Civilinė byla Nr. e2-1055-967/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01077-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,
sekretoriaujant Olgai Fadejevai,
dalyvaujant ieškovės atstovei vyresniajai teisininkei Mildai Verkulevičienei,
atsakovės atstovui advokato padėjėjui Andriui Petruškevičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Prienų vandenys“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos pašvaistė“, uždaroji akcinė bendrovė „Maxima LT“.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Prienų vandenys“ (toliau – atsakovė) 105 093,30 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdomo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad: 1) 2018 m. gegužės 18 d. UAB ,,Maxima LT“ išdavė įmonių turto draudimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. apdrausta: pastatai ir statiniai, tame tarpe, remiantis priedu Nr. (duomenys neskelbtini), ir nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini), įranga, atsargos, investicijos, verslo nutrūkimas; 2) 2018 m. liepos 31 d. UAB „Baltijos pašvaistė“ išdavė statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 31 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. apdraudė pagal 2018 m. birželio 28 d. rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) statomą objektą adresu (duomenys neskelbtini).
3. 2018 m. rugsėjo 22 d. adresu (duomenys neskelbtini), įvyko draudiminis įvykis – vandentiekio avarija, lūžus vandentiekio vamzdžiui adresu (duomenys neskelbtini).
4. Ieškovės teigimu, UAB ,,Maxima LT“ patyrė verslo nutrūkimo nuostolių – mažmeninės prekybos centrą adresu (duomenys neskelbtini), dėl vandentiekio avarijos likvidavimo darbų vėluota atidaryti 23 dienas ir turtinių nuostolių – dėl įvykio buvo reikalingi lauko aikštelės adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbai, dalies statinio grindų remontas, išlaidos vandentiekio avarijos tyrimui atlikti, iš viso abipusių derybų būdu sutarta dėl 88 000 Eur draudimo išmokos.
5. UAB „Baltijos pašvaistė“ patyrė 17 796,50 Eur dydžio žalą (išmokėta 17 092,30 Eur draudimo išmoka, iš nuostolių sumos išskaičius 704,20 Eur išskaitą) – įvykio metu dėl vandens poveikio buvo sugadintos statybinės medžiagos, įrankiai, sumontuota įranga, ginčo pastate įrengtos konstrukcijos / atlikti statybos darbai, kuriuos UAB „Baltijos pašvaistė“ turėjo atlikti pakartotinai.
6. Bendra UAB „Maxima LT“ ir UAB „Baltijos pašvaistė“ (toliau kartu – draudėjos) išmokėtų išmokų įvykio metu padarytai žalai atlyginti suma sudaro 105 092,30 Eur.
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijos, galiojusios įvykio metu 20 straipsnio 2 straipsnio 4 punktu, atsakovė kaip geriamojo vandens tiekėja turėjo pareigą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka naudoti ir prižiūrėti nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomą ir (arba) naudojamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, bešeimininkę infrastruktūrą, kitą valdomą turtą, reikalingą geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui.
8. Ieškovės teigimu, įvykis įvyko vandens tiekimo inžinerinėje sistemos dalyje, kuri įrengta iki apskaitos prietaiso žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdama į tai, kad vandentiekio apskaitos mazgas yra įrengtas pastato (duomenys neskelbtini), rūsyje bei į tai, kad šio pastato rūsyje prieš pat apskaitos mazgą yra įrengtos uždarymo sklendės į gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ieškovė laiko, kad ši vandentiekio atkarpa tenkina ne tik pastato, esančio (duomenys neskelbtini), poreikius, bet ir kitų vartotojų poreikius, ir daro išvadą, kad už šios vandentiekio atkarpos priežiūrą ir tinkamą būklę yra atsakinga geriamojo vandens tiekėja (atsakovė).
9. 2019 m. vasario 4 d. specialisto sudaryta išvada patvirtina, kad vamzdis, kuriam trūkus įvyko įvykis, buvo stipriai susidėvėjęs ir jo tarnavimo laikas buvo pasibaigęs. Atsakovė neatliko jai įstatymu nustatytos pareigos tinkamai prižiūrėti vandens tiekimo infrastruktūrą.
10. Ieškovė mano, kad tuo atveju, jeigu atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi jai tenkančias pareigas, laiku pastebėjusi vandentiekio, einančio per žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), nusidėvėjimą ir šį vamzdį būtų laiku ir tinkamai pakeitusi tinkamos kokybės vamzdžiu, įvykis nebūtų įvykęs ir žala nebūtų kilusi. Šis atsakovės neteisėtas neveikimas yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su draudėjų patirta žala, todėl siekia 105 093,30 Eur žalos atlyginimo, išmokėto draudėjoms.
11. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad remiantis 2018 m. rugsėjo 22 d. galiojusios Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijos 3 straipsnio 10 dalimi, 3 straipsnio 14 dalimi, 16 straipsnio 13 dalimi bei ginčui aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 4.4 punktu, vandens tiekėjo ir abonento atsakomybės už tinkamą sistemos funkcionavimą riba siejama su apskaitos prietaisu, nebent sudarytoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartyje šalys nurodytų kitokias vandentiekio ir nuotekų tinklų priklausomybių ribas.
12. 2016 m. kovo 16 d. tarp atsakovės ir UAB „Maxima LT“ pasirašytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priede pateiktas sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančių pastatų planas, kuriame įvardintos ir pažymėtos UAB „Maxima LT“ ir atsakovės eksploatuojamų vandentiekio ir nuotekų tinklų atsakomybės ribos, iš kurių matyti, kad ji yra atsakinga už vandentiekio tinklus, esančius iki (duomenys neskelbtini), ribos, o už vandentiekio tinklus, kurie yra pačiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakinga yra UAB „Maxima LT“. Šiuo pažymėjo, kad ji nėra atsakinga už draudėjų patirtą žalą, kadangi už vandentiekio tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), eksploataciją ir priežiūrą pagal 2016 m. kovo 16 d. sudarytą sutartį buvo atsakinga UAB „Maxima LT“. Atitinkamai atsakovės neteisėtų veiksmų ar neteisėto neveikimo šiuo atveju nėra
13. Draudiminis įvykis įvyko atliekant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus, kuriuos atliko UAB „Baltijos pašvaistė“ pagal UAB „Maxima LT“ užsakymą ir parengtą techninį projektą.
14. Statybos dokumentai su atsakove nebuvo derinti, jai taip pat nebuvo žinoma apie planuojamus ir atliekamus rekonstrukcijos darbus. Tuo atveju, jei sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esantys vandentiekio ir nuotekų tinklai būtų jos atsakomybės ribose, tuomet UAB „Maxima LT“, kaip rekonstrukcijos darbų užsakovė arba UAB „Baltijos pašvaistė“, kaip rekonstrukcijos darbų rangovė, būtų suderinusios pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektą su atsakove vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalyje. Atsakovės teigimu, draudėjos suprato, kad už sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklų eksploataciją ir priežiūrą yra atsakinga ne atsakovė, o jos pačios. Dėl to laikytina, kad ir už įvykio metu kilusias pasekmes ir nuostolius yra atsakingos draudėjos.
15. Iš Techninio projekto matyti, kad vykdant darbus buvo numatyta įrengti riebalų gaudyklę, kuri turėjo būti įrengta šalia kitų šulinių. Taigi, sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo ardoma aikštelė, po kuria buvo užkastas vandentiekio vamzdis, siekiant įrengti riebalų gaudyklę – papildomą nuotekų įrenginį. Būtent per šią vietą, tariamai trūkus vandentiekio vamzdžiui, vanduo iš geriamojo vandens vamzdyno pateko į pastato vidų. Remiantis prie Techninio projekto pridėta 2003 m. atlikta sklypo inžinerinių geologinių tyrinėjimų ataskaita, sklype esantis gruntas buvo nestabilus, birus, todėl jame darbus atlikti sudėtinga. Be to, atsižvelgiant į teismo ekspertizės išvadą, vandentiekio vamzdis trūko spaudžiamas iš abiejų galų, lūžis buvo žaibiškas dėl didesnės nei 152 Mpa jėgos. Atsakovės teigimu, vandentiekio vamzdis trūko dėl to, nes UAB „Baltijos pašvaistė“ nestabiliame grunte ruošdamasi montuoti riebalų gaudyklė (ar ją sumontavusi), neužtikrino grunto stabilumo, dėl ko gruntas smuko, laužė vandentiekio vamzdį ir dėl susidariusio spaudimo jėgos vamzdis lūžo.
