Civilinė byla Nr. 2A-2109-661/2011

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-11981-2010-9

  Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.5; 121.1; 121.15

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko,

teisėjų Dalios Višinskienės ir Liudos Uckienės,

sekretoriaujant Rasai Bagdžiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo VšĮ Sapiegos ligoninės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Jurgio G. R. ieškinį atsakovams VŠĮ Sapiegos ligoninei bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėto atleidimo iš darbo, priverstinės pravaikštos, neturtinės žalos bei kitų išmokų išieškojimo,

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,             

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovas J. G. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintais ieškiniais ir nurodė, kad 1993 m. ieškovas buvo paskirtas į VŠĮ Sapiegos ligoninės direktoriaus pareigas, o 1998-01-18 d. įsakymu Nr. l7-K Vilniaus apskrities viršininko administracija dar kartą patvirtino ieškovą minėtos įstaigos direktoriaus pareigoms, tačiau 2010-06-30 d. Vilniaus apskrities viršininko administracija priėmė įsakymą Nr.3.1-K-305-(5-l) „Dėl VŠĮ Sapiegos ligoninės direktoriaus Jurgio G. R. darbo sutarties nutraukimo“, kurio pagrindu buvo nutraukta darbo sutartis su ieškovu nuo 2010-06-30 dienos, atleidimo datą perkeliant į 2010-08-30 dieną, be to, Vilniaus apskrities viršininko administracija priėmė ir naują įsakymą Nr.3.1-K-328 (5.1), kurio pagrindu nuo 2010-07-01dienos VŠĮ Sapiegos ligoninės darbuotoją P. A. paskyrė laikinai eiti minėtos įstaigos direktorės pareigas. Ieškovas nurodė, jog 2010-08-12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymu Nr. 41-467 ieškovo atleidimo iš darbo data buvo perkelta į 2010-09-27 dieną, kadangi įsakymas bei įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo ieškovui buvo įteikti pavėluotai. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2010-06-30 d. įsakymas Nr.3.1-K-305-(5-l) „Dėl VŠĮ Sapiegos ligoninės direktoriaus Jurgio G. R. darbo sutarties nutraukimo“ yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes VŠĮ vadovui yra netaikomas atšaukimo institutas ir VŠĮ vadovo darbo sutarties nutraukimui yra taikytini bendrieji LR DK nuostatose nustatyti darbo sutarties nutraukimo pagrindai, todėl ieškovas buvo nepagrįstai atleistas LR DK 129 str. 2 d. nuostatų pagrindu. Be to, darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal LR DK 129 str. nuostatas, turi nurodyti ir įrodyti konkrečius faktus dėl kurių darbuotojas negali tęsti darbo bei nurodyti svarbias priežastis, dėl kurių yra būtina nutraukti su darbuotoju neterminuotą darbo sutartį. Ieškovas pažymėjo, jog 2010-06-30 d. įsakyme Nr.3.1-K-305-(5-l) nurodyti faktai, kurių pagrindu su ieškovu buvo nutraukta darbo sutartis pagal DK 129 str. 2 d. nuostatas, iš esmės neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti jokiais įrodymais, kadangi minėtame įsakyme yra nurodyta, kad ieškovo kvalifikacija ir profesiniai gebėjimai yra nepakankami eiti vadovo pareigas, nes ieškovas nemoka užsienio kalbų, neturi nei vadybininko, nei teisininko, nei ekonomisto išsilavinimo, tačiau jokiame teisės akte nėra nustatyti būtent tokie reikalavimai, be to, ieškovas moka kelias užsienio kalbas (t. y. anglų, rusų), nors ieškovo kalbų mokėjimas niekada nebuvo vertinamas, be to, ieškovas turi įgytą aukštąjį medicininį išsilavinimą ir periodiškai vadovo kvalifikaciją tobulina vadybiniuose ir kituose kursuose. Ieškovas taip pat nurodė, jog taip pat yra nepagrįstas ir minėtame įsakyme nurodytas faktas, kad yra skundžiamasi VŠĮ Sapiegos ligoninės teikiamų paslaugų kokybe, kadangi nėra jokių duomenų ir įrodymų apie tokius skundus, o taip pat nepagrįstas ir minėtame įsakyme nurodytas faktas, jog VŠĮ Sapiegos ligoninės valdomas turtas reikalauja kapitalinio remonto, tačiau jis atliekamas nebuvo ir lėšų tam nėra sukaupta, kadangi toks reikalavimas, kad VŠĮ kauptų kapitaliniam remontui reikalingas lėšas, iš esmės prieštarauja Lietuvos Respublikoje įteisintiems gydymo įstaigų finansavimo principams ir tai konstatuojama 2010-07-09 d. Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos posėdžio rezoliucijoje. Be to, minėtame įsakyme prie ieškovo atleidimo pagrindų yra nurodytas ir LR Apskrities valdymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymas (Žin., 2009 m., Nr.87-366), tačiau šis įstatymas negali būti ieškovo atleidimo pagrindu, nes vadovaujantis LR DK 138 str. nuostatomis, savininko pasikeitimas nėra teisėta priežastis nutraukti darbo santykius su ieškovu. Ieškovas taip pat nurodė, jog 2010-06-30 d. įsakyme Nr.3.1-K-305-(5-l) visi nurodyti argumentai, t. y. faktinis darbo sutarties nutraukimo pagrindas, yra nepagrįsti jokiais dokumentais ar kitais įrodymais ir prieštarauja faktinei padėčiai, todėl šie argumentai negali būti tinkamu pagrindu nei nušalinimui nuo darbo, nei darbo sutarties nutraukimui su ieškovu, todėl toks ieškovo nušalinimas nuo darbo bei darbo sutarties nutraukimas yra neteisėtas bei grubiai pažeidžiantis ieškovo teises, kurios turi būti atkurtos, t. y. ginčijamas įsakymas turi būti pripažintas netesėtu bei panaikintas. Taip pat pažymėjo ir tai, kad ieškovas buvo nušalintas nuo darbo laikotarpiu, kai įstatymas garantuoja faktinius darbo santykius, ir ieškovas nebuvo supažindintas su svarbiomis atleidimo iš darbo priežastimis, kurias nurodyti įpareigoja įstatymas (LR DK 129 str. 2 d.), todėl toks ieškovo nušalinimas nuo darbo yra vertintinas kaip pažeminimas ir esminis reputacijos pabloginimas. Be to, ieškovo darbo  sutarties nutraukimo procedūra ir reikalų į perėmimas, buvo vykdomi po darbo valandų, t. y. įsibraunant į administracijos būstinę, dalyvaujant antstoliui bei apsaugos firmos darbuotojams, todėl tokios represinės procedūros taikymas taip pat neigiamai įtakojo tiek ieškovo, kaip nušalinto ir atleisto vadovo, tiek ir visos įstaigos reputacijai, todėl tai sukėlė ieškovui nemažų dvasinių išgyvenimų ir sukrėtimų, t. y. padarė ieškovui neturtinę žalą, kadangi sužinojus apie tokį atleidimo būdą ir formą, akivaizdžiai pablogėjo ieškovo sveikata. Ieškovas taip pat nurodė, jog įvertinus jo atleidimo iš darbo aplinkybes, t. y. nesudarymą sąlygų įstatymo garantuojamą laiką dirbti įspėjimo laikotarpiu, ieškovo neįleidimą į teritoriją, užrakinimą kabineto ir pan., yra akivaizdu, kad jeigu teismas pripažintų ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir gražintų ieškovą į ankstesnes pareigas, ieškovui iš esmės būtų sudarytos nepalankios sąlygos toliau dirbti. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė teismo pripažinti ieškovo atleidimą iš VŠĮ Sapiegos ligoninės direktoriaus pareigų (t. y. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010-06-30 d. įsakymą Nr.3.1-K-328 (5.1)), neteisėtu, išieškoti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (t. y. nuo 2010-09-27 d.) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, nustačius, kad ieškovui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, išieškoti šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (nes ieškovo nepertraukiamas darbo stažas yra virš dvidešimt metų, todėl atsižvelgiant į VŠĮ Sapiegos ligoninės Kolektyvinės sutarties 7.3. p. nuostatas, apskaičiuojant išeitinės išmokos dydį reikia taikyti koeficientą 2, t. y. dvigubinant), visos išmokos sudarytų 92415,84 Lt sumą, išieškoti 2371,97 Lt negautų pajamų už 2010 m. liepos mėnesį, 10 000 Lt neturtinę žalą bei 2420,00 Lt visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 46 207,94 Lt sumą (bruto), t. y. atimant minėtą sumą iš išieškomos sumos (b.t. I, b.l. 2, 18, 47-52 ; b.t. II, b.l. 49-50, 83-93).

