Civilinė byla Nr. e2A-665-555/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04225-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.8.5.; 2.5.8.8.; 2.5.20.1; 3.2.4.11.;

3.3.1.15.; 3.3.1.18.;

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei, Ievai Gegieckaitei

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jaukus būstas“ atstovei advokatei V. R.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Doctor Invest“ atstovui advokatui G. D.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jaukus būstas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-14300-638/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jaukus būstas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Doctor Invest“, dėl skolos ir netesybų priteisimo,

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Jaukus būstas“ nuo 2010 metų įvairioms įmonėms (UAB „Kaunasta“, UAB „Litasta“), susijusioms su atsakove UAB „Doctor Invest“, teikė tarpininkavimo paslaugas. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad tarp jos ir atsakovės 2014 metais buvo sudaryta žodinė tarpininkavimo paslaugų sutartis, pagal kurią turėjo būti parduodamas nekilnojamas turtas, t. y. kotedžas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pardavus minėtą nekilnojamąjį turtą, ieškovė išrašė atsakovei sąskaitą sumokėti už tarpininkavimą 977,47 Eur sumai. Ieškovė nurodė, kad atliko šias paslaugas: surado pirkėją duodama skelbimą interneto svetainėse, naudodama savo turimą duomenų bazę, atvedė klientą pardavėjui, dalyvavo klientui tariantis dėl pirkimo, derantis dėl kainos, skatino greitesnį pardavimą, teikė informaciją bankams, rūpinosi turto vertinimu, už jį apmokėjo, derino preliminarios sutarties pasirašymą. 2014 m. lapkričio 30 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, tačiau atsakovė už suteiktas paslaugas iki šiol nėra atsiskaičiusi.

Ieškovė UAB „Jaukus būstas“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės UAB „Doctor Invest“ priteisti 977,47 Eur skolos, 8,30 proc. palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 605 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, valstybės naudai – 8 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Teismas pasisakė, kad aplinkybės, jog kelios įmonės (UAB „Doctor Invest“, UAB „Kaunasta“, UAB „Litasta“) yra ar buvo įregistruotos ir veikė toje pačioje buveinėje, kad tie patys asmenys yra vienos ir kitos bendrovės darbuotojai, tai, kad UAB „Doctor Invest“ buvo kitų dviejų bendrovių UAB „Kaunasta“ ir UAB „Litasta“ akcininkė, nesudaro pagrindo spręsti, kad tarpininkavimo sutartis, sudaryta 2010 m. rugpjūčio 2 d. tarp Makota Real Estate ir UAB „Kaunasta“, galiojusi iki 2011 m. rugpjūčio 2 d., galėjo sukurti teises ir pareigas atsakovei, t. y. UAB „Doctor Invest“.

Teismas taip pat sprendė, kad ieškovė įrodinėdama, kad su atsakove buvo susitarta dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo, neįrodė esminių susitarimo sąlygų, t. y. kokios paslaugos ir kokiais terminais turės būti atliktos, koks apmokėjimas sutartas, kada tas apmokėjimas turi būti atliktas. Teismas, iš abiejų šalių direktorių duotų paaiškinimų, negalėjo spręsti, kad tarpininkavimo paslaugų sutartis tarp šalių tikrai buvo sudaryta. Teismas, ištyręs byloje esančių įrodymų ir duotų paaiškinimų visumą, nustatė, kad ieškovės veiksmai prieštarauja jos pačios paaiškinimams apie tai, kokios buvo tarpusavio sutarties sąlygos. Teismas sprendė, kad atsakovei nepripažįstant ginčo susitarimo egzistavimo, ieškovė tarpininkavimo sutarties buvimo neįrodė, tuo tarpu aplinkybė, kad ankstesnės sąskaitos už tarpininkavimą buvo apmokėtos 35 kartus, nesudarė pagrindo tikėtis, kad bus apmokėta ir 36 kartą.