16. Ant aikštelės virš vandentiekio vamzdžio rangovė – UAB „Baltijos pašvaistė“ buvo pastačiusi statybinių atliekų konteinerį į kurį metė sunkias statybines atliekas. Todėl įvertinus tai, kad a) po aikštele esantis gruntas buvo itin birus, b) kad UAB „Baltijos pašvaistė“ siekiant įrengti (ar įrengus) riebalų gaudyklę gruntas nebuvo tinkamai sutankintas ir dėl to smuko, c) kad statybinių atliekų konteineris savo svoriu spaudė aikštelę ir darė įtaką po ja esančio grunto apkrovai, mano, kad visos šios sąlygos padarė ženklią įtaką avarijos kilimo priežasčiai. Laiko, kad dėl įvykio yra atsakinga ne atsakovė, o UAB „Baltijos pašvaistė“.
17. Nors ieškovė teigė, kad 2019 m. vasario 4 d. vandentiekio avarijos tyrimus apibendrinančio statybos specialisto išvada patvirtina, kad vamzdis, kuriam trūkus įvyko įvykis, buvo stipriai susidėvėjęs ir jo tarnavimo laikas buvo pasibaigęs, jos nuomone, iš byloje esančių fotografijų akivaizdu, kad dėl lūžusio vandentiekio vamzdžio galo, kuris buvo įmontuotas į alkūnę, įskilimo, avarija negalėjo įvykti, kadangi net jei vanduo būtų pratekėjęs pro skilusią vietą tai to nebūtų užtekę suskystinti didelį grunto kiekį ir paplauti suskystintas daleles. Be to, mažai įtrūkęs vamzdžio galas buvo įstatytas į alkūnę ir užsandarintas virvėmis, suteptomis bitumu, todėl vanduo fiziškai negalėjo pratekėti tiek, kad sukeltų avariją. Jei per minėtą vietą vanduo būtų liejęsis tiek, kad paplautų visą gruntą, tai avarijos likvidavimo atveju vamzdžio ištraukimui iš alkūnės nebūtų reikėję naudoti specialios technikos – ekskavatoriaus, nes vandens išsiliejimo per minėtą vietą atveju, sandarinimo virvių nebebūtų likę, o pats vamzdis laisvai judėtų alkūnėje (atsakovė gavusi pranešimus, skubiai reagavo į įvykį ir dalyvavo šalinant jo padarinius).
18. 2018 m. rugsėjo 22 d. kilus lietui (remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateiktais duomenimis Prienų mieste tą dieną iškrito 3,6 mm kritulių), didžioji dalis sklype susidariusių paviršinių nuotekų tekėjo į UAB „Baltijos pašvaistė“ iškastą duobę asfalte, kuri buvo su nuolydžiu ir žemiau nei aikštelė, be to, joje buvo įrengta (ar ruošiamasi įrengti) riebalų gaudyklė. Pažymėjo, kad 152 Mpa spaudimas negalėjo susidaryti dėl galimo smulkaus pratekėjimo, nes tokios jėgos spaudimui susidaryti, gruntas turėjo sušlapti vienu metu ir kristi žemyn, tuo sukuriant vamzdžio lūžį. Taigi, šiuo konkrečiu atveju, tai galėjo nutikti tik lietaus metu susidariusioms nuotekoms tekant į neuždengtą duobę, kurioje UAB „Baltijos pašvaistė“ buvo įrengusi ar ruošėsi įrengti riebalų gaudyklę jos neuždengusi.
19. Atsakovė taip pat nurodė abejojanti susidariusio nuostolio paskaičiavimo tikslumu. Ieškovės teigimu, dėl įvykio metu padarytos žalos, UAB „Baltijos pašvaistė“ atlygino 17 092,30 Eur dydžio nuostolius, tačiau pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras yra abejotina, ar ieškovė, vertindamas nuostolių dydį, atsižvelgė į tai, kad dalis UAB „Baltijos pašvaistė“ įrankių buvo pirkti iki avarijos ir nebuvo nauji (2018 m. sausio 22 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); 2015 m. liepos 24 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini); 2015 m. balandžio 3 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); 2018 m. vasario 3 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); 2018 m. vasario 8 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); 2018 m. vasario 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini); 2016 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); 2017 m. gegužės 5 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini); 2017 m. gegužės 8 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); 2017 m. birželio 8 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini); 2016 m. lapkričio 14 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), kadangi skaičiuojant nuostolių dydį ieškovė turėjo atsižvelgti į įrankių susidėvėjimo laipsnį ir pagal tai nustatyti sumas. Taip pat jai nėra žinoma, kodėl ieškovė į nuostolius įskaičiavo medžiagas, kurios buvo įsigytos jau po įvykio (pvz. 2018 m. rugsėjo 24 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); 2018 m. spalio 9 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) NR. (duomenys neskelbtini) ir kt), ar tai, kad kurios prekės, nors ir neva buvo užlietos, po to negalėjo būti naudojamos, nes neprarado savo savybių (pvz. plieninės durys, nurodytos 2018 m. spalio 9 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini).