Atsakovas VŠĮ Sapiegos ligoninė pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su ieškovo pareikštais ieškininiais reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas VŠĮ Sapiegos ligoninė nėra ieškovo darbdavys, todėl VŠĮ Sapiegos ligoninė byloje turėtų dalyvauti tik trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Atsakovas nurodė, jog visus su ieškovo priėmimu į darbą bei atleidimu iš darbo susijusius veiksmus, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, atliko atsakovas, t. y. ieškovo darbdavys Vilniaus apskrities viršininko administracija, tarp kurio ir ieškovo buvo susiklostę darbiniai teisiniai santykiai, kadangi 2010-06-29 d. nutarimu Nr. 920 VŠĮ Sapiegos ligoninės savininkės turtinės ir neturtinės teisės bei pareigos buvo perduotos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn savarankiškoms funkcijoms įgyvendinti, todėl šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybė, kaip buvusio ieškovo darbdavio (t. y. Vilniaus apskrities viršininko administracijos) teisių bei pareigų perėmėja, šioje byloje turi būti patraukta atsakovu, nes tik Vilniaus miesto savivaldybė, kaip VŠĮ Sapiegos ligoninės steigėja ir savininkė, gali reguliuoti darbo teisinius santykius, susijusius su VŠĮ Sapiegos ligoninės vadovo skyrimu arba atleidimu iš šių pareigų, todėl ieškovo darbdaviu laikytina tik Vilniaus miesto savivaldybė. Atsakovas taip pat nurodė, jog vadovaujantis LR DK 129 str. 2 d., 130 str. 5 d. nuostatomis, 2010-06-30 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 3.1-K-305-(5.1) buvo nuspręsta nutraukti VŠĮ Sapiegos ligoninės direktoriaus J.G. R. 1999-01-18 d. Darbo sutartį Nr. 533 nuo 2010-06-30 dienos, nukeliant atleidimo datą į 2010-08-30 dieną, tačiau kaip matyti iš antstolio V. Čegliko 2010-07-15 d. pažymos Nr. 116-22-10-D-02, 2010-06-30 dieną ieškovo darbo vietoje nebuvo dėl neaiškių motyvų, todėl ginčijamas įsakymas bei įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą ieškovui asmeniškai nebuvo įteiktas, o 2010-07-14 dieną ieškovą informavus apie įteikiamus dokumentus, jis atsisakė juos priimti. Be to, 2010-07-28 d. VŠĮ Sapiegos ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. P-205 „Dėl laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms suteikimo J.G. R. “, ieškovui buvo skirta 100 % laisvo nuo darbo laiko norma naujo darbo paieškoms iki atleidimo dienos, mokant už šį laikotarpį jam priklausantį vidutinį darbo užmokestį, o taip pat kartu su šiuo įsakymu ieškovui pasirašytinai buvo įteiktas ir ginčijamas įsakymas bei įspėjimas, be to, 2010-08-12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 41-467 ieškovo atleidimo iš darbo data buvo perkelta į 2010-09-27 dieną, t. y. atitinkamai  ieškovo nedarbingumo laikotarpiui. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2010-09-27 d. VŠĮ Sapiegos ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. P-228 „Dėl atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju J.G. R. “ su ieškovu 2010-09-27 dieną buvo pilnai atsiskaityta LR DK 141 str. nuostatose nustatyta tvarka. Atsakovas taip pat nurodė, jog įvertinus faktinių aplinkybių seką bei svarbias ieškovo atleidimo iš darbo priežastis, nėra jokio teisinio pagrindo laikyti darbdavio veiksmus neteisėtais ir tokie darbdavio veiksmai negali būti laikomi sukėlusiais ieškovui neturtinę žalą, be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad jis neturtinę žalą (t. y. šiuo atveju sveikatos pablogėjimą) galimai patyrė būtent dėl darbdavio neteisėtų veiksmų, todėl nesant neteisėtų darbdavio veiksmų, nėra šiuo atveju ir priežastinio ryšio tarp darbdavio neteisėtų veiksmų bei padarytos žalos dydžio. Atsakovas nurodė, jog taip pat yra nepagrįstas ir ieškovo ieškininis reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, t. y. skirtumas tarp 2010 m. liepos mėnesio atlyginimo, kuris turėjo būti gaunamas ir gautos socialinio draudimo pašalpos už nedarbingumo laikotarpį nuo 2010-07-01 dienos iki 2010-07-27 dienos (imtinai), kadangi šiuo atveju ieškovo reikalaujamų negautų pajamų atlyginimas galėtų būti realizuojamas tik konstatavus esant jau minėtų visų civilinės atsakomybės sąlygų visetą, t. y. neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą bei priežastinį ryšį. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovui nebuvo taikomas nei atšaukimo institutas, nei nušalinimas nuo darbo LR DK 123 str. nuostatų prasme, kadangi ieškovui įspėjimo laikotarpiu buvo mokamas vidutinis darbo užmokestis, o ieškovo darbo sutarties nutraukimui bei atleidimui iš darbo visai teisėtai ir pagrįstai buvo taikomi bendrieji LR DK normose įtvirtinti darbo sutarties nutraukimo pagrindai, todėl darytina išvada, jog ieškovas iš darbo buvo atleistas teisėtai ir laikantis visų VŠĮ vadovo darbo sutarties nutraukimui taikomų įstatymų nustatytų reikalavimų.

A. V. miesto savivaldybės administracija pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su ieškovo pareikštais ieškininiais reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra netinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje, kadangi ieškovą darbo teisiniai santykiai siejo ne su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bet su darbdaviu VŠĮ Sapiegos ligonine, todėl darbdavio organai, nepaisant to, jog būtent per juos darbdavys įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas ir jas įgyvendina, nėra tiesioginiai tarp darbo sutarties šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, o yra tik susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių, t. y. šuo atveju su darbdaviu (LR DK 16 str. 1 d.), todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija negali būti laikoma ieškovo darbdaviu, o kartu ir darbo teisinių santykių, siejančių ieškovą ir VŠĮ Sapiegos ligoninę, šalimi. Atsakovas taip pat nurodė, jog Vilniaus apskrities viršininko 2010-06-30 d. įsakyme Nr. 3.1-K-305-(5-l) „Dėl VŠĮ Sapiegos ligoninės direktoriaus J.G. R. darbo sutarties nutraukimo“ yra įvardytos šios darbo sutarties su ieškovu nutraukimo priežastys, t. y. ieškovo nepakankama kvalifikacija, nepakankami profesiniai gebėjimai, užsienio kalbos nemokėjimas, ieškovas neturi ekonominio, teisinio ar vadybos išsilavinimo, be to, gauta skundų dėl VŠĮ Sapiegos ligoninės teikiamų paslaugų netinkamos kokybės, VŠĮ Sapiegos ligoninės turtui yra reikalingas kapitalinis remontas, kuris nebuvo atliktas bei nesukaupta lėšų jam atlikti, be to, ieškovo elgesys buvo įvardintas nepriimtinu ir keliančiu įtampą darbo kolektyve. Atsakovas nurodė, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas pagal LR DK 129 str. ir 130 str. 5 d. nuostatas, kuriose darbdaviui yra suteikiama galimybė atleisti darbuotoją nepasibaigus įspėjimo terminui, tačiau atleidimo iš darbo datą perkeliant iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas, todėl darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant LR DK nuostatų. Be to, nustatant abiems atsakovams tenkančios atsakomybės apimtį, yra svarbu įvertinti prielaidas solidariai civilinei atsakomybei taikyti, kadangi tarp atsakovų atskirai atliktų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos nėra priežastinio ryšio, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei VŠĮ Sapiegos ligoninės nesieja bendri neteisėti veiksmai, sukėlę ieškovui žalingas pasekmes, todėl ieškovo ieškininis reikalavimas dėl solidarinės atsakovų atsakomybės yra nepagrįstas. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas nepagrįstai turtine žala įvardija negautas pajamas dėl laikino nedarbingumo, t. y. ieškovas nurodė, jog nuo 2010-07-01 d. iki 2010-07-27 d. (imtinai) gavo nedarbingumo pašalpą ir dėl šios priežasties ieškovui turi būti išieškotos jo negautos pajamos - atlyginimo ir nedarbingumo išmokos skirtumas, nes ieškovo nurodytos negautos pajamos negali būti laikomos ieškovui padaryta žala ( LR CK 6. 249 str. 1 d.). Be to, dėl ieškovo nedarbingumo atidėjus atleidimo iš darbo datą dar vienam mėnesiui, ieškovui iki 2010-09-27 dienos buvo išmokėtas darbo užmokestis, todėl nėra  pagrindo vertinti ieškovui išmokėtos nedarbingumo pašalpos bei atlyginimo skirtumą kaip ieškovo patirtus nuostolius ar negautas pajamas. Atsakovas nurodė, jog ieškovo ieškininis reikalavimas atlyginti neturtinę žalą taip pat laikytinas nepagrįstu, kadangi ieškinyje nurodomas tik ieškovo požiūris ir vertinimas į darbo sutarties nutraukimą, o patys teiginiai dėl ieškovo patirtos neturtinės žalos nėra pagrįsti jokiais įrodymais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) pripažino ieškovo Jurgio G. R. atleidimą iš VŠĮ Sapiegos ligoninės direktoriaus pareigų pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010-06-30 d. įsakymą Nr.3.1-K-328 (5.1)) „Dėl VŠĮ Sapiegos ligoninės direktoriaus Jurgio G. R. darbo sutarties nutraukimo“ neteisėtu; 2) išieškojo iš atsakovo VŠĮ Sapiegos ligoninės, į/k 124626533, buveinė Antakalnio g. 17, Vilniuje, ieškovo Jurgio G. R. , a/k (duomenys neskelbtini) gyv. Sėlių g. 72-37, Vilniuje, naudai 53 473,32 Lt  (t. y. neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (t. y. nuo 2010-09-27 d. iki 2011-04-22 d.), 46 207,94 Lt išeitinę išmoką (t. y. neatskaičius mokesčių), 2371,97 Lt negautų pajamų, 5 000 Lt neturtinę žalą bei 2420,00 Lt išlaidų advokatų pagalbai apmokėti, kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas konstatavo, jog ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas dalinai, kadangi iš visos civilinės bylos medžiagos matyti, jog 2010-06-30 d. įsakymas Nr.3.1-K-305-(5-l) „Dėl VŠĮ Sapiegos ligoninės direktoriaus Jurgio G. R. darbo sutarties nutraukimo“ yra neteisėtas ir nepagrįstas bei ieškovas buvo nepagrįstai atleistas LR DK 129 str. 2 d. nuostatų pagrindu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovas neįrodė konkrečių faktų (aplinkybių) dėl kurių ieškovas negalėjo toliau tęsti savo darbo bei nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių buvo būtina nutraukti su ieškovu darbo sutartį (LR CPK 176 str. – 179 str.). Teismas nurodė, kad 2010-06-30 d. įsakyme Nr.3.1-K-305-(5-l) bei 2010-06-30 d. įspėjime dėl darbo sutarties nutraukimo Nr. (90) – 3.8-252 nurodyti faktai (aplinkybės), t. y. jog ieškovo kvalifikacija ir profesiniai gebėjimai yra nepakankami eiti vadovo pareigas, nes ieškovas nemoka nei vienos užsienio kalbos, ieškovas neturi nei vadybininko, nei teisininko, nei ekonomisto ar kito vadovaujančias pareigas einančiam žmogui reikalingo išsilavinimo, yra skundžiamasi teikiamų paslaugų kokybe, ieškovo elgesys darbe yra netinkamas ir nepriimtinas, iš esmės neatitinka tikrovės ir atsakovo yra neįrodyti jokiais rašytiniais įrodymais, priešingai, iš ieškovo pateiktų į šią civilinę bylą rašytinių įrodymų turinio matyti, kad ieškovas nuo 1965 metų turi įgijęs gydytojo kvalifikaciją, ieškovas yra baigęs intensyvųjį anglų kalbos kursą EF anglų kalbos mokykloje, be to, ieškovas per eilę metų daug kartų yra dalyvavęs bei išklausęs įvairių kursų bei kvalifikacijos tobulinimo ir kėlimo medžiagą, ieškovui už gerą bei produktyvų darbą daug kartų buvo reiškiamos įvairios padėkos, ieškovas už gerą darbą buvo apdovanotas nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo garbės ženklu ir ieškovui buvo suteiktas nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas (LR CPK 176 str. – 179 str.). Be to, ieškovui nebuvo taikyta jokių atestacijų, todėl 2010-06-30 d. įsakyme Nr.3.1-K-305-(5-l) bei 2010-06-30 d. įspėjime dėl darbo sutarties nutraukimo Nr. (90) – 3.8-252  nurodyti faktai (aplinkybės) laikytini visiškai nepagrįstais bei atsakovo neįrodytais (LR CPK 176 str. – 179 str.). Teismas taip pat laikė atsakovo neįrodytus faktus (aplinkybes) ir apie tai, jog yra skundžiamasi VŠĮ Sapiegos ligoninės teikiamų paslaugų kokybe ir VŠĮ Sapiegos ligoninės valdomas turtas reikalauja kapitalinio remonto, ir tai tiesiogiai yra sietina būtent tik su ieškovo veiksmais (ar neveikimu), nes iš visos bylos medžiagos matyti, kad gauti piliečių (asmenų) skundai tiesiogiai nebuvo įtakoti būtent ieškovo veiksmų (ar neveikimo), o ryšium su šalį ištikusios krizes neigiamais padariniais iš LR Sveikatos apsaugos ministerijos 2010-12-17 d. rašto turinio matyti, jog 2010 metų pirmąjį pusmetį neigiamus finansinius rezultatus (t. y. minusinį balansą) turėjo net 124 asmens sveikatos priežiūros įstaigos (t. y. Viešosios Įstaigos) (LR CPK 176 str. - 179 str.). Be to, ieškovui nei žodžiu, nei raštu nebuvo pasiūlytas kitas darbas, nors iš šioje civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų (t. y. VŠĮ Sapiegos ligoninės etatų sąrašų) matyti, jog ieškovo atleidimo iš darbo metu VŠĮ Sapiegos ligoninėje buvo laisvų etatų, kuriuose pagal savo turimą išsilavinimą bei turimą kvalifikaciją ieškovas galėjo dirbti (LR CPK 176 str. – 179 str.).  