Administracinė byla Nr. I-3052-809/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01254-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė,

dalyvaujant pareiškėjui L. J. (L. J.), jo atstovei N. A.,

atsakovo atstovui L. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. J. (L. J.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas L. J. (L. J.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) viršininko 2019 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. 10-TE-379 ,,Dėl L. J. atleidimo iš vidaus tarnybos” (toliau – ir Įsakymas Nr. 1) bei jį tikslinantį Vilniaus AVPK viršininko 2019 m. kovo 7 d. įsakymą Nr. 10-TE-419 (toliau – ir Įsakymas Nr. 2); 2) grąžinti pareiškėją į Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigas; 3) priteisti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pareiškėjas taip pat prašo sustabdyti šio skundo nagrinėjimą iki kol įsiteisės sprendimas baudžiamojoje byloje (b. l. 1–3).

Nurodė, kad iki 2019 m. vasario 28 d. dirbo Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigose. Įsakymu Nr. 1 buvo atleistas iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Įsakymu Nr. 2 buvo patikslintas Įsakymo Nr. 1 dėstomosios dalies 1 punktas, patikslinant nepanaudotų kasmetinių atostogų dienų skaičių. Įsakymas Nr. 1 priimtas pagal Vilniaus AVPK 2019 m. vasario 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-IS-18 ,,Dėl Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) L. J. veiksmų” (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada), kurioje nurodyta, jog pareiškėjo veiksmai vertinami kaip policijos vardo pažeminimas, kadangi 2019 m. sausio 31 d. 0.50 val. (duomenys neskelbtini), neblaivus, ne tarnybos metu, neuniformuotas vairavo automobilį.

Paaiškino, kad 2019 m. sausio 30 d. vakare atvažiavo iš (duomenys neskelbtini) pusės į (duomenys neskelbtini), vairuodamas nuosavą automobile. Pažymėjo, jog turėjo problemų šeimoje, todėl norėjo pabūti vienas. Prieš atvažiuojant į (duomenys neskelbtini) buvo blaivus, bei atvažiavo vienas. Automobilį pasistatė prie (duomenys neskelbtini) esančio pastato, o automobilyje turėjo alkoholio butelį. Sėdėdamas automobilyje išgėrė daugiau nei pusė butelio degtinės, nieko nevalgė, o kiek laiko gėrė alkoholį, neprisimena. Nurodė, jog buvo išlipęs iš automobilio pavaikščioti ir parūkyti. Sėdint automobilyje, vairuotojo vietoje, priėjo pašalinis asmuo ir pakeltu tonu pradėjo kalbėti, todėl asmuo galėjo pagalvoti, jog pareiškėjas išgėręs alkoholio galėjo vairuoti automobilį. Paaiškino, jog sėdėdamas automobilyje įjungė automobilio gabaritines šviesas (apšvietimą) su tikslu surasti magnetolos radijo bangas. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai, kurių pareiškėjas buvo sulaikytas. Policijos pareigūnai pasiūlė patikrinti girtumą, o pareiškėjas sutiko, automobilio išgėręs nevairavo. Dėl nurodyto įvykio Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnį. Ikiteisminis tyrimas šiuo metu yra baigtas ir byla perduota nagrinėti teismui. Pažymėjo, jog Įsakymas Nr. 1 priimtas dėl to, jog pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, neblaivus vairuodamas automobilį, tačiau vairavimo esant neblaiviam faktas dar bus nustatinėjamas baudžiamojoje byloje. Atsižvelgiant į tai, Įsakymas Nr. 1 negali būti laikomas pagrįstu.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai nurodė, jog automobilį vairavo blaivus. Alkoholį vartojo automobilyje, tačiau po išgėrimo daugiau su automobiliu nevažiavo. Automobiliu lėtai parkavosi todėl, kad tuo metu buvo labai slidu. Išlipęs iš automobilio nugriuvo, nes reikėjo lipti per sniego pusnį ir paslydo. Ant šaligatvio sėdėjo, kadangi laukė, kol nuslūgs skausmas. Automobilyje gėrė, nes norėjo pabūti vienas.

Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 19–21). 

Nurodė, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 31 d. 0.50 val. (duomenys neskelbtini), neblaivus, ne tarnybos metu, neuniformuotas vairavo automobilį ir tokiais savo veiksmais sukėlė pavojų tiek visuomenės, tiek eismo saugumui. Pažymėjo, jog vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės paneigia pareiškėjo teiginius. Pareiškėjo veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, todėl 2019 m. sausio 31 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas Įsakymu Nr. 1 atleistas iš vidaus tarnybos. Akcentavo, jog pareiškėjas atleistas už pareigūno vardo pažeminimą, o ne už nusikalstamos veikos padarymą, t. y. vien fakto, kad vyksta ikiteisminis tyrimas dėl vairavimo apsvaigus nepakanka bylos sustabdymui, tačiau surinktų duomenų pakanka, jog pareiškėjo veiksmus pripažinti žeminančiais pareigūno vardą.

