Civilinė byla Nr. e2-3113-639/2024

(Proceso Nr. 2-06-3-01112-2024-4)

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.4.6.; 2.3.4.7.; 3.4.1.6.

(S)                                             

         KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

   S P R E N D I M A S

                   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

            2024 m. birželio 21 d. 

                         Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas,

sekretoriaujant Indrei Benetytei,  

dalyvaujant ieškovės atstovei Eidvilei Jokubauskaitei, 

atsakovei S. D. ir jos atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui,  

trečiojo asmens atstovei Ilonai Gustienei,  

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto savivaldybėje, ieškinį atsakovei S. D., trečiajam asmeniui BĮ Klaipėdos miesto Šeimos ir vaiko gerovės centras, dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo jos motinos.

            Teismas

n u s t a t ė :

              1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė atskirti nepilnametį vaiką S. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuo jos motinos S. D.. Priteisti iš atsakovės, išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. D. po 150 eurų, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

              2. Nurodė, kad atsakovė S. D. ir T. Ž. yra S. D. biologiniai tėvai. S. D. atžvilgiu 2023 m. liepos 20 d. civilinės bylos Nr. eS2-7073-1030/2023 nutartimi išduotas teismo leidimas paimti nepilnametį vaiką S. D. iš jos įstatyminių atstovų. Per laikotarpį, nuo 2018 m. iki 2024 m. sausio mėn., atsakovės nepilnamečio vaiko atžvilgiu gauti 5 pranešimai apie galimus teisių pažeidimus, 4 kartus nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai ir 1 kartą nustatytas galimas smurtas prieš vaiką. Todėl 4 kartus atliktas vaiko situacijos vertinimas, iš kurių 1 kartą nustatyta būtinybė vertinti pagalbos šeimai ir (ar) vaikui poreikį (2020-01-29 (duomenys neskelbtini) ir 3 kartus nustatytas apsaugos vaikui poreikis (2023-05-30 5VSV-2224; 2023-07-04 5VSV-2809; 2023-12-08 5VSV-5373). Per minėtą laikotarpį, atsižvelgiant į gautų pranešimų ir nustatytų faktinių aplinkybių pobūdį, 3 kartus inicijuotas laikinas vaiko apgyvendinimas (2023-05-26 (duomenys neskelbtini) 2023-07-03 (duomenys neskelbtini) 2023-12-04 (duomenys neskelbtini) ir 1 kartą inicijuotas vaiką laikinai prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje (2023-05-30 5LPA-41).

               3. Atsakovės šeima skyriui žinoma nuo 2018-07-02 d. Klaipėdos mieste buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas ir vykdomas iki šiol. Nuo atvejo vadybos proceso inicijavimo pradžios iki dabar, šeimai pagalbos planas, atsižvelgiant į naujas aplinkybes bei įvertinus poreikį, keistas ir (ar) koreguotas 22 kartus (2018-11-20, 2018-12-10, 2019-01-14, 2019-03-08, 2019-03-18, 2019-04-08, 2019-05-27, 2019-08-22, 2019-11-29, 2020-05-25, 2020-07-02, 2020-09-25, 2021-01-25, 2021-06- 11, 2021-12-02, 2022-06-16, 2022-12-08, 2023-01-30, 2023-04-27, 2023-07-14, 2023-08-14, 2024-

01-11).  

           4. Nurodė, kad atsakovė S. D. turi rimtų sveikatos sutrikimų, tad dukros S. D. negalėtų nuvesti į būrelius. Socialinė darbuotoja nurodo, kad pagrindinė šeimos problema – S. D. sunki sveikata. Moteriai sunku atsikelti ir valgyti pagaminti, ji yra dalinai priklausoma nuo vaikų ir slaugytojos pagalbos.

             5. Kadangi vaiko mamos S. D. sveikatos būklė lieka be pokyčių, moteriai nuo 2022-08-10 d. nustatytas 25 proc. darbingumas, antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Iš pateiktų duomenų matoma, kad S. D. sveikatos būklė nėra pagerėjusi moteris vis dar negali savarankiškai pati savimi pasirūpinti, jai reikia trečiųjų asmenų pagalbos. Taip pat S. D. stokoja socialinių ir motinystės įgūdžių, moteris neužtikrina tinkamos dukros sveikatos priežiūros, moteris neigia, jog dukrai reikia psichologinės pagalbos, yra priešiškai nusistačius, jog dukrai būtų užtikrinama tinkama pagalba. Atsižvelgiant į tai, kad S. D. jau ilgą laiką turi sveikatos problemų, jai nustatytas tik 45 proc. darbingumas iki 2041 m., todėl galima daryti išvadą, jog ateityje moters sveikata nepagarės, o gali net dar labiau pablogėti.

           6. S. D. dėl jos sveikatos ir nustatyto nedarbingumo negali dirbi ir užsidirbti, moteris yra susitvarkiusi visus dokumentus dėl išmokų gavimo, tačiau to neužtenka, jog galėtų tinkamai išlaikyti ir patenkinti šeimos poreikius. Dirbant su šeima, ne sykį buvo fiksuojama, jog namuose nėra maisto, šeimos nariai būdavo nevalgę po kelias dienas. Iš anksčiau pateiktos informacijos, žinoma, jog didžioji dalis pinigų būdavo išleidžiama vaistams, taip pat S. D. naudodavo savo poreikių patenkinimui. Atsižvelgiant į tai, kad moters pajamos yra ganėtinai mažos, iš kurių reikdavo tenkinti tiek savo, tiek kitų vaikų poreikius ir šeimai trūkdavo pinigų maistui ir kitiems būtiniems dalykams, galima daryti išvadą, jog S. D. trūksta finansinio raštingumo įgūdžių.

           7.  Atsakovė šiuo metu be kitų žmonių pagalbos negali tenkinti savo poreikių, jai reikia pastovios priežiūros. S. D. dukrai gyvenant pas laikinus globėjus išlaikymo neteikia, su dukra bendrauja, bet ryšys šaltas, bendravimas vyksta mergaitės iniciatyva, tačiau pastebima, jog po bendravimo su mama mergaitei kyla neigiamų emocijų, dėl ko ji žalojasi, liūdi. Moteris taip pat dažnai vaikui pasakydavo, jog ji kalta dėl šeimoje susidariusios situacijos. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog, S. D. gyvenant pas budinčią ir laikinus globėjus, iš pateiktos informacijos, matoma, jog mergaitė pas globėjus jausdavausi gerai, emocinė būsena pagerėdavo, jausdavosi mylima, ją ten rūpinosi, mergaitei užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos, tinkama sveikatos priežiūra, mergaitė mokoma savarankiškumo. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, jog mergaitės emocinė būsena, gyvenant pas globėjus, kurie nuoširdžiai rūpinosi mergaite, užtikrina tinkamą jos sveikatos būseną. 

            8. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praktiškai negali dirbti, gyvena tik iš jai paskirtų išmokų, teismo prašė priteisti vaiko S. D. išlaikymui 150 eurų, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

             9. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu, palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ieškinyje išdėstytais motyvais ir pagrindais.

             10. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies. Pripažino, kad jos (atsakovės) sveikatos būklė  neleidžia pilnavertiškai prižiūrėti ir auginti dukrą S. D., todėl sutiko, jog ji būtų atskirta nuo motinos. Tačiau nesutinka su prašomu 150 Eur. išlaikymo dydžio priteisimu, nes neturi pakankamai lėšų. Paaiškino, kad ieškiniu yra prašoma priteisti po 150 Eur kas mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui. Atsakovė neturi jokių galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą, nes su savo pajamomis pati nebegali pragyventi. Sodros duomenimis atsakovės pajamas sudaro vaiko išlaikymo išmoka 82,80 Eur, netekto darbingumo pensija 369,76 Eur, vienišo asmens išmoka 34,89 Eur. Taigi atsakovės pajamos per mėnesį yra tik 487,45 Eur. Iš šių pinigų vidutiniškai apie 180 Eur atsakovė turi išleisti vaistams. Vidutiniškai apie 200 Eur už socialinį būstą įskaitant ir komunalinius mokesčius. Taigi atsakovei vaiko išlaikymui ir pačiai prasimaitinti lieka vos 100 Eur. Atsakovės teigimu akivaizdu, kad su tokiomis pajamomis pragyventi yra neįmanoma, todėl prašė išlaikymo dydį (150 Eur) sumažinti iki 50 Eur. Pažymėjo, kad atsakovė ir taip nebeišgalėdama susimokėti už pragyvenimą, gauna iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pranešimus, kad laiku nesusimokėjus, bus pradėta iškeldinimo iš socialinio būsto procedūra. 

              11. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, t.y. sutiko, jog būtų priimtas sprendimas atskirti jos dukrą S. D. nuo motinos (atsakovės), tačiau ieškinį dalyje dėl išlaikymo priteisimo prašė tenkinti iš dalies ir priteisti 50 Eur. išlaikymo dydį.

               12. Trečiojo asmens Klaipėdos miesto Šeimos ir vaiko gerovės centro atstovė ieškinį palaikė iš dalies, t.y. prašė dėl atsakovės sveikatos būklės priimti sprendimą atskirti atsakovės dukrą S. D. nuo motinos (atsakovės). Taip pat nurodė, kad trečiojo asmens atstovei žinoma, kad atsakovės materialinė padėtis yra sunki.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

13.       Šalių ir jų atstovų paaiškinimais bylos dokumentais nustatyta, kad S.

D

14.       Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eS2-7073-

1030/2023) išduotas teismo leidimas paimti nepilnametį vaiką S. D. iš jos įstatyminių atstovų.

15.       Nustatyta, kad atsakovės S. D. sveikatos būklė nėra gera, jai nustatytas 45

 procentų darbingumas iki 2041 m., antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Ji negali savarankiškai pati savimi pasirūpinti, jai reikia trečiųjų asmenų pagalbos. Atsakovė dėl sveikatos ir nustatyto nedarbingumo negali dirbi ir užsidirbti, nors yra susitvarkiusi visus dokumentus dėl išmokų gavimo, tačiau to neužtenka, jog galėtų tinkamai išlaikyti ir patenkinti šeimos poreikius. 

              16. Pažymėtina, kad atsakovė ir pati teismo posėdyje pripažino, kad bent šiuo metu negali

tinkamai pasirūpinti vaiku ir tenkinti jo poreikių.

16.       Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos

 Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos Šeimos teisė XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato dvi tėvų valdžios apribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (CK 3.179 straipsnis, 3.180 straipsnis). Abi šios priemonės yra skirtos vaiko teisių ir interesų apsaugai. Vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Tėvų valdžios apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaikams nevykdymo, pavyzdžiui, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, nesirūpina vaikais, piktnaudžiauja tėvų valdžia ir kt. Taigi vaiko atskyrimas nuo tėvų, kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. Pažymėtina, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų iš esmės atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį, neriboja vaiko teisių ir pareigų, susijusių su tėvais, t.y. jos lieka be ribojimų tokios, kokios nustatytos įstatyme.

17.       CK 3.179 straipsnyje nustatyta, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir

interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnis). CK 3.179 straipsnio 1 dalis, nustatanti vaikų ir tėvų atskyrimą, nenurodo apibrėžto sąrašo aplinkybių, kurioms esant vaikai gali būti atskirti nuo tėvų, o numato tik bendrą principą, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

18.       Įvertinus byloje surinktus įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad

situacija atsakovės šeimoje artimiausiu metu nepasikeis, kadangi atsakovė turi rimtų sveikatos problemų, todėl tenkintinas patikslinto ieškinio reikalavimas atskirti nepilnametį vaiką S. D. nuo motinos S. D..

19.       Atsakovei išaiškintina, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir

turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste, kad atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 2, 3 dalys). Vaiko atskyrimas nuo tėvų gali būti panaikinamas, išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo motinos atskirtas (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).

        Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

20.       Vaiką atskyrus nuo tėvų, motinai ir tėvui išlieka pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką (CK

3.195 straipsnis). Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.156 straipsnis). Išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeimyninių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

21.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės dukters išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis

periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos. Atsakovė nurodo, kad sutinka ir gali teikti po 50 Eur išlaikymą kas mėnesį dukrai. Trečiasis asmuo patvirtino, kad dėl atsakovės pajamos labai mažos.

22.       Pažymėtina, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, sunki turtinė padėtis negali

būti pagrindinis kriterijus sprendžiant išlaikymo teikimo klausimą, nes, pripažįstant šį argumentą pagrįstu, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir vienas iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų, numatytų tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (LR Konstitucijos 38, 39 straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Be to aplinkybė, kad atsakovė gauna mažas pajamas, nėra pagrindas atleisti ar sumažinti jos, kaip tėvų, pareigą teikti tinkamą išlaikymą savo vaikui, nes atsakovė pati renkasi tokį gyvenimo būdą ir už tai yra atsakinga. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

23.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė turtinė padėtis yra itin sunki, nes jai yra

nustatytas 45 proc. darbingumas, dėl turimo nedarbingumo lygio jos galimybės įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas yra ženkliai suvaržytos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės gaunamos pajamos yra labai mažos, atsakovė jokio nekilnojamojo turto neturi, gyvena socialiniame būste. Įvertinus sunkią atsakovės sveikatos būklę, jos turtinę padėtį ir į tai, kad pareigą išlaikyti vaiką turi abu tėvai, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas mažinti prašomo išlaikymo dydį ir iš atsakovės dukters išlaikymui priteisti mokamą po 50,00 Eur per mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

24.       Sprendimas dalyje dėl vaiko atskyrimo nuo motinos ir išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK

282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis). Teismo iniciatyva pradėtina byla dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, vaiko globėjo paskyrimo (CPK 4961 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25.       Kadangi ieškinys iš esmės patenkintas iš atsakovės valstybei turėtų būti priteisiamos

bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas paduodant ieškinį (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas): žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies, ir į tai, kad atsakovei suteikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.28 Mr)ATP-C-2024-03130 prioritetas teiktinas atsakovės turtinės pareigos vaikui, o ne valstybės atžvilgiu vykdymui, bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu) todėl valstybei iš atsakovės nepriteistinos.

       Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270,

400-407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 4961 straipsniu, Teismas

n u s p r e n d ž i a:

            ieškinį tenkinti iš dalies.

           Atskirti nepilnametę S. D., (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo jos motinos S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

            Priteisti iš atsakovės S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. D., gim. (duomenys neskelbtini) po 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2024 m. vasario 19 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

           Sprendimas dėl vaiko atskyrimo nuo motinos ir išlaikymo vykdyti skubiai.

           Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas                                                 Saulius Zajarskas