Teismas taip pat akcentavo, kad ieškovė veikė savo rizika, neturėdama konkretaus, aiškaus susitarimo su atsakove, todėl pažymėjo, kad nesant susitarimo, neatsiranda prievolė jį vykdyti. Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė jokių sąskaitų, iš kurių būtų matyti, kad ji apmokėjo už atsakovę kokias nors sąskaitas, t. y. nepateikė konkrečių sąskaitų iš portalų valdytojų, kurios patvirtintų, jog ieškovė yra apmokėjusi už skelbimą interneto puslapyje, nepateikė jokių duomenų, kad ieškovė būtų apmokėjusi už perkamo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įvertinimą. Iš liudytojo A. K. paaiškinimų, teismas nustatė, kad už perkamo buto įvertinimą sumokėjo R. K. (ieškovės direktorius), tačiau teismas sprendė, kad jei ieškovė ir mokėjo už turto įvertinimą, tai ji atliko jį A. K. naudai, todėl iš pastarojo ir turėtų prašyti išlaidų atlyginimo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Jaukus būstas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų  vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nepakankamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatytus bylos faktus, klaidingai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo pareigą. Nepagrįstai sprendime vertinta, kad ginčo atveju ieškovė neįrodė esminių susitarimo sąlygų, t. y. kokios paslaugos kokiais terminais turės būti atliktos, koks apmokėjimas yra sutartas ir kada apmokėjimas turėtų būti atliktas.

Nurodo, kad tarpininkavimo sutarčiai nėra privaloma rašytinė forma. Toks paslaugų teikimas, nesant rašytinės sutarties buvo įprastas tarp šalių susiklosčiusioje praktikoje – iš 35 atvejų, kai ieškovė dar iki šio sandorio sudarymo tarpininkavo atsakovei parduodant įvairius butus, o rašytinės formos sutartis nebūdavo sudaroma ir būdavo apmokama ieškovės nurodomais terminais ir tvarka. Pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo 2010 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Kaunasta“ ir ieškovės sudarytą tarpininkavimo sutartį, kuri patvirtina ieškovės poziciją dėl tarp ieškovės ir atsakovės bei su atsakove susijusių įmonių susiformavusioje praktikoje taikytų tarpininkavimo sutarčių sąlygų. Taigi, egzistuojant tarpininkavimo paslaugos suteikimo faktui, konkrečios sutarties nuostatos turėjo būti nustatomos atsižvelgiant į tarp per pakankamai ilgą bendradarbiavimo laikotarpį susiklosčiusią praktiką.

Pirmosios instancijos teismas, kilus abejonių dėl sutarties kainos ir jos nustatymo tvarkos, turėjo ne laikyti sutarto apmokėjimo dydį neįrodytu, o spręsti, ar ieškovės nurodoma kaina yra protinga bei ženkliai nenukrypstanti nuo įprasto atlygio už tokio pobūdžio tarpininkavimo paslaugas. Buto parduoto A. K. kaina buvo 46 339,20 Eur (160 000,00 Lt), tuo tarpu ginčo dydis – 977,00 Eur (3 737,00 Lt). Tarpininkavimo mokesčio procentas sudaro 2,1 procento, šis dydis atitinka tiek rinkos kainos, tiek paties atsakovės mokamus mokesčius ir yra mažesnis nei įprastai. A. K. paliudijo, kad iš viso atsakovei sumokėjo 68 060,70 Eur (235 000,00 Lt) sumą ir pirko butą su pilnu įrengimu, tuo tarpu atsakovė minėtą sumą išskaidė į buto kainą 46 339,20 Eur (160 000,00 Lt) ir rangos darbų iki buto įrengimo kainą.

Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovės buhalterė priėmė sąskaitą ir 2014 m. lapkričio 30 d. pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą. Atsakovė neįrodė, kad minėta sąskaita buvo priimta ir tarpusavio skolų suderinimas buvo neva sudarytas per klaidą. Atsakovės atstovas, neišreiškė nesutikimo su sąskaitoje išrašyta 977,47 Eur suma, nors vidutiniškai apdairus ir rūpestingas verslininkas tokių veiksmų turėjo imtis. Šiuo atveju, ieškovės pateiktų įrodymų visuma yra pakankama pripažinti, kad žodinė tarpininkavimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta buvo.

