Civilinė byla Nr. e2-888-324/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00011-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.6.8.8; 2.6.8.9; 3.2.6.1

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė,

sekretoriaujant Reginai Mockevičienei,

dalyvaujant ieškovės atstovams K. S. ir advokatui D. J.,

atsakovės atstovei E. Š.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stateta“ ieškinį atsakovei Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl 85 312,08 Eur už remonto darbus ir 4 546,08 Eur palūkanų priteisimo.  

Teismas

nustatė:

ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 85 312,08 Eur skolą, 4 546,08 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos skolos ir palūkanų sumos, bylinėjimosi išlaidas.

        Palaikydami ieškovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ieškovės atstovai paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir aikštelė), esanti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Aikštelė yra (duomenys neskelbtini), joje įrengta degalinė. Kilus gaisrui padangų perdirbimo gamykloje (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. spalio 16 d. dėl aplinkos oro užterštumo pavojingomis medžiagomis Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje buvo paskelbta savivaldybės lygio ekstremali situacija. Pastebėjusi, kad transporto priemonių eismas į miesto pramonės rajoną organizuojamas per minėtą aikštelę (buvo nuimti įvažiavimą ir išvažiavimą reguliuojantys kelio ženklai), ieškovė kreipėsi į atsakovę, kad ši pateiktų paaiškinimą, kodėl tai vyksta be jos sutikimo. 2019 m. spalio 18 d.  gavo pranešimą Nr. SD-8681(6.1.), kuriame atsakovė nurodė, kad dėl susidariusios ekstremalios situacijos gesinant gaisrą eismas bus organizuojamas per ieškovės valdomą žemės sklypą ir jame esančią aikštelę, kurią įsipareigojo suremontuoti, jeigu jos danga tokio naudojimo metu bus sugadinta. Ekstremalios situacijos paskelbimo laikotarpiu per aikštelę vyko intensyvus eismas (iki 3 000 automobilių per parą, iš kurių apie 60% buvo krovinius vežantis sunkiasvoris transportas, skirtas aptarnauti (duomenys neskelbtini) įsikūrusias gamybines įmones), dėl ko ne tik susidarė didelės spūstys, trukdžiusios ieškovės klientams patekti į sklype esančią degalinę ir greito maisto restoraną, bet ir buvo sugadinta aikštelės danga, nepritaikyta tokiam intensyviam naudojimui, dėl kurio apie 2 749 kv. m. aikštelės buvo stipriai sugadinta (sutrūkinėjusios trinkelės, nutrupėję bortai, išsikraipę aikštelės pagrindai, įdubę šuliniai ir kt.). Dėl to būtina atlikti jos remonto darbus. Siekdama objektyviai įvertinti taisymo išlaidų dydį, ieškovė kreipėsi į tris inžinerinių statinių statybos/remonto darbus atliekančias įmones pasiūlymų pateikimui ir gavo tokias aikštelės remonto darbų lokalines sąmatas: UAB „Darista“ 85 312,08 Eur; UAB „Nerda“ 86 786,55 Eur; UAB „Tikla“ 88 573,15 Eur. Siekdama išvengti interpretacijų dėl padarytos žalos dydžio, ieškovė rėmėsi mažiausia pasiūlyta kaina 85 312,08 Eur ir 2019 m. lapkričio 28 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu skirti 91 044,33 Eur paramą už žalą, patirtą dėl ekstremalios situacijos (85 312,08 EUR aikštelei padaryta žala, kurią atsakovė buvo įsipareigojusi atlyginti; 4 352,53 Eur negautas pelnas laikotarpiu, kai dėl ekstremalios padėties nedirbo degalinė, ir 1 317,14 Eur darbo užmokestis darbų sustabdymo laikotarpiu, nesantys bylos dalyku)). 2019 m. gruodžio 18 d. gavo atsakovės raštą apie prašymo persiuntimą Finansų ministerijai, kuri spręs, ar skirti lėšų dėl ekstremalios situacijos patirtų nuostolių kompensavimui (ieškovės nuomone, tai nepanaikino atsakovės įsipareigojimo pačiai atlyginti aikštelei padarytą žalą paramos negavimo atveju). 2020 m. balandžio 30 d. atsakovė persiuntė Finansų ministerijos sprendimą netenkinti prašymo. Finansų ministerijai atsisakius skirti paramą, atsakovė nevykdė savo įsipareigojimo atlyginti aikštelei padarytą žalą. Siekdama išvengti atsakovės interpretacijų dėl Finansų ministerijos sprendimo kaip tariamos priežasties nevykdyti savo įsipareigojimų ieškovei bei neskundžiant Finansų ministerijos sprendimo, jį administraciniam teismui apskundė ieškovė. Į administracinę bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukta atsakovė jokios pozicijos nepateikė. Administracinės bylos nagrinėjimo metu, siekdama panaikinti galinčias kilti abejones dėl žalos pobūdžio ir dydžio, ieškovė kreipėsi į ekspertą V. Š., kad šis atliktų tyrimą ir pateiktų savo išvadas dėl aikštelės defektų egzistavimo, jų susidarymo priežasčių bei šalinimo išlaidų dydžio. 2020 m. lapkričio 24 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAT) priėmė sprendimą, kuriuo skundas buvo atmestas (administracinė byla Nr. eI3-3788-811/2020). Kadangi atsakovės įsipareigojimai ieškovei dėl aikštelei padarytos žalos atlyginimo nebuvo susieti su Finansų ministerijos skiriamos paramos gavimu ar negavimu (prašymą gauti paramą ieškovė buvo pateikusi tik geranoriškai siekdama padėti atsakovei gauti lėšų jos įsipareigojimų įvykdymui iš atitinkamo valstybės fondo), atsakovei dėl nesuprantamų priežasčių administracinėje byloje nepateikus jokios pozicijos ir minėto sprendimo nekvestionuojant, ieškovė nematė prasmės VAT sprendimą skųsti. Kadangi atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų, iš jos priteistinos aikštelės remontui reikalingo lėšos bei nuo jų sumos priskaičiuotos palūkanos. Nors ieškovė prašo priteisti aikštelei padarytos žalos atlyginimą, šis reikalavimas neturėtų būti kvalifikuojamas kaip ieškinys dėl žalos atlyginimo, nes atsakovės įsipareigojimas suremontuoti aikštelę, jei jos danga bus sugadinta, iš tikrųjų reiškia šalių susitarimą dėl remonto išlaidų atlyginimo. Dėl to atsakovės rašte užfiksuotą susitarimą prašo aiškinti pagal tikruosius jo šalių ketinimus ir įpareigoti atsakovę natūra vykdyti jos prisiimtą prievolę atlyginti aikštelės suremontavimo išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.138 straipsnio 4 punktas)). Atsisakydama atlyginti remonto išlaidas, atsakovė nepagrįstai remiasi Valstybės paramos už žalą, patirtą dėl ekstremalios situacijos, teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1107 „Dėl materialinių išteklių teikimo ir kompensavimo už jų teikimą tvarkos aprašo ir valstybės paramos už žalą, patirtą dėl ekstremalios situacijos, teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), kuris reguliuoja kitus teisinius santykius. Administracinėje byloje atsakovė sprendė, kokius įrodymus teikti Finansų ministerijai, todėl ieškovė negali prisiimti neigiamų pasekmių dėl atsakovės veiksmų. Kreipdamasi dėl valstybės paramos gavimo, atsakovė 2020 m. sausio 29 d. raštu (galutiniu sprendimu) pripažino, jog aikštelė vis dėlto buvo sugadinta, o sugadinimų mastas siekia ieškiniu prašomą priteisti sumą.

        Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad aikštelė buvo naudojama ekstremaliosios situacijos metu, kilus gaisrui (duomenys neskelbtini), todėl šalių ginčo nagrinėjimui turi būti taikomas Aprašas, pagal kurį gyventojams, ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms, kurie dėl ekstremaliosios situacijos patyrė žalą, gali būti teikiama valstybės parama. Ieškovė pateikė atsakovei prašymą skirti paramą už žalą, patirtą dėl ekstremalios situacijos. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs prašymą, atlieka Aprašo 8-10 punktuose nurodytus veiksmus ir pagal Aprašo 11 punktą įvertinęs komisijos prašymams nagrinėti pateiktas išvadas, priima sprendimą teikti Finansų ministerijai bendrą prašymą skirti lėšų valstybės paramai suteikti arba prašymo neteikti. Pagal Aprašo 13 punktą, kartu su savivaldybės administracijos direktoriaus prašymu Finansų ministerijai pateikiami žalos dydį pagrindžiantys ir nuosavybės teisę į turtą, kurio netekta ar kuris sužalotas, arba jų turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius) patvirtinantys dokumentai. Atsakovės direktorius 2020 m. sausio 28 d. prašymu Nr. SD-755(6.17) „Dėl valstybės paramos už žalą, patirtą dėl ekstremalios situacijos“ ir 2020 m. vasario 10 d. prašymu Nr. SD-1128(6.17) „Dėl valstybės paramos už žalą, patirtą dėl ekstremalios situacijos“ kreipėsi į Finansų ministeriją, prašydamas skirti paramą už žalą, patirtą dėl ekstremalios situacijos. Finansų ministerija nagrinėjo šiuos prašymus ir nurodė priežastis, kurių pagrindu konstatuota, kad juose nurodyta žalos dalis, kuriai prašoma skirti valstybės paramą, neatitinka Aprašo 13 punkte nurodytais dokumentais pagrįsto žalos dydžio – rėmėsi Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 24 d. posėdžio protokolu Nr. KPPt-33, kuriame nurodyta, jog Statybos skyrius 2020 m. sausio 22 d. raštu Nr. VD-218 informavo Turto valdymo ir verslo skyrių, kad apžiūrėjus UAB „Stateta“ turtą nenustatyta, kad jis būtų sugadintas ir jį reikėtų remontuoti; aikštelei padarytą žalą grindžiančios antstolio G. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose pateiktos 2019 m. spalio 19 d. ir 2020 m. sausio 3 d. fotonuotraukos nėra detalios ir palyginamos, vaizdas užfiksuotas nevienodu masteliu, 2019 m. spalio 19 d. nuotraukoje grindinys užfiksuotas stambiu planu, todėl neįmanoma įžiūrėti defektų, 2020 m. sausio 3 d. nuotraukoje defektai užfiksuoti iš arti, jų nedaug ir nėra aišku, ar jie atsiradę ekstremaliosios situacijos metu. Atsakovė, sutikdama su Finansų ministerijos išvada, jos neskundė. Be to, ieškovė žalos neįrodė. Atsakovės struktūrinio padalinio – Statybos skyriaus – kvalifikuoti specialistai, reaguodami į ieškovės pranešimą dėl aikštelei padarytos žalos, nuvykę į vietą ją apžiūrėjo. Būtent todėl 2020 m. sausio 24 d. posėdžio protokole Nr. KPPt-33 nurodytas nenustatytas aikštelės sugadinimo ir remonto poreikis. Atsakovės vertinimu, antstolio 2019 m. spalio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 182-19-146, kuriame konstatuotos faktinės aplinkybės 2019 m. spalio 18 d., ir 2020 m. sausio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 182-20-153, kuriame konstatuotos faktinės aplinkybės 2020 m. sausio 3 d., turėtų rodyti aikštelės dangos būklę tą dieną, kai neva dėl ekstremalios situacijos per ją buvo nukreiptas eismo srautas, ir būklę tos dienos, kai eismo srautas buvo atšauktas. Tada būklė ir jos pokytis galėtų būti nustatomas atliekant palyginamąjį vertinimą. Atliekant pateiktų fotonuotraukų palyginimą matosi, kad 2019 m. spalio 18 d. apžiūros nuotraukos nėra detalios, darytos stambiu planu. 2020 m. sausio 3 d. nuotraukos žymiai smulkesnės, nukreiptos į konkrečias vietas, kuriose neva matomi pažeidimai, naudojama liniuotė grindinio nelygumams parodyti. Abiejuose protokoluose pateiktų nuotraukų neįmanoma palyginti, nes juose fiksuotas vaizdas skirtingais masteliais, aiškiai neparodant prieš ir po buvusio vaizdo konkrečiose neva pažeistose vietose, o pirmosios apžiūros atveju nenaudota liniuotė, parodanti, kad nebuvo grindinio nelygumų. Tai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 18 d. iki 2020 m. sausio 3 d. dėl ekstremalios situacijos aikštelė buvo apgadinta. Ieškovas nepateikė jokių argumentų, kuriais siektų įrodyti, jog faktinių aplinkybių protokoluose užfiksuotos faktinės aplinkybės įrodo turto apgadinimus, kurie atsirado dėl ekstremalios situacijos. Byla buvo išnagrinėta administraciniame teisme, ieškovė nagrinėjamoje byloje pateikė tuos pačius įrodymus, kuriuos VAT jau yra įvertinęs ir dėl jų prejudicine tvarka pasisakęs.

        Teismo posėdžiuose atsakovės atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Nurodė, kad, jei ieškovė būtų kreipusis į atsakovę dėl aikštelės suremontavimo, rašte nurodytą įsipareigojimą būtų vykdę. Pradiniuose teismo posėdžiuose neigusi, kad dėl ekstremaliosios situacijos ieškovei priklausančioje aikštelėje vyko jos pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuoto pobūdžio eismas, 2021 m. birželio 22 d. teismo posėdyje pripažino, jog dėl ekstremaliosios situacijos ieškovei priklausančioje aikštelėje vyko jos pateiktuose ir teismo posėdyje peržiūrėtuose vaizdo įrašuose užfiksuoto pobūdžio eismas vietovėje, nurodytoje plane prie atsakovės 2019 m. spalio 18 d. rašto Nr. D- 8691 (6.1).

        Ieškinys tenkintinas iš dalies.

        Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

        Iš šalių atstovų paaiškinimų, rašytinių įrodymų, teismo eksperto V. Š. sudarytos defektų tyrimo ataskaitos, VAT išnagrinėtos administracinės bylos Nr. eI3-3788-811/2020 medžiagos ir liudytojų parodymų nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso kiti inžinieriniai statiniai – kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini). Sklype įrengta degalinė, kurios trinkelėmis dengtas plotas sudaro beveik 9000 kv. m. Iš UAB „Nerda“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros, ieškovės įmonės direktoriaus ir liudytojos J. P. parodymų nustatyta, kad 2019 m. vasarą degalinės aikštelės danga buvo suremontuota.  

        Kilus gaisrui Alytaus miesto padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“, atsakovės direktoriaus 2019 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. DV-846 „Dėl ekstremaliosios situacijos skelbimo“ nuo 2019 m. spalio 16 d. Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje buvo paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija dėl aplinkos oro užterštumo pavojingomis medžiagomis. Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-722 „Dėl ekstremaliosios situacijos skelbimo“ paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje (TAR, 2019-10-18, Nr. 2019-16594). Dėl gaisro buvo uždaryta (duomenys neskelbtini) (jomis nutiestos gaisro gesinimo žarnos).

        Iš ieškovės atstovo K. S. paaiškinimų, liudytojų ieškovės darbuotojų J. P. (degalinės vadovės nuo 2015 m.), T. J. (rinkodaros direktoriaus, atsakingo už degalinės veiklą nesant įmonės direktoriaus) parodymų ir 2021 m. liepos 2 d. Alytaus apskrities VPK kelių policijos skyriaus rašto Nr. 52-S nustatyta, kad prasidėjus gaisrui asmuo, pristatęs savivaldybės darbuotoju, nusuko įvažiavimą ir išvažiavimą į degalinę ribojančius kelio ženklus, nenustatyti asmenys demontavo kelio ženklus, nustatančius du įvažiavimus ir du išvažiavimus į /iš degalinės aikštelės, ir eismas joje pradėjo vykti chaotiškai – aikštele buvo naudojamasi kaip pravažiavimu vairuotojų pageidaujama kryptimi nuo ir link Kauno miesto savo nuožiūra. 2019 m. spalio 17 d. ieškovė nusiuntė raštą atsakovės direktoriui prašydama nurodyti pagrindą, kuriuo remiantis eismas (neįprastai didelis jo srautas) nukreiptas per jai priklausančią aikštelę nesant jos sutikimo. Ieškovės įmonės vadovas ir liudytojas T. J. (ieškovės rinkodaros direktorius)  parodė, kad dėl kilusio gaisro atsakovės direktorius ir miesto meras telefonu paprašė pagalbos (leisti pertvarkyti judėjimą degalinės aikštele). Kadangi didelio srauto transporto eismo aikštelė neatlaikytų, (nėra tam pritaikyta, neseniai buvo suremontuota), ieškovė paprašė atsakovės dokumentinio patvirtinimo. 2019 m. spalio 18 d. raštu Nr. SD-8681 (6.1.) „Dėl pranešimo“ atsakovė informavo ieškovę, kad dėl susidariusios ekstremalios situacijos gesinant gaisrą adresu (duomenys neskelbtini) uždaryta šalia esanti (duomenys neskelbtini), o eismas organizuojamas pagal pridedamą schemą. Šiame rašte taip pat nurodyta, jog nustačius, kad aikštelės danga ekstremalios situacijos metu bus sugadinta, savivaldybė įsipareigoja ją suremontuoti. Tam, kad būtų užfiksuota situacija dėl intensyvaus eismo poveikio degalinės aikštelės būklei, ieškovė faktinių aplinkybių konstatavimui pakvietė antstolį G. S. 2019 m. spalio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 182-19-146 yra konstatuota, jog 2019 m. spalio 18 d. dėl kelio/kelio sankryžos, esančios (duomenys neskelbtini), per kurią įvažiuojama į Alytaus miesto pramonės rajoną, remonto darbų, eismas į Alytaus miesto pramonės rajoną vyksta per UAB „Stateta“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), teritoriją.

