Baudžiamoji byla Nr. 2K-271/2011 nuasmeninta
Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00141-2010-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.4.4.2.5; 2.4.5.2.1
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. birželio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Tomo Šeškausko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutarties.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį vienerių metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme bei nustatyta galutinė subendrinta trejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutartimi nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą,
nustatė:
D. B. nuteistas už tai, kad nuo 2009 m. vasario 10 d. iki 2010 m. vasario 10 d., būdamas nesuimtas, vengė atlikti bausmę pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. nuosprendį, kuriuo buvo nuteistas trejų metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme, kol pats atvyko į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą.
Kasaciniu skundu nuteistasis D. B. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu surinktais, tačiau teisiamajame posėdyje neištirtais įrodymais. D. B. nuteisimas pagal BK 242 straipsnį grindžiamas ir jo motinos A. B. parodymais, iš kurių akivaizdu, kad šaukimo kasatoriui neįteikė ne tik policijos pareigūnai, bet ir jo motina. Šaukimas teisiamajame posėdyje neištirtas, o momentas, kada D. B. sužinojo, kad turi atvykti į policijos įstaigą, tiksliai nenustatytas, nors tai svarbu, siekiant tinkamai nustatyti nusikalstamos veikos padarymo laiką. BK 242 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektas – normali bausmių vykdymo įstaigų veikla vykdant arešto ar laisvės atėmimo bausmę, todėl, anot kasatoriaus, nusikalstamos veikos padarymo laiką reikėtų skaičiuoti ne nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, bet nuo jo perdavimo vykdyti dienos. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 333 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ar nutartis kartu su baudžiamąja byla, apeliaciniu skundu, atsikirtimais ir papildomai pateikta medžiaga ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šių sprendimų paskelbimo dienos perduodami nuosprendį priėmusiam pirmosios instancijos teismui vykdyti. Pagal BPK 342 straipsnį įsiteisėjusį nuosprendį, išskyrus BPK 337 straipsnyje numatytus atvejus, pateikia vykdyti jį priėmęs teismas ne vėliau kaip per tris dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba nuo bylos grąžinimo iš apeliacinės instancijos teismo dienos. Patvarkymą vykdyti nuosprendį surašo teisėjas ir kartu su nuosprendžio nuorašu išsiunčia bausmės vykdymo institucijai ir nuosprendžio vykdymą kontroliuojančiam prokurorui. Dėl terminuoto laisvės atėmimo bausmės – laisvės atėmimo vietai, kurioje laikomas nuteistasis, arba policijos įstaigai, kurios teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji vieta, jeigu nuteistajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo nebuvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Iš liudytojo, Kauno apskrities VPK pareigūno R. B. parodymų ir jo tarnybinės ataskaitos matyti, kad šis pareigūnas lankėsi jo gyvenamojoje vietoje, skambino gyvenamosios vietos telefonu, tačiau D. B. nerado, iš kasatoriaus motinos A. B. gavo telefono numerį, kuriuo galėjo su juo susisiekti; teismai netyrė, kokiu telefono numeriu kasatoriui skambino liudytojas R. B., ar skambino apskritai. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp liudytojų A. B. ir policijos pareigūnų teiginių buvo prieštaravimų, tačiau nė vienas teismas nesiaiškino prieštaravimų priežasčių, jų nepašalino. Pasak kasatoriaus, teismai nevertino byloje esančių įrodymų kaip visumos. Kasaciniame skunde D. B. nurodo nebesilankęs policijos įstaigoje, nes laukęs, kada bus įvykdytas teismo nuosprendis, neneigia žinojęs apie jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau nevengė jos atlikti. Kasatorius pabrėžia, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nebuvo apklausti nei jo brolis, nei tėvas, nei policijos pareigūnas E. J., nei draugė, pas kurią jis neva gyveno.
Nuteistasis D. B. nurodo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 66 straipsnyje, reglamentuojančiame nuteistųjų siuntimo į pataisos įstaigas ir priėmimo jose tvarką, pažymima, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistasis, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė, suimamas. Į pataisos įstaigas nuteistuosius, kuriems paskirtas terminuotas laisvės atėmimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pristato Viešojo saugumo tarnyba. Nei BPK, nei BVK neįpareigoja nuteistojo pačiam nuvykti į policijos įstaigą, o juo labiau į pataisos namus. Nuteistojo suėmimas, jo nugabenimas į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą – atitinkamos policijos įstaigos prerogatyva. Nuteistasis D. B. nurodo, kad kardomoji priemonė jam buvo taikoma tik iki nuosprendžio įsiteisėjimo; jis laukė, kada bus suimtas ir nugabentas į bausmės atlikimo vietą.
BPK 322 straipsnyje numatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, posėdyje turi teisę dalyvauti ir nuteistasis. Be nuteistojo galima nagrinėti bylą, jeigu jam buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką. Kasatorius pažymi, kad Panevėžio apygardos teismas išnagrinėjo apeliacinę bylą jam nedalyvaujant, atliko įrodymų tyrimą, vadinasi, D. B. neturėjo galimybės pasinaudoti savo teisėmis (prašyti į teismo posėdį kviesti bei apklausti kaip liudytojus savo tėvą, brolį, motiną, draugę, policijos darbuotojus, išsiaiškinti parodymuose esančius prieštaravimus, išreikalauti papildomą medžiagą, reikšti nušalinimus). Akcentuotina, kad apeliacinio proceso metu buvo atliekami ne veiksmai, kuriuos numato BPK 324 straipsnio 4 dalis, o nutarta atlikti įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis), kurioje pabrėžiama, kad apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. XXI BPK skyriuje numatytų įrodymų tyrimo taisyklių analizė rodo, kad kaltinamasis, o apeliacinės instancijos teisme – nuteistasis, turi teisę aktyviai dalyvauti įrodymų tyrimo procese. Be to, BPK 22 straipsnio 3 dalyje pabrėžiama, kad kaltinamasis, tuo pačiu ir nuteistasis, turi teisę pateikti prašymus, teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus, duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų ir pan. Šių teisių, anot kasatoriaus, nesuvaržo BPK 324 straipsnio 2 dalis – kolegijos pirmininkas atvykusiems į posėdį asmenims išaiškina jų teises ir pareigas ir paklausia, ar jie turi prašymų. Šie asmenys gali prašyti, kad teismas pakviestų į posėdį liudytojus, nukentėjusiuosius, ekspertus, specialistus ar išreikalautų bylai nagrinėti reikalingą medžiagą. Dėl pareikštų prašymų teismas priima motyvuotą nutartį. Jeigu prašymui patenkinti reikia papildomai laiko, teismas gali padaryti bylos nagrinėjimo pertrauką.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad 2009 m. gruodžio 23 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnyje, įvykdymo. Šio tyrimo metu Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjai, tenkindami prokuroro prašymus, leido nukentėjusiajam bendrauti su atitinkamais asmenimis, daryti garso bei vaizdo įrašus. Kauno apskrities VPK ONTV pareigūnai, atlikdami slaptą sekimą, užfiksavo, jog D. B. dalyvavo viename iš susitikimų, kuris vyko 2010 m. sausio 7 d. Kaune, buvo įrašytas jo pokalbis. Taigi, pasak nuteistojo, to paties komisariato, kurio darbuotojai turėjo vykdyti jam apkaltinamąjį nuosprendį, pareigūnai, sekė jį, įrašinėjo pokalbius. Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo 2010 m. sausio 19 d. nutartimi jau leista sekti kasatorių, daryti garso ir vaizdo įrašus, to paties teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010 m. sausio 13 d. nutartimi buvo leista atlikti kratą jo gyvenamojoje vietoje Kaune. Tokie faktai rodo, kad nuteistasis D. B. niekur nesislapstė, policijos pareigūnai jį stebėjo, tačiau nesulaikė.
Atsiliepimu į nuteistojo D. B. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas prašo nuteistojo D. B. kasacinį skundą atmesti.
Anot prokuroro, sutiktina, kad atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, nedalyvaujant nuteistajam, buvo padaryta teisės normų, numatytų BPK XXI skyriuje, pažeidimų. Tačiau prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas tik perskaitė dokumentus, kurie nebuvo paskelbti nagrinėjant bylą Kėdainių rajono apylinkės teismo posėdžio metu – taip jis ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytą BPK 301 straipsnio 1 dalies pažeidimą; apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu perskaityti dokumentai buvo surinkti dar ikiteisminio tyrimo metu ir D. B. buvo žinomi, jis su jais buvo supažindintas pabaigus tyrimą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuteistasis D. B. nurodytų aplinkybių šiuose dokumentuose neginčijo, todėl apeliacinės instancijos teismo metu atliktas įrodymų tyrimas, nors ir nedalyvaujant nuteistajam, tačiau pagarsinant jam žinomus dokumentus, nelaikytinas esminiu BPK pažeidimu, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės. Taip pat nors kasatorius nurodo, kad jis būtų prašęs atlikti išsamesnį įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, tačiau dalis jo nurodomų apklaustinų liudytojų (motina, policijos pareigūnai) buvo apklausti pirmosios instancijos teisme, o skunde nenurodoma, apie kokias naujas ar papildomas aplinkybes šie liudytojai turėtų būti apklausti.
Anot prokuroro, tai, kad kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – buvo palikta iki įsiteisės 2008 m. spalio 14 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendis, neatleidžia nuteistojo D. B. nuo paskirtos bausmės atlikimo ir nesudaro galimybės elgtis taip, kad nuosprendžio vykdymas būtų apsunkintas ar neįmanomas. Vengimu atlikti bausmę nereikėtų suprasti visiško pasislėpimo, visų ryšių su artimaisiais nutraukimo. D. B. apie tai, kad jo ieško policija, kad kitus kartu su juo nuteistus asmenis atlikti bausmę išsivedė policijos pareigūnai, buvo žinoma. Pareiga atlikti paskirtą bausmę siejama su nuosprendžio įsiteisėjimo data. Taip pat pabrėžiama, kad kasatorius nenurodo konkrečių aplinkybių – kokioje baudžiamojoje byloje, dėl kokių priežasčių jis buvo sekamas, o jo gyvenamojoje vietoje atlikta krata. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad D. B. nurodomi veiksmai buvo atliekami netrukus iki jo atėjimo į Kauno apskrities VPK, kur jis buvo sulaikytas tam, kad atliktų paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Tai, kad kasatorius pats atėjo į policijos įstaigą atlikti bausmės, rodo, jog jis žinojo apie nuosprendžio vykdymą.
