VILNIAUS MIESTO 4 APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

Lietuvos Respublikos vardu

2012 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėja Jovita Einikienė,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Josifo Gigevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 15-1-00447-12 ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

V. L. (V. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1983-05-18 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, devynių klasių išsimokslinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2001-06-25 nuosprendžiu, teistumas išnykęs,

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, ir

n u s t a t ė :

V. L. sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent:

jis, 2012-05-24 apie 22 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2, 93 promilių girtumas), bute adresu Parko g. 48 - 26, Vilniuje, sukėlęs konfliktą su motina Ž. L., stipriai sugriebė ją už kairės rankos, tuo sukeldamas nukentėjusiajai Ž. L. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais V. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu V. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad gyvena su motina Ž. L. bute adresu: Parko g. 48 - 26, Vilniuje. Nuo 2011 metų su motina prasidėjo dažni šeimyniniai konfliktai. 2012-05-24 motina visą dieną vartojo alkoholį. Apie 21.30 val. jam grįžus namo motina iškart pradėjo ant jo šaukti, keiktis ir rankomis sudavė jam 2 - 3 smūgius per galvą. Po to, jis paskambino į policiją ir motina apsiramino. Motinai nurimus, jis atšaukė savo policijos iškvietimą. Už 10 - 15 min tarp jo ir motinos vėl kilo žodinis konfliktas. Jis pasakė motinai, kad kvies vėl policiją, į ką motina pasakė, jog pati iškvies policiją ir iškvietė. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė, nes motina apkaltino jį ją sumušus (b. l. 27 – 28).

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažįsta, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina visuma kitų byloje esančių ir ištirtų įrodymų:

- nukentėjusiosios Ž. L. pareiškimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir protokolas - pareiškimas, kuriame ji, būdama įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnį, pareiškė, kad jos sūnus - kaltinamasis V. L., būdamas neblaivus, sukėlė namuose konfliktą, kurio metu, jai norint iškviesti policijos pareigūnus, smarkiai griebė ją už rankos ir suspaudęs laikė, neleisdamas išeiti į koridorių (b. l. 5, 6);

- 2012-05-24 Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulio tarnybinis pranešimas „Dėl smurto artimoje aplinkoje fakto“, iš kurio matyti, kad atvykus ikiteisminio tyrimo pareigūnams pagal gautą iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje buvo nustatyta, jog 2012-05-24 apie 22.30 val. kaltinamasis, grįžęs namo neblaivus, grasindamas sumušti bei išvaryti iš namų, griebęs už rankos ir labai stipriai suspaudęs, smurtavo prieš savo motiną Ž. L. (b. l. 7 – 8);

- 2012-05-25 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota ir aprašyta nusikalstamos veikos padarymo vieta – butas adresu: Parko g. 48 – 26, Vilniuje (b. l. 9 -10);

- nukentėjusiosios Ž. L. parodymai, kad kartu su sūnumi V. L. gyvena bute adresu: Parko g. 48 - 26, Vilniuje. 2012-05-24 apie 22.30 val. namo grįžo neblaivus sūnus, kuris elgėsi agresyviai ir grasino ją sumušti. Ji bandė iškviesti policiją, bet sūnus tai pamatęs tapo dar agresyvesnis, griebė rankomis už jos kairės rankos ir labai stipriai suspaudė. Po to, ji ištrūko ir pabėgo į koridorių, kur iškvietė policiją. Dėl šio įvykio patyrė fizinį skausmą (b. 1. 11, 13);

- liudytojo K. J. parodymai, kad dirba Vilniaus apskrities VPK PTP patruliu. 2012-05-24 apie 23. 00 val. patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad Parko g. 48 - 26, Vilniuje, apie 22.30 val. grįžo neblaivus sūnus ir smurtauja prieš motiną, t. y. grasina motinai ir naudoja fizinį ir psichologinį smurtą. Atvykus į įvykio vietą į juos kreipėsi Ž. L., kuri pranešė, kad 22.30 val., grįžęs neblaivus sūnus V. L. grasino ją sumušti, išvaryti iš buto, griebė už kairės rankos ir labai smarkiai suspaudė. Ant Ž. L. rankų matėsi kraujosruvos. Ž. L. paaiškino, kad tokie įvykiai kartojasi reguliariai. V. L. buvo sulaikytas bei paaiškino, kad motinai negrasino ir nesužalojo jos, daugiau adekvačiai nieko paaiškinti negalėjo, nes buvo neblaivus (b. l. 15 – 16);

- išrašas iš policijos įvykių registravimo sistemos, iš kurio matyti, jog laikotarpiu nuo 2011-02-02 iki 2012-05-24 policijoje buvo gauti ir užregistruoti devyni pranešimai dėl smurtaujančio sūnaus – kaltinamojo V. L. – prieš motiną (b. l. 44 – 46).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo V. L. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo yra visiškai įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojo parodymais bei rašytine bylos medžiaga. Kaltinamojo argumentai, kad jis motinos nemušė bei jai negrasino prieštarauja byloje esantiems nukentėjusiosios ir liudytojo parodymams bei rašytinei medžiagai, iš kurios matyti, jog kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti viešąją tvarką, už ką ne karta buvo baustas administracine tvarka, o nukentėjusiosios policijos pareigūnų iškvietimas nebuvo vienintelis ir atsitiktinis, nes policijos įvykių registravimo sistemos duomenimis per daugiau kaip metus buvo užregistruoti jos 9 policijos iškvietimai dėl smurtaujančio ir triukšmaujančios sūnaus.

Kaltinamojo įvykdyta veika kvalifikuota teisingai kaip nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi byloje esantis nukentėjusiosios pareiškimas ir policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. L. namuose adresu: Parko g. 48 - 26, Vilniuje, artimoje aplinkoje, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio kilusio konflikto metu, stipriai sugriebė motiną Ž. L. už rankos ir labai smarkiai suspaudė, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai Ž. L. fizinį skausmą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o ją sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, motyvus, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama prie tyčinių nesunkių nusikaltimų, į kaltės formą – tiesioginę tyčią, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau teistas (b. l. 34), tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas (b. l. 38 - 42), nedirba (b. l. 35), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 36), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 49), bei į tai, kad žala nebuvo padaryta ir kaltinamasis sutinka, jog procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu,- todėl jam skirtina iš esmės prokuroro pareiškime teismui siūlomos rūšies ir dydžio bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, panaikintina kaltinamajam skirta kardomoji priemonė –įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (BPK 421 str. 1 d. 4 p.; b. l. 30).

Į kaltinamojo bausmės laiką įskaitytina viena laikino sulaikymo para nuo 2012-05-24 iki 2012-05-25 (BK 65, 66 str., BPK 140 str. 9 d., b. l. 19 – 20, 29).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 - 421 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

pripažinti V. L. (V. L.) kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant:

- būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu per visą laisvės apribojimo laikotarpį;

- per mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir tęsti registraciją visą laisvės apribojimo laikotarpį.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu bei 722 straipsniu, paskirti V. L. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įvykdant per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Į atliktos bausmės laiką įskaityti 1 (vieną) laikino sulaikymo parą nuo 2012-05-24 iki 2012-05-25, laikant, jog atliktos dvi paros laisvės apribojimo.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti kaltinamajam V. L. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje.

Išaiškinti V. L., jog asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2. vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3. nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
4. asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista į areštą (BK 48 str. 10 d.).

5) vengimas atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę sudaro baudžiamąjį nusižengimą ir užtraukia BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąją atsakomybę. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 str.).

Išaiškinti V. L., kad:

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam dienos turi teisę Vilniaus miesto 4 apylinkės teismui paduoti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2. padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3. nagrinėdamas bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo pateiktą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu;

4. kaltinamajam nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5. įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                  Jovita Einikienė