        Iš ieškovės atstovų paaiškinimų, liudytojų J. P., T. J. parodymų, fotonuotraukų ir teismo posėdyje peržiūrėto ieškovės pateikto transporto judėjimo aikštelės teritorijoje vaizdo įrašo nustatyta, kad intensyvus su degalinės eksploatavimu nesusijęs įvairių rūšių transporto, įskaitant sunkiasvorį, miškovežius, autobusus, judėjimas vyko nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2019 m. lapkričio pabaigos. Per aikštelę vykęs eismas buvo  labai intensyvus (anot liudytojų, „autostradinis“, „trūkčiojantis“ nuolat sustojant ir vėl pajudant, sukėlęs spūstis, problemų dėl parkavimosi), visi įvažinėjo, išvažinėjo ir važiavo taip, kaip kas norėjo bet kuria kryptimi, transporto srauto vyksmas nebuvo susijęs su degalinės veikla; visa tai baigėsi, kai prasidėjo pirmas karantinas dėl Covid-19.

        Ieškovė 2019 m. lapkričio 28 d. atsakovei pateikė prašymą skirti 91 044,33 Eur paramą už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos, t. y. 85 312,08 Eur paramą dėl žalos, patirtos dėl sugadintos aikštelės (žalą grindė trijų skirtingų inžinerinių statinių statybos/remonto darbus atliekančių įmonių pateiktomis sąmatomis, pasirenkant mažiausios kainos pasiūlymą, nuosavybės teisę į aikšteles pagrindžiančiais dokumentais bei planu, kuriame pažymėta sugadinta aikštelės dalis), 4 352,53 Eur paramą dėl žalos, patirtos dėl negauto pelno, 1 317,14 Eur paramą dėl žalos, patirtos dėl darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimo darbų sustabdymo laikotarpiu, ir 62,68 Eur paramą dėl žalos, patirtos dėl nurašytos sugedusios produkcijos.

        Iš liudytojo R. J. (tuometinio atsakovės direktoriaus) parodymų nustatyta, kad šis prašymas buvo pateiktas atsakovės iniciatyva. Liudytojas parodė, kad dėl kilusio gaisro ir dėl to, kad buvo remontuojama šalia esanti žiedinė sankryža, susitarė su ieškovės atstovu T. J. dėl leidimo transportui judėti ieškovei priklausančios aikštelės teritorija, dalyvavo kelio ženklų nusukimo procese. T. J. pasakius, kad dėl to gali būti sugadinta aikštelės danga, pasitaręs su miesto vadovais pažadėjo, jog dangos sugadinimo atveju ji bus atstatyta į pradinę padėtį. Tarėsi dėl naudojimosi konkrečia aikštelės dalimi (raštu tai nebuvo užfiksuota), tačiau pripažįsta, kad eismas vyko chaotiškai. Galvojęs, kad užfiksavus pažeidimus skelbs konkursą atstatymo darbams. To nebuvo padaryta todėl, kad po 2-3 dienų įvyko LR Vyriausybės posėdis dėl ekstremalios situacijos, kuriame buvo nutarta ieškoti lėšų žalai atlyginti. Siekdama apsaugoti savo biudžeto interesus, kai buvo renkama informacija iš visų dėl ekstremaliosios situacijos nukentėjusių įmonių, savivaldybės administracija nurodė ieškovei pildyti paraišką žalai atlyginti, kurią savivaldybė perduos Vyriausybei. Tam buvo sudaryta atskira komisija, visų įmonių pateiktas sąmatas atsakovė persiuntė Finansų ministerijai.

        Atsakovė 2019 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. SD-10406 (6.17.) informavo pareiškėją, kad jos prašymas skirti paramą ir patirtus nuostolius pagrindžiantys dokumentai persiųsti Finansų ministerijai, kuri spręs, ar skirti lėšų kompensuoti patirtus nuostolius. Atsakovės įsteigta Valstybės paramos už žalą, patirtą dėl ekstremalios situacijos, komisija (toliau – ir atsakovės Komisija) 2019 m. gruodžio 23 d. posėdyje (protokolas Nr. KPPt-564) nutarė priimti UAB „Stateta“ prašymo skirti paramą už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos, dalis dėl veiklos nevykdymo laikotarpiu darbuotojams mokėto darbo užmokesčio už prastovas (1 317,14 Eur), sugedusios produkcijos (62,68 Eur) ir šioje dalyje rekomenduoti atsakovės direktoriui teikti Finansų ministerijai prašymą dėl 1 379,82 Eur žalos kompensavimo. Taip pat nusprendė nerekomenduoti atsakovės direktoriui teikti Finansų ministerijai UAB „Stateta” prašymo dalies dėl negauto pelno (4 352,53 Eur), o dėl 85 312,08 Eur žalos, patirtos dėl turto sugadinimo, atsižvelgiant į atsakovės 2019 m. spalio 18 d. raštą Nr. SD-8681, informuoti UAB “Stateta”, jog savivaldybė įsipareigojo suremontuoti aikštelės dangą nustačius, kad danga sugadinta dėl ekstremaliosios situacijos ir pateikus tai pagrindžiančius dokumentus.

         Atsakovė 2020 m. sausio 10 d. raštu Nr. SD-276 (6.17.), be kita ko, informavo ieškovę, kad, dėl žalos, patirtos dėl turto sugadinimo (85 312,08 Eur), atsižvelgiant į atsakovės 2019 m. spalio 18 d. raštą Nr. SD-8681, savivaldybė įsipareigojo suremontuoti aikštelės dangą, jeigu bus nustatyta, kad danga sugadinta dėl ekstremaliosios situacijos ir pateikti tai pagrindžiantys dokumentai. Atsakovės komisija 2020 m. sausio 17 d. posėdyje (Protokolas Nr. KPPt-20) nutarė pateikti Statybos skyriui UAB „Stateta“ prašymo dalį dėl 85 312,08 Eur žalos, patirtos dėl ekstremaliosios situacijos dėl turto sugadinimo, kompensavimo.

        Atsakovės komisijos 2020 m. sausio 24 d. posėdyje (protokolas Nr. KPPt-33) buvo nustatyta, kad atsakovės Statybos skyrius 2020 m. sausio 22 d. raštu Nr. VD-218 informavo Turto valdymo ir verslo skyrių, jog apžiūrėjus UAB „Stateta“ turtą nenustatyta, kad jis būtų sugadintas ir jį reikėtų remontuoti, todėl nutarta siūlyti administracijos direktoriui pavesti atsakingiems už statybos sritį specialistams spręsti dėl UAB „Stateta“ 85 312,08 Eur žalos, patirtos dėl ekstremaliosios situacijos metu galimai sugadinto turto – kiemo aikštelių dangos. Atsakovė 2020 m. sausio 28 d. raštu Nr. SD-755 (6.17) išsiuntė Finansų ministerijai pareiškėjos prašymą skirti 85 312,08 Eur paramą už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos kartu su atsakovės komisijos 2020 m. sausio 24 d. posėdžio protokolu Nr. KPPt-33. Ieškovė, įvertinusi atsakovės 2020 m. sausio 10 d. raštą Nr. SD-276 (6.17.) kaip prašymą pateikti papildomą informaciją bei pagrindžiančius dokumentus, nurodančius, kad aikštelės danga buvo sugadinta dėl ekstremaliosios situacijos, 2020 m. sausio 29 d. išsiuntė atsakovei 2020 m. sausio 27 d. raštą „Dėl prašymo skirti paramą už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos“, kartu pateikdama ir antstolio G. S. 2020 m. sausio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 182-20-153, kuriame užfiksuota kelio dangos bendra būklė 2020 m. sausio 3 d., t. y. kad vietomis kelio danga (trinkelės) yra išsikraipę ir suskilę, vietomis kelio danga akivaizdžiai nelygi ir banguota, dalis degalinės teritorijoje esančių šulinių taip pat išsikreipę, aplink juos esamos trinkelės dalinai pažeistos, išsikraipę. Atsakovė 2020 m. sausio 29 d. raštu Nr. SD-821 (6.17) informavo ieškovę, kad vadovaujantis Aprašo 11 punktu priimtas sprendimas teikti Finansų ministerijai UAB „Stateta“ prašymo skirti paramą už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos, dalį dėl sugadinto turto (85 312,08 Eur). Atsakovė 2020 m. vasario 10 d. raštu Nr. SD-1128 (6.17) „Dėl valstybės paramos už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos“ Finansų ministerijai pateikė UAB „Stateta“ prašymą skirti 85 312,08 Eur paramą už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos, kartu pateikdama savo komisijos 2020 m. vasario 7 d. posėdžio protokolą Nr. KPPt-50, kuriame nurodyta, kad atsakovės direktorius, atsižvelgdamas į UAB „Stateta“ pateiktą antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, nepritarė komisijos išvadoms dėl UAB „Stateta“ 85 312,08 Eur žalos, patirtos dėl ekstremaliosios situacijos metu sugadinto turto – kiemo aikštelių dangos, o komisija, 2020 m. sausio 23 d. nagrinėdama UAB „Stateta“ prašymą dėl minėtos žalos, neturėjo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Atsižvelgiant į visa tai komisija nutarė pripažinti, kad UAB „Stateta“ patyrė 85 312,08 Eur žalą dėl ekstremaliosios situacijos dėl sugadinto turto, pritarti dėl UAB „Stateta“ patirtos žalos kompensavimo ir rekomenduoti atsakovės direktoriui teikti Finansų ministerijai prašymą dėl 85 312,08 Eur žalos kompensavimo. 

        Atsakovė 2020 m. balandžio 30 d. raštu Nr. SD-3038(6.17) persiuntė ieškovei Finansų ministerijos sprendimą. Sprendime yra nurodyta, kad prašoma valstybės paramos lėšų suma UAB „Stateta“ neatitinka Aprašo 13 punkte nurodytais dokumentais pagrįsto žalos dydžio. Taip pat atkreipė dėmesį, kad 2020 m. sausio 24 d. posėdžio protokole Nr. KPPt-33, nurodyta, jog „Statybos skyrius 2020 m. sausio 22 d. raštu Nr. VD-218 informavo Turto valdymo ir verslo skyrių, kad apžiūrėjus UAB „Stateta“ turtą, nenustatyta, kad jis būtų sugadintas ir jį reikėtų remontuoti“. Taip pat, išanalizavus antstolio G. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose pateiktas 2019 m. spalio 19 d. ir 2020 m. sausio 3 d. fotonuotraukas, matyti, kad jos nėra detalios, nėra palyginamos, vaizdas užfiksuotas nevienodu masteliu. 2019 m. spalio 19 d. fotonuotraukoje grindinys užfiksuotas stambiu planu, todėl neįmanoma įžiūrėti defektų. 2020 m. sausio 3 d. fotonuotraukose defektai užfiksuoti iš arti, jų nedaug ir nėra aišku, ar jie atsiradę ekstremaliosios situacijos metu.

        Atsakovė 2020 m. gegužės 8 d. paprašė ieškovės pateikti jos turimus vaizdo įrašus, kuriuose matytųsi transporto judėjimo srautai gaisro metu. 2021 m. gegužės 12 d. ieškovė perdavė atsakovei keturias tokių vaizdo įrašų CD laikmenas. Anot ieškovės, tik siekdama išvengti vėlesnių atsakovės interpretacijų dėl Finansų ministerijos sprendimo kaip tariamos priežasties nevykdyti savo įsipareigojimų ieškovei, 2020  m. gegužės 28 d. ieškovė pateikė skundą VAT, kuriame prašė panaikinti Finansų ministerijos 2020 m. balandžio 26 d. rašte Nr. ((2.51E-04))-5K-2001794)-6K-2002470) nurodytą sprendimą ir įpareigoti ją spręsti dėl 85 312,08 Eur paramos pareiškėjai suteikimo. Alytaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė. 

        VAT 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu skundą atmetė. Konstatavo, kad „Ministerija priimdama pareiškėjos ginčijamą Sprendimą, vertino Administracijos direktoriaus kartu su 2020 m. sausio 28 d. raštu Nr. SD-755 (6.17) pateiktą Komisijos 2020 m. sausio 24 d. posėdžio protokolą Nr. KPPt-33 ir kartu su 2020 m. vasario 10 d. raštu Nr. SD-1228 (6.17) pateiktą Komisijos 2020 m. vasario 7 d. posėdžio protokolą Nr. KPPt-50, kurie pagal Aprašo 11 punktą yra (turėjo būti) pagrindas Administracijos direktoriaus sprendimams kreiptis su prašymais į Ministeriją. Tačiau šiuose protokoluose yra užfiksuota prieštaringa informacija. Komisijos 2020 m. sausio 24 d. posėdžio protokole Nr. KPPt-33 yra nurodyta, kad trečiu darbotvarkės klausimu, svarstant pareiškėjos kreipimąsi dėl žalos, patirtos dėl ekstremalios situacijos, pateikta informacija, jog Statybos skyrius 2020 m. sausio 22 d. raštu Nr. VD-218 informavo Turto valdymo ir verslo skyrių, „kad, apžiūrėjus UAB „Stateta“ turtą, nenustatyta, kad jis būtų sugadintas ir jį reikėtų remontuoti“, todėl Komisija šiuo darbotvarkės klausimu priėmė sprendimą siūlyti Administracijos direktoriui pavesti atsakingiems už statybos sritį specialistams spręsti dėl pareiškėjo 85 312,08 Eur žalos, patirtos dėl ekstremaliosios situacijos metu galimai sugadinto turto – kiemo aikštelių dangos. Tokiu būdu, Administracijos direktorius, nepaisant už statybos sritį atsakingų asmenų išvados ir Komisijos sprendimo, priėmė sprendimą vis tiek teikti pareiškėjos prašymą Ministerijai. Administracija, gavusi Ministerijos 2020 m. vasario 4 d. raštą Nr. ((2.51E-04)-5K-2001794)-6K-2000694 „Dėl papildomos informacijos pateikimo“, nepaaiškino Ministerijai, kodėl Administracijos Statybos skyrius Komisijai pateikė išvadą apie tai, kad apžiūrėjus pareiškėjos nuosavybės teise valdomas Aikšteles, statybos srities specialistai nenustatė pareiškėjui turto sugadinimo (apgadinimo), bet 2020 m. vasario 10 d. raštu Nr. SD-1228 (6.17) kartu pridėdama Komisijos 2020 m. vasario 7 d. posėdžio protokolą Nr. KPPt-50 pakartotinai pateikė prašymą Ministerijai skirti pareiškėjai 85 312,08 Eur valstybės paramą už žalą padarytą pareiškėjos turtui motyvuojant tuo, kad šią žalą pagrindžia pareiškėjos pateikti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai. T. M., priimdama pareiškėjos ginčijamą Sprendimą, taip pat vertino ir pareiškėjos prašymu antstolio G. S. 2019 m. spalio 19 d. ir 2020 m. sausio 3 d. faktinių aplinkybių konstatvimo protokoluose užfiksuotas aplinkybes. Teismas sutinka su Ministerijos Sprendime padaryta išvada, kad minėti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėjos nuosavybės teise valdomam turtui – Aikštelėms, galimai padaryta žala būtent dėl ekstremaliosios situacijos, paskelbtos Alytaus miesto savivaldybės ir Alytaus rajono savivaldybės teritorijose, kilus gaisrui Alytaus miesto padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“. Antstolio G. S. 2019 m. spalio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 182-19-146 yra konstatuota aplinkybė, jog 2019 m. spalio 18 d. dėl kelio/kelio sankryžos, esančios (duomenys neskelbtini), per kurią įvažiuojama į Alytaus miesto pramonės rajoną, remonto darbų, eismas į Alytaus miesto pramonės rajoną vyksta per UAB „Stateta“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), teritoriją. Antstolio G. S. 2020 m. sausio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 182-20-153 preambulėje yra nurodyta, kad užsakovė (pareiškėja) informavo, kad prieš tai šiuo keliu vyko intensyvus transporto priemonių eismas per jai priklausančią teritoriją, kadangi dėl kelio remonto darbų buvo draudžiamas įvažiavimas į Alytaus miesto pramonės rajoną įprastu keliu. Tokiu būdu, Ministerija pagrįstai sprendė, kad vadovaujantis Aprašo 14 punktu, Administracijos direktoriaus prašymas dėl 85 312,08 Eur valstybės paramos skyrimo už pareiškėjos turtui padarytą žalą, yra nepagrįstas Aprašo 13 punkte nurodytais dokumentais.“

        Ieškovės reikalavimų ir atsakovės atsikirtimų vertinimas

        Nagrinėjamoje byloje atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutinka dėl neįrodyto aikštelės sugadinimo fakto, buvusio pagrindu atmesti ieškovės prašymą dėl valstybės paramos skyrimo, bei dėl to, kad ginčo dalykas jau yra išspręstas prejudicinę reikšmę turinčiu įsiteisėjusiu administracinio teismo  sprendimu (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

        Atsakovės argumentai dėl šio sprendimo prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai atmestini tiek vertinant ieškovės teisę reikšti ginčo reikalavimą, tiek aikštelei padarytos žalos faktą.

