Civilinė byla Nr. e2-105-329/2020
Teisminio proceso Nr. 2-28-3- 01971-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.3.5.1.; 1.3.5.5.; 1.3.5.10.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 27 d.
Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Virginija Šeškuvienė,
sekretoriaujant Eglei Valinčienei,
dalyvaujant atsakovui V. P. ir jo atstovui advokatui E. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. paslaugų įmonės ieškinį darbo ginčo byloje dėl darbo užmokesčio priteisimo atsakovui V. P..
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo išnagrinėti ieškovės ir atsakovo V. P. darbo ginčą dėl teisės, nustatant, jog atsakovui nepriklauso darbo užmokestis sumoje 3 854,79 Eur už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d., taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad atleidus atsakovą iš darbo, šis kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisiją (toliau – DGK) dėl neišmokėto atsakovui darbo užmokesčio. DGK (duomenys neskelbtini) d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovui V. P. iš ieškovės buvo nutarta išieškoti darbo užmokestį sumoje 3 854,79 Eur. Ieškovė tvirtina, kad su atsakovu yra atsiskaičiusi ir neturi prievolės mokėti nutartos išieškoti darbo užmokesčio sumos. Nurodė, kad sprendžiant ginčą ikiteismine tvarka V. P. nepateikė duomenų kiek ir už kokį laikotarpį jam yra skolinga ieškovė bei kad ginčo laikotarpiu nebuvo pravaikštoje ir vykdė nustatytas darbo funkcijas, dėl ko jam turėjo būti apskaitytas ir sumokėtas darbo užmokestis. Ieškovė teigia, kad atsakovui buvo priteistos sumos vien tik pagal Sodros duomenis ir visiškai buvo ignoruojami ieškovės pateikti duomenys apie tai, kad atsakovui nepriklausė jokie mokėjimai, nes už atliktas darbo funkcijas anksčiau jau buvo su juo atsiskaityta. Ieškovė nurodo, kad atsakovui sumos priteistos pagal neaktualius Sodros duomenis, kadangi iki ginčo sprendimo priėmimo dienos Sodrai atliekant įmonės veiklos duomenų peržiūrą ir vertinimą jie buvo patikslinti ir komisija turėjo jais vadovautis, bet dėl nežinomų priežasčių DGK nevertino ieškovės pateiktų Sodros duomenų. Ieškovė mano, kad ji neturi prievolės atsakovui mokėti 3 854,79 Eur darbo užmokestį (e. 1 tomo b. l. 22–23).
Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir dalyvaudamas teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi ieškovė teismui pateikė klaidinančią informaciją ir ieškovės pateikti įrodymai DGK, neva atsakovas nedirbo nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio ir buvo atleistas iš darbo už pravaikštą, neatitinka tikrovės. Nurodo, kad atsakovas darbo funkcijas vykdė iki pat atleidimo iš darbo dienos – (duomenys neskelbtini) d. ir iš darbo buvo atleistas pagal Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso (toliau – DK) 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą – atsakovui parašius (duomenys neskelbtini) d. prašymą atleisti iš darbo, nes darbdavys nemokėjo darbo užmokesčio nuo (duomenys neskelbtini) d. Nors ieškovė DGK teigė atsakovą atleidusi iš darbo už pravaikštas pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą, tačiau atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad jokiose pravaikštose nebuvo, jokių pasiaiškinimų iš jo darbdavys neprašė, visą laiką dirbo kartu su porininku E. V., juos ieškovė buvo komandiravusi dirbti Europoje, vežioti krovinius. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovui, neva neatvykus į darbą, ji ėmėsi DK 58 straipsnyje nurodytų veiksmų, o ieškovės teikiamuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose su žymomis „PB“ yra nurodyta melaginga informacija. Darbdavys turėjo įrodyti, kad atsakovas (darbuotojas) nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. buvo pravaikštoje ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, kaip numatyta DK 58 straipsnyje, tačiau tokių įrodymų nepateikė, nes jų nėra. Atsakovas paaiškino, kad teismui pateiktos jo CMR kopijos patvirtina, jog atsakovas darbo funkcijas vykdė iki pat atleidimo iš darbo dienos. Mano, kad ieškovė tikslingai vilkina DGK sprendimo vykdymą ir tokiu būdu piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
Ieškovės atstovai advokatas D. V. ir įmonės vadovas S. S. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jiems pranešta tinkamai (e. 2 tomo b. l. 124, 120). (duomenys neskelbtini) d. ieškovės atstovas įmonės vadovas S. S. pateikė prašymą atidėti teismo posėdį dėl jo sveikatos problemų (e. 2 tomo b. l. 113). Ieškovės atstovo advokato D. V. neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, iš jo teismas negavo jokių prašymų dėl teismo posėdžio.
Neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, dalyvaujančio byloje asmens ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1 dalis). Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė, 2019 m. birželio 17 d. pateikusi teismui ieškinį dėl darbo ginčo, ne pirmą kartą prašo atidėti bylos nagrinėjimą. Ieškovės atstovai nė karto nedalyvavo teismo posėdžiuose, nuo ieškinio ir patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos nepateikė jokių naujų rašytinių įrodymų. Ieškovė yra juridinis asmuo, turintis savo atstovą advokatą, kuriam, remiantis pateikta į bylą 2019 m. balandžio 8 d. teisinių paslaugų teikimo sutartimi, suteiktos visos CPK numatytos šalių procesinės teisės, tame tarpe ir teisė teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo ar parengiamojo posėdžio metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams (e. 1 tomo b. l. 7). Todėl ieškovės atstovas įmonės vadovas S. S., negalėdamas dalyvauti teismo posėdyje, turėjo galimybę įmonės interesus ginti per įmonės atstovą advokatą, teikti teismui savo paaiškinimus raštu. Ieškovė turi pareigą veikti už greitą darbo ginčo išsprendimą, nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis ir nevilkinti bylos nagrinėjimo.
Teismas, įvertinęs ieškovės procesinį elgesį ir procesinių pareigų nevykdymą, ieškovės atstovų neatvykimo į teismo posėdį priežastis pripažįsta nesvarbiomis. Remiantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, ieškovei neatvykus į teismo posėdį, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad civilinėje byloje nagrinėjamas iš esmės darbo ginčas, dėl kurio 2019 m. gegužės 14 d. priimtas DGK sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nustos galios teismui priėmus procesinį sprendimą (šiuo atveju būtų nutartis) pagal ieškovės pateiktą ieškinį, todėl sprendžia, kad byla nagrinėtina iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles nedalyvaujant ieškovei.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Patikslintas ieškinys atmetamas.
Byloje nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) d. sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią atsakovas buvo priimtas į darbą ieškovės įmonėje vairuotoju (e. 1 tomo b. l. 37–38, 41–42). Ieškovė (darbdavys) įsipareigojo mokėti atsakovui 520 Eur mėnesinį darbo užmokestį, mokamą du kartus per mėnesį, bei mokėti tarnybinės komandiruotės dienpinigius pagal išbūtas dienas komandiruotėje. (duomenys neskelbtini) d. darbo sutarties pakeitimų raštu padaryta nebuvo.
Darbo sutartis buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) d., nutraukimo pagrindas – darbuotojo prašymas (duomenys neskelbtini) d. atleisti pagal DK 56 straipsnio 2 dalį (e. 1 tomo b. l. 41–42, 44).
Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. atsakovas kreipėsi į DGK su ieškiniu dėl to, kad nutraukus darbo sutartį, ieškovė (darbdavys) su juo galutinai neatsiskaitė ir nesumokėjo darbo užmokestį už (duomenys neskelbtini) (iki atleidimo) mėnesius (e. 1 tomo b. l. 35–36).
DGK (duomenys neskelbtini) d. darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovui iš ieškovės nutarė išieškoti darbo užmokestį už 2019 m. sausio, vasario ir kovo (iki atleidimo) mėnesius sumoje 3854,79 Eur (e. 1 tomo b. l. 5–6, 25–26).