20. Trečiasis asmuo UAB „Maxima LT“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį tenkinti visa apimtimi. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškinyje išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu ieškinio pagrindu.
21. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog remiantis įstatymo nuostatomis, atsakovė buvo įpareigota prižiūrėti ir bešeimininkę infrastruktūrą.
22. 2016 m. kovo 16 d. sudarytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priede Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta vandentiekio tinklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ribose, schema/planas, kuriame nurodyta, kad vandentiekio įvadai į gyvenamuosius namus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra pajungti pastato Nr. (duomenys neskelbtini) rūsyje prieš jo vandens apskaitos mazgą. Taigi, akivaizdu, kad vandentiekio inžineriniai tinklai, esantys ginčo sklype adresu (duomenys neskelbtini), aptarnauja ir kitus gyvenamuosius namus, t. y. šiais tinklais yra vykdomas viešasis geriamojo vandens tiekimas.
23. Nagrinėjamu atveju nurodyti tinklai UAB „Maxima LT“ nepriklauso nuosavybės teise, taip pat nurodytas juridinis asmuo šių tinklų nevaldo jokiais kitais pagrindais. Atitinkamai, UAB „Maxima LT“ negalėjo ir negali daryti jokio poveikio šiems inžineriniams tinklams. Kitoks aiškinimas prieštarautų imperatyvioms teisės aktų, reguliuojančių viešąjį geriamojo vandens tiekimą, nuostatoms – UAB „Maxima LT“ taptų atsakinga už vandentiekio tinklų, kuriais tiekiamas geriamasis vanduo kitiems vartotojams, priežiūrą.
24. 2016 m. kovo 16 d. sudarytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 9.1 punktu UAB „Maxima LT“ įsipareigojo teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrėti ir remontuoti jai nuosavybės teise priklausančius ar kitais teisėtais pagrindais valdomus ir naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir nuotekų šalinimo įrenginius bei likviduoti avarijas juose. Taigi, UAB „Maxima LT“ yra atsakinga ir sutartimi prisiėmė (ir galėjo prisiimti) tik prievolę prižiūrėti inžinerinę įrangą, kuri šiam juridiniam asmeniui priklauso nuosavybės teise arba yra valdoma kitais teisėtais pagrindais
25. 2018 m. spalio 2 d. antstolio G. Salicko sudarytame Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad ginčo vandentiekį atkasinėjo atsakovės darbuotojai, ginčo vietoje taip pat buvo ir atsakovės vadovas. Tuo atveju, jei sutartimi UAB „Maxima LT“ iš tiesų būtų prisiėmusi pareigą prižiūrėti, remontuoti visus ginčo žemės sklype esančius vandentiekio inžinerinius tinklus, būtent UAB „Maxima LT“ ir būtų, vadovaujantis sutarties 9.1 punktu, nustatančiu pareigą abonentui likviduoti jo valdomuose inžineriniuose tinkluose kilusias avarijas, ėmusis 2018 m. rugsėjo 22 d. vandentiekio atkasimo, avarijos likvidavimo darbų.
26. Ieškovė nesutinka su atsakovės išsakyta pozicija, kad prieš vykdant darbus ginčo adresu su ja turėjo būti derinti statybos dokumentai, o tai, kad statybos dokumentai su atsakove nebuvo derinti, neva taip pat leidžia daryti išvadą, kad inžineriniai tinklai, kuriuose įvyko avarija, nebuvo valdomi atsakovės. Pažymi, kad ši aplinkybė neturi reikšmės sprendžiant dėl atsakingų už ginčo inžinerinių tinklų priežiūrą asmenų bei įvykio priežasčių.
27. Pasisakant dėl ginčo sklype atliktų statybos darbų riebalų gaudyklei įrengti bei statybinių atliekų konteinerio svorio, pažymėtina, kad remiantis 2019 m. vasario 4 d. D. V. sudaryta Vandentiekio avarijos tyrimus apibendrinančia statybos specialisto išvada, nustatyta, kad vamzdis lūžo dėl grunto pajudėjimo, kurį sukėlė vanduo, tekantis pro nesandarią vamzdžio ir alkūnės jungtį. Atkreipė dėmesį, kad ekspertas, sudaręs aukščiau nurodytą išvadą, įvertino aplinkybę, kad virš ginčo vamzdyno buvo vykdomi statybos darbai ir tai, kad ginčo teritorijoje stovėjo sunki statybinė technika, tačiau priėjo išvados, kad dėl didelio grunto sluoksnio ir viršuje užkloto asfalto sluoksnio, vamzdis nebuvo veikiamas apkrovos ir dėl šios priežasties lūžti negalėjo.
28. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad 2016 m. kovo 16 d. sudaryta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) apibrėžiama vandens tiekimo ir vartojimo riba priklauso nuo vandens tiekėjo eksploatuojamos vandens tiekimo infrastruktūros ribos. Eksploatacijos riba šiuo atveju reiškia ne galutinio tiekimo tašką, bet tiekimo tinklų nuosavybės teisės ir tinklų priežiūros atribojimą, t. y. kiekviena sutarties šalis yra atsakinga už jai nuosavybės teise priklausančių vandens tiekimo tinklų eksploatavimą ir priežiūrą.
29. Atsakovė yra atsakinga už vandentiekio tinklus, esančius iki sklypo adresu (duomenys neskelbtini), ribos. Taigi vandentiekio infrastruktūros objektų priklausomybė buvo išspręsta vandens tiekėjui (atsakovei) sudarant sutartį su UAB „Maxima LT.
30. Pažymėjo, kad įpareigojus atsakovę atlyginti nuostolius už vandentiekio avarijos, už kurią ji nėra atsakinga, būtų sukurtas precedentas, kad absoliučiai visas privačios nuosavybės teise valdomas geriamojo vandens tiekimo infrastruktūras turi remontuoti vandens tiekėjas. Tokia praktika, akivaizdu, neatitiktų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijaus.
31. Byloje nėra duomenų, kad įvykis įvyko dėl atsakovės valdomos tinklo atkarpos dalyje susidariusio vandens spaudimo, ko pasėkoje galėjo trūkti UAB „Maxima LT atsakomybės riboje buvęs vandentiekio vamzdis ir būtent dėl to kilo žala draudėjoms. Atsižvelgiant į tai, savininko (teisėto turto naudotojo) kaltė šiuo atveju yra preziumuojama.
32. Paaiškino, kad pastebėjus fiksuojamą didelį vandens suvartojimą (nuotėkį), atsakovė reagavo, kadangi dėl ilgo delsimo būtų patyrusi netekimus dėl sunaudoto geriamojo vandens, o kartu tai reiškė, kad kitų asmenų valdomam turtui gali kilti grėsmė. Kilus įvykiui ne draudėjos ėmėsi gelbėti savo turtą, o atsakovė, kuri turėjo tam reikiamą techniką.
33. Vien ta aplinkybė, jog įvykio metu vandentiekį atkasinėjo atsakovės darbuotojai, o ginčo vietoje taip pat buvo ir atsakovės vadovas, neįrodo, kad atsakovė laikė save atsakinga už vandentiekio infrastruktūros objektą. Įvykus avarijai, atsakovė, kaip geriamojo vandens tiekėja, gindama viešąjį interesą atvyko apžiūrėti avarijos padarinių bei prisidėti prie jų likvidavimo, siekdama užtikrinti nepertraukiamą geriamojo vandens tiekimą gyventojams.
34. Atkreipė dėmesį į tai, kad techniniame projekte yra pateikta geologo E. B. geologinių tyrinėjimų ataskaita, kurioje pateikiamos išvados dėl sklype esančio grunto ir nurodoma, kad gruntas yra itin nepalankus statybos darbams, kadangi jis labai birus.
35. Nagrinėjamu atveju D. V. savo išvadoje geologinių tyrinėjimų ataskaitos duomenimis nesivadovauja, grunto ypatumų nevertina, bet iš to, kad vamzdžio gale, kuris buvo įkištas į alkūnę, buvo rastas įbrėžimas, kuris galėjo atsirasti tik atliekant avarijos likvidavimo darbus, nusprendžia, kad toks įbrėžimas sąlygojo pratekėjimą vamzdyje, ko pasėkoje buvo paplautas gruntas. Pažymėjo, kad minėtoje specialisto išvadoje neatsižvelgiama ir į tai, kad naktį buvo iškritę krituliai, ir prieinama išvados, kad gruntas paplautas būtent dėl tariamo įtrūkimo alkūnėje, ko pasėkoje lūžo vamzdis.