Iš 2006-04-21 d. VŠĮ Sapiegos ligoninės Kolektyvinės sutarties 7.3 p. nuostatų matyti, kad jeigu su darbuotojais yra nutraukiami darbo teisiniai santykiai pagal LR DK 129 str. nuostatas, tai išeitinei išmokai, numatytai LR DK 140 str. nuostatose, yra taikomas koeficientas 2. Teismas konstatavo, jog LR DK 59 str. 2 d. nuostatose yra nustatyta, kai įmonėje yra sudaryta kolektyvinė sutartis, ji yra taikoma visiems tos įmonės darbuotojams, todėl kolektyvinėje sutartyje nustatytos darbo, profesinės, socialinės ir ekonominės sąlygos bei garantijos turi būti taikomos visiems įmonės ar įstaigos darbuotojams vienodai ir nepriklausomai nuo darbuotojų statuso, užimamų pareigų ar atliekamo darbo, nes minėta įstatymo norma jokių išimčių dėl kolektyvinės sutarties nuostatų taikymo atskiroms darbuotojų kategorijoms nenumato, t. y. šiuo atveju 2006-04-21 d. VŠĮ Sapiegos ligoninės Kolektyvinės sutarties 7.3 p. nuostatos turi būti taikytinos ir ieškovui, kaip VŠĮ Sapiegos ligoninės darbuotojui, einančiam administracijos vadovo - direktoriaus pareigas. Teismas taip pat konstatavo, kad šioje civilinėje byloje yra pilnai įrodyta aplinkybė ir apie tai, jog ieškovas į pirmesnį darbą nebegali būti grąžinamas (t. y. paties ieškovo apsisprendimas nebegrįžti į ankstesnes pareigas dėl pablogėjusios sveikatos būklės ir dėl ieškovui sudarytų nepalankių darbo sąlygų toliau dirbti ankstesnėse pareigose, be to, Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr.3.1-K-328 (5.1) nuo 2010-07-01dienos VŠĮ Sapiegos ligoninės darbuotoja P. A. buvo paskirta laikinai eiti direktorės pareigas), todėl atsižvelgiant į ieškovo nepertraukiamą darbo stažą bei vadovaujantis LR DK 140 str. 1 d. ir  2006-04-21 d. VŠĮ Sapiegos ligoninės Kolektyvinės sutarties 7.3 p. nuostatomis, ieškovui yra apskaičiuotina 12 mėnesių išeitinė išmoka 92415,84 Lt sumai (t. y. neatskaičius mokesčių) (7701,32 Lt x 6 mėn. x 2 kof. = 92415,84 Lt suma), atimant iš 92 415,84 Lt sumos ieškovui atleidimo dieną jau išmokėtą 46 207,94 Lt šešių mėnesių išeitinę išmoką ir ieškovui likusi neišmokėta išeitinės išmokos dalis sudaro 46207,94 Lt sumą (LR DK 297 str. 4 d.). Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas pilnai įrodė aplinkybes ir apie tai, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas prarado darbingumą ir už 2010 m. liepos mėnesį negavo 2371,97 Lt pajamų (5891,43 Lt darbo užmokestis - 1357,00 Lt faktiškai gautas darbo užmokestis - 2162,46 Lt Sodros kompensacija = 2371,97 Lt negautos pajamos) (LR CPK 176 str. – 179 str.). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas šioje civilinėje byloje pilnai įrodė aplinkybes apie tai, jog būtent atsakovo neteisėti veiksmai ir sukėlė ieškovo žymius sveikatos sutrikimus, dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus, be to, ieškovas dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė pažeminimą bei reputacijos pablogėjimą, nes tokio pobūdžio ieškovo nušalinimas nuo darbo yra vertintinas kaip vadovo – direktoriaus pažeminimas buvusių darbuotojų akivaizdoje ir esminis ieškovo reputacijos pabloginimas, kai visa ieškovo atleidimo iš darbo procedūra buvo vykdoma viešai dalyvaujant antstoliams bei apsaugos firmos darbuotojams ir tokios prievartinės procedūros taikymas šiuo atveju padarė neigiamą įtaką ieškovo, kaip nušalinto ir atleisto vadovo - direktoriaus reputacijai, be to, tokio pobūdžio atleidimo iš darbo procedūra ieškovui sukėlė ir nemažų dvasinių išgyvenimų bei sukrėtimų, kurie sąlygojo ieškovo sveikatos pablogėjimą, nes ieškovas iš karto po atleidimo iš darbo buvo priverstas kreiptis į gydytojus ir kurį laiką buvo nedarbingas (LR CPK 176 str. – 179 str.). Tačiau atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, ieškovo ieškininis reikalavimas dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo buvo tenkintas tik dalinai, t. y. 5 000 Lt sumai (LR CK 1.5 str., LR DK 250 str. bei LR CK 6.250 str.). Pirmosios instancijos pažymėjo, jog tinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje yra VŠĮ Sapiegos ligoninė, o ne Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nors ir 2010-06-30 d. Vilniaus apskrities viršininkas (o vėliau jo teisių perėmėjas - Vilniaus miesto savivaldybės administracija) priėmė įsakymą dėl ieškovo darbo sutarties nutraukimo ir jo atleidimo iš darbo, tačiau ieškovas darbo santykiais buvo susijęs tik su VŠĮ Sapiegos ligonine, o Vilniaus apskrities viršininkas (o vėliau jo teisių perėmėjas - Vilniaus miesto savivaldybės administracija) nebuvo tiesioginis susiklosčiusių darbo santykių subjektas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas VšĮ Sapiegos ligoninė prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - Ieškovo J.G. R. ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog 2006 m. balandžio 21 d. Atsakovas, atstovaujamas direktoriaus J.G. R. (Darbdavys) ir Atsakovo darbuotojų kolektyvo Darbo taryba sudarė įstaigos kolektyvinę sutartį Nr. 95-44 (toliau - Kolektyvinė sutartis). Pagal minėtos kolektyvinės sutarties 7.3 punktą šalys numato, jog tuo atveju, jei darbuotojas yra atleidžiamas iš darbo DK 129 straipsnio pagrindu, tai išeitinei išmokai, numatytai DK 140 straipsnyje, taikomas koeficientas 2. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei su darbuotoju yra nutraukiama darbo sutartis nesant jo kaltės, darbuotojui išmokama dviguba išeitinė išmoka. Minėta įstaigos kolektyvinės sutarties nuostata akivaizdžiai prieštarauja Atsakovo, kaip Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos dalies viešojo juridinio asmens interesams, nes Atsakovas yra valstybės įsteigtas, ne pelno siekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio didžią dalį pajamų sudaro lėšos iš valstybės biudžeto ir dėl objektyvų priežasčių negali prisiimti tokios atsakomybės. Kiekvienas sprendimas, susijęs su papildomų lėšų skyrimu iš valstybės biudžeto lėšų, turi būti derinamas su atitinkamais priežiūros organais. Atsakovo įstatų 25.6 punkte yra numatyta administracijos vadovo pareiga tik suderinus su Atsakovo Gydymo taryba tvirtinti įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką ir tik tokią tvarka, kuri neviršija steigėjo patvirtinto darbo užmokesčio fondo. Kadangi Kolektyvinės sutarties nuostata, susijusi su dvigubo dydžio išeitinės išmokos kompensacijos sumokėjimu darbuotoją atleidžiant DK 129 straipsnio pagrindu yra tiesiogiai susijusi su darbo apmokėjimo tvarka, dėl to Kolektyvinės sutarties nuostatos, prieš jas pasirašant turėjo būti suderintos su Gydymo taryba. Tačiau Atsakovui, kaip darbdaviui nėra žinoma aplinkybė, jog administracijos vadovas J.G. R. būtų suderinęs Kolektyvinės sutarties nuostatas su Gydymo taryba. Be to, kaip matyti iš įstatuose formuluojamos nuostatos, gali būti tvirtinama tik tokia atsiskaitymo su darbuotojais tvarka, kuri neviršija steigėjo patvirtinto darbo užmokesčio fondo. Tai reiškia, kad Atsakovo būdamas administracijos vadovu, klausimą dėl Kolektyvinės sutarties sudarymo, o ypatingai tos dalies (Kolektyvinės sutarties 7.3 punktas), kuri yra susijusi su išeitinių išmokų išmokėjimu, taikant koeficientą 2, turėjo būti derinama su Atsakovo steigėju, tačiau minėti veiksmai taip pat nebuvo atlikti. Maža to, reikia pažymėti, kad Atsakovo administracijos vadovas, kaip ilgametis Atsakovo administracijos vadovas turėjo žinoti, kiek lėšų yra skiriama Atsakovui ir kad Atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalės įgyvendinti Kolektyvinės sutarties nuostatų. Be to, CK 2.135 str. numatyta, jog asmuo tuo pat metu negali būti abiejų sandorio šalių atstovu. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad Kolektyvinės sutarties nuostatos turi būti taikomos ir Ieškovui, susiformavo CK 2.135 straipsnyje nurodoma situacija, kad asmuo buvo abiejų sandorių šalių atstovu.

Apeliantas teigia, kad VšĮ Sapiegos ligoninė yra valstybės įmonė. Tuo atveju, kai darbdavys (nagrinėjamu atveju Atsakovas) yra valstybės ar savivaldybės įstaiga turi būti taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, susijusios su kolektyvinės sutarties teisiniu reglamentavimu. Minėto įstatymo 51 str. 4 dalyje yra numatyta, kad įstaigos kolektyvinėje sutartyje negali būti nustatyta papildomų sąlygų, susijusių su papildomomis valstybės ir savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų lėšomis. Ši nuostata reiškia, kad į įstaigos kolektyvinę sutartį negali būti įtraukiamos tokios sąlygos, kurios suponuotų papildomų valstybės ar savivaldybių biudžetų ar valstybės pinigų fondų lėšų skyrimą. Atsakovo, kaip viešojo juridinio asmens, kurio pagrindinis finansavimo šaltinis yra Privalomojo sveikatos draudimo fondo išmokos, sudarytos Kolektyvinės sutarties 7.3 punkto nuostata, numatanti išmokamoms išeitinėms išmokoms taikyti koeficientą 2, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, o pirmosios instancijos ginčijamo sprendimo įvykdymas dėl papildomos išeitinės išmokos dalies išmokėjimo pažeistų viešąjį interesą, akivaizdžiai pablogintų ir taip prastą Atsakovo finansinę padėti, apribotų galimybę teikti saugias, geros kokybės sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams, apribotų kitų šiuo metu VšĮ Sapiegos ligoninė dirbančių darbuotojų galimybę gauti teisingą ir sulygtą darbo užmokestį, nes Ieškovo reikalavimas būtų tenkinamas iš šiuo metu pas Atsakovą dirbančių darbuotojų darbo užmokesčiams mokėti skirtų lėšų.

VšĮ Sapiegos ligoninė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas Ieškovo naudai iš Atsakovo priteisė 53.473,32 Lt vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos iš priteistinos sumos neatėmęs Ieškovui jau išmokėtos išeitinės išmokos sumos. Šiuo akivaizdžiai nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos.

Apeliantas taip pat teigia, kad svarbia priežastimi nutraukti neterminuotą darbo sutartį dėl aplinkybių, susijusių su darbuotojo kvalifikacija, gali būti pripažinta darbuotojo nepakankama kvalifikacija ir profesiniai gebėjimai. Ieškovo kvalifikacijos, kaip viešosios įstaigos vadovo, ženkli stoka, sąlygojo nepatenkinamus jo darbo rezultatus, visų pirma, akivaizdžius ligoninės finansinės būklės rodikliuose. Iš VšĮ Sapiegos ligoninės suminio registro Nr. 45 duomenų, 2010 m. birželio 30 d., t.y. ginčijamo įsakymo išleidimo dieną, matyti, kad ligoninės kreditoriniai įsipareigojimai siekė beveik 1 milijoną litų (997.419,40 Lt). Nepaisant to, kad paties Ieškovo teigimu, jis moka kelias užsienio kalbas, turi aukštąjį medicinos išsilavinimą ir periodiškai vadovo kvalifikaciją kelia vadybiniuose kursuose, Ligoninės finansinė būklė aptariamu laiku buvo kritiška, nepatenkinama, liudijanti Ieškovo, kaip vadovo, neūkiškumą. Visa tai rodo, jog nepaisant Ieškovo, kaip viešosios įstaigos vadovo, jo paties subjektyviai deklaruojamo kvalifikuotumo, akivaizdu, jog faktiškai jam trūko kvalifikuotų žinių ir gebėjimų tinkamai atlikti Ligoninės vadovo pareigas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Ieškovo neterminuotos darbo sutarties nutraukimo faktą, netinkamai vertino teismui pateiktus įrodymus. Kaip žinia, teismui buvo pateikti Atsakovo 2000 m. gegužės 29 d. įstatai, įstatų 22 punkte nustatyta, kad įstaigoje (VšĮ Sapiegos ligoninėje) turi būti administracijos vadovas (nagrinėjamu atveju Ieškovas). Įstatų 23 punkte numatyta, kad administracijai vadovauja direktorius, kuris į darbą priimamas viešo konkurso būdu penkeriems metams. Įstatų 24 punktas apibrėžia vieną iš reikalavimų administracijos vadovui t.y. amžių. Nurodoma, jog direktoriumi negali būti asmuo vyresnis nei 65 metų amžiaus. Tai reiškia, jog Atsakovo steigėjas patvirtindamas minėtus įstatus aiškiai numatė Atsakovo administracijos vadovui keliamus reikalavimus, kuriuos turi atitikti administracijos vadovas. Vienas iš tokių reikalavimų amžius. Tačiau pirmosios instancijos teismas, kuris tokio pobūdžio bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia (CPK 414 str. 1 dalis) minėtos aplinkybės iš viso nevertino, taip pat nevertino ir Ieškovo paskyrimo teisėtumo.

VšĮ Sapiegos ligoninės manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo naudai iš atsakovo priteisė 2371,97 Lt negautų pajamų. Apelianto nuomone, byloje nėra jokių teisiškai reikšmingų faktų, kurie patvirtintų turtinės žalos atsiradimo faktą. Antra vertus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkindamas Ieškovo ieškinį turtinę žalą įvardijo kaip negautas pajamas. Be to, iš byloje esančių įrodymų negalima teigti, jog ieškovas patyrė žalą.

Atsakovas taip pat nesutinka su neturtinės žalos atlyginimo dydžiu bei nurodo, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, galinčių patvirtinti Ieškovo ieškinyje nurodomas aplinkybes, taip pat pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių motyvų ar išaiškinimų, kuo pasireiškė Ieškovo ieškinyje nurodytos neturtinės žalos aplinkybės. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad dėl atleidimo iš darbo Ieškovui buvo apribota galimybė bendrauti. Ieškovas nebuvo kaltinamas sunkios nusikalstamos veikos padarymu ar aplaidžių tiesioginių pareigų atlikimu, kas galėtų sąlygoti, Ieškovo, kaip įstaigos vadovo galimybes bendrauti. Pažymėtina, kad Ieškovas iš darbo buvo atleistas ne Atsakovo sprendimu, bet Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 3.1-K- 305-(5-l). Tai reiškia, kad Atsakovo Sapiegos ligoninės tiesioginės kaltės dėl to, kad Ieškovas buvo atleistas iš užimamų pareigų nėra, todėl vertinant neturtinės žalos dydžio klausimą reikia atsižvelgti į tai, kad Atsakovo kaltės dėl Ieškovo atleidimo nėra. Be to, teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, privalo atsižvelgti ir į LAT formuojamą praktiką. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių motyvų, kodėl būtent 5.000 Lt turi būti priteisiama Ieškovui ir kokios aplinkybės leidžia manyti, kad Ieškovas patyrė būtent tokio dydžio neturtinę žalą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas J.G. R. prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino visus į bylą pateiktus įrodymus, išsamiai aptardamas jų įvertinimą sprendimo rezoliucinėje dalyje. Iš į bylą pateiktų įrodymų darytina išvada, kad, nutraukiant darbo sutartį su ieškovu, nebuvo nė vieno įrodymais pagrįsto pagrindo, kuris leistų vadovaujantis DK 129 str. 2 d. nutraukti darbo sutartį su ieškovu. Ieškovas nesutinka su atsakovo argumentais, kad jo kvalifikacija ir profesiniai gebėjimai buvo nepakankami eiti ligoninės vadovo pareigas. Ieškovas J.G. R. teigia, kad ieškovui yra taikytinos Kolektyvinės sutarties nuostatos, kurios svarbios nustatant išeitinės išmokos dydį (Kolektyvinės sutarties 7.3. punktas). Be to, ligoninė pagal sutartį su teritorinėmis ligonių kasomis (toliau - TLK) teikia sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams, o už faktiškai suteiktas paslaugas, pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus įkainius, jai apmoka TLK. Gaunamų lėšų suma tiesiogiai priklauso nuo suteiktų paslaugų kiekio. Ligoninė taip pat teikia ir mokamas paslaugas, už kurias moka patys gyventojai arba savanoriško (papildomo) draudimo įstaigos. Pagal teisinę formą Ligoninė yra viešoji, o ne biudžetinė įstaiga, ji nėra finansuojama nei iš valstybės biudžeto, nei iš PSDF biudžeto lėšų. Ieškovo nuomone, apelianto vadovavimasis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis yra nepagrįstas. Valstybės tarnybos įstatymas yra specialus įstatymas, kuris turi priskirtą reguliavimo sferą. Pagal Valstybės tarnybos 4 str. 5 dalies 6 punktą viešosios įstaigos darbuotojams jis - netaikomas. Ieškovas J.G. R. taip pat pažymi, kad jis nebuvo grąžintas į pirmesnį darbą, todėl jam priklauso išeitinė išmoka (DK 297 str. 4d.). Be to, ligos metu ieškovas negavo darbo užmokesčio, jam buvo mokama tik nedarbingumo pašalpa, kuri yra mažesnė nei darbo užmokestis. Skirtumas tarp darbo užmokesčio ir nedarbingumo pašalpos, ir yra ieškovo negautos pajamos, kurias pagrįstai priteisė pirmos instancijos teismas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas pakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo VšĮ Sapiegos ligoninės apeliacinio skundo ribose. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo.