Atsakovė UAB „Doctor Invest“ atsiliepimu į ieškovės UAB „Jaukus bustas“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: siekdama įrodyti, kad tarpininkavimo sutartis, kurios pagrindu yra prašoma priteisti skolą egzistuoja, ieškovė turėjo įrodyti šalių valią sudaryti tokią sutartį, kad šalys vykdė ir žinojo apie vykdomą sutartį bei, kad buvo susitarta dėl visų sutarties sąlygų. Tuo tarpu vien ta aplinkybė, kad neva ankstesnė šalių praktika patvirtina tarpininkavimo sutarties sudarymą, nesant kitų konkrečių įrodymų apie sutarties sudarymą, neįrodo, jog šį kartą tarp šalių buvo sudarytas įprastas žodinis susitarimas. Be to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės teigiamos aplinkybės, apie susitartą mokėjimo tvarką, yra prieštaringos. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pačiai ieškovei yra neaišku nuo kurios sumos turėtų būti skaičiuojamas tarpininkavimo mokestis, todėl darytina išvada, kad pagrindinė tokio tipo sandorio sąlyga nebuvo aiškiai aptarta tarp šalių, o tai patvirtina, kad jokio žodinio susitarimo nebuvo. Ginčo atveju nebuvo susitarta dėl esminių tarpininkavimo sutarties sąlygų, neaiški nei apmokėjimo tvarka, paslaugos kaina, nei paslaugų teikimo ribos. Ieškovė savo reikalavimų pagrįstumą, įrodinėja 2014 m. lapkričio 30 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu, tačiau ieškovė turėjo pasidomėti, ar atsakovės finansininkė išvis turėjo teisę pasirašyti atsakovės vardu atitinkamus dokumentus, todėl to nepadariusi veikė savo rizika.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl įrodymų vertinimo nustatant, ar tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta nekilnojamojo turto pardavimo tarpininkavimo sutartis.

Kasacinis teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Kasacinis teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymą, pabrėžė, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str. 1 d.). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 str.), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. A. v. UAB „LIT-INVEST“, bylos Nr. 3K-3-103/2013).

Ieškovė įrodinėja, kad su atsakove žodžiu sudarė tarpininkavimo parduodant nekilnojamąjį turtą sutartį, kurios pagrindu suteikė paslaugas – surado atsakovės nekilnojamojo turto pirkėją, t. y. ieškovė įrodinėja, jog atsakovė, sudarydama žodinę paslaugų sutartį su ieškove, siekė, pasinaudojant jos paslaugomis, parduoti savo nekilnojamąjį turtą, todėl ieškovė, suteikusi sutartas paslaugas, turi teisę tikėtis gauti už tai atlyginimą. Tuo tarpu atsakovė tvirtina, kad tarp jos ir ieškovės nebuvo susiklostę jokie sutartiniai santykiai, o atliktos paslaugos buvo suteiktos ne atsakovės, o pirkėjo A. K. naudai.

Nagrinėjamam ginčui aktualios atlygintinų paslaugų tiekimo sutartinius teisinius santykius reglamentuojančios normos nustato, kad tokia sutartimi viena šalis (paslaugos teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti šiam tam tikras nematerialaus pobūdžio ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 str. 1 d.). Paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais (CK 6.720 str. 1 d.). Teismas, aiškindamas šalių sudarytos sutarties sąlygas ir spręsdamas iš sutartinių santykių kilusius ginčus, nuo sutarties sąlygų turinio gali nukrypti tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.). Civilinio kodekso XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryti tiek rašytine, tiek žodine forma. Pažymėtina, kad CK 1.71 straipsnio 2 dalis nustato, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmenų elgesio matyti jų valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai).

Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi, nurodo, kad tarpininkavimo santykius tarp jos ir atsakovės įrodo iki šio ginčo sėkmingai tarp šalių susiklostę tarpininkavimo santykiai, kurie įprastai nebūdavo forminami raštu, be to, tarp šalių buvo pasirašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuris patvirtina, kad atsakovė pripažino susidariusią skolą už suteiktas paslaugas, o taip pat patvirtina ir aplinkybę, kad buvo susitarta dėl užmokesčio už tarpininkavimo paslaugas. Taigi nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovei nuosavybes teise priklausęs nekilnojamas turtas buvo parduotas pirkėjui A. K., tačiau kyla ginčas dėl aplinkybės, ar tarp šalių buvo sudaryta žodinė tarpininkavimo paslaugų sutartis, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo surasti atsakovės nekilnojamojo turto pirkėją, o atsakovė atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas.

Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip ne kartą konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad ginčo šalys buvo susitarę dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad „... pagal susiklosčiusią praktiką visi tarpininkavimo paslaugų užsakymai ir suderinimai buvo atliekami žodžiu ir raštu įprastai nebuvo forminami. Daugybė tarp ieškovės ir su atsakove susijusių (tos pačios įmonių grupės) įmonių sudarytų sandorių, kurių sąlygos buvo identiškos šio ginčo objektu esančiam sandoriui, sudarė pagrindą tikėtis, kad atsakovė ir už šį kartą už jai reikalingos tarpininkavimo paslaugos suteikimą atsiskaitys tokia pačia tvarka ir terminais.“ Nurodytas aplinkybės ieškovės atstovė pakartojo ir 2016 m. birželio 21 d. įvykusiame teismo posėdyje. Be to, šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė į bylą yra pateikusi suvestinę visų objektų, kuriuos ieškovė yra pardavusi, lentelę (toliau – lentelė), taip pat PVM sąskaitas-faktūras, kas pasak ieškovės patvirtina, jog verslo santykiai su atsakove ir su susijusia grupės įmone UAB „Litasta“ buvo susiklostę ilgalaikiai ir sistemingai (t. 1, b. l. 76-77, 104-115, taip pat elektroninė bylos kortelė: DOK-15243, DOK-12865). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei į bylą pateiktus ieškovės įrodymus atkreipia dėmesį, kad nors ieškovė ir teigia, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę ilgalaikiai tarpininkavimo santykiai, iš byloje pačios ieškovės pateiktos lentelės (1 t., b. l. 105), matyti, kad ieškovė paslaugas daugiausiai yra teikusi ne atsakovei, o UAB „Litasta“, tuo tarpu iš šiai įmonei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų matyti, jog šios buvo išrašytos remiantis rašytinėmis tarpininkavimo paslaugų sutartimis. Dėl nurodyto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima sutikti su ieškovės argumentais, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę ilgalaikiai ir sistemingi tarpininkavimo paslaugų santykiai, tuo tarpu ieškovės nurodyta aplinkybė, kad UAB „Litasta“ yra tos pačios įmonių grupės kaip ir atsakovė, nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčo atveju šalis galėjo sieti tokie patys teisiniai santykiai, iš kurių atsakovei galėjo būti sukurtos tam tikros teisės ir pareigos.

Pažymėtina, kad ginčo atveju taip pat svarbu nustatyti ir tinkamai įvertinti, kokius veiksmus atliko ieškovė atsakovės naudai, koks šių veiksmų sąsajumas su ieškovės įrodinėjama paslaugų teikimo sutartimi – tarpininkauti parduodant atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą. 2016 m. birželio 2 d. įvykusio teismo posėdžio metu, ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė, siekdama parduoti atsakovės nekilnojamąjį turtą, atliko tokius tarpininkavimo veiksmus: surado pirkėją ginčo nekilnojamam turtui pirkti (įdėjo skelbimus, susisiekė su pirkėju (A. K.), pravedė pirmines derybas, aprodė nekilnojamąjį turtą, aptarė su pirkėjo, kokios yra jo finansinės galimybės įsigyti ginčo nekilnojamąjį turtą, suorganizavo turto vertinimą, siekiant gauti paskolą, derino preliminarios sutarties pasirašymą, bendradarbiavo su M. T. (atsakovės darbuotoju)) (garso įrašas ~14 min. 36 sek.). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė byloje nėra pateikusi nei sąskaitų už skelbimų į internetinius portalus patalpinimą, nei jokių nekilnojamojo turto apžiūros aktų ar kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovė savo elgesiu, bendra valia siekė sukurti tarpusavio santykius. Be to, ieškovės atstovės nurodytos aplinkybės dėl suteiktų paslaugų apimties vertintinos prieštaringai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pasak ieškovės, jai atlyginimas už suteiktas tarpininkavimo paslaugas atsirado jau nuo preliminarios sutarties pasirašymo, šių aplinkybių ieškovė neneigė ir apeliacinės instancijos teisme, 2016 m. birželio 21 d. teismo posėdžio metu pati ieškovės atstovė pakartojo, kad vien atvedus pirkėją, t. y. preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu, ieškovė turėjo teisę gauti sutarto dydžio užmokestį (garso įrašas ~11 min. 30 sek.), tuo tarpu iš byloje pateiktos minėtos lentelės matyti, kad sąskaita už suteiktas paslaugas buvo išrašyta tik 2014 m. lapkričio 5 d., praėjus beveik aštuoniems mėnesiams po preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo. Kita vertus, ieškovė taip ir nepagrindė ir nenurodė, kokiu pagrindu ir kokiomis aplinkybėmis, ji ir toliau, jau pasirašius preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, veikė, kaip ji teigia, atsakovės interesais, t. y. rūpinosi turto vertinimu, banko paskolos gavimu, rašė užklausą apie namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), adresatui, vardu M.. Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškovė į bylą nėra pateikusi neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų galimai atsakovei suteiktų paslaugų apimtį, juo labiau, kad pačios ieškovės nurodyti paaiškinimai ir argumentai dėl paslaugų apimties taip pat yra prieštaringi, kas sudaro pagrįstas abejones, kad šalių nesiejo jokie tarpininkavimo paslaugų santykiai. Tuo tarpu ieškovės nurodyti atlikti veiksmai, labiau tikėtina buvo atlikti pirkėjo A. K. naudai, bet ne atsakovės.

Ieškovė savo reikalavimų pagrįstumą įrodinėja teikdama 2014 m. lapkričio 30 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą. Ieškovė teigia, kad būtent minėtas aktas patvirtina, jog atsakovė pripažino susidariusio įsiskolinimo dydį, todėl yra patvirtinamas tiek žodinės sutarties tarp ieškovės ir atsakovės sudarymo faktas, tiek ir sutarto apmokėjimo pagal sudarytą sutartį suteiktas paslaugas dydis. Tuo tarpu atsakovė tvirtina, kad minėtas aktas buvo pasirašytas per klaidą, kadangi ieškovės nurodytos paslaugos atsakovei nebuvo suteiktos, taip pat pateikė į bylą 2015 m. kovo 2 d. pretenziją ieškovei bei 2015 m. kovo 2 d. debetinę PVM sąskaitą-faktūrą (t. 1, b. l. 30-31, elektroninė bylos kortelė X9610). Iš byloje pateikto tarpusavio suderinimo akto matyti, kad šį aktą išrašė ir pateikė ieškovė atsakovei, tuo tarpu jį pasirašė atsakovės vyriausioji buhalterė, dėl šių aplinkybių byloje nėra ginčo. Pažymėtina, kad jeigu prievolės šalis neigia priešpriešinio reikalavimo įskaitymą, teismas privalo išsiaiškinti, ar tam tikras kitos šalies dokumentas laikytinas tinkamu, teisinius padarinius abiem prievolės šalims sukeliančiu pareiškimu apie įskaitymą (CK 6.131 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iškilus byloje ginčui dėl žodinės tarpininkavimo sutarties tarp šalių egzistavimo, kuomet byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtinai aplinkybei, jog ginčo paslaugų sutartis tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta, taip pat, esant byloje pateiktiems įrodymams, kad atsakovė iš tiesų nesutiko su išrašyta PVM sąskaita faktūra ir skolų suderinimo aktu, juos ginčijo, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, jog atliko nurodytas paslaugas atsakovės naudai ir dėl šių paslaugų atlikimo buvo suderinta abiejų šalių valia, todėl laikytina, kad ieškovės į bylą patikti įrodymai nėra pakankami šalių sutartiniams santykiams patvirtinti. Be to pažymėtina, kad ieškovė yra profesionalė, teikianti nekilnojamojo turto pardavimo tarpininkavimo paslaugas, kaip tą pati nurodė ir visos bylos nagrinėjimo metu, todėl ieškovei, nesudariusiai rašytinės sutarties su atsakove dėl tarpininkavimo paslaugų parduodant nekilnojamąjį turtą, tenka su jo tiesioginiu verslu susijusi rizika.

Konstatavus, kad neįrodžius, jog tarp ginčo šalių buvo sudaryta žodinė tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis, o būtent, kad šalių paaiškinimai ir esantys byloje įrodymai nepagrindžia, jog šalys sulygo esmines sutarties sąlygas, tarp jų ir atlygį dėl tarpininkavimo mokesčio, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ieškovės argumentų, susijusių su užmokesčiu ir jo dydžiu atliekant ieškovės nurodytas tarpininkavimo paslaugas.

Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovės apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, dėl to ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK  326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovės naudai priteistinos jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 3 d.), kurias kaip atsakovė nurodo, sudaro 484 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimas (t. 2, b. l. 7,17). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo metu galiojusi redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 7, 8.11 punktuose įtvirtintus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius, atsakovės nurodytos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius (MMA-300 Eur (1035 Lt)*1,5=450), todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 450 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti turėtų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :             

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jaukus būstas“ (j. a. k. 302507496) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Doctor Invest“ (j. a. k. 302326777) naudai priteisti 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                      Egidijus Tamašauskas