Bylos Nr. TS-11-1058/2020

                                                              Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. vasario 11 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. 59-275, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

n u s t a t ė:

D. S. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirtas laisvės atėmimas 6 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013 m. kovo 25 d. iki 2015 m. balandžio 17 d. ir nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2016 m. balandžio 6 d. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartimi nuteistųjų apeliaciniai skundai atmesti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi kasaciniai skundai atmesti.

Bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. lapkričio 23 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2022 m. balandžio 30 d. 1/2 dalį laisvės atėmimo bausmės D. S. atliko 2019 m. sausio 28 d., neatliktos bausmės dalis 2020 m. sausio 9 d. – 2 metai 3 mėnesiai 19 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 59-275 nutarta netaikyti nuteistajam D. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis Komisijai pristatomas ketvirtą kartą. Atsižvelgusi į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 51 tašką (statinių veiksnių taškai - 10, dinaminių - 41), ankstesnio bausmės vykdymo atidėjimo metu padarytą naują nusikalstamą veiką, taip pat į tai, kad 2019 m. liepos 12 d. Marijampolės lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai nusprendus taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam ir perdavus dokumentus tvirtinti teismui, D. S. padarė drausmės pažeidimą, už kurį skirta nuobauda šiuo metu galioja, taip pat į tai, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nedirba, dėl įdarbinimo nesikreipė, nededamos pastangos atlyginti solidariai nukentėjusiajam priteistą ieškinį, Komisija vienbalsiai padarė išvadą, kad D. S. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Nuteistasis D. S. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Komisijos 2020 m. sausio 10 d. nutarimą Nr. 59-275 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis savo skunde nurodo, kad Europos Tarybos ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Rec(2003)22, numatančia, jog lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi būti taikomi taip, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus, vadovautis yra privaloma. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą Komisija ir teismai turi vadovautis pataisymo tikslu, o ne laikyti prioritetu nubaudimo tikslą. Vertinamuoju kriterijumi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą yra pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal aprobuotą OASys metodiką rezultatas (balas) ir šio rezultato sumažėjimas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas - pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, buvimas yra visiškai formalus, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija negali būti kvestionuojama. Vilniaus pataisos namuose atlikus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą buvo nustatytas 51 balas. Vilniaus pataisos namų administracija ir Komisija priimdama skundžiamą nutarimą turėjo pareigą aiškiai įvardinti, kiek šis balas yra sumažėjęs, tačiau Komisija OASys balų mažėjimo, jų dinamikos apskritai nenagrinėjo ir nevertino. Tokiu būdu buvo pažeistos jo teisės, kad sprendime negali būti nutylėti teisingo sprendimo priėmimui aktualūs argumentai, nenurodytos aktualios aplinkybės, kas negali atimti ar kokiu nors būdu varžyti jo teisės į lygtinį paleidimą. Nepateikus informacijos kaip nusikalstamo elgesio rizika kito per bausmės atlikimo laikotarpį, t. y. nepaisius vienintelio vertinamojo kriterijaus sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą - yra absoliutus pagrindas skundžiamam nutarimui panaikinti. Dinaminiai balai turi būti siejami su vertinamo asmens charakterio savybėmis, požiūriais, elgesiu, išsilavinimu, gyvenamąja aplinka ir pan. Šios aplinkybės nustatinėjamos ir nagrinėjamos jo atžvilgiu niekuomet nebuvo. Be to, OASys taikymas pasižymi tuo, kad teisės pažeidėjas gali peržiūrėti savo bausmės ir priežiūros planą, bei dėl jo pareikšti savo nuomonę (su juo sutikti arba ne, papildyti komentarais ir pan.), tokia teise pasinaudoti jam nebuvo suteiktos galimybės. Pažymėjo, kad lygtinio paleidimo prašymo tenkinimas arba netenkinimas nėra Komisijos narių subjektinė teisė, jeigu yra įstatyme nustatytos sąlygos, Komisija jo prašymą taikyti lygtinį paleidimą privalėjo tenkinti, arba pateikti įrodymus, kad jis neatitinka lygtinio paleidimo kriterijų. Nutarime ir Socialinio tyrimo išvadose nurodyta, kad jis nuolat bendrauja su jį lankančiais tėvais, sutuoktine, įgijo (duomenys neskelbtini) profesiją, rodė iniciatyvą ir susirado darbą G. S. tinklo parduotuvėje – (duomenys neskelbtini). Visi šie faktoriai turėtų būti vertinami pozityviai, jo naudai, tačiau jokios motyvacijos dėl minimų faktų skundžiamame nutarime nėra nurodyta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatomis, t. y. bendruoju diskriminacijos draudimu ir atsižvelgiant į esamą Vilniaus pataisos namų, Komisijos bei pirmosios instancijos teismo praktiką, lygtinis paleidimas Vilniaus pataisos namuose privalo būti taikomas visiems kaliniams, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatai pagal OASys metodiką yra žemesni už 95 balus. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, nors ir akivaizdžiai klaidingas bei nepagrįstas, vis vien yra žemesnis už didžiausią iš precedentų, taigi skundžiamas nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo yra atviras diskriminavimas. Skundžiamame nutarime nenurodyti jokie aiškūs ir tikslūs vertinamieji kriterijai, kodėl šiuo atveju netaikytinas lygtinis paleidimas, kodėl jis galimai neatitinka minimalių kriterijų. Be to, nutarimas yra visiškai nemotyvuotas, jame iš viso nėra motyvuojamosios dalies. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus Komisiją turi dominti tik keturi skaičiai - jam skirtos bausmės dydis, atlikta bausmės dalis, nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas pagal OASys metodiką, šio balo sumažėjimas. Jam skirta 6 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo, 1/2 bausmės atliko 2019 m. sausio 28 d., pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika -51 balas. Skundžiamame nutarime nėra nurodyta, kad jis neatitiktų BVK 157 straipsnio l dalyje numatytos privalomosios sąlygos „vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones“. Taigi jis atitinka visus lygtinio paleidimo kriterijus. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra skatintas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, todėl nėra jokių aplinkybių, galinčių objektyviai pateisinti Komisijos atsisakymą taikyti jam progresyvaus bausmės atlikimo principą pakeičiant bausmės atlikimo režimą, t. y. taikant jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Pabrėžė, kad nuo 2015 m. balandžio iki 2017 m. lapkričio buvo paleistas už užstatą ir vykdė jam skirtas prievoles, susirado darbą. Lietuvos Apeliaciniam teismui sušvelninus jam skirtas kardomąsias priemones ir leidus išvykti į užsienio valstybes darbo tikslais atsakingai vykdė tai, kas jam buvo taikyta ir nieko nepažeidė, lankė visus teismo posėdžius. Pažymėjo, kad nepateikus įrodymų, jog kalinys neatitinka minimalių (aiškių ir tikslių) lygtinio paleidimo kriterijų, yra privaloma priimti sprendimą taikyti lygtinį paleidimą. Papildomai nurodė, kad priimtas Komisijos nutarimas taip pat yra neteisėtas dėl visiško nebuvimo suprantamų rekomendacijų ir jų motyvų. Komisija netaikydama lygtinio paleidimo siūlo jam dalyvauti socialinės reabilitacijos programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, nors tai yra privalomoji lygtinio paleidimo taikymo sąlyga ir negali būti laikoma rekomendacija, juo labiau, kad tame pačiame nutarime yra nurodyta, jog jis minėtą programą jau baigė 2018-2019 m. Komisijos nutarime taip pat siūloma dengti nukentėjusiajam solidariai teismo priteistą ieškinį, kas neturi absoliučiai jokio sąryšio su pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu ar pažanga mažinant šią riziką. Pakartotinis svarstymas dėl lygtinio paleidimo turi būti paskirtas ne vėliau nei įmanoma įvykdyti paskirtas rekomendacijas, todėl pakartotinis jo prašymo nagrinėjimas privalėjo būti paskirtas atsižvelgiant į nurodytas rekomendacijas, o ne nurodant įstatymų leidžiamą maksimalų terminą. Nenurodant konkrečių darbų, jų apimties darytina prielaida, kad jis įsiskolinimo nepadengs per nurodytą laikotarpį, o tik atlikus rekomendacijoje nurodytas priemones, Komisijos nuomone, jo prašymas dėl lygtinio paleidimo gali būti svarstomas pakartotinai.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. vasario 5 d. gautas R. S. kreipimasis tenkinti jos sūnaus D. S. skundą dėl lygtinio paleidimo. Pareiškėja nurodė, kad jai antrą kartą yra atlikta galvos operacija, dažnai tenka lankytis pas gydytojus ir jai reikėtų sūnaus pagalbos, kad jis atliktų namų ruošos darbus. Ji gyvena tik daliniais aptarnavimais, name, kuriame gyvena nėra buitinių sąlygų, todėl jai reikia pagalbos, nes viską pasidaryti pačiai neleidžia sveikatos būklė. Kartu su prašymu pateikė sveikatos būklę pagrindžiančius medicininius dokumentus, sprendimą dėl darbingumo lygio nustatymo, darbingumo lygio pažymą (nustatytas 40 procentų darbingumas), išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų.

Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo D. S. skundą nepateikė.

Nuteistojo D. S. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. 59-275 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netenkintinas.

Pirmiausia pažymėtina, jog nuteistojo minimos Europos Tarybos ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos yra tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju pagrindinis teisės aktas yra BVK. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai. 

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad D. S. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 2 punkte, kita vertus, įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Nurodyta procedūra gali būti taikoma tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos specifiškumas pasireiškia tuo, kad prognozuojamas asmens elgesys ateityje – atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Tai atitinka ir galiojančią teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019). 

Teismas nesutinka, jog Komisija skundžiamu nutarimu pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, kadangi išvados grindžiamos nuteistojo ankstesniais teistumais ir jo elgesiu atliekant bausmę pataisos įstaigoje. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad D. S. Komisijai pristatomas ketvirtą kartą. Amžius pirmojo teistumo metu 19 metų, anksčiau teistas 3 kartus, nusikaltimų modelis nėra identifikuojamas, tačiau nusikaltimai sunkėja. Paskutiniu nuosprendžiu D. S. nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei padarymą. Be to, nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje, jam būnant vienu iš aktyviausių nusikaltimo vykdytoju. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo atžvilgiu anksčiau yra taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jo sąlygos buvo pažeistos ir labai sunkus nusikaltimas, už kurio padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo įvykdytas bausmės vykdymo atidėjimo metu. Taigi nepaisant jam išreikšto pasitikėjimo, taikant jo padėtį palengvinančias įstatymų nuostatas D. S. ir toliau darė nusikalstamas veikas, kas tik patvirtina, jog nuteistasis savo elgesio nepakeitė, teigiamų išvadų nepadarė, nerodė pastangų gyventi laikantis įstatymų reikalavimų ir jam išreikšto pasitikėjimo nepateisino. D. S. teistumų skaičius, amžius primojo teistumo metu, nusikalstamų veikų pobūdis, praeityje pažeistos probacijos sąlygos, neabejotinai liudija apie didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Nors išvardintos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti sureikšminamos, tačiau jos leidžia įvertinti nuteistojo asmenybę bei sudaro pagrindą pagrįstai abejoti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo neabejotinai yra svarbus ir paties nuteistojo požiūris į jo įvykdytą nusikalstamą veiką. D. S. nuosprendžio priėmimo metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos neigė, paskutiniu interviu metu atsakomybę prisiėmė tik iš dalies. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad savo nusikalstamo elgesio motyvaciją nuteistasis grindžia tuometiniu jaunu amžiumi, nesugebėjimu įvertinti savo elgesio pasekmių bei noru paprasčiausiu būdu (vagystėmis) išspręsti tuo metu iškilusias finansines problemas. Apie paskutinį įvykdytą nusikaltimą (prekyba žmonėmis) teigia, kad jis net nesuvokė, jog vykdo nusikalstamą veiką. Nustatytos aplinkybės rodo, jog nuteistasis yra linkęs pateisinti savo nusikalstamą elgesį. Nuteistojo vertybinės nuostatos išskirtinai asocialumu nepasižymi. Kita vertus, vadovaujantis Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais duomenimis, D. S. laikosi jo aplinkoje dominuojančių nuostatų, elgesio modelių, juos sutiktų koreguoti tuomet, kai sulauktų aplinkinių palaikymo bei tokio paties veikimo. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti nuteistojo motyvacija savarankiškai koreguoti savo elgesį būnant laisvėje ir nepasiduoti neigiamai aplinkinių įtakai. Padarytos nusikalstamos veikos kontekste svarbu paminėti tai, jog bendravimo aplinka yra svarbi vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. D. S. rate pasitaikė kriminalinę patirtį turinčių asmenų, su kuriais jis palaikė ryšius, ir tai neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Pats nuteistasis pripažino, jog būdamas vienas nesiryžtų įgyvendinti kriminalinių sumanymų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad D. S. yra būdinga pakankamai kategoriška nuomonė, subjektyvus teisingumo jausmas, įsitikinimai, kurie gali būti koreguojami tik esant paties nuteistojo vidinei motyvacijai ar autoritetingos aplinkos palaikymui. Nors nuteistasis pripažįsta turintis tam tikrų trūkumų bei koreguotinų savyje savybių, stengiasi savišvietos priemonėmis didinti savęs pažinimo galimybes, tačiau teigiamas savęs vertinimas vis dėlto ne visuomet yra grindžiamas tinkamais elgesio modeliais (pvz., yra akcentuojamos tokios savybės, kaip teisingumo, kovos prieš neteisybę, tvarkos užtikrinimo poreikis, kuris yra įgyvendinamas taikant ne tik socialiai priimtinus būdus). Nuteistasis bendrai nepateisina nusikaltimų vykdymo bei deklaruoja poreikį „gyventi teisingai“, tačiau jo teisingumo vertinimas tam tikruose aspektuose išlieka subjektyvus. Socialinio tyrimo išvadoje išskiriama ir tai, jog nuteistasis šiuo metu identifikuoja problemines sritis savo gyvenime, tačiau tam tikrus aspektus, kurie objektyviai gali būti vertinami, kaip rizikingi, keliantys sunkumų, vis dėlto minimizuoja arba kelia tam tikras abejones dėl savo pasirinkimų. Išvardintos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti, jog nuteistasis iš tiesų padarė išvadas ir yra pasirengęs gyvenimui laisvėje.