Dėl kolektyvinės sutarties ir papildomos išeitinės išmokos dalies priteisimo

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas sprendė, kad Kolektyvinės sutarties 7.3 punkto nuostata, numatanti, jog nutraukus darbo teisinius santykius DK 129 straipsnio pagrindu, darbuotojui išmokamai išeitinei išmokai turi būti taikomas koeficientas 2, turi būti taikoma ir Ieškovui, einančiam Atsakovo administracijos vadovo - direktoriaus pareigas.

Nagrinėjamu atveju atsakovas ginčija kolektyvinės sutarties, sudarytos 2006 m. balandžio 26 d. tarp Atsakovo ir darbuotojų kolektyvo Darbo tarybos, privalomumą. Jo manymu, kolektyvinė sutartis buvo sudaryta neteisėtai, pažeidžiant Atsakovo patvirtintus įstatus, nesuderinta su Gydymo taryba ir Atsakovo steigėju, todėl Atsakovui neatsiranda pareiga mokėti papildomą išeitinės išmokos dalį Ieškovui.

DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės kolektyvinė sutartis yra rašytinis darbdavio ir įmonės darbuotojų kolektyvo susitarimas dėl darbo, darbo apmokėjimo ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų. Remiantis DK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu savanoriškumo ir savarankiškumo priimant šalis susaistančius įsipareigojimus principu derindamos kolektyvinės sutarties sąlygas šalys (darbuotojų kolektyvas, atstovaujamas profesinės sąjungos, ir darbdavys) turi teisę laisvai pasirinkti, svarstyti ir nuspręsti dėl klausimų, sudarančių kolektyvinės sutarties turinį. Ši sutartis privaloma ją sudariusioms šalims – įmonės darbuotojų kolektyvui ir darbdaviui (DK 60 straipsnio 1 dalis). Kolektyvinės sutarties privalomumas įtvirtintas kaip jos šalių atsakomybės už įsipareigojimus principas (DK 2 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Tokios sutarties normatyvinės nuostatos yra darbo teisės šaltinis (DK 3 straipsnis). Taigi kolektyvinės sutarties normatyvinės nuostatos turi norminio teisės akto galią ir jos privalomos darbdaviui bei visiems tos įmonės darbuotojams (DK 59 straipsnio 2 dalis). DK 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės kolektyvinėje sutartyje šalys nustato darbo, profesines, socialines ir ekonomines sąlygas bei garantijas, kurios nėra reglamentuotos įstatymų, kitų norminių teisės aktų ar nacionalinės, šakos ir teritorinės kolektyvinės sutarties arba kurios jiems neprieštarauja ir neblogina darbuotojų padėties.

Darbdavio nevykdymą darbuotojų išsiderėtų kolektyvinės sutarties sąlygų būtų galima pripažinti teisėtu, jeigu būtų inicijuotas nustatyta tvarka kolektyvinio susitarimo pakeitimas ir būtų įvykdytas kolektyvinio ginčo nagrinėjimas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ginčas dėl įmonės kolektyvinės sutarties vykdymo ir pakeitimo DK įstatymų priskiriamas kolektyvinių darbo ginčų kategorijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apskrities darbuotojų profesinė sąjunga „Sandrauga“ v. AB „Kaišiadorių paukštynas“, byla Nr. 3K-3-317/2005).

Tokiu atveju apelianto argumentas dėl kolektyvinės sutarties neteisėtumo yra nepagrįstas ir netenkintinas, nes kolektyvinė sutartis pakeista nebuvo, o esamos kolektyvinėje sutartyje nurodytos sąlygos yra privalomos apeliantui.

Dėl neteisėto atleidimo iš darbo

Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas neteisingai įvertino pateiktus įrodymus ir neteisingai nustatė faktines aplinkybes, susijusias su ieškovo darbo kokybe. Tačiau apeliantas neginčija pirmos instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovas atleido ieškovą iš darbo, nepasiūlęs jam galimybės būti perkeltam į kitą darbą, nors tokią galimybę turėjo ir taip pažeidė DK 129 str. 1 d. nuostatas.

DK 129 str. 1 d. nustatytas bendras neterminuotos darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, pagrindas, pagal kurį darbdaviui yra leidžiama nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių. DK 129 str. 2 d. nustato, kad darbo sutartis su darbuotoju gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių. Įstatymas neterminuotos darbo sutarties nutraukimo galimybę, kai nėra darbuotojo kaltės, sieja su svarbių priežasčių buvimu, todėl, sprendžiant teisme kilusį darbuotojo ir darbdavio ginčą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą (CPK 178 straipsnis), o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos atleidimo iš darbo priežastys yra pakankamai svarbios, kad leistų nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 str. 1 d. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė konkrečių faktų (aplinkybių) dėl kurių ieškovas negalėjo toliau tęsti savo darbo bei nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių buvo būtina nutraukti su ieškovu darbo sutartį. Atsakovo argumentas, kad ieškovo kvalifikacija ir profesiniai gebėjimai bei dalykinės savybės yra nepakankami eiti vadovo pareigas neįrodyti jokiais rašytiniais įrodymais. Kita vertus, jokiame teisės akte nėra nustatyti ir reglamentuoti atsakovo reikalavimai ieškovui, kuriuos atsakovas nurodė 2010-06-30 d. įsakyme Nr.3.1-K-305-(5-l), t. y. kaip ieškovui, einančiam VŠĮ Sapiegos ligoninės direktoriaus pareigas, be aukštojo medicininio išsilavinimo dar privaloma turėti ir vadybininko, teisininko ar ekonomisto išsilavinimą. Tokiu atveju spręstina, kad apeliantas neįrodė svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės

pravaikštos laiką priteisimo

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo Ieškovo naudai iš Atsakovo (apelianto) priteisė vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos iš priteistinos sumos neatėmęs Ieškovui jau išmokėtos išeitinės išmokos sumos ir atsakovo nuomone akivaizdžiai nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos.

Šioje byloje ieškovas nebuvo grąžintas į pirmesnį darbą, todėl jam priklauso išeitinė išmoka (DK 297 str. 4d.). Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovui jį atleidžiant buvo išmokėta 6 vidutinių darbo užmokesčių išeitinė išmoka ir šia suma sumažino visą priteistą išeitinės išmokos sumą(DK 297 str. 4d.; 140 str. l d. 6p.)

Jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio   išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką  nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra   nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (DK 297 str. 4 d.).