Ieškovė (darbdavys), nesutikdama su DGK sprendimu, pareiškė ieškinį teismui dėl darbo ginčo dėl teisės, teigdama, kad su atsakovu yra atsiskaičiusi, o mokėti atsakovui darbo užmokestį už (duomenys neskelbtini) (iki atleidimo) mėnesius nesutinka, nes atsakovas ginčo laikotarpiu nevykdė darbo veiklos ir tai patvirtina Sodros duomenys, kurių DGK nevertino. Ieškovė naujų įrodymų nepateikė, prašė išreikalauti iš DGK darbo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vadovautis DGK pateiktais rašytiniais įrodymais.
Taigi byloje sprendžiamas ginčas dėl darbo užmokesčio mokėjimo atsakovui už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d.
Ieškovė DGK nagrinėtoje darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra pateikusi šiuos jos poziciją turinčius pagrįsti įrodymus: 1) (duomenys neskelbtini) d. aktas dėl V. P. neatvykimo į darbą (e. 1 tomo b. l. 40); 2) (duomenys neskelbtini) d. raštas, kuriame nurodyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. V. P. į komandiruotę nebuvo siunčiamas (e. 1 tomo b. l. 49); 3) (duomenys neskelbtini) (iki (duomenys neskelbtini) dienos) mėnesių V. P. darbo laiko apskaitos žiniaraščių išrašai, kuriuose visos dienos pažymėtos „PB“– pravaikštos ir kitoks neatvykimas į darbą be svarbios priežasties (e. 1 tomo b. l. 52–56); 4) (duomenys neskelbtini) mėnesių darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraščiai (e. 1 tomo b. l. 57–59); 5) atostogų/kompensacijų už nepanaudotas atostogas dalies skaičiavimo pažyma (e. 1 tomo b. l. 51).
Ieškovės pateiktas (duomenys neskelbtini) d. aktas dėl V. P. neatvykimo į darbą, kuriame nurodyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. V. P. be pateisinamos priežasties nepasirodė darbe ir atsakovui neatvykus į darbą be pateisinamos priežasties daugiau nei vieną darbo dieną ir tuo šiukščiai pažeidus darbo drausmę, spręstinas klausimas dėl darbo santykių su darbuotoju nutraukimo DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu (dėl darbuotojo kaltės). Tačiau iš DGK darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos (duomenys neskelbtini) d. darbo sutarties, kurią ieškovė (darbdavys) pateikė su atsiliepimu DGK, matyti, kad atsakovas iš pareigų buvo atleistas ne DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, o, kaip ir nurodo atsakovas (darbuotojas) – DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (darbo sutartis nutraukta darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, kai darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga)). Esantis byloje atsakovo (darbuotojo) (duomenys neskelbtini) d. prašymas atleisti jį iš darbo pagal DK 56 straipsnio 2 dalį taip pat paneigia ieškovės nurodomas aplinkybes, jog atsakovas buvo pravaikštose ir todėl ieškovė neturi pareigos mokėti atsakovui darbo užmokestį. Teismas atkreipia dėmesį, kad darbo sutartyje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas (DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas) nenuginčytas, jis galiojantis.