Komisijos nutarime nurodyti nuteistojo turimas išsilavinimas, įgyta profesija bei kvalifikacijos gali būti vertinami, kaip svarbūs nuteistojo integracijos į darbo rinką veiksniai. Tačiau skundžiamame nutarime pagrįstai akcentuota, jog D. S. stokoja oficialios bei nuoseklios darbinės patirties. Nuteistasis patvirtino savo galimybę įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju, jis planuoja dirbti pas savo žmoną, kuri vykdo individualią veiklą, byloje pateiktas žmonos raštas, kad ji įsipareigoja priimti D. S. dirbti (pateikta pažyma ir parašas notariškai nepatvirtinti). Šias aplinkybes teismas neabejotinai vertina teigiamai. Kita vertus, oficialios darbo patirties stoka, darbas pas sutuoktinę, vykdančią individualią veiklą, sudaro pagrindą abejoti, kad nuteistasis išėjęs į laisvę nesusidurs su finansiniais sunkumais ir kad jo darbinė motyvacija yra pakankama. Abejones dėl D. S. darbinės motyvacijos sustiprina ir tai, jog dabartinės bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirba, dėl įdarbinimo nesikreipė ir laisvės atėmimo vietoje dirbti nenori dėl mažo atlyginimo. Čia pažymėtina, kad pagal teismo nuosprendį iš nuteistojo solidariai yra priteista 1 448 EUR žalai atlyginti, taip pat jis įpareigotas mokėti išlaikymą sūnui, taigi turi finansinių įsipareigojimų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad D. S. nusikalstamos veikos gali būti siejamos su motyvacija siekti finansinės naudos neteisėtais būdais (pvz., vagystės, prekyba žmonėmis). Tai suponuoja prielaidą apie nuteistojo tam tikrus lėšų gavimo, kaupimo ir panaudojimo būdus neteisėtomis priemonėmis bei sudaro pagrindo abejoti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, aplinkybė, jog nuteistasis, net nebado įsidarbinti įkalinimo įstaigoje, rodo ir jo nenorą dėti pastangas atlyginti jo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, kas patvirtina ir abejingą nuteistojo požiūrį į jo neteisėtais veiksmais sukeltus padarinius. Taigi nuteistasis, net ir žinodamas, kad gali sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką bei sukeltus padarinius, nesiima visų nuo jo priklausančių priemonių tai įgyvendinti, kas pagrįstai įvertinta ir Komisijos priimtame nutarime. 