Pagal 2010-09-27 d. VŠĮ Sapiegos ligoninės direktoriaus įsakymą Nr. P-228 „Dėl atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju J. G. R. “ matyti, kad 2010-09-27 dieną ieškovui buvo išmokėta 46 207,94 Lt šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija, 44 500,58 Lt kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 6 694,81 Lt likusi neišmokėta darbo užmokesčio dalis už faktiškai išdirbtą laiką, t. y. viso buvo paskaičiuota – 97 403,33 Lt suma (neatskaičius mokesčių) ir ieškovui buvo išmokėta – 77 417,96 Lt suma (t. y. atskaičius mokesčius) ir ginčo šioje dalyje tarp šalių nėra. Be to, iš VŠĮ Sapiegos ligoninės 2010-11-05 d. Pažymos apie pajamas Nr. 3.33-59 matyti, jog ieškovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sudaro 7 701,32 Lt sumą (t. y. neatskaičius mokesčių), o vidutinis dienos darbo užmokestis – 3 63,27 Lt sumą (neatskaičius mokesčių) šioje dalyje ginčo tarp šalių nėra.

Tačiau 2006-04-21 d. VŠĮ Sapiegos ligoninės Kolektyvinės sutarties 7.3 p. nustatyta, kad jeigu su darbuotojais yra nutraukiami darbo teisiniai santykiai pagal LR DK 129 str. nuostatas, tai išeitinei išmokai, numatytai DK 140 str. nuostatose, yra taikomas koeficientas 2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovui turi būti taikomas minėtas koeficientas.

DK 59 str. 2 d. yra nustatyta, kai įmonėje yra sudaryta kolektyvinė sutartis, ji yra taikoma visiems tos įmonės darbuotojams, todėl kolektyvinėje sutartyje nustatytos darbo, profesinės, socialinės ir ekonominės sąlygos bei garantijos turi būti taikomos visiems įmonės ar įstaigos darbuotojams vienodai ir nepriklausomai nuo darbuotojų statuso, užimamų pareigų ar atliekamo darbo, nes minėta įstatymo norma jokių išimčių dėl kolektyvinės sutarties nuostatų taikymo atskiroms darbuotojų kategorijoms nenumato.

Todėl atsižvelgiant į ieškovo nepertraukiamą darbo stažą bei vadovaujantis DK 140 str. 1 d. ir  2006-04-21 d. VŠĮ Sapiegos ligoninės Kolektyvinės sutarties 7.3 p. nuostatomis, ieškovui yra apskaičiuotina 12 mėnesių išeitinė išmoka 92 415,84 Lt sumai (neatskaičius mokesčių) (7 701,32 Lt x 6 mėn. x 2 kof. = 92 415,84 Lt suma), atimant iš 92 415,84 Lt sumos ieškovui atleidimo dieną jau išmokėtą 46 207,94 Lt šešių mėnesių išeitinę išmoką ir ieškovui likusi neišmokėta išeitinės išmokos dalis sudaro 46 207,94 Lt sumą (DK 297 str. 4 d.). Teismas taip pat daro išvadą, kad ieškovas pilnai įrodė aplinkybes ir apie tai, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas prarado darbingumą ir už 2010 m. liepos mėnesį negavo 23 71,97 Lt pajamų (5891,43 Lt darbo užmokestis – 1357,00 Lt faktiškai gautas darbo užmokestis – 2162,46 Lt Sodros kompensacija = 2371,97 Lt negautos pajamos).

Tesimas rezoliucinėje dalyje netiksliai nurodė teismo sprendimo įsigaliojimo dienos laikotarpį, kuriuo ieškovui priteisė vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos t. y. nuo 2010-09-27 d. iki 2011-04-22 d., tačiau turi būti nurodytas laikotarpis nuo 2010-09-27 d. iki 2011-12-09 d.(įskaitytinai). Todėl šioje dalyje teismo sprendimo rezoliucinė dalis keistina.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti ieškovui 5000 Lt neturtinės žalos.

Darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai   padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu (DK 250 str.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė neturtinės žalos dydį, ieškovo reikalavimą tenkindamas iš dalies, atsižvelgdamas į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Ieškovas įrodė aplinkybes, kad atsakovo neteisėti veiksmai sukėlė ieškovo žymius sveikatos sutrikimus, dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus. Ieškovas dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė pažeminimą bei reputacijos pablogėjimą, nes tokio pobūdžio ieškovo nušalinimas nuo darbo yra vertintinas kaip vadovo – direktoriaus pažeminimas buvusių darbuotojų akivaizdoje ir esminis ieškovo reputacijos pabloginimas. Visa ieškovo atleidimo iš darbo procedūra buvo vykdoma viešai dalyvaujant antstoliams bei apsaugos firmos darbuotojams ir tokios procedūros taikymas šiuo atveju padarė neigiamą įtaką ieškovo, kaip nušalinto ir atleisto vadovo - direktoriaus reputacijai, be to, tokio pobūdžio atleidimo iš darbo procedūra ieškovui sukėlė ir nemažų dvasinių išgyvenimų bei sukrėtimų, kurie sąlygojo ieškovo sveikatos pablogėjimą, nes ieškovas iš karto po atleidimo iš darbo buvo priverstas kreiptis į gydytojus ir kurį laiką buvo nedarbingas.

Kadangi yra netenkintas apeliacinis skundas, todėl vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str. iš atsakovo valstybei priteistina 11,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

n u t a r i a :

Atsakovo  VšĮ Sapiegos ligoninės apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:

„Pripažinti ieškovo Jurgio G. R. , a/k (duomenys neskelbtini) gyv. Sėlių g. 72-37, Vilniuje, atleidimą iš VŠĮ Sapiegos ligoninės direktoriaus pareigų pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010-06-30 d. įsakymą Nr.3.1-K-328 (5.1)) „Dėl VŠĮ Sapiegos ligoninės direktoriaus Jurgio G. R. darbo sutarties nutraukimo“ neteisėtu.

Priteisti iš atsakovo VŠĮ Sapiegos ligoninės, į/k 124626533, buveinė Antakalnio g. 17, Vilniuje, ieškovui Jurgio G. R. , a/k (duomenys neskelbtini) gyv. Sėlių g. 72-37, Vilniuje, 53473,32 Lt  (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos (nuo 2010 m. rugsėjo 27d. iki 2011 m. kovo 22 d.) bei vidutinį dienos darbo užmokestį – 363,27 Lt, esant penkių darbo dienų savaitei, nuo 2011 m. kovo 23 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (2011 m. gruodžio 9), 46 207,94 Lt išeitinę išmoką (neatskaičius mokesčių), 2 371,97 Lt negautų pajamų, 5 000 Lt neturtinę žalą bei 2 420,00 Lt išlaidų advokatų pagalbai apmokėti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.“

Priteisti iš atsakovo VŠĮ Sapiegos ligoninės, į/k 124626533, buveinė Antakalnio g. 17, Vilniuje, valstybės naudai 3347,00 Lt žyminį mokestį bei 38,60 Lt pašto išlaidas.

Priteisti iš VšĮ Sapiegos ligoninės 11,10 Lt pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkas              Alvydas Barkauskas

Teisėjai                                                                                                                                            Liuda Uckienė

                                                                                                                                            Dalia Višinskiene