DGK darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys iš Darbuotojų saugos ir sveikatos informacinės sistemos, integruotos su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) informacine sistema, taip pat paneigia ieškovės surašytuose raštuose nurodytas aplinkybes, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. be pateisinamos priežasties nepasirodė darbe, kadangi, kaip matyti iš minėtų duomenų, atsakovo draudžiamosios pajamos buvo : (duomenys neskelbtini) mėn. – 722 Eur, laikotarpio fiksavimo data – (duomenys neskelbtini) d.; (duomenys neskelbtini) mėn. – 1553,28 Eur, laikotarpio fiksavimo data – (duomenys neskelbtini) d.; (duomenys neskelbtini) mėn. – 1979,51 Eur, laikotarpio fiksavimo data – (duomenys neskelbtini) d. (e. 1 tomo b. l. 62–63, prijungtos DGK darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 22). Taigi iš viso ginčo laikotarpiu atsakovo draudžiamosios pajamos buvo 4254,70 Eur (priskaitytina suma). Atsakovas pripažino, kad iš šios sumos 400 Eur jam buvo sumokėta iki DGK (duomenys neskelbtini) d. sprendimo priėmimo. Todėl darytina išvada, kad ieškovė yra nesumokėjusi atsakovui 3854,79 Eur (4254,70 Eur – 400 Eur). Duomenys iš Darbuotojų saugos ir sveikatos informacinės sistemos, integruotos su VSDFV informacine sistema, yra oficialūs, todėl patikimi ir ieškovei nenuginčijus šių duomenų, teismas neturi pagrindo jais netikėti. Ieškovės teiginys, kad atsakovui buvo priteistos sumos pagal neaktualius Sodros duomenis, kurie iki DKG sprendimo priėmimo dienos buvo patikslinti Sodrai atliekant įmonės veiklos duomenų peržiūrą ir vertinimą, neparemtas jokiais objektyviais įrodymais. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kurie neabejotinai nuginčytų DGK darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius duomenis iš Darbuotojų saugos ir sveikatos informacinės sistemos, integruotos su VSDFV informacine sistema, apie atsakovo draudžiamąsias pajamas nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. Atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad maždaug 2019 m. balandžio viduryje, t. y. jau po jo atleidimo iš darbo ir ginčą sprendžiant DGK, jis iš VSDFV gavo SMS žinutę apie tai, kad darbdavys (ieškovė) pakeitė duomenis, susijusius su atsakovo atleidimo iš darbo pagrindu, tačiau pati ieškovė atsakovo neinformavo apie pakeistus anksčiau pateiktus VSDFV duomenis dėl atsakovo atleidimo. Atsakovas nurodė, kad dėl tokių neteisėtų ieškovės veiksmų (klaidingų duomenų teikimo siekiant išvengti mokesčių mokėjimo valstybei ir VSDFV) yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Todėl teismas sprendžia, kad egzistuojant minėtoms aplinkybėms, yra pagrindo abejoti šiuo metu esančiais VSDFV duomenimis dėl atsakovo pravaikštos laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d., kuriuos ieškovė pakeitė po mėnesio nuo atsakovo atleidimo ir kurie neatitinka darbo sutarties nutraukimo su atsakovu pagrindui, įrašytam darbo sutartyje, todėl teismas jais nesivadovauja ir vertina kaip patikimą įrodymą duomenis iš Darbuotojų saugos ir sveikatos informacinės sistemos, integruotos su VSDFV informacine sistema, apie atsakovo draudžiamąsias pajamas laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d., esančius DGK darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškovės (duomenys neskelbtini) d. raštas, kuriame nurodyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. V. P. į komandiruotę nebuvo siunčiamas, yra surašytas jau po atsakovo atleidimo iš darbo dienos. Tačiau šiame ieškovės rašte pateiktus duomenis paneigia atsakovo pateiktos į bylą CMR kopijos, kurios patvirtina atsakovo nurodomą faktą, kad atsakovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. dirbo ieškovės įmonėje, ieškovei priklausančia transporto priemone, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežiojo krovinius (e. 2 tomo b. l. 75–82).
(duomenys neskelbtini) (iki (duomenys neskelbtini) dienos) mėnesių V. P. darbo laiko apskaitos žiniaraščių išrašai, kuriuose visos dienos pažymėtos „PB“– pravaikštos ir kitoks neatvykimas į darbą be svarbios priežasties bei (duomenys neskelbtini) mėnesių darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraščiai teismui kelia pagrįstų abejonių dėl jų objektyvumo, vertinant juos visumoje su aukščiau aptartais rašytiniais įrodymais : (duomenys neskelbtini) d. darbo sutartimi (joje nurodytu darbo sutarties nutraukimo pagrindu), atsakovo (darbuotojo) (duomenys neskelbtini) d. prašymu atleisti jį iš darbo pagal DK 56 straipsnio 2 dalį, duomenimis iš Darbuotojų saugos ir sveikatos informacinės sistemos, integruotos su VSDFV informacine sistema, atsakovo pateiktomis į bylą CMR kopijomis.