36. Nagrinėjant bylą vykusiame teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys palaikė pozicijas, išdėstytas savo procesiniuose dokumentuose.
Teismas
konstatuoja:
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
37. Byloje nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 22 d. sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įvyko vandentiekio avarija trūkus vandentiekio vamzdžiui, esančiam iki apskaitos prietaiso. Šiame sklype veiklą vykdo trečiojo asmens UAB ,,Maxima LT“ mažmeninės prekybos centras ,,Maxima“, o ginčo įvykis įvyko atliekant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus, kuriuos atliko UAB „Baltijos pašvaistė“ pagal UAB „Maxima LT“ užsakymą ir parengtą techninį projektą.
38. 2018 m. gegužės 18 d. trečiasis asmuo UAB ,,Maxima LT“ išdavė ieškovei įmonių turto draudimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. apdrausta: pastatai ir statiniai, tame tarpe, remiantis priedu Nr. (duomenys neskelbtini), ir nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini), įranga, atsargos, investicijos, verslo nutrūkimas. Įvykus vandentiekio avarijai trečiasis asmuo UAB ,,Maxima LT“ patyrė verslo nutrūkimo nuostolių – mažmeninės prekybos centrą adresu (duomenys neskelbtini), dėl vandentiekio avarijos likvidavimo darbų vėluota atidaryti 23 dienas ir turtinių nuostolių – dėl įvykio buvo reikalingi lauko aikštelės adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbai, dalies statinio grindų remontas, išlaidos vandentiekio avarijos tyrimui atlikti, iš viso abipusių derybų būdu sutarta dėl 88 000 Eur draudimo išmokos, kurią ieškovė sumokėjo.
39. 2018 m. liepos 31 d. trečiasis asmuo UAB „Baltijos pašvaistė“ išdavė ieškovei statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 31 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. apdraudė pagal 2018 m. birželio 28 d. rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) statomą objektą adresu (duomenys neskelbtini). Dėl įvykusios vandentiekio avarijos UAB „Baltijos pašvaistė“ patyrė 17 796,50 Eur dydžio žalą, ieškovė išmokėjo 17 092,30 Eur draudimo išmoka, iš nuostolių sumos išskaičiusi 704,20 Eur išskaitą, kadangi įvykio metu dėl vandens poveikio buvo sugadintos statybinės medžiagos, įrankiai, sumontuota įranga, ginčo pastate įrengtos konstrukcijos, atlikti statybos darbai, kuriuos UAB „Baltijos pašvaistė“ turėjo atlikti pakartotinai.
40. Ieškovė iš viso tretiesiems asmenims UAB „Maxima LT“ ir UAB „Baltijos pašvaistė“ išmokėjo 105 092,30 Eur įvykio metu padarytai žalai atlyginti, šią sumą prašo priteisti iš atsakovės.
41. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad yra atsakinga už vandentiekio tinklus, esančius iki sklypo adresu (duomenys neskelbtini), ribos. Taigi vandentiekio infrastruktūros objektų priklausomybė buvo išspręsta vandens tiekėjui (atsakovei) sudarant sutartį su UAB „Maxima LT“, be to, byloje nėra duomenų, kad įvykis įvyko dėl atsakovės valdomos tinklo atkarpos dalyje susidariusio vandens spaudimo, ko pasėkoje galėjo trūkti UAB „Maxima LT“ atsakomybės riboje buvęs vandentiekio vamzdis ir būtent dėl to kilo žala draudėjoms. Atsižvelgiant į tai, savininko (teisėto turto naudotojo) kaltė šiuo atveju yra preziumuojama.
42. Byloje nėra ginčo dėl to, kad vandentiekio vamzdis lūžo dėl nesimetriško, netolygaus grunto pajudėjimo šiam atsiradus dėl grunto suskystėjimo po vamzdžiu - pasiekus kritinę pilkojo ketaus stiprumo ribą, vamzdis neatlaikęs grunto svorio (virš vamzdžio buvo beveik 3 metrų storio grunto sluoksnis) sulūžo paveikus didesne nei 152 MPa jėga. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad vamzdis lūžo galais į apačią, nes vamzdžio viršuje matėsi atviras lūžis, o apačioje vamzdis buvo nenulūžęs.
43. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, dėl kokių priežasčių suskystėjo (buvo išplautas) gruntas po lūžusiu vamzdžiu.
44. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.
45. Kasacinis teismas nuosekliai pasisako, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).
46. Teismui ne kartą siūlius byloje atlikti ekspertizę, šalys su tokiu siūlymu nesutiko nurodydamos, kad bylos medžiaga pakankama pagrįstam sprendimui priimti.
