Baudžiamoji byla Nr. 1-2405-988/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26709-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.3; 2.12.1.4

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka,

teismo posėdyje rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Justo Gurecko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje R. Z. (R. Z.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1) 2009 m. gegužės 25 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 5 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams su įpareigojimais; 2010 m. balandžio 13 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

2) 2010 m. gegužės 20 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3) 2013 m. sausio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 12 MGL bauda;

4) 2013 m. birželio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 164 straipsnį – areštu 40 parų;

5) 2014 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 9 mėnesių, bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

R. Z. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. jis, 2017 m. gegužės 31 d., apie 5.35 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,50 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,15 promilės etilo alkoholio).

Tokiais veiksmais R. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamasis R. Z. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad jis 2017 m. gegužės 30 d., po darbo dienos su bendradarbiais S. (pavardės nežino) ir A. (pavardės taip pat neprisimena) nusprendė išgerti alaus. Nusipirko pakuotę (6 vnt.) stipraus alaus ir grįžo namo. Jie buvo ne tik bendradarbiai, bet ir kaimynai, visi trys gyveno tame pačiame name, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Su alumi nuėjo į butą pas S.. Alų gėrė trise visą naktį, maždaug iki 3.00 val. Po to, S. pasakė, kad reikia į pastarojo automobilio bagažinę įdėti porą maišų su smėliu, kurie gulėjo lauke už jų namo. Šis smėlis buvo likęs po trinkelių, kurias dėjo už namo, darbų ir niekam buvo nereikalingas, gulėjo ten jau kurį laiką. Maišus smėliu jie buvo prisipildę iš vakaro. Jis žinojo, kad S. turi automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovi prie to namo. Pagalvojo, kam tuos maišus su smėliu nešti iki S. automobilio, jeigu galima automobiliu privažiuoti prie maišų su smėliu, pakrauti juos į bagažinę ir automobilį atgal priparkuoti stovėjimo vietoje. Jis pasakė tai S., šis padavė jam automobilio raktelius. Jis su A. išėjo į kiemą, nuėjo prie S. automobilio. Kodėl su jais nėjo S., kodėl liko bute, jis nežino. Jis sėdo prie automobilio „Audi 100“ vairo ir privažiavo arčiau tos vietos, kur buvo palikti maišai su smėliu. Pasikrovus maišus, vairuodamas „Audi 100“, jis važiavo (duomenys neskelbtini) namo kiemu atgal į tą pačią vietą, kur prieš tai stovėjo automobilis. Prie jo iš galo privažiavo policijos patrulių automobilis ir jį sustabdė. Priėjęs policininkas prašė dokumentų, bet jis su savimi nieko neturėjo. Kartu su juo buvęs A. iš jo buto atnešė jo asmens dokumentą. Patikrinus alkotesteriu jam nustatė 2,30 promilių girtumą, po to nuvežė į Priklausomybės ligų centrą, kur buvo paimtas kraujo mėginys tyrimui atlikti. Tada jis buvo pristatytas į antrą policijos komisariatą, vėliau uždarytas areštinėje. Automobilis „Audi 100“, jo žiniomis, priklausė S., kuris kurį laiką buvo jo bendradarbis ir kaimynas. Jis matė, kad S. nuolat važinėja tuo automobiliu, jį paveždavo į darbą. Tačiau kieno vardu buvo registruotas automobilis, jis nežinojo. Kai buvo sulaikytas girtas prie vairo, prarado darbą. Dirbo pas savo brolį L. Z.. Brolis pasakė, kad grįžti į darbą jis galės tik tada, kai sutvarkys reikalus su policija. Neturėdamas pajamų, jis turėjo išeiti ir iš nuomojamo buto Vilniuje. Išvažiavo gyventi į Šalčininkų rajoną, pas pusbrolį, kur ir gyveno iki šios dienos. 2018 m. birželio 16 d. paskambino savo buvusiai sugyventinei, kuri pasiūlė grįžti atgal ir kartu gyventi pastarosios bute. Jis nutarė grįžti, todėl 2018 m. birželio 17 d. atvažiavo į Vilnių. Važiuojant 16-o maršruto troleibusu link sugyventinės namų, jį patikrino kontrolieriai. Jis neturėjo talonėlio. Kontrolieriai pradėjo tikrinti jį duomenų bazėje ir pamatė, kad jis yra paieškomas, todėl iškvietė policijos pareigūnus ir jį pristatė į Kelių policijos valdybą. Jam įteikto pranešimo apie įtarimą pagal BK 281 straipsnio 7 dalį esmę suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai, gailisi (b. l. 36, 37, 74).