        Teismo sprendimas sukelia materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius, kai įsiteisėja. Teisės doktrinoje yra išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata  (lot. teismo išspręsta byla) galia ; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Teismo sprendimo privalomumo ir res judicata sampratos nėra tapačios. Remiantis tradiciniu res judicata principo apibrėžimu, įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata galią, jeigu yra patenkintos trys sąlygos: šalių, ieškinio dalyko ir ieškinio pagrindo tapatumas. 

        Vadovaujantis šiomis nuostatomis ir pirmiau nurodytomis byloje nustatytomis aplinkybėmis teismas pritaria ieškovės argumentams, išdėstytiems dublike ir bylos nagrinėjimo metu, jog atsakovė nepagrįstai remiasi kitus teisinius santykius reglamentuojančiu teisės aktu – Aprašu – bei Finansų ministerijos sprendimu. Aprašas nustato materialinių išteklių teikimo ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti procedūras, gi nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikštas reikalavimas kildinamas iš atsakovės 2019 m. spalio 18 d. rašte nurodyto įsipareigojimo kompensuoti ieškovei netekimus, jeigu jie atsirastų dėl miesto eismo nukreipimo per ieškovei priklausančias aikšteles, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės pareigos pagal jos pačios išduotą 2019 m. spalio 18 d. įsipareigojimą vykdymas nebuvo susietas su Aprašo reguliuojamais santykiais ir atsakovės galimybėmis gauti valstybinę paramą ieškovės patirtai žalai atlyginti. Aprašo nuostatos bei Finansų ministerijos sprendimas niekaip neįtakojo atsakovės prievolių pagal 2019 m. spalio 18 d. įsipareigojimą vykdymo ar pasibaigimo. Pabrėžtina, jog VAT tai nurodė ir 2020 m. lapkričio 24 d. sprendime pažymėdamas, jog pareiškėja (ieškovė) dėl valstybės paramos suteikimo dėl ekstremaliosios padėties metu patirtos žalos sugadinant jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą turėjo kreiptis pagal žalos atsiradimo vietą į Alytaus rajono, o ne Alytaus miesto savivaldybę. Aprašo 5 punkte nustatytos prašymų dėl valstybės paramos už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos, padavimo tvarkos negali (ir negalėjo) pakeisti Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 18 d. raštu prisiimtas įsipareigojimas suremontuoti aikšteles nustačius, kad aikštelių danga buvo sugadinta ekstremaliosios situacijos metu.

        Tuo remiantis bei atsižvelgiant į administracinio teismo sprendime nurodytus motyvus, dėl kurių Finansų ministerijos sprendimas neskirti valstybės paramos buvo pripažintas pagrįstu (prieštaringas atsakovės komisijos sprendimas teikti ieškovės prašymą dėl paramos gavimo, kartu teikiant Statybos skyriaus 2020 m. sausio 22 d. raštą Nr. VD-218 apie nenustatytus aikštelės sugadinimus ir jų šalinimo poreikį; atsakovės nepaaiškinimas, kodėl ji, gavusi Finansų ministerijos 2020 m. vasario 4 d. raštą Nr. ((2.51E-04)-5K-2001794)-6K-2000694 „Dėl papildomos informacijos pateikimo“, kai atsakovės Statybos skyrius Komisijai pateikė išvadą apie nenustatytą pareiškėjo turto sugadinimo (apgadinimo), 2020 m. vasario 10 d. raštu Nr. SD-1228 (6.17) pakartotinai pateikė prašymą skirti pareiškėjai 85 312,08 Eur valstybės paramą už žalą, padarytą pareiškėjos turtui, motyvuojant tuo, kad šią žalą pagrindžia pareiškėjos pateikti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai; prašymas dėl 85 312,08 Eur valstybės paramos skyrimo už ieškovės turtui padarytą žalą yra nepagrįstas Aprašo 13 punkte nurodytais dokumentais), teismas sprendžia, kad administracinėje byloje priimtas VAT sprendimas neturi nei res judicata, nei prejudicinės galios nagrinėjamai civilinei bylai. Teismas pažymi, jog šiame sprendime nėra eksperto V. Š. atlikto defektų tyrimo ataskaitos vertinimo. Antstolio G. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais administracinis teismas nesirėmė dėl to, jog 2019 m. spalio 22 d. protokole yra konstatuota aplinkybė, kad 2019 m. spalio 18 d. dėl kelio/kelio sankryžos, esančios (duomenys neskelbtini), per kurią įvažiuojama į (duomenys neskelbtini), remonto darbų, eismas į (duomenys neskelbtini) vyksta per UAB „Stateta“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), teritoriją, o 2020 m. sausio 3 d. protokolo preambulėje yra nurodyta, kad užsakovė (pareiškėja) informavo, jog prieš tai šiuo keliu vyko intensyvus transporto priemonių eismas per jai priklausančią teritoriją, kadangi dėl kelio remonto darbų buvo draudžiamas įvažiavimas į Alytaus miesto pramonės rajoną įprastu keliu, t. y. teismas nenustatė jokių prejudicinių faktų dėl šiuose protokoluose užfiksuotų aikštelių dangos pažeidimų vertinimo. Šiame sprendime prejudicine tvarka nėra pasisakyta ir dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos pozicijos dėl negalimumo palyginti šiuose protokoluose užfiksuotus aikštelės dangos defektus.

        Vadovaujantis išdėstytais argumentais teismas pritaria ieškovės pozicijai, jog VAT  sprendime nėra nagrinėjamai bylai aktualių prejudicinių faktų, nes administracinės bylos nagrinėjimo dalykas buvo Finansų ministerijos sprendimo pagrįstumo vertinimas Aprašo taikymo kontekste, vadovaujantis atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos pateiktais dokumentais.

        Teismas sprendžia, kad aikštelei padarytą žalą visiškai įrodo abiejų šalių pripažįstamas faktas apie eismo nukreipimą per ieškovei priklausančią aikštelę dėl ekstremaliosios situacijos, minėtų liudytojų parodymais ir vaizdo įrašu patvirtintas intensyvus, chaotiškas visokių rūšių transporto priemonių judėjimas aikštelėje nuo 2019 m. spalio 16 d. iki lapkričio pabaigos ir susisiekimo komunikacijų ir statybinės veiklos teismo eksperto V. Š. 2020 m. rugsėjo 28 d. parengta defektų tyrimo ataskaita.

         Į ieškovės klausimus, ar aikštelėje (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), įrengtoje iš trinkelių dangos, kuri naudojama degalinės klientų transporto priemonių judėjimui, yra šios dangos defektų, o jei jų yra, kur ir kokių, koks apytikslis kiekis trinkelių dangos yra su defektais, dėl kokių priežasčių galėjo atsirasti nustatyti trinkelių dangos defektai ir kokius rangos darbus reikėtų atlikti siekiant juos pašalinti, ekspertas nurodė, jog kitų inžinerinių statinių paskirties kitų inžinerinių statinių-kiemo aikštelių, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), danga, įrengta iš trinkelių, turi akivaizdžių defektų – trinkelių danga nelygi, nustatytos duobės net iki 34 mm. gylio (vyraujantis gylis 15-20 mm.), vietomis trinkelių dangos sukritimai, pačios trinkelės vietomis sutrūkinėjusios, nuskeltos ar kitaip pažeistos, rasti netolygūs tarpai tarp trinkelių, kai kur iki 20 mm pločio (defektai užfiksuoti paveikslėliuose nuo šešiasdešimt ketvirto iki šimtas septyniasdešimt antro). Kiemo aikštelių trinkelių danga su nustatytais defektais sudaro apytiksliai 2 750 kv. m. plotą. Nustatyti defektai atsirado dėl to, jog per kiemo aikšteles buvo nukreiptas nuolatinis ir intensyvus transporto priemonių, tame tarpe ir sunkiasvorių, eismas, nors šis statinys nėra pritaikytas tokiam naudojimui. Siekiant pašalinti nustatytus defektus reikia atlikti šiuos darbus:  nuardyti kiemo aikštelių trinkelių dangą zonose, kuriose nustatyti defektai (apytikslės zonų ribų užfiksuotos šešiasdešimt trečiame paveikslėlyje); sureguliuoti šulinius pagal esamą dangos aukštį; sutankinti esamą pagrindą (nesant galimybės sutankinti esamo pagrindo – pakeisti pagrindą nauju ir sutankinti); įrengti naują pasluoksnį iš akmens atsijų; įrengti naują trinkelių dangą (pagal galimybes panaudojant dalį nuardytų trinkelių, kurios neturi defektų, o trinkeles su defektais pakeičiant naujomis); įrengus naują trinkelių dangą užpilti tarpus (siūles) tarp trinkelių akmens atsijomis.

        Ieškovė eksperto taip pat prašė įvertinti UAB „Stateta“ pateiktas rangovų UAB „Darista“, UAB „Nerda“ ir UAB „Tikla“ trinkelių dangos remonto darbų sąmatas, kuriose rangovai nurodo, kokius rangos darbus reikėtų atlikti siekiant pašalinti trinkelių dangos defektus. Ekspertas nurodė, jog pateiktose trinkelių dangos remonto darbų sąmatose nurodyti rangos darbai ir jų kiekiai yra reikalingi (būtini), siekianti pašalinti nustatytus objekto dangos defektus. Sąmatose nurodytos rangos darbų kainos atitinka vyraujančias tokių darbų vidutines rinkos kainas.?

        Nesutikimą su žalos faktu atsakovė grindžia savo Statybos skyriaus 2020 m. sausio 22 d. raštu Nr. VD-218 ir darbuotojų paaiškinimu, kurių pagrindu buvo parengtas VAT pateiktas atsakovės komisijos 2020 m. sausio 24 d. posėdžio protokolas Nr. KPPt-33 dėl žalos ieškovės turtui nebuvimo.

        2020 m. sausio 22 d. rašte Nr. VD-218 nurodoma, jog apžiūrėjus ieškovės degalinės aikšteles nebuvo nustatyta, jog jų danga sugadinta ir ją reikėtų remontuoti, kad dangos būklės atitinka eksploatacinį nusidėvėjimą, nes degalinė pritaikyta sunkiasvoriam transportui. Į nagrinėjamą bylą pateiktame Statybos skyriaus darbuotojų I. P., S. S. ir Ūkio skyriaus darbuotojo A. T. 2021 m. balandžio 23 d. rašytiniame paaiškinime dėl 2020 m. sausio 20 d. vykdytos aikštelės apžiūros nurodoma, jog Statybos skyrius, 2020 m. sausio 20 d. gavęs Turto valdymo ir verslo skyriaus prašymą dėl UAB „Stateta“ sugadinto turto, kuriame buvo prašoma spręsti klausimą dėl 85 312,08 Eur žalos, patirtos dėl ekstremalios situacijos metu sugadinto turto, paaiškinime nurodyti darbuotojai atliko vizualią aikštelės apžiūrą bei  fotofiksaciją ir nenustatė, jog aikštelės danga yra sugadinta ir ją reikia remontuoti. Išvadą padarė atsižvelgdami į tai, kad degalinės aikštelė yra pritaikyta sunkiasvoriui krovininiam transportui (nėra tokių transporto priemonių eismą ribojančių ženklų); visoje degalinės teritorijoje aikštelės danga yra analogiškos būklės, kaip ir toje teritorijoje, kuria laikinai buvo nukreiptas transporto eismas (prie rašto pridėta preliminari pravažiavimo per ieškovės sklypą schema); pravažiavimas per ieškovės teritoriją buvo tik dar vienas papildomas įvažiavimas/išvažiavimas į/iš Naujosios gatvės pramoninės zonos; pagal atsakovės pateiktą informaciją, schemoje nurodytu pravažiavimu buvo naudojamasi apie tris dienas; atsakovė nebuvo gavusi dokumentų, fiksuojančių faktinę dangos būklę iki ir po naudojimosi degalinės aikštele dėl ekstremalios situacijos.

        Teismas konstatuoja, kad šiuose dokumentuose nurodytos išvados yra nepagrįstos.

        Visų pirma, prie paaiškinimo pridėta schema neatspindi situacijos apie ekstremalios situacijos metu vykusio eismo vietą. 2021 m. birželio 22 d. teismo posėdyje atsakovė, neigdama teisės aktų nustatyta tvarka suderintos transporto judėjimo schemos degalinės teritorijoje reikalingumą palyginimo tikslu, pripažino, jog dėl ekstremaliosios situacijos intensyvus eismas vyko ne prie minėtų darbuotojų rašytinio paaiškinimo pridėtoje schemoje pažymėtame ruože, kurio preliminarus plotas 283 kv. m., o prie 2019 m. spalio 18 d. atsakovės rašte pridėtoje schemoje nurodytoje aikštelės teritorijoje (pažymėtina, kad tiksli transporto vyksmo teritorija šioje schemoje neišskirta).

        Antra, visi raštą pasirašę darbuotojai teisme paliudijo, kad jokių aikštelės dangos tyrimų neatliko, vyko tik vizualiai apžiūrėti žalos fakto, apžiūrėjo mažą ruožą, pridėtą prie jų paaiškinimo, neprisimena, kaip vyko fotografavimas, nežino, kaip faktiškai vyko eismas, todėl negalima remtis jų parodymais apie dangos sugadinimų nebuvimą (CPK 185 straipsnis). Liudytojai parodė, kad visos aikštelės danga buvo analogiška schemoje nurodytai pravažai, tačiau šie parodymai atmestini. Jie aikštelę tik apvažiavo S. S. vairuotu automobiliu, išlipę iš jo nebuvo, neprisimena fotografavimo aplinkybių, todėl negalima remtis jų teiginiais apie trinkelių pažeidimų, ištrupėjimo, šulinių įdubimų ir kitų dangos pažaidų nebuvimą (anot liudytojų, defektus būtų buvę galima konstatuoti tik lyginant su projektiniais aikštelės įrengimo duomenimis, tačiau tokių duomenų jie neturėjo, trinkelių defektų, šulinių įdubimų centimetrais nematavo). Liudytojo A. T. teigimu, per tris dienas aikštelė negalėjo būti taip sugadinta, tačiau tokios trukmės intensyvaus naudojimąsi aikštele paneigia pirmiau minėti įrodymai bei faktas, jog atsakovės direktoriaus 2020 m. balandžio 15 d. įsakymu ekstremalioji situacija, paskelbta 2019 m. spalio 16 d., buvo atšaukta tik nuo 2020 m. balandžio 16 dienos. Pažymėtina, jog apie visų paaiškinimą parengusių liudytojų nurodytas tris dienas jie teigė sprendę iš duomenų spaudoje ir kalbų savivaldybėje apie gaisrininkų tris dienas semtą vandenį iš vandens telkinio (t. y. iš aplinkybių, nesusijusių su ginčo dalyku).

        Trečia, eksperto atlikto defektinio tyrimo aktas paneigia rašte nurodytą aplinkybę apie aikštelės pritaikymą sunkiasvoriam transportui ir liudytojos I. P. parodymus apie žinojimą iš patirties, kad taip ir turi atrodyti natūraliai nusidėvėjusi aikštelė. Ekspertas nurodė, jog Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-16 „Dėl automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklių KPT SDK 19 patvirtinimo“ buvo patvirtintos projektavimo taisyklės, kuriose nustatyti reikalavimai kelių standartizuotų dangų konstrukcijoms. Pagal šias taisykles, dangos yra suskirstytos į konstrukcijų klases, kurioms atitinkamai keliami skirtingi įrengimo reikalavimai, atsižvelgiant šios dangos naudojimo paskirtį, transporto rūšis, kurios šia danga judės, apkrovas ir kitus aspektus. Šių taisyklių 11 lentelėje yra nurodyti trinkelių ir plokščių dangų konstrukcijoms keliami pridėtoje lentelėje nurodyti reikalavimai. Ginčo kiemo aikštelių danga atitinka DK 0,3 dangų konstrukcijų klasę ir jai keliamus reikalavimus. Kadangi kiemo aikštelių danga įrengta prie transporto aptarnavimo ir eismo dalyviams skirtų paslaugų statinio (degalinės), pagal aptariamų taisyklių nuostatas, tokios dangos konstrukcija turi atitikti reikalavimus, keliamus poilsio aikštelėms. Įvertinus kiemo aikštelių dangos konstrukcinę klasę (DK 0,3) santykyje su taisyklėse keliamais reikalavimais (3 ir 4 lentelės) matyti, kad kiemo aikštelių danga atitinka reikalavimus, keliamus poilsio aikštelėms, kad šia danga galėtų judėti lengvieji automobiliai ir nedidelis sunkiojo transporto intensyvumo eismas. Tam, kad būtų galima nukreipti keliui įprastą sunkiojo transporto eismą, danga turi atitikti DK 3 konstrukcijų klasę, kuri pagal taisyklėse nurodytus reikalavimus (11 lentelė) turi būti įrengta ne prastesniais nei toliau išvadintas pjūviais: 1) sutankintas gruntas; 2) įrengtas 30 cm. storio smėlio pagrindo sluoksnis; 3) įrengtas 25 cm. storio skaldos pagrindo sluoksnis; 4) įrengtas 3 cm. storio atsijų pasluoksnis; 5) paklotos 10 cm. storio betoninės grindinio trinkelės; 6) tarpai (siūlės) tarp trinkelių užpiltos atsijomis. Palyginus kiemo aikštelių dangos įrengimo sprendinius, dangos konstrukcinę klasę (DK 0,3) ir dangos, skirtos sunkiojo transporto eismui konstrukcijos klasę (ne žemesnė nei DK 3), jai keliamus reikalavimus, darytina išvada, kad tiriama aikštelės danga nėra pritaikyta sunkiojo transporto priemonių eismui, kuris įprastas miesto ar kitiems aukštesnės klasės keliams. Kiemo aikštelių danga pritaikyta lengvųjų automobilių ir nedidelio sunkiojo transporto intensyvumo eismui, o ne intensyviam ir nuolatiniam sunkiasvorių transporto priemonių eismui. Atsižvelgiant į kiemo aikštelių naudojimo paskirtį, jų danga suprojektuota ir įrengta pagal šių aikštelių paskirčiai keliamus reikalavimus. Todėl kiemo aikšteles eksploatuojant pagal jų tiesioginę paskirtį, jose neturėjo atsirasti defektų, kurie buvo nustatyti, išskyrus natūralų nusidėvėjimą. Pagal Taisyklių 64 punktą, dangų konstrukcijos, kurios atitinka DK 3 arba vieną iš aukštesnių dangų konstrukcijų klasių, yra veikiamos ypatingosiomis apkrovomis. Taisyklių 63 punkte nurodyta, kad ypatingosios apkrovos dangą veikia: 1) kai sunkiojo transporto eismas vyksta tomis pačiomis vėžėmis; 2) kai sunkusis transportas išskirtinai važiuoja vienas paskui kitą; 3) kai sunkiojo transporto eismas vyksta mažų kreivių posūkiuose; 4) kai vyksta lėtaeigis sunkiojo transporto eismas; 5) kai sunkusis transportas dažnai stabdo ir greitėja; 6) kai sunkiojo transporto eismas vyksta sankryžos zonoje; 7) sunkiojo transporto stovėjimo vietose. Iš tyrimui pateiktų dokumentų matoma, jog nukreipus eismą per kiemo aikšteles, jose, kaip sankryžoje, vyko lėtaeigis eismas, susidarydavo eismo spūstys, transporto priemonės judėjo viena paskui kitą. O tai reiškia, kad kiemo aikštelių danga buvo veikiama ypatingų apkrovų, kurioms ji nebuvo pritaikyta. Iš nustatytų defektų pobūdžio ir tokiems trinkelių dangos įrengimui keliamų bendrųjų reikalavimų, akivaizdu, kad šiuo atveju kiemo aikštelių danga neatitinka leistinųjų nuokrypių tokio pobūdžio statiniams. Įvertinus aptartas aplinkybes darytina išvada, kad nustatyti defektai atsirado dėl to, kad per kiemo aikšteles vyko transporto priemonių, ypatingai sunkiasvorių, eismas, kuriam aikštelių danga nebuvo pritaikyta. Tyrimo metu nebuvo nustatyta kitų priežasčių, lėmusių nustatytų defektų atsiradimą. 

        Siekiant įvertinti apytikslį kiemo aikštelių dangos defektų kiekį, kurį reikėtų pašalinti, jog dangą galima būtų laikyti neturinčia defektų, buvo atlikti minėtų A, B, C, D zonų ploto matavimai bei bendro kiemo aikštelių dangos ploto su defektais skaičiavimai. Ekspertas pažymėjo, kad dangos su defektais kiekis skaičiuojamas pagal bendrą minėtų zonų plotą, kadangi didelė dalis šių zonų ploto yra su defektais, o nustatytų esminių defektų negalima ištaisyti lokalizuotai, t. y. taisant dangos vietą su defektu daugumoje vietų reikės išardyti ir aplinkinę dangą, sutankinti esamą pagrindą, įrengti naują pasluoksnį, o tuomet įrengti dangą. Tokių darbų technologiškai negalima atlikti tik dangos vietoje su esamu defektu, todėl jų taisymo metu turės būti ardoma ir aplink defektą esama danga, kuri savaime gali būti be defektų. Būtina paminėti ir tai, kad dėl tų pačių technologinių priežasčių, apskaičiuotas dangos su defektais plotas yra apytikslis, nes tikslus plotas galėtų būti nustatytas tik defektų taisymo metu pagal faktą. Tačiau nustatytas apytikslis dangos su defektais plotas, kurį reikalinga ištaisyti norint laikyti dangą neturinčia defektų, ženkliai neturėtų keistis ir netgi gali būti didesnis. Taigi, atlikus minėtų A, B, C, D zonų plotų matavimus ir juos susumavus, buvo nustatyta, kad apytikslis kiemo aikštelių dangos su defektais plotas sudaro 2.750 kv. m.

        Ketvirta, aplinkybė, kad aikštelės dangos palyginimui su jos būkle prieš ekstremalią situaciją ir po jos ekspertas rėmėsi 2019 m. spalio 22 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytais vizualiais trinkelių dangos būklės faktais pagal fiksavimo metu padarytas fotonuotraukas ir 2020 m. sausio 3 d. pakartotinai užfiksuota kiemo aikštelių trinkelių dangos būkle, nesudaro pagrindo abejoti ekspertinio vertinimo patikimumu. Minėta, kad VAT sprendime nėra prejudicinio vertinimo dėl šiuose protokoluose užfiksuotų aikštelės dangos defektų jų palyginimo negalimumo aspektu. Kita vertus, ekspertinio tyrimo aktas vertintinas kaip svaresnės reikšmės įrodymas – matavimus ekspertas atliko pats, jam nekilo abejonių dėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuotų ir defektiniame akte aprašytų aplinkybių palyginamosios reikšmės, defektiniame tyrime užfiksuotas aplinkybes jis patvirtino teisme apklaustas liudytoju.

        Pažymėtina, kad šių tyrimo išvadų ir aikštelei padarytų sugadinimų ištaisymo išlaidų dydžio atsakovė nenuginčijo jokiais lygiaverčiais įrodymais (CPK 178 straipsnis).         

        Vadovaudamasis nurodytais įrodymais teismas sprendžia, jog aikštelės sugadinimai atsirado dėl ekstremalios situacijos, todėl nepriklausomai nuo to, kad jų likvidavimo išlaidos ieškovei nebuvo atlygintos Aprašo nustatyta tvarka, atsakovė privalo vykdyti savo sutartinį įsipareigojimą,  įformintą 2019 m. spalio 18 d. raštu Nr. SD-8681 (6.1), kuriuo aikštelės dangos sugadinimo dėl ekstremalios situacijos atveju atsakovė įsipareigojo ją suremontuoti (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

        Sprendžiant dėl ieškovės reikalaujamų piniginių lėšų priteisimo vertintina, ar yra pagrindas priteisti sugadintos aikštelės remonto išlaidas, kai šalių sudarytu sandoriu, įformintu atsakovės 2019 m. spalio 18 d. raštu Nr. SD-8681 (6.1), aikštelės dangos sugadinimo atveju atsakovė įsipareigojo ją suremontuoti. Ieškovė teigia, jog faktiškai tai buvo susitarimas dėl remonto išlaidų atlyginimo. Ieškovės teigimu, tai patvirtina nenuosekli atsakovės pozicija (procesiniuose dokumentuose neneigė įsipareigojimo atlyginti žalą; 2021 m. balandžio 19 d. teismo posėdyje atsakovė susitarimą aiškino kaip savo įsipareigojimą kreiptis dėl žalos atlyginimo pagal Aprašą) ir susitarimo sudaryme bei vykdyme tiesiogiai dalyvavę atsakovės rinkodaros direktoriaus T. J. bei tuometinio atsakovės direktoriaus R. J. parodymai. Atsakovė su ieškiniu nesutinka ne tik dėl neįrodytos aikštelei padarytos žalos dėl ekstremaliosios situacijos, bet ir dėl to, kad ieškovė nesikreipė į ją dėl aikštelės suremontavimo.

