ir baudos dydis nustatytinas mažesnis, negu numatytos baudos vidurkis.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.Kaltinamajam nebuvo laikinai apribotos nuosavybės teisės.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nepateikti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos  BPK 297 – 298, 301 – 302, 303 – 308 str., teismas

n  u  s  p  r  e  n  d  ž  i  a  :

A. B. pripažinti pasikėsinus padaryti nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje 178 str. 1 d. ir skirti keturiasdešimties (40) MGL baudą ( 5200 litų).

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą per šešis (6) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki nuosprendis įsiteisės.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą .

Teisėjas                                                                                                                          Dalis Žilionis