Baudžiamoji byla Nr. 1-697-859/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32689-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,

sekretoriaujant Laurai Baziukevičiūtei, Romai Railianienei,

valstybinį kaltinimą palaikant prokurorei Audronei Nastulevičienei,

dalyvaujant nukentėjusiajam M. V.,

kaltinamajam M. N.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. N. (toliau – ir Kaltinamasis), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą (anot kaltinamojo – (duomenys neskelbtini)), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybės

M. N. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą:

- jis 2022 m. rugpjūčio 26 d. apie 17:10 val., gatvėje adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Citroen, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), aplenkęs bei užkirtęs kelią automobiliui Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. V., išlipęs iš  automobilio ir priėjęs prie Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio, M. V., sėdėjusiam automobilyje vairuotojo vietoje, tyčia vieną kartą dešiniu kumščiu trenkė į kairį skruostikaulį, savo veiksmais M. V. padarydamas kairės akies apatinio voko poodinę kraujosruvą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis teisiamajame posėdyje 2023 kovo 23 d. sutiko duoti parodymus, kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 26 d., važiavo iš parduotuvės, kartu su savo (duomenys neskelbtini). Pravažiavus ,,Švaros broliai“ plovyklą, sankryžoje stovėjo automobilis, kuris ruošėsi sukti iš šalutinio kelio į pagrindinį. Važiavo savo kelio puse apie 40 km/h greičiu. Iš šalutinės juostos išsuko minėtas automobilis, suko iš šalutinio kelio į kairę. Nesitikėjo tokio vairuotojo veiksmo, išgirdo padangų ,,cypimą“, sumažino greitį. Tuo metu jam, prieš jo automobilį, išvažiavo nukentėjusysis. Nukentėjusysis išvažiavo tiesiai prieš jį jo kelio juostoje, vairavo ,,Toyota Avensis“ markės automobilį, viskas vyko (duomenys neskelbtini). Dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų spėjo laiku sustoti, autoįvykis neįvyko. Nukentėjusysis nesustojo, nuvažiavo toliau. Pradėjo važiuoti jam (teismo pastaba – nukentėjusiajam) iš paskos. Priartėjo prie jo automobilio. Nukentėjusysis parodė jam necenzūrinę pirštų kombinaciją. Buvo sukelta avarinė situacija, sugalvojo aplenkti jo automobilį. Nukentėjusysis neleido jo aplenkti manevruodamas automobiliu. Važiavo dviejų juostų kelyje, judėjo pirma kelio juosta, bandė jį aplenkti išvažiuodamas į priešpriešinę kelio juostą. Važiavo apie 40 km/h greičiu. Pasivijo nukentėjusįjį važiuodamas 50 km/h greičiu. Norėjo sustabdyti nukentėjusįjį ir paklausti, kodėl jis parodė necenzūrinę pirštų kombinaciją. Nesikreipė į policijos pareigūnus. Dėl jo manymu, mažareikšmio pranešimo, todėl nusprendė asmenį sustabdyti pats. Aplenkė nukentėjusiojo automobilį, tam prireikė nuvažiuoti apie 100 metrų. Sustojo eismo juostoje, įjungė avarinį signalą. Supranta, kad blokavo kelią nukentėjusiajam. Išlipo iš savo automobilio, priėjo prie nukentėjusiojo automobilio vairuotojo pusės. Nukentėjusysis atidarė automobilio langą. Suėmė jį (teismo pastaba – nukentėjusįjį) už skverno ir paklausė - ,,ką tu darai?“. Nukentėjusysis atsakė, kad eisme buvo daug automobilių. Dėl necenzūrinio gesto, paklausė, kodėl nukentėjusysis rodė minėtą pirštų kombinaciją. Jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) nurodė, kad kvies policijos pareigūnus. Nuėjo į savo automobilį ir išvažiavo. Netrenkė nukentėjusiajam. Dėl sveikatos sutrikdymo, mano, kad jeigu būtų trenkęs nukentėjusiajam, ant jo veido būtų likusi smūgio žymė. Šiuo atveju buvo užfiksuotas tik įbrėžimas nuo akinių.

Ikiteisminiame tyrime 2022 m. rugsėjo 13 d.. ir gruodžio 30 d. apklaustas įtariamuoju nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes bei buvo nurodęs, kad nukentėjusiojo automobilyje buvo keleivė – mergina, kuri viską matė. Jai matant tikrai nieko nedarytų (b. l. 109-112, 122-123 ). 

Nors kaltinamasis neprisipažįsta sudavęs nukentėjusiajam smūgį, visgi, jo parodymus šioje dalyje paneigia byloje apklaustų nukentėjusiojo, liudytojų parodymai ir bylos dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys dėl nukentėjusiojo sužalojimo.

Taip, teisiamajame posėdyje 2023 m. kovo 23 d. nukentėjusysis M. V. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes dėl situacijos iki 2022 m. rugpjūčio 26 d., t. y. kad jis, vairuodamas automobilį ,,Toyota Avensis“ įvažiavo į kaltinamojo eismo juostą, galėjo kaltinamajam sutrukdyti, bei parodė, kad, važiavo su savo mergina A. T. link (duomenys neskelbtini) gatvės. Jo vairuoto automobilio stiklai netamsinti. Išsukęs į pagrindinį kelią, sumažino greitį prieš pėsčiųjų perėją, išgirdo, kad paskui važiuojantis automobilis signalizuoja, mirksėjo ilgosiomis šviesomis. Pažiūrėjęs per galinį veidrodėlį pamatė priartėjusį (duomenys neskelbtini) spalvos automobilį. Nepamena automobilio markės. Nerodė kaltinamajam jokios pirštų kombinacijos. Kilstelėjo ranką kaip atsiprašymo gestą ir važiavo toliau apie 40-50 km/h greičiu. Per šoninį automobilio veidrodėlį pastebėjo, kad kaltinamasis bando jį aplenkti, o aplenkęs sustojo. Pabandė jį aplenkti, bet jis pavažiavo link centrinės kelio dalies, tokiu būdu neleisdamas jam atlikti lenkimo manevro. Sustojo. Kaltinamasis išlipo iš automobilio. Atidarė langą. Galvojo, kad pasikalbės. Paklausė, ką jis daro. Pastarasis nieko neatsakęs sudavė jam smūgį į veidą. Kaltinamasis trenkė dešine ranka į kairę veido pusę, akies srityje. Įvykio metu buvo su akiniais. Buvo suduotas vienas smūgis. Išvadino kaltinamąjį necenzūriniais žodžiais, nepamena, ką jis atsakė. Pasakė, kad kreipsis į policiją. Kaltinamasis išvažiavo. Nematė, ar jis buvo vienas.

Po to, kai kaltinamasis išvažiavo, patraukė automobilį į kelkraštį, paskambino policijos pareigūnams, pranešė apie įvykį, padiktavau jiems kaltinamojo automobilio valstybinį Nr. Atvykę į vietą, policijos pareigūnai rekomendavo iškviesti medikus. Pastarieji apžiūrėjo, nurodė, kad pagalba nereikalinga. Kartu su policijos pareigūnais nuvyko į komisariatą, parašė pareiškimą. Buvo užfiksuotos įvykio aplinkybės. Po šio įvykio su kaltinamuoju susitikę nebuvo.

Atsakydamas į klausimus nukentėjusysis parodė, kad atidarė automobilio langą, nes galvojo, kad vyks žodinis konfliktas. Nepamena, kokios emocinės būsenos buvo kaltinamasis. Jam buvo trenkta į kairės akies apatinio voko dalį, smūgis buvo suduotas į akinius, nuo jų rėmelių atsirado kraujosruva.

Teismas perskaitė nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalis).

Ikiteisminiame tyrime nukentėjusysis nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir teisme (b. l, 10; 25-29) bei atpažino kaltinamąjį iš fotonuotraukos Nr. 1, nors kaltinamojo fotonuotrauka buvo Nr.  (b. l. 53-58). Konkrečiu atveju pažymėtinas gan nemažas asmenų, esančių nuotraukose Nr. 1 ir Nr. 3 bruožų ir sudėjimo panašumas.

Liudytoja A. T. teisiamajame posėdyje 2023 m. kovo 23 d. patvirtino aplinkybes, kad 2022 m. rugpjūčio 26 d. po darbo važiavo kaip keleivė savo draugo M. V. automobilyje bei parodė, kad važiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės, suko į kairę, sustojo ties pėsčiųjų perėja. Pavažiavus toliau, kaltinamojo automobilis stengėsi juos aplenkti. Jam nepavyko, nes priešpriešinėje eismo juostoje važiavo kitas automobilis. Kaltinamajam aplenkus jų automobilį, jis sustojo, priėjo jų automobilio. Jos draugas atidarė langą. Nežino, ką tiksliai jie kalbėjo, apsižodžiavo tarpusavyje. Kaltinamasis trenkė nukentėjusiajam. Nematė pačio smūgio. Viskas įvyko labai greitai. Kaltinamasis nuėjo į automobilį ir išvažiavo. Ant nukentėjusiojo veido buvo mėlynė. Draugas minėjo apie patirtą smūgį iš karto po to, kai kaltinamasis nuėjo atgal į savo automobilį. Pradėjo kalbėtis apie policijos pareigūnų iškvietimą dėl atsiradusio įbrėžimo nuo akinių, bei dėl sulankstytų akinių. Iškvietė policiją. Ji liko automobilyje, draugas išėjo aiškintis su pareigūnais, buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba.