47. Iš bylos medžiagos matyti, jog trečiasis asmuo UAB „Baltijos pašvaistė“ 2019-01-30 pateikė užsakymą statybos inžinieriui D. V., kuris be kita ko, buvo apklaustas liudytoju byloje, apibendrinti vandentiekio avarijos, įvykusios (duomenys neskelbtini), atliktus tyrimus ir parašyti statybos specialisto išvadą (ieškinio priedas Nr. 4). 2019-02-04 buvo surašyta statybos specialisto išvada (toliau - išvada).
48. Iš išvados turinio, kuriame išdėstyti statybos specialisto komentarai, matyti, jog ginčo vamzdis buvo lūžęs 2 vietose – ties mova ant vamzdžio galo, buvusio movoje, matomas išilginis skilimas (išvados 6 pav.) bei žiedinis trūkis.
49. Išvadą surašęs specialistas išvadoje nurodė, kad vandentiekio vamzdis lūžo dėl nesimetriško, netolygaus grunto pajudėjimo; grunto pajudėjimas atsirado dėl grunto suskystėjimo po vamzdžiu; pasiekus kritinę pilkojo ketaus stiprumo ribą, vamzdis neatlaikęs grunto svorio, sulūžo; grunto suskystėjimą po vamzdžiu sukėlė ilgalaikis vandens patekimas, kuris išplovė grunto smulkiąsias daleles ir taip išretino gruntą; vanduo po vamzdžiu pateko pro nesandarią vamzdžio ir alkūnės jungtį, kuri buvo apkaišiota bitumu impregnuota virve, kurios tarnavimo laikas iš esmės buvo pasibaigęs; tokių vamzdynų tarnavimo laikas vidutiniškai apie 30-40 metų.
50. Tokią savo išvadą statybos specialistas pakomentuoja 8 teiginiais, iš kurių ketvirtame nurode, jog, kaip nustatė VGTU laboratorija, vamzdžio tiek žiedinis, tiek išilginis trūkis buvo žaibiškas (vienkartinis) – nebuvo aptikta nuovargio žymių; penktajame nurode, kad žiedinio trūkio vietą sąlygojo iš vidaus esanti korozija, kuri nustatyta dvigubai didesnė nei vamzdžio išorėje; šeštajame nurode, kad išilginio trūkio židiniu nustatyta korozijos įduba, kuri aptikta nusklembto vamzdžio galo briaunoje; septintajame pažymėjo, kad išilginio trūkio priežastimi nustatytas mechaninis poveikis, kuris sukėlė trapų irimą; aštuntajame atkreipė dėmesį, jog nustatyta, kad korozijos procesai neturėjo ženklios įtakos vamzdžio lūžiui, korozijos produktai būdingi metalo korozijai ir nėra sietini su agresyvia aplinka.
51. Teismo vertinimu, statybos specialisto išvada neatitinka jo paties komentaruose išdėstytų teiginių turinio, todėl vertintina kritiškai. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau minėta, byloje nėra ginčo dėl to, jog vandentiekio vamzdis lūžo dėl nesimetriško, netolygaus grunto pajudėjimo šiam atsiradus dėl grunto suskystėjimo po vamzdžiu, kuris, kaip patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. V., buvo sąlygotas dėl vandens pratekėjimo arba (1) išilginį vamzdžio įtrūkimą, arba (2) dėl vandens pratekėjimo pro nesandarią vamzdžio ir alkūnės jungtį, kuri buvo apkaišiota bitumu impregnuota virve.
52. Tiek byloje esanti išvada, tiek teisme duoti liudytojo paaiškinimai nesudaro pagrindo teismui spręsti, jog vanduo pratekėjo pro išilginį vamzdžio įtrūkimą. Kaip nurodyta pačioje išvadoje, vamzdžio tiek žiedinis, tiek išilginis trūkis buvo žaibiškas (vienkartinis) ir nenustatyta, kad jis (išilginis trūkis) galėjo įvykti iki įvykstant žiediniam vamzdžio trūkiui, juo labiau, kad liudytojas teismo posėdžio metu patvirtino, jog išilginis vamzdžio įtrūkimas galėjo atsirasti dėl mechaninio poveikio ekskavatoriumi iškasant vamzdį jau po įvykusios avarijos.