Kasacinis skundas tenkintinas.
Kasatorius pagrįstai ginčija apeliacinės instancijos teismo nutartį esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo aspektu ir nurodo į pažeidimus, jo manymu, padarytus šiam teismui suvaržius jo teisę dalyvauti tiriant įrodymus.
Iš šioje byloje esančių aplinkybių matyti, kad Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėjo pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą (esminis kasacinio skundo argumentas – BK 242 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvių ir subjektyvių požymių nebuvimas jo veikoje). Byla apeliacine tvarka išnagrinėta nuteistajam nedalyvaujant. Savo apeliaciniame skunde nuteistasis D. B. neprašė jį, atliekantį laisvės atėmimo bausmę, pristatyti į apeliacinės instancijos teismo posėdį, vėliau tokių prašymų taip pat nepateikė. Šį nuteistąjį apeliaciniame teisme atstovavo ir jo teises gynė advokatė Rima Keblienė, paskirta BPK 51 straipsnio 3 dalies tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas, realizuodamas BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytą procesinę galimybę, ir taisydamas pirmosios instancijos teismo padarytus BPK 20 straipsnio 5 dalies, 242, 290 straipsnių pažeidimus, nusprendė atnaujinti byloje įrodymų tyrimą - perskaityti byloje esančius anksčiau ištirtus ir neištirtus dokumentus bei paskelbti anksčiau neperskaitytus D. B. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nutartyje remdamasis nedalyvaujant nuteistajam apeliacinės instancijos teisme ištirtų įrodymų dalimi - Kauno apskrities VPK VTV AKS vyr. postinio R. B. tarnybiniu pranešimu, Kauno apskrities VPK Kėdainių RPK kriminalinės policijos tyrėjų tyrėjo E. J., K. A. tarnybinėmis ataskaitomis, įtariamojo D. B. apklausos duomenimis, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nuteistojo tyčia dėl vengimo atlikti laisvės atėmimo bausmę yra nustatyta, kad pripažindamas D. B. kaltu pagal BK 242 straipsnį, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą.
Konstitucijos 31 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, BPK 7, 10, 44 straipsniuose įtvirtinti teisės į teisingą (sąžiningą) procesą, teisės į gynybą, rungimosi principas. Šių teisių ir principo užtikrinimą garantuoja kitos BPK normos. Pagal BPK 22 straipsnio 3 dalį kaltinamasis baudžiamajame procese turi teisę teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, pateikti prašymus, duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų, reikšti nušalinimus, užduoti klausimus. BPK 45 straipsnyje numatytas įpareigojimas teisėjui, prokurorui ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui ne tik išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises, bet ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. BPK 322 straipsnio 2 dalyje numatyta nuteistojo teisė dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, o BPK 324 straipsnio 6 dalyje pažymėta, kad įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme atliekamas ir atnaujinamas, vadovaujantis BPK XXI skyriuje nustatytomis taisyklėmis. Pagal šiame BPK skyriuje esančio 272 straipsnio 1 dalį kaltinamasis turi teisę duoti paaiškinimus teisme dėl tiriamų įrodymų.
Taigi tuo atveju, kai vadovaujantis BPK 276, 290 straipsniuose numatyta tvarka apeliaciniame teisme tiriami anksčiau neištirti įrodymai, vėliau jie panaudojami kaltei pagrįsti, nagrinėjimo teisme dalyvio – nuteistojo - teisė dalyvauti tiriant šiuos duomenis ir duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas aplinkybes yra svarbi šio asmens teisė, sudaranti tokiam asmeniui sąlygas būti visateisiu proceso subjektu. Apeliacinis procesas, kurio metu teisme tiriant anksčiau netirtus įrodymus, nelaisvėje esančiam nuteistajam nesudaromos sąlygos naudotis tokiomis teisėmis, negali būti laikomas atitinkančiu proceso principus: teisės į teisingą (sąžiningą) procesą, rungimosi ir kt.
Kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą nedalyvaujant nelaisvėje esančiam nuteistajam, šiais įrodymais pagrindęs jo kaltę, padarė esminių BPK 22 straipsnio 3 dalies, 45 straipsnio, 322 straipsnio 2 dalies, 324 straipsnio 6 dalies pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo D. B. teisės. Šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), dėl to yra pagrindas panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde esančių argumentų dėl įrodymų vertinimo, dėl BK 242 straipsnyje esančio nusikaltimo sudėties buvimo kasacinės instancijos teismas negali svarstyti, nes iš naujo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme šie klausimai turės būti sprendžiami. Jų svarstymas ir nuomonės dėl jų išreiškimas kasacinėje nutartyje pažeistų BPK 386 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą, kad kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
nutaria:
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Antanas Klimavičius
Valerijus Čiučiulka
Tomas Šeškauskas