Liudytojas V. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gegužės 31 d., apie 5.40 val., iš budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į juodos spalvos automobilį „Audi 100“ atsisėdo už vairo galimai girtas vairuotojas. Patruliuodami (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastebėjo anksčiau minėtą automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Įjungę tarnybiniame automobilyje garso ir šviesos signalą, automobilį sustabdė. Jis priėjo prie vairuotojo, prisistatė ir teisėtai pareikalavo, kad vairuotojas jam pateiktų vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus. Vairuotojas pasakė, kad nieko neturi. Bendraujant su vairuotoju, kilo įtarimas, kad šis gali būti neblaivus, nes iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Paklausus vairuotojo, ar vartojo alkoholinius gėrimus, buvo gautas teigiamas atsakymas. Automobilyje šalia vairuotojo sėdėjo keleivis, kuris, nuėjęs iki namų, atnešė vairuotojo asmens tapatybės kortelės kopiją. Buvo nustatyta, kad automobilį vairavo R. Z., kuriam alkotesteriu nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,30 promilių. R. Z. su pažeidimu sutiko, buvo nuvežtas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur buvo paimtas kraujas tyrimui. Jis matė vairavimo faktą, vairuotojas iš jų akiračio dingęs nebuvo (b. l. 10).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. Z. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,15 promilės etilo alkoholio (b. l. 41).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad R. Z. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (b. l. 42).

Iš alkoholio matuoklio „Alcotest 6810“ kvito matyti, kad 2017 m. gegužės 31 d. 5.50 val. R. Z. nustatytas 2,30 promilių neblaivumas (b. l. 43).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas nuo 2017 m. sausio 11 d. yra Ž. Z. (b. l. 7).

VšĮ „EMPREKIS“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Audi 100 Avant“, 1992 metų gamybos, vidutinė kaina su PVM 2017 m. gegužės mėnesį 940 Eur (b. l. 6).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. B. 2017 m. gegužės 31 d. nutarimu R. Z. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio tvarka, 2017 m. gegužės 31 d. 5.65 val. (b. l. 29). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. K. 2017 m. gegužės 31 d. nutarimu laikinai sulaikytas R. Z. paleistas 2017 m. gegužės 31 d. 16.46 val. (b. l. 30).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. K. 2017 m. gegužės 31 d. nutarimu R. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 38, 39).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad neginčijamai įrodyta, jog R. Z. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. jis 2017 m. gegužės 31 d., apie 5.35 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,50 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,15 promilės etilo alkoholio). Tai patvirtina liudytojo ir kaltinamojo parodymai, kurie vieni kitus papildo, tarpusavyje neprieštarauja, taip pat specialisto išvadoje, alkoholio matuoklio kvite bei medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte užfiksuoti duomenys. Taigi kaltinamojo R. Z. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kaltinamojo R. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

R. Z. pritarė proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausme, prašo leisti jam paskirtą bausmę atlikti savaitgaliais, nes nuo 2018 m. birželio 18 d. pradeda dirbti (b. l. 76-78).

Skirdamas bausmę R. Z., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį: kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, vairavo būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio; kaltinamojo asmenybę: teistas (b. l. 52-54), teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 55-61), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam prokuroro siūlomą, BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kurio dydis kiek didesnis nei bausmės vidurkis, numatytas BK 49 straipsnio 3 dalyje, t. y. 66 paras arešto.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. Z. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 641straipsnis). Vadovaujantis BK 49 straipsnio 5 dalimi bei atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą dėl bausmės atlikimo, teismas nustato atlikti arešto bausmė poilsio dienomis.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. gegužės 31 d. 5.65 val. iki 2017 m. gegužės 31 d. 16.46 val., t. y. vieną dieną. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis, be kita ko, ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius net tuo atveju, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122/2012). Vertinant tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą nagrinėjamu atveju, pažymėtina, kad R. Z. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumas. Bylos duomenimis R. Z. įvykio metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Tačiau ši aplinkybė, kad asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemones, vadovaujantis teismų praktika, neužkerta galimybės svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Vairuodamas neblaivus, kaltinamasis R. Z. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Toks elgesys kelia itin didelę grėsmę svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Todėl siekiant užkirsti kelią kaltinamajam toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, būtina uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino, taip pat atsižvelgia į kitas reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis R. Z. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, alkoholio koncentracija R. Z. kraujyje (2,15 promilės) žymiai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Todėl kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, terminas nustatytinas atitinkantis draudimo naudotis specialia teise vidurkį (BK 68 straipsnio 2 dalis).

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis R. Z. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė naudodamasis automobiliu „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ši kelių transporto priemonė laikytina nusikaltimo priemone. VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta automobilio „Audi 100 Avant“, 1992 metų, vertė yra 940 Eur. Bylos duomenimis, automobilis kaltinamajam nepriklauso, automobilio savininkas įvykio metu buvo Ž. Z.. Kadangi automobilis Audi 100 Avant“ priklauso trečiajam asmeniui, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 940 Eur.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

R. Z. (R. Z.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti bausmę – 66 paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 44 paras arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. gegužės 31 d. 5.65 val. iki 2017 m. gegužės 31 d. 16.46 val. (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis 49 straipsnio 5 dalimi, areštą nustatyti atlikti poilsio dienomis.

Išaiškinti R. Z. (R. Z.), kad pažeidus nustatytą arešto atlikimo poilsio dienomis tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 5 dalis).

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią vykdant šį baudžiamąjį įsakymą R. Z. (R. Z.) bus sulaikytas.

Paskirti R. Z. (R. Z.) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejų) metų terminui.

Paskirti R. Z. (R. Z.) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir išieškoti į valstybės biudžetą iš R. Z. (R. Z.) automobilio „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 940 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt eurų).

R. Z. (R. Z.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti R. Z. (R. Z.), kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu, jis per 14 (keturiolika) dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                            Darius Pranka