Tinkamai raštu įforminti darbo sutarties nutraukimą visų pirma buvo tiesioginė darbdavio (ieškovės) pareiga. Todėl visos šios pareigos nesilaikymo neigiamos pasekmės tenka pačiam darbdaviui (ieškovei) ir būtent ieškovė nagrinėjamu atveju byloje privalėjo įrodyti aplinkybes, jog darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, esant šiurkščiam darbuotojo darbo pareigų pažeidimui). Civilinę bylą nagrinėjančio teismo vertinimu ieškovė tokių aplinkybių byloje neįrodė (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ieškovė į bylą nepateikė, nenurodė ir neprašė išreikalauti jokių rašytinių ir kitų objektyvių įrodymų (liudytojų parodymų, ar kt.), kurie patvirtintų, jog atsakovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. nedirbo, buvo pravaikštoje. Aukščiau nurodytas ginčo aplinkybes ieškovė iš esmės įrodinėja tik savo vadovo surašytais dokumentais. Teismas atkreipia dėmesį, kad visi šie dokumentai prieštarauja (duomenys neskelbtini) d. darbo sutarties nutraukimo pagrindui, kuris yra įrašytas darbo sutartyje paties ieškovės vadovo S. S..
Aplinkybę, kad ieškovė (darbdavys) pilnai neatsiskaitė su atleidžiamu iš darbo darbuotoju (atsakovu) patvirtina ir pati ieškovė, teigdama, kad atsakovas nebuvo darbe be pateisinamos priežasties, todėl jam nebuvo pagrindo mokėti darbo užmokestį už neatliktas darbo funkcijas. Teismo aukščiau aptarti ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai : aktas dėl atsakovo neatvykimo į darbą, raštas dėl atsakovo nesiuntimo į komandiruotę, darbo laiko apskaitos ir darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraščiai nepatvirtina ieškovės nurodytų aplinkybių.
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; ir kt.).
Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama daryti išvadai, jog ieškovė neįvykdė savo pareigos pilnai sumokėti atsakovui darbo užmokestį už (duomenys neskelbtini) mėnesius.
Ieškovei byloje neįrodžius aplinkybių, kad atsakovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. nedirbo ieškovės įmonėje ir nenuginčijus darbo sutarties nutraukimo pagrindo, įrašyto (duomenys neskelbtini) d. darbo sutartyje, teismas patikslintą ieškinį vertina kaip neįrodytą ir sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą.
Atsakovas DGK neprašė priteisti iš ieškovės netesybas už tai, kad darbdavys, atleidžiant atsakovą iš darbo, su juo neatsiskaitė.
Pagal CPK 417 straipsnį pirmosios instancijos teismas turi teisę viršyti darbuotojo pareikštus reikalavimus tiktai bylose pagal darbuotojo ieškinį. Nagrinėjamu atveju darbuotojas (atsakovas) jokio reikalavimo (priešieškinio) nėra pareiškęs, todėl šiuo atveju teismas pasisako tik dėl to reikalavimo, kurį yra pareiškęs darbdavys (ieškovė).
Pripažinus nepagrįstu ir netenkintinu ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą, turėtų būti vykdomas DGK (duomenys neskelbtini) d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau pagal DK 231 straipsnio 7 dalį teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Esant aukščiau nurodytam teisiniam reglamentavimui į šio teismo sprendimo rezoliucinę dalį perkeltina paminėto DGK sprendimo rezoliucinė dalis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
Patikslintą ieškinį, atsakovui iš ieškovės turėtų būti priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas iki sprendimo priėmimo nepateikė teismui prašymo ir įrodymų apie jo turėtas atstovavimo išlaidas, todėl teismas nagrinėjamu atveju nepriteisia iš ieškovės atsakovui jo turėtų išlaidų.
Patikslintą ieškinį atmetus, valstybei iš ieškovės priteisiamos 8,88 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268–270 straipsniais, 293 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės S. S. paslaugų įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), atsakovui V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 11, 3854,79 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 79 ct, priskaitytina suma) neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d.
Priteisti valstybei iš ieškovės S. S. paslaugų įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 8,88 Eur (aštuonis eurus 88 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus netenka galios Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (duomenys neskelbtini) d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Teisėja Virginija Šeškuvienė