Civilinė byla Nr. e2S-921-603/2020

                                                                              Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00872-2020-8

                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3.;3.3.2.5

                                                                                                                                                         (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, priimtos sprendžiant ieškovės L. B. ieškinio atsakovei V. D. dėl nuostolių atlyginimo (skolos priteisimo) priėmimo klausimą.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė L. B. kreipėsi į teismą, prašydama jos naudai iš atsakovės priteisti 2 000 Eur sumą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškovė nurodė, kad mirus tėvui (iš ankstesnės santuokos) ir atsakovės vyrui (naujoje santuokoje) 2015 m.ieškovė paveldėjo ¾, o atsakovė – ¼ vieno kambario buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovė – (duomenys neskelbtini), buvo sutarta, kad faktiškai butą administruos atsakovė, pas kurią liko raktai nuo buto. Ieškovės teigimu, per visą šį laiką ieškovė negavo iš savo buto dalies jokių pajamų. Nurodo, jog 2020 m. balandžio mėn. ieškovė atvyko į Lietuvos Respubliką spręsti su buto pardavimu susijusius klausimus, ir nuvykus į UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ buvo informuota, jog butas buvo apgyvendintas. Ieškovės teigimu, atsakovė, nuomodama butą tuo metu, kai ieškovė buvo bendrasavininkė, turėjo gauti už tai mažiausiai 3 300 Eur (33 mėn. x 100 Eur), iš kurios ieškovei priklauso ¾ šios sumos, kadangi jai priklausė ¾ viso buto, tai yra 2 475 Eur. Kadangi pagal UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ pateiktą apyvartos žiniaraštį už paslaugas buto naudojimosi laikotarpiu nuo 2015 m. sausio iki 2017 m. rugsėjo imtinai ieškovei buvo išrašytos sąskaitos už komunalines paslaugas 1 161,82 Eur sumai, pastaroji taip pat turi būti priteista iš atsakovės. Ieškovės teigimu, dėl atsakovės padarytų pažeidimų leidžiant naudotis butu be ieškovės žinios ir sutikimo, slepiant tokią informaciją nuo ieškovės, jai buvo padaryta mažiausiai 3 636,82 Eur (2 475 Eur + 1 161,82 Eur) dydžio nuostoliai. Nurodo, kad atsakovė neteikia su butu susijusios informacijos, ieškovė nežino, kokiomis sąlygomis butas buvo nuomojamas, todėl siekdama išvengti ginčų dėl nuostolių dydžio prašo priteisti tik 2000 Eur sumą ir pasilieka teisę tikslinti prašymą dėl reikalavimo dydžio gavusi atsiliepimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi nutarė nustatyti ieškovei 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti.  

4.       Teismas sprendė, kad ieškinyje suformuluotas ieškinio dalykas bei pagrindas neatitinka jiems keliamų aiškumo reikalavimų. Pažymėjo, kad ieškinyje nurodyta, jog dėl atitinkamų atsakovės veiksmų ieškovė patyrė mažiausiai 3 636,82 Eur dydžio nuostolius, kuriuos sudaro – 2 475 Eur suma (ieškovės negauti pinigai už buto, kurio bendrasavininkė ji yra, nuomą) ir 1 161,82 Eur suma (skola už buto komunalines paslaugas, kurią ieškovė apmokėjo), tačiau ieškiniu reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės jos naudai 2 000 Eur sumą, nepaaiškindama, nei kokį reikalavimą, prašydama priteisti 2 000 Eur sumą, atsakovės atžvilgiu reiškia – ar dėl nuostolių atlyginimo, ar dėl skolos priteisimo; nei kas ją (minėtą sumą) sudaro – ar tai yra ieškovės negauti pinigai už buto, kurio bendrasavininkė ji yra, nuomą, ar skola už komunalines paslaugas. 

5.       Teismo vertinimu, ieškovė turėtų patikslinti ieškinio dalyką bei faktinį ieškinio pagrindą – aiškiai bei nedviprasmiškai juos suformuluodama, todėl nustatytinas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

III. Atskirojo skundo argumentai

6.       Apeliantė (ieškovė) pateikė atskirąjį skundą, prašydama pirmosios instancijos teismo nesutikus su atskiruoju skundu, jį perduoti apeliacinės instancijos teismui, kurio prašo skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir ieškovės ieškinį priimti. Nurodo tokius nesutikimo argumentus:

6.1. ieškinio dalykas suformuluotas sąmoningai, atsižvelgiant į tai, jog atsakovei neteikiant jokių duomenų, ieškovė kreipimosi su ieškiniu į teismą stadijoje gali tik preliminariai apskaičiuoti ieškinio dalyką. Nurodo, kad tuo atveju, jeigu ieškovė prašys priteisti visą preliminariai apskaičiuotą sumą, o atsakovė bylos nagrinėjimo metu pateiks atsiliepimą su dokumentais, iš kurių bus galima matyti, kad ieškovė neteisingai apskaičiavo ieškinio dalyką, ieškovei gali būti priteista tik dalis jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, be to, ieškovė ir pati gali būti įpareigota atlyginti dalį atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

6.2. Ieškovė taip pat nedetalizavo konkrečiai prašomos priteisti sumos, kadangi atsakovei pateikus duomenis sumos detalizacija gali kisti, o tuo atveju, jeigu ieškovė neturės reikalavimo teisės į nuostolius už naudojimąsi buto dalimi, atsidurs tokioje situacijoje, jog nebus atlygintos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Nurodo, jog nusišalina nuo prašomos priteisti sumos teisinės prigimties įvertinimo, palikdama šį klausimą teismo nuožiūrai, tačiau neatmeta galimybės pateikti savo nuomonę dėl prašomos priteisti sumos teisinės prigimties vėliau.

6.3. Pagal teisinį reglamentavimą kasacinio teismo praktiką besikreipiančiam į teismą asmeniui nėra pareigos kvalifikuoti ginčą, kadangi teisės normų taikymas yra teismo prerogatyva. Tuo tarpu teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas susieti ieškinio dalyką (2000 Eur) su pateikto ieškinio pagrindu, įpareigojo ieškovę kvalifikuoti ginčą. Pagal kasacinio teismo praktiką ieškovui keliamas reikalavimas įvardinti siekiamą materialinį teisinį rezultatą, kas ieškovės ieškinyje, reikalaujant priteisti 2000 Eur nuostoliams atlyginti, ir buvo padaryta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

     Atskirasis skundas tenkintinas

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

8.       Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9.       Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 

10.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės ieškinio dalykas ir pagrindas neatitinka jiems keliamų aiškumo reikalavimų.

11.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Kita vertus, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230  straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-181/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010 ir kt.). 

12.       Iš tiesų, pritartina pirmosios instancijos teismui, jog ieškinyje ieškovė nurodo dėl atsakovės veiksmų patyrusi mažiausiai 3 636,82 Eur dydžio nuostolius, kuriuos sudaro ieškovės paskaičiuota 2 475 Eur suma už nuomą, kurią ji kaip bendrasavininkė turėjo gauti, ir 1 161,82 Eur suma už susidariusią buto komunalinių paslaugų skolą, apmokėtą ieškovės, kai tuo tarpu ieškinio reikalavimas yra 2 000 Eur sumos priteisimas. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog ieškovė nenurodė, kas tokią sumą sudaro, t. y. tai negauti pinigai už buto nuomą ar ir skola už komunalines paslaugas. Tačiau, kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovė paaiškino, dėl ko prašo ir pasirinko teikdama ieškinį priteisti 2000 Eur sumą. Ieškovė nurodo, jog reikalavimą tikslins gavusi duomenis iš atsakovės, kadangi atsakovė su ja nebendradarbiauja ir jokių konkrečių duomenų neteikia. Galimybės tikslinti ieškinio reikalavimą pagal gautus duomenis argumentą ieškovė nurodė ir atskirajame skunde.

13.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškinio trūkumus ir nustatė terminą trūkumams pašalinti, kadangi ieškinio reikalavimas, jo ribos yra aiškios, o reikalavimo suma galės būti tikslintina pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje. Pažymėtina, jog ieškinyje esantys netikslumai iš esmės nieko nekeičia, kadangi ieškinyje nurodomi ir galimai patirti ieškovės nuostoliai dėl galimai išnuomoto buto, ir skola už buto komunalines paslaugas, taigi, aiški reikalavimo dalyko esmė.

14.        Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

15.       Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, ginčijama nutartis naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškinio priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, todėl ieškovės ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

      Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

    ieškovės L. B. atskirąjį skundą tenkinti.

    Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį ir perduoti ieškovės L. B. ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

           Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Loreta Bujokaitė