53. Pasisakant dėl vandens pratekėjimo pro nesandarią vamzdžio ir alkūnės jungtį dėl susidėvėjusios bitumu impregnuotos virvės, pažymėtina, kad su šia galimybe susijusios aplinkybės iš viso tirtos nebuvo, išvadoje tiesiog konstatuota, kad bitumu impregnuotos virvės ,,tarnavimo laikas iš esmės buvo pasibaigęs“ bei konstatuota, kad tokių vamzdynų tarnavimo laikas vidutiniškai apie 30-40 metų (tačiau nieko nepasisakyta apie bitumuotos virvės tarnavimo laiką). Atkreiptinas dėmesys, kad išvados nuotraukose (5, 7 pav.) matyti, jog ekskavatoriui iškėlus vamzdį, šalia įbetonuotos movos matosi bitumuotos virvės dalys, tačiau šios nuotraukos neleidžia daryti išvados, kad bitumu impregnuota virvė plyšo dėl susidėvėjimo, o ne dėl grubaus mechaninio vamzdžio ištraukimo iš movos (kaip minėta, vamzdis iš movos ištrauktas ekskavatoriumi, ir liudytojas teismo posėdžio metu patvirtino, kad nespėjo sustabdyti šio veiksmo). Dar viena aplinkybė, kuri, anot liudytojo teismo posėdžio metu duotų parodymų, patvirtina ilgalaikį vandens pratekėjimą pro movą – tai rūdžių sluoksnis ant vamzdžio. Iš išvadoje esančių nuotraukų (3-8 pav.) matyti sąlyginai nedidelė vamzdžio dalis, ant kurio matyti pasiskirstęs rūdžių sluoksnis, kuris, be kita ko, pastebimas ir ant įbetonuotos vamzdžio movos; Statybos specialisto D. V. į 2018 m. spalio 2 d. Vandentiekio avarijos lokalizacijos nustatymo darbų stebėsenos ir bandinių priėmimo ataskaitoje nurodyta, kad kitur vamzdis nebuvo aprūdijęs, tačiau iš ataskaitoje esančioje 32 nuotraukoje užfiksuotos vamzdžio dalies tokios išvados padaryti nėra galimybių, juo labiau, kad iš 2018 m. spalio 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (dubliko priedas Nr. 3) nuotraukos matyti, jog ištraukta kelių metrų ilgio vamzdžio dalis per visą ilgį taip pat padengta netolygiai rūdimis.
54. Nesant pakankamai duomenų apie kiek toliau nuo movos esančio vamzdžio dalies (ne)pasidengimą rūdimis, negalima daryti išvados, jog rūdys ant vamzdžio atsirado išimtinai tik dėl pro movos ir vamzdžio sujungimą pratekėjusio vandens. Pažymėtina, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, leidžiančių spręsti, jog per visą vamzdžio naudojimo laikotarpį apie jį esantis gruntas buvo sausas. Gruntui šioje vietovėje esant pakankamai nestabiliam, kaip nustatyta Sklypo inžinerinių geologinių tyrinėjimų ataskaitoje, pridėtoje prie Techninio projekto, oksidacijos procesas galėjo vykti ir nesant vandens pratekėjimo pro movos ir vamzdžio sujungimą. Juo labiau, kad net pačioje išvadoje nurodyta, jog korozijos procesai neturėjo ženklios įtakos vamzdžio lūžiui.
55. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).
56. Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoj nukentėjusio asmens (kreditoriaus) šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad žalą padaręs asmuo moka arba draudėjui (žalą patyrusiam asmeniui), arba draudikui, priklausomai nuo to, kuris iš jų pareiškia reikalavimą. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, t. y. pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį tie žalos atlyginimo santykiai yra atsirandantys delikto pagrindu arba iš tų asmenų sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018).
57. Subrogacijos reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).
58. Aiškindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007).
59. Teismas pažymi, kad ieškovei neįvykdžius pareigos įrodyti priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, ieškinys atmestinas.
60. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau dėl jų nepasisako (CPK 265 straipsnis).
61. CPK 93 straipsnyje nustatyta, kaip paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovės naudai priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos – kurios, įvertinus bylos sudėtingumą, mažintinos iki 4 000 Eur.
62. Liudytojui D. V. iš teismo depozitinės sąskaitos sumokėti 400 Eur.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 301 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei UAB ,,Prienų vandenys“ iš ieškovės ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“, 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) atstovavimo išlaidų.
Liudytojui D. V. 400 Eur (keturių šimtų eurų) sumą išmokėti iš Vilniaus apygardos teismo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, į liudytojo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė