Civilinė byla Nr. e2A-1075-790/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00246-2022-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimos Ribokaitės ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Brostos keliai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Brostos keliai“ ieškinį atsakovėms valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai, akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl viešojo pirkimo sutarčių nutraukimo, perkančiosios organizacijos reikalavimų pagal laidavimo draudimo raštus ir sprendimo įtraukti į nepatikimų tiekėjų sąrašą pripažinimo nepagrįstais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Brosta“, uždaroji akcinė bendrovė „Ecosta“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Brostos keliai“ padavė teismui ieškinį, kurį patikslino, prašydama:
1.1. pripažinti neteisėtu atsakovės valstybės įmonės (toliau – VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcijos atliktą vienašalį 2020 m. rugpjūčio 26 d. viešojo pirkimo sutarčių Nr. S-1171, Nr. S-1172, Nr. S-1173, Nr. S-1174, Nr. S-1175, Nr. S-1177 ir 2020 m. rugpjūčio 28 d. viešojo pirkimo sutarties Nr. S-1189 (toliau kartu vadinamos – Sutartys) nutraukimą dėl ieškovės UAB „Brostos keliai“ padaryto esminio sutarties pažeidimo;
1.2. pripažinti, kad Sutartys nutrauktos nesant esminio pažeidimo ir be ieškovės kaltės;
1.3. pripažinti VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos reikalavimus akcinei bendrovei (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ pagal 2021 m. rugsėjo 10 d. atlikimo laidavimo draudimo raštus Nr. 725051530, Nr. 725057989, Nr. 725060181, Nr. 725063598, Nr. 725067666, Nr. 725070519, Nr. 725075030 (toliau kartu vadinami – Laidavimo draudimo raštai) nepagrįstais ir nevykdytinais;
1.4. uždrausti AB „Lietuvos draudimas“ vykdyti prievoles (išmokėti bet kokias išmokas) VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos naudai pagal Laidavimo draudimo raštus;
1.5. pripažinti neteisėtu ir panaikinti VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos sprendimą įtraukti UAB „Brostos keliai“ į nepatikimų tiekėjų sąrašą, įformintą atsakovės 2022 m. vasario 14 d. pranešimu Nr. (10.4) 2-2266.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė paskelbė viešąjį pirkimą Nr. 486412 „Apsauginiu? kelio atitvaru? pavojinguose valstybinės reikšmės keliu? ruožuose įrengimas“, susidedanti? iš dešimt daliu? (darbu? atlikimui kiekvienoje iš Lietuvos Respublikos apskričių?) (toliau – Pirkimas), kuriame ieškovė dalyvavo ir teikė pasiūlymus. Ieškovės pateikti pasiūlymai pripažinti laimėjusiais septyniose dalyse, todėl ieškovė ir atsakovė sudarė septynias Sutartis. Atsakovė 2021 m. rugsėjį? 20 d. ieškovei pateikė naujus darbu? užsakymus ir technines specifikacijas pagal penkias iš septynių? Sutarčių? (toliau – Darbu? užsakymai). Gavus Darbų užsakymus paaiškėjo, kad dėl sutrikusių tiekimo grandinių, kurias lėmė COVID-19 virusas bei geopolitinė situacija, darbams atlikti reikiamu? medžiagų? kainos neprognozuotai ir neproporcingai išaugo (vidutiniškai darbu? savikaina padidėjo 78,97 proc.). Pagal esamas darbams atlikti reikiamų medžiagų kainas ieškovei yra objektyviai neįmanoma vykdyti Sutarčių jose numatytomis sąlygomis ir įvykdyti pateiktų Darbų užsakymų pagal Sutartyse nurodomus įkainius. Siekdama susitarti dėl Sutarčių pakeitimo (darbų įkainių perskaičiavimo terminų, Sutarčių įkainių, Darbų užsakymų stabdymo), ieškovė kreipėsi į atsakovę, tačiau atsakovė formaliai, nenurodydama argumentų, prašymą atmetė, todėl ieškovė dėl Sutarčių pakeitimo kreipėsi į teismą.
3. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė 2022 m. sausio 7 d. pranešimu informavo, jog po 30 kalendoriniu? dienų?, t. y., nuo 2022 m. vasario 8 d., nutrauks Sutartis vienašališkai dėl esminiu? jų pažeidimų?, nustatytu? Sutarčių 72.1 papunktyje (ieškovė, gavusi Darbu? užsakymus, nepradeda laiku vykdyti Sutarties) ir 72.2 papunktyje (ieškovė darbus atlieka taip lėtai, kad juos baigti Techninėje specifikacijoje nustatytais terminais pasidaro aiškiai negalima). Atsakovė 2022 m. vasario 9 d. pranešimu konstatavo, jog nuo 2022 m. vasario 8 d. Sutartys yra vienašališkai nutrauktos dėl esminiu? pažeidimų?, o 2022 m. vasario 14 d. pranešimu ieškovė informuota apie atsakovės priimtą sprendimą nuo 2022 m. vasario 11 d. įtraukti ieškovę į nepatikimu? tiekėjų? sąrašą?. Po vienašalio Sutarčių nutraukimo atsakovė kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“, prašydama pagal kiekvieną Laidavimo draudimo raštą išmokėti 49 586,78 Eur, t. y. iš viso 347 107,46 Eur.
4. Ieškovė teigė, kad esminiai Sutarčių pažeidimai nebuvo padaryti, o atsakovė, vienašališkai nutraukdama Sutartis, kuomet jau buvo prasidėję teisminiai ginčai dėl Sutarčių pakeitimo, piktnaudžiavo savo teisėmis. Atsakovė neturėjo teisinio pagrindo, priimdama sprendimą dėl vienašalio Sutarčių nutraukimo, vadovautis Sutarčių 72.1, 72.2 papunkčiuose nustatytais nutraukimo pagrindais, nes ieškovė tinkamai vykdė Sutartis iki ekstraordinarinių aplinkybių atsiradimo ir ginčo dėl Sutarčių vykdymo tarp šalių nebuvo. Atsakovė neturėjo pagrindo spręsti, kad ieškovė nesiekia toliau vykdyti darbų pagal Sutartis. Atsakovės 2022 m. vasario 9 d. sprendime nurodyti Sutarčių pažeidimai taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 2 dalyje bei teismų praktikoje įtvirtintų esminių sutarties pažeidimo kriterijų ir nesudaro pagrindo nutraukti Sutarčių dėl jų esminių pažeidimų.
5. Ieškovės vertinimu, Sutartys turėtų būti pripažįstamos nutrauktomis CK 6.204 straipsnio pagrindu. Darbu? pagal Sutartis atlikimo kainos iš esmės padidėjo po Sutarčių? sudarymo, ši aplinkybė šalims negalėjo būti žinoma Sutarčių sudarymo metu. Sutarčių sudarymo metu šalys neturėjo pagrindo tikėtis esminio kainų pokyčio dėl globalinių politinių, epidemiologinių, ekonominių reiškinių. Sutarčių vykdymo laikotarpiu neproporcingai padidėjo ieškovės darbų savikaina (vidutiniškai 78,97 proc.). Statybos sąnaudų kainų augimas nuo 2020 m. gegužės mėn. (Pirkimo sąlygų? paskelbimas) iki 2021 m. rugsėjo mėn. buvo 4,91 proc., tai viršijo Sutarčių 8.1.1 papunktyje nustatyta? kainų? perz?iu?ros slenksti?. Ieškovė įtakos darbams reikalingų medžiagų savikainai negalėjo daryti, ji negalėjo pati tokių medžiagų pasigaminti ar įsigyti iš kitų šaltinių.
6. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai reikalauja AB „Lietuvos draudimas“ išmokėti 347 107,46 Eur pagal Laidavimo draudimo raštus. Nagrinėjamoje byloje teismui konstatavus, kad Sutartys nepagrįstai nutrauktos dėl, neva, padaryto esminio pažeidimo ir pakeitus Sutarčių nutraukimo pagrindą, t. y. pripažinus, jog Sutartys nutrauktos nesant ieškovės kaltės ir nepadarius esminio pažeidimo, atsakovės reikalavimo teise? i? laiduotoja? AB „Lietuvos draudimas“ pripažintina nepagrįsta ir nevykdytina, o AB „Lietuvos draudimas“ uždraustina išmokėti atsakovei bet kokias sumas pagal Laidavimo draudimo raštus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė dėl Sutarčių nutraukimo būtų patyrusi nuostolių, todėl daugiau nei trečdalio milijono eurų išmokėjimas atsakovei pagal Laidavimo draudimo raštus lemtų jos nepagrįstą praturtėjimą ieškovės sąskaita. Teismui nagrinėjamoje byloje pakeitus Sutarčių nutraukimo pagrindą, taip pat būtų paneigtas pagrindas įtraukti ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės valstybės naudai 2 302 Eur žyminio mokesčio.
8. Teismas nustatė, kad Sutarčių vykdymo pradžia siejama su Darbų užsakymų vykdymu, kitokia Sutarčių vykdymo forma jose nebuvo numatyta. Ieškovė neginčijo aplinkybės, kad nuo 2021 m. rugsėjo mėn. nevykdo Sutarčių, todėl ieškovės veiksmai sudarė prielaidas išvadai, jog po 2021 m. rugsėjo mėn. ieškovė darbų užsakymų (Sutarčių) visiškai nepradės vykdyti, o atsakovė pagrįstai Sutartis nutraukė dėl jų esminio pažeidimo Sutarčių 72.1, 72.2 papunkčių pagrindu. Aplinkybė, kad ieškovė buvo inicijavusi teisminį ginčą, neturi įtakos perkančiosios organizacijos teisei vienašališkai nutraukti sutartis esant jų esminiams pažeidimams.
9. Teismas sprendė, kad ieškovė, būdama profesionali verslininkė ir viešojo pirkimo dalyvė, galėjo ir turėjo įvertinti kainų kilimo riziką, atsakovei teikdama pasiūlymą COVID-19 ekstremalios situacijos metu, todėl atsakovė pagrįstai nutraukė Sutartis dėl ieškovės kaltės. Statybinių medžiagų brangimas pastebėtas dar 2017–2019 metais, o Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kainų augimas fiksuotas dar iki COVID-19 pandemijos. Todėl ieškovė, siūlydama perkamų darbų fiksuotą kainą, veikė savo rizika ir prisiėmė su verslo rizika susijusias neigiamas pasekmes. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad prieš Sutarčių sudarymą būtų vertinusi realią riziką (verslo planų, numatomo pelno skaičiavimų, kainų didėjimo rizikos), todėl nėra galimybės įsitikinti, kokią esminę reikšmę Sutarčių vykdymui darė padidėjusios darbams atlikti reikalingų medžiagų kainos. Ta aplinkybė, kad ieškovė, sudarydama Sutartis, tikėjosi gauti didesnį pelną, neįrodo, jog Sutarčių vykdymas dėl objektyvių ir iš anksto nenumatytų aplinkybių tapo ekonomiškai nenaudingas. Be to, ieškovė laimėjo Pirkimą, siūlydama mažesnę kainą nei kiti tiekėjai, todėl atsisakymas vykdyti Sutartis dėl padidėjusių kainų neatitinka ne tik Sutarčių nuostatų, CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų, bet ir atsakingo viešojo pirkimo dalyvio elgesio standartų. Nors atsakovė sutiko kitiems tiekėjams pakeisti viešojo pirkimo sąlygas dėl kainų keitimo, tai savaime nelemia ieškovės pareigos keisti su ieškove sudarytų Sutarčių sąlygas.
10. Teismas vertino, kad ieškovės reikalavimas uždrausti AB „Lietuvos draudimas“ vykdyti prievoles (išmokėti bet kokias išmokas) VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos naudai pagal Laidavimo draudimo raštus prieštarauja laidavimo sąlygoms ir paskirčiai, nes ieškovė nenurodė jokių draudiko AB „Lietuvos draudimas“ kaltų veiksmų vykdant laidavimo prievoles. Draudikas AB „Lietuvos draudimas“ nėra pradėjęs VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos prašymo išmokėti draudimo išmoką vertinimo, nėra nustatęs išmokos dydžio. Kadangi Sutartys buvo nutrauktos dėl jų esminio pažeidimo, atsakovė pagrįstai įtraukė ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą bei pagrįstai kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ dėl prievolių įvykdymo užtikinimo realizavimo pagal Laidavimo draudimo raštus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Brostos keliai“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nors nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kilo Sutarčių 72.1, 72.2 papunkčių aiškinimo klausimas, pirmosios instancijos teismas dėl sutarčių aiškinimo taisyklių ir minėtų nuostatų taikymo nepasisakė. Sutarčių sąlygas Pirkime pasiūlė atsakovė, o ieškovė įtakos Sutarčių sąlygų turiniui neturėjo, Sutartis sudarė prisijungimo būdu. Todėl kilus neaiškumams dėl Sutarčių turinio, teismas turėjo taikyti contra proferentem taisyklę (neaiškios sutarties sąlygos aiškinamos ją pasiūliusios šalies nenaudai) ir visus Sutarčių neaiškumus aiškinti atsakovės nenaudai. Ieškovė neturėjo teisinio pagrindo kreiptis dėl Pirkimo sąlygų išaiškinimo, nes Pirkimo vykdymo eigoje ieškovei nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad šalys Sutarčių nuostatas aiškins skirtingai.
11.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino, kad atsakovė, nutraukdama Sutartis dėl jų esminio pažeidimo, pagrįstai rėmėsi Sutarčių 72.1 papunkčiu. Ieškovė tinkamai vykdė Sutartis, o ginčų dėl Sutarčių vykdymo tarp šalių nebuvo. Viena vertus, teismas nurodė kad Sutartys vienerius metus buvo vykdomos, antra vertus, sprendė, jog atsakovė, neva, teisėtai nutraukė Sutartis 72.1 papunktyje nustatytu pagrindu dėl to, kad Sutartys nebuvo pradėtos vykdyti. Pagal Sutarčių 72.1 papunktį, Sutarčių nutraukimo pagrindu yra aplinkybė, kad Sutartys yra nepradėtos vykdyti, tačiau pagrindo nutraukti Sutartis nesudaro aplinkybė, jog yra nepradėti vykdyti ar nevykdomi atskiri darbų etapai. Sutartyse nebuvo įtvirtinti nei Sutarčių, nei Darbų užsakymų vykdymo pradžios terminai. Teismo išvada, kad Sutarčių vykdymo pradžia siejama su Darbų užsakymų vykdymu, yra nepagrįsta, nes Sutarčių vykdymas apėmė ne tik Darbų užsakymų, bet ir paruošiamųjų darbų atlikimą.
11.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino, kad atsakovė, nutraukdama Sutartis dėl jų esminio pažeidimo, pagrįstai rėmėsi Sutarčių 72.2 papunkčiu. Ieškovės elgesys nuo pat Sutarčių sudarymo buvo orientuotas i? tinkama? įsipareigojimų vykdymą. Atsiradus aplinkybėms, dėl kurių Sutarčių vykdymas tapo sudėtingesnis, ieškovė ėmėsi priemonių užtikrinti savalaikį Sutarčių vykdymą – kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl Sutarčių pakeitimo, o atsakovei ignoruojant minėtą prašymą, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl Sutarčių nuostatų pakeitimo. Ieškovės aktyvūs veiksmai siekiant išsaugoti Sutartis paneigė atsakovės galimybę nutraukti Sutartis 72.2 papunkčio pagrindu. Sutarčių 72.2 papunkčio sąlyga siejama su darbų atlikimu pagal konkretų techninėje specifikacijoje nustatytą terminą, tačiau nei Sutartis, nei Techninė specifikacija nenustatė jokių darbų atlikimo terminų. Kadangi Sutarties 72.2 papunkčio nuostata buvo klaidinga, ji negali būti aiškinama plečiamai, o tokios sąlygos neigiama rizika tenka pačiai atsakovei.
11.4. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Sutartys pagrįstai nutrauktos CK 6.217 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, atsakovės sprendime dėl Sutarčių vienašalio nutraukimo CK 6.217 straipsnio 2 dalies 4 punktas kaip Sutarčių nutraukimo pagrindas nebuvo nurodytas. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl Sutarčių nutraukimo pagrindo, kuriuo atsakovė, nutraukdama Sutartis, nesivadovavo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas išėjo už nagrinėjamo ginčo ribų.
11.5. Nagrinėjamu atveju egzistavo visos CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant teismas turėjo pripažinti Sutartis nutrauktomis be ieškovės kaltės ir nepadarius esminio pažeidimo. Sutarčių 8.1.2 papunktis įtvirtino darbų kainų perskaičiavimo mechanizmą, pagal kurį 4 proc. kainų augimas laikomas esminiu kainos pokyčiu, sudarančiu pagrindą darbų įkainių peržiūrėjimui. Iki 2021 m. lapkričio mėn. bendras kainų indeksu? augimas pasiekė 6,88 proc., t. y. Sutarčių 8.1.2 papunktyje įtvirtintas 4 proc. kriterijus buvo viršytas net 72 proc., o nuo 2020 m. gegužės mėn. gatvių ir keliu? statybos kainos pakilo 15,7 proc., tai reiškia, kad Sutarčių 8.1.2 punkte įtvirtintas 4 proc. kriterijus viršytas beveik keturis kartus. Su ieškiniu yra pateikti duomenys apie kainų pokytį, pelno pokytį darbų pagal Sutartis vykdymo pradžioje ir po medžiagų, reikalingų darbams atlikti, pabrangimo, iš kurių matyti, kad darbų vykdymas 2021 m. spalio mėn. būtų dvigubai brangesnis nei tų pačių darbų vykdymas 2020 m. spalio mėn.
11.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų sąlygų egzistavimo, kurios sudarytų pagrindą keisti Sutarčių nuostatas. Tiek 2020 m. kovo mėn., tiek iki pasiūlymų? Pirkime pateikimo dienos, negalėjo būti prognozuota COVID-19 pandemijos eiga, trukmė. Negalėjo būti numatyta aplinkybė, kad COVID-19 pandemija sukels geopolitiniu? pasekmių?, kurios vėliau lems pokyčius rinkose. Ieškovė nebuvo prisiėmusi medžiagų? kainų? rinkoje kilimo rizikos ir negalėjo tokios rizikos prisiimti.
11.7. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad kitiems tiekėjams pakeistos viešojo pirkimo sutarčių sąlygos dėl kainų keitimo, neturėjo įtakos nagrinėjamam ginčui, neanalizavo ir nevertino susitarimų su kitu tiekėju sudarymo aplinkybių ir sąlygų. Tiekėja UAB „Tiltuva“ viešojo pirkimo sutarti? su atsakove sudarė laimėjusi to paties Pirkimo kita? dali?, t. y. sutarties objektas yra tas pats (tik darbai atliekami kitoje Lietuvos apskrityje), darbams naudojamos medžiagos tokios pat. Vertindama pastarojo susitarimo sąlygas, atsakovė pripažino, kad kainos iš esmės pabrango ir tiekėja negalėjo prognozuoti kainų pasikeitimo, o kainų kilimo rizikos neprisiėmė.
11.8. Teismui tenkinus ieškinio reikalavimus dėl Sutarčių nutraukimo pagrindo pakeitimo, atsakovės reikalavimo teisė į AB „Lietuvos draudimas“ pagal Laidavimo draudimo raštus pripažintina nepagrįsta ir nevykdytina. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą turėtų būti tenkinamas išvestinio pobūdžio reikalavimas dėl atsakovės sprendimo įtraukti ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo.
11.9. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ji įpareigota papildomai sumokėti 2 302 Eur žyminio mokesčio sumą. Patikslinto ieškinio reikalavimu nėra ginčijamas atsakovės pareikšto reikalavimo AB „Lietuvos draudimas“ dydis – ieškovė ginčija pačią reikalavimo teisę, t. y. teigia, kad pripažinus, jog Sutartys nebuvo nutrauktos dėl jų esminio pažeidimo, atsakovė neturi reikalavimo teisės i? AB „Lietuvos draudimas“ pagal Laidavimo draudimo raštus. Tokio reikalavimo patenkinimas tiesioginių turtinių padarinių nesukuria. Be to, pagal šį teismo įpareigojimą ieškovė už išvestinio pobūdžio reikalavimą turėtų mokėti didesnį žyminį mokestį nei už pagrindinį reikalavimą.
12. Atsiliepime į ieškovės UAB „Brostos keliai“ apeliacinį skundą atsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Apeliaciniu skundu ieškovė nepagrįstai prašo prijungti naujus įrodymus, neva, pagrindžiančius kainų kilimą ginčo laikotarpiu. Ieškovės prašymas prijungti naujus įrodymus buvo išspręstas pirmosios instancijos teisme teisėjos 2022 m. gegužės 24 d. rezoliucija, kuria įrodymus priimti atsisakyta. Papildomi įrodymai neturi teisinės reikšmės sprendžiamam ginčui, neatitinka sąsajumo sąlygos, o jų priėmimas būtų vilkinęs bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimą. Be to, papildomi įrodymai galėjo būti pateikti kartu su paruošiamaisiais dokumentais ar su patikslintu ieškiniu.
12.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovė Sutartis nutraukė pagrįstai vadovaudamasi tiek Sutarčių nuostatomis, tiek teisės aktais. Ieškovė nevykdė savo prievolių pagal Sutartis, todėl vien ši aplinkybė sudarė pagrindą Sutartis nutraukti vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 1 dalimi. Sutartyse buvo numatyti papildomi atvejai, kuriais Sutartys gali būti nutrauktos, t. y. jeigu rangovas laiku nepradeda vykdyti sutarties (72.1 papunktis) arba darbus atlieka taip lėtai, kad juos baigti techninėje specifikacijoje nustatytais terminais pasidaro aiškiai negalima (72.2 papunktis). Kadangi ieškovė užsakymų pagal Sutartis ne(be)vykdė ir su atsakove nekomunikavo, ieškovė pažeidė Sutarčių 72 punktą, o atsakovė įgijo tiek įstatyminę, tiek sutartinę teisę nutraukti Sutartis. Aplinkybė, kad ieškovė atliko dalį užsakymų, nereiškia, jog Sutartis yra toliau vykdoma, t. y. Sutarties 72 punktas aiškintinas taip, jog kiekvienas užsakymas turi būti pradedamas vykdyti laiku.
12.3. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodoma teismų praktika dėl vienašalio sutarčių nutraukimo netaikytina, nes skiriasi bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas). Ieškovė, sudarydama Sutartis, turėjo teisę derėtis dėl jų sąlygų, teikti paaiškinimus Sutarčių sudarymo metu. Ieškovė Pirkimo metu neteikė klausimų nei dėl Sutarčių sąlygų, nei dėl užsakymų pagal Sutartis vykdymo. Atsakovė Sutarčių vykdymo metu siekė išspręsti kilusius nesklandumus, išsaugoti Sutartis ir užtikrinti operatyvų jų vykdymą. Tuo tarpu ieškovė nesistengė išsaugoti Sutarčių, ignoravo naujus Darbų užsakymus, Sutarčių nevykdė. Dėl ieškovės veiksmų atsakovė patiria neigiamus padarinius – netiesioginius nuostolius dėl neįvykdytų planų, nepabaigtų projektų, atsakovė turi perskirstyti žmogiškuosius išteklius.
12.4. Atsakovė nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad Sutarčių vykdymas pasunkėjo tokia apimtimi, jog Sutartys turėjo būti nutrauktos nesant ieškovės kaltės. Ieškovė nepateikė konkrečių įrodymų, pagrindžiančių reikšmingą Sutarčių vykdymo pasunkėjimą. Ieškovė, teikdama pasiūlymą Pirkime, neįvertino kainų pasikeitimo rizikos. Pasiūlymus Pirkime ieškovė teikė jau įsibėgėjus COVID-19 pandemijai, todėl galėjo ir turėjo suprasti, kad COVID-19 pandemija, jos valdymo priemonių taikymas gali turėti įtakos kainų kilimui. Aplinkybė, kad statybos medžiagos brangsta (ir ne tik dėl COVID-19 pandemijos) ieškovei, kuri yra profesionali rangovė, turėjo būti žinoma. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis iki COVID-19 pandemijos kainų indekso augimas buvo panašus į dabartinį. Ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kokią savo darbų savikainos kilimo riziką buvo įsivertinusi teikdama pasiūlymą Pirkime. Jeigu Sutarčių vykdymas ieškovei tapo ekonomiškai nenaudingas, tai yra ieškovės prisiimta rizika, nes ieškovė Pirkime pasiūlė keliolika kartų mažesnę kainą nei kiti tiekėjai ir ženkliai mažesnę kainą nei maksimali atsakovės numatyta Pirkimo suma.
12.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Sutartys nutrauktos dėl ieškovės kaltės, o ieškovė nepagrįstai vadovaujasi CK 6.204 straipsniu. CK 6.204 straipsnis skirtas pakeisti sutarties sąlygas, kai pasikeitus aplinkybėms vykdyti sutartį vienai iš šalių tampa sudėtingiau, tačiau CK 6.204 straipsnio taikymas negali pateisinti ieškovės įvykdyto esminio Sutarčių pažeidimo. Be to, viešųjų pirkimų sutarčių keitimui taikomas VPĮ 89 straipsnis, kuris yra lex specialis (liet. specialusis įstatymas) CK 6.204 straipsnio atžvilgiu, todėl ieškovė savo reikalavimus galėjo grįsti tik VPĮ nuostatomis.
12.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovė sutiko keisti sutartį su kitais tiekėjais, nereiškia, jog tokius veiksmus turi atlikti su ieškove sudarytų Sutarčių atžvilgiu. Sutartys su kitais tiekėjais pakeistos 2022 m. liepos mėn., t. y. jau Rusijos Federacijai pradėjus karą Ukrainoje. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl tariamo kainų kilimo dėl COVID-19 pandemijos – 2021 m. rudenį. Tuo tarpu 2022 m. vasario mėn. Sutartys buvo nutrauktos, taigi, Rusijos karas Ukrainoje negalėjo daryti įtakos Sutarčių vykdymui. Be to, kiti tiekėjai toliau vykdė su atsakove sudarytas sutartis, o ieškovė Sutarčių nebevykdė ir su atsakove nekomunikavo, todėl savo veiksmais Sutarčių nuostatas pažeidė.
12.7. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovės reikalavimas uždrausti AB „Lietuvos draudimas“ vykdyti prievoles atsakovės naudai yra nepagrįstas. Kadangi atsakovė teisėtai vienašališkai nutraukė Sutartis su ieškove, atsakovė pagrįstai kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ dėl sumų pagal Laidavimo draudimo raštus išmokėjimo. Ieškovė nepagrįstai sieja Laidavimo draudimo raštuose nurodytas sumas su nuostoliais – Laidavimo draudimo raštai išduoti kaip užtikrinimas Sutarčių pažeidimo atveju.
12.8. Atsakovė priėmė pagrįstą sprendimą įtraukti ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą, nes Sutartys buvo nutrauktos teisėtai. VPĮ nuostatos dėl įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą yra imperatyvaus pobūdžio, o atsakovė negali savavališkai nuspręsti nevykdyti teisės aktų reikalavimų.
12.9. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė pareiškė turtinį reikalavimą, todėl privalėjo sumokėti papildomą 2 302 Eur žyminio mokesčio sumą. Ieškovė siekia užkirsti kelią atsakovei gauti 347 107,46 Eur sumą ir pati išvengti tokio dydžio piniginės prievolės vykdymo. Toks ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas vertintinas kaip turtinis ir jį paduodant turėjo būti sumokėtas bendras 3 578 Eur proporcinis žyminis mokestis pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 7 dalį.
13. Atsiliepime į ieškovės UAB „Brostos keliai“ apeliacinį skundą atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Draudikas turi teisę atidėti sprendimo dėl draudimo išmokos mokėjimo ar nemokėjimo priėmimą iki teisminio proceso, tiesiogiai susijusio su draudžiamuoju įvykiu, pabaigos. Draudikas informavo ieškovę ir atsakovę, kad žalų administravimas yra laikinai stabdomas ir sprendimas dėl draudimo išmokų bus priimtas įsiteisėjus teismo sprendimui. Draudikas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, kad nėra pradėtas atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos prašymo išmokėti draudimo išmoką vertinimas ir nenustatytas išmokos dydis. Kaltų veiksmų, dėl kurių turėtų būti atsakovė šioje byloje, draudikas nėra atlikęs.
14. Atsiliepime į ieškovės UAB „Brostos keliai“ apeliacinį skundą tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Brosta“ ir UAB „Ecosta“ prašo apeliacinį skundą patenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Ieškovė, prieš sudarydama Sutartis, negalėjo prognozuoti, kad išaugs statybinių medžiagų, ypatingai metalo, kainos. Ieškovė negali būti laikoma kalta dėl to, kad tokių aplinkybių, prieš sudarydama Sutartis, nenumatė. Atsakovė, atmesdama ieškovės prašymus dėl Sutarčių pakeitimo ir su ieškove nebendradarbiaudama, sudarė susitarimą su kitu tiekėju, kuriuo leido sutartas kainas indeksuoti anksčiau, pakeisti darbų įkainius dėl padidėjusių medžiagų kainų. Nors tokio paties pobūdžio pakeitimo siekė ir ieškovė, jos reikalavimus atsakovė atmetė, tik deklaratyviai nurodydama atmetimo priežastis.
14.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plečiamai aiškino Sutarčių sąlygas dėl atsakovės teisės nutraukti Sutartis. Teismas Sutarčių nuostatas aiškino išimtinai atsakovės naudai, jas itin formalizavo, o visus Sutarčių neaiškumus aiškino ieškovės nenaudai.
14.3. Patenkinus apeliacinį skundą ir pripažinus, kad Sutartys nutrauktos be ieškovės kaltės ir nesant esminio pažeidimo, atsakovės reikalavimai į AB „Lietuvos draudimas“ pagal Laidavimo draudimo raštus pripažintini nepagrįstais ir nevykdytinais. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė dėl Sutarčių nutraukimo būtų patyrusi ar galėtų patirti nuostolių. Jeigu Sutartys nebuvo visiškai įvykdytos, atsakovė už neatliktą darbų dalį ieškovei nesumokėjo, todėl jokių praradimų atsakovė nepatyrė. Reikalaudama iš AB „Lietuvos draudimas“ 347 107,46 Eur sumos išmokėjimo, atsakovė įgauna galimybę nepagrįstai praturėti ieškovės ir (ar) trečiųjų asmenų, laidavusių už ieškovės prievoles, sąskaita.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
16. Ieškovės UAB „Brostos keliai“ Pirkime pateikti pasiūlymai pripažinti laimėjusiais septyniose Pirkimo dalyse, todėl ieškovė su atsakove 2020 m. rugpjūčio 26 d. ir 2020 m. rugpjūčio 28 d. iš viso sudarė septynias Pirkimo sutartis dėl apsauginių kelio atitvarų pavojinguose valstybinės reikšmės kelių ruožuose įrengimo darbų. Iki 2021 m. tarp šalių ginčų dėl Sutarčių vykdymo nekilo. Tačiau atsakovė 2021 m. rugsėjo 20 d. ieškovei pateikė penkis Darbų užsakymus kartu su kelio atitvarų įrengimo darbų projektais, šių Darbų užsakymų ieškovė neįvykdė.
17. Ieškovė 2021 m. spalio 7 d. kreipėsi į atsakovę, prašydama pakeisti Sutarčių 8.1.1 papunktį – sutrumpinti darbų įkainių perskaičiavimo terminą nuo 24 iki 12 mėnesių, taip pat neriboti darbų įkainių perskaičiavimo skaičiaus, argumentuodama, kad ieškovės pagal Sutartis atliekamų darbų savikaina per Sutarčių vykdymo laikotarpį neproporcingai padidėjo, esminio darbų savikainos padidėjimo šalys negalėjo numatyti ir negali kontroliuoti. Atsakovė 2021 m. lapkričio 10 d. informavo ieškovę, kad Sutarčių 8.1.1 papunktis nebus keičiamas.
18. Ieškovė 2021 m. lapkričio 29 d. padavė teismui ieškinį, prašydama pakeisti Sutarčių 8.1.1 papunktį išdėstant jį taip: „8.1.1. Sutarties vykdymo laikotarpiu Darbų įkainiai pagal bendrą kainų lygio kitimą perskaičiuojami (didinama arba mažinama) nuo Sutarties įsigaliojimo dienos praėjus 12 (dvylikai) mėnesių (įskaitant Sutarties įsigaliojimo mėnesį), jeigu kainų pokytis, lyginant einamųjų metų mėnesio kainas su praėjusių metų mėnesio kainomis, yra didesnis kaip 4 procentai“. Nurodyto ieškinio pagrindu Vilniaus apygardos teisme buvo pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. e2-1279-934/2022.
19. Atsakovė 2022 m. sausio 7 d. raštu informavo ieškovę, kad, vadovaudamasi Sutarčių 72 punkto nuostatomis po trisdešimt kalendorinių dienų, t. y., nuo 2022 m. vasario 8 d., nutraukia Sutartis vienašališkai dėl esminių pažeidimų, nustatytų 72.1 papunktyje (ieškovė, gavusi Darbų užsakymus, nepradeda laiku vykdyti Sutarties) ir 72.2 papunktyje (ieškovė darbus atlieka taip lėtai, kad juos baigti Techninėje specifikacijoje nustatytais terminais pasidaro aiškiai negalima). Atsakovė 2022 m. vasario 9 d. raštu informavo ieškovę, kad nuo 2022 m. vasario 8 d. Sutartys yra vienašališkai nutrauktos dėl esminių Sutarčių pažeidimų, nustatytų 72.1 ir 72.2 papunkčiuose. Atsakovė 2022 m. vasario 14 d. raštu pateikė ieškovei informaciją, kad UAB „Brostos keliai“ nuo 2022 m. vasario 11 d. yra įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Ieškovė 2022 m. vasario 14 d. kreipėsi į atsakovę, prašydama panaikinti 2022 m. sausio 7 d. ir 2022 m. vasario 9 d. raštus, atnaujinti Sutarčių galiojimą ir stabdyti Darbų užsakymus. Ieškovė 2022 m. vasario 25 d. padavė teismui ieškinį, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės atliktą vienašalį Sutarčių nutraukimą ir sprendimą įtraukti ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą, šio ieškinio pagrindu Vilniaus apygardos teisme pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. e2-1762-653/2022.
20. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-22-854/2022, civilinė byla Nr. e2-1279-934/2022 prijungta prie civilinės bylos Nr. e2-1762-653/2022. Sujungus nurodytas civilines bylas ieškovė pateikė patikslintą ieškinį dėl Sutarčių nutraukimo dėl ieškovės padaryto esminio pažeidimo pripažinimo neteisėtu, atsakovės reikalavimų į AB „Lietuvos draudimas“ pagal Laidavimo draudimo raštus pripažinimo nepagrįstais (taip pat uždraudimo vykdyti prievoles pagal Laidavimo draudimo raštus), atsakovės sprendimo įtraukti ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą panaikinimo.
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimu, teigdama, kad esminio Sutarčių pažeidimo neįvykdė, sąlygos taikyti Sutarčių 72.1, 72.2 papunkčius atsakovei vienašališkai nutraukiant Sutartis neegzistavo, o pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti Sutartis nutrauktomis CK 6.204 straipsnio pagrindu. Taigi nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar ieškovės veiksmai vykdant Sutartis sudarė sąlygas taikyti Sutarčių 72.1, 72.2 papunkčius ir atsakovei vienašališkai nutraukti Sutartis šiuo pagrindu, ar egzistavo teisinės prielaidos pripažinti Sutartis nutrauktomis nesant ieškovės kaltės.
Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme
22. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
23. Ieškovė UAB „Brostos keliai“ apeliaciniame skunde pateikė prašymą priimti naujus įrodymus: interneto portale www.lrytas.lt 2022 m. balandžio 25 d. paskelbtos publikacijos išrašą; Lietuvos statybininkų asociacijos 2022 m. gegužės 3 d. elektroninį laišką; interneto portale www.15min.lt 2022 m. gegužės 4 d. paskelbtos publikacijos išrašą; Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainėje paskelbtos publikacijos išrašą; Lietuvos statybininkų asociacijos ir asociacijos „Lietuvos keliai“ kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, ministerijas, Viešųjų pirkimų tarnybą; interneto portale www.delfi.lt 2022 m. gegužės 13 d. paskelbtos publikacijos išrašą. Ieškovė nurodė, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme prašė prijungti šiuos įrodymus, pagrindžiančius statybinių medžiagų rinkoje susidariusią situaciją, tačiau pirmosios instancijos teismas prašymą nepagrįstai atmetė. Pažymėjo, kad pateikiami duomenys netiesiogiai pagrindžia Sutarčių vykdymo metu susidariusią ekonominę situaciją, bendras kainų kilimo tendencijas, turėjusias įtakos Sutartims vykdyti reikalingų medžiagų kainų pokyčiui.
24. Nors apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas naujai teikiamus įrodymus nepagrįstai atsisakė priimti, teisėjų kolegija su tokiais teiginiais nesutinka. Nustatyta, kad ieškovė tuos pačius įrodymus prašė prijungti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau teisėja 2022 m. gegužės 24 d. rezoliucija prašymo netenkino. Teisėjų kolegija nustatė, kad prašomus prijungti naujus įrodymus sudaro neoficialaus pobūdžio informacija apie statybų kainos pokyčius. Ieškovės naujai pridedamuose dokumentuose pateikiama viešai skelbiama informacija dėl poreikio peržiūrėti, keisti viešųjų pirkimų būdu sudarytas sutartis, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas yra dėl Sutarčių nutraukimo dėl esminio jų pažeidimo. Prašomais prijungti įrodymais ieškovė siekia pagrįsti bendrą rinkoje susidariusią ekonominę situaciją, tačiau tokie įrodymai nepagrindžia konkrečių Sutarčių vykdymo aplinkybių. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos įrodymus atsisakė priimti kaip neturinčius įtakos nagrinėjamo ginčo rezultatui (CPK 180 straipsnis) ir nenustatyta pagrindo prijungti šiuos įrodymus nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Dėl vienašališko Sutarčių nutraukimo dėl esminio jų pažeidimo
25. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad neegzistavo nė vieno iš Sutarčių 72.1, 72.2 papunkčiuose įvirtintų pagrindų nutraukti Sutartis, nes ieškovė esminių Sutarčių pažeidimų neįvykdė. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais apeliacinio skundo teiginiais nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad Sutarčių 72.1, 72.2 papunkčiuose įvirtinti pagrindai atsakovei vienašališkai nutraukti sudarytas Sutartis egzistavo.
26. VPĮ 90 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kai perkančioji organizacija gali vienašališkai nutraukti viešojo pirkimo sutartį: pakeitus pirkimo sutartį pažeidžiant šio įstatymo 89 straipsnį; paaiškėjus tiekėjo pašalinimo pagrindams pagal VPĮ 46 straipsnio 1 dalį; Europos Sąjungos Teisingumo Teismui procese pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnį pripažinus, kad nebuvo įvykdyti įsipareigojimai pagal Europos Sąjungos steigiamąsias sutartis ir Direktyvą 2014/24/ES); paaiškėjus 45 straipsnio 21 dalyje nurodytoms aplinkybėms. Pagal VPĮ 90 straipsnio 3 dalį viešojo pirkimo sutartis gali būti nutraukta ir sutartyje nurodytais atvejais bei kitais negu šio straipsnio 1 dalyje nurodytais ir CK nustatytais atvejais bei tvarka.
27. CK įtvirtintos vienašališko sutarties nutraukimo taisyklės, pagal kurias sutarties šalis vienašališkai nutraukti sutartį gali, pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys); antra, jei sutarties įvykdymo terminas praleistas ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, sutartyje nustatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą vienašališko sutarties nutraukimo pagrindą pažymėta, kad tuo atveju, kai šalių sutartyje aptarti vienašališko sutarties nutraukimo atvejai siejami su sutarties pažeidimu, paprastai laikoma, kad toks sutarties pažeidimas yra esminis. Jo esminis pobūdis grindžiamas šalių suderinta valia sudarant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019).
28. Kaip minėta, atsakovė 2022 m. vasario 9 d. raštu informavo ieškovę, kad nuo 2022 m. vasario 8 d. Sutartys yra vienašališkai nutrauktos dėl esminių Sutarčių pažeidimų, nustatytų 72.1 ir 72.2 papunkčiuose. Pažymėtina, kad Sutartimis ieškovė ir atsakovė sulygo konkrečias sąlygas, kai perkančioji organizacija gali vienašališkai nutraukti Sutartis, t. y. atsakovė, įspėjusi prieš trisdešimt kalendorinių dienų, gali nutraukti Sutartis vienašališkai dėl esminio Sutarčių pažeidimo ir reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu ieškovė: i) nepradeda laiku vykdyti Sutarties (72.1 papunktis); ii) darbus atlieka taip lėtai, kad juos baigti Techninėje specifikacijoje nustatytais terminais pasidaro aiškiai negalima (72.2 papunktis).
29. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliaciniame skunde nurodomais teiginiais, kad ieškovė tinkamai vykdė Sutartis, dėl to atsakovė neturėjo pagrindo nutraukti Sutarčių 72.1 papunkčio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Sutarčių vykdymo pradžia buvo siejama su atskirų atsakovės pateikiamų Darbų užsakymų vykdymu, o atsakovė sulygtais terminais Darbų užsakymų nevykdė. Nustatyta, kad pagal Sutarčių 9 punktą, ieškovė, gavusi atsakovės pateiktus darbų užsakymus, pradeda vykdyti paruošiamuosius darbus, o atlikusi paruošiamuosius darbus, ieškovė pradeda vykdyti apsauginių kelio atitvarų įrengimo darbus pagal atsakovės pateiktą projektą arba pačios ieškovės parengtą paprastojo remonto aprašą (Sutarčių 1.1–1.3 papunkčiai). Vadovaujantis Sutarčių 10 punktu, darbų atlikimo terminai gali svyruoti nuo vieno iki penkių mėnesių laikotarpių, o konkrečių darbų atlikimo terminai detalizuoti Techninės specifikacijos 22 punkto 1 ir 2 lentelėse. Nors Sutartyse įvardytame Techninės specifikacijos 22 punkte darbų terminai nėra detalizuoti (nurodytas punktas reglamentuoja apmokėjimo tvarką), konkrečių darbų atlikimo terminai nurodyti Techninės specifikacijos 19 punkto 1 ir 2 lentelėse, pagal kurias, priklausomai nuo vieno užsakymo darbų apimties (apibūdinamos kelio atkarpomis (metrais)) įvardytas darbų atlikimo terminas.
30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė 2021 m. rugsėjo 20 d. pateikė ieškovei Darbų užsakymus, kuriuose buvo nurodyta preliminari darbų atlikimo trukmė pagal įrengiamų apsauginių kelio atitvarų ilgį. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovė nei paruošiamųjų, nei apsauginių kelio atitvarų įrengimo darbų pagal Darbų užsakymus neatliko Darbų užsakymuose ar Techninėje specifikacijoje nustatytais terminais. Ieškovės atstovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (2022 m. rugpjūčio 29 d. posėdis) patvirtino, kad gavus Darbų užsakymus darbai pagal Sutartis nebuvo atliekami. Ieškovės nurodomi argumentai, kad ji laiku pradėjo vykdyti Sutartis, nepaneigia atsakovės galimybės nutraukti Sutartis vienašališkai 72.1 papunkčio pagrindu – pažymėtina, jog Sutartys nebuvo vienkartinio vykdymo, Techninės specifikacijos 23 punkto 3 lentelėje buvo nurodytos preliminarios 36 mėnesių projektavimo paslaugų ir darbų atlikimo darbų apimtys, kurios gali kisti neviršijant atitinkamos Sutarties vertės (Pirkimo sąlygų 9 punktas), o konkretūs darbai pradedami atlikti tik gavus atsakovės užsakymą (Sutarčių 9 punktas). Todėl ieškovės nepaisymas Darbų užsakymuose ir Techninėje specifikacijoje nurodytų apsauginių kelio atitvarų įrengimo darbų atlikimo terminų sudarė prielaidas atsakovei taikyti 72.1 papunktį.
31. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai, kad ieškovė dėjo pastangas laiku vykdyti įsipareigojimus pagal Sutartis, todėl atsakovė neturėjo pagrindo vienašališkai nutraukti Sutarčių vadovaujantis 72.2 papunkčiu, neatitinka byloje susiklosčiusios faktinės situacijos. Kaip minėta, byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovė nuo 2022 m. rugsėjo 20 d. sustabdė įsipareigojimų pagal Sutartis vykdymą. Nors ieškovė teigia, kad siekė toliau vykdyti Sutartis ir dėl šios priežasties 2022 m. spalio 7 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama pakeisti Sutarčių 8.1.1 papunktį (grįsdama tokį prašymą aplinkybėmis, jog Sutarčių vykdymo laikotarpiu neproporcingai padidėjo darbų savikaina), kreipimasis į kitą šalį nesudarė pagrindo ieškovei sustabdyti savo įsipareigojimų pagal Sutartis vykdymą. Nors ieškovė, kreipdamasi į atsakovę dėl Sutarčių pakeitimo, rėmėsi VPĮ 89 straipsniu, pažymėtina, kad minėto straipsnio nuostatos taikytinos tais atvejais, kai sutarties šalys bendru sutarimu nusprendžia pakeisti pradinę viešojo pirkimo sutartį. Tuo atveju, kai šalys nesutaria dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo taip pat taikytinos CK 6.204 straipsnio nuostatos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu šalis ginasi naudodama esminio sutarties vykdymo suvaržymo savigynos būdą, tokiu atveju pradedamos privalomos šalių derybos dėl sutarties pakeitimo, kurios gali baigtis teismo intervencija į sutartinius santykius, tačiau šio savigynos būdo naudojimas savaime nestabdo ir nesuteikia teisės nukentėjusiajai šaliai sustabdyti sutarties vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2022).
32. Papildomai pastebėtina, kad nuo ieškovės įsipareigojimų vykdymo pagal Sutartis sustabdymo iki atsakovės sprendimo vienašališkai nutraukti Sutartis praėjo 5 mėnesių laikotarpis, tačiau ieškovė nenurodė aplinkybių, jog per šį laikotarpį būtų atlikusi bent dalį darbų pagal atsakovės pateiktus Darbų užsakymus, taip pat nenurodė kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių faktinį atitinkamų įsipareigojimų pagal Sutartis vykdymą. Nors ieškovė teigia, kad atsakovė neturėjo teisės nutraukti Sutarčių vadovaudamasi 72.2 papunkčiu, nes pagal Techninės specifikacijos nuostatas nebuvo aiškūs darbų vykdymo terminai, pažymėtina, kad 5 mėnesių laikotarpis (kuris praėjo nuo ieškovės įsipareigojimų pagal Sutartis vykdymo sustabdymo iki atsakovės vienašališko Sutarčių nutraukimo) buvo maksimalus pagal Sutartis nustatytas darbų, nurodytų Darbų užsakymuose, įvykdymo terminas (Sutarčių 9 punktas). Taigi šiam terminui pasibaigus atsakovė pagrįstai sprendė, kad nebėra objektyvios galimybės užbaigti darbus Techninėje specifikacijoje nustatytais terminais (Sutarčių 72.2 papunktis).
33. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad ginčo atveju turėjo būti taikoma contra proferentem taisyklė (neaiškios sutarties sąlygos aiškinamos ją pasiūliusios šalies nenaudai). Pirma, ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad Sutartys iki jų nutraukimo vienerius metus laiko buvo tinkamai vykdomos patvirtina aplinkybę, jog Darbų užsakymų pagal Sutartis vykdymo terminai ieškovei buvo aiškūs, suprantami. Antra, ieškovė pasiūlymų Pirkime pateikimo metu nesikreipė į atsakovę dėl neaiškių Pirkimo sąlygų, nors tokią teisę turėjo Pirkimo sąlygų VII skyriuje numatytais būdais ir tvarka. Trečia, nors ieškovė teigia, kad šalys skirtingai interpretuoja Sutarčių sąlygas dėl darbų vykdymo terminų, ieškovė iš esmės nenurodo jokių argumentų, pagrindžiančių kitokius Darbų užsakymų vykdymo terminus nei įtvirtinti Pirkimo sąlygose ar Techninės specifikacijos nuostatose. Vadovaujantis ieškovės apeliaciniame skunde nurodomu darbų pagal Sutartis įvykdymo terminų aiškinimu būtų iškreipiama Sutarčių vykdymo esmė, nes įvykdžius pirmąjį darbų užsakymą pagal atitinkamą Sutartį, tiekėjas turėtų teisę atlikti darbus nepaisant perkančiosios organizacijos poreikių ar Sutartimis siekiamų tikslų (laiku įrengti apsauginius kelio atitvarus valstybinės reikšmės keliuose, kad eismo dalyviai galėtų identifikuoti kelyje esančias kliūtis).
34. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad atsakovė pagrįstai nutraukė Sutartis dėl ieškovės kaltės. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo nagrinėjamo ginčo atveju vadovautis CK 6.204 straipsniu ir spręsti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakeisti Sutarties nutraukimo pagrindą dėl Sutarčių vykdymo suvaržymų. Vadovaujantis CK 6.204 straipsnio 2 dalimi, sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: i) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; ii) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; iii) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; iv) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, ginčas spendžiamas teisme, o teismas gali nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas (CK 6.204 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
35. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.204 straipsnio taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad sutarties kaina ir kitos šalių nurodomos aplinkybės, net ir atsižvelgiant į tai, jog jos nėra vienai šaliai labai palankios, savaime nereiškia, kad pažeidžiama šalių sutartinių prievolių pusiausvyra. Toks pažeidimas būtų nustačius, jog prievolių vykdymo pagal sutartį pasikeitimas yra esminis: arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Teismas, spręsdamas, ar šalių sutartinių prievolių pasikeitimas yra esminis, turi vertinti byloje pateiktų įrodymų visumą ir atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011).
36. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė, sudarydama Sutartis, galėjo ir turėjo įvertinti kainų kilimo riziką, be to, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neįrodė, jog Sutarčių vykdymo suvaržymas dėl pakitusių kainų būtų esminis ir iš esmės lemiantis šalių prisiimtų prievolių pagal Sutartis disbalansą. Pažymėtina, kad ieškovė kelio atitvarų įrengimo darbų savikainos pokytį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d. (teigdama, jog atitvarų kainos skirtumas pakito 62,95–94,98 proc. intervale) grindė ne oficialiais duomenimis, o savo atliktais darbų savikainos skaičiavimais. Nors ieškovė, grįsdama esminį darbų pagal Sutartį kainos pokytį, taip pat rėmėsi Lietuvos statistikos departamento duomenimis, minėti duomenys esminio darbų pagal Sutartis kainų pokyčio neįrodo. Iš prie ieškovės ieškinio pridedamų dokumentų matyti, kad Sutarčių sudarymo metu (2020 m. rugpjūčio 26 d.; 2020 m. rugpjūčio 28 d.) statybos sąnaudų elementų kainų indeksas keliams ir gatvėms buvo 108,3023, o ieškovės darbų vykdymo pagal Sutartis sustabdymo metu (2021 m. rugsėjo mėn.) – 112,1322, tai reiškia, kad nurodytos kategorijos statybos darbų elementų kainos padidėjimas nuo Sutarčių sudarymo iki ieškovės darbų vykdymo sustabdymo siekė 3,54 proc. (112,1322/108,3023 x 100). Toks kainos padidėjimo procentas nesiekė šalių pagal Sutartis sulygtos darbų įkainių perskaičiavimo ribos 4 proc. (Sutarčių 8.1.1 papunktis). Vadovaujantis ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais apskaičiavimais (ieškovė lygina 2020 m. gegužės mėn. kainas su 2021 m. rugsėjo mėn. kainomis), nurodytų elementų kainos pokytis sudarė 4,91 proc., tačiau šis kainų pokytis tik nežymiai viršijo pagal Sutartis sulygtą darbų įkainių perskaičiavimo ribą, todėl negali būti laikomas esminiu.
37. Nors ieškovė teigia, kad palyginus 2020 m. gegužės mėn. (Pirkimo sąlygų paskelbimo laikas) ir naujausius – 2022 m. kovo mėn. – Lietuvos statistikos departamento skelbiamus duomenis, gatvių ir kelių statybos kainos pakilo 15,7 proc., tokios aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti esminio Sutarčių vykdymo suvaržymo dėl šios priežasties. Pastebėtina, kad ieškovė nustojo vykdyti Sutartis dar tada, kai kainų pokytis (lyginant kainas nuo Sutarčių sudarymo 2020 m. rugpjūčio mėn.) nesiekė 4 proc., todėl ieškovės nurodomas 2022 m. kovo mėn. kainų indeksas savaime nėra susijęs su ieškovės galimybėmis vykdyti įsipareigojimus pagal Sutartis. Be to, iš Lietuvos statistikos departamento duomenų matyti, kad statybos sąnaudų elementų kainų indeksai ne visuomet nuosekliai kilo, tačiau buvo ir sumažėję (pvz. 2021 m. gruodžio mėn. kainų indeksas nukrito nuo 114,2404 iki 113,8893).
38. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad darbų atlikimo kainų padidėjimo rizikos ji negalėjo prognozuoti dėl pasauliniu mastu įvykusių epidemiologinių, geopolitinių, ekonominių reiškinių. Pažymėtina, kad Pirkimo sąlygos buvo paskelbtos 2020 m. gegužės mėn., o Sutartis ieškovė ir atsakovė sudarė 2020 m. rugpjūčio mėn. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl COVID-19 plitimo grėsmės, o 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas, kuris truko iki 2022 m. birželio 17 d. Taigi, teikdama pasiūlymus Pirkime ir sudarydama Sutartis, ieškovė galėjo numatyti kainų kilimo riziką dėl pasaulinės pandemijos ir ši aplinkybė Sutarčių sudarymo metu jai galėjo būti žinoma. Atkreiptinas dėmesys, kad tokį teisėjų kolegijos vertinimą patvirtina teisės doktrinoje dėstoma pozicija, pagal kurią 2020 m. sausio–vasario mėn. pradžia yra ta riba, iki kurios galima laikyti, jog pasaulinės pandemijos ir jos padarinių, tokių kaip karantino rėžimai, nebuvo galima protingai numatyti. Aplinkybė, kad pirmasis karantinas sudarant atitinkamą sutartį buvo pasibaigęs taip pat nepagrindžia sutarties esminio suvaržymo aplinkybių, nes pirmojo karantino pabaiga vidutiniškai protingam asmeniui negalėjo leisti daryti išvados, kad tai kartu yra ir pandemijos pabaiga (Autorių kolektyvas. Teisė ir COVID-19 pandemija. Mykolo Romerio universitetas, 2022).
39. Kadangi ieškovė galėjo numatyti kainų kilimo riziką dėl apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės (COVID-19 pandemijos ir susijusių padarinių), ji prisiėmė tokią riziką sudarydama Sutartis. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių galimų rizikų įvertinimą prieš sudarant Sutartis, todėl nėra pagrindo teigti, jog Sutarčių vykdymo rizikos viršijo objektyviai galimas numatyti rizikas. Be to, atitinkama kainų kilimo rizika per Sutarčių vykdymo laikotarpį galėjo būti numatyta, įvertinus Sutarčių pobūdį, kainodaros taisykles – Sutartys nebuvo vienkartinio vykdymo, Sutartyse pasirinkta fiksuoto įkainio su peržiūra kainodara, o darbų atlikimas priklauso nuo atsakovės poreikio, todėl buvo galima numatyti, kad darbams reikalingų priemonių įsigijimas vyks periodiškai, o Sutarčių kaina nebus peržiūrima anksčiau nei po 24 mėn. nuo Sutarčių įsigaliojimo dienos (Sutarčių 8.1.1 papunktis). Nepaisant minėtų Sutarčių nuostatų, ieškovė neginčijo aplinkybės, kad Pirkime teikdama pasiūlymus, nurodė mažesnę kainą nei kiti Pirkimo dalyviai.
40. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad atsakovė su kitais analogiškas sutartis sudariusiais tiekėjais susitarė dėl viešojo pirkimo sutarčių pakeitimo tokiomis pat sąlygomis, kokių prašė ieškovė, neatitinka faktinių aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad tarp ieškovės ir atsakovės kilęs ginčas sprendžiamas atsižvelgiant į individualias nagrinėjamoje byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes. Visgi, įvertinus ieškovės nurodomą atsakovės ir UAB „Tilsta“ papildomą susitarimą prie sudarytos viešojo pirkimo sutarties, kuriuo pakeista darbų įkainių skaičiavimo tvarka, matyti, kad toks susitarimas sudarytas kitokiomis sąlygomis nei nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi faktinė situacija. Atsakovė ir UAB „Tilsta“ sulygo pakeisti darbų įkainius, atsižvelgdamos į Rusijos Federacijos pradėtą karą prieš Ukrainą ir pabrangusias statybos darbų kainas, tačiau pažymėtina, kad ieškovė sustabdė darbų pagal Sutartis vykdymą dar iki karo Ukrainoje pradžios (2022 m. vasario 24 d.), Sutartys su ieškovė taip pat nutrauktos iki šio įvykio (Sutartys vienašališkai nutrauktos 2022 m. vasario 9 d.), todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo remtis šiomis aplinkybėmis įrodinėdama atsakovės sprendimo nutraukti Sutartis neteisėtumą.
41. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliaciniame skunde nurodytą argumentą, kad teismas, nagrinėdamas bylą, peržengė ginčo ribas, nes pasisakė dėl Sutarčių nutraukimo teisėtumo CK 6.217 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Pastebėtina, kad CK 6.217 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata savo prasme iš esmės panaši į šalių sudarytų Sutarčių 72.2 papunkčius, todėl negalima pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas išėjo už nagrinėjamo ginčo ribų.
42. Nors ieškovė reiškė reikalavimus dėl atsakovės reikalavimo teisės į AB „Lietuvos draudimas“ pripažinimo nepagrįsta ir negaliojančia, uždraudimo AB „Lietuvos draudimas“ išmokėti atsakovei sumas pagal Laidavimo draudimo raštus, atsakovės sprendimo įtraukti ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą panaikinimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokie reikalavimai atmestini. Nustačius, kad atsakovė pagrįstai vienašališkai nutraukė Sutartis su ieškove, vertintina, jog atsakovė pagrįstai kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ dėl sumų pagal Laidavimo draudimo raštus išmokėjimo. Atsakovė neturėjo įrodinėti dėl ieškovės netinkamai vykdytų įsipareigojimų pagal Sutartis patirtų nuostolių, nes Laidavimo draudimo raštai buvo skirti įsipareigojimų pagal Sutartis vykdymui užtikrinti (Laidavimo draudimo taisyklių Nr. 058, patvirtintų AB „Lietuvos draudimas“ Draudimo rizikos komiteto 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 174 (toliau – Draudimo taisyklės), 10 punktas). Kadangi nustatyta, kad ieškovė netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal Sutartis, atsakovė pagrįstai įtraukė ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą (VPĮ 91 straipsnio 1 dalis). Iš esmės kitų argumentų dėl minėtų reikalavimų tenkinimo, kurie nebūtų susiję su atsakovės sprendimu vienašališkai nutraukti Sutartis, ieškovė nenurodė.
Dėl įpareigojimo ieškovei į valstybės biudžetą sumokėti 2 302 Eur žyminio mokesčio
43. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį) mokamas šiame straipsnyje nustatyto dydžio žyminis mokestis. Turtiniai ginčai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga arba iš viso neįmanoma, nustatomas paprastasis žyminis mokestis, kuris išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai – ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą.
44. Ieškovė 2022 m. gegužės 5 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame pareiškė du papildomus reikalavimus dėl atsakovės reikalavimo teisės pripažinimo nepagrįsta ir negaliojančia bei uždraudimo AB „Lietuvos draudimas“ išmokėti atsakovei sumas pagal Laidavimo draudimo raštus (toliau – Ieškinio reikalavimai Nr. 3 ir Nr. 4). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Ieškinio reikalavimai Nr. 3 ir Nr. 4 yra turtinio pobūdžio, nes tokiais reikalavimais siekiama užkirsti kelią atsakovei gauti 347 107,46 Eur sumą, o ieškovei išvengti tokio dydžio piniginės prievolės vykdymo. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad už Ieškinio reikalavimus Nr. 3 ir Nr. 4 ieškovė turi sumokėti bendrą 3 578 Eur dydžio žyminio mokesčio sumą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis) ir priteisė į valstybės biudžetą iš ieškovės nesumokėtą 2 302 Eur žyminio mokesčio dalį. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
45. Žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas tik kiekvienas savarankiškas reikalavimas, pareikštas iškeltoje byloje. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, išvestinis, t. y. su pagrindiniu reikalavimu neatsiejamai susijęs, reikalavimas atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009). Esminiai savarankiško reikalavimo atskyrimo nuo nesavarankiško požymiai siejami su tuo, kad nesavarankiškas reikalavimas turi būti išvestinis iš pagrindinio (savarankiško) reikalavimo bei turi būti neatskiriamai su juo susijęs. Teismų praktikoje sąvoka išvestinis reikalavimas yra vartojama apibūdinti reikalavimui, kurio nėra pagrindo tenkinti netenkinant pagrindinių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-695/2020).
46. Įvertinusi patikslintu ieškiniu reiškiamų reikalavimų pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad Ieškinio reikalavimai Nr. 3 ir Nr. 4 yra išvestinio pobūdžio, o pirmosios instancijos teismas šiuos reikalavimus nepagrįstai nusprendė papildomai apmokestinti žyminiu mokesčiu. Pažymėtina, kad pagrindiniais ieškinio reikalavimais UAB „Brostos keliai“ prašė teismo pripažinti, jog Sutartys nutrauktos ne dėl ieškovės kaltės ir nesant jų esminio pažeidimo. Pagal Sutarčių 58 punktą, ieškovė įsipareigojo pateikti nustatytos vertės Laidavimo draudimo raštus (Pirkimo sąlygų 84.1.2 papunktis), kurie skirti įsipareigojimų pagal Sutartis vykdymui užtikrinti (Draudimo taisyklių 10 punktas), be kita ko, tiems atvejams, kai ieškovė neteisėtai atsisako vykdyti Sutartyse numatytus darbus ar dėl savo kaltės pažeidžia darbų atlikimui Sutartyse numatytus terminus (Draudimo taisyklių 11.1, 11.2 papunktis). Taigi galimybė patenkinti Ieškinio reikalavimus Nr. 3 ir Nr. 4 tiesiogiai priklausė nuo to, ar nagrinėjamoje byloje bus nustatyta, kad Sutartys nutrauktos dėl ieškovės kaltės ir padaryto esminio pažeidimo, t. y. ar bus patenkinti pagrindiniai ieškinio reikalavimai. Ieškinio reikalavimų Nr. 3 ir Nr. 4 pagrįstumui įvertinti nereikėjo nustatinėti papildomų aplinkybių, nes atsakovės reikalavimo teisės AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu įgyvendinimas priklauso nuo to, ar bus nustatyta, kad Sutartys nutrauktos dėl ieškovės kaltės. Pažymėtina, kad ieškovė savarankiškų pagrindų, kuriais grįstų Ieškinio reikalavimų Nr. 3 ir Nr. 4 patenkinimą, nenurodė ir šiuos reikalavimus siejo su teismo išvadomis dėl vienašališko Sutarčių nutraukimo. Netenkinus pagrindinių ieškinio reikalavimų, nelieka faktinio pagrindo patenkinti Ieškinio reikalavimų Nr. 3 ir Nr. 4, o tai lemia jų išvestinį pobūdį nagrinėjamo ginčo kontekste.
47. Nors Ieškinio reikalavimai Nr. 3 ir Nr. 4 galėtų sudaryti atskirą ieškinio dalyką, tokia aplinkybė nepaneigia išvados, kad minėti reikalavimai nagrinėjamoje byloje laikytini išvestinio pobūdžio. Pagal suformuotą teismų praktiką išvestiniais reikalavimais gali būti pripažįstami tiek reikalavimai, kurie negali būti savarankišku ieškinio dalyku, tiek reikalavimai, pagal savo pobūdį galintys būti savarankiško ieškinio dalyku, tačiau vertinant juos konkrečioje byloje pareikštų reikalavimų visumos kontekste, neatsiejamai susieti su pagrindiniu reikalavimu, t. y. pagrindas juos tenkinti, atsižvelgiant į konkrečioje byloje pareikšto ieškinio dalyką ir pagrindą, atsiranda tik tada, jeigu yra tenkinamas pagrindinis ieškinio reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-130-464/2021).
48. Už patikslintu ieškiniu pareikštus Ieškinio reikalavimus Nr. 3 ir Nr. 4 ieškovė sumokėjo 188 Eur dydžio žyminį mokestį (2022 m. gegužės 5 d. patikslinto ieškinio priedas Nr. 4). Nustačiusi, kad Ieškinio reikalavimai Nr. 3 ir Nr. 4 yra išvestinio pobūdžio, teisėjų kolegija sprendžia, kad žyminis mokestis už tokius reikalavimus neturėjo būti mokamas, todėl ieškovei UAB „Brostos keliai“ grąžintina 188 Eur sumokėta žyminio mokesčio suma (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
49. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią faktinę situaciją ir pritaikė teisinį reglamentavimą, nustatydamas, jog atsakovė Sutartis vienašališkai nutraukė dėl ieškovės padaryto esminio Sutarčių pažeidimo, o aplinkybių, sudarančių prielaidas teigti, kad Sutartys nutrauktos ne dėl ieškovės kaltės, neegzistavo. Nors pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Ieškinio reikalavimų Nr. 3 ir Nr. 4 pobūdį, apskaičiuodamas ieškovės mokėtiną žyminio mokesčio dydį, tokia aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, o šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimas tikslintinas, nurodant, kad iš ieškovės 2 302 Eur žyminio mokesčio suma į valstybės biudžetą nėra priteisiama.
50. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalys). Nors atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl toks prašymas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant, kad iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Brostos keliai“ valstybės naudai nėra priteisiama 2 302 Eur žyminio mokesčio suma.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Brostos keliai“ 188 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. gegužės 4 d. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šiuo teismo procesiniu sprendimu.
Teisėjai Marius Bajoras
Laima Ribokaitė
Alma Urbanavičienė