Paaiškino, jog vaizdo įrašuose užfiksuota, kad kaip 2019 m. sausio 31 d. 0.50 val. Į (duomenys neskelbtini) atvažiuoja automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr, (duomenys neskelbtini), sustoja ir iš jo išlipa pareiškėjas, svirduliuodamas stovi prie automobilio, po to eina link pastato, nugriūna, bando atsistoti, tačiau vėl griūna ir sėdi ant šaligatvio. Pasėdėjęs minutę atsistoja, prieina prie savo automobilio, bando atidaryti priekines keleivio dureles, tačiau jam to padaryti nepavyksta. Tuomet pareiškėjas grįžta į automobilį, atsisėda į vairuotojo vietą, šiek tiek pavažiuoja į priekį, vėl išlipa iš automobilio ir svirduliuodamas užeina į namą, iš kurio tuoj pat, po 22 sekundžių, išeina tuščiomis, grįžta prie automobilio, truputį pastovėjęs įsėda į automobilį, vairuotojo vietą. Pro šalį praeina vyriškis 0.59 val., kuris prieina prie šviesiai pilkos spalvos automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio priešais automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsėda į valiuotojo vietą, tačiau tuoj pat išlipa iš automobilio ir vaikštinėja šalimais, kol 1.01 vai. privažiuoja policijos pareigūnų automobilis, borto Nr. (duomenys neskelbtini), Minėtas vyriškis nebuvo priėjęs prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo, t. y. pareiškėjo. Visą šį laiką, t. y. 11 minučių, automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklis ir šviesos išjungtos nebuvo.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl Įsakymo Nr. 1 ir jį tikslinančio Įsakymo Nr. 2 teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiškėjas reiškia reikalavimus grąžinti jį į eitas Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyrius 2019 m. sausio 31 d. pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 10-PR1-9 informavo pareiškėją, jog yra atliekamas tarnybinis patikrinimas, kadangi yra duomenų, kad galimai buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, t. y. būnant policijos pareigūnu 2019 m. sausio 31 d. apie 1.03 val. (duomenys neskelbtini), ne tarnybos metu, neuniformuotas, neblaivus (nustatytas 2,34 promilių girtumas) vairavo automobile (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei tokiais savo veiksmais pažemino policijos pareigūno vardą (b. l. 41).

Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2019 m. sausio 31 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dėl minėto įvykio buvo nustatyta, jog pareiškėjas yra Vilniaus AVPK policijos pareigūnas (b. l. 46).

Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui Tyrimo skyriaus 2019 m. sausio 31 d. pranešime apie įtarimą nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad pareiškėjas padarė veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (b. l. 64).

Vilniaus AVPK viršininko 2019 m. sausio 31 d. įsakymu ,,Dėl (duomenys neskelbtini) L. J. (L. J.) laikino nušalinimo nuo pareigų” nuo 2019 m. sausio 31 d. nušalino pareiškėją nuo einamų pareigų, iki bus atliktas tarnybinis patikrinimas (b. l. 42).

Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo 2019 m. vasario 1 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog pareiškėjas įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (b. l. 43).

Vilniaus AVPK Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog dėl minėto įvykio siūloma pareiškėją už pareigūno vardo pažeminimą atleisti iš vidaus tarnybos ir nemokėti pareiškėjui darbo užmokesčio už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2019 m. sausio 31 d. (b. l. 9–13).

Vilniaus AVPK viršininko Įsakymu Nr. 1 pareiškėjas 2019 m. vasario 28 d. atleistas iš Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigų. Šio įsakymo 1 punkte taip pat nurodyta, kad pareiškėjui kasmetinės atostogos už 2019 metus priklauso už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 30 d. Kasmetinių atostogų nepanaudota 3,09 kalendorinių dienų (b. l. 4–5).

Vilniaus AVPK viršininko Įsakymu Nr. 2 buvo pakeista Įsakymo Nr. 1 dėstomosios dalies 1 punkto antra pastraipa ir nurodyta, jog pareiškėjui kasmetinės atostogos už 2019 metus priklauso už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 30 d. Kasmetinių atostogų nepanaudota 3,09 darbo dienų (b. l. 7).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (2018 m. birželio 29 d. redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) (toliau – Statutas), bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) (minėtas Aprašas pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos metu dar galiojo).

Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl jo statusą bei atsakomybę reglamentuoja taip pat ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (2018 m. birželio 29 d. redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.), kurio 33 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatyta, jog buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, jeigu valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą.

            Taigi, sprendžiant pareiškėjo (statutinio pareigūno) atleidimo iš vidaus tarnybos klausimą taikytinas Statutas, kurio 72 straipsnyje yra numatyti pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai, vienas iš pagrindų – kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą (Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą teisės normą, yra konstatavęs, kad šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas Statute nurodytas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų (tarp jų ir kai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos) kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Taikant šį atleidimo iš tarnybos pagrindą, tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės taikytinos tik tiek, kiek to tiesiogiai nereglamentuoja Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas. Pastarojo punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas” išaiškinimas. Pagal šią materialinės teisės normą, pareigūno vardo pažeminimas – tai pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti. Nagrinėjant administracinius ginčus dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina išaiškinti, koks pareigūno veikimas ar neveikimas buvo atleidimo iš tarnybos pagrindu, ar pareigūnas yra kaltas dėl tokio veikimo ar neveikimo, ar ši veika (veikimas ar neveikimas) akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11 – 129/2004; 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143 – 231/2008; LVAT kt.).

               Pažymėtina, kad pareigūno vardo pažeminimas, kai pareigūno kaltas veikimas ar neveikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, visais atvejais nesudaro tarnybinio nusižengimo, Statute apibūdinamo kaip Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu, sudėties, pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-165/2005; A520 -2412-2012 ir kt.).

             Policijos pareigūnas turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus; privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigūno reputacija.

            Tarp šalių nėra ginčo, jog 2019 m. sausio 31 d. 0.50 val. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas ne tarnybos metu, neuniformuotas vairavo automobilį. Tarp šalių kilo ginčas, ar automobilį pareiškėjas vairavo būdamas neblaivus.   

            Iš į bylą pateikto įrodymo - vaizdo įrašų matyti, jog iš automobilio, vairuojamo pareiškėjo, automobiliui sustojus išlipa pareiškėjas, svirduliuodamas stovi prie automobilio, po to eina link pastato, nugriūna, bando atsistoti, tačiau vėl griūna ir sėdi ant šaligatvio. Pasėdėjęs minutę atsistoja, prieina prie savo automobilio, bando atidaryti priekines keleivio dureles, tačiau jam to padaryti nepavyksta. Tuomet pareiškėjas grįžta į automobilį, atsisėda į vairuotojo vietą, šiek tiek pavažiuoja į priekį, vėl išlipa iš automobilio ir svirduliuodamas užeina į pastatą, iš kurio greitai (po 22 sekundžių) išeina, grįžta prie automobilio, truputį pastovėjęs įsėda į automobilio vairuotojo vietą. Visą šį laiką, t. y. 11 minučių, automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklis ir šviesos išjungtos nebuvo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas neginčijo, jog vaizdo įraše būtų užfiksuotas ne jis ar ne jam priklausanti transporto priemonė. Pareiškėjo teiginius dėl vairavimo esant blaiviam, paslydimo, sėdėjimo ant šaligatvio, laukiant kol atslūgs skausmas ir kt., teismas, pritardamas atsakovui, vertina kaip pareiškėjo gynybinę versiją. Tokie pareiškėjo nekoordinuoti judesiai būdingi būtent neblaiviam asmeniui. Pastebėtina, jog 1.14 val., t.y. po 24 minučių po atvykimo į (duomenys neskelbtini), pareiškėjui alkoholio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARBL-0760 (patikros sertifikatas Nr. 0847423) buvo nustatytas vidutinis 2,34 promilių, girtumo laipsnis. Respublikinio priklausomybės ligų centro 2019 m. sausio 31 d. 1.35 val. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 14 buvo konstatuota, jog pareiškėjas yra neblaivus, pagal nustatytus požymius - sunkus girtumo laipsnis.

          Taigi, darytina išvada, jog pareiškėjo teiginiai, kad nėra įrodytas jo neblaivumo faktas ir dėl to nebuvo pagrindo atsakovui nepripažinti, kad jis pažemino pareigūno vardą, nepripažintini pagrįstais. Įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovas, nustatydamas, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, atsižvelgė į pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes ir pagrįstai bei teisėtai, nepažeisdamas atleidimo iš vidaus tarnybos nustatytos tvarkos, priėmė pareiškėjo atžvilgiu ginčijamą Įsakymą, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Pastebėtina, jog Statutas nenumato vidaus reikalų sistemos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas savo elgesiu pažemino pareigūno vardą, yra imperatyvi teisinė priemonė, kuri negali būti keičiama kitomis priemonėmis.

             Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

             Pažymėtina, jog transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviam yra ne tik šiurkštus Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių pažeidimas, bet priklausomai nuo girtumo laipsnio (esant vidutiniam ir didesniam glitumo laipsniui) užtraukia ir baudžiamąją atsakomybę. 2019 m. sausio 31 d. dėl L. J. veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso  281 str. 1 d. Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla. Pabrėžtina, jog pareiškėjo veiksmų įvertinimas, kaip pareigūno vardo pažeminimas, nepriklauso nuo to, ar jis buvo patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Net jei pareiškėjo atžvilgiu ir nebūtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis ar prieš jį nutraukta baudžiamoji byla, nereiškia, jog pareiškėjo veiksmai negali sudaryti pagrindo konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą, kaip vieną iš Statuto straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytų atleidimo pagrindų, kadangi baudžiamojoje byloje pareiškėjo veiksmai vertinami tik baudžiamosios atsakomybės kontekste. 

        Atsižvelgiant į tai skundo reikalavimas dėl Įsakymo Nr. 1 ir Įsakymo Nr. 2 panaikinimo yra atmestini kaip nepagrįsti. Teismui atmetus pagrindinį minėtą reikalavimą, atmestini ir kiti ir su tuo susiję išvestiniai skundo reikalavimai dėl grąžinimo į darbą bei darbo užmokesčio priteisimo.

            Pareiškėjas skunde išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

           Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132–133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

       Pareiškėjo L. J. (L. J.) skundą atmesti.

       Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė