Civilinė byla Nr. 2A-2045-395/2012
Teisminio proceso Nr. 2-21-3-00423-2011-1
Pirmosios instancijos teismo teisėja Violeta Miceikienė
Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1;121.18;121.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 27 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Albino Čeplinsko (pranešėjas), Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. I. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-110-540/2012 pagal ieškovės A. I. ieškinį atsakovui D. V. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
ieškovė prašė priteisti iš atsakovo dukros D. V. išlaikymui nuo teismo sprendimo priėmimo iki dukros pilnametystės po 1000 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis; priteisti išlaikymą už praeitą laikotarpį, t.y. nuo 2009-04-05 iki 2011-02-05, dukros D. V. išlaikymui po 800 Lt per mėnesį, t. y. 17600 Lt. Nurodė, kad su atsakovu nebuvo susituokę, tačiau gyveno kartu, 2009-04-05 susilaukė dukters D. V. Netrukus po dukros gimimo ieškovė su atsakovu išsiskyrė. Atsakovas išlaikymo dukrai niekada neteikė, jos auginimu nesirūpina, dukra nesidomi. Kadangi Lietuvoje įsidarbinti nepavyko, ieškovė išvyko ieškoti darbo į Airiją. Su pertraukomis, nuo 2009-09-28 iki 2010-05-21, dirbo virtuvės asistente bare-restorane „Mocarto bistro" Tralee mieste, Airijoje. Vidutinės pajamos šioje darbovietėje per savaitę buvo 52,85 eurų, taip pat gauna valstybės (Airijos) paskirtą socialinę paramą - nepilnos šeimos pašalpą, kuri sudaro 255,60 eurų (882,53 Lt) per savaitę. Nuo 2010-06-29 buvo įregistruota FAS apmokymo ir įdarbinimo agentūroje Tralee mieste Airijoje. Aktyviai ieškojosi darbo. Nuo 2010-08-17 jai buvo paskirta bedarbio pašalpa – 44,10 eurų (152,26 Lt) per savaitę. Darbo paieškos buvo nesėkmingos, todėl ėmėsi savarankiškos veiklos, iš kurios per laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2010-12-31 pajamos sudarė 1241,50 eurų. Vidutinės ieškovės mėnesio pajamos sudarė 1198,80 eurų (4139,21 Lt). Vidutinės mėnesio išlaidos reikalingos tinkamai dukros poreikiams tenkinti sudaro 874,23 eurų (3016,09 Lt). Ieškovė taip pat augina kitą nepilnametę dukrą – S. I., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Į dukros D. V. poreikių skaičiavimo lentelę įtrauktos išlaidos būsto nuomai, komunalinėms paslaugoms, šildymui, elektrai, išlaidos lavinimo priemonėms ir žaislams, transporto išlaidos, draudimo poliso išlaidos, išlaidos dukros auklei. Atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį, išlaikytinių skaičių, dukros poreikius, bei į tai, jog atsakovas nuo pat gimimo neprisideda prie jos išlaikymo, mano, jog dukros išlaikymui turėtų skirti po 1000 Lt per mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt mokamomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio priėmimo dienos, t. y. nuo 2011 m. kovo 30 d., iki D. V. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę; likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo
Teismas nustatė, kad atsakovas Lietuvos Respublikoje neturi jokio privalomai registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tai pat nėra jokių duomenų apie tai, jog atsakovas gautų kokias nors pajamas, susijusias su darbo santykiais ar vykdoma veikla. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta ir jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės ieškinyje išdėstytą aplinkybę, jog atsakovas neturi kitų išlaikytinių, bei nėra jokių duomenų apie atsakovo sveikatos būklę. Tai įvertinęs, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera ir jis turėtų galimybę teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą ieškovės ir atsakovo dukrai.
Ieškovės pateiktą išlaidų nepilnamečiui vaikui išlaikyti – 872,23 eurų (3016,09 Lt) per mėnesį, paskaičiavimą teismas laikė nepagrįstu, neatitinkančiu duomenų apie pačios ieškovės gaunamas pajamas. Atsižvelgdamas į pačios ieškovės pateiktus duomenis, jog jos pajamos per mėnesį sudaro 4139,21 Lt, ji turi kitą nepilnametį vaiką – S. I., gim. (duomenys neskelbtini), kurią taip pat išlaiko, teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad ji bylos iškėlimo momentu gali skirti dukros D. V. išlaikymui 3016,09 Lt per mėnesį, o pati ir jos kita dukra S. pragyvena iš likusių ieškovės gaunamų pajamų -1123,12 Lt dalies. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovės paskaičiuotos mėnesinės dukters išlaikymo išlaidos nepagrįstos bylos įrodymais, nes pateikti įrodymai patvirtina tik dalį išlaidų. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie patiriamas išlaidas būsto šildymui, transporto priemonės kurui, dukters lavinimo priemonėms ir žaislams bei auklės paslaugoms, kad dukra turi specialių poreikių, kuriems būtinos papildomos išlaidos. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovės dukra D. V. lanko tam tikras ugdymo įstaigas, dėl ko ieškovei yra būtina nuolat vežioti dukrą automobiliu į ugdymo įstaigas ar kitas įstaigas. Teismas nurodė, kad ieškinyje išdėstytos aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog šalių nepilnametė dukra D. V. auga namuose, prižiūrima auklės, todėl nepilnamečio vaiko poreikių skaičiavimo lentelėje nurodytas išlaidas transporto priemonės kurui ir transporto priemonės draudimui, teismas laikė nepagrįstomis. Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė jos nurodomo išlaidų dydžio vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti.
Teismas nurodė, kad nors byloje nėra pateikta jokių duomenų apie atsakovo turtą, gaunamas pajamas, tačiau, atsižvelgdamas į atsakovo D. V., gim. (duomenys neskelbtini), amžių, teismas padarė išvada, jog jis yra darbingo amžiaus, todėl privalo vykdyti pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą D. V.. Nurodė, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti teismų praktikoje pripažįstamas būtinu minimalios mėnesinės algos (šiuo metu 800 Lt) dydžio išlaikymas, todėl sprendė, jog atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį bei kitus byloje surinktus įrodymus, 400 Lt dydžio nepilnametei dukrai D. V. išlaikymo periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės priteisimas iš atsakovo yra pakankamas nepilnametės poreikiams tenkinti.
Dėl išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimo priteisimo
Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė pati neatvyko į teismo posėdį, nesinaudojo kvalifikuota teisininko ar kito atstovo pagalba, kuris būtų galėjęs ją tinkamai atstovauti bei nei pati, nei per atstovą nepateikė jokių įrodymų apie dukters išlaikymo susidarymą, jo atsiradimo pradžią, tuo metu buvusius dukters poreikius, tuo metu buvusią jos pačios turtinę padėtį, atsakovo turtinę padėtį, sprendė, kad ieškovė neįrodė faktinių aplinkybių, jog atsakovas neteikė išlaikymo nepilnametei dukrai D. V. nuo jos gimimo iki ieškinio pareiškimo dienos, todėl reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmetė kaip neįrodytą. Taip pat nurodė, kad vienintelis įrodymas, pagrindžiantis, jog ieškovė viena augina nepilnamečius vaikus, yra raštas iš socialinės rūpybos skyriaus apie ieškovės gaunamą nepilnos šeimos pašalpą (1 t., b.l. 22-23), kurį teismas laikė nepakankamai įrodančiu aplinkybę, jog atsakovas neteikė išlaikymo nepilnametei dukrai D. V. nuo jos gimimo iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismas nustatė, jog minėtą pašalpą ieškovė pradėjo gauti dar iki dukters D. V., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo, t. y. pašalpą ieškovė gauna nuo 2006-10-26.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Kauno rajono apylinkės 2012 m. liepos 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliantė nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl šių argumentų:
1. Teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, susijusius su nepilnametės dukters poreikiais, nesivadovavo prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, dėl to neteisingai išsprendė klausimą dėl išlaikymo vaikui dydžio priteisimo. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad jog nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera ir jis turėtų galimybę teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą dukrai. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo atlikta atsakovo paieška. 2012 m. sausio 16 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyrius Prevencijos poskyris pranešė, kad vykdant paiešką, apklausti asmenys gyvenantys pagal nurodytą atsakovo gyvenamąją vietą, bei gauta duomenų, kad šiuo metu atsakovas gali būti išvykęs gyventi į kitą šalį, kurios asmenys nenurodė. Taigi, apeliantės nuomone, darytina išvada, jog atsakovas dirba nelegaliai ir turi pajamų. Tačiau atsakovas piktybiškai neteikia nepilnametei dukrai išlaikymo, nors yra darbingo amžiaus, todėl privalo ir gali vykdyti pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina tai, kad ieškovė viena prisiima atsakomybę už nepilnametę dukrą, stengiasi sudaryti optimalias sąlygas dukrai augti ir vystytis, kai tuo tarpu atsakovas šios pareigos vykdymo piktybiškai vengia. Apeliantė neturi galimybių pateikti duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, jo gaunamas nelegalias pajamas, o taip pat rašytinių įrodymų, jog atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Atsižvelgiant į tai, jog CK yra numatyta teismo pareiga būti aktyviam tokio pobūdžio bylose, šiuos rašytinius įrodymus savo iniciatyva galėjo išsireikalauti teismas.
2. Teismas nepagrįstai vaiko poreikių skaičiavimo lentelėje nurodytas išlaidas transporto priemonės kurui ir draudimui laikė nepagrįstomis. Šiuo atveju įskaičiuotinos į vaiko išlaikymą ne tik transporto išlaidos kelionėms į ugdymo įstaigas, bet ir transporto išlaidos kelionėms į gydymo įstaigas vaikui sergant, taip pat vykstant profilaktiniams patikrinimams, poilsio ir laisvalaikio kelionėms. Automobilis neabejotinai tenkina nepilnametės dukters poreikius, kadangi automobiliu taip pat vykstama apsipirkti, vakarais ir savaitgaliais, kuomet dukters neprižiūri auklė, apeliantė dukrą vežasi visur kartu. Nors teismas pripažino, jog dukra auga namuose prižiūrima auklės, tačiau apie išlaidų auklės paslaugoms įskaitymą į vaiko išlaikymo išlaidas nutylėjo ir laikė jas ieškovės nepagrįstomis. Visuotinai žinoma, kad auklės paslaugos yra mokamos, o samdomi privatūs asmenys, iš kurių negaunama jokių kvitų. Teismas priteisdamas išlaikymą nepilnametei dukrai rėmėsi tik išlaidomis būsto nuomai ir elektrai. Tuo tarpu akivaizdu, jog vaiką reikia maitinti, aprengti, būtina patenkinti ir vaiko poreikį žaisti, lavėti, pramogauti. Taip pat apeliantės nuomone, nepagrįstas teismo argumentas, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie patiriamas išlaidas dukters lavinimo priemonėms, kadangi byloje yra pateikti kvitai už internetą bei TV licenciją, o taip pat 2012-06-12 prašyme pateikti paaiškinimai. Taigi, apeliantės nuomone, ji pagrįstai prašė priteisti dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 1000 Lt per mėnesį, kadangi vien elektrai ir būsto nuomai išleidžia 400 Lt, o kur dukros maitinimas, žaislai ir lavinimo priemonės, apranga, ryšio paslaugos, mašinos išlaikymas, auklės paslaugas, kurios kainuoja brangiausiai (400 EUR, t.y. 1380 Lt.). Apeliantė nurodo, kad auklės paslaugų atsisakyti negali, kadangi priešingu atveju netektų pajamų, ir gyventų tik iš socialinės pašalpos. Taip pat priteisiant išlaikymą būtina atsižvelgti į tai, jog dukra gyvena užsienio valstybėje (Airijoje), kur yra kitas pragyvenimo lygis, o vaiko poreikiai bus tenkinami būtent šioje valstybėje.
3. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, netinkamai vertindamas byloje pateiktus įrodymus. Byloje buvo pateiktas ne vienintelis įrodymas, pagrindžiantis, kad atsakovas nepilnametei dukrai jokio išlaikymo neteikė. Būtent, Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-20 nutartis, pagrindžianti, jog dar 2010 metais, atsakovui nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, apeliantė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Be to, byloje buvo pateiktos pažymos iš apeliantės darbovietės - baro-restorano „Mocarto bistro" (nuo 2009-09-28 iki 2010-05-21). Kadangi atsakovas dukrai išlaikymo neteikė, negalėdama pragyventi ir išlaikyti nepilnamečių vaikų, tais pačiais metais su mažamečiais vaikais apeliantė išvyko į Airiją. Atsiliepime nurodytas argumentas, kad ji išvyko į Airiją tik 2010 m. kovo mėnesį, neatitinka tikrovės.
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei procesinės teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti ne tik faktinį , bet ir teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str.).
Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir šalių pateiktų byloje įvertinimu, pažymi, kad išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstai pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus – teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą. Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylose skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojo prezumpcija, jog vaiko normalių, protingų poreikių tenkinimui užtenka 1 MMA ( sprendimo priėmimo dienai – 800 Lt); prezumpcija reiškia, kad tokios sumos būtinumo vaiko poreikių įrodinėti nereikia. Šiuo atveju apeliantė, nesutinkama su pirmosios instancijos išvadomis dėl atsakovo galimybių teikti aukščiau paminėto dydžio ½ dalį vieno iš tėvų privalomo teikti išlaikymo, nepateikė teismui jokių duomenų bei kitų patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas D. V. gautų didesnes nei minimalios vienos mėnesinės algos dydžio pajamas ar turėtų didelės vertės kilnojamojo bei nekilnojamojo turto teismui. Atvirkščiai, iš VSDF Kauno skyriaus 2011-03-23 rašto Nr. (9.43) 10.V-2538 (t.1, b. l. 82,139) turinio bei Valstybinės įmonės „Regitra“ Kauno filialo ir VĮ Registrų centro Kauno filialo pažymų (t.1, b. l. 80-81), matyti, kad atsakovas turto ir pajamų, kurios leistų spręsti, jog jis išgali teikti apeliantės prašomo dydžio išlaikymą dukrai D. V., gim. (duomenys neskelbtini), neturi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir įvertinus teismo pastangas išaiškinti atsakovo turtinę padėtį savo iniciatyva, ką patvirtina Kauno apskrities VPK Viešosios policijos skyriaus 2011-09-20 pažymos duomenys (t.1, b. l.161) bei atsakovo kuratoriaus 2012-04-03 nutartimi (t.2, b. l. 27) paskyrimo faktas, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantės skundo argumentas dėl priteisto išlaikymo dydžio neproporcingumo tėvų turtinei padėčiai ginčo atveju – nepagrįstas. Kartu pažymėtina, jog nei apeliantės , nei teismo iniciatyva įrodinėjimo procese negauta jokių duomenų, leidžiančių laikyti pagrįstais apeliacinio skundo argumentus apie atsakovo nelegalų darbą ir tokiu būdu gaunamas pajamas, todėl – akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaikymo dydžio priteisimo iš atsakovo klausimą, neturėjo pagrindo šio teiginio vertinimui. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo spręsti, jog teismas, vertindamas šalių nepilnametės dukros poreikius, neatsižvelgė į ieškovės pateiktų dukros išlaikymo poreikių sąrašą (t.1, b. l. 53) ir tokiu būdu ignoravo prioritetinius vaiko teisių ir interesų gynimo principus, numatytus CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, nes net ir įvertinus aplinkybę, kad ieškovė dukrą išlaiko Airijoje, ginčo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog teismo priteistas išlaikymas yra akivaizdžiai neadekvatus vaiko poreikiams arba atsakovo turtinei padėčiai. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai sprendė dėl ieškovės prašomo priteisti dukros išlaikymo įsiskolinimo nepagrįstumo, nes tiek iš pačios apeliantės pateiktų teismui rašytinių įrodymų apie jos gautas socialines išmokas Airijoje (t.1, b. l. 58-60, 62-64), tiek iš ieškovės pateiktų teismui procesinių dokumentų turinio matyti, jog bent jau iki dukros gimimo 2009-04-29 šalys gyveno kartu ir ieškovei 2010 m. kovo mėnesį išvykus gyventi į Airiją, jos prašomo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimas objektyviai negalėjo atsirasti.
Kadangi apeliantė CPK 178 straipsnio pagrindu įrodymų, paneigiančių skundžiamo pirmosios instancijos išvadų teisingumą nepateikė, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti arba naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Albinas Čeplinskas
Izolda Nėnienė