Ikiteisminiame tyrime 2022 m. rugpjūčio 26 d. ir papildomai apklausta 2022 m. rugsėjo 1 d. liudytoja nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir teisme (b. l. 48-50, 51-52), bei atpažino kaltinamąjį iš fotonuotraukos Nr. 1 (b. l. 59-62).

Liudytoja V. S. teisiamajame posėdyje 2023 m. kovo 23 d. parodė, kad pačio įvykio nematė. Kartu su kolega atvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) g., juos pasitiko nukentėjęs asmuo. Pirminis pranešimas buvo dėl to, kad vairuotojas trenkė į veidą kitam vairuotojui. Atvykus į vietą, nukentėjusysis papasakojo, kad jo automobilis buvo sustabdytas kelyje kito vairuotojo, pastarasis trenkė jam kumščiu į veidą. Pasakojo, kad vairuotojas pasivijo nukentėjusįjį automobiliu, užkirto kelią. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Medikai nurodė, kad vykti į gydymo įstaiga nereikia. Pamena, kad nukentėjusiojo akių srityje buvo lankelio formos žymę. Liudytojos nuomone, tai galėjo atsitikti nuo smūgio, įprastai akiniai nepritrina tokių žymių, nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo suduotas smūgis. Apžiūrėjo netoliese esančius pastatus, vaizdo kamerų nebuvo pastebėta.

Atsakydama į klausimus liudytoja parodė, kad buvo užėjusi į ,,Švaros broliai“ dėl vaizdo kamerų išrašų, tačiau vaizdo kamerų filmavimo plotas neapėmė įvykio vietos. Daugiau sužalojimų nukentėjusiojo veide nepastebėjo.

Ikiteisminiame tyrime liudytoja nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir teisme (b. l. 38-43).

BIRT ataskaitų žiūryklėse užfiksuota, kad 2022 m. rugpjūčio 26 d 17:15 val. užfiksuotas nukentėjusiojo pranešimas apie tai, kad – „Prieš 2 min. pranešėją su a/mToyota Avensis (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), priverstinai sustabdė a/m ??? v/n (duomenys neskelbtini), smogė pranešėjui į veidą ir pasišalino link (duomenys neskelbtini) g. GMP atsisakė, laukia“ (b. l. 11-12).

Pranešimo įrašas iš Bendrojo pagalbos centro apžiūrėtas ikiteisminiame tyrime 2022 m. spalio 10 d. apžiūros protokolu, kuriame girdimas nukentėjusiojo pranešimas ir apie tai, kad – „<...>Važiavau gatve, mane aplenkė automobilis, sustojo, išlipęs  vairuotojas trenkė į veidą, pastūmė..., biškį po akim  prakirto <...>“, t. y., kad jam kitas vairuotojas smogė ranka į veidą ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini) g. pusę (b. l. 80-81, 82-83).

Iš 2022 m. spalio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ GMP stoties rašto matyt, kad 2022 m. rugpjūčio 26 d. adresu (duomenys neskelbtini) buvo išvykusi (duomenys neskelbtini) brigada: V. K. (skubios pagalbos specialistas), M. K. (vairuotojas). Iškvietimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), kopija, kurioje nurodoma, kad – „<...> kvietimo priežastis – sumuštas vyras <...> Trenkė, per veidą. Nuo akinių, nežymus patinimas bei nubrozdinimas ant apatinio voko“. Preliminari diagnozė – Akies voko ir periokulinės srities sumušimas (b. l. 66-67, 68-69).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2744/2022(01) nurodyta, kad: M. V. nustatyta kairės akies apatinio voko poodinė kraujosruva. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. M. V. kūne nustatyta viena poodine kraujosruva. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimas padarytas vienu kietu buku daiktu. Specifiniai žalojančio daikto požymiai, kūne neužfiksuoti. Kraujosruva nebūdinga savęs žalojimui, tikėtina susidarė sudavus smūgį. Sužalojimas padarytas 3-6 paros iki apžiūros, kas atitinka užduotyje nurodytas aplinkybes. Sužalojimo padaryti metu nukentėjusysis turėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 34-35, 36-37).

Šie nuosprendžio duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šioje byloje ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad Kaltinamasis, 2022 m. rugpjūčio 26 d. apie 17:10 val., gatvėje adresu ties (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Citroen, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), aplenkęs bei užkirtęs kelią automobiliui Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. V., išlipęs iš  automobilio ir priėjęs prie Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio, M. V., sėdėjusiam automobilyje vairuotojo vietoje, tyčia vieną kartą dešiniu kumščiu trenkė į kairį skruostikaulį, savo veiksmais M. V. padarydamas kairės akies apatinio voko poodinę kraujosruvą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Iš esmės tokias faktines aplinkybes, išskyrus suduotą smūgį, patvirtino ir pats kaltinamasis, t. y., kad jis, dėl menkos dingsties, siekdamas „pamokyti“ nukentėjusįjį, kelyje elgėsi neapdairiai, tyčia blokavo nukentėjusiojo vairuotą automobilį ir priėjęs prie nukentėjusiojo, sudavė šiam vieną smūgį į veidą. Nors kaltinamasis neigia sudavęs nukentėjusiajam, kaltinamojo parodymus šioje dalyje paneigia nukentėjusysis, kuris nedelsiant po įvykio pranešė BPC, ką patvirtino ištirtas garso įrašas. Analogiškas policijos kvietimo aplinkybes patvirtino BIRT žiūryklės duomenys ir į įvykį atvykusi policijos patrulė – liudytoja V. S., kuri, be kitą ko, patvirtino ir mačiusi sužalojimą po nukentėjusiojo akimi. Dėl smūgio sudavimo nors nukentėjusiojo draugė – liudytoja A. T. parodė, jog tokio nemačiusi, tačiau pastaroji matė po to, kai kaltinamasis pasišalino nuo jų automobilio, kad pas nukentėjusįjį buvo sužalojimas veide, o pats nukentėjusysis jai papasakojo apie jam suduotą smūgį. Tai, kad nukentėjusiajam buvo konstatuotas veide sužalojimas patvirtina ir GMP pateikta iškvietimo kortelė, kurioje aiškiai nurodoma, jog nukentėjusįjį apžiūrėjus neužilgo po įvykio buvo diagnozuotas akies voko ir periokulinės srities sumušimas. Be to, sužalojimas konstattotas ir specialisto išvadoje Nr. G 2744/2022(01), kvalifikuojant šį nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taigi, šių aptartų bylos įrodymų, gautų įstatymų nustatyta tvarka loginė grandis sudaro pagrindą konstatuoti, kad niekas kitas kitaip nei kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė šiame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis ir vietoje. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje.

III. Bausmės skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą įstatymo leidėjas nustatė tokias alternatyvias sankcijas – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimas baigtas, nes dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų atsirado BK 140 straipsnio 1 dalies reikalaujamos pasekmės – nukentėjusysis buvo sužalotas. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tyčia, nes suprato savo atliekamų neteisėtų veiksmų esmę, numatė žalingas pasekmes ir jų norėjo. Taip elgėsi dėl menkavertės paskatos – siekdamas atkeršyti nukentėjusiajam dėl pastarojo galimos klaidos kelyje. Kaltinamasis dirba nuo (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą (b. l. 97-98), neteistas, nes teistumai išnykę (b. l. 93-96, LITEKO duomenys), baustas už padarytus administracinius nusižengimus kelių eismo taisyklių pažeidimų srityje (b. l. 99-101). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys, 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, teismas kaltinamajam parenka BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytų vieną alternatyvių bausmių rūšių – laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnis), kuri gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

Nustatydamas šios bausmės rūšies terminą teismas pažymi, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtinas 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmės terminas be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį nuo 23 val. iki 6 val. neišvykti iš gyvenamosios vietos jei tai nesusiję su darbu ar gydymu.

Dėl kardomųjų priemonių.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina šiame baudžiamajame procese kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 113-116).

Dėl civilinių ieškinių.

Nukentėjusysis baudžiamajame procese civilinio ieškinio nepareiškė. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

M. N. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį nuo 23 val. iki 6 val. neišvykti iš gyvenamosios vietos jei tai nesusiję su darbu ar gydymu.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti šiame baudžiamajame procese M. N. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

M. N. išaiškinti, kad:

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                  Vladimir Berezovskij