Pagal OASys vertinimo metodiką D. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 51 taškas. Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas tik tuo atveju, jeigu yra matyti pažanga šią riziką mažinant. Iš 51 taško daugiau nei pusė – 41 taškas yra dinaminis, t. y. toks rodiklis, kurį galima koreguoti siekiant sumažinti pakartotino nusikalstamo elgesio riziką. Nustatytas rodiklis liudija, kad nuteistasis turi pakankamas galimybes mažinti kintamus veiksnius, kas ateityje būtų pagrindas išvadai, jog jis deda išties maksimalias pastangas savo elgesiu įrodyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistasis savo skunde kelia abejones dėl pateikto OASys vertinimo bei nenurodytos OASys taškų dinamikos, tačiau teismas nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti nustatytais rodikliais. Pačiame nutarime neaprašyta OASys vertinimo dinamika bausmės atlikimo metu nesudaro pagrindo priimto Komisijos nutarimo laikyti neteisėtu, kadangi OASys vertinimas, jo dinamika išsamiai yra aptarti pateiktoje Socialinio tyrimo išvadoje. Išanalizavęs Komisijos nutarime bei Socialinio tyrimo išvadoje patiektus duomenis, taip pat skundo argumentus bei nuteistojo asmens bylą, teismas neturi pagrindo išvadai dėl esminės D. S. pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, reikšmingus jo elgesio pokyčius. D. S. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laikotarpį du kartus buvo išleistas į namus, nustatytų sąlygų nepažeidė, laiku grįždavo į laisvės atėmimo vietą, keturis kartus skatintas, kas leidžia kalbėti apie laisvės atėmimo bausmės eigoje stebimas palankesnes nuteistojo nuostatas į priežiūrą bei apribojimus, disciplinuotą elgesį, pastangas jį koreguoti teigiama linkme. Visgi tinkamas nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje nelaikytinas išskirtine aplinkybe nulemiančia lygtinio paleidimo nuteistajam taikymą, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, tai jis privalo daryti be papildomų paskatinimų. Be to, šiuo atveju negalima kalbėti apie ilgalaikius ir nuoseklius nuteistojo elgesio pokyčius. Priešingai, D. S. paskutinį kartą skatintas 2019 m. balandžio 30 d., tuo tarpu 2019 m. liepos 30 d. jam skirta drausminė nuobauda, kuri šiuo metu galioja. Be to, nuobauda skirta už šiurkštų pažeidimą, t. y. draudžiamų daiktų turėjimą. Pažymėtina ir tai, kad nuobauda buvo skirta praeito lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos prašymo svarstymo metu, kai Komisija siūlė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Taigi nustatytos aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis Komisijos pasitikėjimo nepateisino. Nors, kaip teisingai nurodo nuteistasis, ikiteisminio tyrimo metu jis pademonstravo, jog gali laikytis nustatytų įpareigojimų, vis dėlto, dabartinis jo elgesys įkalinimo įstaigoje patvirtina, jog jis nesugeba savo elgesio visiškai kontroliuoti ir laikytis taisyklių net ir atlikdamas bausmę. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti, jog išėjęs į laisvę D. S. laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į Socialinio tyrimo išvadoje pateiktus duomenis, negalima teigti ir kad nuteistojo nuostatos iš esmės yra pakitusios. Įvertinimo metu nepastebėta, kad šiuo metu D. S. pasižymėtų išskirtinėmis savikontrolės ar savitvardos problemomis, pataisos įstaigoje nebuvo užfiksuotų smurto panaudojimo atvejų, vis tik, įvertinus dabartinį nuteistojo elgesį socialinio tyrimo išvadoje įžvelgiamas tam tikras impulsyvaus elgesio apraiškos, būdingi nepakankami savo veiksmų pasekmių įvertinimo bei problemų sprendimo įgūdžiai.

Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, palaiko pakankamai artimus bei parama grįstus santykius su artimaisiais, bendrauja su sutuoktine, dukra, tėvais, seserimis, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse, elgesio pataisos programose, nuteistajam nėra būdingi psichiką veikiančių medžiagų vartojimo sunkumai, alkoholio vartojimo sunkumų taip pat nenustatyta, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nereiškia diskriminacinių nuostatų kitų žmonių atžvilgiu. Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis planuoja gyventi pas žmoną, jai priklausančiame name, yra gautas patvirtinimas, kad žmona jį priimtų gyventi, numatomu gyvenamosios vietos adresu yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą, lygtinio paleidimo atveju, kaip minėta, nuteistasis turėtų darbą. Minėtas aplinkybes teismas neabejotinai vertina teigiamai ir laiko jas svarbiomis vertinant nuteistojo pastangas pakeisti savo elgesį teigiama linkme ir resocializuotis visuomenėje, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys, tam tikros teigiamos jo charakterio savybės, dalyvavimas užimtumo programose, turimi socialiniai ryšiai, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2020 m. sausio 10 d. nutarimas Nr. 59-275 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo dėl Komisijos 2020 m. sausio 10 d. nutarimo, panaikinimo. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įvertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mąstymą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma esmine, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, kurie teismo vertinimu taip pat nėra esmingai pakitę bei likusią neatliktos bausmės dalį, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šių teismo išvadų nepaneigia ir nuteistojo pateikiama teismų praktika bylose dėl lygtinio paleidimo, kadangi kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į asmens padarytą pažangą, siekiant sumažinti nusikalstamo elgesio riziką bei kitus šį asmenį individualizuojančius požymius. Šios kategorijos bylose itin didelę reikšmę turi kiekvieno konkretaus asmens individuali charakteristika ir jo elgesys. Taigi kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismas spręsdami lygtinio paleidimo taikymo klausimą remiasi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Būtent šios individualios aplinkybės lėmė sprendimą netaikyti nuteistajam D. S. lygtinio paleidimo.

Savo skunde nuteistasis kvestionuoja jam Komisijos nustatytas rekomendacija, teigdamas, kad šios nėra objektyvios. Vis tik teismas su šiais nuteistojo argumentais nesutinka. BVK 164 straipsnio 5 dalis, be kita ko, numato, kad Komisijai priėmus nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisija nutarimu pateikia motyvuotas rekomendacijas pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą. Pakartotinis svarstymas negali būti vėliau kaip po šešių mėnesių nuo Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priėmimo. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog įvertinus D. S. mąstymą ir elgesį, įtakos jo nusikalstamam elgesiui turinčius veiksnius, nuteistojo tolesnis dalyvavimas tikslingose intervencinėse priemonėse, taip pat ir elgesio pataisos programose, gali būti svarbia pakartotinio nusikalstamo elgesio prevencijos priemone. Taigi rekomendacija, susijusi su tolimesniu dalyvavimu socialinės reabilitacijos programoje buvo nustatyta atsižvelgiant į Socialinio tyrimo išvadą. Tuo tarpu, priteistos žalos atlyginimas yra tiesiogiai susijęs su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo požiūris į šios rekomendacijos vykdymą svarbus vertinant jo motyvaciją pakeisti savo elgesį teigiama linkme, savo elgesio pasekmių vertinimą bei yra neatsiejamas nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių. BVK yra aiškiai apibrėžtas maksimalus pakartotinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo terminas. Kita vertus, įstatymas imperatyviai nenustato jokių papildomų kriterijų, į kuriuos Komisija privalo būtinai atsižvelgti, nustatydama pakartotinio svarstymo terminą. Pažymėtina, kad rekomendacijų pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo teikimas, rekomendacijų įgyvendinimo termino ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos termino nustatymas yra išimtinai Komisijos kompetencija (Komisijų nuostatų 17.4 papunktis, 30.4 papunktis, BVK 164 straipsnio 5 dalis). Taigi būtent Komisija, įvertinusi Socialinio tyrimo išvadą bei nuteistojo nusikalstamam elgesiui įtakos turinčius veiksnius, parenka teiktinas rekomendacijas ir nustato pakartotinio lygtinio paleidimo svarstymo terminą. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas neturi pagrindo išvadai, jog pateiktos Komisijos rekomendacijos yra aiškiai netinkamos, o nustatytas pakartotinio svarstymo terminas prieštarauja įstatymų nuostatoms, kas sudarytų pagrindą naikinti skundžiamą nutarimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

n u t a r i a:

atmesti nuteistojo D. S. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. 59-275, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                        Giedrė Telksnienė