        Šalių susitarimas vertintinas pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos šios sutarčių aiškinimo taisyklės: 1) sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; 2) visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; 3) jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; 4) kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; 5) aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės turi būti taikomos vadovaujantis dviem esminiais principais: pirma, kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais; antras principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, neapsiribojant pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, turi taikyti visumą CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų taisyklių bei įvertinti visumą reikšmingų aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010).

                Liudytojas R. J. parodė, jog dėl kilusio gaisro ir dėl to, kad eismą ribojo šalia ieškovės aikštelės esančios žiedinės sankryžos remontas, susitarė su ieškovės atstovu T. J. dėl leidimo transportui judėti ieškovei priklausančios aikštelės teritorija, dalyvavo kelio ženklų nusukimo procese. T. J. pasakius, kad dėl to gali būti sugadinta aikštelės danga, pasitaręs su miesto vadovais pažadėjo, jog dangos sugadinimo atveju ji bus atstatyta į pradinę padėtį. Tarėsi dėl naudojimosi konkrečia aikštelės dalimi (raštu tai nebuvo užfiksuota), tačiau pripažįsta, kad eismas vyko chaotiškai. Galvojęs, kad užfiksavus pažeidimus skelbs konkursą atstatymo darbams, tačiau po 2-3 dienų įvyko LR Vyriausybės posėdis dėl ekstremalios situacijos, kuriame buvo nutarta ieškoti lėšų žalai atlyginti. Siekdama apsaugoti savo biudžeto interesus, savivaldybės administracija nurodė ieškovei pildyti paraišką žalai atlyginti.

        Liudytojas T. J. parodė, kad pasibaigus intensyviam judėjimui aikštelėje, ją apėjo su R. J., kuris nurodė pateikti mažiausiai tris remonto išlaidų sąmatas, tačiau nesiūlė aikštelę suremontuoti. Visų pokalbių dėl ieškovės sutikimo leisti naudotis aikštele dėl ekstremalios situacijos T. J. suprato, kad kalbama tik apie remonto išlaidų atlyginimą.

        Siejant šių liudytojų parodymus, iš kurių galima daryti labiau tikėtiną išvadą apie susitarimą dėl remonto išlaidų atlyginimo, su įstatymine nuostata sutarties sąlygas aiškinti jas pasiūliusios šalies nenaudai  (ieškovės sutikimo prašė atsakovė, 2019 m. spalio 18 d. raštą atsakovė ieškovei atsiuntė tik po pradėjimo faktiškai naudotis aikštele) bei aplinkybe, jog rengimosi bylos nagrinėjimui metu nesutikimo su ieškiniu atsakovė negrindė įsipareigojimo atlyginti aikštelei padarytą žalą nebuvimu, ieškovės nesikreipimu dėl remonto išlaidų atlyginimo ėmė remtis tik teismo posėdžiuose, teismas sutinka su ieškove, kad ieškinio pagrindu esančiu atsakovės raštu šalys faktiškai susitarė dėl ekstremaliosios situacijos metu aikštelei padarytų remonto išlaidų atlyginimo (CPK 185 straipsnis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi jos šalims įstatymo galią, todėl aikštelės suremontavimo išlaidos priteistinos remiantis CK 6.189 straipsnio 1 dalimi ir 1.138 straipsnio 1 punktu.

        Kita vertus, jei šalių susitarimą ir būtų galima traktuoti tik kaip atsakovės įsipareigojimą suremontuoti aikštelę, dviprasmiška atsakovės pozicija VAT išnagrinėtoje administracinėje byloje  ir tai, kad atsakovė nepagrįstai ginčijo ieškovės turtui padarytos žalos faktą nagrinėjamoje byloje, sudaro pagrindą išvadai apie atsakovės atsisakymą vykdyti 2019 m. spalio 18 d. rašte nurodytą savo pareigą tokiu būdu, koks jis nurodytas pažodžiui. Ieškovė pagrįstai teigia, kad, atsakovei aiškiai išreiškus savo poziciją dėl žalos fakto nebuvimo, nebuvo ir pagrindo kreiptis dėl aikštelės suremontavimo. Teismas sprendžia, jog tai sudaro pagrindą taikyti ir CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatytą ieškovės teisių apgynimo būdą, priteisiant iš atsakovės, neigiančios žalos ieškovės turtui padarymo faktą, šio turto remonto išlaidas. Teismo vertinimu, kitoks ieškovės teisių apgynimo būdas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CPK 3 straipsnio 8 dalis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

        Ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti palūkanas netenkintinas nesant CK 6.53 straipsnio antroje dalyje nustatytos sąlygos – reikalavimą įvykdyti prievolę dėl jos turtui padarytos žalos atlyginimo 2019 m. gruodžio 5 d. ieškovė pateikė ne atsakovei, o valstybei. Ieškinio pagrindu esančios atsakovės prievolės įvykdymo terminas šalių nebuvo apibrėžtas.

                Dėl bylinėjimosi išlaidų    

Ieškovė už ieškinio reikalavimus 2021 m. sausio 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 0104.1 sumokėjo 1 573,00 Eur. Ieškovė 2021 m. balandžio 14 d. pateikė prašymą, registracijos Nr. DOK-9005, priteisti 3287,57 Eur bylinėjimosi išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus (PVM sąskaitą faktūrą 7439/20LT (1724,25 Eur sumai), PVM sąskaitą faktūrą 0378/21/21LT (183,92 Eur sumai), PVM sąskaitą faktūrą 1010/21LT (1379,40 Eur sumai), sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad 2021 m. vasario 3 d., 2021 m. vasario 15 d. ir 2021 m. balandžio 8 d. nurodytos sąskaitos buvo apmokėtos). Ieškovė 2021 m. rugsėjo 28 d. pateikė prašymą (registracijos Nr. DOK-22178) priteisti 5892,64 Eur bylinėjimosi išlaidas (kurias sudarė pasiruošimas 2021 m. gegužės 19 d. teismo posėdžiui, liudytojų apklausai; kelionė į ir iš 2021 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio; dalyvavimas 2021 m. gegužės 19 d. teismo posėdyje; papildomų įrodymų (vaizdo įrašų, draudimo dokumentų) rinkimas, prašymo prijungti įrodymus rengimas; prašymo dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo rengimas; pasiruošimas 2021 m. birželio 22 d. teismo posėdžiui; kelionė į ir iš 2021 m. birželio 22 d. teismo posėdžio; dalyvavimas 2021 m. birželio 22 d. teismo posėdyje; papildomų įrodymų (eismo schemos, esamos situacijos nuotraukų) rinkimas ir prašymo juos priimti rengimas) ir pateikė jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus (PVM sąskaitą faktūrą 3316/21LT (3726,07 Eur sumai), PVM sąskaitą faktūrą 3523/21LT (2166,57 Eur sumai), sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad 2021 m. liepos 15 d., 2021 m. rugpjūčio 18 d. nurodytos sąskaitos buvo apmokėtos).

Iš viso ieškovė patyrė 10 753,21 Eur bylinėjimosi išlaidų. Jos atitinka byloje suteiktų paslaugų pobūdį, advokato darbo ir laiko sąnaudas, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus užmokesčio (CPK 98 straipsnis). Jų dydžio ir pagrįstumo atsakovė neginčija. Ieškinį patenkintus 95 procentais, ieškovei iš atsakovės priteistina 10 215,54 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Valstybė byloje patyrė 6,91 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios, atsižvelgiant į jų susidarymo priežastis, priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 3, 5 dalys).  

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188706935, 85 312,08 Eur (aštuoniasdešimt penkis tūstančius tris šimtus dvylika eurų 8 centus) remonto išlaidų ir 5 procentus palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. sausio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Stateta“, juridinio asmens kodas 150040692.

Priteisti iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188706935, 10 215,54 Eur (dešimt tūkstančių du šimtus penkiolika eurų 84 centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Stateta“, juridinio asmens kodas 150040692.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188706935, 6,91 Eur (šešis eurus 91 centą) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. 

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                                      Virginija Gudynienė